Kaunas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-907 pakeitimo įstatymo PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. I-430 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 19, 27 IR 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO,
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 4, 29 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDO PAKEITIMO
ir uždaviniai Efektyvus ir teisėtas valstybės turto naudojimas yra viena iš svarbiausių tinkamo valstybės valdymo bei rezultatyvių valdžios institucijų sprendimų prielaidų. Valstybinio audito poveikis priklauso tiek nuo valstybinio audito kokybės, gilių fiskalinės institucijos vertinimų tiek ir nuo tinkamo valstybinio audito rezultatų suvokimo ir efektyvaus bei rezultatyvaus valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo.
Didindami Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, audituojamų subjektų bei visuomenės pasitikėjimą Valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos, veiklos rezultatais galime pasiekti esminių viešojo sektoriaus veiklos pokyčių, fiskalinio tvarumo. Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo projektu (toliau – Projektas) siekiama įtvirtinti aukščiausiosios audito institucijos funkcinį, organizacinį bei finansinį savarankiškumą, sudarant sąlygas tapti viešojo sektoriaus ekspertinių kompetencijų centru užtikrinančiu valstybinio audito kokybę, vertinimų nešališkumą, veiklos neįtakojamumą, skaidrumą ir atskaitingumą. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas nebuvo sistemiškai peržiūrėtas nuo
Valstybės kontrolės įstatymo nuostatas pagal šių dienų reikalavimus, keliamus valstybiniam auditui ir biudžeto politikos kontrolei tarptautinėje erdvėje, sukurti teisines prielaidas pažangiai ir efektyviai institucijos veiklai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatorius – Seimo Audito komitetas. Projekto rengėjas – Seimo Audito komiteto biuras, bendradarbiaudamas su Valstybės kontrole. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Aukščiausioji audito institucija, vadovaujantis galiojančiu įstatymu, valstybinį auditą atlieka pagal praktikoje nebeaktualius valstybės kontrolieriaus patvirtintus Valstybinio audito reikalavimus. Nustatyti du valstybinio audito tipai – finansinis (teisėtumo) ir veiklos – taip pat nebeatitinka realijų ir tarptautinės praktikos.
Valstybinio audito rekomendacijos ir jų įgyvendinimas – viena pagrindinių valstybinio audito poveikio priemonių – iki šiol neapibrėžtos įstatyme. Įvertinus beveik trejų metų patirtį bei ES valstybių analogiškų institucijų veiklą, EBPO pateiktus nepriklausomų fiskalinių institucijų principus, tobulintinas Aukščiausiosios audito institucijos vykdomos biudžeto politikos kontrolės institucijos veiklos reguliavimas. Nors praktiškai atliekamas, tačiau neįteisintas institucijos veiklos išorinis vertinimas (external evalutation), atliekamas pažangiausių ES valstybių narių. Tarptautiniais dokumentais garantuojamas aukščiausiųjų audito institucijų neįtakojamumas nėra pakankamai garantuotas ir sureguliuotas galiojančiame Valstybės kontrolės įstatyme. Buvimas valstybės tarnybos sudėtine dalimi neužtikrina visaverčio funkcinio ir organizacinio savarankiškumo, būtino nešališkai ir netrikdomai vykdyti aukščiausiosios audito institucijai patikėtus uždavinius ir pasiekti tinkamą veiklos kokybę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybės kontrolei, kaip aukščiausiajai audito institucijai, INTOSAI (Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos) ir EUROSAI (Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos) narei, pasiekusiai Europoje pripažintą brandos lygį, susiformavo objektyvus poreikis tobulinti veiklos juridinį pagrindą, patikslinant pagrindines sąvokas, įstatyme, kiek tai dera su Konstitucijos reguliavimu, įteisinant misiją ir funkcinę paskirtį atitinkantį institucijos pavadinimą – Aukščiausioji audito institucija, kuriuo ji reprezentuoja šalį ir yra atpažįstama visuose be išimties ES aukščiausiųjų audito institucijų ir jų organizacijų bendruomenėse.
Legitimizuoti valstybinio audito atlikimą vadovaujantis tarptautiniu mastu pripažintais audito standartais, įtvirtinant valstybinio audito rekomendacijas ir kt. Atliekant valstybinį auditą praktiškai jau vadovaujamasi tarptautiniu mastu pripažintais standartais. Todėl Projekte siūloma įteisinti valstybinio audito atlikimą vadovaujantis Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) standartais ir atsisakyti nebeaktualių Valstybinio audito reikalavimų. Taip pat dalies projekte naudojamų sąvokų apibrėžtys vartojamos taip, kaip jos suprantamos Tarptautiniuose audito standartuose ir Tarptautiniuose aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI standartuose. Siūloma nustatyti, kad Lietuvoje valstybinis ir savivaldybės išorės auditas būtų atliekamas vadovaujantis tais pačiais standartais. Siekiant užtikrinti savivaldybių kontrolierių atliekamo audito kokybę, savivaldybių kontrolieriai vadovausis aukščiausiosios audito institucijos nusistatytais ir taikomais metodiniais dokumentais, t. y. metodikomis, parengtomis pagal tarptautiniu lygiu pripažintus standartus.
Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) standartuose yra pateikiama atitikties audito (angl. compliance audit) sąvoka, kuri iš esmės atitinka Aukščiausiosios audito institucijos atliekamo finansinio (teisėtumo) audito dalį dėl teisėtumo vertinimo. Siekiant įgyvendinti Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) standartų nuostatas, Projekte vietoje finansinio (teisėtumo) audito siūloma įteisinti du atskirus valstybinio audito tipus – finansinį ir atitikties. Stiprinant valstybinio audito rezultatų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę bei didinant valstybinio audito poveikį, nustatomas privalomas visų valstybinio audito rezultatų teikimas Seimo Audito komitetui. Valstybinio audito metu pateikiamos rekomendacijos ir jų įgyvendinimas yra viena pagrindinių valstybinio audito poveikio priemonių. Galiojančiame Valstybės kontrolės įstatyme rekomendacijos nėra įtvirtintos, todėl audituotam subjektui nekyla įstatyminio imperatyvo įgyvendinti rekomendacijas. Aukščiausioji audito institucija turi savo vidaus rekomendacijų vykdymo kontrolės sistemą, užtikrinančią, kad audituojami subjektai tinkamai atsižvelgtų į auditorių pastebėjimus ir rekomendacijas. Tačiau rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos reglamentavimas įstatyme prisidės prie rekomendacijų įgyvendinimo pagerinimo. Šio tikslo siekti padės ir Projektu nustatoma aukščiausiosios audito institucijos prievolė rengti ir teikti rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitas parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimui, skelbti jas viešai.
Atkreiptinas dėmesys, kad užsienio šalių aukščiausiųjų audito institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose rekomendacijos jau yra įteisintos (pavyzdžiui, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje). Šiuo metu Valstybės kontrolės įstatyme nėra teisiškai įpareigojančios nuostatos, užtikrinančios deramą Aukščiausiosios audito institucijos neįtakojamumą, todėl tikslinga aiškiai įvardinti, kad tiek pačiai institucijai, tiek jos darbuotojams turi būti nesiekiama daryti ir nedaroma įtaka, vykdant veiklą. Nedalyvavimą priimant politinius sprendimus ir siekį nesusisaistyti išankstine nuomone, ketinama užtikrinti nuostatomis, įtvirtinančiomis valstybės kontrolieriaus teisę reikšti nuomonę ir teikti siūlymus dėl teisės aktų projektų tiek, kiek tai susiję ir išplaukia iš Aukščiausiosios audito institucijos veiklos rezultatų, t. y. paremta vykdant savo uždavinius surinkta informacija ir jos pagrindu padarytomis išvadomis bei teiktomis rekomendacijomis. Siekiant institucijos pažangos ir nešališko kompetentingo vertinimo, tikslinga įstatymiškai įtvirtinti institucijos veiklos privalomą išorinį vertinimą (external evalutation), atliekamą pažangiausių ES valstybių narių. Išorinio vertinimo mechanizmas Projekte nedetalizuojamas, paliekant teisę institucijai pačiai pasirinkti tinkamą, gerąją tarptautinę praktiką atitinkančią formą – advisory panel, peer review ir pan. Atsižvelgdama į nuo 2015 m. sausio 1 d. Aukščiausiosios audito institucijos vykdomas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, Aukščiausioji audito institucija savo veiklos apimtis nustato metiniame veiklos plane, o nebe valstybinio audito programoje.
Šiame plane numatomi ne tik valstybiniai auditai, bet ir kiti veiklos rezultatai, produktai, sukuriami įgyvendinant tiek audito institucijos, tiek biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas. Siekiant užtikrinti kokybišką veiklos planavimą ir tinkamą tokios veiklos poveikį, Projekte Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams veiklos planavimo ir rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos etapuose įtvirtinamos teisės, galiojančiame įstatyme garantuojamos tik audito atlikimo metu. Įvertinus beveik trejų metų patirtį Aukščiausiajai audito institucijai vykdant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, atsižvelgiant į EBPO pateiktus nepriklausomų fiskalinių institucijų principus, pakoreguotas esamas teisinis reguliavimas, detalizuojant fiskalinės institucijos veiklos principus. Sistemiškai pasikeitus viešojo sektoriaus subjekto atskaitomybės teisiniam reglamentavimui, viešojo sektoriaus subjekto sąvokai, susiformavo poreikis peržiūrėti Valstybės kontrolės įstatymo nuostatas, susijusias su audituojamais subjektais ir kompetencija. Projekte, siekiant užtikrinti funkcinį savarankiškumą, siūloma patikslinti Valstybės kontrolės įstatymo nuostatas dėl veiklos apimties, t. y. eksplicitiškai įtvirtinti, kad tik Seimas nutarimu gali pavesti atlikti metiniame veiklos plane nenumatytą valstybinį auditą pagal jos kompetenciją ar vertinimą, įgyvendinant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, tokiu būdu akcentuojant, kad Aukščiausiosios audito institucijos funkcijos vykdomos tik pagal metinį veiklos planą, išskyrus vienintelę išimtį, kai papildomą darbą paveda atlikti Seimas.
Atsižvelgiant į aukščiausiosios audito institucijos teisinį statusą, atsisakoma auditą atliekančioms organizacijoms nebūdingos sprendimų priėmimo (pagal valstybinio audito ataskaitas) funkcijos. Projekte įtvirtinama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatyta išlyga dėl administracinės procedūros nuostatų netaikymo, nagrinėjant asmenų skundus dėl Aukščiausiosios audito institucijos veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų, įvertinant Aukščiausiosios audito institucijos veiklos pobūdžio specifiškumą. Siekiant užtikrinti aukščiausiosios audito institucijos funkcinį ir organizacinį savarankiškumą, privalomą aukščiausiosioms audito institucijoms pagal tarptautinius dokumentus, bei stiprinti jos, kaip kompetencijų centro vaidmenį, būtina sudaryti galimybes šios institucijos vadovui formuoti veiklos poreikius, esamus išteklius atitinkančią struktūrą ir operatyviai ją keisti, keičiantis veiklos poreikiams ir prioritetams, laikantis pastaruoju metų skirtų asignavimų ribinių dydžių. Modernesnė ir lankstesnė institucinė struktūra būtina siekiant reaguoti į pokyčius, audito temų (sričių) tarpdiscipliniškumą, užtikrinti aukščiausiosios audito institucijos veiklos kokybę. Valstybės tarnyboje galiojančios sąlygos tokių galimybių nesuteikia. Esamas teisinis reguliavimas taip pat riboja galimybes pritraukti ir išlaikyti aukštos kompetencijos darbuotojus.
Šiuo metu teisės aktuose įtvirtinta personalo atrankos ir darbo apmokėjimo sistema, vertinimas, karjeros planavimas ir kt. yra netinkama, siekiant efektyviai vykdyti aukščiausiosios audito institucijos funkcijas. Žinių vadybos logika grįsta personalo atranka sudarytų galimybes pritraukti profesionalus, turinčius specializuotas žinias, išskirtines kompetencijas. Siekiant užtikrinti aukščiausiosios audito institucijos galimybes konkuruoti rinkoje, atsirenkant, išsaugant ir ugdant reikalingiausias kompetencijas, turėti galimybes pritraukti išorės profesionalus, turinčius specializuotas žinias bei sertifikuotas kompetencijas išskirtinės tematikos analizei ir vertinimui, Projekte siūlomas darbo užmokesčio reglamentavimas, sietinas su šalies ūkio darbuotojų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu. Taip pat, Projekte siūloma valstybės kontrolieriui nustatyti pareigą, pagal Seimo nustatytus, o Seimo Audito komiteto iš anksto įvertintus, biudžeto asignavimus, pasitvirtinti Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo apmokėjimo politiką siekiant palaikyti Aukščiausiosios audito institucijos, kaip šiuolaikiškai ir efektyviai valdomos institucijos, misiją, viziją, vertybes, strategiją ir veiklos prioritetus bei tinkamai motyvuoti Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojus, įvertinant kiekvieno jų indėlį įgyvendinant Aukščiausiosios audito institucijos tikslus, ekonominį pagrįstumą tiek darbo užmokesčio rinkos, tiek ir Aukščiausiosios audito institucijos lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, atžvilgiu. Projektu nustatomas Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų statusas, atsakomybė, darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, atostogos ir kt. Tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis įstatymas, įtvirtina darbo santykius reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai.
Projektu siūloma atsisakyti atgyvenos, kai kadenciją baigęs valstybės pareigūnas (valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojas) priverstas eiti pareigas iki bus surastas bei atitinkama forma patvirtintas kitas. Pareigas, kol bus paskirtas naujas valstybės kontrolierius, eitų valstybės kontrolieriaus pavaduotojas. Projekto įgyvendinimo nuostatose įtvirtinamas nuoseklus valstybės kontrolieriaus pavaduotojų kadencijų tęstinumas, išvengiant dabartinės situacijos, kai visų valstybės kontrolieriaus pavaduotojų kadencijos baigiasi vienu metu. Projektu siūloma, kad Aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovo pareigoms nustatoma septynerių metų kadencija ir į šias pareigas bus priimama tik konkurso būdu bei tas pats asmuo negalės eiti tų pačių pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Siūlomas kadencijos terminas nesutampa su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų siekiant darbų perimamumo bei tęstinumo ir institucijos stabilumo užtikrinimo pasibaigus valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojų kadencijoms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami teigiami projekto rezultatai aptarti 4 punkte. Priėmus šį projektą, neigiamų padarinių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Projektu teikiami šie susijusių įstatymų pakeitimo projektai:
biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; Įstatymo projektas koreguojamas, atsižvelgiant į terminus, vartojamus Valstybės kontrolės įstatymo projekte, t.y. kadangi aukščiausioji audito institucija atlieka ne tik valstybinius auditus, bet ir vykdo biudžeto politikos kontrolę, jos metiniame veiklos plane nustatoma veiklos apimtis, bet nebe valstybinio audito mastas. Siekiant aiškumo ir vengiant pasikartojimo, eliminuojamos nuostatos dėl savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) kompetencijos tose nuostatose, kur reguliuojama aukščiausiosios audito institucijos veikla. Taip pat atsisakoma nuostatų, kurios pagal reguliavimo dalyką reguliuotinos išimtinai aukščiausiosios audito institucijos veiklą reglamentuojančiame įstatyme.
straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; Įstatymo projektas koreguojamas, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolės įstatymo projektu atsisakoma valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojų priimamų sprendimų pagal audito ataskaitas. Projektu nustatoma, kad savivaldybių kontrolieriai (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos), analogiškai aukščiausiajai audito institucijai, savo veikloje vadovausis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais ir atliks identiškų tipų auditus.
Projektu taip pat teikiami keitimai, susiję su pasikeitusiu aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų statusu.
pakeitimo įstatymo projektas; Šiuo projektu stiprinama valstybinio audito rezultatų įgyvendinimo parlamentinė kontrolė bei nustatomas visų valstybinio audito rezultatų nagrinėjimas Seimo Audito komitete. Siekiant užtikrinti aukščiausiosios audito institucijos funkcinio ir organizacinio savarankiškumo bei parlamentinės kontrolės vienovę, projektu siūloma išplėsti Seimo Audito komiteto veiklos kryptis suteikiant teisę: nagrinėti, vertinti, svarstyti, teikti išvadas ir pasiūlymus dėl Vyriausybės pateikto valstybės biudžeto projekto nuostatų, susijusių su Valstybės kontrolei siūloma valstybės biudžeto asignavimų atitiktimi jos poreikiui; prieš atliekant Valstybės kontrolės išorinį vertinimą, išklausyti valstybės kontrolieriaus Seimui pristatomus aukščiausiosios audito institucijos išorės nepriklausomus vertintojus, svarstyti valstybės kontrolieriaus Seimui teikiamus išorinio vertinimo rezultatus ir teikti dėl jų rekomendacijas. Siekiant nuoseklumo, suvienodinamas Valstybės kontrolės teikiamos išvados Seimui dėl valstybės biudžeto projekto terminas su Lietuvos bankui nustatytuoju terminu.
Šiuo projektu nustatoma, kad Valstybės kontrolės tarnautojams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsisakoma auditą atliekančioms organizacijoms nebūdingos sprendimų priėmimo (pagal valstybinio audito ataskaitas) funkcijos, atitinkamai koreguojamas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 8 punktas.
įstatymo Nr. VIII-1029 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; Atsižvelgiant į aukščiausiosios audito institucijos teisinį statusą, šiuo projektu atsisakoma auditą atliekančioms organizacijoms nebūdingo funkcijos – kreipimosi į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.
įstatymo Nr. VIII–1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas; Atsižvelgiant į tai, kad valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai yra aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai, kurių darbo apmokėjimas yra institucijos vieningos darbo apmokėjimo sistemos dalis, šiuo projektu nustatoma, kad valstybės kontrolieriui ir jo pavaduotojams netaikomas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
netekusiu galios ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; Įstatymo projekto pakeitimai susiję su tuo, kad Valstybės kontrolės įstatymo projekte atsisakoma auditą atliekančioms organizacijoms nebūdingos sprendimų priėmimo (pagal valstybinio audito ataskaitas) funkcijos.
I-1338 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; Atsižvelgiant į siekį įtvirtinti aukščiausiosios audito institucijos veiklos skaidrumą ir atskaitingumą, šiuo projektu nustatoma prievolė visiems aukščiausiosios institucijos tarnautojams deklaruoti turtą.
Atsižvelgiant į aukščiausiosios audito institucijos kompetenciją ir jos tarnautojų statusą, šiuo projektu koreguojamos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 20 straipsnio nuostatos (suderinamos sąvokos su Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektu);
Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; Įstatymo projekto pakeitimai susiję su tuo, kad Valstybės kontrolės įstatymo projekte atsisakoma auditą atliekančioms organizacijoms nebūdingos sprendimų priėmimo (pagal valstybinio audito ataskaitas) funkcijos.
projektas.
Atsižvelgiant į aukščiausiosios audito institucijos ir savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) kompetenciją, šiuo projektu koreguojamos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 19 straipsnio nuostatos, suderinant juose vartojamus terminus su Valstybės kontrolės įstatymo projekte vartojamais terminais. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai bus įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Valstybės kontrolierius iki siūlomo Valstybės kontrolės įstatymo įsigaliojimo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Valstybės biudžeto ir (ar) įsteigtų fondų ar kitų lėšų šiam įstatymui įgyvendinti nereikia. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „valstybinis auditas“, „biudžeto politikos kontrolė“. Teikia: Komiteto vardu Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-06- Nr. Į 2018-06-04 Nr. S-2018-4471 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP2183 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2183 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus
akto oficialaus paskelbimo šaltinio specialiojo leidinio žyma turėtų būti rašoma pasvyruoju šriftu: „<...> 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84 <...>“. Taip pat pagal tų pačių rekomendacijų 24 punktą siūlytina nurodyti paskutinius Projekte nurodomo Europos Sąjungos teisės akto pakeitimus: „<...> 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011 (OL 2011 L 306, p. 12) <...>“. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Respublikos valstybės kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad „šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, aukščiausiosios valstybinio audito institucijos, (toliau – Valstybės kontrolė arba aukščiausioji audito institucija) statusą <...>“, o 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata
„Valstybės kontrolė yra biudžetinė įstaiga, turinti <...> antspaudą su
Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos aukščiausioji audito institucija“ <...>“. Pažymėtina, kad „Valstybės kontrolė“, kaip valstybės institucija būtent tokiu pavadinimu, yra expressis verbis įtvirtinta Konstitucijos XII skirsnyje „Valstybės kontrolė“. Taigi tik toks šios institucijos pavadinimas yra vartotinas visame keičiamo įstatymo tekste, kituose įstatymuose ir teisės aktuose. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos teisės sistemoje yra ir kitų valstybės institucijų, kurių teisinis statusas yra pabrėžiamas požymiu
„aukščiausioji institucija“. Antai, Vyriausioji rinkimų komisija (Konstitucijos
nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija“, „Vyriausioji rinkimų komisija yra juridinis asmuo, turi savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija“ (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Būtent toks šios institucijos, nepaisant jos vykdomų funkcijų išskirtinumo (aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija), pavadinimas yra vartojamas visuose rinkimų įstatymuose, Referendumo įstatyme, Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme ir kituose teisės aktuose, šios institucijos interneto svetainėje, iškaboje, blankuose, herbiniame anstpaude ir kitur. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad formuluotė
„aukščiausioji valstybinio audito institucija“ yra Valstybės kontrolės statusą
apibrėžianti formuluotė, kas matyti ir iš keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, todėl siūlytina atsisakyti šios formuluotės, kaip institucijos pavadinimo, vartojimo keičiamo įstatymo 1 straipsnyje bei 3 straipsnio 2 dalyje minimame antspaude ir atitinkamai pakoreguoti visą įstatymo projektą. Pažymėtina, kad Valstybės kontrolės, kaip Konstitucijoje expressis verbis įtvirtintos valstybės institucijos pavadinimas, yra įtvirtintas ir plačiai naudojamas įvairiuose įstatymuose. Pabrėžtina, kad nėra jokių teisinių pagrindų, kuriais remiantis galima būtų tiek keičiamame įstatyme, tiek kituose šį įstatymą lydinčiuose įstatymuose vartoti kitą pavadinimą nei Valstybės kontrolė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiant Konstitucijoje expressis verbis įtvirtintos valstybės institucijos pavadinimą, gali būti sudaromas precedentas ateityje keisti kituose įstatymuose ir kitų expressis verbis Konstitucijoje įtvirtintų valstybės institucijų pavadinimus. 2.
formuluotės „valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis <...> tęsia darbą eidami tas pačias pareigas ir pasirašydami neterminuotas darbo sutartis“ nėra aišku, ar valstybės tarnautojų statusas įstatymu keičiamas privalomai, ar jie turi galimybę pasirinkti (nesutikti su tokiu pakeitimu). Projekte nenumatyta asmenų valios išreiškimo procedūra įstatymu keičiant jų statusą, taip pat nenumatytos galimo nesutikimo su tokiu pakeitimu pasekmės. Jei turėtas omenyje įstatymu nustatomas vienašalis statuso pakeitimas, ir projektas nebūtų patikslinas pašalinant minėtus neaiškumus, aptariamos nuostatos būtų diskutuotinos atitikties Konstitucijai aspektu. Pagal Darbo kodekso 32 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, tačiau įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje darbo santykių sukūrimas ir darbo sutarties sudarymas yra suformuluotas kaip privalomas vienašalis sprendimas, todėl neatitinka Darbo kodekso 32, 41, 42 ir kitų straipsnių nuostatų. Pažymėtina, kad susitarti dėl darbo, sudaryti darbo sutartį ar keisti darbo sutarties sąlygas leidžiama tik darbuotojo sutikimu. 3. Keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatoma valstybės kontrolės kompetencija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Savivaldybių biudžetų vykdymą ir turto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo Aukščiausioji audito institucija audituoja pagal veiklos apimtį, nustatytą šio Įstatymo 13 straipsnyje“. Pagal siūlomą keičiamo įstatymo 13 straipsnio redakciją Valstybės kontrolė metinį veiklos planą, o jame – veiklos apimtis nusistato ir patvirtina pati, išskyrus atvejus, kai metiniame veiklos plane nenumatytą valstybinį auditą ar vertinimą Valstybės kontrolei atlikti paveda Seimas nutarimu.
Atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nebelieka galiojančio Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyto savivaldybių auditavimo apimties ribojimo: „Valstybės kontrolė audituoja valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą“. Toks reguliavimas, kai Valstybės kontrolės uždaviniuose savarankiškųjų savivaldybių funkcijų bei atitinkamos savarankiško savivaldybių biudžeto dalies vykdymo auditas nėra numatytas (keičiamo įstatymo
įstatymo 8 ir 13 straipsniai), vertintinas kaip neaiškus ir prieštaringas. Siekiant, kad taikant įstatymą būtų išvengta neaiškumų ir nebūtų sudarytos sąlygos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą savivaldybių savarankiškumo principą bei viršyti Konstitucijos 134 straipsnyje įtviertintą Valstybės kontrolės kompetenciją, siūlytina keičiamame įstatyme palinkti galiojančio įstatymo 9 straipsnio nuostatą, tiksliai apibrėžiančią Valstybės kontrolės kompetencijos apimtį savivaldybių atžvilgiu. 4. Keičiamo įstatymo 28 straipsnyje valstybės kontrolieriaus pavaduotojų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčio dydis siejamas su valstybės kontrolieriaus darbo užmokesčio dydžiu, o šis savo ruožtu apibrėžiamas ne konkrečiu dydžiu (koeficientu), o susiejamas su šalies ūkio darbuotojų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu.
Toks reguliavimas reiškia, kad visų Valstybės kontrolės tarnautojų darbo užmokesčio dydis (ir bendras biudžeto lėšų poreikis su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms) priklauso ne nuo Seimo teisės aktu nustatytų konkrečių dydžių, o nuo valstybės biudžeto sudaryme dalyvaujančių aukščiausių valstybės valdžios institucijų – Seimo ir Vyriausybės – sprendimų tiesiogiai nepriklausančio statistinio dydžio. Pagal Konstituciją Seimas tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (67 straipsnio 14 punktas). Svarstytina, ar toks reguliavimas, kai Seimas, negalėdamas įtakoti ar pakeisti Valstybės kontrolės darbo užmokesčio fondą sąlygojančių apilinkybių, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, nepagrįstai neapribotų Seimo kompetencijos biudžeto sudarymo ir tvirtinimo srityje. 5. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybės kontrolės tarnautojų pareiginės algos dydis nustatomas
„iki“ tam tikro procento valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio, o
konkrečius pareiginės algos pastoviosios dalies dydžius valstybės kontrolierius nustato darbo apmokėjimo sistemoje, kurioje detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai. Įstatymo projekte pateiktas tik pavyzdinis šių kriterijų sąrašas, o žemutinė darbo užmokesčio riba nenustatoma. Toks siūlomas reguliavimas reiškia, kad valstybės kontrolierius savo sprendimu gali nustatyti žemutinę tarnautojų darbo užmokesčio ribą, taip pat darbo užmokesčio nustatymo kriterijus.
Svarstytina, ar Valstybės kontrolės tarnautojų darbo užmokesčio sudedamoji dalis – pareiginės algos pastovusis dydis, jo žemutinė riba bei jo skyrimo kriterijai neturėtų būti nustatyti įstatymu (kaip ir pareiginės algos kintamojo dydžio skyrimo kriterijai), o ne valstybės kontrolieriaus sprendimu. 6. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatomas valstybės kontrolieriaus pavaduotojų ir administracijos vadovo darbo užmokestis
paties straipsnio 6 dalį pareiginės algos kintamoji dalis jiems, kaip ir valstybės kontrolieriui, nenustatoma). Šio straipsnio 5 dalyje Valstybės kontrolės tarnautojų darbo užmokesčio pareiginės algos (sistemiškai vertinant straipsnio nuostatas – jos pastoviosios dalies) dydis nustatomas iki 75/80/85 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio, be to, nustatoma iki
taikant maksimalų kintamą pareiginės algos dydį, tarnautojų, kuriems nustatytas
dydis, visas darbo užmokestis viršytų, o 75 procentų – būtų beveik lygus įstaigos vadovo – valstybės kontrolieriaus darbo užmokesčiui. Svarstytina, ar toks siūlomas reguliavimas užtikrintų tarnautojų atlyginimų dydžių pakankamą diferencijavimą atsižvelgiant į tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, užimamos pareigybės ypatumus ir pan. 7. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo sąvoka.
Siūloma nustatyti, kad „Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas – valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojai, aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovas, valstybiniai auditoriai ir tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinį auditą, tarnautojai, vykdantys biudžeto politikos kontrolę, ir kiti aukščiausiosios audito institucijos darbuotojai“. Keičiamo įstatymo 9, 10 ir 11 straipsniuose, apibrėžiančiuose valstybės kontrolieriaus, valstybės kontrolieriaus pavaduotojų, aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovo ir aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų kompetenciją, ir kituose įstatymo projekto straipsniuose nėra reguliuojama kitų aukščiausiosios audito institucijos darbuotojų kompetencija, funkcijos, teisės, pareigos ir atsakomybė, todėl jų teisinis statusas neapibrėžtas, neaišku, kokie kiti darbuotojai priskirti aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies norma, pagal kurią „Be konkurso į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareigas priimami kiti aukščiausiosios audito institucijos darbuotojai, kurie nenurodyti šio straipsnio 2 dalyje, jeigu valstybės kontrolierius nenusprendžia kitaip. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas šio straipsnio
nustato valstybės kontrolierius“ neatskleidžia darbuotojų, kurie būtų tarnautojai, teisinio statuto, todėl šios grupės teisinis reguliavimas yra neaiškus. 8. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje išdėstytas nuostatas, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įvardintus principus ir nepriklausomumo principu. 9.
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje dėstomas nuostatas, įtvirtinant, kad Valstybės kontrolė, įgyvendindama uždavinius ir vykdydama veiklą, yra nepriklausoma. Taip pat siūlytina vietoje formuluotės „<...> tarnautojai neturi siekti nurodymų ir jų nepriimti“ vartoti formuluotę „jokia institucija ar asmuo negali duoti privalomų nurodymų tarnautojams“, o vietoje formuluotės „privalo gerbti“ vartotina formuluotė „draudžiama kištis“. Be to, siūlytina įtvirtinti nuostatas, kokia atsakomybė būtų toms institucijoms ar asmenims, kurie bandytų paveikti Valstybės kontrolę ar jos tarnautojus. 10. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies formuluotė „Aukščiausiosios audito institucijos struktūrai netaikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą“ tikslintina kalbos požiūriu. 11. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, nurodant, kokie klausimai būtų laikomi strateginiais veiklos klausimais. 12. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį prieš žodžio
„finansinių“ įrašant formuluotę „praėjusių metų“, o prieš žodį „gegužės“ –
„einamųjų metų“. 13. Siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio
ir dėl keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 5 punktui. 14. Siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio
„(darbo sutarties pasibaigimas)“ kaip perteklinių. Analogiška pastaba taikytina
ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 6 punktui. 15. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 12 punkto formuluotę reikėtų patikslinti, nes iš šio punkto konteksto neaišku svarstomiems ar priimtiems Vyriausybės nutarimams Valstybės kontrolierius gali pareikšti atskirąją nuomonę. 16.
nuostata, kad valstybės kontrolieriui nesant, įskaitant šio įstatymo 20 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus, valstybės kontrolieriaus pavedimu jį pavaduoja vienas iš pavaduotojų. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo
kaip įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, pilietybės praradimas, priesaikos sulaužymas. Svarstytina, ar tokiu atveju pavedimas jį pavaduoti būtų laikomas etišku ir tinkamu. Taip pat siūlytina papildyti šioje dalyje esantį apribojimų valstybės kontrolieriaus pavaduotojo įgaliojimams sąrašą, įtraukiant ir šio straipsnio 1 dalies 4 punktą. 17. Kadangi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad net ir be valstybės kontrolieriaus pavedimo valstybės kontrolieriaus pavaduotojui gali tekti jį pavaduoti, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės kontrolieriaus pavaduotojo funkcijas, įtraukiant valstybės kontrolieriaus pavadavimą. 18. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto formuluotę „dalyvauja organizuojant ir koordinuojant“ keisti formuluote „organizuoja ir koordinuoja“. 19. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad visos arba dalis valstybės kontrolės administracijos vadovo funkcijų laikinai gali būti pavedamos atlikti vienam administracijos padalinio vadovui. Atkreiptinas dėmesys, jei vienam padalinio vadovui bus pavesta atlikti dalį funkcijų, neaišku, kam bus pavesta atlikti kitą dalį. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 20. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nurodant iš ko valstybės kontrolės tarnautojai turi teisę gauti reikiamus paaiškinimus raštu. 21.
vartojamas sąvokas, siūlytina keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės „elektroniniu ryšiu“ vartoti formuluotę „elektroninio ryšio tinklais“. 22. Siekiant išvengti praktinių normos taikymo problemų, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatą, nurodant kaip audituojamas subjektas turėtų informuoti Valstybės kontrolę apie valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimą. 23. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintas sąvokas, siūlytina keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „ataskaitomis, išvadomis“ įrašyti formuluotes „valstybinio audito“. Taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti kokiais kitais dokumentais dar gali būti įforminami valstybės kontrolės veiklos rezultatai. 24. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „darbo dokumentai“, kuri nėra aiški. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti šios sąvokos turinį arba ją apibrėžti. 25. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad informacija apie rekomendacijų įgyvendinimo eigą bus skelbiama viešai. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti kur konkrečiai ši informacija bus skelbiama. 26. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje esantis žodis „paprastai“ brauktinas kaip perteklinis. Be to, siūlytina patikslinti šioje dalyje vartojamą formuluotę „prasidedant pavasario ir rudens sesijoms“ nustatant konkrečius terminus iki kada Seimui turi būti teikiamos rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitos. 27. Keičiamo įstatymo 17 straipsnyje numatyta, kad aukščiausioji audito institucija, nustačiusi esminius viešojo intereso pažeidimus, praneša Seimui, Vyriausybei, teisėsaugos ar kitoms viešojo administravimo institucijoms ir imasi kitų prevencinių priemonių. Svarstytina, ar įstatymo projekte nereikėtų nurodyti bent kelis kriterijus, kurie leistų pažeidimą identifikuoti kaip esminį. 28.
audito institucijos tarnautojai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis“. Ši formuluotė tikslintina, nes tos pačios pareigos negali būti priskirtos ir tarnautojo, ir darbuotojo kategorijai. Svarstytina, ar nepakaktų nustatyti, kad su aukščiausiosios audito institucijos tarnautojais sudaromos darbo sutartys arba, kad aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai dirba pagal darbo sutartis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka „aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas“ apima ir valstybės kontrolierių bei jo pavaduotojus, su kuriais pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį darbo sutartys nėra sudaromos. Atsižvelgiant į tai, po žodžio „tarnautojai“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 1 dalyje įvardintus“. 29. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti valstybės kontrolės tarnautojams dirbti tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose tarnautojas atlieka audito procedūras. Siekiant išvengti praktinių nuostatos taikymo problemų, siūlytina vietoje žodžio „atlieka“ vartoti formuluotę „gali atlikti“. 30. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatų, liečiančių valstybinio auditoriaus nepriklausomumą, santykis su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje kalbama apie valstybės kontrolės ir jos tarnautojų nepriklausomumą. Svarstytina, ar minimų keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų atsisakyti kaip perteklinių. 31. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies siūlytina atsisakyti, nes joje siekiama nustatyti bendrųjų ir specialiųjų normų taikymą. Pažymėtina, kad ne tik darbo santykius reguliuojantys įstatymai, bet ir kiti įstatymai taikomi laikantis tam tikrų teisės principų, pavyzdžiui, subsidiarumo, bendrųjų ir specialiųjų normų taikymo esant normų konkurencijai ir t. t. 32.
po žodžio „universitetinį“ įrašyti formuluotę „ar jam prilygintą“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje. 33. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Valstybės kontrolierius Respublikos Prezidento teikimu yra atleidžiamas Seimo nutarimu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti šio straipsnio 7 dalį, nes joje nėra nuostatų dėl Seimo nutarimo priėmimo terminų. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 daliai dėl Respublikos Prezidento. 34. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 20 straipsnio 9 dalies nuostata, jog atsistatydinęs Valstybės kontrolierius turi teisę į keturių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo kriterijus, nes Valstybės kontrolierius gali atsistatydinti ir po mėnesio darbo. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio
yra numatyta, kad valstybės kontrolieriaus pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, kai jis yra „paskiriamas (išrenkamas) į kitas pareigas arba su jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą“. Svarstytina, ar nevertėtų analogiškai papildyti ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies, suteikiant analogišką galimybę ir Valstybės kontrolieriui. 36. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad valstybės kontrolės tarnautoju negalėtų būti asmuo
„įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką“. Atkreiptinas dėmesys, jog Baudžiamajame kodekse yra
įtvirtinta, jog nusikalstamos veikos apima nusikaltimus, kurie gali būti nesunkūs, apysunkiai, sunkūs ir labai sunkūs, bei baudžiamuosius nusižengimus.
Be to, nusikalstamos veikos apima daugybę sferų (pavyzdžiui, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, asmens garbei ir orumui, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui ir kiti). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Baudžiamojo kodekso 97 straipsnyje yra įtvirtinti asmens teistumo išnykimo terminai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti šią keičiamo įstatymo nuostatą. 37. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodoma, kad Valstybės kontrolės tarnautoju negalėtų būti asmuo, kuris piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu. Svarstytina, ar nuostatų nevertėtų papildyti ir Baudžiamajame kodekse minimomis kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. 38. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio
straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje nėra nustatytų reikalavimų, yra tik nuostata dėl atitikimo valstybės kontrolieriaus nustatytiems bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, nuoroda koreguotina. Be to, šioje dalyje nurodyta, kad konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti valstybės kontrolės tarnautojo pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 3 dalyje yra kalbama apie nepriekaištingą reputaciją, tačiau nėra nurodyta jokių galimų pareigų. Atsižvelgiant į tai, nuoroda koreguotina. 39.
žodį „bendraisiais“, nes projekto formuluotė galėtų būti įvairiai interpretuojama dėl to, kad Darbo kodekse darbo santykių nutraukimo pagrindai nėra skirstomi į bendruosius ir specialiuosius ar kitus (tai teisės teorijos dalykas). Be to, šios dalies turinys tarpusavyje nedera su šio straipsnio 10 dalimi, kurioje taip pat nustatyti darbo santykių nutraukimo pagrindai. 40. Siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalį, prieš žodį „konkurso“ įrašant žodį „viešo“. 41. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalies nevertėtų papildyti nuostata dėl nepriekaištingos reputacijos praradimo. 42. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti praktinių nuostatos taikymo problemų, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo
tarnautojams. 43. Siekiant nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalies nuostatas apie pastoviąją ir kintamąją pareiginės algos dalis dėstyti atskiromis šio straipsnio dalimis, analogiškai, kaip ir šio straipsnio 4 bei 6 dalių nuostatas. 44. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies formuluotę
„(šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas einančių tarnautojų pastoviosios
dalies dydžio)“ reikėtų tikslinti rašant ne skliausteliuose, kaip prieš tai einantį tekstą paaiškinančią nuostatą, o kaip savarankišką taisyklę, nes kitaip ji gali būti įvairiai interpretuojama. Be to, šioje dalyje esanti nuoroda į 4 dalį keistina nuoroda į šio straipsnio 5 dalį. 45. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nereikėtų papildyti ir nuoroda į šio straipsnio 5 dalį. 46. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlytina šio straipsnio 10 dalies nuostatas perkelti į šio straipsnio 1 dalį. 47. Keičiamo įstatymo 29 straipsnį reikėtų tikslinti.
Šio straipsnio 1 dalies nuostata „Be Darbo kodekse nustatytų atostogų“ nėra tinkama, nes Darbo kodekse yra nustatytos ir kasmetinės atostogos, todėl taisyklė galėtų būti įvairiai interpretuojama. Šio straipsnio 1 dalies nuostata „Be Darbo kodekse nustatytų atostogų, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai taip pat turi teisę į šio įstatymo nustatytas kasmetines atostogas“ tikslintina ir dėl to, kad šiame įstatyme kasmetinės atostogos nereguliuojamos. Šio straipsnio 2 dalyje reguliuojama kasmetinių papildomų atostogų suteikimo tvarka ir bendra kasmetinių atostogų trukmė. Keičiamo įstatymo 29 straipsnyje taip pat siūlytina nustatyti taisykles, apibrėžiančias maksimalią kasmetinių atostogų trukmę, kai tarnautojas turi teisę į kelių rūšių atostogas (pavyzdžiui, kasmetines, papildomas (aptariamo straipsnio 2 dalis), pailgintas (Darbo kodekso 138 straipsnio 1 dalis). 48. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta „Valstybės kontrolės valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, (toliau – darbuotojai) paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui, įgyja aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo statusą ir tęsia darbą eidami tas pačias pareigas ir pasirašydami neterminuotas darbo sutartis“. Šios dalies nuostatos tikslintinos. Pirma, kaip jau buvo minėta išvadoje, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali būti priskirti tarnautojų kategorijai atsižvelgiant į jų teisinį statusą.
Iš įstatymo projekte teikiamo teisinio reguliavimo neaišku, kokį teisinį statusą (pareigas, funkcijas, teises, atsakomybę) turi šioje dalyje ir kituose straipsniuose nurodyti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (jie atlieka audito, kontrolės funkcijas ar teikia paslaugas, pavyzdžiui, valymo), todėl nuostata, pagal kurią „Valstybės kontrolės <…> darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, (toliau – darbuotojai) paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui, įgyja aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo statusą <…>“ tikslintina. Tikslintina formuluotė „ir tęsia darbą <…> pasirašydami neterminuotas darbo sutartis“, nes darbo sutartis yra sudaroma, o jos pasirašymas tik patvirtina šalių susitarimą. Taip pat neaišku, kodėl numatyta sudaryti tik neterminuotas darbo sutartis, jeigu būtų pagrindų sudaryti ir kitų rūšių darbo sutartis. 49. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodyti konkretų keičiamo įstatymo straipsnį, pagal kurį bus apskaičiuotas darbo užmokestis. 50. Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalies formuluotę „nepertraukiamojo tarnybos (darbo) stažo Valstybės kontrolėje laikotarpiai įskaitomi į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų nepertraukiamąjį darbo stažą“ reikėtų tikslinti keliais aspektais. Pirma, čia nurodyti stažų pavadinimai nėra tikslūs, todėl gali kilti neaiškumų juos nustatant ir apskaitant. Antra, neaišku, kodėl čia nustatyta, kad įskaitomi tik nepertraukiamieji stažo laikotarpiai, nes įprastai specialiųjų stažų laikotarpiai sumuojami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje teisė į papildomas atostogas siejama su darbo stažu. 51. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime yra įregistruotas ir svarstomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1596), kurio 1 straipsniu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas Nr. VIII-1316 dėstomas nauja redakcija ir kurio įsigaliojimas numatytas 2019 m. sausio 1 d., todėl manytina, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatos turėtų būti tarpusavyje derinamos su minėto įstatymo įgyvendinimą reguliuojančiomis nuostatomis
į tai, kad Valstybės kontrolė yra finansuojama iš valstybės biudžeto ir į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžiama sąvoka „Valstybinis auditas“. Nurodyta, kad „Valstybinis auditas – nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose“. Šioje dalyje valstybinį auditą siūlytina apibrėžti kaip Valstybės kontrolės atliekamą nepriklausomą ir objektyvų vertinimą, nes valstybinio audito rezultatų pagrindu suformuluoti siūlymai bei kiti įstatymų nustatyti veiksmai turės būti teikiami ir atliekami viešojo administravimo subjekto - Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės. Formuluotė „aukščiausioji valstybinio audito institucija“ yra Valstybės kontrolės, kaip Konstitucijos XII skirsnyje „Valstybės kontrolė“ expressis verbis įtvirtintos institucijos statusą apibrėžianti formuluotė, todėl projekte neturėtų būti vartojama kaip institucijos pavadinimas (keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2-6 dalys, 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 3 dalis,
dalis). Formuluotė „aukščiausioji audito institucija" galėtų būti vartojama kaip akcentuojanti Valstybės kontrolės statusą (pavyzdžiui,
„Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, kiekvienais metais
teikia Seimui“ keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje ar „Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, dalyvauja <...>“ 18 straipsnio 2 dalyje). 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžiama sąvoka „Valstybės kontrolės darbuotojas“.
Nurodyta, kad „Valstybės kontrolės darbuotojas
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojai yra valstybės pareigūnai. Įvertinus įstatymo projekte nustatytas funkcijas, teises ir pareigas, galima preziumuoti, kad valstybės pareigūnais yra ir valstybiniai auditoriai bei darbuotojai, atliekantys kitus vertinimus, nepaisant to, kad jų darbas organizuojamas darbo santykius reguliuojančiais įstatymais. Pagal keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalį valstybiniai auditoriai, prieš pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos Respublikai. Pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį valstybiniai auditoriai ir Valstybės kontrolės darbuotojai, atliekantys kitus vertinimus, turi viešojo administravimo veiklai būdingas teises, pavyzdžiui, gauti prašomus pateikti dokumentus ir informaciją, reikalingus veiklai vykdyti; tikrinti subjekto turtą ir įsipareigojimus, gauti reikiamus rašytinius paaiškinimus; surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnį dėl šio kodekso atitinkamų straipsnių administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai.
Antra, visus Valstybės kontrolės pareigūnus ir darbuotojus apibrėžus kaip Valstybės kontrolės darbuotojus gali kilti praktinio normų taikymo problemų. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Įgyvendindama uždavinius ir vykdydama tam reikalingą veiklą, Valstybės kontrolė, valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojai ir kiti Valstybės kontrolės darbuotojai neturi siekti nurodymų ir jų nepriimti iš jokios institucijos ar asmens“. Atsižvelgiant į šioje normoje apibrėžtą reikalavimą, galima preziumuoti, kad jis taikytinas visiems Valstybės kontrolės pareigūnams ir darbuotojams, tačiau iš keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos Valstybės kontrolės darbuotojo sąvokos galima teigti, kad „kiti“ Valstybės kontrolės darbuotojai suprantami tik kaip darbuotojai „padedantys įgyvendinti Valstybės kontrolės uždavinius ir (ar) vykdantys vidaus administravimą, įskaitant ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas“. Praktinio taikymo problemų gali sukelti ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies nuostatos. Sistemiškai vertinant šios dalies nuostatas, galima preziumuoti, kad jos taikytinos tik tiems Valstybės kontrolės darbuotojams, su kuriais sudarytos darbo sutartys, tačiau tokiu atveju lieka neaišku, kodėl pareiga vienerius metus po to, kai nustoja eiti savo pareigas, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kuris kiltų dėl naujos veiklos, taikoma tik buvusiems darbo santykiais susietiems darbuotojams.
Trečia, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolės darbuotojo sąvoka apima ir ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas atliekančius darbuotojus, kai kurių normų taikymas šiai darbuotojų kategorijai svarstytinas proporcingumo požiūriu. Pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį Valstybės kontrolės darbuotojai gali dirbti tik Valstybės kontrolėje. Šioje dalyje nustatytos išimtys, kai turint Valstybės kontrolieriaus sutikimą leidžiama dirbti kitą darbą, yra susijusios ne su ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas atliekančių darbuotojų funkcijomis, o su Valstybės kontrolės pareigūnų teisiniu statusu, todėl svarstytina, ar tokie reikalavimai yra proporcingi ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas atliekančių darbuotojų atžvilgiu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, keičiamame įstatyme siūlytina atsisakyti sąvokos
„Valstybės kontrolės darbuotojas“ apibrėžimo, įstatymo
projekto turinyje patikslinti subjektus, kuriems adresuotos vienos ar kitos teisės normos, o, esant poreikiui įvardinti valstybės kontrolės pareigūnus ir darbuotojus bendra samprata, siūlytina skliausteliuose teikti juos apibendrinančią santrumpą. Jeigu Valstybės kontrolės darbuotojo sąvokos apibrėžimo nebūtų atsisakyta, reikėtų atskleisti jos apibrėžime nurodytų „darbuotojų, atliekančių kitus vertinimus“ sampratą. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo tekste vartojamos formuluotės „valstybės kontrolės administracijos vadovas“ bei „administracijos vadovas“.
Siekiant teisinio aiškumo siūlytina suvienodinti vartojamas formuluotes arba sukurti sąvokos trumpinį ir nuosekliai tekste jį vartoti. 4. Keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatoma valstybės kontrolės kompetencija. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta dvejopa savivaldybių kaip subjektų audito apimtis
Siekiant, kad taikant įstatymą būtų išvengta neaiškumų ir nebūtų sudarytos sąlygos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą savivaldybių savarankiškumo principą bei galimai viršyti Konstitucijos 134 straipsnyje įtvirtintą Valstybės kontrolės kompetenciją, siūlytina keičiamame įstatyme palikti tik galiojančio įstatymo 9 straipsnio nuostatą, tiksliai apibrėžiančią Valstybės kontrolės kompetencijos apimtį savivaldybių atžvilgiu, ir šios kompetencijos neišplėsti su valstybės biudžeto lėšų naudojimu nesusijusia apimtimi. 5. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžio „ataskaita“ reikėtų rašyti žodį „ataskaitas“. 6. Svarstytinas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktų nuostatų tarpusavio santykis. Svarstytina, ar nereikėtų atsisakyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punkto formuluotės „ir šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas valstybinio audito ataskaita ir išvadas“ arba atsisakyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punkto, nes keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punkte teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, kurioje yra nurodytos valstybinio audito ataskaitos ir išvados. Svarstant šias nuostatas, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal įstatymo projekto 2 straipsnį 2022 m. sausio 1 d. įsigalios kita keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies redakcija. 7. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad „Darbo santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai Valstybės kontrolės darbuotojams taikomi tiek, kiek jų statuso nenustato šis įstatymas“, siūlytina atsisakyti.
Šioje dalyje numatytos teisės normų subsidiarumo, bendrųjų ir specialiųjų normų taikymo taisyklės yra ne teisinio reguliavimo, o teisės teorijos dalykas. 8. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio pavadinimą reikėtų tikslinti. Straipsnio pavadinime po žodžio „atleidimo“ reikėtų įrašyti tekstą „iš darbo“. 9. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Asmenims, priimamiems į Valstybės kontrolę, taikomi šiame įstatyme nustatyti reikalavimai“. Šios nuostatos siūlytina atsisakyti, nes ji nenustato jokių taisyklių. Be to, asmenims, priimamiems į Valstybės kontrolę, taikomi ne tik šiame įstatyme nustatyti reikalavimai. 10. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas siūlytina tikslinti, nes lieka neaišku, kas nustato reikalavimus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas atliekančių darbuotojų pareigoms. 11. Pagal keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, asmenys, priimami į Valstybės kontrolės darbuotojų pareigas, turi būti nepriekaištingos reputacijos ir teisės aktų nustatyta tvarka deklaravę privačius interesus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 1 punktą, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti Valstybės kontrolės darbuotojai atleidžiami iš pareigų, jeigu atsisako įstatymų nustatyta tvarka deklaruoti savo ir savo šeimos narių turtą ir pajamas bei privačius interesus, pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnį, asmuo, kuris atsisakė deklaruoti savo ir savo šeimos narių turtą ir pajamas ir privačius interesus, negali būti priimtas tik į pareigas, nurodytas keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 ir 3 dalyse, o keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nenustatyta pareiga deklaruoti savo ir savo šeimos narių turtą ir pajamas, todėl keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai tarpusavyje derintini su aptartomis nuostatomis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 26 straipsnį, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų pažeidimas, savo ir šeimos narių turto ir pajamų nedeklaravimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Pagal keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5 punktą, asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo nėra praėję 5 metai.
Tokia teisinio reguliavimo konstrukcija, kai tas pats faktas (atsisakymas deklaruoti savo ir savo šeimos narių turtą ir pajamas ir privačius interesus, ar jų nedeklaravimas) yra nustatytas kaip savarankiškas pagrindas atleisti iš darbo ir tuo pačiu apibrėžtas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, praktikoje gali sukelti taikymo problemų, nes taikant vieną normą – darbuotojas būtų atleidžiamas konstatus faktą, o kitu atveju turėtų būti laikomasi Darbo kodekso 58 straipsnyje nustatytos tvarkos. Remiantis keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punktu, asmuo nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos penkerius metus nuo apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dėl šiame punkte nurodyto baudžiamojo nusižengimo padarymo, o tais atvejais, kai asmuo būtų padaręs keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą nusikaltimą – tol, kol neišnykęs ar nepanaikintas teistumas. Atkreiptinas dėmesys, kad teistumo terminas padarius bet kuriame Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies skyriuje numatytą nesunkų ar apysunkį nusikaltimą trunka tik trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo momento (Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Taigi faktiškai keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punkte nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atžvilgiu baudžiamasis nusižengimas laikomas dar pavojingesniu negu nesunkus ar apysunkis nusikaltimas, nors, remiantis Baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, baudžiamojo nusižengimo padarymas teistumo apskritai negali užtraukti.
Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog toks įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas neatitiktų Baudžiamojo kodekso sistemos, kurioje nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymas sąlygoja gerokai griežtesnius teisinius padarinius lyginant su baudžiamaisiais nusižengimais, todėl siūlytina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytą penkerių metų terminą sutrumpinti. 12. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje po žodžio „darbuotojo“ reikėtų įrašyti praleistą žodį „pareigas“ arba šią dalį išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „8. Valstybės kontrolės darbuotojai, atliekantys ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas, į darbą priimami be konkurso, jeigu valstybės kontrolierius nenustato kitaip“. 13. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „Valstybės kontrolės darbuotojų darbo santykiai pasibaigia ir šie darbuotojai atleidžiami iš pareigų Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais atleidimo pagrindais“. Šios nuostatos siūlytina atsisakyti, nes ji nenustato jokių naujų taisyklių. Be to, ši nuostata tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 ir 11 dalių normomis. 14. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „Valstybės kontrolės darbuotojai vienerius metus po to, kai nustoja eiti savo pareigas, privalo vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kuris kiltų dėl jų naujos veiklos. Ketindami imtis tokios veiklos, kuri, jų manymu, galėtų kelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, prieš įsipareigodami jos imtis, jie raštu apie tai informuoja Valstybės kontrolę ir prašo jos nuomonės“.
Ši nuostata diskutuotina: Pirma, vienerių metų veiklos (darbo, sandorių, lengvatų gavimo, atstovavimo) ribojimai baigus eiti pareigas bei ribojimų taikymo išimtys nustatytos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ketvirtajame skirsnyje. Neaišku, koks būtų minėto įstatymo nuostatų ir projekto nuostatų tarpusavio santykis, ir ar minėto įstatymo nuostatos dėl ribojimų baigus tarnybą nėra pakankamos. Antra, nėra aišku, koks yra projektu siūlomo informavimo ir nuomonės gavimo tikslas, ir kokias teisines pasekmes sukeltų Valstybės kontrolės neigiama nuomonė dėl galimos buvusio Valstybės kontrolės darbuotojo naujos veiklos. Trečia, svarstytina, ar ribojimų bei papildomų reikalavimų baigus eiti pareigas taikymas ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas atliekantiems ir viešojo administravimo įgaliojimų neturintiems darbuotojams yra proporcingas, įvertinus jų darbo funkcijas bei atsakomybę. 15. Siekiant suvienodinti keičiamame įstatyme vartojamas formuluotes, šio įstatymo 26 straipsnio pavadinime po žodžio „nušalinimo“ įrašytina formuluotė „nuo darbo“. 16. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo VIII skyriuje yra vienintelis 27 straipsnis, siūlytina šį straipsnį prijungti prie VII skyriaus nuostatų. 17. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės kontrolės darbuotojams Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas netaikomas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, Valstybės kontrolės darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą nustato Valstybės kontrolierius.
Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 ir 7 dalyse siūloma nustatyti tokius pareiginės algos koeficientus:
algos koeficientas – 25,5;
2) Valstybės kontrolės darbuotojų, kurie eina struktūrinio padalinio vadovo ar jo pavaduotojo, ar kito darbuotojo, kuris turi tiesiogiai pavaldžių asmenų, pareigas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas negali būti didesnis kaip 24;
3) Valstybės kontrolės darbuotojų, išskyrus Valstybės kontrolės darbuotojus, kurie atlieka ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas negali būti didesnis kaip 22,5;
ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas, pareiginės algos pastoviosios dalies negali būti didesnis kaip 19,5. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, Valstybės kontrolieriaus ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojų darbo užmokesčio dydžiai ir apmokėjimo sąlygos nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame įstatyme Valstybės kontrolieriaus pareiginės algos koeficientas yra 15,5, o valstybės kontrolieriaus pavaduotojų pareiginės algos koeficientas yra 13,8. Svarstytina, ar darbo apmokėjimo sistema, kai institucijos vadovo ir jo pavaduotojų pareiginių algų koeficientai bemaž dvigubai mažesni už jiems pavaldžių ir atskaitingų darbuotojų pareiginius koeficientus dera su teisingo apmokėjimo už darbą principu.
Antra, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, Valstybės kontrolės vyriausiojo valstybinio auditoriaus pareiginės algos koeficientas yra 9,2-15; vyresniojo valstybinio auditoriaus yra 7,7-13,5; valstybinio auditoriaus yra 5,7-12; valstybinio auditoriaus padėjėjo yra 4,6-11. Nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, šiuo metu nustatytas pareiginės algos dydis padidėtų bemaž du kartus. Pagal įstatymo projekto 3 straipsnį, Valstybės kontrolės karjeros valstybės tarnautojai, paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, su jais sudarius darbo sutartis tęstų darbą Valstybės kontrolėje atlikdami tas pačias funkcijas, pareigybių pavadinimai nebūtų keičiami, todėl neaišku, kuo pagrįsti tokie pareiginės algos dydžio pokyčiai. Trečia, kai kurie keičiamo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatyti Darbo apmokėjimo sistemos pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai tikslintini (pavyzdžiui, „žinojimo ir žinių sudėtingumas“, „problemų sprendimas“). Ketvirta, pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnio
pavaduotojus ir Valstybės kontrolės administracijos vadovą) be pareiginės algos pastoviosios dalies, yra numatyta teisė gauti ir pareiginės algos kintamąją dalį, kuri gali sudaryti 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies. Penkta, pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnio 7 dalį, Valstybės kontrolės darbuotojų, kurie atlieka ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas negali būti didesnis kaip 19,5.
Įvirtinus siūlomą nuostatą, Valstybės kontrolės ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas atliekančio darbuotojo pareiginė alga galėtų būti didesnė už nustatytą, pavyzdžiui, Valstybės kontrolieriui, jo pavaduotojams, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, savivaldybių merams ir savivaldybių merų pavaduotojams, Seimo kontrolieriams, žvalgybos pareigūnams, įskaitant direktorių, jo pavaduotojus ir t. t. Apibendrinus keičiamo įstatymo 28 straipsnyje siūlomą Valstybės kontrolės darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, darytina išvada, kad Valstybės kontrolės darbuotojams siūlomi nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nėra proporcingi kitų valstybės politikų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų koeficientams, todėl svarstytina ar ji dera su Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės ir darnios pilietinės visuomenės principais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnyje nustatytu teisingo apmokėjimo už darbą principu. 18. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje tikslintinos nuorodos į šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, nes juose reguliuojami kiti teisiniai santykiai, nei nurodyti šioje dalyje. 19. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje esančioje formuluotėje
„<...> Valstybės kontrolės darbuotojų, kurie atlieka ūkinio ir (ar)
techninio pobūdžio funkcijas, pareiginės algos pastoviosios dalies negali būti didesnis <...>“ įrašytinas praleistas žodis „koeficientas“. 20. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje numatyta vienkartinė piniginė išmoka už didelio masto sudėtingus ir reikšmingus valstybei ir visuomenei valstybinius auditus ar už kitus Valstybės kontrolės veiklai reikšmingus rezultatus.
Iš šios dalies formuluotės nevisiškai aiškus jos vienkartinumo pobūdis (kartą per mėnesį, kartą per kalendorinius metus ar pan.), todėl nuostatą siūlytina patikslinti. 21. Keičiamo įstatymo 29 straipsnyje samprata
„Valstybės kontrolės darbuotojas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta keičiamo
įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, ir apima visus Valstybės kontrolėje dirbančius asmenis. Tačiau pagal kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 33,
į darbo Valstybės kontrolėje stažą (ir į tarnybos Lietuvos valstybei metus) neįskaitomas Valstybės kontrolės ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas atliekančių darbuotojų darbo laikas. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo
įstatymo pakeitimais. Tikslinant šio straipsnio normas, reikėtų aiškiai atriboti darbuotojus, kuriems šiame straipsnyje nustatytos papildomos kasmetinės atostogos už tarnybos Lietuvos valstybei metus (įskaitant ir darbo Valstybės kontrolėje laiką), ir darbuotojus, kuriems papildomos atostogos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje (Darbo kodekso 138 straipsnio 2 dalis). Svarstytina, ar nereikėtų nustatyti, kad Valstybės kontrolės valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei metai įskaitomi į darbo laiką papildomoms atostogoms gauti pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 2 dalį, o kartu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 33, 47 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-2193(2) atsisakyti 47 straipsnyje siūlomo pakeitimo. 22.
straipsnyje esančias nuorodas į keičiamo įstatymo 6 ir 8 straipsnius siūlytina dėstyti laikantis straipsnių numeracijos eiliškumo. 23. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas, išskyrus kai kurias nuostatas, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 3 straipsnyje nustatytą šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, į tai, kad valstybiniai auditoriai turės prisiekti Lietuvos Respublikai, į pastabas, išsakytas dėl darbo sutarčių sudarymo ir darbo sutarčių būtinųjų sąlygų (darbo apmokėjimo) keitimo, darytina išvada, kad įstatymo nuostatos negalės būti tinkamai įgyvendintos, todėl įstatymo įsigaliojimo terminą reikėtų tikslinti. Atsižvelgus į šią pastabą, koreguotinos ir įstatymo projektą lydinčiųjų teisės aktų, kuriuose siūlomas teisinis reguliavimas tarpusavyje susijęs, įsigaliojimo datos. 24. Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalimi nauja redakcija dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje reikėtų atsisakyti nuorodos į šios dalies 1-5 punktus, nes joje ir yra 5 punktai. 25. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybės kontrolės karjeros valstybės tarnautojai, paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų sutikimu turi teisę įgyti Valstybės kontrolės darbuotojo statusą ir pasirašę neterminuotas darbo sutartis tęsti darbą Valstybės kontrolėje atlikdami tas pačias funkcijas (pareigybių pavadinimai nekeičiami)“. Savo esme analogiškos nuostatos siūlomos reguliuoti Valstybės kontrolės pakaitinių valstybės tarnautojų darbo teisinius santykius. Pažymėtina, kad nuostata, pagal kurią valstybės tarnautojas turi teisę įgyti ar įgyja darbuotojo teisinį statusą, nedera su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, nei su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normomis.
Norint tinkamai įgyvendinti įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, valstybės tarnautojas turi būti atleistas iš jo užimamų pareigų Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ir tik po to su juo gali būti sudaryta darbo sutartis, laikantis Darbo kodekse nustatytos tvarkos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbo sutarties sudarymo ir darbo sutarties pasirašymo teisinis turinys nėra tapatus. Pažymėtina ir tai, kad skliausteliuose pateiktas paaiškinimas, jog Valstybės kontrolėje darbuotojai atliks tas pačias funkcijas, o pareigybių pavadinimai nekeičiami, nėra teisinis pagrindas nesilaikyti minėtų įstatymų reikalavimų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad darbo sutartyje turi būti sulygstama ne tik dėl darbo funkcijų ar pareigų pavadinimo, bet ir dėl kitų darbo sąlygų. Atsižvelgiant į minėtus įstatymų reikalavimus, įstatymo projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikėtų atsisakyti, o keičiamo įstatymo nuostatas įgyvendinti laikantis jau galiojančio teisinio reguliavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su pakaitiniais valstybės tarnautojais terminuotos darbo sutartys negali būti sudarytos ir dėl to, kad karjeros valstybės tarnautojams, kurių pareigas laikinai eina pakaitiniai valstybės tarnautojai, yra įstatymų nustatytos garantijos (išsaugomos pareigos, draudžiama atleisti iš pareigų) jų vaiko priežiūros, ligos, atostogų ar kitais atvejais, todėl iki karjeros valstybės tarnautojas nebus atleistas iš pareigų, jį pakeičiantis pakaitinis valstybės tarnautojas negali būti priimtas į tas pačias darbo santykiais grindžiamas pareigas. 26. Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies siūlytina atsisakyti, nes iš keičiamo įstatymo turinio neišplaukia jokia pareiga sutikti įgyti Valstybės kontrolės darbuotojo teisinį statusą.
Be to, neaišku, kodėl darbuotojas turėtų įgyti tą statusą, kurį jis jau turi. Pažymėtina, kad darbo apmokėjimo sąlygų keitimas yra sureguliuotas Darbo kodekse, todėl šios dalies, taip pat ir šio straipsnio 5 dalies normų siūlytina atsisakyti kaip perteklinių ir nederančių su galiojančiu teisiniu reguliavimu. 27. Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalies siūlytina atsisakyti dėl kelių priežasčių. Pirma, neaišku, kodėl čia siūloma reguliuoti mokėtinos išeitinės išmokos apskaičiavimo taisykles valstybės tarnautojams, kurių pareigybės bus panaikintos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nes tai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Antra, atsižvelgiant į įstatymo projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms išsakytas pastabas, formuluotė „<...> kurie nesutinka būti perkelti <...>“ nėra tiksli, nes nėra teisinio pagrindo valstybės tarnautoją perkelti į darbuotojo pareigas. Valstybės tarnautoją atleidus iš pareigų, išeitinė išmoka jam mokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Trečia, šios dalies formuluotė
„<...> mokėtina išeitinė išmoka apskaičiuojama pagal iki šio įstatymo
įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 2 dalies nuostatas“ teisės požiūriu nepriimtina, nes vieno įstatymo įsigaliojimo data siejama su kito įstatymo normų taikymu. 28. Įstatymo projekto 3 straipsnio
apmokėjimo sąlyga yra viena iš Darbo kodekso 33 straipsnyje nustatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Darbo sutartis laikoma sudaryta tik susitarus dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, taigi, iki nesudaryta darbo sutartis, nėra teisinio pagrindo mokėti darbo užmokestį.
Pažymėtina, kad įstatymu nustatyti darbo užmokesčio, pareiginės algos ar kiti dydžiai yra pagrindas nustatyti darbuotojo darbo užmokestį, bet nėra su darbuotoju sulygta darbo sutarties sąlyga. 29. Įstatymo projekto 3 straipsnio 7 dalies nuostatas siūlytina suformuluoti kaip teisę taikyti šioje dalyje nustatytą darbo užmokesčio nemažinimo taisyklę, t. y. kaip teisėtą lūkestį apsaugančią normą, darbo sutartyje nustatant darbo apmokėjimo būtinąją sąlygą. 30. Įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalies nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą valstybės tarnybos teisiniai santykiai nutruks tik su karjeros valstybės tarnautojais ir pakaitiniais valstybės tarnautojais, todėl jų teisė į kasmetines atostogas ar į kompensaciją už nepanaudotas atostogas turėtų būti realizuota galiojančio valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Komiteto išvados projektas
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2019-10-16
pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolės Teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Augustas Ručinskas, vidaus reikalų ministrės patarėja Milena Gecis, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės vadovė Irina Malukienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad „šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, aukščiausiosios valstybinio audito institucijos, (toliau
Konstitucijos XII skirsnyje „Valstybės kontrolė“. Taigi tik toks šios institucijos pavadinimas yra vartotinas visame keičiamo įstatymo tekste, kituose įstatymuose ir teisės aktuose. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos teisės sistemoje yra ir kitų valstybės institucijų, kurių teisinis statusas yra pabrėžiamas požymiu
„aukščiausioji institucija“. Antai, Vyriausioji rinkimų komisija
(Konstitucijos 67 straipsnio 13 punktas) yra „Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija“, „Vyriausioji rinkimų komisija yra juridinis asmuo, turi savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija“ (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Būtent toks šios institucijos, nepaisant jos vykdomų funkcijų išskirtinumo (aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija), pavadinimas yra vartojamas visuose rinkimų įstatymuose, Referendumo įstatyme, Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme ir kituose teisės aktuose, šios institucijos interneto svetainėje, iškaboje, blankuose, herbiniame antspaude ir kitur. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad formuluotė „aukščiausioji valstybinio audito institucija“ yra Valstybės kontrolės statusą apibrėžianti formuluotė, kas matyti ir iš keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, todėl siūlytina atsisakyti šios formuluotės, kaip institucijos pavadinimo, vartojimo keičiamo įstatymo 1 straipsnyje bei 3 straipsnio 2 dalyje minimame antspaude ir atitinkamai pakoreguoti visą įstatymo projektą. Pažymėtina, kad Valstybės kontrolės, kaip Konstitucijoje expressis verbis įtvirtintos valstybės institucijos pavadinimas, yra įtvirtintas ir plačiai naudojamas įvairiuose įstatymuose. Pabrėžtina, kad nėra jokių teisinių pagrindų, kuriais remiantis galima būtų tiek keičiamame įstatyme, tiek kituose šį įstatymą lydinčiuose įstatymuose vartoti kitą pavadinimą nei Valstybės kontrolė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiant Konstitucijoje expressis verbis įtvirtintos valstybės institucijos pavadinimą, gali būti sudaromas precedentas ateityje keisti kituose įstatymuose ir kitų expressis verbis Konstitucijoje įtvirtintų valstybės institucijų pavadinimus. Pritarti 2.
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis
<...> tęsia darbą eidami tas pačias pareigas ir pasirašydami neterminuotas darbo sutartis“ nėra aišku, ar valstybės tarnautojų statusas įstatymu keičiamas privalomai, ar jie turi galimybę pasirinkti (nesutikti su tokiu pakeitimu). Projekte nenumatyta asmenų valios išreiškimo procedūra įstatymu keičiant jų statusą, taip pat nenumatytos galimo nesutikimo su tokiu pakeitimu pasekmės. Jei turėtas omenyje įstatymu nustatomas vienašalis statuso pakeitimas, ir projektas nebūtų patikslintas pašalinant minėtus neaiškumus, aptariamos nuostatos būtų diskutuotinos atitikties Konstitucijai aspektu. Pagal Darbo kodekso 32 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, tačiau įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje darbo santykių sukūrimas ir darbo sutarties sudarymas yra suformuluotas kaip privalomas vienašalis sprendimas, todėl neatitinka Darbo kodekso 32, 41, 42 ir kitų straipsnių nuostatų. Pažymėtina, kad susitarti dėl darbo, sudaryti darbo sutartį ar keisti darbo sutarties sąlygas leidžiama tik darbuotojo sutikimu. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
132
kompetencija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Savivaldybių biudžetų vykdymą ir turto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo Aukščiausioji audito institucija audituoja pagal veiklos apimtį, nustatytą šio Įstatymo 13 straipsnyje“. Pagal siūlomą keičiamo įstatymo 13 straipsnio redakciją Valstybės kontrolė metinį veiklos planą, o jame – veiklos apimtis nusistato ir patvirtina pati, išskyrus atvejus, kai metiniame veiklos plane nenumatytą valstybinį auditą ar vertinimą Valstybės kontrolei atlikti paveda Seimas nutarimu.
Atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nebelieka galiojančio Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyto savivaldybių auditavimo apimties ribojimo: „Valstybės kontrolė audituoja valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą“. Toks reguliavimas, kai Valstybės kontrolės uždaviniuose savarankiškųjų savivaldybių funkcijų bei atitinkamos savarankiško savivaldybių biudžeto dalies vykdymo auditas nėra numatytas (keičiamo įstatymo 7 straipsnis), tačiau galimas pagal apibrėžtą Valstybės kompetenciją (keičiamo įstatymo 8 ir 13 straipsniai), vertintinas kaip neaiškus ir prieštaringas. Siekiant, kad taikant įstatymą būtų išvengta neaiškumų ir nebūtų sudarytos sąlygos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą savivaldybių savarankiškumo principą bei viršyti Konstitucijos 134 straipsnyje įtvirtintą Valstybės kontrolės kompetenciją, siūlytina keičiamame įstatyme palinkti galiojančio įstatymo 9 straipsnio nuostatą, tiksliai apibrėžiančią Valstybės kontrolės kompetencijos apimtį savivaldybių atžvilgiu. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pavaduotojų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčio dydis siejamas su valstybės kontrolieriaus darbo užmokesčio dydžiu, o šis savo ruožtu apibrėžiamas ne konkrečiu dydžiu (koeficientu), o susiejamas su šalies ūkio darbuotojų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu.
Toks reguliavimas reiškia, kad visų Valstybės kontrolės tarnautojų darbo užmokesčio dydis (ir bendras biudžeto lėšų poreikis su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms) priklauso ne nuo Seimo teisės aktu nustatytų konkrečių dydžių, o nuo valstybės biudžeto sudaryme dalyvaujančių aukščiausių valstybės valdžios institucijų – Seimo ir Vyriausybės – sprendimų tiesiogiai nepriklausančio statistinio dydžio. Pagal Konstituciją Seimas tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (67 straipsnio 14 punktas). Svarstytina, ar toks reguliavimas, kai Seimas, negalėdamas įtakoti ar pakeisti Valstybės kontrolės darbo užmokesčio fondą sąlygojančių aplinkybių, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, nepagrįstai neapribotų Seimo kompetencijos biudžeto sudarymo ir tvirtinimo srityje. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
Valstybės kontrolės tarnautojų pareiginės algos dydis nustatomas „iki“ tam tikro procento valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio, o konkrečius pareiginės algos pastoviosios dalies dydžius valstybės kontrolierius nustato darbo apmokėjimo sistemoje, kurioje detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai. Įstatymo projekte pateiktas tik pavyzdinis šių kriterijų sąrašas, o žemutinė darbo užmokesčio riba nenustatoma. Toks siūlomas reguliavimas reiškia, kad valstybės kontrolierius savo sprendimu gali nustatyti žemutinę tarnautojų darbo užmokesčio ribą, taip pat darbo užmokesčio nustatymo kriterijus.
Svarstytina, ar Valstybės kontrolės tarnautojų darbo užmokesčio sudedamoji dalis – pareiginės algos pastovusis dydis, jo žemutinė riba bei jo skyrimo kriterijai neturėtų būti nustatyti įstatymu (kaip ir pareiginės algos kintamojo dydžio skyrimo kriterijai), o ne valstybės kontrolieriaus sprendimu. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
45
kontrolieriaus pavaduotojų ir administracijos vadovo darbo užmokestis 90 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio (ir pagal to paties straipsnio 6 dalį pareiginės algos kintamoji dalis jiems, kaip ir valstybės kontrolieriui, nenustatoma). Šio straipsnio 5 dalyje Valstybės kontrolės tarnautojų darbo užmokesčio pareiginės algos (sistemiškai vertinant straipsnio nuostatas – jos pastoviosios dalies) dydis nustatomas iki 75/80/85 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio, be to, nustatoma iki 30 procentų pastoviosios dalies dydžio kintamoji dalis. Atkreipiame dėmesį, kad taikant maksimalų kintamą pareiginės algos dydį, tarnautojų, kuriems nustatytas 80 ir 85 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio pastovusis dydis, visas darbo užmokestis viršytų, o 75 procentų
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
910112237
aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo sąvoka.
Siūloma nustatyti, kad
„Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas – valstybės kontrolierius,
valstybės kontrolieriaus pavaduotojai, aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovas, valstybiniai auditoriai ir tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinį auditą, tarnautojai, vykdantys biudžeto politikos kontrolę, ir kiti aukščiausiosios audito institucijos darbuotojai“. Keičiamo įstatymo 9, 10 ir 11 straipsniuose, apibrėžiančiuose valstybės kontrolieriaus, valstybės kontrolieriaus pavaduotojų, aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovo ir aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų kompetenciją, ir kituose įstatymo projekto straipsniuose nėra reguliuojama kitų aukščiausiosios audito institucijos darbuotojų kompetencija, funkcijos, teisės, pareigos ir atsakomybė, todėl jų teisinis statusas neapibrėžtas, neaišku, kokie kiti darbuotojai priskirti aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies norma, pagal kurią „Be konkurso į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareigas priimami kiti aukščiausiosios audito institucijos darbuotojai, kurie nenurodyti šio straipsnio 2 dalyje, jeigu valstybės kontrolierius nenusprendžia kitaip. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas šio straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka ir kurios nenurodytos šio straipsnio 2 dalyje, sąrašą nustato valstybės kontrolierius“ neatskleidžia darbuotojų, kurie būtų tarnautojai, teisinio statuto, todėl šios grupės teisinis reguliavimas yra neaiškus.
Pritarti Keičiamame įstatyme Valstybės kontrolėje kaip aukščiausioje audito institucijoje dirbančius asmenis ir toliau tikslinga skirstyti į šias grupes:
1) valstybės pareigūnai (valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai);
2) karjeros valstybės tarnautojai (valstybiniai auditoriai, Valstybės kontrolės administracijos vadovas, valstybės tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinius auditus, vykdantys biudžeto politikos kontrolę ir kiti darbuotojai, turintys valstybės tarnautojo statusą);
3) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Šiems asmenims turėtų būti taikomas kituose įstatymuose nustatytas reglamentavimas. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
išdėstytas nuostatas, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įvardintus principus ir nepriklausomumo principu. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje dėstomas nuostatas, įtvirtinant, kad Valstybės kontrolė, įgyvendindama uždavinius ir vykdydama veiklą, yra nepriklausoma. Taip pat siūlytina vietoje formuluotės „<...> tarnautojai neturi siekti nurodymų ir jų nepriimti“ vartoti formuluotę „jokia institucija ar asmuo negali duoti privalomų nurodymų tarnautojams“, o vietoje formuluotės „privalo gerbti“ vartotina formuluotė „draudžiama kištis“. Be to, siūlytina įtvirtinti nuostatas, kokia atsakomybė būtų toms institucijoms ar asmenims, kurie bandytų paveikti Valstybės kontrolę ar jos tarnautojus. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 10.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies formuluotė
„Aukščiausiosios audito institucijos struktūrai netaikomos Lietuvos Respublikos
viešojo administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą“ tikslintina kalbos požiūriu. Atsižvelgti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, nurodant, kokie klausimai būtų laikomi strateginiais veiklos klausimais. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įstatymo 6 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį prieš žodžio „finansinių“ įrašant formuluotę „praėjusių metų“, o prieš žodį „gegužės“ – „einamųjų metų“. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
101345
punktą, įtraukiant ir pareigybių aprašymus. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 5 punktui. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
101356
sutarties pasibaigimas)“ kaip perteklinių. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 6 punktui. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
112
reikėtų patikslinti, nes iš šio punkto konteksto neaišku svarstomiems ar priimtiems Vyriausybės nutarimams Valstybės kontrolierius gali pareikšti atskirąją nuomonę. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 16.
Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės kontrolieriui nesant, įskaitant šio įstatymo 20 straipsnio 5 ir
vienas iš pavaduotojų. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje yra numatyti ir tokie atleidimo iš pareigų pagrindai kaip įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, pilietybės praradimas, priesaikos sulaužymas. Svarstytina, ar tokiu atveju pavedimas jį pavaduoti būtų laikomas etišku ir tinkamu. Taip pat siūlytina papildyti šioje dalyje esantį apribojimų valstybės kontrolieriaus pavaduotojo įgaliojimams sąrašą, įtraukiant ir šio straipsnio
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
17Kadangi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta,
kad net ir be valstybės kontrolieriaus pavedimo valstybės kontrolieriaus pavaduotojui gali tekti jį pavaduoti, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo
funkcijas, įtraukiant valstybės kontrolieriaus pavadavimą. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
33
straipsnio 3 dalies 3 punkto formuluotę „dalyvauja organizuojant ir koordinuojant“ keisti formuluote „organizuoja ir koordinuoja“. Pritarti
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
arba dalis valstybės kontrolės administracijos vadovo funkcijų laikinai gali būti pavedamos atlikti vienam administracijos padalinio vadovui. Atkreiptinas dėmesys, jei vienam padalinio vadovui bus pavesta atlikti dalį funkcijų, neaišku, kam bus pavesta atlikti kitą dalį. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14 20.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo
tarnautojai turi teisę gauti reikiamus paaiškinimus raštu. Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2018-06-08)142
21Siekiant suvienodinti keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas,
siūlytina keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės
„elektroniniu ryšiu“ vartoti formuluotę „elektroninio ryšio tinklais“. Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
22Siekiant išvengti praktinių normos taikymo problemų,
siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatą, nurodant kaip audituojamas subjektas turėtų informuoti Valstybės kontrolę apie valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimą. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
sąvokas, siūlytina keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius
„ataskaitomis, išvadomis“ įrašyti formuluotes „valstybinio audito“. Taip pat
siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti kokiais kitais dokumentais dar gali būti įforminami valstybės kontrolės veiklos rezultatai. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
„darbo dokumentai“, kuri nėra aiški. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina
atskleisti šios sąvokos turinį arba ją apibrėžti. Pritarti
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
informacija apie rekomendacijų įgyvendinimo eigą bus skelbiama viešai. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti kur konkrečiai ši informacija bus skelbiama. Pritarti
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 26.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje esantis žodis
„paprastai“ brauktinas kaip perteklinis. Be to, siūlytina patikslinti šioje
dalyje vartojamą formuluotę „prasidedant pavasario ir rudens sesijoms“ nustatant konkrečius terminus iki kada Seimui turi būti teikiamos rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitos. Pritarti
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
audito institucija, nustačiusi esminius viešojo intereso pažeidimus, praneša Seimui, Vyriausybei, teisėsaugos ar kitoms viešojo administravimo institucijoms ir imasi kitų prevencinių priemonių. Svarstytina, ar įstatymo projekte nereikėtų nurodyti bent kelis kriterijus, kurie leistų pažeidimą identifikuoti kaip esminį. Pritarti
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
„Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai yra darbuotojai, dirbantys
pagal darbo sutartis“. Ši formuluotė tikslintina, nes tos pačios pareigos negali būti priskirtos ir tarnautojo, ir darbuotojo kategorijai. Svarstytina, ar nepakaktų nustatyti, kad su aukščiausiosios audito institucijos tarnautojais sudaromos darbo sutartys arba, kad aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai dirba pagal darbo sutartis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka „aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas“ apima ir valstybės kontrolierių bei jo pavaduotojus, su kuriais pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį darbo sutartys nėra sudaromos. Atsižvelgiant į tai, po žodžio „tarnautojai“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 1 dalyje įvardintus“.
Pritarti iš dalies Pritarti Keičiamame įstatyme Valstybės kontrolėje kaip aukščiausioje audito institucijoje dirbančius asmenis ir toliau tikslinga skirstyti į šias grupes:
1) valstybės pareigūnai (valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai);
2) karjeros valstybės tarnautojai (valstybiniai auditoriai, Valstybės kontrolės administracijos vadovas, valstybės tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinius auditus, vykdantys biudžeto politikos kontrolę ir kiti darbuotojai, turintys valstybės tarnautojo statusą);
3) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
29Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata,
draudžianti valstybės kontrolės tarnautojams dirbti tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose tarnautojas atlieka audito procedūras. Siekiant išvengti praktinių nuostatos taikymo problemų, siūlytina vietoje žodžio
„atlieka“ vartoti formuluotę „gali atlikti“. Pritarti
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nuostatų, liečiančių valstybinio auditoriaus nepriklausomumą, santykis su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje kalbama apie valstybės kontrolės ir jos tarnautojų nepriklausomumą. Svarstytina, ar minimų keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų atsisakyti kaip perteklinių. Pritarti
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
atsisakyti, nes joje siekiama nustatyti bendrųjų ir specialiųjų normų taikymą. Pažymėtina, kad ne tik darbo santykius reguliuojantys įstatymai, bet ir kiti įstatymai taikomi laikantis tam tikrų teisės principų, pavyzdžiui, subsidiarumo, bendrųjų ir specialiųjų normų taikymo esant normų konkurencijai ir t. t. Pritarti 32.
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2133
„universitetinį“ įrašyti formuluotę „ar jam prilygintą“. Analogiška pastaba
taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje. Pritarti
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21177
Valstybės kontrolierius Respublikos Prezidento teikimu yra atleidžiamas Seimo nutarimu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti šio straipsnio 7 dalį, nes joje nėra nuostatų dėl Seimo nutarimo priėmimo terminų. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 daliai dėl Respublikos
34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21910
nuostata, jog atsistatydinęs Valstybės kontrolierius turi teisę į keturių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo kriterijus, nes Valstybės kontrolierius gali atsistatydinti ir po mėnesio darbo. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 10 daliai. Pritarti
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21553
numatyta, kad valstybės kontrolieriaus pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, kai jis yra „paskiriamas (išrenkamas) į kitas pareigas arba su jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą“. Svarstytina, ar nevertėtų analogiškai papildyti ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies, suteikiant analogišką galimybę ir Valstybės kontrolieriui. Pritarti
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31
nuostata, kad valstybės kontrolės tarnautoju negalėtų būti asmuo
„įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką“.
Atkreiptinas dėmesys, jog Baudžiamajame kodekse yra įtvirtinta, jog nusikalstamos veikos apima nusikaltimus, kurie gali būti nesunkūs, apysunkiai, sunkūs ir labai sunkūs, bei baudžiamuosius nusižengimus. Be to, nusikalstamos veikos apima daugybę sferų (pavyzdžiui, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, asmens garbei ir orumui, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui ir kiti). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Baudžiamojo kodekso 97 straipsnyje yra įtvirtinti asmens teistumo išnykimo terminai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti šią keičiamo įstatymo nuostatą. Pritarti
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
35
37Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodoma,
kad Valstybės kontrolės tarnautoju negalėtų būti asmuo, kuris piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu. Svarstytina, ar nuostatų nevertėtų papildyti ir Baudžiamajame kodekse minimomis kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Pritarti
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje nėra nustatytų reikalavimų, yra tik nuostata dėl atitikimo valstybės kontrolieriaus nustatytiems bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, nuoroda koreguotina. Be to, šioje dalyje nurodyta, kad konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti valstybės kontrolės tarnautojo pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 3 dalyje yra kalbama apie nepriekaištingą reputaciją, tačiau nėra nurodyta jokių galimų pareigų. Atsižvelgiant į tai, nuoroda koreguotina. Pritarti
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
žodį „bendraisiais“, nes projekto formuluotė galėtų būti įvairiai interpretuojama dėl to, kad Darbo kodekse darbo santykių nutraukimo pagrindai nėra skirstomi į bendruosius ir specialiuosius ar kitus (tai teisės teorijos dalykas). Be to, šios dalies turinys tarpusavyje nedera su šio straipsnio 10 dalimi, kurioje taip pat nustatyti darbo santykių nutraukimo pagrindai. Pritarti
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
40Siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalį,
prieš žodį „konkurso“ įrašant žodį „viešo“. Pritarti
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
nevertėtų papildyti nuostata dėl nepriekaištingos reputacijos praradimo. Pritarti
42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
nuostatos taikymo problemų, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 punktą, nurodant kokie kiti įstatymai būtų taikomi tarnautojams. Pritarti
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
straipsnio 5 dalies nuostatas apie pastoviąją ir kintamąją pareiginės algos dalis dėstyti atskiromis šio straipsnio dalimis, analogiškai, kaip ir šio straipsnio 4 bei 6 dalių nuostatas. Nepritarti Komitetas siūlo Valstybės kontrolėje dirbantiems valstybės tarnautojams taikyti Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas dėl darbo apmokėjimo. 44.
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas einančių tarnautojų pastoviosios dalies dydžio)“ reikėtų tikslinti rašant ne skliausteliuose, kaip prieš tai einantį tekstą paaiškinančią nuostatą, o kaip savarankišką taisyklę, nes kitaip ji gali būti įvairiai interpretuojama. Be to, šioje dalyje esanti nuoroda į 4 dalį keistina nuoroda į šio straipsnio 5 dalį. Pritarti
45Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
nereikėtų papildyti ir nuoroda į šio straipsnio 5 dalį. Pritarti
46Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nuostatas, siūlytina šio straipsnio 10 dalies nuostatas perkelti į šio straipsnio 1 dalį. Pritarti
47Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
47Keičiamo įstatymo 29 straipsnį reikėtų tikslinti. Šio straipsnio 1 dalies nuostata „Be Darbo kodekse nustatytų
atostogų“ nėra tinkama, nes Darbo kodekse yra nustatytos ir kasmetinės atostogos, todėl taisyklė galėtų būti įvairiai interpretuojama. Šio straipsnio 1 dalies nuostata „Be Darbo kodekse nustatytų atostogų, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai taip pat turi teisę į šio įstatymo nustatytas kasmetines atostogas“ tikslintina ir dėl to, kad šiame įstatyme kasmetinės atostogos nereguliuojamos. Šio straipsnio 2 dalyje reguliuojama kasmetinių papildomų atostogų suteikimo tvarka ir bendra kasmetinių atostogų trukmė. Keičiamo įstatymo 29 straipsnyje taip pat siūlytina nustatyti taisykles, apibrėžiančias maksimalią kasmetinių atostogų trukmę, kai tarnautojas turi teisę į kelių rūšių atostogas (pavyzdžiui, kasmetines, papildomas (aptariamo straipsnio 2 dalis), pailgintas (Darbo kodekso 138 straipsnio 1 dalis). Pritarti
48Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 48.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta „Valstybės kontrolės valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, (toliau – darbuotojai) paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui, įgyja aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo statusą ir tęsia darbą eidami tas pačias pareigas ir pasirašydami neterminuotas darbo sutartis“. Šios dalies nuostatos tikslintinos. Pirma, kaip jau buvo minėta išvadoje, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali būti priskirti tarnautojų kategorijai atsižvelgiant į jų teisinį statusą. Iš įstatymo projekte teikiamo teisinio reguliavimo neaišku, kokį teisinį statusą (pareigas, funkcijas, teises, atsakomybę) turi šioje dalyje ir kituose straipsniuose nurodyti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (jie atlieka audito, kontrolės funkcijas ar teikia paslaugas, pavyzdžiui, valymo), todėl nuostata, pagal kurią „Valstybės kontrolės <…> darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, (toliau – darbuotojai) paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui, įgyja aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo statusą <…>“ tikslintina. Tikslintina formuluotė „ir tęsia darbą <…> pasirašydami neterminuotas darbo sutartis“, nes darbo sutartis yra sudaroma, o jos pasirašymas tik patvirtina šalių susitarimą. Taip pat neaišku, kodėl numatyta sudaryti tik neterminuotas darbo sutartis, jeigu būtų pagrindų sudaryti ir kitų rūšių darbo sutartis. Pritarti Įstatymo projekto 3 straipsnio nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į Komiteto teikiamus pasiūlymus dėl Valstybės kontrolės darbuotojų skirstymo į grupes (pagal jų teisinį statusą) ir jiems taikomo teisinio reglamentavimo. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 49.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodyti konkretų keičiamo įstatymo straipsnį, pagal kurį bus apskaičiuotas darbo užmokestis. Pritarti Įstatymo projekto 3 straipsnio nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į Komiteto teikiamus pasiūlymus dėl Valstybės kontrolės darbuotojų skirstymo į grupes (pagal jų teisinį statusą) ir jiems taikomo teisinio reglamentavimo. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
„nepertraukiamojo tarnybos (darbo) stažo Valstybės kontrolėje laikotarpiai
įskaitomi į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų nepertraukiamąjį darbo stažą“ reikėtų tikslinti keliais aspektais. Pirma, čia nurodyti stažų pavadinimai nėra tikslūs, todėl gali kilti neaiškumų juos nustatant ir apskaitant. Antra, neaišku, kodėl čia nustatyta, kad įskaitomi tik nepertraukiamieji stažo laikotarpiai, nes įprastai specialiųjų stažų laikotarpiai sumuojami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje teisė į papildomas atostogas siejama su darbo stažu. Pritarti Įstatymo projekto 3 straipsnio nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į Komiteto teikiamus pasiūlymus dėl Valstybės kontrolės darbuotojų skirstymo į grupes (pagal jų teisinį statusą) ir jiems taikomo teisinio reglamentavimo. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
svarstomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1596), kurio 1 straipsniu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas Nr. VIII-1316 dėstomas nauja redakcija ir kurio įsigaliojimas numatytas 2019 m. sausio 1 d., todėl manytina, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatos turėtų būti tarpusavyje derinamos su minėto įstatymo įgyvendinimą reguliuojančiomis nuostatomis Pritarti 52.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
iš valstybės biudžeto ir į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Atsižvelgta Vyriausybės išvada gauta. 53. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-06-07 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2183 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 129KKK, 12.1 papunkčiu, Projekto 8 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodomo Europos Sąjungos teisės akto oficialaus paskelbimo šaltinio specialiojo leidinio žyma turėtų būti rašoma pasvyruoju šriftu: „<...> 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84 <...>“. Taip pat pagal tų pačių rekomendacijų 24 punktą siūlytina nurodyti paskutinius Projekte nurodomo Europos Sąjungos teisės akto pakeitimus: „<...> 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011 (OL 2011 L 306, p. 12) <...>“. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Jadvyga Kriaučienė, 2018-10-135 Seimo internetinėje svetainėje paskelbta apie galimybę teikti pastabas ir siūlymus dėl Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2183. Mano siūlymai:
straipsniu numatomas Aukščiausiosios audito institucijos tarybos sudarymas. Siūlau konkrečiau nustatyti jos funkcijas ir sudėtį, numatant į ją įtraukti visuomenės atstovus. Pritarti Komitetas dėl Projekto
pasiūlymą. 2. Jadvyga Kriaučienė,
2
straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės kontrolieriui atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti neatsiskaitytinai kas mėnesį skiriama paskutinio paskelbto šalies ūkio vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma. Siūlau nustatyti, kad šios sumos būtų skiriamos atsiskaitytinai, analogiškai kaip Seimo nariams. Pritarti Analogišką pastabą ir pasiūlymą pateikė savo išvadoje ir Vyriausybė. 3. Jadvyga Kriaučienė,
3
straipsnio 3 dalyje numatyta Aukščiausioje audito institucijoje steigti administracijos vadovo pareigybę. Siūlau nustatyti kvalifikacinius (išsilavinimo) ir kitus reikalavimus šioms pareigoms užimti.
Nepritarti Keičiamame įstatyme Valstybės kontrolėje kaip aukščiausioje audito institucijoje dirbančius asmenis ir toliau tikslinga skirstyti į šias grupes:
1) valstybės pareigūnai (valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai);
2) karjeros valstybės tarnautojai (valstybiniai auditoriai, Valstybės kontrolės administracijos vadovas, valstybės tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinius auditus, vykdantys biudžeto politikos kontrolę ir kiti darbuotojai, turintys valstybės tarnautojo statusą);
3) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Komitetas siūlo Valstybės kontrolės administracijos vadovo pareigybę priskirti valstybės tarnautojų grupei. Bendrieji reikalavimai šiai pareigybei nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme, o specialiuosius tikslinga, kad nustatytų valstybės kontrolierius. 4. Jadvyga Kriaučienė,
numatyta, kad Aukščiausioji audito institucija nebebus valstybės tarnybos sudėtine dalimi, o auditoriai ir kiti valstybės tarnautojo pareigas einantys darbuotojai neteks valstybės tarnautojo statuso. Numatyti pakeitimai nėra argumentuoti tarptautine praktika. Siūlau surinkti ir pateikti informaciją, kiek kitų ES valstybių aukščiausiųjų audito institucijų yra/nėra sudėtine valstybės tarnybos dalimi ir koks jų darbuotojų statusas. Atsižvelgti Informacija apie ES valstybių aukščiausiųjų audito institucijų darbuotojų statusą ir tarnybos sąlygas buvo surinkta. 5. Jadvyga Kriaučienė,
7
straipsnio 7 dalyje numatoma, kad į aukščiausiosios audito institucijos pareigas darbuotojai gali būti priimami be konkurso. Priimant į pareigas be konkurso gali būti pažeisti lygiateisiškumo, skaidrumo, objektyvumo principai. Siūlau atsisakyti galimybės į pareigas priimti be konkurso, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas atliekančius darbuotojus.
Pritarti Keičiamame įstatyme Valstybės kontrolėje kaip aukščiausioje audito institucijoje dirbančius asmenis ir toliau tikslinga skirstyti į šias grupes:
1) valstybės pareigūnai (valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai);
2) karjeros valstybės tarnautojai (valstybiniai auditoriai, Valstybės kontrolės administracijos vadovas, valstybės tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinius auditus, vykdantys biudžeto politikos kontrolę ir kiti darbuotojai, turintys valstybės tarnautojo statusą);
3) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Valstybės pareigūnų priėmimo į pareigas būdus ir tvarką turi nustatyti Valstybės kontrolės įstatymas, valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas būdus (konkurso ir ne konkurso būdu) ir tvarką turi nustatyti Valstybės tarnybos įstatymas, tiek, kiek jų priėmimo sąlygų nereguliuos Valstybės kontrolės įstatymas. Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis priėmimo į darbą būdus (taikant atranką, netaikant atrankos) ir tvarką turi reguliuoti Darbo kodeksas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės kontrolė, 2018-10-05 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodžio 6 d. nutarime yra konstatavęs, jog tam, kad visos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei pavestos funkcijos būtų vykdomos objektyviai, ši institucija turi būti savarankiška. Tarptautiniu aspektu savarankiškumo principo svarba pabrėžta Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) IX kongrese
įtvirtinti pagrindiniai šių institucijų nepriklausomumo principo elementai, kurie išsamiau aptarti 2007 m.
Meksiko deklaracijoje „Dėl aukščiausiųjų audito institucijų nepriklausomumo“. Pažymėtina, kad, siekiant narystės Europos Sąjungoje kriterijų atitikties, o tai, be kita ko, savo ataskaitose apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES nurodydavo ir Europos Komisija, buvo būtina koreguoti Valstybės kontrolės teisinę padėtį, savarankiškumą ir įgaliojimus juos pritaikant eurointegracijai, t. y. atsisakyti reliktinių kvotos ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo funkcijų, kontrolinės-revizinės metodikos, tapti nepriklausomu viešųjų finansų ir turto būklės vertintoju – aukščiausiąja valstybinio audito institucija, atliekančia finansinį ir veiklos auditus pagal tarptautinius audito standartus. Todėl, 2001 m. gruodžio 13 d. priėmus Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą (įsigaliojo 2002 m. kovo 1 d.), jo trečiasis straipsnis imperatyviai apibrėžė Valstybės kontrolės teisinį statusą – Valstybės kontrolė yra Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija. Įvertinęs šią argumentaciją, Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir tarptautinės organizacijos INTOSAI visuotinai pripažintus audito principus, atkreipiu dėmesį, kad įtakos aukščiausiajai audito institucijai nedarymas yra būtina sąlyga užtikrinti jos savarankiškumą. Aukščiausiosios audito institucijos gali objektyviai ir veiksmingai vykdyti savo uždavinius tik tada, kai jos yra nepriklausomos nuo audituojamojo subjekto ir apsaugotos nuo šių subjektų ir kitos išorės įtakos, todėl man, aukščiausiosios audito institucijos vadovui, svarbios institucinės veiklos teisinio reguliavimo nuostatos (ypač – valstybinio audito valdymo aspektu), puoselėjančios visus keturis nepriklausomumo elementus – funkcinį, institucinį (organizacinį), veiklos ir finansinį – ir svarbi jų vienovė.
Seimo pavasario sesijoje buvo priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas (įsigalios 2019 m. sausio 1 d.), kuriuo vykdoma valstybės tarnybos reforma pasižymės nepotizmo mažinimu atrenkant valstybės tarnautojus, stiprinant jų kompetencijas ir atsisakant nereikalingų bei perteklinių valstybės tarnybos valdymo ir administravimo procedūrų. Noriu atkreipti Jūsų, gerbiamasis Seimo Pirmininke, dėmesį, kad ši svarbi, sveikintina ir seniai laukta valstybės tarnybos reforma tik dar aiškiau ir vienareikšmiškiau parodo valstybės tarnybos ir aukščiausiosios audito institucijos veikimo sisteminę koliziją. Tai, kad aukščiausioji valstybinio audito institucija veikia pagal bendrai valstybės tarnybos sistemai sukurtas ir jos pačios audituojamą objektą sudarančias nuostatas, reikšmingai konfliktuoja su būtinaisiais audito nepriklausomumo, audito nešališkumo principais.
Toks teisinis reguliavimas, kurio aplinkoje veikiame šiuo metu ir kuris numatytas po 2019 m. sausio 1 d., netinka aukščiausiajai audito institucijai dėl jos statuso ypatumų ir suteiktų įgaliojimų audituoti viešąjį sektorių, nes tai kelia nuolatinę koliziją, silpnina aukščiausiosios audito institucijos funkcinį, organizacinį (apimantį ir veiklą) bei finansinį savarankiškumą, kurie įtvirtinti minėtose Limos ir Meksiko deklaracijose, taip pat nepadeda sudaryti sąlygų Valstybės kontrolei tapti viešojo sektoriaus ekspertinių kompetencijų centru, užtikrinančiu valstybinio audito kokybę, vertinimų nešališkumą, įtakos veiklai nedarymą ir skaidrumą. Šį savo teiginį pagrįsiu vienu (jų yra ir gerokai daugiau) pavyzdžiu. Šiuo metu galiojantis Valstybės kontrolės įstatymas detaliai reglamentuoja Valstybės pareigūnų, Valstybės kontrolės pareigūnų ir tarnautojų statusą, papildomus priėmimo į tarnybą Valstybės kontrolėje ir atleidimo iš jos reikalavimus bei apribojimus ir kt. Tačiau Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybos principus, teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį ir kt., tarp jų ir priėmimo į Valstybės kontrolės pareigūno, kuris yra ir valstybės tarnautojas bei atlieka auditus, pareigas tvarką, nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Naujuoju įstatymu dar labiau sustiprinama aukščiausiosios audito institucijos audituojamų subjektų – Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų – įtaka aukščiausiosios audito institucijos veiklai per savarankiškumą spręsti esminius institucijos veiklos klausimus žmogiškųjų išteklių valdymo srityje, nes, įsigaliojus naujajai įstatymo redakcijai, dabar iš dalies centralizuotą valstybės tarnautojų atranką pakeis visiškai centralizuota.
T. y. ją vykdys mūsų audituojamas subjektas – Vyriausybės įgaliota institucija, todėl kils didelė problema, nes tokia centralizuota atranka bus taikoma ir Valstybės kontrolės pareigūnams. Taigi, Vyriausybės įgaliota institucija Valstybės kontrolei atrinks valstybės tarnautojus, kurie vėliau Vyriausybę ir jos įgaliotą instituciją audituos. Naujajame įstatyme Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė ir įgaliojimai nustatyti ar įgyvendinti ir kitas įstatymo nuostatas valstybės tarnybos valdymo srityje. Tokia sistema ribojamas visos Valstybės kontrolės audito veiklos nešališkumas, nepriklausomumas, savarankiškumas, taigi ir mano, aukščiausiosios audito institucijos vadovo, galimybės nepriklausomai ir savarankiškai atsirinkti Valstybės kontrolės valstybės tarnautojus bei įgyvendinti kitus su žmogiškųjų išteklių valdymu susijusius įgalinimus. Svarbu tai, kad, siekiant spręsti minėtas problemas, Seimo Audito komitetas kartu su aukščiausiąja audito institucija yra parengęs ir užregistravęs Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektą (XIIIP-2183) ir šio įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą būtinus priimti kitų įstatymų pakeitimo projektus (XIIIP-2184-2194). Siūlomos projektinės nuostatos pašalintų spragas aukščiausiosios audito institucijos veiklos savarankiškumo ir įtakos jai nedarymo srityse, eliminuotų principines kolizijas su naujuoju valstybės tarnybos reguliavimu.
Todėl minėtų įstatymų projektų paketas (šiuo metu atitinkamai koreguojamas pagal Seimo Teisės departamento išvadas) teisės aktų nustatyta tvarka yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. XIII-1482 patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programą, projektų pateikimas numatytas š. m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje.
<...>
Šiuo aspektu atkreipiu Jūsų dėmesį, kad jau š. m. IV ketvirtį prasidės aukščiausiosios audito institucijos išorinė veiklos kokybės peržiūra, kurią, vadovaujant Europos Audito Rūmams, per 2019 m. I pusmetį atliks išorės audito ekspertai iš Jungtinės Karalystės ir Lenkijos analogiškų audito institucijų. Šios peržiūros metu bus išsamiai vertinamas Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos funkcinis ir organizacinis savarankiškumas, būtinas patikėtų uždavinių objektyviam įvykdymui, ir valstybinio audito procesas bei jo atitiktis tarptautiniams aukščiausiųjų audito institucijų standartams ir gerosioms praktikoms ir kt. Be kita ko pažymiu, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. aukščiausioji audito institucija vykdo ir atskiru Seimo sprendimu priskirtas biudžeto politikos kontrolės institucijos (fiskalinės institucijos) funkcijas. Įvertinus jau beveik ketverių metų patirtį vykdant fiskalinės drausmės priežiūrą, siekiant užtikrinti šios funkcijos efektyvų vykdymą, pagerinti fiskalinės institucijos darbui įtakos nedarymą ir aprėptį, 2019 m. sausio–birželio mėn. vyks Lietuvos fiskalinės institucijos veiklos išorinė peržiūra, kurią vykdys Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), pasitelkusi į pagalbą pažangiausių užsienio fiskalinių institucijų atstovus.
EBPO atliks detalų fiskalinės institucijos veiklos vertinimą, atsižvelgdama į EBPO priimtus nepriklausomų fiskalinių institucijų principus, taikomus tokioms institucijoms, bus vertinamas veiklos kontekstas, šalies įdėtos pastangos (sąnaudos) užtikrinant optimalią šios institucijos veiklą, taikoma metodologija, rezultatai ir veiklos poveikis.
<...>
Pritarti iš dalies Keičiamame įstatyme Valstybės kontrolėje kaip aukščiausioje audito institucijoje dirbančius asmenis ir toliau tikslinga skirstyti į šias grupes:
1) valstybės pareigūnai (valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai);
2) karjeros valstybės tarnautojai (valstybiniai auditoriai, Valstybės kontrolės administracijos vadovas, valstybės tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinius auditus, vykdantys biudžeto politikos kontrolę ir kiti darbuotojai, turintys valstybės tarnautojo statusą);
3) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Keičiamame Valstybės kontrolės įstatyme tikslinga taip pat nustatyti, kad:
1) valstybės pareigūnų statusą ir tarnybos sąlygas reguliuoja Valstybės kontrolės įstatymas, o kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir tarnybos sąlygų nereguliuoja Valstybės kontrolės įstatymas;
2) Valstybės kontrolėje dirbančių valstybės tarnautojų statusą ir tarnybos sąlygas reguliuoja Valstybės tarnybos įstatymas, tiek, kiek jų nereguliuoja Valstybės kontrolės įstatymas;
3) Valstybės kontrolės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, statusą ir darbo sąlygas reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti teisės aktai.
Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos Valstybės kontrolės – aukščiausios audito institucijos instituciniam (organizaciniam) nepriklausomumui. 2. Valstybės kontrolė, 2019-03-20
<...>
Siekiant platesnio AAI nepriklausomumo svarbos pripažinimo ir palaikymo, INTOSAI Generalinis sekretoriatas parengė specialųjį pranešimą dėl šių institucijų nepriklausomumo (angį. k. Handout, Independance o f Supreme Audit Institutions SAIs). Jame, be kita ko, nurodomi ir esminiai jų nepriklausomumo iššūkiai bei pabrėžiamos daugkartinės tarptautinės INTOSAI iniciatyvos, skirtos skatinti ir puoselėti AAI nepriklausomumą. Specialiajame pranešime pažymima AAI reikšmė padedant savo valstybių vyriausybėms tobulinti valdymo efektyvumą, didinti skaidrumą ir atskaitomybę, skatinti ir išlaikyti visuomenės pasitikėjimą, efektyvinti viešųjų išteklių naudojimą valstybės ir jos piliečių naudai. Taip pat pabrėžiamos šių institucijų teisinio statuso, veiklos ar finansinio nepriklausomumo ir pan. rizikos, su kuriomis kasdienėje veikloje susiduria valstybinį (išorės) auditą atliekančios institucijos. Svarbu pabrėžti, kad kartu su Generalinio sekretoriato specialiuoju pranešimu pateikiami ir INTOSAI Plėtros iniciatyvos atlikto atskirų regionų aukščiausiųjų audito institucijų veiklos ir pajėgumų įvertinimo rezultatai (angį. k. The Global S A IStocktaking Report 2017).
Jie 2018 m. balandžio mėn. perduoti JT generalinio sekretoriaus pavaduotojui Liu Zhenmin‘ui, o JT institucijos atitinkamai įsipareigojo užtikrinti šio klausimo nuoseklią stebėseną. Aukščiausiųjų audito institucijų nepriklausomumo principo svarba tarptautinėje bendruomenėje pabrėžiama ne vieną dešimtmetį: nuo 1977 m. INTOSAI IX kongrese priimtos Limos deklaracijos „Dėl Audito principų gairių“ iki šiandienos AAI strategines veiklos gaires apibrėžiančio INTOSAI 2017-2022 m. strateginio plano. Būtent dėl šių priežasčių išskirtiniu ir valstybių parlamentinės bei vykdomosios valdžios nuolatinio dėmesio reikalaujančiu aspektu INTOSAI nurodo deramą AAI nepriklausomumo ir išteklių, būtinų pavestoms funkcijoms vykdyti, užtikrinimą.
<...>
veiklos aspektų 2018-2019 metais“ jau esu pažymėjęs, jog AAI gali objektyviai ir veiksmingai vykdyti savo uždavinius tik tada, kai jos yra nepriklausomos nuo audituojamo subjekto ir apsaugotos nuo šių subjektų ir bet kokios kitos išorės įtakos. To galima ir būtina siekti atitinkamai tobulinant institucinės veiklos teisinio reguliavimo nuostatas, puoselėjant visus keturis nepriklausomumo elementus - funkcinį, institucinį (organizacinį), veiklos ir finansinį - užtikrinant reikiamųjų dermę ir pusiausvyrą, taip pat didinant institucijos ir jos audituojamų sričių atskaitingumą parlamentinei kontrolei. Kaip žinia, minėtus iššūkius sprendžia ir Seimo Pavasario sesijoje planuojamas svarstyti Seimo Audito komiteto kartu su aukščiausiąja audito institucija parengtas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. 1-907 pakeitimo įstatymo projektas (XIIIP-2183) ir šio įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą būtini kitų įstatymų pakeitimo projektai (XIIIP-2184-2194), kuriems š. m. pradžioje yra pritarusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2019 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 65).
65). Noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kad šiais įstatymų projektais siūlomos priemonės eliminuoja INTOSAI minimas spragas aukščiausiosios audito institucijos veiklos nepriklausomumo ir įtakos jai nedarymo srityse, sprendžia principines AAI veiklos kolizijas dėl naujojo valstybės tarnybos reguliavimo ir stiprina AAI ir jo audituojamų sričių atskaitingumą parlamentinei kontrolei. Šiame kontekste man, kaip valstybės kontrolieriui, džiugu pažymėti, kad tiek Seimas, tiek Vyriausybė mato įvardytas spragas ir imasi būtinos lyderystės jas neatidėliotinai spręsti. Be kita ko svarbu pabrėžti, kad jau yra prasidėjusi AAI išorinė veiklos kokybės peržiūra, kurią, kaip buvo minėta, vadovaujant Europos Audito Rūmams, iki
audito institucijų išorės audito ekspertai. Peržiūros išvadas, kuriose bus pasisakyta dėl Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos funkcinio ir organizacinio savarankiškumo, būtino patikėtų uždavinių objektyviam įvykdymui, pakankamumo ir valstybinio audito proceso bei jo atitikties tarptautiniams aukščiausiųjų audito institucijų standartams ir gerosioms praktikoms maloniai pateiksime Jūsų žiniai. Atkreiptinas dėmesys j tai, kad visos išorinę veiklos kokybės peržiūrą atliekančios šalys yra INTOSAI narės, kurios, kaip ir Lietuva, yra gavusios generalinės sekretorės M. Kraker pasirašytą kreipimąsi dėl AAI nepriklausomumo, tad vertinimo metu tikėtinas išskirtinis dėmesys INTOSAI pabrėžiamoms AAI nepriklausomumo rizikoms.
Pritarti iš dalies Keičiamame įstatyme Valstybės kontrolėje kaip aukščiausioje audito institucijoje dirbančius asmenis ir toliau tikslinga skirstyti į šias grupes:
1) valstybės pareigūnai (valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai);
2) karjeros valstybės tarnautojai (valstybiniai auditoriai, Valstybės kontrolės administracijos vadovas, valstybės tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinius auditus, vykdantys biudžeto politikos kontrolę ir kiti darbuotojai, turintys valstybės tarnautojo statusą);
3) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Keičiamame Valstybės kontrolės įstatyme tikslinga taip pat nustatyti, kad:
1) valstybės pareigūnų statusą ir tarnybos sąlygas reguliuoja Valstybės kontrolės įstatymas, o kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir tarnybos sąlygų nereguliuoja Valstybės kontrolės įstatymas;
2) Valstybės kontrolėje dirbančių valstybės tarnautojų statusą ir tarnybos sąlygas reguliuoja Valstybės tarnybos įstatymas, tiek, kiek jų nereguliuoja Valstybės kontrolės įstatymas;
3) Valstybės kontrolės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, statusą ir darbo sąlygas reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti teisės aktai. Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos Valstybės kontrolės – aukščiausios audito institucijos instituciniam (organizaciniam) nepriklausomumui. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. spalio 17 d. sprendimo Nr.
SV-S-928 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4–6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2183, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2191, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4, 29 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2193 ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:
įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2183 (toliau ‒ Įstatymo projektas) 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės kontrolieriui atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti neatsiskaitytinai kas mėnesį skiriama paskutinio šalies ūkio vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma. Siekiant skaidrumo naudojant valstybės biudžeto lėšas, siūloma numatyti, kad tokios lėšos naudojamos atsiskaitytinai, ir šią dalį papildyti nurodant, kas nustato šių lėšų naudojimo tvarką. Pritarti
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2133 2.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, 21 straipsnio
pavaduotojui turėti įvairių sričių darbo stažą, tarp kurio paminėtas ir apskaitos, ir finansinio darbo stažas, siūloma arba atsisakyti apskaitos srities darbo stažo išskyrimo, paliekant tik finansinio darbo stažą, arba palikti apskaitos sritį, bet ją patikslinti į „buhalterinės apskaitos“, ir paminėti kitas sritis, ne mažiau susijusias su valstybiniu auditu, t. y. „valstybinio audito, finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo“. Pritarti
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2
įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad buvimas valstybės tarnybos sudėtine dalimi neužtikrina visaverčio funkcinio ir organizacinio savarankiškumo, būtino nešališkai ir netrikdomai vykdyti aukščiausiajai audito institucijai patikėtus uždavinius ir pasiekti tinkamą veiklos kokybę. Manytina, kad Įstatymo projekte numatytos pakankamos priemonės Valstybės kontrolės funkciniam ir organizaciniam savarankiškumui užtikrinti: Valstybės kontrolės teisinis statusas ir vieta valstybės institucinėje sąrangoje (keičiamo įstatymo 3 straipsnis), finansavimo tvarka (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys), apsauga nuo išorinio spaudimo (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, 19 straipsnio 3 dalis), galimybė laisvai planuoti ir vykdyti auditus (keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje valstybės tarnyba apibrėžiama kaip valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinė veikla, kuria atliekamos viešojo administravimo funkcijos ir (arba) padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas. Taigi, valstybės tarnybos, kaip profesinės veiklos, turinį sudaro viešojo administravimo funkcijų atlikimas ir (arba) pagalba valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad viešojo administravimo funkcijų atlikimas laikytinas pagrindiniu valstybės tarnybos ir darbo santykių skiriamuoju bruožu, o Valstybės kontrolės tarnautojai atlieka viešojo administravimo funkcijas valstybinio audito ir biudžeto politikos kontrolės srityse, todėl Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikytinos Valstybės kontrolės tarnautojams, kiek tai neprieštarauja Įstatymo projekto tikslams.
Pritarti iš dalies Keičiamame įstatyme Valstybės kontrolėje kaip aukščiausioje audito institucijoje dirbančius asmenis ir toliau tikslinga skirstyti į šias grupes:
1) Valstybės kontrolės pareigūnai (valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai);
2) karjeros valstybės tarnautojai (valstybiniai auditoriai, Valstybės kontrolės administracijos vadovas, valstybės tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinius auditus, vykdantys biudžeto politikos kontrolę ir kiti darbuotojai, turintys valstybės tarnautojo statusą);
3) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Keičiamame Valstybės kontrolės įstatyme tikslinga taip pat nustatyti, kad:
1) Valstybės kontrolės pareigūnų statusą ir tarnybos sąlygas reguliuoja Valstybės kontrolės įstatymas, o kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir tarnybos sąlygų nereguliuoja Valstybės kontrolės įstatymas;
2) Valstybės kontrolėje dirbančių valstybės tarnautojų statusą ir tarnybos sąlygas reguliuoja Valstybės tarnybos įstatymas, tiek, kiek jų nereguliuoja Valstybės kontrolės įstatymas;
3) Valstybės kontrolės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, statusą ir darbo sąlygas reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti teisės aktai. Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos Valstybės kontrolės – aukščiausios audito institucijos instituciniam (organizaciniam) nepriklausomumui. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-2328 4.
Keičiamo įstatymo IX skyriuje „Darbo užmokestis ir atostogos“ siūloma reglamentuoti visų aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų (valstybės kontrolieriaus, jo pavaduotojų, administracijos vadovo ir kitų tarnautojų) darbo užmokestį. Pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3‒6 dalis, kuriose numatyti aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų pareiginės algos dydžiai, valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydis susiejamas su šalies ūkio darbuotojų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu ir yra lygus 6 vidutiniams darbo užmokesčiams, valstybės kontrolieriaus pavaduotojų ir administracijos vadovo – 90 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio, tarnautojų, kurie eina vadovaujamąsias pareigas, – iki 85 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio, valstybinių auditorių, tarnautojų, dalyvaujančių atliekant valstybinį auditą, vykdančių biudžeto politikos kontrolės funkcijas, – iki 80 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Taip pat gali būti nustatyta iki 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio kintamoji pareiginės algos dalis (priemokos), išskyrus valstybės kontrolierių, jo pavaduotojus ir administracijos vadovą.
Įstatymo projekte valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų, kitų tarnautojų darbo užmokestį nustatant siūlomu būdu, šių tarnautojų darbo apmokėjimas išsiskirtų iš bendros valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos, kurioje nustatant darbo užmokestį taikomas pareiginės algos bazinis dydis, kuris, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą), minimaliosios mėnesinės algos dydį ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, kasmet tvirtinamas Seimo įvertinus valstybės politikams ir valstybės pareigūnams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus bei nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį. Pagal Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų, kitų tarnautojų darbo užmokestis viršytų ar susilygintų su kitų aukščiausių valstybės pareigūnų darbo užmokesčiu. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo principą ir į tai, kad Valstybės kontrolė yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje eksplicitiškai įvardytų subjektų (šalia Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kt.), Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikti argumentai, kuriais būtų pagrindžiamas Valstybės kontrolės darbuotojų darbo apmokėjimo išimtinio teisinio reguliavimo, palyginti su kitais Konstitucijoje įvardytais subjektais, įtvirtinimas, nėra pakankami. Pritarti
5Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad valstybės biudžeto ir (ar) įsteigtų fondų ar kitų lėšų šiam įstatymui įgyvendinti nereikia.
Įvertinus nuo 2019 m. sausio 1 d. keičiamame įstatyme numatomus Valstybės kontrolės tarnautojų pareiginės algos dydžius ir atsižvelgiant į 2018–2021 metų ekonominės raidos scenarijų (paskelbtas Finansų ministerijos interneto svetainėje 2018 m. rugsėjo 12 d.), pagal kurį prognozuojamas vidutinio darbo užmokesčio augimas 2019 m. – 7,5 proc., 2020 m. – 6,4 proc., 2021 m. – 6 proc., darytina išvada, kad, priėmus siūlomą įstatymą ir jam įgyvendinti neskiriant papildomų valstybės biudžeto asignavimų, Valstybės kontrolės struktūra toliau turėtų būti optimizuojama. Pažymėtina, kad 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Valstybės kontrolės tarnautojų darbo užmokesčiui padidinti papildomų valstybės biudžeto asignavimų nenumatyta. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas
„Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja
susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Atsižvelgiant į šiame punkte išdėstytus argumentus, siūlytina numatyti vėlesnę, su biudžetinių metų pradžia sutampančią, keičiamo įstatymo įsigaliojimo (atitinkamai tikslinant ir nuostatas dėl keičiamo įstatymo taikymo) datą. Pritarti
6Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenų prašymai ir skundai nagrinėjami, jeigu jie yra tiesiogiai susiję su aukščiausiosios audito institucijos veiklos rezultatais.
Siūloma papildyti šią dalį nurodant, kokie būtų Valstybės kontrolės veiksmai gavus asmens prašymą ar skundą, kuris nėra tiesiogiai susijęs su Valstybės kontrolės veiklos rezultatais (persiųsti pagal kompetenciją nagrinėti kitai institucijai, informuoti asmenį apie prašymo nenagrinėjimą ar pan.). Taip pat siūlytume patikslinti to paties straipsnio 3 dalį nurodant subjektą, kuris tvirtina Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos aprašą Valstybės kontrolėje. Pritarti
7Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir
papildomus pasiūlymus dėl Įstatymo projekto tobulinimo:
įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateikiamos sąvokos „audituojamas subjektas“ apibrėžtyje atskleisti vartojamos sąvokos „valstybės kontroliuojamas subjektas“ turinį, tokiu būdu aiškiai nustatant Valstybės kontrolės kompetencijos apimtį;
8Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
6
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatytus „privalomus pagal teisės aktus auditus“;
9Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
8
įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiant valstybinio audito išvadą prieš žodį „nuomonė“ įterpti žodį „nepriklausoma“, kaip nurodyta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 5 dalyse;
10Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
įstatymo 6 straipsnio 1 dalį tikslinti nurodant, kokia tvarka remdamasi Valstybės kontrolė teiks Vyriausybei siūlymus dėl asignavimų ateinantiems metams poreikio; Pritarti 11.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
12
į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje vartojamos tokios sąvokos kaip „finansinių ataskaitų auditas“, „audito įmonė“, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikti nuorodą ir į Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymą (toliau ‒ Audito įstatymas);
12Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3
įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad aukščiausiosios audito institucijos finansinių ataskaitų auditą kiekvienais metais atlieka audito įmonė. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių ataskaitų auditas atliekamas vadovaujantis Audito įstatymo nuostatomis ir jį atlikus pateikiama auditoriaus išvada (Audito įstatymo 2 straipsnio 5 ir 12 dalys), sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl aukščiausiosios audito institucijos atsiskaitymo Seimui ir Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nuostatas siūloma keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį dėstyti nurodant, kad „aukščiausiosios audito institucijos finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada, finansinių ataskaitų audito ataskaita ir aukščiausiosios audito institucijos veiklos ataskaita pateikiamas Seimui iki gegužės 31 dienos“;
13Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
5
įstatymo 6 straipsnio 5 dalį tikslinti nurodant, kokia tvarka (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ar kita) atrenkami Valstybės kontrolės veiklos išorės vertinimą atliksiantys nepriklausomi išorės vertintojai, ir tikslinti, kas pristatoma Seimui ̶ nepriklausomų išorės vertintojų parinkimo tvarka ar tokių vertintojų sąrašas;
Pritarti 14.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
91315
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, 9 straipsnio 1 dalies 7, 8 punktuose, 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 15 straipsnio 1 dalyje tikslinti vartojamas sąvokas „išvados“ ir „(audito) ataskaitos“ atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 ir 8 dalyse vartojamas sąvokas „valstybinio audito ataskaita“ ir „valstybinio audito išvada“;
15Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
12
į tai, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad aukščiausioji audito institucija nusistatys ir taikys metodinius dokumentus, t. y. metodikas, parengtas pagal tarptautiniu lygiu pripažintus standartus, taip pat atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, kuriais vadovaujantis bus atliekamas valstybinis auditas, siūloma paaiškinti, kas yra keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta „vieninga audito metodikos taikymo praktika“;
16Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2019-01-2310
įstatymo 10 straipsnį tikslinti nustatant, kas sudaro Valstybės kontrolės administraciją, nes, remiantis keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, jai vadovauja administracijos vadovas, kuris koordinuoja ir kontroliuoja valstybės kontrolieriaus priskirtų kitų (ne valstybinį auditą atliekančių) Valstybės kontrolės administracijos padalinių veiklą;
Pritarti 17.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
32
įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovas kontroliuoja aukščiausiosios audito institucijos administracinę ūkinę veiklą. Siekiant teisinio aiškumo, vietoj sąvokos „administracinė ūkinė veikla“ siūloma vartoti sąvoką „vidaus administravimo veikla“. Pažymėtina, kad vidaus administravimas apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir apima veiklą, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą;
18Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
33
įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovas dalyvauja organizuojant ir koordinuojant valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų pavedimų vykdymą, teisės aktų projektų rengimą, derinimą ir koordinavimą. Siūloma išbraukti žodžius „ir koordinavimą“ kaip perteklinius;
Pritarti 19.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
13
įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąvoką „materialinių vertybių inventorizacija“ tikslinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme vartojamas sąvokas, į Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 19 straipsnio 9 dalies nuostatas ir į tai, kad inventorizacija apima ne tik turtą, bet ir įsipareigojimus, taip pat siūloma šį punktą papildyti nuostata, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje minimi asmenys turi teisę tikrinti ne tik turtą, bet ir įsipareigojimus;
20Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
131223 7.14. atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1, 5, 6, 9, 11 dalyse numatyti auditai apibrėžti kaip vertinimai, siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto („specifinių sričių auditas ar vertinimas“), 11 straipsnio 2 dalies („audito ir vertinimo ataskaita“), 13 straipsnio 2, 3 dalių („auditus ar vertinimus“) nuostatas;
21Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
171 7.15. atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo, įsigaliojusio 2019 m. sausio 1 d.,
įstaigų apibrėžtį, siūloma keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„institucijoms“ įrašyti žodžius „ir įstaigoms“;
22Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
193
įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybinis auditorius – aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas, atliekantis valstybinį auditą ar valstybinio audito priežiūrą ar peržiūrą, prisiekęs Lietuvos Respublikai ir turintis administracinius įgaliojimus ir šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas.
Siekiant valstybinio auditoriaus kompetencijos apimties aiškumo, atskleistinas sąvokos „valstybinio audito priežiūra ir peržiūra“ turinys, taip pat, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą viešojo administravimo apibrėžtį, siūloma vietoj sąvokos
„administraciniai įgaliojimai“ vartoti sąvoką „viešojo administravimo
įgaliojimai“;
23Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2019-01-2326
įstatymo 26 straipsnis nustato, kas gali būti laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kuris sudaro prielaidas netekti nepriekaištingos reputacijos ir būti atleistam iš tarnybos ar darbo bei netekti galimybės į ją (jį) sugrįžti
reikalauja įstatyminio reguliavimo, keičiamo įstatymo 26 straipsnį siūloma tikslinti nustatant, kas ir kokiais kriterijais vadovaudamasis priims sprendimą dėl darbo pareigų pažeidimo priskyrimo šiurkščiam pažeidimui. Pritarti
24Seimo narys A. Sysas,
29 Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto IX skyrių ir jį išdėstyti taip:
audito institucijos tarnautojų darbo užmokestį, apmokėjimo tvarką ir sąlygas nustato šis ir kiti įstatymai. 2. Valstybės kontrolierius nustato aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. 3. Valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydis yra lygus šešiems šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir kas ketvirtį skelbia Lietuvos statistikos departamentas, dydžiams.
kontrolieriaus pavaduotojų ir aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovo pareiginės algos dydis yra lygus 90 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. 5. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų, kurie eina vadovaujamąsias pareigas, pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 85 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Valstybiniai auditoriai, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinį auditą, vykdantys biudžeto politikos kontrolės funkcijas, pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 80 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Kitų aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 75 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Konkrečius pareiginės algos pastoviosios dalies dydžius valstybės kontrolierius nustato darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgdamas į šio įstatymo nuostatas. Darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms gebėjimų turėjimas ir panašiai). Pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos nustatomos darbo apmokėjimo sistemoje, tačiau ši dalis negali viršyti 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Pareiginės algos kintamąją dalį sudaro priemokos: už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo funkcijas, arba už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, arba už darbą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. 6.
kontrolieriui, valstybės kontrolieriaus pavaduotojams ir aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovui pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma. 7. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams už didelio masto sudėtingus ir reikšmingus valstybei ir visuomenei valstybinius auditus ar už kitus aukščiausiosios audito institucijos veiklai reikšmingus rezultatus gali būti išmokama vienkartinė piniginė išmoka. Vienkartinė piniginė išmoka negali viršyti aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareiginės algos dydžio (šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas einančių tarnautojų pastoviosios dalies dydžio) ir mokama neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka. 8. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su aukščiausiosios audito institucijos misija ir tikslais susijusi veikla, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos, kurios nėra įskaičiuojamos į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytą aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo užmokestį. Už laiką, kurį aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas dalyvauja minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, darbo užmokestis iš aukščiausiajai audito institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų aukščiausiosios audito institucijos tarnautojui nemokamas. 9. Duomenys apie aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo užmokestį yra vieši.
Šie duomenys teikiami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. 10. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas netaikomas. 29 straipsnis. Atostogos
kodekse nustatytų atostogų, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai taip pat turi teisę į šio įstatymo nustatytas kasmetines atostogas. 2. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojui, turinčiam didesnį negu dvejų metų darbo aukščiausiojoje audito institucijoje stažą, už kiekvienus paskesnius darbo aukščiausiojoje audito institucijoje metus kasmetinės atostogos pailginamos viena darbo diena kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 32 darbo dienos.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr. XIIIP-2183 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo nario A. Syso, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Jadvygos Kriaučienės pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
3 Argumentai: Valstybės kontrolės darbuotojų sudėtį tikslinga nustatyti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį tikslinga išbraukti. Pasiūlymas: Išbrauti projekto 1 straipsniu keičiamo Valstybės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalį: „3.
Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas – valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojai, aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovas, valstybiniai auditoriai ir tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinį auditą, tarnautojai, vykdantys biudžeto politikos kontrolę, ir kiti aukščiausiosios audito institucijos darbuotojai.“
2Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
7 Argumentai: Sąvokos
„valstybinio audito ataskaitos“ apibrėžtį tikslinga papildyti žodžiu
„rekomendacijos“, nes šis elementas yra neatskiriama valstybinio audito
ataskaitos dalis. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Valstybinio audito ataskaita – valstybinio audito dokumentas, kuriame pateikiami atlikto valstybinio audito apimtis, ir rezultatai ir rekomendacijos.“
3Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
9 Argumentai: Projektu siūloma įtvirtinti sąvokos „valstybinis auditas“ apibrėžtis yra bendro pobūdžio ir nenurodo specifinių šio audito rūšies požymių, todėl siūlome ją papildyti, įrašant, kad valstybinis auditas atliekamas vadovaujantis tarptautiniais standartais. Pasiūlymas; Pakeisti Projekto
išdėstyti taip: „9. Valstybinis auditas – nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas Aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės audituojamuose subjektuose vadovaujantis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais.“
4Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2019-10-165 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Jadvygos Kriaučiūnienės pasiūlymą, tikslinga detaliau reglamentuoti Valstybės kontrolės tarybos, kaip patariamosios institucijos, paskirtį ir veiklą.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „5 straipsnis. Aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės taryba
audito institucijoje Valstybės kontrolėje sudaroma taryba, valstybės kontrolieriaus patariamoji institucija, svarstanti strateginius aukščiausiosios audito institucijos svarbius Valstybės kontrolės veiklos ir tarnybos Valstybės kontrolėje klausimus. 2. Tarybos narių skaičių, jos personalinę sudėtį (įtraukiant ir visuomenės atstovus), kompetenciją ir darbo tvarką nustato valstybės kontrolierius.“
5Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
6 Argumentai: Tikslinga suderinti keičiamo Valstybės kontrolės įstatymo ir Seimo statuto nuostatas dėl Valstybės kontrolės veiklos parlamentinės kontrolės vykdymo. Pasiūlymas: Papildyti projekto
dalimi: „6. Valstybės kontrolės veiklos parlamentinę kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas. Seimo komitetas rengia ir teikia siūlymus dėl teisės aktų, susijusių su Valstybės kontrolės veikla, tobulinimo, taip pat rekomendacijas dėl Valstybės kontrolės veiklos tobulinimo. Seimo komitetas turi teisę gauti ir svarstyti Valstybės kontrolės veiklos ataskaitas, duomenis apie Valstybės kontrolei skirtų lėšų naudojimą, kitą informaciją Valstybės kontrolės veiklos klausimais.“ Pritarti 6.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2 Argumentai: Siūlome išbraukti nuostatą, kad Valstybės kontrolė audituoja savivaldybių biudžetų vykdymą ir turto valdymą, nes projekte nėra aiškių nuostatų, kokia apimtimi tokie auditai būtų galimi, todėl būtų pažeidžiamas savivaldos savarankiškumo principas. Pasiūlymas: Išbraukti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį:
biudžetų vykdymą ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo aukščiausioji audito institucija audituoja pagal veiklos apimtį, nustatytą šio įstatymo 13 straipsnyje. Pritarti
7Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
14 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą dėl šios valstybės institucijos pavadinimo vartojimo, tikslinga atsisakyti žodžių „aukščiausioji audito institucija“ ir rašyti žodžius „Valstybės kontrolė“, taip pat patikslinti nuostatas dėl Valstybės kontrolėje dirbančių darbuotojų statuso. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto
punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nustato ir tvirtina aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės struktūrą, valstybės kontrolieriaus pavaduotojų kompetenciją, nenumatytą šio įstatymo 10 straipsnyje, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų pareigybių skaičių, Valstybės kontrolės struktūrinių padalinių nuostatus, tarnautojų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, sąrašą ir aprašus;“ Pritarti 8.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-1619 Argumentai: Keičiamame įstatyme Valstybės kontrolėje kaip aukščiausioje audito institucijoje dirbančius asmenis ir toliau tikslinga skirstyti į šias grupes:
1) valstybės pareigūnai (valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai);
2) karjeros valstybės tarnautojai (valstybiniai auditoriai, Valstybės kontrolės administracijos vadovas, valstybės tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinius auditus, vykdantys biudžeto politikos kontrolę ir kiti darbuotojai, turintys valstybės tarnautojo statusą);
3) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Siekiant sudaryti prielaidas Valstybės kontrolės nepriklausomumui nuo vykdomosios valdžios tikslinga nustatyti, kad Valstybės kontrolės valstybės tarnautojams taikomas Valstybės tarnybos įstatymas, nebent kitaip yra numatyta Valstybės kontrolės įstatyme. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „19 straipsnis. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų statusas Valstybės kontrolės darbuotojai
kontrolės darbuotojai pagal teisinį statusą yra valstybės pareigūnai (valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojai), valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. 1. 2. Valstybės kontrolieriui ir jo pavaduotojams kiti įstatymai taikomi tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis įstatymas.
Su valstybės kontrolieriumi ir jo pavaduotojais darbo sutartys nesudaromos. Valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis ar skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat su darbu juridiniuose asmenyse. Valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai negali gauti kito atlyginimo, išskyrus jiems nustatytą atlyginimą pagal einamas pareigas ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą bei autorinį atlyginimą už kūrybinį darbą. 2. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai gali dirbti tik aukščiausiojoje audito institucijoje. Turėdami valstybės kontrolieriaus sutikimą, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams galima dirbti ir kitur, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, nesudaro prielaidų darbą aukščiausiojoje audito institucijoje panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja aukščiausiosios audito institucijos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareigas, tinkamai atlikti nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas atlieka audito procedūras, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo. 3. Valstybės kontrolėje dirbantiems valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymas taikomas tiek, kiek jų statuso ir tarnybos sąlygų nereglamentuoja šis įstatymas. 3. 4.
audito institucijos Valstybės kontrolės valstybės tarnautojas, atliekantis valstybinį auditą ar valstybinio audito priežiūrą ar peržiūrą, prisiekęs Lietuvos Respublikai ir turintis administracinius įgaliojimus ir šio įstatymo bei Valstybės tarnybos įstatymo nustatytas teises ir pareigas. Valstybiniai auditoriai, atlikdami valstybinį auditą, yra nepriklausomi nuo audituojamų subjektų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų ir kitų asmenų. Valstybiniams auditoriams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų vertinimams. 4. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas turi tarnybinį pažymėjimą. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pažymėjimo formą, išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašą tvirtina valstybės kontrolierius. 5. Darbo santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams Valstybės kontrolės darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikomi tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis įstatymas.“
9Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2019-10-1622 Argumentai: Siekiant Valstybės kontrolės nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios tikslinga Valstybės kontrolės valstybės tarnautojams nustatyti specialias priėmimo į valstybės tarnybą sąlygas:
komisiją sudaryti iš Valstybės kontrolės, Valstybės tarnybos departamento (VTD) ir Lietuvos auditorių rūmų deleguotų asmenų, pirmininku skirti VTD atstovą. Taip bus sudaryta komisija, kurioje vykdomosios valdžios atstovas neturės lemiamo balso, bet bus užtikrintas ir skaidrumas, nes lemiamo balso neturės ir Valstybės kontrolės atstovas;
kontrolieriui komisija pateiktų du geriausiai pasirodžiusius pretendentus, o sprendimą, kurį iš jų pasirinkti, priimtų Valstybės kontrolierius;
auditorius galėtų būti atleidžiamas, jeigu sulaužo priesaiką.
Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo Valstybės kontrolės įstatymo 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Asmenų
Valstybės tarnautojams, priimamiems į aukščiausiąją audito instituciją Valstybės kontrolę, taikomi Valstybės tarnybos įstatyme ir šiame įstatyme nustatyti priėmimo į aukščiausiąją audito instituciją Valstybės kontrolę reikalavimai ir sąlygos. 2. Asmuo, priimamas į aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės administracijos vadovo, kitas vadovaujamąsias, valstybinio auditoriaus ir aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo, kuris dalyvauja atliekant valstybinį auditą, vykdo biudžeto politikos kontrolės funkcijas, pareigas turi atitikti Valstybės tarnybos įstatyme valstybės kontrolieriaus nustatytus bendruosius ir valstybės kontrolieriaus nustatytus specialiuosius reikalavimus. Negali būti nustatyti tokie reikalavimai, kurie nebūtini nustatytoms funkcijoms atlikti. 3. Asmenys, priimami į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų pareigas, turi būti nepriekaištingos reputacijos.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
2) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo jo atleidimo nėra praėję penkeri metai arba jo elgesys neatitinka aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų etikos kodekso nuostatų;
3) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nėra praėję penkeri metai;
4) atleistas iš skiriamų arba pašalintas iš renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų dienos nėra praėję penkeri metai;
toksines medžiagas;
6) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. 4. Jeigu aukščiausiosios audito institucijos tarnautojui yra nustatytas specialusis reikalavimas turėti įstatymų nustatytas specialiąsias teises arba atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikiant kitas specialiąsias teises, asmens kandidatūra teisės aktų nustatyta tvarka turi būti patikrinta arba specialioji teisė turi būti suteikta iki asmens priėmimo (arba perkėlimo) į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareigas.
Į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareigas asmuo priimamas (arba perkeliamas), kai jam suteikiama specialioji teisė arba kai gaunama kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba kad jam gali būti suteikiama kita įstatymų nustatyta specialioji teisė. Aukščiausioji audito institucija turi teisę gauti duomenis apie asmenį, siekiantį aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo statuso, iš kompetentingų valstybės institucijų. 5 3. Į aukščiausiosios audito institucijos valstybės tarnautojo, nurodyto šio straipsnio 2 dalyje, pareigas priimama viešo konkurso būdu. Konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką nustato valstybės kontrolierius. Konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Konkurso, kurį Vyriausybės nustatyta tvarka centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga, komisija sudaroma iš Valstybės kontrolės, Vyriausybės įgaliotos įstaigos ir Lietuvos auditorių rūmų deleguotų atstovų, jos pirmininku skiriant Vyriausybės įgaliotos įstaigos atstovą. 4. Valstybės kontrolieriui konkurso komisija atrenka 2 geriausiai konkurse įvertintus pretendentus į Valstybės kontrolės valstybės tarnautojo, nurodyto šio straipsnio 2 dalyje, pareigas.
Valstybės kontrolierius priima galutinį sprendimą, kurį iš šių pretendentų priimti į valstybės tarnautojo pareigas. 6. 5. Valstybiniai auditoriai, pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos Respublikai. Valstybinio auditoriaus priesaiką priima valstybės kontrolierius ar jį pavaduojantis valstybės kontrolieriaus pavaduotojas. Asmuo, atsisakęs prisiekti Lietuvos Respublikai, į valstybinio auditoriaus pareigas neskiriamas. 7. Be konkurso į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareigas priimami kiti aukščiausiosios audito institucijos darbuotojai, kurie nenurodyti šio straipsnio 2 dalyje, jeigu valstybės kontrolierius nenusprendžia kitaip. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas šio straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka ir kurios nenurodytos šio straipsnio 2 dalyje, sąrašą nustato valstybės kontrolierius. 8. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo aukščiausiojoje audito institucijoje santykiai pasibaigia ir šie tarnautojai atleidžiami bendraisiais Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais atleidimo pagrindais. 9. Aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovas į darbą priimamas septynerių metų kadencijai konkurso būdu. Tas pats asmuo negali eiti aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 10 6. Aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės valstybės tarnautojai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, iš pareigų atleidžiami Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka ir pagrindais. Valstybiniai auditoriai iš pareigų atleidžiami taip pat jeigu jie savo poelgiu sulaužė priesaiką Lietuvos Respublikai.
Iš pareigų taip pat atleidžiami, jeigu:
1) atsisako įstatymų nustatyta tvarka deklaruoti savo ir savo šeimos narių turtą ir pajamas bei viešuosius ir privačius interesus;
2) savo poelgiu darbo metu arba ne darbo metu diskredituoja aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo vardą;
3) atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptį;
4) Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) savo poelgiu sulaužo priesaiką. Šis reikalavimas taikomas tik valstybiniams auditoriams;
6) įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.“
10Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2019-10-1623 Argumentai: Siekiant užtikrinti, kad valstybinis auditas būtų atliekamas objektyviai, tikslinga nustatyti, kad Valstybės kontrolės valstybės tarnautojai negali tarnybinio kaitumo būdu būti perkelti į kitas įstaigas. Taip būtų išvengta situacijos, kai auditorius „nepastebi“ audituojamos įstaigos trūkumų, o paskui pereina į ją dirbti. Galiojančios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos nenumato galimybės „išleidžiančios“ įstaigos vadovui nesutikti perkelti savo darbuotoją į kitą įstaigą. Valstybiniai auditoriai galėtų pretenduoti į pareigas kitose įstaigose konkurso būdu. Siekiant Valstybės kontrolės nepriklausomumo ir auditų objektyvumo ir atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pasiūlymus tikslinga nustatyti tokius papildomus apribojimus valstybiniams auditoriams:
1draudimą streikuoti;
rinkimų komisijose;
valstybės arba savivaldybės valdomų juridinių asmenų kolegialių valdymo organų nariais. Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo Valstybės kontrolės įstatymo 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis.
Tarnautojų priėmimo į aukščiausiąją audito instituciją Valstybės tarnautojų teisių apribojimai Į tarnautojo, nurodyto šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, pareigas aukščiausiojoje audito institucijoje negali būti priimamas asmuo, jeigu:
1) paaiškėja, kad jis prarado nepriekaištingą reputaciją;
2) jis atsisakė prisiekti Lietuvos Respublikai. Šis reikalavimas taikomas tik valstybiniams auditoriams;
3) jis atsisakė deklaruoti savo ir savo šeimos narių turtą ir pajamas bei viešuosius ir privačius interesus;
4) su tiesioginiu vadovu jį sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai, jeigu darbas būtų susijęs su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam ar vieno teise kontroliuoti kitą;
5) yra kitų įstatymų nustatytų atvejų. 1. Valstybės kontrolės karjeros valstybės tarnautojai, nurodyti šio įstatymo 22 straipsnio
žemesnes pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 2. Valstybiniai auditoriai:
1) negali būti skiriami į visų lygių rinkimų, referendumo komisijas;
2) negali streikuoti;
3) negali būti paskirti (išrinkti) valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip ½ balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariais.“
11Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2019-10-1626 Argumentai: Valstybės kontrolės valstybės tarnautojams tikslinga taikyti Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas dėl tarnybinių nusižengimų (įskaitant ir šiurkščius tarnybinius nusižengimus) ir už jas skiriamų tarnybinių nuobaudų. Atsižvelgiant į tai, keičiamame Valstybės kontrolės įstatyme specialias nuostatas dėl šiurkščių nusižengimų nustatyti netikslinga.
Pasiūlymas: Išbraukti projektu keičiamo Valstybės kontrolės įstatymo 26 straipsnį:
Be Darbo kodekse nurodytų atvejų, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma:
1) Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas;
2) šio ir kitų įstatymų pažeidimas, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų etikos kodekso pažeidimas, kuriuo diskredituojamas aukščiausiosios audito institucijos autoritetas ir visuomenės pasitikėjimas ja. Pritarti
12Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2019-10-1627 Argumentai: Siekiant Valstybės kontrolės nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios ir jos nustatytų valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo prioritetų, tikslinga valstybės kontrolieriui suteikti teisę nustatyti papildomus mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo prioritetus tam, kad būtų tinkamai įgyvendinti Valstybės kontrolei ir jos darbuotojams keliami specialūs (išskirtiniai) tikslai ir uždaviniai. Pasiūlymas:
Pakeisti projektu keičiamo Valstybės kontrolės įstatymo 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo procesas
įgyvendinti Valstybės kontrolei keliamus specialius tikslus ir uždavinius Valstybės kontrolierius nustato gali nustatyti Valstybės kontrolės valstybės tarnautojams papildomus mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo prioritetus. 2. Aukščiausioji audito institucija Valstybės kontrolierius turi sudaryti sąlygas kvalifikacijai tobulinti, o aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės valstybės tarnautojai privalo nuolat tobulinti savo kvalifikaciją valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka. 3.
kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas vadovaujantis metiniais aukščiausiosios audito institucijos valstybės kontrolieriaus patvirtintais planais Lietuvos Respublikos bei užsienio mokymo įstaigose (įmonėse), taip pat kitais būdais ir formomis. 4. Mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas finansuojami iš aukščiausiajai audito institucijai Valstybės kontrolei skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“
13Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2019-10-1628 Argumentai: Valstybės kontrolės darbuotojus tikslinga skirstyti į tris grupes ir kiekvienai jų taikyti atitinkamą darbo apmokėjimo reglamentavimą: valstybės pareigūnams – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, valstybės tarnautojams – Valstybės tarnybos įstatymą, o darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymą ir Darbo kodeksą. Keičiamame Valstybės kontrolės įstatyme specialias nuostatas dėl darbo apmokėjimo nustatyti netikslinga. Pasiūlymas:
Išbraukti projektu keičiamo Valstybės kontrolės įstatymo 28 straipsnį:
audito institucijos tarnautojų darbo užmokestį, apmokėjimo tvarką ir sąlygas nustato šis ir kiti įstatymai. 2. Valstybės kontrolierius nustato aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. 3. Valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydis yra lygus šešiems šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir kas ketvirtį skelbia Lietuvos statistikos departamentas, dydžiams. 4. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojų ir aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovo pareiginės algos dydis yra lygus 90 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. 5.
pareigas, pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 85 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Valstybiniai auditoriai, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinį auditą, vykdantys biudžeto politikos kontrolės funkcijas, pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 80 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Kitų aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 75 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Konkrečius pareiginės algos pastoviosios dalies dydžius valstybės kontrolierius nustato darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgdamas į šio įstatymo nuostatas. Darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms gebėjimų turėjimas ir panašiai). Pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos nustatomos darbo apmokėjimo sistemoje, tačiau ši dalis negali viršyti 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Pareiginės algos kintamąją dalį sudaro priemokos: už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo funkcijas, arba už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, arba už darbą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. 6. Valstybės kontrolieriui, valstybės kontrolieriaus pavaduotojams ir aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovui pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma. 7.
ir reikšmingus valstybei ir visuomenei valstybinius auditus ar už kitus aukščiausiosios audito institucijos veiklai reikšmingus rezultatus gali būti išmokama vienkartinė piniginė išmoka. Vienkartinė piniginė išmoka negali viršyti aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareiginės algos dydžio (šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas einančių tarnautojų pastoviosios dalies dydžio) ir mokama neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka. 8. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su aukščiausiosios audito institucijos misija ir tikslais susijusi veikla, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos, kurios nėra įskaičiuojamos į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytą aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo užmokestį. Už laiką, kurį aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas dalyvauja minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, darbo užmokestis iš aukščiausiajai audito institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų aukščiausiosios audito institucijos tarnautojui nemokamas. 9. Duomenys apie aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo užmokestį yra vieši. Šie duomenys teikiami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. 10.
audito institucijos tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas netaikomas. Pritarti
14Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2019-10-1629 Argumentai: Valstybės kontrolės darbuotojus tikslinga skirstyti į tris grupes ir kiekvienai jų taikyti atitinkamą reglamentavimą dėl atostogų: valstybės tarnautojams – Valstybės tarnybos įstatymą, valstybės pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, – Darbo kodeksą. Valstybės kontrolės įstatyme specialias nuostatas dėl atostogų nustatyti netikslinga. Pasiūlymas:
Išbraukti projektu keičiamo Valstybės kontrolės įstatymo 29 straipsnį:
kodekse nustatytų atostogų, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai taip pat turi teisę į šio įstatymo nustatytas kasmetines atostogas. 2. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojui, turinčiam didesnį negu dvejų metų darbo aukščiausiojoje audito institucijoje stažą, už kiekvienus paskesnius darbo aukščiausiojoje audito institucijoje metus kasmetinės atostogos pailginamos viena darbo diena kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 32 darbo dienos. Pritarti
P Argumentai: Užsitęsus šio Įstatymo projekto ir jo lydimųjų įstatymų projektų svarstymui Seime, tikslinga keisti priimto įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2019 2020 m. sausio 1 d. 2. Valstybės kontrolierius iki 2018 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: G. Kindurys. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: : R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė,
R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: A. Dolmantienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: B. Maliušickaja – vidaus reikalų viceministrė, M. Gečis – vidaus reikalų ministro patarėja, A. Misevičius – valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, A. Miškinis – valstybės kontrolieriaus vyr. patarėjas, A. Ručinskas – Valstybės kontrolės Teisės skyriaus vyr. patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-08)1
projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad „šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, aukščiausiosios valstybinio audito institucijos, (toliau – Valstybės kontrolė arba aukščiausioji audito institucija) statusą <...>“, o 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata „Valstybės kontrolė yra biudžetinė įstaiga, turinti <...> antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu
„Lietuvos Respublikos aukščiausioji audito institucija“ <...>“. Pažymėtina, kad „Valstybės kontrolė“, kaip valstybės institucija būtent tokiu
pavadinimu, yra expressis verbis įtvirtinta Konstitucijos XII skirsnyje „Valstybės kontrolė“.
Taigi tik toks šios institucijos pavadinimas yra vartotinas visame keičiamo įstatymo tekste, kituose įstatymuose ir teisės aktuose. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos teisės sistemoje yra ir kitų valstybės institucijų, kurių teisinis statusas yra pabrėžiamas požymiu „aukščiausioji institucija“. Antai, Vyriausioji rinkimų komisija (Konstitucijos 67 straipsnio 13 punktas) yra „Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija“, „Vyriausioji rinkimų komisija yra juridinis asmuo, turi savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija“ (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalys). Būtent toks šios institucijos, nepaisant jos vykdomų funkcijų išskirtinumo (aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija), pavadinimas yra vartojamas visuose rinkimų įstatymuose, Referendumo įstatyme, Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme ir kituose teisės aktuose, šios institucijos interneto svetainėje, iškaboje, blankuose, herbiniame anstpaude ir kitur. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad formuluotė „aukščiausioji valstybinio audito institucija“ yra Valstybės kontrolės statusą apibrėžianti formuluotė, kas matyti ir iš keičiamo įstatymo
institucijos pavadinimo, vartojimo keičiamo įstatymo 1 straipsnyje bei 3 straipsnio 2 dalyje minimame antspaude ir atitinkamai pakoreguoti visą įstatymo projektą. Pažymėtina, kad Valstybės kontrolės, kaip Konstitucijoje expressis verbis įtvirtintos valstybės institucijos pavadinimas, yra įtvirtintas ir plačiai naudojamas įvairiuose įstatymuose.
Pabrėžtina, kad nėra jokių teisinių pagrindų, kuriais remiantis galima būtų tiek keičiamame įstatyme, tiek kituose šį įstatymą lydinčiuose įstatymuose vartoti kitą pavadinimą nei Valstybės kontrolė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiant Konstitucijoje expressis verbis įtvirtintos valstybės institucijos pavadinimą, gali būti sudaromas precedentas ateityje keisti kituose įstatymuose ir kitų expressis verbis Konstitucijoje įtvirtintų valstybės institucijų pavadinimus. Pritarti
(2018-06-08)31
projekto 3 straipsnio 1 dalies formuluotės „valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis <...> tęsia darbą eidami tas pačias pareigas ir pasirašydami neterminuotas darbo sutartis“ nėra aišku, ar valstybės tarnautojų statusas įstatymu keičiamas privalomai, ar jie turi galimybę pasirinkti (nesutikti su tokiu pakeitimu). Projekte nenumatyta asmenų valios išreiškimo procedūra įstatymu keičiant jų statusą, taip pat nenumatytos galimo nesutikimo su tokiu pakeitimu pasekmės. Jei turėtas omenyje įstatymu nustatomas vienašalis statuso pakeitimas, ir projektas nebūtų patikslinas pašalinant minėtus neaiškumus, aptariamos nuostatos būtų diskutuotinos atitikties Konstitucijai aspektu. Pagal Darbo kodekso 32 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, tačiau įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje darbo santykių sukūrimas ir darbo sutarties sudarymas yra suformuluotas kaip privalomas vienašalis sprendimas, todėl neatitinka Darbo kodekso 32, 41, 42 ir kitų straipsnių nuostatų. Pažymėtina, kad susitarti dėl darbo, sudaryti darbo sutartį ar keisti darbo sutarties sąlygas leidžiama tik darbuotojo sutikimu. Pritarti
(2018-06-08)82 3.
Keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatoma valstybės kontrolės kompetencija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Savivaldybių biudžetų vykdymą ir turto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo Aukščiausioji audito institucija audituoja pagal veiklos apimtį, nustatytą šio Įstatymo 13 straipsnyje“. Pagal siūlomą keičiamo įstatymo 13 straipsnio redakciją Valstybės kontrolė metinį veiklos planą, o jame – veiklos apimtis nusistato ir patvirtina pati, išskyrus atvejus, kai metiniame veiklos plane nenumatytą valstybinį auditą ar vertinimą Valstybės kontrolei atlikti paveda Seimas nutarimu. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nebelieka galiojančio Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyto savivaldybių auditavimo apimties ribojimo:
„Valstybės kontrolė audituoja valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių
biudžetams, naudojimą“. Toks reguliavimas, kai Valstybės kontrolės uždaviniuose savarankiškųjų savivaldybių funkcijų bei atitinkamos savarankiško savivaldybių biudžeto dalies vykdymo auditas nėra numatytas (keičiamo įstatymo 7 straipsnis), tačiau galimas pagal apibrėžtą Valstybės kompetenciją (keičiamo įstatymo 8 ir 13 straipsniai), vertintinas kaip neaiškus ir prieštaringas. Siekiant, kad taikant įstatymą būtų išvengta neaiškumų ir nebūtų sudarytos sąlygos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą savivaldybių savarankiškumo principą bei viršyti Konstitucijos 134 straipsnyje įtvirtintą Valstybės kontrolės kompetenciją, siūlytina keičiamame įstatyme palinkti galiojančio įstatymo 9 straipsnio nuostatą, tiksliai apibrėžiančią Valstybės kontrolės kompetencijos apimtį savivaldybių atžvilgiu. Pritarti
(2018-06-08)28 4.
Keičiamo įstatymo 28 straipsnyje valstybės kontrolieriaus pavaduotojų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčio dydis siejamas su valstybės kontrolieriaus darbo užmokesčio dydžiu, o šis savo ruožtu apibrėžiamas ne konkrečiu dydžiu (koeficientu), o susiejamas su šalies ūkio darbuotojų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu. Toks reguliavimas reiškia, kad visų Valstybės kontrolės tarnautojų darbo užmokesčio dydis (ir bendras biudžeto lėšų poreikis su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms) priklauso ne nuo Seimo teisės aktu nustatytų konkrečių dydžių, o nuo valstybės biudžeto sudaryme dalyvaujančių aukščiausių valstybės valdžios institucijų – Seimo ir Vyriausybės – sprendimų tiesiogiai nepriklausančio statistinio dydžio. Pagal Konstituciją Seimas tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (67 straipsnio 14 punktas). Svarstytina, ar toks reguliavimas, kai Seimas, negalėdamas įtakoti ar pakeisti Valstybės kontrolės darbo užmokesčio fondą sąlygojančių aplinkybių, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, nepagrįstai neapribotų Seimo kompetencijos biudžeto sudarymo ir tvirtinimo srityje. Įvertinti
(2018-06-08)285
įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybės kontrolės tarnautojų pareiginės algos dydis nustatomas „iki“ tam tikro procento valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio, o konkrečius pareiginės algos pastoviosios dalies dydžius valstybės kontrolierius nustato darbo apmokėjimo sistemoje, kurioje detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai. Įstatymo projekte pateiktas tik pavyzdinis šių kriterijų sąrašas, o žemutinė darbo užmokesčio riba nenustatoma. Toks siūlomas reguliavimas reiškia, kad valstybės kontrolierius savo sprendimu gali nustatyti žemutinę tarnautojų darbo užmokesčio ribą, taip pat darbo užmokesčio nustatymo kriterijus.
Svarstytina, ar Valstybės kontrolės tarnautojų darbo užmokesčio sudedamoji dalis – pareiginės algos pastovusis dydis, jo žemutinė riba bei jo skyrimo kriterijai neturėtų būti nustatyti įstatymu (kaip ir pareiginės algos kintamojo dydžio skyrimo kriterijai), o ne valstybės kontrolieriaus sprendimu. Įvertinti
(2018-06-08)284
įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatomas valstybės kontrolieriaus pavaduotojų ir administracijos vadovo darbo užmokestis 90 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio (ir pagal to paties straipsnio 6 dalį pareiginės algos kintamoji dalis jiems, kaip ir valstybės kontrolieriui, nenustatoma). Šio straipsnio 5 dalyje Valstybės kontrolės tarnautojų darbo užmokesčio pareiginės algos (sistemiškai vertinant straipsnio nuostatas – jos pastoviosios dalies) dydis nustatomas iki 75/80/85 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio, be to, nustatoma iki 30 procentų pastoviosios dalies dydžio kintamoji dalis. Atkreipiame dėmesį, kad taikant maksimalų kintamą pareiginės algos dydį, tarnautojų, kuriems nustatytas 80 ir
dydis, visas darbo užmokestis viršytų, o 75 procentų – būtų beveik lygus įstaigos vadovo – valstybės kontrolieriaus darbo užmokesčiui. Svarstytina, ar toks siūlomas reguliavimas užtikrintų tarnautojų atlyginimų dydžių pakankamą diferencijavimą atsižvelgiant į tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, užimamos pareigybės ypatumus ir pan. Įvertinti
(2018-06-08)23
įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo sąvoka.
Siūloma nustatyti, kad „Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas – valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojai, aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovas, valstybiniai auditoriai ir tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinį auditą, tarnautojai, vykdantys biudžeto politikos kontrolę, ir kiti aukščiausiosios audito institucijos darbuotojai“. Keičiamo įstatymo 9, 10 ir 11 straipsniuose, apibrėžiančiuose valstybės kontrolieriaus, valstybės kontrolieriaus pavaduotojų, aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovo ir aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų kompetenciją, ir kituose įstatymo projekto straipsniuose nėra reguliuojama kitų aukščiausiosios audito institucijos darbuotojų kompetencija, funkcijos, teisės, pareigos ir atsakomybė, todėl jų teisinis statusas neapibrėžtas, neaišku, kokie kiti darbuotojai priskirti aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio
aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareigas priimami kiti aukščiausiosios audito institucijos darbuotojai, kurie nenurodyti šio straipsnio 2 dalyje, jeigu valstybės kontrolierius nenusprendžia kitaip. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas šio straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka ir kurios nenurodytos šio straipsnio 2 dalyje, sąrašą nustato valstybės kontrolierius“ neatskleidžia darbuotojų, kurie būtų tarnautojai, teisinio statuto, todėl šios grupės teisinis reguliavimas yra neaiškus. Pritarti
(2018-06-08)43
į keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje išdėstytas nuostatas, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įvardintus principus ir nepriklausomumo principu. Pritarti
(2018-06-08)43 9.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje dėstomas nuostatas, įtvirtinant, kad Valstybės kontrolė, įgyvendindama uždavinius ir vykdydama veiklą, yra nepriklausoma. Taip pat siūlytina vietoje formuluotės „<...> tarnautojai neturi siekti nurodymų ir jų nepriimti“ vartoti formuluotę „jokia institucija ar asmuo negali duoti privalomų nurodymų tarnautojams“, o vietoje formuluotės „privalo gerbti“ vartotina formuluotė „draudžiama kištis“. Be to, siūlytina įtvirtinti nuostatas, kokia atsakomybė būtų toms institucijoms ar asmenims, kurie bandytų paveikti
(2018-06-08)44
įstatymo 4 straipsnio 4 dalies formuluotė „Aukščiausiosios audito institucijos struktūrai netaikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą“ tikslintina kalbos požiūriu. Pritarti
(2018-06-08)5
teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, nurodant, kokie klausimai būtų laikomi strateginiais veiklos klausimais. Pritarti
(2018-06-08)
teisinio aiškumo, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį prieš žodžio „finansinių“ įrašant formuluotę „praėjusių metų“, o prieš žodį „gegužės“ – „einamųjų metų“. Pritarti
(2018-06-08)914
papildyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą, įtraukiant ir pareigybių aprašymus. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 5 punktui. Pritarti
(2018-06-08)915 14.
Siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojamų formuluočių „(darbo sutarties sudarymas)“ ir „(darbo sutarties pasibaigimas)“ kaip perteklinių. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 6 punktui. Pritarti
(2018-06-08)9112
įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 12 punkto formuluotę reikėtų patikslinti, nes iš šio punkto konteksto neaišku svarstomiems ar priimtiems Vyriausybės nutarimams Valstybės kontrolierius gali pareikšti atskirąją nuomonę. Pritarti
(2018-06-08)92
įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės kontrolieriui nesant, įskaitant šio įstatymo 20 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus, valstybės kontrolieriaus pavedimu jį pavaduoja vienas iš pavaduotojų. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje yra numatyti ir tokie atleidimo iš pareigų pagrindai kaip įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, pilietybės praradimas, priesaikos sulaužymas. Svarstytina, ar tokiu atveju pavedimas jį pavaduoti būtų laikomas etišku ir tinkamu. Taip pat siūlytina papildyti šioje dalyje esantį apribojimų valstybės kontrolieriaus pavaduotojo įgaliojimams sąrašą, įtraukiant ir šio straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pritarti
(2018-06-08)92
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad net ir be valstybės kontrolieriaus pavedimo valstybės kontrolieriaus pavaduotojui gali tekti jį pavaduoti, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės kontrolieriaus pavaduotojo funkcijas, įtraukiant valstybės kontrolieriaus pavadavimą. Pritarti
(2018-06-08)1033 18.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto formuluotę „dalyvauja organizuojant ir koordinuojant“ keisti formuluote „organizuoja ir koordinuoja“. Pritarti
(2018-06-08)104
įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad visos arba dalis valstybės kontrolės administracijos vadovo funkcijų laikinai gali būti pavedamos atlikti vienam administracijos padalinio vadovui. Atkreiptinas dėmesys, jei vienam padalinio vadovui bus pavesta atlikti dalį funkcijų, neaišku, kam bus pavesta atlikti kitą dalį. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
(2018-06-08)1114
teisinio aiškumo, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nurodant iš ko valstybės kontrolės tarnautojai turi teisę gauti reikiamus paaiškinimus raštu. Pritarti
(2018-06-08)142
suvienodinti keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas, siūlytina keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės „elektroniniu ryšiu“ vartoti formuluotę „elektroninio ryšio tinklais“. Pritarti
(2018-06-08)144
išvengti praktinių normos taikymo problemų, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatą, nurodant kaip audituojamas subjektas turėtų informuoti Valstybės kontrolę apie valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimą. Pritarti
(2018-06-08)151
į keičiamo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintas sąvokas, siūlytina keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „ataskaitomis, išvadomis“ įrašyti formuluotes „valstybinio audito“.
Taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti kokiais kitais dokumentais dar gali būti įforminami valstybės kontrolės veiklos rezultatai. Pritarti
(2018-06-08)152
įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „darbo dokumentai“, kuri nėra aiški. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti šios sąvokos turinį arba ją apibrėžti. Pritarti
(2018-06-08)162
įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad informacija apie rekomendacijų įgyvendinimo eigą bus skelbiama viešai. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti kur konkrečiai ši informacija bus skelbiama. Pritarti
163
įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje esantis žodis „paprastai“ brauktinas kaip perteklinis. Be to, siūlytina patikslinti šioje dalyje vartojamą formuluotę
„prasidedant pavasario ir rudens sesijoms“ nustatant konkrečius terminus iki
kada Seimui turi būti teikiamos rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitos. Pritarti
(2018-06-08)17
įstatymo 17 straipsnyje numatyta, kad aukščiausioji audito institucija, nustačiusi esminius viešojo intereso pažeidimus, praneša Seimui, Vyriausybei, teisėsaugos ar kitoms viešojo administravimo institucijoms ir imasi kitų prevencinių priemonių. Svarstytina, ar įstatymo projekte nereikėtų nurodyti bent kelis kriterijus, kurie leistų pažeidimą identifikuoti kaip esminį. Pritarti
(2018-06-08)192
įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis“.
Ši formuluotė tikslintina, nes tos pačios pareigos negali būti priskirtos ir tarnautojo, ir darbuotojo kategorijai. Svarstytina, ar nepakaktų nustatyti, kad su aukščiausiosios audito institucijos tarnautojais sudaromos darbo sutartys arba, kad aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai dirba pagal darbo sutartis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka „aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas“ apima ir valstybės kontrolierių bei jo pavaduotojus, su kuriais pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį darbo sutartys nėra sudaromos. Atsižvelgiant į tai, po žodžio „tarnautojai“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 1 dalyje įvardintus“. Pritarti
(2018-06-08)192
įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti valstybės kontrolės tarnautojams dirbti tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose tarnautojas atlieka audito procedūras. Siekiant išvengti praktinių nuostatos taikymo problemų, siūlytina vietoje žodžio „atlieka“ vartoti formuluotę „gali atlikti“. Pritarti
(2018-06-08)193
aiškus keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatų, liečiančių valstybinio auditoriaus nepriklausomumą, santykis su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje kalbama apie valstybės kontrolės ir jos tarnautojų nepriklausomumą. Svarstytina, ar minimų keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų atsisakyti kaip perteklinių. Pritarti
195
įstatymo 19 straipsnio 5 dalies siūlytina atsisakyti, nes joje siekiama nustatyti bendrųjų ir specialiųjų normų taikymą.
Pažymėtina, kad ne tik darbo santykius reguliuojantys įstatymai, bet ir kiti įstatymai taikomi laikantis tam tikrų teisės principų, pavyzdžiui, subsidiarumo, bendrųjų ir specialiųjų normų taikymo esant normų konkurencijai ir t. t. Pritarti
(2018-06-08)203
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje po žodžio „universitetinį“ įrašyti formuluotę „ar jam prilygintą“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje. Pritarti
(2018-06-08)207
įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Valstybės kontrolierius Respublikos Prezidento teikimu yra atleidžiamas Seimo nutarimu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti šio straipsnio 7 dalį, nes joje nėra nuostatų dėl
įstatymo 21 straipsnio 7 daliai dėl Respublikos Prezidento. Pritarti
(2018-06-08)209
34Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 20 straipsnio 9 dalies nuostata, jog atsistatydinęs Valstybės kontrolierius turi teisę į keturių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo kriterijus, nes Valstybės kontrolierius gali atsistatydinti ir po mėnesio darbo. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 10 daliai. Pritarti
(2018-06-08)2153
įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 3 punkte yra numatyta, kad valstybės kontrolieriaus pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, kai jis yra „paskiriamas (išrenkamas) į kitas pareigas arba su jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą“. Svarstytina, ar nevertėtų analogiškai papildyti ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies, suteikiant analogišką galimybę ir Valstybės kontrolieriui.
(2018-06-08)2231
įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad valstybės kontrolės tarnautoju negalėtų būti asmuo „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką“. Atkreiptinas dėmesys, jog Baudžiamajame kodekse yra įtvirtinta, jog nusikalstamos veikos apima nusikaltimus, kurie gali būti nesunkūs, apysunkiai, sunkūs ir labai sunkūs, bei baudžiamuosius nusižengimus. Be to, nusikalstamos veikos apima daugybę sferų (pavyzdžiui, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, asmens garbei ir orumui, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui ir kiti). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Baudžiamojo kodekso 97 straipsnyje yra įtvirtinti asmens teistumo išnykimo terminai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti šią keičiamo įstatymo nuostatą. Pritarti
(2018-06-08)2235
įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodoma, kad Valstybės kontrolės tarnautoju negalėtų būti asmuo, kuris piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu. Svarstytina, ar nuostatų nevertėtų papildyti ir Baudžiamajame kodekse minimomis kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Pritarti
(2018-06-08)225
įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje nėra nustatytų reikalavimų, yra tik nuostata dėl atitikimo valstybės kontrolieriaus nustatytiems bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, nuoroda koreguotina.
Be to, šioje dalyje nurodyta, kad konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti valstybės kontrolės tarnautojo pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 3 dalyje yra kalbama apie nepriekaištingą reputaciją, tačiau nėra nurodyta jokių galimų pareigų. Atsižvelgiant į tai, nuoroda koreguotina. Pritarti
(2018-06-08)228
įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje reikėtų išbraukti žodį „bendraisiais“, nes projekto formuluotė galėtų būti įvairiai interpretuojama dėl to, kad Darbo kodekse darbo santykių nutraukimo pagrindai nėra skirstomi į bendruosius ir specialiuosius ar kitus (tai teisės teorijos dalykas). Be to, šios dalies turinys tarpusavyje nedera su šio straipsnio 10 dalimi, kurioje taip pat nustatyti darbo santykių nutraukimo pagrindai. Pritarti
(2018-06-08)229
papildyti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalį, prieš žodį „konkurso“ įrašant žodį „viešo“. Pritarti
(2018-06-08)2210
41Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalies nevertėtų papildyti nuostata dėl nepriekaištingos reputacijos praradimo. Pritarti
(2018-06-08)235
teisinio aiškumo bei norint išvengti praktinių nuostatos taikymo problemų, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 punktą, nurodant kokie kiti įstatymai būtų taikomi tarnautojams. Pritarti
(2018-06-08)285
nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalies nuostatas apie pastoviąją ir kintamąją pareiginės algos dalis dėstyti atskiromis šio straipsnio dalimis, analogiškai, kaip ir šio straipsnio 4 bei 6 dalių nuostatas. Pritarti
(2018-06-08)287 44.
Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies formuluotę „(šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas einančių tarnautojų pastoviosios dalies dydžio)“ reikėtų tikslinti rašant ne skliausteliuose, kaip prieš tai einantį tekstą paaiškinančią nuostatą, o kaip savarankišką taisyklę, nes kitaip ji gali būti įvairiai interpretuojama. Be to, šioje dalyje esanti nuoroda į 4 dalį keistina nuoroda į šio straipsnio 5 dalį. Pritarti
(2018-06-08)288
45Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nereikėtų papildyti ir nuoroda į šio straipsnio 5 dalį. Pritarti
(2018-06-08)281
į keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlytina šio straipsnio 10 dalies nuostatas perkelti į šio straipsnio 1 dalį. Pritarti
(2018-06-08)29
įstatymo 29 straipsnį reikėtų tikslinti. Šio straipsnio 1 dalies nuostata
„Be Darbo kodekse nustatytų atostogų“ nėra tinkama, nes Darbo kodekse yra
nustatytos ir kasmetinės atostogos, todėl taisyklė galėtų būti įvairiai interpretuojama. Šio straipsnio 1 dalies nuostata „Be Darbo kodekse nustatytų atostogų, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai taip pat turi teisę į šio įstatymo nustatytas kasmetines atostogas“ tikslintina ir dėl to, kad šiame įstatyme kasmetinės atostogos nereguliuojamos. Šio straipsnio 2 dalyje reguliuojama kasmetinių papildomų atostogų suteikimo tvarka ir bendra kasmetinių atostogų trukmė. Keičiamo įstatymo 29 straipsnyje taip pat siūlytina nustatyti taisykles, apibrėžiančias maksimalią kasmetinių atostogų trukmę, kai tarnautojas turi teisę į kelių rūšių atostogas (pavyzdžiui, kasmetines, papildomas (aptariamo straipsnio 2 dalis), pailgintas (Darbo kodekso 138 straipsnio 1 dalis). Pritarti
(2018-06-08)31 48.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta „Valstybės kontrolės valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, (toliau – darbuotojai) paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui, įgyja aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo statusą ir tęsia darbą eidami tas pačias pareigas ir pasirašydami neterminuotas darbo sutartis“. Šios dalies nuostatos tikslintinos. Pirma, kaip jau buvo minėta išvadoje, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali būti priskirti tarnautojų kategorijai atsižvelgiant į jų teisinį statusą. Iš įstatymo projekte teikiamo teisinio reguliavimo neaišku, kokį teisinį statusą (pareigas, funkcijas, teises, atsakomybę) turi šioje dalyje ir kituose straipsniuose nurodyti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (jie atlieka audito, kontrolės funkcijas ar teikia paslaugas, pavyzdžiui, valymo), todėl nuostata, pagal kurią „Valstybės kontrolės <…> darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, (toliau – darbuotojai) paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui, įgyja aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo statusą <…>“ tikslintina. Tikslintina formuluotė „ir tęsia darbą <…> pasirašydami neterminuotas darbo sutartis“, nes darbo sutartis yra sudaroma, o jos pasirašymas tik patvirtina šalių susitarimą. Taip pat neaišku, kodėl numatyta sudaryti tik neterminuotas darbo sutartis, jeigu būtų pagrindų sudaryti ir kitų rūšių darbo sutartis. Pritarti
(2018-06-08)33
kurį bus apskaičiuotas darbo užmokestis. Pritarti
(2018-06-08)35 50.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalies formuluotę „nepertraukiamojo tarnybos (darbo) stažo Valstybės kontrolėje laikotarpiai įskaitomi į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų nepertraukiamąjį darbo stažą“ reikėtų tikslinti keliais aspektais. Pirma, čia nurodyti stažų pavadinimai nėra tikslūs, todėl gali kilti neaiškumų juos nustatant ir apskaitant. Antra, neaišku, kodėl čia nustatyta, kad įskaitomi tik nepertraukiamieji stažo laikotarpiai, nes įprastai specialiųjų stažų laikotarpiai sumuojami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje teisė į papildomas atostogas siejama su darbo stažu. Pritarti
(2018-06-08)
dėmesys į tai, kad Seime yra įregistruotas ir svarstomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1596), kurio 1 straipsniu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas Nr. VIII-1316 dėstomas nauja redakcija ir kurio įsigaliojimas numatytas 2019 m. sausio 1 d., todėl manytina, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatos turėtų būti tarpusavyje derinamos su minėto įstatymo įgyvendinimą reguliuojančiomis nuostatomis. Pritarti
(2018-06-08)
į tai, kad Valstybės kontrolė yra finansuojama iš valstybės biudžeto ir į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti 53.
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2183 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 129KKK, 12.1 papunkčiu, Projekto 8 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodomo Europos Sąjungos teisės akto oficialaus paskelbimo šaltinio specialiojo leidinio žyma turėtų būti rašoma pasvyruoju šriftu:
„<...> 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas,
p. 84 <...>“. Taip pat pagal tų pačių rekomendacijų 24 punktą siūlytina nurodyti paskutinius Projekte nurodomo Europos Sąjungos teisės akto pakeitimus: „<...> 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011 (OL 2011 L 306, p. 12) <...>“. Pritarti
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės kontrolierius dr. A. Dulkys (2018-10-04) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodžio 6 d. nutarime yra konstatavęs, jog tam, kad visos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei pavestos funkcijos būtų vykdomos objektyviai, ši institucija turi būti savarankiška.
Tarptautiniu aspektu savarankiškumo principo svarba pabrėžta Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) IX kongrese 1977 m. priimtoje Limos deklaracijoje „Dėl Audito principų gairių“. Joje įtvirtinti pagrindiniai šių institucijų nepriklausomumo principo elementai, kurie išsamiau aptarti 2007 m. Meksiko deklaracijoje „Dėl aukščiausiųjų audito institucijų nepriklausomumo“. Pažymėtina, kad, siekiant narystės Europos Sąjungoje kriterijų atitikties, o tai, be kita ko, savo ataskaitose apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES nurodydavo ir Europos Komisija, buvo būtina koreguoti Valstybės kontrolės teisinę padėtį, savarankiškumą ir įgaliojimus juos pritaikant eurointegracijai, t. y. atsisakyti reliktinių kvotos ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo funkcijų, kontrolinės-revizinės metodikos, tapti nepriklausomu viešųjų finansų ir turto būklės vertintoju – aukščiausiąja valstybinio audito institucija, atliekančia finansinį ir veiklos auditus pagal tarptautinius audito standartus. Todėl, 2001 m. gruodžio 13 d. priėmus Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą (įsigaliojo 2002 m. kovo 1 d.), jo trečiasis straipsnis imperatyviai apibrėžė Valstybės kontrolės teisinį statusą – Valstybės kontrolė yra Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija. Įvertinęs šią argumentaciją, Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir tarptautinės organizacijos INTOSAI visuotinai pripažintus audito principus, atkreipiu dėmesį, kad įtakos aukščiausiajai audito institucijai nedarymas yra būtina sąlyga užtikrinti jos savarankiškumą.
Aukščiausiosios audito institucijos gali objektyviai ir veiksmingai vykdyti savo uždavinius tik tada, kai jos yra nepriklausomos nuo audituojamojo subjekto ir apsaugotos nuo šių subjektų ir kitos išorės įtakos, todėl man, aukščiausiosios audito institucijos vadovui, svarbios institucinės veiklos teisinio reguliavimo nuostatos (ypač – valstybinio audito valdymo aspektu), puoselėjančios visus keturis nepriklausomumo elementus – funkcinį, institucinį (organizacinį), veiklos ir finansinį – ir svarbi jų vienovė. Seimo pavasario sesijoje buvo priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas (įsigalios 2019 m. sausio 1 d.), kuriuo vykdoma valstybės tarnybos reforma pasižymės nepotizmo mažinimu atrenkant valstybės tarnautojus, stiprinant jų kompetencijas ir atsisakant nereikalingų bei perteklinių valstybės tarnybos valdymo ir administravimo procedūrų. Noriu atkreipti Jūsų, gerbiamasis Seimo Pirmininke, dėmesį, kad ši svarbi, sveikintina ir seniai laukta valstybės tarnybos reforma tik dar aiškiau ir vienareikšmiškiau parodo valstybės tarnybos ir aukščiausiosios audito institucijos veikimo sisteminę koliziją. Tai, kad aukščiausioji valstybinio audito institucija veikia pagal bendrai valstybės tarnybos sistemai sukurtas ir jos pačios audituojamą objektą sudarančias nuostatas, reikšmingai konfliktuoja su būtinaisiais audito nepriklausomumo, audito nešališkumo principais.
Toks teisinis reguliavimas, kurio aplinkoje veikiame šiuo metu ir kuris numatytas po 2019 m. sausio 1 d., netinka aukščiausiajai audito institucijai dėl jos statuso ypatumų ir suteiktų įgaliojimų audituoti viešąjį sektorių, nes tai kelia nuolatinę koliziją, silpnina aukščiausiosios audito institucijos funkcinį, organizacinį (apimantį ir veiklą) bei finansinį savarankiškumą, kurie įtvirtinti minėtose Limos ir Meksiko deklaracijose, taip pat nepadeda sudaryti sąlygų Valstybės kontrolei tapti viešojo sektoriaus ekspertinių kompetencijų centru, užtikrinančiu valstybinio audito kokybę, vertinimų nešališkumą, įtakos veiklai nedarymą ir skaidrumą. Šį savo teiginį pagrįsiu vienu (jų yra ir gerokai daugiau) pavyzdžiu. Šiuo metu galiojantis Valstybės kontrolės įstatymas detaliai reglamentuoja Valstybės pareigūnų, Valstybės kontrolės pareigūnų ir tarnautojų statusą, papildomus priėmimo į tarnybą Valstybės kontrolėje ir atleidimo iš jos reikalavimus bei apribojimus ir kt. Tačiau Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybos principus, teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį ir kt., tarp jų ir priėmimo į Valstybės kontrolės pareigūno, kuris yra ir valstybės tarnautojas bei atlieka auditus, pareigas tvarką, nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Naujuoju įstatymu dar labiau sustiprinama aukščiausiosios audito institucijos audituojamų subjektų – Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų – įtaka aukščiausiosios audito institucijos veiklai per savarankiškumą spręsti esminius institucijos veiklos klausimus žmogiškųjų išteklių valdymo srityje, nes, įsigaliojus naujajai įstatymo redakcijai, dabar iš dalies centralizuotą valstybės tarnautojų atranką pakeis visiškai centralizuota.
T. y. ją vykdys mūsų audituojamas subjektas – Vyriausybės įgaliota institucija, todėl kils didelė problema, nes tokia centralizuota atranka bus taikoma ir Valstybės kontrolės pareigūnams. Taigi, Vyriausybės įgaliota institucija Valstybės kontrolei atrinks valstybės tarnautojus, kurie vėliau Vyriausybę ir jos įgaliotą instituciją audituos. Naujajame įstatyme Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė ir įgaliojimai nustatyti ar įgyvendinti ir kitas įstatymo nuostatas valstybės tarnybos valdymo srityje. Tokia sistema ribojamas visos Valstybės kontrolės audito veiklos nešališkumas, nepriklausomumas, savarankiškumas, taigi ir mano, aukščiausiosios audito institucijos vadovo, galimybės nepriklausomai ir savarankiškai atsirinkti Valstybės kontrolės valstybės tarnautojus bei įgyvendinti kitus su žmogiškųjų išteklių valdymu susijusius įgalinimus. Svarbu tai, kad, siekiant spręsti minėtas problemas, Seimo Audito komitetas kartu su aukščiausiąja audito institucija yra parengęs ir užregistravęs Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektą (XIIIP-2183) ir šio įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą būtinus priimti kitų įstatymų pakeitimo projektus (XIIIP-2184-2194). Siūlomos projektinės nuostatos pašalintų spragas aukščiausiosios audito institucijos veiklos savarankiškumo ir įtakos jai nedarymo srityse, eliminuotų principines kolizijas su naujuoju valstybės tarnybos reguliavimu.
Todėl minėtų įstatymų projektų paketas (šiuo metu atitinkamai koreguojamas pagal Seimo Teisės departamento išvadas) teisės aktų nustatyta tvarka yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. XIII-1482 patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programą, projektų pateikimas numatytas š. m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje. Būdamas aukščiausiosios audito institucijos vadovu, matau disonansą tarp laiku atliekamos valstybės tarnybos reformos ir rizikos, kad gali būti neužtikrintas aukščiausiosios audito institucijos nepriklausomumas, todėl kreipiuosi į Jus, gerbiamasis Seimo Pirmininke, nes Jums suteiktos konstitucinės galios leidžia paspartinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projekto ir jį lydinčiųjų teisės aktų projektų svarstymo eigą, kuris, savo ruožtu, spręstų šiame rašte išdėstytus prieštaravimus, ir taip būtų užtikrinamos deramos aukščiausiosios audito institucijos veiklos garantijos, kartu neiškreipiant valstybės tarnybos sistemos mūsų institucijos buvimu joje. Tai itin svarbu tvariai aukščiausiosios audito institucijos veiklai, nes, kaip minėta, naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Šiuo aspektu atkreipiu Jūsų dėmesį, kad jau š. m. IV ketvirtį prasidės aukščiausiosios audito institucijos išorinė veiklos kokybės peržiūra, kurią, vadovaujant Europos Audito Rūmams, per 2019 m. I pusmetį atliks išorės audito ekspertai iš Jungtinės Karalystės ir Lenkijos analogiškų audito institucijų.
Šios peržiūros metu bus išsamiai vertinamas Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos funkcinis ir organizacinis savarankiškumas, būtinas patikėtų uždavinių objektyviam įvykdymui, ir valstybinio audito procesas bei jo atitiktis tarptautiniams aukščiausiųjų audito institucijų standartams ir gerosioms praktikoms ir kt. Be kita ko pažymiu, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. aukščiausioji audito institucija vykdo ir peržiūra, kurią vykdys Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), pasitelkusi į pagalbą pažangiausių užsienio fiskalinių institucijų atstovus. EBPO atliks detalų fiskalinės institucijos veiklos vertinimą, atsižvelgdama į EBPO priimtus nepriklausomų fiskalinių institucijų principus, taikomus tokioms institucijoms, bus vertinamas veiklos kontekstas, šalies įdėtos pastangos (sąnaudos) užtikrinant optimalią šios institucijos veiklą, taikoma metodologija, rezultatai ir veiklos poveikis. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, esu tikras, kad šios teisėkūros investicijos į modernesnę, išsamesnę, akylesnę viešojo sektoriaus nešališko vertinimo sistemą, kuri ir yra pirma bei esminė aukščiausios audito institucijos pareiga, leis ne tik žengti į naują kokybiško viešojo administravimo etapą, bet ir sudarys geresnes sąlygas Seimo ir aukščiausiosios audito institucijos efektyvesniam bendradarbiavimui, auditų rezultatus naudojant nuosekliai ir tvariai parlamentinei kontrolei. Atsižvelgti. 2. Jadvyga Kriaučienė, 2018-10-13 Seimo internetinėje svetainėje paskelbta apie galimybę teikti pastabas ir siūlymus dėl Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2183. Mano siūlymai:
numatomas Aukščiausiosios audito institucijos tarybos sudarymas. Siūlau konkrečiau nustatyti jos funkcijas ir sudėtį, numatant į ją įtraukti visuomenės atstovus.
dalyje numatyta, kad valstybės kontrolieriui atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti neatsiskaitytinai kas mėnesį skiriama paskutinio paskelbto šalies ūkio vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma. Siūlau nustatyti, kad šios sumos būtų skiriamos atsiskaitytinai, analogiškai kaip Seimo nariams. 3. projekto 10 straipsnio 3 dalyje numatyta Aukščiausioje audito institucijoje steigti administracijos vadovo pareigybę. Siūlau nustatyti kvalifikacinius (išsilavinimo) ir kitus reikalavimus šioms pareigoms užimti. 4. projektu numatyta, kad Aukščiausioji audito institucija nebebus valstybės tarnybos sudėtine dalimi, o auditoriai ir kiti valstybės tarnautojo pareigas einantys darbuotojai neteks valstybės tarnautojo statuso. Numatyti pakeitimai nėra argumentuoti tarptautine praktika. Siūlau surinkti ir pateikti informaciją, kiek kitų ES valstybių aukščiausiųjų audito institucijų yra/nėra sudėtine valstybės tarnybos dalimi ir koks jų darbuotojų statusas. 5. projekto 22 straipsnio 7 dalyje numatoma, kad į aukščiausiosios audito institucijos pareigas darbuotojai gali būti priimami be konkurso. Priimant į pareigas be konkurso gali būti pažeisti lygiateisiškumo, skaidrumo, objektyvumo principai. Siūlau atsisakyti galimybės į pareigas priimti be konkurso, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas atliekančius darbuotojus. Spręsti pagrindiniam komitetui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė,
2 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-2183, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2191, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4, 29 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2193 ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:
kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2183 (toliau ‒ Įstatymo projektas) 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės kontrolieriui atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti neatsiskaitytinai kas mėnesį skiriama paskutinio šalies ūkio vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma. Siekiant skaidrumo naudojant valstybės biudžeto lėšas, siūloma numatyti, kad tokios lėšos naudojamos atsiskaitytinai, ir šią dalį papildyti nurodant, kas nustato šių lėšų naudojimo tvarką. Pritarti. 2. LR Vyriausybė,
3
įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, 21 straipsnio 3 dalyje numatomas reikalavimas skiriamam valstybės kontrolieriui ir jo pavaduotojui turėti įvairių sričių darbo stažą, tarp kurio paminėtas ir apskaitos, ir finansinio darbo stažas, siūloma arba atsisakyti apskaitos srities darbo stažo išskyrimo, paliekant tik finansinio darbo stažą, arba palikti apskaitos sritį, bet ją patikslinti į „buhalterinės apskaitos“, ir paminėti kitas sritis, ne mažiau susijusias su valstybiniu auditu, t. y. „valstybinio audito, finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo“. Pritarti
Vyriausybė,
2
straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad buvimas valstybės tarnybos sudėtine dalimi neužtikrina visaverčio funkcinio ir organizacinio savarankiškumo, būtino nešališkai ir netrikdomai vykdyti aukščiausiajai audito institucijai patikėtus uždavinius ir pasiekti tinkamą veiklos kokybę. Manytina, kad Įstatymo projekte numatytos pakankamos priemonės Valstybės kontrolės funkciniam ir organizaciniam savarankiškumui užtikrinti: Valstybės kontrolės teisinis statusas ir vieta valstybės institucinėje sąrangoje (keičiamo įstatymo 3 straipsnis), finansavimo tvarka (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys), apsauga nuo išorinio spaudimo (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, 19 straipsnio 3 dalis), galimybė laisvai planuoti ir vykdyti auditus (keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo
valstybės tarnyba apibrėžiama kaip valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinė veikla, kuria atliekamos viešojo administravimo funkcijos ir (arba) padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas. Taigi, valstybės tarnybos, kaip profesinės veiklos, turinį sudaro viešojo administravimo funkcijų atlikimas ir
(arba) pagalba valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas.
Atsižvelgiant į tai, kad viešojo administravimo funkcijų atlikimas laikytinas pagrindiniu valstybės tarnybos ir darbo santykių skiriamuoju bruožu, o Valstybės kontrolės tarnautojai atlieka viešojo administravimo funkcijas valstybinio audito ir biudžeto politikos kontrolės srityse, todėl Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikytinos
tikslams. Pritarti
Vyriausybė,
„Darbo užmokestis ir atostogos“ siūloma reglamentuoti visų aukščiausiosios
audito institucijos tarnautojų (valstybės kontrolieriaus, jo pavaduotojų, administracijos vadovo ir kitų tarnautojų) darbo užmokestį. Pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3‒6 dalis, kuriose numatyti aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų pareiginės algos dydžiai, valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydis susiejamas su šalies ūkio darbuotojų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu ir yra lygus 6 vidutiniams darbo užmokesčiams, valstybės kontrolieriaus pavaduotojų ir administracijos vadovo – 90 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio, tarnautojų, kurie eina vadovaujamąsias pareigas, – iki 85 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio, valstybinių auditorių, tarnautojų, dalyvaujančių atliekant valstybinį auditą, vykdančių biudžeto politikos kontrolės funkcijas, – iki 80 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Taip pat gali būti nustatyta iki 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio kintamoji pareiginės algos dalis (priemokos), išskyrus valstybės kontrolierių, jo pavaduotojus ir administracijos vadovą.
Įstatymo projekte valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų, kitų tarnautojų darbo užmokestį nustatant siūlomu būdu, šių tarnautojų darbo apmokėjimas išsiskirtų iš bendros valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos, kurioje nustatant darbo užmokestį taikomas pareiginės algos bazinis dydis, kuris, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą), minimaliosios mėnesinės algos dydį ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, kasmet tvirtinamas Seimo įvertinus valstybės politikams ir valstybės pareigūnams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus bei nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį. Pagal Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų, kitų tarnautojų darbo užmokestis viršytų ar susilygintų su kitų aukščiausių valstybės pareigūnų darbo užmokesčiu. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo principą ir į tai, kad Valstybės kontrolė yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje eksplicitiškai įvardytų subjektų (šalia Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kt.), Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikti argumentai, kuriais būtų pagrindžiamas Valstybės kontrolės darbuotojų darbo apmokėjimo išimtinio teisinio reguliavimo, palyginti su kitais Konstitucijoje įvardytais subjektais, įtvirtinimas, nėra pakankami. Atsižvelgti. Komitetas siūlo kitaip, nei projekto iniciatoriai, nustatyti darbo užmokesčio sistemą. (Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1). 5. LR Vyriausybė, 2019-01-2328 5.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad valstybės biudžeto ir (ar) įsteigtų fondų ar kitų lėšų šiam įstatymui įgyvendinti nereikia. Įvertinus nuo 2019 m. sausio 1 d. keičiamame įstatyme numatomus Valstybės kontrolės tarnautojų pareiginės algos dydžius ir atsižvelgiant į 2018–2021 metų ekonominės raidos scenarijų (paskelbtas Finansų ministerijos interneto svetainėje 2018 m. rugsėjo 12 d.), pagal kurį prognozuojamas vidutinio darbo užmokesčio augimas 2019 m. – 7,5 proc., 2020 m. – 6,4 proc., 2021 m. – 6 proc., darytina išvada, kad, priėmus siūlomą įstatymą ir jam įgyvendinti neskiriant papildomų valstybės biudžeto asignavimų, Valstybės kontrolės struktūra toliau turėtų būti optimizuojama. Pažymėtina, kad 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Valstybės kontrolės tarnautojų darbo užmokesčiui padidinti papildomų valstybės biudžeto asignavimų nenumatyta. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Atsižvelgiant į šiame punkte išdėstytus argumentus, siūlytina numatyti vėlesnę, su biudžetinių metų pradžia sutampančią, keičiamo įstatymo įsigaliojimo (atitinkamai tikslinant ir nuostatas dėl keičiamo įstatymo taikymo) datą. Pritarti
Vyriausybė,
1
straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenų prašymai ir skundai nagrinėjami, jeigu jie yra tiesiogiai susiję su aukščiausiosios audito institucijos veiklos rezultatais.
Siūloma papildyti šią dalį nurodant, kokie būtų Valstybės kontrolės veiksmai gavus asmens prašymą ar skundą, kuris nėra tiesiogiai susijęs su Valstybės kontrolės veiklos rezultatais (persiųsti pagal kompetenciją nagrinėti kitai institucijai, informuoti asmenį apie prašymo nenagrinėjimą ar pan.). Taip pat siūlytume patikslinti to paties straipsnio 3 dalį nurodant subjektą, kuris tvirtina Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos aprašą Valstybės kontrolėje. Pritarti
Vyriausybė, 2019-01-23 7.
LR Vyriausybė,
teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytus aiškumo ir sistemiškumo principus teikti šiuos papildomus pasiūlymus dėl Įstatymo projekto tobulinimo:
dalyje pateikiamos sąvokos „audituojamas subjektas“ apibrėžtyje atskleisti vartojamos sąvokos „valstybės kontroliuojamas subjektas“ turinį, tokiu būdu aiškiai nustatant Valstybės kontrolės kompetencijos apimtį;
straipsnio 6 dalyje numatytus „privalomus pagal teisės aktus auditus“;
dalyje apibrėžiant valstybinio audito išvadą prieš žodį „nuomonė“ įterpti žodį „nepriklausoma“, kaip nurodyta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 5 dalyse;
dalį tikslinti nurodant, kokia tvarka remdamasi Valstybės kontrolė teiks Vyriausybei siūlymus dėl asignavimų ateinantiems metams poreikio;
įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje vartojamos tokios sąvokos kaip „finansinių ataskaitų auditas“, „audito įmonė“, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikti nuorodą ir į Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymą (toliau ‒ Audito įstatymas);
dalyje numatyta, kad aukščiausiosios audito institucijos finansinių ataskaitų auditą kiekvienais metais atlieka audito įmonė.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytus aiškumo ir sistemiškumo principus teikti šiuos papildomus pasiūlymus dėl Įstatymo projekto tobulinimo:
dalyje pateikiamos sąvokos „audituojamas subjektas“ apibrėžtyje atskleisti vartojamos sąvokos „valstybės kontroliuojamas subjektas“ turinį, tokiu būdu aiškiai nustatant Valstybės kontrolės kompetencijos apimtį;
straipsnio 6 dalyje numatytus „privalomus pagal teisės aktus auditus“;
dalyje apibrėžiant valstybinio audito išvadą prieš žodį „nuomonė“ įterpti žodį „nepriklausoma“, kaip nurodyta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 5 dalyse;
dalį tikslinti nurodant, kokia tvarka remdamasi Valstybės kontrolė teiks Vyriausybei siūlymus dėl asignavimų ateinantiems metams poreikio;
įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje vartojamos tokios sąvokos kaip „finansinių ataskaitų auditas“, „audito įmonė“, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikti nuorodą ir į Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymą (toliau ‒ Audito įstatymas);
dalyje numatyta, kad aukščiausiosios audito institucijos finansinių ataskaitų auditą kiekvienais metais atlieka audito įmonė. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių ataskaitų auditas atliekamas vadovaujantis Audito įstatymo nuostatomis ir jį atlikus pateikiama auditoriaus išvada (Audito įstatymo 2 straipsnio 5 ir 12 dalys), sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl aukščiausiosios audito institucijos atsiskaitymo Seimui ir Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nuostatas siūloma keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį dėstyti nurodant, kad „aukščiausiosios audito institucijos finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada, finansinių ataskaitų audito ataskaita ir aukščiausiosios audito institucijos veiklos ataskaita pateikiamas Seimui iki gegužės 31 dienos“;
dalį tikslinti nurodant, kokia tvarka (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ar kita) atrenkami Valstybės kontrolės veiklos išorės vertinimą atliksiantys nepriklausomi išorės vertintojai, ir tikslinti, kas pristatoma Seimui ̶ nepriklausomų išorės vertintojų parinkimo tvarka ar tokių vertintojų sąrašas;
dalies 1–5 punktuose, 9 straipsnio 1 dalies 7, 8 punktuose, 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 15 straipsnio 1 dalyje tikslinti vartojamas sąvokas „išvados“ ir „(audito) ataskaitos“ atsižvelgiant į keičiamo įstatymo
ataskaita“ ir „valstybinio audito išvada“;
projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad aukščiausioji audito institucija nusistatys ir taikys metodinius dokumentus, t. y. metodikas, parengtas pagal tarptautiniu lygiu pripažintus standartus, taip pat atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, kuriais vadovaujantis bus atliekamas valstybinis auditas, siūloma paaiškinti, kas yra keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta „vieninga audito metodikos taikymo praktika“;
tikslinti nustatant, kas sudaro Valstybės kontrolės administraciją, nes, remiantis keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, jai vadovauja administracijos vadovas, kuris koordinuoja ir kontroliuoja valstybės kontrolieriaus priskirtų kitų (ne valstybinį auditą atliekančių) Valstybės kontrolės administracijos padalinių veiklą;
dalies 2 punkte numatyta, kad aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovas kontroliuoja aukščiausiosios audito institucijos administracinę ūkinę veiklą.
Atsižvelgiant į tai, kad finansinių ataskaitų auditas atliekamas vadovaujantis Audito įstatymo nuostatomis ir jį atlikus pateikiama auditoriaus išvada (Audito įstatymo 2 straipsnio 5 ir 12 dalys), sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl aukščiausiosios audito institucijos atsiskaitymo Seimui ir Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nuostatas siūloma keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį dėstyti nurodant, kad „aukščiausiosios audito institucijos finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada, finansinių ataskaitų audito ataskaita ir aukščiausiosios audito institucijos veiklos ataskaita pateikiamas Seimui iki gegužės 31 dienos“;
dalį tikslinti nurodant, kokia tvarka (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ar kita) atrenkami Valstybės kontrolės veiklos išorės vertinimą atliksiantys nepriklausomi išorės vertintojai, ir tikslinti, kas pristatoma Seimui ̶ nepriklausomų išorės vertintojų parinkimo tvarka ar tokių vertintojų sąrašas;
dalies 1–5 punktuose, 9 straipsnio 1 dalies 7, 8 punktuose, 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 15 straipsnio 1 dalyje tikslinti vartojamas sąvokas „išvados“ ir „(audito) ataskaitos“ atsižvelgiant į keičiamo įstatymo
ataskaita“ ir „valstybinio audito išvada“;
projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad aukščiausioji audito institucija nusistatys ir taikys metodinius dokumentus, t. y. metodikas, parengtas pagal tarptautiniu lygiu pripažintus standartus, taip pat atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, kuriais vadovaujantis bus atliekamas valstybinis auditas, siūloma paaiškinti, kas yra keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta „vieninga audito metodikos taikymo praktika“;
tikslinti nustatant, kas sudaro Valstybės kontrolės administraciją, nes, remiantis keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, jai vadovauja administracijos vadovas, kuris koordinuoja ir kontroliuoja valstybės kontrolieriaus priskirtų kitų (ne valstybinį auditą atliekančių) Valstybės kontrolės administracijos padalinių veiklą;
dalies 2 punkte numatyta, kad aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovas kontroliuoja aukščiausiosios audito institucijos administracinę ūkinę veiklą. Siekiant teisinio aiškumo, vietoj sąvokos
„administracinė ūkinė veikla“ siūloma vartoti sąvoką „vidaus administravimo
veikla“.
Pažymėtina, kad vidaus administravimas apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir apima veiklą, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą;
dalies 3 punkte numatyta, kad aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovas dalyvauja organizuojant ir koordinuojant valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų pavedimų vykdymą, teisės aktų projektų rengimą, derinimą ir koordinavimą.
Siūloma išbraukti žodžius „ir koordinavimą“ kaip perteklinius;
dalies 3 punkto sąvoką „materialinių vertybių inventorizacija“ tikslinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme vartojamas sąvokas, į Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 19 straipsnio
įsipareigojimus, taip pat siūloma šį punktą papildyti nuostata, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje minimi asmenys turi teisę tikrinti ne tik turtą, bet ir įsipareigojimus;
įstatymo 2 straipsnio 1, 5, 6, 9, 11 dalyse numatyti auditai apibrėžti kaip vertinimai, siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto („specifinių sričių auditas ar vertinimas“), 11 straipsnio 2 dalies („audito ir vertinimo ataskaita“), 13 straipsnio 2, 3 dalių („auditus ar vertinimus“) nuostatas;
įstatymo, įsigaliojusio 2019 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų apibrėžtį, siūloma keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje po žodžio „institucijoms“ įrašyti žodžius „ir įstaigoms“;
dalyje nurodyta, kad valstybinis auditorius – aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas, atliekantis valstybinį auditą ar valstybinio audito priežiūrą ar peržiūrą, prisiekęs Lietuvos Respublikai ir turintis administracinius įgaliojimus ir šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas.
Siūloma išbraukti žodžius „ir koordinavimą“ kaip perteklinius;
dalies 3 punkto sąvoką „materialinių vertybių inventorizacija“ tikslinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme vartojamas sąvokas, į Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 19 straipsnio
įsipareigojimus, taip pat siūloma šį punktą papildyti nuostata, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje minimi asmenys turi teisę tikrinti ne tik turtą, bet ir įsipareigojimus;
įstatymo 2 straipsnio 1, 5, 6, 9, 11 dalyse numatyti auditai apibrėžti kaip vertinimai, siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto („specifinių sričių auditas ar vertinimas“), 11 straipsnio 2 dalies („audito ir vertinimo ataskaita“), 13 straipsnio 2, 3 dalių („auditus ar vertinimus“) nuostatas;
įstatymo, įsigaliojusio 2019 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų apibrėžtį, siūloma keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje po žodžio „institucijoms“ įrašyti žodžius „ir įstaigoms“;
dalyje nurodyta, kad valstybinis auditorius – aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas, atliekantis valstybinį auditą ar valstybinio audito priežiūrą ar peržiūrą, prisiekęs Lietuvos Respublikai ir turintis administracinius įgaliojimus ir šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas. Siekiant valstybinio auditoriaus kompetencijos apimties aiškumo, atskleistinas sąvokos „valstybinio audito priežiūra ir peržiūra“ turinys, taip pat, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą viešojo administravimo apibrėžtį, siūloma vietoj sąvokos „administraciniai įgaliojimai“ vartoti sąvoką „viešojo administravimo įgaliojimai“;
nustato, kas gali būti laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kuris sudaro prielaidas netekti nepriekaištingos reputacijos ir būti atleistam iš tarnybos ar darbo bei netekti galimybės į ją (jį) sugrįžti 5 metus.
Atsižvelgiant į tai, kad asmenų teisių ir laisvių ribojimas reikalauja įstatyminio reguliavimo, keičiamo įstatymo 26 straipsnį siūloma tikslinti nustatant, kas ir kokiais kriterijais vadovaudamasis priims sprendimą dėl darbo pareigų pažeidimo priskyrimo šiurkščiam pažeidimui. Pritarti
narys A.Sysas, 2019-03-20 28,29 Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto IX skyrių ir jį išdėstyti taip: „IX
28 straipsnis. Darbo užmokestis
tarnautojų darbo užmokestį, apmokėjimo tvarką ir sąlygas nustato šis ir kiti įstatymai. 2. Valstybės kontrolierius nustato aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. 3. Valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydis yra lygus šešiems šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir kas ketvirtį skelbia Lietuvos statistikos departamentas, dydžiams. 4. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojų ir aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovo pareiginės algos dydis yra lygus 90 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. 5. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų, kurie eina vadovaujamąsias pareigas, pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 85 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio.
Valstybiniai auditoriai, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinį auditą, vykdantys biudžeto politikos kontrolės funkcijas, pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 80 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Kitų aukščiausiosios audito institucijostarnautojų pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 75 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Konkrečius pareiginės algos pastoviosios dalies dydžius valstybės kontrolierius nustato darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgdamas į šio įstatymo nuostatas. Darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms gebėjimų turėjimas ir panašiai). Pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos nustatomos darbo apmokėjimo sistemoje, tačiau ši dalis negali viršyti 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Pareiginės algos kintamąją dalį sudaro priemokos: už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo funkcijas, arba už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, arba už darbą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. 6. Valstybės kontrolieriui, valstybės kontrolieriaus pavaduotojams ir aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovui pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma. 7.
tarnautojams už didelio masto sudėtingus ir reikšmingus valstybei ir visuomenei valstybinius auditus ar už kitus aukščiausiosios audito institucijos veiklai reikšmingus rezultatus gali būti išmokama vienkartinė piniginė išmoka. Vienkartinė piniginė išmoka negali viršyti aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareiginės algos dydžio (šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas einančių tarnautojų pastoviosios dalies dydžio) ir mokama neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka. 8. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su aukščiausiosios audito institucijos misija ir tikslais susijusi veikla, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos, kurios nėra įskaičiuojamos į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytą aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo užmokestį. Už laiką, kurį aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas dalyvauja minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, darbo užmokestis iš aukščiausiajai audito institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų aukščiausiosios audito institucijos tarnautojui nemokamas. 9. Duomenys apie aukščiausiosios audito institucijostarnautojų darbo užmokestį yra vieši. Šie duomenys teikiami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. 10.
apmokėjimo įstatymas netaikomas. 29 straipsnis. Atostogos
audito institucijos tarnautojai taip pat turi teisę į šio įstatymo nustatytas kasmetines atostogas. 2. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojui, turinčiam didesnį negu dvejų metų darbo aukščiausiojoje audito institucijoje stažą, už kiekvienus paskesnius darbo aukščiausiojoje audito institucijoje metus kasmetinės atostogos pailginamos viena darbo diena kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 32 darbo dienos.“ Nepritarti Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo nustatyti kitokią, nei projekto iniciatoriai pateikė, darbo užmokesčio sistemą (Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1). 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, bei pagal Komiteto pasiūlymus. 6.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2019-11-0628 Argumentai: Projekto iniciatorių siūlytas darbo užmokesčio reglamentavimas, susietas su šalies ūkio darbuotojų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu, nepagrįstai iškeltų Valstybės kontrolės tarnautojų darbo užmokestį lyginant su visu viešuoju sektoriumi.
Todėl siūlome Valstybės kontrolieriaus atlyginimą apskaičiuoti ne siejant jo su šalies ūkio darbuotojų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu, o taikant pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį kaip ir kitiems viešojo sektoriaus tarnautojams - valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams. Kadangi Valstybės kontrolės įstatyme bus numatyta visa užmokesčio sistema ir nebus taikomi Valstybės tarnybos įstatymas ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas - siūlome Valstybės kontrolieriui numatyti fiksuotą 30 bazinių dydžių algą. Visų kitų Valstybės kontrolės tarnautojų atlyginimas būtų skaičiuojamas atitinkama procentine išraiška nuo Valstybės kontrolieriaus algos. Procentinę išraišką taip pat siūlome mažinti kiekvienu konkrečiu atveju ne mažiau nei 5 proc. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:28 straipsnis. Darbo užmokestis
kontrolės tarnautojų darbo užmokestį, apmokėjimo tvarką ir sąlygas nustato šis ir kiti įstatymai. 2. Valstybės kontrolierius nustato aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. 3. Valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydis yra lygus šešiems šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir kas ketvirtį skelbia Lietuvos statistikos departamentas, dydžiams.
Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo)
institucijos Valstybės kontrolės administracijos vadovo pareiginės algos dydis yra lygus 90 85 procentųams valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. 5. Aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojų, kurie eina vadovaujamąsias pareigas, pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 85 80 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Valstybiniai auditoriai, aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinį auditą, vykdantys biudžeto politikos kontrolės funkcijas, pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 80 75 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Kitų aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojų pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 75 65 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Konkrečius pareiginės algos pastoviosios dalies dydžius valstybės kontrolierius nustato darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgdamas į šio įstatymo nuostatas. Darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms gebėjimų turėjimas ir panašiai). Pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos nustatomos darbo apmokėjimo sistemoje, tačiau ši dalis negali viršyti 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.
Pareiginės algos kintamąją dalį sudaro priemokos: už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojo funkcijas, arba už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, arba už darbą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. 6. Valstybės kontrolieriui, valstybės kontrolieriaus pavaduotojams ir aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės administracijos vadovui pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma. 7. Aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojams už didelio masto sudėtingus ir reikšmingus valstybei ir visuomenei valstybinius auditus ar už kitus aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės veiklai reikšmingus rezultatus gali būti išmokama vienkartinė piniginė išmoka. Vienkartinė piniginė išmoka negali viršyti aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojo pareiginės algos dydžio (šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas einančių tarnautojų pastoviosios dalies dydžio) ir mokama neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka. 8.
kontrolės tarnautojai už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės misija ir tikslais susijusi veikla, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos, kurios nėra įskaičiuojamos į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytą aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojų darbo užmokestį. Už laiką, kurį aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojas dalyvauja minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, darbo užmokestis iš aukščiausiajai audito institucijai Valstybės kontrolei skirtų valstybės biudžeto asignavimų aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojui nemokamas. 9. Duomenys apie aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojų darbo užmokestį yra vieši. Šie duomenys teikiami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. 10. Aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas netaikomas. Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2019-11-062 Argumentai:
Tikslinti įstatymo įsigaliojimo bei jo įgyvendinimo datas, siejant su biudžetinių metų pradžia. Pasiūlymas: Patikslinti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. sausio 1 d. 2.
iki 2018 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvenamuosius teisės aktus.” Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: už - 6, prieš - 0, susilaikė - 5. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantė Šalaševičiūtė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė
Audito komitetas
2020-06-03
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Audronė Jankuvienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, vyresnioji specialistė Diana Andriūnaitė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys: Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolieriaus vyriausiasis patarėjas Aurimas Miškinis, Valstybės kontrolės Teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Augustas Ručinskas, Valstybės kontrolės Teisės skyriaus patarėja Raminta Jastremskienė, Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyresnioji patarėja, Darbo tarybos vadovė Rasa Gabrilavičienė, Valstybės kontrolės Audito plėtros departamento direktorė Inga Tarakavičiūtė, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto patarėja Ieva Kuodienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-08
32 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad „šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, aukščiausiosios valstybinio audito institucijos, (toliau – Valstybės kontrolė arba aukščiausioji audito institucija) statusą <...>“, o 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata „Valstybės kontrolė yra biudžetinė įstaiga, turinti <...> antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu
„Lietuvos Respublikos aukščiausioji audito institucija“ <...>“. Pažymėtina, kad „Valstybės kontrolė“, kaip valstybės institucija būtent tokiu
pavadinimu, yra expressis verbis įtvirtinta Konstitucijos XII skirsnyje
„Valstybės kontrolė“. Taigi tik toks šios institucijos pavadinimas yra
vartotinas visame keičiamo įstatymo tekste, kituose įstatymuose ir teisės aktuose. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos teisės sistemoje yra ir kitų valstybės institucijų, kurių teisinis statusas yra pabrėžiamas požymiu „aukščiausioji institucija“. Antai, Vyriausioji rinkimų komisija (Konstitucijos 67 straipsnio 13 punktas) yra „Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija“,
„Vyriausioji rinkimų komisija yra juridinis asmuo, turi savo antspaudą su
Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija“ (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Būtent toks šios institucijos, nepaisant jos vykdomų funkcijų išskirtinumo (aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija), pavadinimas yra vartojamas visuose rinkimų įstatymuose, Referendumo įstatyme, Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme ir kituose teisės aktuose, šios institucijos interneto svetainėje, iškaboje, blankuose, herbiniame antspaude ir kitur. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad formuluotė „aukščiausioji valstybinio audito institucija“ yra Valstybės kontrolės statusą apibrėžianti formuluotė, kas matyti ir iš keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, todėl siūlytina atsisakyti šios formuluotės, kaip institucijos pavadinimo, vartojimo keičiamo įstatymo 1 straipsnyje bei 3 straipsnio 2 dalyje minimame antspaude ir atitinkamai pakoreguoti visą įstatymo projektą. Pažymėtina, kad Valstybės kontrolės, kaip Konstitucijoje expressis verbis įtvirtintos valstybės institucijos pavadinimas, yra įtvirtintas ir plačiai naudojamas įvairiuose įstatymuose. Pabrėžtina, kad nėra jokių teisinių pagrindų, kuriais remiantis galima būtų tiek keičiamame įstatyme, tiek kituose šį įstatymą lydinčiuose įstatymuose vartoti kitą pavadinimą nei Valstybės kontrolė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiant Konstitucijoje expressis verbis įtvirtintos valstybės institucijos pavadinimą, gali būti sudaromas precedentas ateityje keisti kituose įstatymuose ir kitų expressis verbis Konstitucijoje įtvirtintų valstybės institucijų pavadinimus. Pritarti iš dalies Argumentai: 1.
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai sutiktina, kad tiek svarstomame įstatymo projekte, tiek kituose teisės aktuose turi būti vartojamas Konstitucijos XII skirsnyje įtvirtintas institucijos pavadinimas „Valstybės kontrolė“. Todėl atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymą, svarstomo įstatymo projekto
paliekamas pilnas institucijos pavadinimas „Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė“. 2. Sutinkant su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuria siūloma atsisakyti aukščiausiosios valstybinio audito institucijos formuluotės, kaip institucijos pavadinimo naudojimo, tačiau atsižvelgiant į institucijos vykdomas funkcijas bei tarptautiniu mastu vykdomą veiklą, siūlytina šią formuluotę svarstomame įstatymo projekte vartoti išskirtinai kaip institucijos funkcijas pabrėžiantį požymį kalbant apie institucijos veiklą, kai yra vykdomi valstybiniai auditai ir jų stebėsena, bendradarbiaujama su tarptautinėmis organizacijomis (žr. Audito komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-2183(2) 3 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 2-6 dalis, 12 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 1-2 dalis, 18 straipsnio 2 dalį). Pritarus pasiūlymui institucijai bus sudarytos sąlygos atskleisti Valstybės kontrolės statusą ir jos vykdomas funkcijas kitų analogiškų institucijų – aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) ir jų organizacijų bendruomenėse, reprezentuojant Lietuvos Respubliką, tačiau nekeičiant Konstitucijoje įtvirtinto pavadinimo. Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2183(2). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
3 Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo sąvoka.
Siūloma nustatyti, kad „Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas – valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojai, aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovas, valstybiniai auditoriai ir tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinį auditą, tarnautojai, vykdantys biudžeto politikos kontrolę, ir kiti aukščiausiosios audito institucijos darbuotojai“. Keičiamo įstatymo 9, 10 ir 11 straipsniuose, apibrėžiančiuose valstybės kontrolieriaus, valstybės kontrolieriaus pavaduotojų, aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovo ir aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų kompetenciją, ir kituose įstatymo projekto straipsniuose nėra reguliuojama kitų aukščiausiosios audito institucijos darbuotojų kompetencija, funkcijos, teisės, pareigos ir atsakomybė, todėl jų teisinis statusas neapibrėžtas, neaišku, kokie kiti darbuotojai priskirti aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies norma, pagal kurią „Be konkurso į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareigas priimami kiti aukščiausiosios audito institucijos darbuotojai, kurie nenurodyti šio straipsnio 2 dalyje, jeigu valstybės kontrolierius nenusprendžia kitaip. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas šio straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka ir kurios nenurodytos šio straipsnio 2 dalyje, sąrašą nustato valstybės kontrolierius“ neatskleidžia darbuotojų, kurie būtų tarnautojai, teisinio statuto, todėl šios grupės teisinis reguliavimas yra neaiškus. Pritarti Argumentai: 1.
Pritarti Argumentai:
į tai, kad vienas iš svarstomo įstatymo projekto tikslų yra atskirti Valstybės kontrolės instituciją nuo valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų, atsižvelgiant į 25 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nustatyti, kad visi Valstybės kontrolėje pareigas einantys asmenys yra Valstybės kontrolės darbuotojai, o ne tarnautojai. 2. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlytina patikslinti, kad kitais Valstybės kontrolės darbuotojais laikomi darbuotojai, padedantys įgyvendinti pagrindinius institucijos uždavinius ir vykdantys vidaus administravimą, įskaitant ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas. Teikiama nuostata apimtų darbuotojų atliekamas funkcijas, nesusijusias su teisės aktuose įtvirtintų auditų atlikimu ir biudžeto politikos kontrolės vykdymu. 3. Taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad Valstybės kontrolės darbuotojai dalyvauja atliekant valstybinį auditą, nes valstybinį auditą atlieka valstybiniai auditoriai. Įstatymo projektą siūloma patikslinti nurodant, kad Valstybės kontrolės darbuotojai atlieka kitus vertinimus, siejamus su institucijos vykdoma biudžeto politikos kontrolės veikla. 4. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiausiosios audito institucijos darbuotojo sąvoka keičiama į Valstybės kontrolės darbuotojo apibrėžtį, keistina svarstomo įstatymo projekto 2 straipsnio dalių numeracija. Visi siūlomi pakeitimai analogiškai taikomi visame įstatymo projekte. Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2183(2). Pasiūlymas:
projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „311.
Aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės darbuotojas – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojai, aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovas, valstybiniai auditoriai, ir tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinį auditą, tarnautojai darbuotojai, vykdantys biudžeto politikos kontrolę atliekantys kitus vertinimus, ir kiti aukščiausiosios audito institucijos darbuotojai, padedantys įgyvendinti Valstybės kontrolės uždavinius ir (ar) vykdantys vidaus administravimą, įskaitant ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas.“
nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio dalių numeraciją. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
2 Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje išdėstytas nuostatas, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įvardintus principus ir nepriklausomumo principu. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės veikla grindžiama nepriklausomumo, skaidrumo, teisėtumo ir profesionalumo principais.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-08
3 Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje dėstomas nuostatas, įtvirtinant, kad Valstybės kontrolė, įgyvendindama uždavinius ir vykdydama veiklą, yra nepriklausoma. Taip pat siūlytina vietoje formuluotės „<...> tarnautojai neturi siekti nurodymų ir jų nepriimti“ vartoti formuluotę „jokia institucija ar asmuo negali duoti privalomų nurodymų tarnautojams“, o vietoje formuluotės „privalo gerbti“ vartotina formuluotė „draudžiama kištis“.
Be to, siūlytina įtvirtinti nuostatas, kokia atsakomybė būtų toms institucijoms ar asmenims, kurie bandytų paveikti
plačiausios nepriklausomumo principo turinio apimties, svarstomo įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje detalizuojami visi galimo poveikio institucijai ir joje dirbantiems asmenims aspektai, apimant pačios institucijos ir jos darbuotojų aktyvius veiksmus, („neturi siekti nurodymų“), galinčius paveikti nepriklausomumą. Įstatymo projekte pateiktos formuluotės perkeltos iš Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (9 straipsnio 1 dalis), įvertinant tai, kad Valstybės kontrolei be valstybinio audito funkcijų pavesta vykdyti ir biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas. Be to, analogiškos formuluotės vartojamos sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo protokolo Nr. 4 „Dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto“, dėstant nuostatas apie bankų nepriklausomumą (7 straipsnis). 2. Atsakomybė už Valstybės kontrolės paveikimą, nėra svarstomo įstatymo projekto objektas. Mėginimas paveikti instituciją ir jos darbuotojus užtrauktų atsakomybę pagal įstatymus, todėl papildomų nuostatų įtvirtinimas projekte nėra tikslingas. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
4 Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies formuluotė „Aukščiausiosios audito institucijos struktūrai netaikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą“ tikslintina kalbos požiūriu.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės struktūra nustatoma
vadovaujantis šiuo įstatymu ir atsižvelgiant į aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės uždavinius ir kompetenciją. Aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės struktūrai netaikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą dėl viešojo administravimo subjekto vidaus administravimo.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-08
1, 2N Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, nurodant, kokie klausimai būtų laikomi strateginiais veiklos klausimais. Pritarti iš dalies Argumentai:
metu galiojančius valstybės kontrolieriaus patvirtintus nuostatus, Valstybės kontrolės taryba svarsto institucijos strategiją, jos įgyvendinimą, metinio veiklos plano ir metinės veiklos ataskaitos projektus, kitus institucijai ir jos veiklai svarbius klausimus. Manytina, kad institucijos veiklos klausimai, įvertinus poreikį laiku reaguoti į besikeičiančias aplinkybes, turi būti institucijos vidaus teisės aktų, o ne įstatymo reguliavimo dalykas. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte nėra tikslinga apsibrėžti kas yra laikoma tarybos svarstomais strateginiais veiklos klausimais, siūlytina įstatymo projektą papildyti, įtvirtinant, kad tarybos personalinę sudėtį nustato ir darbo reglamentą tvirtina valstybės kontrolierius.
Pritarus pasiūlymui reglamente be kitų klausimų bus apibrėžta tarybos kompetencija ir svarstomų klausimų apimtis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Aukščiausiosios audito institucijos taryba Valstybės kontrolės taryba
Institucijoje sudaroma taryba, valstybės kontrolieriaus patariamoji institucija, svarstanti strateginius aukščiausiosios audito institucijos veiklos klausimus. 2. Tarybos personalinę sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina valstybės kontrolierius.“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-08
3 Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį prieš žodžio „finansinių“ įrašant formuluotę „praėjusių metų“, o prieš žodį „gegužės“ – „einamųjų metų“. Pritarti Argumentai:
departamento pastabą ir 7 Vyriausybės pasiūlymą. 2. Siekiant suderinti svarstomo įstatymo projekto nuostatas su Seime svarstomu Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4539 ir jį lydinčiuoju Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 49, 59, 59¹, 64, 65, 206, 225, 226, 226¹ ir 226² straipsnių pakeitimo“ projektu Nr. XIIIP-4552, siūlytina nustatyti, kad Valstybės kontrolės finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada, finansinių ataskaitų audito ataskaita ir institucijos veiklos ataskaita pateikiamas Seimui iki einamųjų metų gegužės 1 dienos.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės praėjusių metų finansinių ataskaitų auditą kiekvienais metais atlieka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės parinkta audito įmonė. Ta pati audito įmonė aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės finansinių ataskaitų auditą gali atlikti ne ilgiau kaip 5 finansinius metus iš eilės. Aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės finansinių ataskaitų rinkinys kartu su audito ataskaita ir auditoriaus išvada, finansinių ataskaitų audito ataskaita ir kartu su aukščiausiosios audito institucijos veiklos ataskaita pateikiama pateikiamas Seimui iki einamųjų metų gegužės 31 1 dienos.“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-08
Keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatoma valstybės kontrolės kompetencija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Savivaldybių biudžetų vykdymą ir turto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo Aukščiausioji audito institucija audituoja pagal veiklos apimtį, nustatytą šio Įstatymo 13 straipsnyje“. Pagal siūlomą keičiamo įstatymo 13 straipsnio redakciją Valstybės kontrolė metinį veiklos planą, o jame – veiklos apimtis nusistato ir patvirtina pati, išskyrus atvejus, kai metiniame veiklos plane nenumatytą valstybinį auditą ar vertinimą Valstybės kontrolei atlikti paveda Seimas nutarimu.
Atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nebelieka galiojančio Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyto savivaldybių auditavimo apimties ribojimo: „Valstybės kontrolė audituoja valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą“. Toks reguliavimas, kai Valstybės kontrolės uždaviniuose savarankiškųjų savivaldybių funkcijų bei atitinkamos savarankiško savivaldybių biudžeto dalies vykdymo auditas nėra numatytas (keičiamo įstatymo 7 straipsnis), tačiau galimas pagal apibrėžtą Valstybės kompetenciją (keičiamo įstatymo 8 ir
taikant įstatymą būtų išvengta neaiškumų ir nebūtų sudarytos sąlygos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą savivaldybių savarankiškumo principą bei viršyti Konstitucijos 134 straipsnyje įtvirtintą Valstybės kontrolės kompetenciją, siūlytina keičiamame įstatyme palikti galiojančio įstatymo 9 straipsnio nuostatą, tiksliai apibrėžiančią Valstybės kontrolės kompetencijos apimtį savivaldybių atžvilgiu. Pritarti Žr. 8 Audito komiteto pasiūlymą. 9. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2018-06-07
64 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2183 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.
Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 129KKK, 12.1 papunkčiu, Projekto 8 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodomo Europos Sąjungos teisės akto oficialaus paskelbimo šaltinio specialiojo leidinio žyma turėtų būti rašoma pasvyruoju šriftu: „<...> 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84 <...>“. Taip pat pagal tų pačių rekomendacijų 24 punktą siūlytina nurodyti paskutinius Projekte nurodomo Europos Sąjungos teisės akto pakeitimus: „<...> 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011 (OL 2011 L 306, p. 12) <...>“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Svarstomo įstatymo projekto 8 straipsnio 6 dalies 4 punktas patikslintas pagal Teisingumo ministro 2020-03-06 įsakymu Nr. 1R-72 patvirtintą Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašą. Žr. 8 Audito komiteto pasiūlymą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
papildyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą, įtraukiant ir pareigybių aprašymus. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 5 punktui. Nepritarti
darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijų nustatymas darbo sutartyje, todėl vadovaujantis Darbo kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, nėra privaloma papildomai tvirtinti ir pareigybių aprašymus. 2.
naujausius personalo valdymo instrumentus ir vadovaujantis procesinio valdymo principais atsisakoma pareigybių aprašymų. Darbuotojų funkcijos bus nustatytos darbo sutartyse, planavimo ir kituose vidaus administravimo dokumentuose. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
atsisakyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojamų formuluočių „(darbo sutarties sudarymas)“ ir „(darbo sutarties pasibaigimas)“ kaip perteklinių. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 6 punktui. Pritarti Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, taip pat siūlytina patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą numatant, kad valstybės kontrolierius į darbą nepriima ir neatleidžia kontrolieriaus pavaduotojų, nes pagal svarstomą įstatymo projektą, pavaduotojus valstybės kontrolieriaus teikimu skirs ir atleis Respublikos Prezidentas. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) teisės aktų nustatyta tvarka priima į pareigas (darbo
sutarties sudarymas) ir atleidžia iš pareigų jų (darbo sutarties pasibaigimas) aukščiausiosios audito institucijos tarnautojus Valstybės kontrolės darbuotojus, išskyrus valstybės kontrolieriaus pavaduotojus;“. 2. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „64) valstybės kontrolieriaus pavedimu įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas (darbo sutarties sudarymas) ir atleidžia iš jų (darbo sutarties pasibaigimas) aukščiausiosios audito institucijos tarnautojus Valstybės kontrolės darbuotojus;“. 12.
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-08
112 Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 12 punkto formuluotę reikėtų patikslinti, nes iš šio punkto konteksto neaišku svarstomiems ar priimtiems Vyriausybės nutarimams Valstybės kontrolierius gali pareikšti atskirąją nuomonę. Nepritarti Svarstomo įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtinama, jog valstybės kontrolierius apie atskirąją nuomonę per 3 darbo dienas po Vyriausybės posėdžio raštu praneša Seimui ir Vyriausybei. Vyriausybės darbo reglamente nurodoma, kad Vyriausybės posėdžio protokole be kitų duomenų įrašoma posėdžio dalyvių, kuriems teisę dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose suteikia Konstitucija ir kiti įstatymai, atskiroji nuomonė. Protokolas skelbiamas Teisės aktų informacinėje sistemoje kaip teisės akto projekto lydimasis dokumentas (83 punktas). Iš esmės analogiškas atskirosios nuomonės reguliavimas įtvirtintas Seimo Statute (205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis aiškumo teisėkūroje principu, manytina, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 12 punkto formuluotę koreguoti ir pildyti siūloma informacija būtų netikslinga, nes toks reguliavimas būtų perteklinis ir pažeistų sisteminį teisės aktų normų nuoseklumą ir aiškumą, paneigtų atskirosios nuomonės Vyriausybės teisėkūroje instituto esmę ir paskirtį. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
2 Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės kontrolieriui nesant, įskaitant šio įstatymo 20 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus, valstybės kontrolieriaus pavedimu jį pavaduoja vienas iš pavaduotojų. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje yra numatyti ir tokie atleidimo iš pareigų pagrindai kaip įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, pilietybės praradimas, priesaikos sulaužymas. Svarstytina, ar tokiu atveju pavedimas jį pavaduoti būtų laikomas etišku ir tinkamu.
Taip pat siūlytina papildyti šioje dalyje esantį apribojimų valstybės kontrolieriaus pavaduotojo įgaliojimams sąrašą, įtraukiant ir šio straipsnio 1 dalies 4 punktą. Nepritarti
teisiniu reguliavimu siekiama sudaryti tinkamas sąlygas Valstybės kontrolės darbo organizavimui nesant valstybės kontrolieriaus. Valstybės kontrolieriaus nesant ilgą laiką, turi būti užtikrintos įstatyminės sąlygos institucijos funkcionavimui, o esant objektyviam poreikiui – galimybei tvirtinti institucijos struktūrą, nustatyti darbuotojų skaičių ir kt. 2. Pavadavimo tvarka nustatoma valstybės kontrolieriaus vidaus administraciniu teisės aktu, kuris galioja nuolat (kol atitinkamas pareigas užima valstybės kontrolieriaus pavaduotojai), o nėra priimamas ad hoc, tik susidarius tam tikrai situacijai. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
1 Kadangi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad net ir be valstybės kontrolieriaus pavedimo valstybės kontrolieriaus pavaduotojui gali tekti jį pavaduoti, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės kontrolieriaus pavaduotojo funkcijas, įtraukiant valstybės kontrolieriaus pavadavimą. Pritarti Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina kaip perteklinės atsisakyti valstybės kontrolieriaus funkcijos – užtikrinti vieningą audito metodikos taikymo praktiką, nes tai iš institucijos uždavinių išplaukianti funkcija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotojai:
1) pavaduoja valstybės kontrolierių;
2) užtikrina vieningą audito metodikos taikymo praktiką;
3) užtikrina valstybinio audito kokybę;
4) atlieka kitas kitus valstybės kontrolieriaus pavestas funkcijas pavedimus.“
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-08
33 Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto formuluotę „dalyvauja organizuojant ir koordinuojant“ keisti formuluote „organizuoja ir koordinuoja“. Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir į 14 Vyriausybės pastabą, nuostatoje siūlytina išbraukti žodžius „ir koordinavimą“ kaip perteklinius. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „32) dalyvauja organizuojant ir koordinuojant organizuoja ir koordinuoja valstybės kontrolieriaus ir jo valstybės kontrolieriaus pavaduotojų pavedimų vykdymą, teisės aktų projektų rengimą, ir derinimą ir koordinavimą;“. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
4 Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad visos arba dalis valstybės kontrolės administracijos vadovo funkcijų laikinai gali būti pavedamos atlikti vienam administracijos padalinio vadovui. Atkreiptinas dėmesys, jei vienam padalinio vadovui bus pavesta atlikti dalį funkcijų, neaišku, kam bus pavesta atlikti kitą dalį. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Nepritarti Jei vienam padalinio vadovui bus pavesta atlikti tik dalį funkcijų, kitų Valstybės kontrolės administracijos vadovo funkcijų atlikimą valstybės kontrolierius pasiliktų sau. 17.
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-08
14 Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nurodant iš ko valstybės kontrolės tarnautojai turi teisę gauti reikiamus paaiškinimus raštu. Nepritarti Svarstomo įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas neatsiejamas nuo šio straipsnio 1 dalies 1 pastraipos, kurioje detalizuojama, kokiu tikslu Valstybės kontrolės darbuotojams suteikiamos įstatymo projekto 11 straipsnio
būti gauti tiek iš audituojamų subjektų, atliekant auditą, tiek iš vertinamų subjektų, vykdant biudžeto politikos kontrolės funkcijas. Įstatymo projekto
audituojamo subjekto vadovo ir darbuotojų rašytinius paaiškinimus. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
2 Siekiant suvienodinti keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas, siūlytina keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės „elektroniniu ryšiu“ vartoti formuluotę „elektroninio ryšio tinklais“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Audituojamas subjektas Subjektas privalo
užtikrinti teisę valstybiniams auditoriams, įgaliotiems atlikti valstybinį auditą ar vykdyti valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną, ir Valstybės kontrolės darbuotojams, atliekantiems kitus vertinimus, laisvai patekti į patalpas, gauti dokumentus, tikrinti informacijos šaltinius ir gauti duomenis, įskaitant informaciją elektroniniu ryšiu elektroninio ryšio tinklais, taip pat susitikti su audituojamo subjekto vadovais ir darbuotojais ir gauti jų rašytinius paaiškinimus.“ 19.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
4 Siekiant išvengti praktinių normos taikymo problemų, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatą, nurodant kaip audituojamas subjektas turėtų informuoti Valstybės kontrolę apie valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimą. Nepritarti Orientuojantis į patį valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimą, nesuvaržant audituojamo subjekto, jam paliekama informacijos teikimo formos laisvė. Svarstomo įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalies nuostata suformuluota iš esmės analogiškai keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir galiojančio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatoms. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
1 Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintas sąvokas, siūlytina keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „ataskaitomis, išvadomis“ įrašyti formuluotes „valstybinio audito“. Taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti kokiais kitais dokumentais dar gali būti įforminami valstybės kontrolės veiklos rezultatai. Nepritarti Siūlymas svarstomo įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „ataskaitomis, išvadomis“ įrašyti žodžius „valstybinio audito“ nėra tikslus, kadangi Valstybės kontrolė atlieka ne tik valstybinį auditą, bet taip pat vykdo ir biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas.
Atliekant šias funkcijas, veiklos rezultatai, nesantys valstybinio audito proceso rezultatu, gali būti įforminami ne tik ataskaitomis ar išvadomis, bet taip pat ir analizėmis, raštais ir pan. Kadangi biudžeto politikos kontrolės institucijos vykdomos veiklos rezultatų įforminimas pagal tarptautinę praktiką nėra sureguliuotas (pavyzdžiui, standartais kaip valstybinio audito atveju), todėl garantuojant šios institucijos nepriklausomumą, įstatymo projekte pateikti išsamų jos veiklos rezultatų formų sąrašą, nebūtų tikslinga. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
2 Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „darbo dokumentai“, kuri nėra aiški. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina atskleisti šios sąvokos turinį arba ją apibrėžti. Nepritarti Valstybės kontrolės darbo dokumentai yra vidiniai darbo procedūras, įrodymus ir išvadas fiksuojantys dokumentai, apibūdinti metodiniuose dokumentuose, tvirtinamuose valstybės kontrolieriaus. Darbo dokumentų valstybiniame audite apibrėžtis taip pat pateikiama audito standartuose, tačiau biudžeto politikos kontrolės institucijos darbo dokumentų sąvoka pagal tarptautinę praktiką nėra sureguliuota. Atsižvelgiant į tai, atskleisti šios sąvokos turinį arba ją apibrėžti įstatyme netikslinga. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
2 Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad informacija apie rekomendacijų įgyvendinimo eigą bus skelbiama viešai. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti kur konkrečiai ši informacija bus skelbiama. Nepritarti 1.
projekto 30 straipsnyje, reglamentuojančiame visuomenės informavimą įtvirtinta, kad informacija, susijusi su Valstybės kontrolės veikla, įskaitant valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitas, bus skelbiama Valstybės kontrolės interneto svetainėje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina kaip perteklinės atsisakyti svarstomo įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalies formuluotės, susijusios su informacijos viešinimu. 2. Audito komitetas 14 pasiūlymu pasiūlė išbraukti svarstomo įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalį, todėl atitinkamai tikslinama svarstomo įstatymo projekto 16 straipsnio dalių numeracija. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „21. Audituotas subjektas Subjektas per šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia aukščiausiajai audito institucijai valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo priemones ir terminus. Informacija apie rekomendacijų įgyvendinimo eigą skelbiama viešai.“
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-08
3 Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje esantis žodis „paprastai“ brauktinas kaip perteklinis. Be to, siūlytina patikslinti šioje dalyje vartojamą formuluotę
„prasidedant pavasario ir rudens sesijoms“ nustatant konkrečius terminus iki
kada Seimui turi būti teikiamos rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitos. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „32. Aukščiausioji audito institucija paprastai du kartus per metus – prasidedant pavasario ir rudens sesijoms iki einamųjų metų pavasario ir rudens Seimo sesijų pradžios (ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 10 d. ir rugsėjo 10 d.)
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
1 Keičiamo įstatymo 17 straipsnyje numatyta, kad aukščiausioji audito institucija, nustačiusi esminius viešojo intereso pažeidimus, praneša Seimui, Vyriausybei, teisėsaugos ar kitoms viešojo administravimo institucijoms ir imasi kitų prevencinių priemonių. Svarstytina, ar įstatymo projekte nereikėtų nurodyti bent kelis kriterijus, kurie leistų pažeidimą identifikuoti kaip esminį. Pritarti iš dalies Argumentai:
palieka diskreciją pačiai institucijai darbo tvarka (pagal bendradarbiavimo susitarimus ar vidinius teisės aktus (metodikas) spręsti, kokie pažeidimai identifikuotini kaip nuolatiniai ar esminiai. Tokia prerogatyva Valstybės kontrolei suteikta ir šiuo metu galiojančiame Valstybės kontrolės įstatyme (21 straipsnio 1 dalis). 2. Pastebėtina, kad teisiniame reguliavime esama pavyzdžių, kuomet sąvoka „esminis“ vartojama neįtvirtinant konkrečių kriterijų, leidžiančių vieną ar kitą dalyką identifikuoti kaip esminį (pvz., Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo
į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslinama įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę Valstybės kontrolei, pagal kompetenciją nustačiusiai esminius pažeidimus (neapsiribojant tik viešojo intereso pažeidimais), informuoti apie juos atsakingas institucijas, o pritarus Vyriausybės 17 pastabai – ir įstaigas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Aukščiausioji audito institucija Valstybės kontrolė, nustačiusi esminius viešojo intereso pažeidimus esminių pažeidimų, praneša Seimui, Vyriausybei, teisėsaugos ar kitoms viešojo administravimo institucijoms ir įstaigoms ir (ar) imasi kitų prevencinių priemonių.“
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-08
2 Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis“. Ši formuluotė tikslintina, nes tos pačios pareigos negali būti priskirtos ir tarnautojo, ir darbuotojo kategorijai. Svarstytina, ar nepakaktų nustatyti, kad su aukščiausiosios audito institucijos tarnautojais sudaromos darbo sutartys arba, kad aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai dirba pagal darbo sutartis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka „aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas“ apima ir valstybės kontrolierių bei jo pavaduotojus, su kuriais pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį darbo sutartys nėra sudaromos. Atsižvelgiant į tai, po žodžio „tarnautojai“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 1 dalyje įvardintus“. Pritarti Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš projekto tikslų yra atskirti Valstybės kontrolę nuo valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina visame įstatymo projekte vietoj „tarnautojo“ naudoti „darbuotojo“ sąvoką. Žr. Audito komiteto pasiūlymą prie 2 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis Su Valstybės kontrolės darbuotojais, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytuosius, sudaromos darbo sutartys. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai Valstybės kontrolės darbuotojai gali dirbti tik aukščiausiojoje audito institucijoje Valstybės kontrolėje. Turėdami Turint valstybės kontrolieriaus sutikimą, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams Valstybės kontrolės darbuotojams galima dirbti ir kitur, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, nesudaro prielaidų darbą aukščiausiojoje audito institucijoje Valstybės kontrolėje panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo Valstybės kontrolės darbuotojo pareigas, tinkamai atlikti nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas Valstybės kontrolės darbuotojas atlieka gali atlikti audito procedūras ar kitą Valstybės kontrolės veiklą, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai Valstybės kontrolės darbuotojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.“
pakeisti į „darbuotojas“. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
2 Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti valstybės kontrolės tarnautojams dirbti tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose tarnautojas atlieka audito procedūras. Siekiant išvengti praktinių nuostatos taikymo problemų, siūlytina vietoje žodžio „atlieka“ vartoti formuluotę „gali atlikti“. Pritarti Žr.
Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą prie 25 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
3 Nėra aiškus keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatų, liečiančių valstybinio auditoriaus nepriklausomumą, santykis su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje kalbama apie valstybės kontrolės ir jos tarnautojų nepriklausomumą. Svarstytina, ar minimų keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų atsisakyti kaip perteklinių. Pritarti Žr. 4 ir 16 Audito komiteto pasiūlymus. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
5 Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies siūlytina atsisakyti, nes joje siekiama nustatyti bendrųjų ir specialiųjų normų taikymą. Pažymėtina, kad ne tik darbo santykius reguliuojantys įstatymai, bet ir kiti įstatymai taikomi laikantis tam tikrų teisės principų, pavyzdžiui, subsidiarumo, bendrųjų ir specialiųjų normų taikymo esant normų konkurencijai ir t. t. Nepritarti
projektu siekiama nustatyti Valstybės kontrolės darbuotojams taikytiną teisinį reglamentavimą (spec. reguliavimas), kartu pabrėžiant ir kitų darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų taikymo santykį su šiuo svarstomu įstatymu. 2. Kituose teisės aktuose nustatomas analogiškas reguliavimas, pavyzdžiui: Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas“. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
21 3,3 Siūlytina keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje po žodžio „universitetinį“ įrašyti formuluotę „ar jam prilygintą“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje.
Pritarti Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai ir 20 Vyriausybės pasiūlymui, siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto 20 straipsnio 3 dalį ir 21 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybės kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turintis ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo vadovaujamojo darbo patirtį ir ne mažesnį kaip 10 metų apskaitos audito, teisinio, ekonominio, viešojo administravimo, vadybos ir (ar) finansinio ar šių sričių pedagoginio darbo stažą.“
projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybės kontrolieriaus pavaduotoju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turintis ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo vadovaujamojo darbo patirtį ir ne mažesnį kaip 5 metų apskaitos audito, teisinio, ekonominio, viešojo administravimo, vadybos ir (ar) finansinio ar šių sričių pedagoginio darbo stažą.“
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-08
5 3N Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 3 punkte yra numatyta, kad valstybės kontrolieriaus pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, kai jis yra „paskiriamas (išrenkamas) į kitas pareigas arba su jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą“. Svarstytina, ar nevertėtų analogiškai papildyti ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies, suteikiant analogišką galimybę ir Valstybės kontrolieriui.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybės kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia kadencija;
2) valstybės kontrolierius miršta.;
3) valstybės kontrolierius Seimo ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas.“
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-08
21 7,7 Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Valstybės kontrolierius Respublikos Prezidento teikimu yra atleidžiamas Seimo nutarimu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti šio straipsnio 7 dalį, nes joje nėra nuostatų dėl
įstatymo 21 straipsnio 7 daliai dėl Respublikos Prezidento. Nepritarti
įstatymo projekto nuostatų tikslas - užtikrinti galimybę valstybės kontrolieriui ir kontrolieriaus pavaduotojams atsistatydinti neįtvirtinant Konstitucijoje draudžiamo priverstinio darbo. 2. Seimo nutarimo ir Prezidento dekreto priėmimo terminų nustatymas laikytinas pertekliniu, nes aiškiai nustatyti skyrimo ir atleidimo terminai. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 9 dalies nuostata, jog atsistatydinęs Valstybės kontrolierius turi teisę į keturių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo kriterijus, nes Valstybės kontrolierius gali atsistatydinti ir po mėnesio darbo. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 10 daliai.
Pritarti Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina:
išmokas sieti su išdirbtu laiku: išdirbus daugiau nei 4 metus – mokama 4 mėnesių valstybės kontrolieriaus vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išdirbus mažiau nei 4 metus – 2 mėnesių išeitinė išmoka. 2. Įstatymo projekte numatoma, kad valstybės kontrolierius iš pareigų gali būti atleidžiamas kai dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų. Kadangi sveikatos būklės pablogėjimas yra objektyvi, nuo asmens nepriklausanti aplinkybė, siūlytina nustatyti, kad esant šiam atleidimo pagrindui, nepriklausomai nuo išdirbto laiko valstybės kontrolieriui išmokama 4 mėnesių išeitinė išmoka. 3. Atsižvelgiant į tai, kad svarstomame įstatymo projekte aptariami valstybės kontrolieriui skiriamų išeitinių dydžiai, būtina nustatyti jų išmokėjimo tvarką, nes pritarus svarstomam įstatymo projektui institucijos darbuotojams nebus taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išeitinių skyrimą. Siūlytina nustatyti išeitinių tvarką, pagal kurią būtų užtikrintas pagrįstas viešųjų lėšų naudojimas. Analogišką reguliavimą siūlytina nustatyti valstybės kontrolieriaus pavaduotojo atžvilgiu. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 20 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Pasibaigus valstybės kontrolieriaus kadencijai arba jam atsistatydinus, arba valstybės kontrolierių atleidus pagal šio straipsnio 6 dalies 2 punktą (išdirbus valstybės kontrolieriumi ne mažiau kaip ketverius metus) jei valstybės kontrolieriaus pareigas jis ėjo ne daugiau kaip ketverius metus, valstybės kontrolieriui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei valstybės kontrolieriaus pareigas jis ėjo ne mažiau kaip ketverius metus, valstybės kontrolierius turi teisę gauti – keturių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką išeitinė išmoka.“
įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 20 straipsnį nauja 10 dalimi ir ją išdėstyti taip: „10. Iš pareigų atleistam šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu valstybės kontrolieriui išmokama keturių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ši išmoka išmokama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo valstybės kontrolieriaus atleidimo dienos. 3. Papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 20 straipsnį nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„11. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta išeitinė išmoka
pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės kontrolieriaus kadencijos pabaigos arba jo atsistatydinimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės politiko, valstybės pareigūno arba valstybės tarnautojo pareigas arba priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.
Jeigu asmuo šioje dalyje nurodytas pareigas pradeda eiti ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės politiko, valstybės pareigūno arba valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Asmeniui mirus, iki jo mirties neišmokėta išeitinės išmokos dalis, priklausanti asmeniui už tą mėnesį, kurį jis mirė, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus.“
projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 21 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Pasibaigus valstybės kontrolieriaus pavaduotojo
kadencijai arba jam atsistatydinus, arba valstybės kontrolieriaus pavaduotoją atleidus pagal šio straipsnio 6 dalies 2 punktą (išdirbus valstybės kontrolieriaus pavaduotojui ne mažiau kaip ketverius metus) jei valstybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas jis ėjo ne daugiau kaip ketverius metus, valstybės kontrolieriaus pavaduotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei valstybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas jis ėjo mažiau kaip ketverius metus, valstybės kontrolieriaus pavaduotojas turi teisę gauti – keturių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką išeitinė išmoka.“ 5.
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 21 straipsnį nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„11. Iš pareigų atleistam šio straipsnio 6 dalies
keturių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ši išmoka išmokama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo valstybės kontrolieriaus pavaduotojo atleidimo dienos.“
įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 21 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „12. Šio straipsnio 10 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės kontrolieriaus pavaduotojo kadencijos pabaigos arba jo atsistatydinimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės politiko, valstybės pareigūno arba valstybės tarnautojo pareigas arba priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.
Jeigu asmuo pradeda eiti šioje dalyje nurodytas pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės politiko, valstybės pareigūno arba valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Asmeniui mirus, iki jo mirties dienos neišmokėta išeitinės išmokos dalis, priklausanti asmeniui už tą mėnesį, kurį jis mirė, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus.“
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-08
3 Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad valstybės kontrolės tarnautoju negalėtų būti asmuo „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką“. Atkreiptinas dėmesys, jog Baudžiamajame kodekse yra įtvirtinta, jog nusikalstamos veikos apima nusikaltimus, kurie gali būti nesunkūs, apysunkiai, sunkūs ir labai sunkūs, bei baudžiamuosius nusižengimus. Be to, nusikalstamos veikos apima daugybę sferų (pavyzdžiui, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, asmens garbei ir orumui, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui ir kiti).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Baudžiamojo kodekso 97 straipsnyje yra įtvirtinti asmens teistumo išnykimo terminai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti šią keičiamo įstatymo nuostatą. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34. Asmenys, priimami į aukščiausiosios audito
institucijos tarnautojų Valstybės kontrolės darbuotojų pareigas, turi būti nepriekaištingos reputacijos ir teisės aktų nustatyta tvarka deklaravęs viešuosius interesus.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo jo atleidimo nėra praėję penkeri metai arba jo elgesys neatitinka aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų etikos kodekso nuostatų įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nėra praėję penkeri metai įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo nėra praėję 5 metai arba jo elgesys neatitinka Valstybės kontrolės darbuotojų etikos kodekso nuostatų;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nėra praėję 5 metai;
skiriamų arba pašalintas iš renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų dienos nėra praėję penkeri 5 metai;
veikiančiomis medžiagomis;
nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.“ 34.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo jo atleidimo nėra praėję penkeri metai arba jo elgesys neatitinka aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų etikos kodekso nuostatų įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nėra praėję penkeri metai įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo nėra praėję 5 metai arba jo elgesys neatitinka Valstybės kontrolės darbuotojų etikos kodekso nuostatų;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nėra praėję 5 metai;
skiriamų arba pašalintas iš renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų dienos nėra praėję penkeri 5 metai;
veikiančiomis medžiagomis;
nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.“
34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-08
35 Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodoma, kad Valstybės kontrolės tarnautoju negalėtų būti asmuo, kuris piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu.
Svarstytina, ar nuostatų nevertėtų papildyti ir Baudžiamajame kodekse minimomis kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą prie 33 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
5 Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje nėra nustatytų reikalavimų, yra tik nuostata dėl atitikimo valstybės kontrolieriaus nustatytiems bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, nuoroda koreguotina. Be to, šioje dalyje nurodyta, kad konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti valstybės kontrolės tarnautojo pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 3 dalyje yra kalbama apie nepriekaištingą reputaciją, tačiau nėra nurodyta jokių galimų pareigų. Atsižvelgiant į tai, nuoroda koreguotina. Pritarti Argumentai:
atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir į 18 Audito komiteto pasiūlymą. 2. Taip pat atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 37 pastabą, ir į galimus viešojo konkurso organizavimo būdus, siūlytina patikslinti, kad viešasis konkursas Valstybės kontrolėje gali būti vykdomas ir vidaus atrankos būdu. Abiem atvejais konkurse ir atrankoje galėtų dalyvauti asmenys, atitinkantys valstybės kontrolieriaus nustatytus kriterijus. Bendrieji atrankos kriterijai Valstybės kontrolės administracijos vadovui nebūtų nustatomi valstybės kontrolieriaus, nes jie įtvirtinami svarstomame įstatymo projekte. Žr.
Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2183(2). Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„56 Į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo, nurodyto šio
straipsnio 2 ir 3 dalyje dalyse nurodytas Valstybės kontrolės darbuotojo, pareigas priimama viešo konkurso arba vidaus atrankos būdu. Konkurso ir atrankos organizavimo ir vykdymo tvarką nustato valstybės kontrolierius. Konkurse ir atrankoje gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio straipsnio 2 dalyje nustatytus valstybės kontrolieriaus nustatytus bendruosius reikalavimus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, ir specialiuosius reikalavimus. Konkurso ir
(ar) atrankos metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas Valstybės kontrolės darbuotojo pareigas.“
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-08
8 Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje reikėtų išbraukti žodį „bendraisiais“, nes projekto formuluotė galėtų būti įvairiai interpretuojama dėl to, kad Darbo kodekse darbo santykių nutraukimo pagrindai nėra skirstomi į bendruosius ir specialiuosius ar kitus (tai teisės teorijos dalykas). Be to, šios dalies turinys tarpusavyje nedera su šio straipsnio 10 dalimi, kurioje taip pat nustatyti darbo santykių nutraukimo pagrindai. Pritarti iš dalies Argumentai:
1Valstybės kontrolės administracijos vadovui,
vadovaujamąsias pareigas užimantiems darbuotojams, valstybiniams auditoriams ir darbuotojams, kurie dalyvauja atliekant valstybinį auditą, vykdo biudžeto politikos kontrolės funkcijas, turi būti taikomi aukštesni skaidrumo, patikimumo ir kiti standartai. Dėl šios priežasties įstatymo projektu (projekto 22 straipsnio 10 dalis) siūloma praplėsti atleidimo pagrindų sąrašą, įtvirtintą Darbo kodekse. 2.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos daliai, kuria siūloma iš svarstomo įstatymo projekto nuostatos išbraukti žodį „bendraisiais“. Žr. Audito komiteto pasiūlymą prie 12 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabos. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
9 Siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalį, prieš žodį „konkurso“ įrašant žodį „viešo“. Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą, svarstomo įstatymo projekto 22 straipsnio 6 dalyje pasiūlyta nustatyti, kad valstybės kontrolės administracijos vadovas ir kiti darbuotojai į darbą priimami viešo konkurso arba vidinės atrankos būdu (žr. Audito komiteto pasiūlymą prie 35 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos). Atsižvelgiant į pateiktą pasiūlymą nebetikslinga atkartoti nuostatos dėl Valstybės kontrolės administracijos vadovo atrankos būdo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 22 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„910. Aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės administracijos
vadovas į darbą priimamas septynerių 7 metų kadencijai konkurso būdu. Tas pats asmuo negali eiti aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės administracijos vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.“
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-08
10 7N Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalies nevertėtų papildyti nuostata dėl nepriekaištingos reputacijos praradimo. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 22 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „1011.
Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai, nurodyti šio Šio straipsnio
darbuotojai, taip pat atleidžiami iš pareigų, jeigu:
1) atsisako įstatymų nustatyta tvarka deklaruoti savo ir savo šeimos narių turtą ir pajamas bei privačius interesus;
2) savo poelgiu darbo metu arba ne darbo metu diskredituoja aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo Valstybės kontrolės darbuotojo vardą;
3) atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptį;
4) Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) savo poelgiu sulaužo priesaiką. Šis reikalavimas taikomas tik valstybiniams auditoriams;
6) įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.;
7) praranda nepriekaištingą reputaciją.“
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-08
5 Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti praktinių nuostatos taikymo problemų, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 punktą, nurodant kokie kiti įstatymai būtų taikomi tarnautojams. Pritarti iš dalies Argumentai:
į tai, kad darbuotojų priėmimo į Valstybės kontrolę apribojimo pagrindai gali būti nustatomi įvairiais teisės aktais, kurie gali kisti, netikslinga įstatyme įtvirtinti baigtinio teisės aktų sąrašo. 2. Įstatymo projekto 19 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad teisės aktai Valstybės kontrolės darbuotojams taikomi tiek, kiek jų statuso nenustato šis įstatymas. Todėl įtvirtinus minėtus pagrindus įstatymuose, jie būtų taikomi Valstybės kontrolės darbuotojams. Dėl šios priežasties siūlytina svarstomos nuostatos, kaip perteklinės, atsisakyti. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą: „5) yra kitų įstatymų nustatytų atvejų.“ 40.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
Keičiamo įstatymo 28 straipsnyje valstybės kontrolieriaus pavaduotojų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčio dydis siejamas su valstybės kontrolieriaus darbo užmokesčio dydžiu, o šis savo ruožtu apibrėžiamas ne konkrečiu dydžiu (koeficientu), o susiejamas su šalies ūkio darbuotojų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu. Toks reguliavimas reiškia, kad visų Valstybės kontrolės tarnautojų darbo užmokesčio dydis (ir bendras biudžeto lėšų poreikis su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms) priklauso ne nuo Seimo teisės aktu nustatytų konkrečių dydžių, o nuo valstybės biudžeto sudaryme dalyvaujančių aukščiausių valstybės valdžios institucijų – Seimo ir Vyriausybės – sprendimų tiesiogiai nepriklausančio statistinio dydžio. Pagal Konstituciją Seimas tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (67 straipsnio 14 punktas). Svarstytina, ar toks reguliavimas, kai Seimas, negalėdamas įtakoti ar pakeisti Valstybės kontrolės darbo užmokesčio fondą sąlygojančių aplinkybių, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, nepagrįstai neapribotų Seimo kompetencijos biudžeto sudarymo ir tvirtinimo srityje. Pritarti Žr. 23 Audito komiteto pasiūlymą. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
5 Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybės kontrolės tarnautojų pareiginės algos dydis nustatomas „iki“ tam tikro procento valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio, o konkrečius pareiginės algos pastoviosios dalies dydžius valstybės kontrolierius nustato darbo apmokėjimo sistemoje, kurioje detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai. Įstatymo projekte pateiktas tik pavyzdinis šių kriterijų sąrašas, o žemutinė darbo užmokesčio riba nenustatoma.
Toks siūlomas reguliavimas reiškia, kad valstybės kontrolierius savo sprendimu gali nustatyti žemutinę tarnautojų darbo užmokesčio ribą, taip pat darbo užmokesčio nustatymo kriterijus. Svarstytina, ar Valstybės kontrolės tarnautojų darbo užmokesčio sudedamoji dalis – pareiginės algos pastovusis dydis, jo žemutinė riba bei jo skyrimo kriterijai neturėtų būti nustatyti įstatymu (kaip ir pareiginės algos kintamojo dydžio skyrimo kriterijai), o ne valstybės kontrolieriaus sprendimu. Pritarti iš dalies Argumentai:
komitetas pateikė siūlymą svarstomame įstatymo projekte Valstybės kontrolės darbuotojų darbo užmokesčio dydį sieti su darbuotojų grupei taikytinu darbo užmokesčio koeficientu. 2. Audito komitetas svarstomame įstatymo projekte pasiūlė įtvirtinti Valstybės kontrolės darbuotojų grupėms galimus skirti didžiausius darbo užmokesčio koeficientus. Pasiūlyta nustatyti kad konkrečiai pareigybei skirtinas koeficiento dydis bus nustatomas pagal valstybės kontrolieriaus nustatytoje darbo apmokėjimo sistemoje įtvirtinus kriterijus (veiklos sudėtingumą, darbo krūvį, papildomų įgūdžių turėjimą ir pan.). Pažymėtina, kad minimalus darbo užmokesčio dydis nustatomas Darbo kodekso nustatyta tvarka (141 straipsnis). Svarstomame įstatymo projekte numatyti, kad visų Valstybės kontrolės darbuotojų darbo užmokesčio intervalas yra nustatomas nuo minimalaus darbo užmokesčio iki tai pareigybių grupei taikytino didžiausio pareiginės algos koeficiento netikslinga, nes žemiausia konkrečiai pareigybei taikytina darbo užmokesčio riba gali būti aukštesnė už minimalų darbo užmokesčio dydį, apskaičiuojamą Darbo kodekso nustatyta tvarka. 3.
išorinę Valstybės kontrolės peržiūrą, kurią, vadovaujant Europos Audito Rūmams, per 2019 m. atliko išorės audito ekspertai iš Jungtinės Karalystės ir Lenkijos aukščiausiųjų audito institucijų, įstatymų leidėjui pateikta rekomendacija „užtikrinti, kad valstybės kontrolierius turėtų teisę spręsti tokius su personalu susijusius klausimus, kaip darbuotojų priėmimas į darbą ir jų veiklos vertinimas“. Svarstomame įstatymo projekte numatytas reguliavimas, pagal kurį valstybės kontrolieriaus nustatytoje darbo apmokėjimo sistemoje bus detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento nustatymo kriterijai, yra tiesiogiai susijęs su aukščiau paminėta rekomendacija. Siūlomas teisinis reguliavimas sudarys sąlygas užtikrinti pakankamą darbuotojų atlyginimų dydžių diferencijavimą, atsižvelgiant į darbuotojui pavestų funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, užimamos pareigybės ypatumus. Žr. 23 Audito komiteto pasiūlymą. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
4,5 Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatomas valstybės kontrolieriaus pavaduotojų ir administracijos vadovo darbo užmokestis 90 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio (ir pagal to paties straipsnio 6 dalį pareiginės algos kintamoji dalis jiems, kaip ir valstybės kontrolieriui, nenustatoma). Šio straipsnio 5 dalyje Valstybės kontrolės tarnautojų darbo užmokesčio pareiginės algos (sistemiškai vertinant straipsnio nuostatas – jos pastoviosios dalies) dydis nustatomas iki 75/80/85 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio, be to, nustatoma iki 30 procentų pastoviosios dalies dydžio kintamoji dalis.
Atkreipiame dėmesį, kad taikant maksimalų kintamą pareiginės algos dydį, tarnautojų, kuriems nustatytas 80 ir 85 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio pastovusis dydis, visas darbo užmokestis viršytų, o 75 procentų – būtų beveik lygus įstaigos vadovo – valstybės kontrolieriaus darbo užmokesčiui. Svarstytina, ar toks siūlomas reguliavimas užtikrintų tarnautojų atlyginimų dydžių pakankamą diferencijavimą atsižvelgiant į tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, užimamos pareigybės ypatumus ir pan. Pritarti Argumentai:
Audito komitetas, atsižvelgdamas į įstatymo projektui pateiktas pastabas pasiūlė svarstomame įstatymo projekte įtvirtinti, kad valstybės kontrolieriaus ir kontrolieriaus pavaduotojų darbo užmokesčio dydžius ir apmokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Pritarus pasiūlymui, Valstybės kontrolės vadovo darbo užmokestis bus 15 proc. didesnis (pavaduotojų – 10 proc. didesnis) nei institucijoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio darbuotojo (įskaitant priedus ir priemokas). Žr. 23 Audito komiteto pasiūlymą. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
5 Siekiant nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalies nuostatas apie pastoviąją ir kintamąją pareiginės algos dalis dėstyti atskiromis šio straipsnio dalimis, analogiškai, kaip ir šio straipsnio 4 bei 6 dalių nuostatas. Pritarti Žr. 23 Audito komiteto pasiūlymą. 44.
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-08
7 Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies formuluotę „(šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas einančių tarnautojų pastoviosios dalies dydžio)“ reikėtų tikslinti rašant ne skliausteliuose, kaip prieš tai einantį tekstą paaiškinančią nuostatą, o kaip savarankišką taisyklę, nes kitaip ji gali būti įvairiai interpretuojama. Be to, šioje dalyje esanti nuoroda į 4 dalį keistina nuoroda į šio straipsnio 5 dalį. Pritarti Žr. 23 Audito komiteto pasiūlymą. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
8 Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nereikėtų papildyti ir nuoroda į šio straipsnio 5 dalį. Pritarti Žr. 23 Audito komiteto pasiūlymą. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
10 Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlytina šio straipsnio
Žr. 23 Audito komiteto pasiūlymą. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
Keičiamo įstatymo 29 straipsnį reikėtų tikslinti. Šio straipsnio
Darbo kodekse yra nustatytos ir kasmetinės atostogos, todėl taisyklė galėtų būti įvairiai interpretuojama. Šio straipsnio
audito institucijos tarnautojai taip pat turi teisę į šio įstatymo nustatytas kasmetines atostogas“ tikslintina ir dėl to, kad šiame įstatyme kasmetinės atostogos nereguliuojamos. Šio straipsnio 2 dalyje reguliuojama kasmetinių papildomų atostogų suteikimo tvarka ir bendra kasmetinių atostogų trukmė. Keičiamo įstatymo 29 straipsnyje taip pat siūlytina nustatyti taisykles, apibrėžiančias maksimalią kasmetinių atostogų trukmę, kai tarnautojas turi teisę į kelių rūšių atostogas (pavyzdžiui, kasmetines, papildomas (aptariamo straipsnio 2 dalis), pailgintas (Darbo kodekso 138 straipsnio 1 dalis).
Pritarti iš dalies Argumentai:
nėra tikslingas, nes Valstybės kontrolės darbuotojų kasmetinės atostogas ir jų skaičių reglamentuos Darbo kodeksas, o papildomų atostogų skaičių – Valstybės kontrolės įstatymas. Visgi siekiant teisinio aiškumo, svarstomame įstatymo projekte siūlytina numatyti galimą suteikti maksimalų papildomų kasmetinių atostogų dienų skaičių. 2. Atsižvelgiant į tai, kad papildomų kasmetinių atostogų suteikimas siejamas su darbo stažu Valstybės kontrolėje, iki šio įstatymo įsigaliojimo Valstybės kontrolės darbuotojų darbo stažai turės būti įskaityti siekiant gauti papildomas kasmetines atostogas. Siūlytina šia nuostata papildyti svarstomo įstatymo projekto 29 straipsnį. 3. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolės darbuotojai taip pat gali turėti tarnybos Lietuvos valstybei stažo, siekiant nepabloginti tokių asmenų padėties, siūlyta nustatyti, kad minėtas stažas taip pat įskaitomas siekiant gauti papildomas kasmetines atostogas. 4. Atsižvelgiant į tai, kad svarstomo įstatymo projekto 29 straipsnis reglamentuoja papildomų atostogų suteikimo tvarką ir sąlygas, siūlytina patikslinti minimo straipsnio pavadinimą. Taip pat žr. Audito komiteto pasiūlymą prie 51 Teisės departamento pastabos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą įstatymo 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Atostogos Papildomos kasmetinės atostogos ir darbo stažas
audito institucijos tarnautojai Valstybės kontrolės darbuotojai taip pat turi teisę į šio įstatymo straipsnio 2 dalyje nustatytas papildomas kasmetines atostogas.
audito institucijos tarnautojui Valstybės kontrolės darbuotojui, turinčiam didesnį negu dvejų 2 metų darbo aukščiausiojoje audito institucijoje Valstybės kontrolėje stažą, už kiekvienus paskesnius darbo aukščiausiojoje audito institucijoje Valstybės kontrolėje metus kasmetinės atostogos pailginamos viena darbo diena kasmetinių papildomų kasmetinių atostogų diena, tačiau bendra papildomų kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 32 12 darbo dienos dienų. 3. Darbo Valstybės kontrolėje stažo nuo 1990 m. kovo 11 d. ir tarnybos Lietuvos valstybei laikotarpiai įskaitomi į Valstybės kontrolės darbuotojų darbo stažą papildomoms kasmetinėms atostogoms gauti. Tarnybos Lietuvos valstybei stažas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse, apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.“
48Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Iš įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies formuluotės „valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis <...> tęsia darbą eidami tas pačias pareigas ir pasirašydami neterminuotas darbo sutartis“ nėra aišku, ar valstybės tarnautojų statusas įstatymu keičiamas privalomai, ar jie turi galimybę pasirinkti (nesutikti su tokiu pakeitimu). Projekte nenumatyta asmenų valios išreiškimo procedūra įstatymu keičiant jų statusą, taip pat nenumatytos galimo nesutikimo su tokiu pakeitimu pasekmės. Jei turėtas omenyje įstatymu nustatomas vienašalis statuso pakeitimas, ir projektas nebūtų patikslintas pašalinant minėtus neaiškumus, aptariamos nuostatos būtų diskutuotinos atitikties Konstitucijai aspektu.
Pagal Darbo kodekso 32 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, tačiau įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje darbo santykių sukūrimas ir darbo sutarties sudarymas yra suformuluotas kaip privalomas vienašalis sprendimas, todėl neatitinka Darbo kodekso 32, 41, 42 ir kitų straipsnių nuostatų. Pažymėtina, kad susitarti dėl darbo, sudaryti darbo sutartį ar keisti darbo sutarties sąlygas leidžiama tik darbuotojo sutikimu. Pritarti Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina įstatymo projekto straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo taikymą, aiškiai nustatyti asmenų teises ir galimybes priimti sprendimus dėl tolimesnių pareigų atlikimo Valstybės kontrolėje ir su priimtais sprendimais susijusias pasekmes. Pasiūlymas:
projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės kontrolės karjeros valstybės
tarnautojai, ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, (toliau – darbuotojai) paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui, įgyja jų sutikimu turi teisę įgyti aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo Valstybės kontrolės darbuotojo statusą ir pasirašę neterminuotas darbo sutartis tęsia tęsti darbą Valstybės kontrolėje eidami atlikdami tas pačias pareigas funkcijas (jų pareigybių pavadinimai nekeičiami) ir pasirašydami neterminuotas darbo sutartis.“
projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Laikoma, kad darbuotojui yra nustatyta ta pati
pareigybė kaip ir iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Valstybės kontrolės pakaitiniai valstybės tarnautojai, paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų sutikimu turi teisę įgyti Valstybės kontrolės darbuotojo statusą ir pasirašę terminuotas darbo sutartis tęsti darbą atlikdami tas pačias funkcijas (pareigybių pavadinimai nekeičiami). Šiuo atveju pakaitinio valstybės tarnautojo pasirašomos terminuotos darbo sutarties terminas nustatomas iki aplinkybių, kuriomis pakaitinis valstybės tarnautojas buvo priimtas, atsiradimo, t. y. tol, kol sugrįžta į pareigas laikinai negalintis jų eiti Valstybės kontrolės darbuotojas arba negalėjęs eiti pareigų Valstybės kontrolės darbuotojas atleidžiamas.“
ją išdėstyti taip:
„3. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos darbuotojams mokamas pagal šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymą apskaičiuotas darbo užmokestis. Darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, priimti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų sutikimu turi teisę įgyti Valstybės kontrolės darbuotojo statusą ir tęsti darbą atlikdami tas pačias funkcijas (pareigybių pavadinimai nekeičiami). Šiuo atveju pakeičiama darbo sutarties sąlyga – darbo apmokėjimas.“
ją išdėstyti taip: „4. Darbuotojams, kuriems, įsigaliojus šiam įstatymui, bus nustatytas mažesnis darbo užmokestis, palyginti su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu darbo užmokesčiu (pareiginė alga kartu su priedu už kvalifikacinę klasę ir priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ar pareiginės algos pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi), mokamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas darbo užmokestis (pareiginė alga kartu su priedu už kvalifikacinę klasę ir priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ar pareiginės algos pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) tol, kol jie eina tas pačias pareigas.
Valstybės tarnautojams, kurių pareigybės panaikinamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir kurie nesutinka būti perkelti į Valstybės kontrolės darbuotojo pareigas pagal šio straipsnio 1 dalį, mokėtina išeitinė išmoka apskaičiuojama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 2 dalies nuostatas.“
ją išdėstyti taip:
„5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtiems į
pareigas darbuotojams įskaityti nepertraukiamojo tarnybos (darbo) stažo Valstybės kontrolėje laikotarpiai įskaitomi į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų nepertraukiamąjį darbo stažą, nurodytą šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymą 29 straipsnio 2 dalyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems darbuotojams, kurie nesutinka būti perkelti į Valstybės kontrolės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir dirbti pagal darbo sutartį su pakeista būtinąja darbo sutarties sąlyga – darbo apmokėjimas, mokėtina išeitinė išmoka apskaičiuojama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 8 dalies nuostatas.“
ir ją išdėstyti taip: „6.
Nuo šio įstatymo įsigaliojimo Valstybės kontrolės darbuotojams mokamas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės kontrolės įstatymo 28 straipsnį apskaičiuotas darbo užmokestis.“
7Papildyti projekto 3 straipsnį nauja 7 dalimi ją išdėstyti taip:
„7. Valstybės kontrolės darbuotojams, kurių darbo užmokestis pagal
šį įstatymą bus mažesnis palyginti su iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytu darbo užmokesčiu (pareiginė alga su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ar pareiginės algos pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi), mokamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto dydžio darbo užmokestis (pareiginė alga su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ar pareiginės algos pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) tol, kol jie eina tas pačias pareigas.“
8išbraukti projekto 3 straipsnio 8 dalį:
„8. Valstybės tarnautojų, kurių pareigybės panaikinamos
iki 2019 m. sausio 1 d., išeitinės išmokos dydis apskaičiuojamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį.“
straipsnio dalių numeraciją. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta „Valstybės kontrolės valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, (toliau – darbuotojai) paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui, įgyja aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo statusą ir tęsia darbą eidami tas pačias pareigas ir pasirašydami neterminuotas darbo sutartis“. Šios dalies nuostatos tikslintinos. Pirma, kaip jau buvo minėta išvadoje, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali būti priskirti tarnautojų kategorijai atsižvelgiant į jų teisinį statusą.
Iš įstatymo projekte teikiamo teisinio reguliavimo neaišku, kokį teisinį statusą (pareigas, funkcijas, teises, atsakomybę) turi šioje dalyje ir kituose straipsniuose nurodyti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (jie atlieka audito, kontrolės funkcijas ar teikia paslaugas, pavyzdžiui, valymo), todėl nuostata, pagal kurią „Valstybės kontrolės <…> darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, (toliau – darbuotojai) paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui, įgyja aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo statusą <…>“ tikslintina. Tikslintina formuluotė „ir tęsia darbą <…> pasirašydami neterminuotas darbo sutartis“, nes darbo sutartis yra sudaroma, o jos pasirašymas tik patvirtina šalių susitarimą. Taip pat neaišku, kodėl numatyta sudaryti tik neterminuotas darbo sutartis, jeigu būtų pagrindų sudaryti ir kitų rūšių darbo sutartis. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą prie 48 Teisės departamento pastabos. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodyti konkretų keičiamo įstatymo straipsnį, pagal kurį bus apskaičiuotas darbo užmokestis. Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, atitinkamai patikslintos ir įstatymo projekto 3 straipsnio 3-6 dalys. Žr. Audito komiteto pasiūlymą prie 48 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalies formuluotę „nepertraukiamojo tarnybos (darbo) stažo Valstybės kontrolėje laikotarpiai įskaitomi į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų nepertraukiamąjį darbo stažą“ reikėtų tikslinti keliais aspektais.
Pirma, čia nurodyti stažų pavadinimai nėra tikslūs, todėl gali kilti neaiškumų juos nustatant ir apskaitant. Antra, neaišku, kodėl čia nustatyta, kad įskaitomi tik nepertraukiamieji stažo laikotarpiai, nes įprastai specialiųjų stažų laikotarpiai sumuojami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje teisė į papildomas atostogas siejama su darbo stažu. Pritarti Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, atitinkamai patikslintas keičiamo įstatymo 29 straipsnis. Žr. Audito komiteto pasiūlymą prie 47 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Pasiūlymas:
8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtiems (priimtiems) į pareigas valstybės kontrolieriui, valstybės kontrolieriaus pavaduotojams ir valstybės tarnautojams nustatytas tarnybos Lietuvos valstybei stažas įskaitomas į Valstybės kontrolės darbuotojų darbo stažą, nurodytą šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje.“
52Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-083 7,8 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime yra įregistruotas ir svarstomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1596), kurio 1 straipsniu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas Nr. VIII-1316 dėstomas nauja redakcija ir kurio įsigaliojimas numatytas 2019 m. sausio 1 d., todėl manytina, kad įstatymo projekto 3 straipsnio
įgyvendinimą reguliuojančiomis nuostatomis Pritarti Pasiūlymas: 1.
Pakeisti projekto 3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „710. Nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios: iki šio įstatymo įsigaliojimo priklausė aukščiausiosios audito institucijos tarnautojui, ėjusiam valstybės kontrolieriaus, jo pavaduotojo ar valstybės tarnautojo pareigas, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnį. 1) iki 2019 m. sausio 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, priklausė Valstybės kontrolės darbuotojui, ėjusiam valstybės kontrolieriaus, valstybės kontrolieriaus pavaduotojo ar valstybės tarnautojo pareigas, suteikiamos pagal iki Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio nuostatas;
2) nuo 2019 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo priklausė Valstybės kontrolės darbuotojui, ėjusiam valstybės kontrolieriaus, valstybės kontrolieriaus pavaduotojo ar valstybės tarnautojo pareigas, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio nuostatas. 2. Pakeisti projekto 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip
„911. Valstybės kontrolierius ir jo valstybės kontrolieriaus pavaduotojai,
įsigaliojus šiam įstatymui, toliau eina pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Įsigaliojus šiam įstatymui, Po šio įstatymo įsigaliojimo valstybės kontrolieriaus pavaduotojas pirmą kartą skiriamas penkerių metų kadencijai.
Kiti valstybės kontrolieriaus pavaduotojai skiriami vienais metais ilgesnėms kadencijoms, negu prieš tai paskirtas valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, jeigu nuo pirmojo pirmiau paskirtojo valstybės kontrolieriaus pavaduotojo paskyrimo nepraėjo vieni metai. Vėliau valstybės kontrolieriaus pavaduotojai skiriami taip, kaip nustatyta šio įstatymo
kontrolės įstatymo 21 straipsnyje.“
53Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad Valstybės kontrolė yra finansuojama iš valstybės biudžeto ir į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Atsižvelgta Argumentai:
Vyriausybė išvadą pateikė 2019 m. sausio 23 d. (nutarimas Nr. 65). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Jadvyga Kriaučienė, 2018-10-13
Seimo internetinėje svetainėje paskelbta apie galimybę teikti pastabas ir siūlymus dėl Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2183. Mano siūlymai: projekto 5 straipsniu numatomas Aukščiausiosios audito institucijos tarybos sudarymas. Siūlau konkrečiau nustatyti jos funkcijas ir sudėtį, numatant į ją įtraukti visuomenės atstovus. Pritarti iš dalies Argumentai: 1.
Atsižvelgiant į svarstomo įstatymo projekto paskirtį, apibrėžtą pirmajame straipsnyje, taip pat į tai, kad patariamųjų organų funkcijos teisės aktuose dažniausiai nėra apibrėžiamos, siūlytina įstatymo projekte nedetalizuojant konkrečių funkcijų, nustatyti, kad pagrindinė tarybos funkcija yra patarti valstybės kontrolieriui. 2. Atsižvelgiant į išorinės Valstybės kontrolės peržiūros, kurią, vadovaujant Europos Audito Rūmams, per 2019 m. atliko išorės audito ekspertai iš Jungtinės Karalystės ir Lenkijos aukščiausiųjų audito institucijų ataskaitoje pateiktą rekomendaciją užtikrinti, kad valstybės kontrolierius turėtų teisę spręsti su personalu susijusius klausimus, nes tai viena iš valstybės kontrolės nepriklausomumo sąlygų, siūlytina nustatyti, kad tarybos personalinę sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina valstybės kontrolierius. Žr. argumentus ir Audito komiteto pasiūlymą prie 6 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. 2. Jadvyga Kriaučienė, 2018-10-13
2 projekto 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės kontrolieriui atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti neatsiskaitytinai kas mėnesį skiriama paskutinio paskelbto šalies ūkio vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma. Siūlau nustatyti, kad šios sumos būtų skiriamos atsiskaitytinai, analogiškai kaip Seimo nariams. Pritarti Argumentai:
Pritariant pateiktam pasiūlymui ir 6 Vyriausybės pasiūlymui, siūlytina patikslinti įstatymo projektą nustatant, kad valstybės kontrolieriui lėšos atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti skiriamos atsikaitytinai, o tokių lėšų naudojimo tvarką nustato valstybės kontrolierius. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Valstybės kontrolieriui atstovavimo šalyje Lietuvos Respublikoje ir užsienyje išlaidoms finansuoti neatsiskaitytinai atsiskaitytinai kas mėnesį skiriama paskutinio paskelbto šalies ūkio vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma. Šių lėšų naudojimo tvarką nustato valstybės kontrolierius.“
3Jadvyga Kriaučienė,
2018-10-13
2 projektu numatyta, kad Aukščiausioji audito institucija nebebus valstybės tarnybos sudėtine dalimi, o auditoriai ir kiti valstybės tarnautojo pareigas einantys darbuotojai neteks valstybės tarnautojo statuso. Numatyti pakeitimai nėra argumentuoti tarptautine praktika. Siūlau surinkti ir pateikti informaciją, kiek kitų ES valstybių aukščiausiųjų audito institucijų yra/nėra sudėtine valstybės tarnybos dalimi ir koks jų darbuotojų statusas. Atsižvelgti Argumentai:
Prieš inicijuodama svarstomus įstatymo pakeitimus, Valstybės kontrolė išanalizavo aukščiausiųjų audito institucijų darbuotojų teisinį statusą ir jų darbo apmokėjimo reglamentavimą 14-oje Europos Sąjungos valstybių narių: Belgijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Graikijoje, Kroatijoje, Italijoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Austrijoje, Portugalijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Visose šiose šalyse aukščiausiųjų audito institucijų darbuotojams už darbą apmokama ne pagal tų šalių valstybės tarnybos reikalavimus, o pagal atskirą reguliavimą. 4. Jadvyga Kriaučienė, 2018-10-13
2 projekto 10 straipsnio 3 dalyje numatyta Aukščiausioje audito institucijoje steigti administracijos vadovo pareigybę. Siūlau nustatyti kvalifikacinius (išsilavinimo) ir kitus reikalavimus šioms pareigoms užimti.
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktą pastabą, taip pat į tai, kad institucijos administracijos vadovo pareigybė priskirtina institucijos vadovybei, siūlytina įstatyme įtvirtinti Valstybės kontrolės administracijos vadovui taikytinus bendruosius reikalavimus, paliekant galimybę valstybės kontrolieriui nustatyti specialiuosius reikalavimus, taikytinus minėtai pareigybei. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmuo, priimamas į Į aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės administracijos vadovo, vadovaujamąsias, valstybinio auditoriaus ir aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo, kuris dalyvauja atliekant valstybinį auditą, vykdo biudžeto politikos kontrolės funkcijas, pareigas turi atitikti valstybės kontrolieriaus nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Negali būti nustatyti tokie reikalavimai, kurie nebūtini nustatytoms funkcijoms atlikti pareigas gali būti priimamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį (magistro kvalifikacinį laipsnį) ar jam prilygintą išsilavinimą, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turintis ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir ne mažesnį kaip 3 metų audito, teisinio, ekonominio, viešojo administravimo, vadybos ir (ar) finansinio ar šių sričių pedagoginio darbo stažą. Administracijos vadovui valstybės kontrolieriaus sprendimu gali būti nustatytas specialusis reikalavimas turėti įstatymų nustatytas specialiąsias teises arba atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikiant kitas specialiąsias teises.“ 5.
Jadvyga Kriaučienė, 2018-10-13
7 projekto 22 straipsnio 7 dalyje numatoma, kad į aukščiausiosios audito institucijos pareigas darbuotojai gali būti priimami be konkurso. Priimant į pareigas be konkurso gali būti pažeisti lygiateisiškumo, skaidrumo, objektyvumo principai. Siūlau atsisakyti galimybės į pareigas priimti be konkurso, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas atliekančius darbuotojus. Pritarti Argumentai:
Teisės departamento pastabą, projektas papildytas nuostatomis, pagal kurias asmenys į Valstybės kontrolės darbuotojo pareigas priimami viešo konkurso arba vidaus atrankos būdu, kurių metu tikrinamas asmenų tinkamumas eiti pareigas (atitiktis nustatytiems bendriesiems ar specialiesiems reikalavimams, būtiniems konkrečios pareigybės funkcijoms atlikti). 2. Pritariant pateiktam pasiūlymui, taip pat siūlytina įtvirtinti, kad į Valstybės kontrolės darbuotojo pareigas be konkurso galima priimti tik ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas atliekančius darbuotojus. Žr. 19 Audito komiteto pasiūlymą ir komiteto pasiūlymą prie 35 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „78. Be konkurso į aukščiausiosios audito institucijos pareigas priimami kiti aukščiausiosios audito institucijos darbuotojai, kurie nenurodyti šio straipsnio 2 dalyje, jeigu valstybės kontrolierius nenusprendžia kitaip.
Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas šio straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka ir kurios nenurodytos šio straipsnio 2 dalyje, sąrašą nustato valstybės kontrolierius. Į Valstybės kontrolės darbuotojo, atliekančio ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas, priimama be konkurso, jeigu valstybės kontrolierius nenusprendžia kitaip.“
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-23
2 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. SV-S-928 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4–6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2183, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2191, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4, 29 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-2193 ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytus aiškumo ir sistemiškumo principus teikti šiuos papildomus pasiūlymus dėl Įstatymo projekto tobulinimo: keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateikiamos sąvokos „audituojamas subjektas“ apibrėžtyje atskleisti vartojamos sąvokos „valstybės kontroliuojamas subjektas“ turinį, tokiu būdu aiškiai nustatant Valstybės kontrolės kompetencijos apimtį;
Pritarti Argumentai:
Vyriausybės pateiktai pastabai, siūlytina patikslinti sąvokos „audituojamas subjektas“ apibrėžtį ir vartoti Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje įtvirtintą sąvoką „viešojo sektoriaus subjekto kontroliuojamas viešojo sektoriaus subjektas“. 2. Taip pat siūlytina patikslinti svarstomą įstatymo projekto nuostatą numatant, kokiais atvejais Valstybės kontrolė Subjekte atlieka veiksmus, t. y. kai atliekamas valstybinis auditas, biudžeto politikos kontrolė, arba kitos veiklos, nesusijusios su valstybiniu auditu ar biudžeto politikos kontrole, tačiau reikalingos įgyvendinant institucijai keliamus uždavinius, pavyzdžiui – atliekant vertinimus, analizes, stebėsenas ir kt. 3. Atsižvelgiant į tai, kad audituojamo subjekto sąvoka keičiama į „Subjekto“ apibrėžtį, keistina svarstomo įstatymo projekto 2 straipsnio dalių numeracija. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „25.
Audituojamas subjektas Subjektas – viešojo sektoriaus subjektas arba valstybės kontroliuojamas ar valstybės turtą naudojantis subjektas kitas juridinis asmuo, kuriam suteiktas ar perduotas valstybės turtas ir (ar) kuriam viešojo sektoriaus subjektas daro lemiamą poveikį, kuriuose aukščiausioji audito institucija Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą, biudžeto politikos kontrolę ir kitą veiklą, įgyvendindama šiame įstatyme nustatytus uždavinius.“
nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio dalių numeraciją. 3. Įstatymo projekte atitinkamai naudoti sąvoką „Subjektas“. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-23
6 sukonkretinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatytus „privalomus pagal teisės aktus auditus“; Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„64. Metinis veiklos planas – aukščiausiosios audito institucijos tam
tikrų vienų biudžetinių metų Valstybės kontrolės veiklos planavimo dokumentas, kuriame nustatoma veiklos apimtis sudarytas atlikus viešojo sektoriaus veiklos sričių stebėseną, išanalizavus esamas bei galimas veiklos rizikas ir įtraukus privalomus pagal teisės aktus auditus bei vertinimus.“
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2019-01-23
8 keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiant valstybinio audito išvadą prieš žodį „nuomonė“ įterpti žodį „nepriklausoma“, kaip nurodyta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 5 dalyse; Pritarti Argumentai:
įstatymo projekto nuostata tikslinama atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymą. 2. Atsižvelgiant į tai, kad atitikties ir finansinio audito sąvokose aiškiai apibrėžti šių auditų objektai, siūlytina nebekartoti dėl ko reiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Valstybinio audito išvada – valstybinio
audito dokumentas, kuriame atlikus finansinį ir (ar) atitikties auditą pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė dėl audituoto subjekto metinių (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių ir (ar) viešojo ir vidaus administravimo veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams.“
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2019-01-23
12 atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje vartojamos tokios sąvokos kaip „finansinių ataskaitų auditas“, „audito įmonė“, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikti nuorodą ir į Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymą (toliau ‒ Audito įstatymas); Pritarti Argumentai:
įstatymo projekto nuostata tikslinama atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymą. 2. atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas pasiūlė svarstomo įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti nauja „Valstybinio auditoriaus“ apibrėžtimi, atitinkamai keistina minėto straipsnio dalių numeracija. (Žr. 4 Audito komiteto pasiūlymą). Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1213. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
arba vartojamos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse.“ 5.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-23
1 keičiamo įstatymo
kontrolė teiks Vyriausybei siūlymus dėl asignavimų ateinantiems metams poreikio; Pritarti Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Aukščiausiajai audito institucijai Valstybės kontrolei skiriamų valstybės biudžeto asignavimų dydį tvirtina Seimas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu įstatyme. Aukščiausioji audito institucija Valstybės kontrolė, įsivertinusi valstybės biudžeto asignavimų poreikį ateinantiems biudžetiniams metams ateinančiais biudžetiniais metais, teikia siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei biudžetų rengimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Seimo Audito komitetas vertina Vyriausybės Seimui pateiktame valstybės biudžeto projekte aukščiausiajai audito institucijai Valstybės kontrolei siūlomą valstybės biudžeto asignavimų atitiktį jos poreikiui Valstybės kontrolės poreikiams pateikdamas išvadą ir prireikus šią išvadą pristato Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.“
6Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2019-01-23
2 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-2183 (toliau ‒ Įstatymo projektas) 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės kontrolieriui atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti neatsiskaitytinai kas mėnesį skiriama paskutinio šalies ūkio vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma. Siekiant skaidrumo naudojant valstybės biudžeto lėšas, siūloma numatyti, kad tokios lėšos naudojamos atsiskaitytinai, ir šią dalį papildyti nurodant, kas nustato šių lėšų naudojimo tvarką. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą prie 2 J. Kriaučienės pasiūlymo. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-23
3 keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad aukščiausiosios audito institucijos finansinių ataskaitų auditą kiekvienais metais atlieka audito įmonė. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių ataskaitų auditas atliekamas vadovaujantis Audito įstatymo nuostatomis ir jį atlikus pateikiama auditoriaus išvada (Audito įstatymo 2 straipsnio 5 ir 12 dalys), sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl aukščiausiosios audito institucijos atsiskaitymo Seimui ir Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nuostatas siūloma keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį dėstyti nurodant, kad „aukščiausiosios audito institucijos finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada, finansinių ataskaitų audito ataskaita ir aukščiausiosios audito institucijos veiklos ataskaita pateikiamas Seimui iki gegužės 31 dienos“;
Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą prie 7 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. 8.
8Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2019-01-23
5 keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalį tikslinti nurodant, kokia tvarka (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ar kita) atrenkami Valstybės kontrolės veiklos išorės vertinimą atliksiantys nepriklausomi išorės vertintojai, ir tikslinti, kas pristatoma Seimui ̶ nepriklausomų išorės vertintojų parinkimo tvarka ar tokių vertintojų sąrašas;
Pritarti Argumentai:
kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos, nepriklausomas išorės vertinimas atliekamas Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI nustatyta tvarka (pagal tarptautinį aukščiausiųjų audito institucijų standartą Nr. 5600). 2. Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos, nepriklausomas išorės vertinimas planuojamas vykdyti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto nuostatą, numatant, kad išorinis veiklos auditas atliekamas tarptautinių organizacijų nustatyta tvarka ir atsisakyti klaidinančios bei pertekline laikytinos nuostatos dėl vertintojų parinkimo pristatymo Seimui. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės veiklos išorinį vertinimą ne rečiau kaip kartą per penkerius 5 metus atlieka nepriklausomi išorės vertintojai tarptautinių organizacijų nustatyta tvarka. Nepriklausomų išorės vertintojų parinkimas pristatomas Seimui. Išorinio vertinimo rezultatai pateikiami Seimui.“ 9.
keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, 9 straipsnio 1 dalies 7, 8 punktuose, 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 15 straipsnio 1 dalyje tikslinti vartojamas sąvokas
„išvados“ ir „(audito) ataskaitos“ atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2
straipsnio 7 ir 8 dalyse vartojamas sąvokas „valstybinio audito ataskaita“ ir „valstybinio audito išvada“; Pritarti iš dalies Argumentai:
projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje vartojama sąvoka „valstybinio audito ataskaitas“, todėl nuostata nėra keistina,
projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies
įvardinamos ne tik valstybinio audito ataskaitos ir išvados, bet ir ataskaitos bei išvados, parengtos vykdant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas. Dėl šios priežasties minėtose nuostatose numatytų dokumentų konkretizuoti netikslinga,
minimi įstatymo projekto straipsniai tikslinami atsižvelgiant į Vyriausybės pastabą (Žr. 8 ir 10 Audito komiteto pasiūlymus),
į tai, kad Valstybės kontrolė gali teikti ne tik valstybinio audito ataskaitas, bet ir kitus dokumentus, turi būti patikslintas įstatymo projekto 14 straipsnis, reglamentuojantis su kokiais Valstybės kontrolės dokumentų projektais gali susipažinti audituojamas subjektas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Audituojamas subjektas Subjektas turi teisę susipažinti su valstybinio audito ataskaitos ar vertinimo dokumento projektu ir per aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės nustatytą, ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą teikti pateikti dėl jo pastabas.“ 10.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-23
113 N Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenų prašymai ir skundai nagrinėjami, jeigu jie yra tiesiogiai susiję su aukščiausiosios audito institucijos veiklos rezultatais. Siūloma papildyti šią dalį nurodant, kokie būtų Valstybės kontrolės veiksmai gavus asmens prašymą ar skundą, kuris nėra tiesiogiai susijęs su Valstybės kontrolės veiklos rezultatais (persiųsti pagal kompetenciją nagrinėti kitai institucijai, informuoti asmenį apie prašymo nenagrinėjimą ar pan.). Taip pat siūlytume patikslinti to paties straipsnio 3 dalį nurodant subjektą, kuris tvirtina Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos aprašą Valstybės kontrolėje. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į Vyriausybės pastabą, siūlytina papildyti įstatymo projektą nustatant, kad valstybės kontrolierius nustato asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo Valstybės kontrolėje tvarką. Joje būtų aptarti Valstybės kontrolės veiksmai gavus asmens prašymą ar skundą, kuris nėra tiesiogiai susijęs su Valstybės kontrolės veiklos rezultatais (persiųsti pagal kompetenciją nagrinėti kitai institucijai, informuoti asmenį apie prašymo nenagrinėjimą ar pan.). Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 9 straipsnį nauja 13 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„13) nustato asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo Valstybės kontrolėje
tvarką;“. 11.
11Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2019-01-23
12 atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad aukščiausioji audito institucija nusistatys ir taikys metodinius dokumentus, t. y. metodikas, parengtas pagal tarptautiniu lygiu pripažintus standartus, taip pat atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, kuriais vadovaujantis bus atliekamas valstybinis auditas, siūloma paaiškinti, kas yra keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta „vieninga audito metodikos taikymo praktika“;
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į Vyriausybės pastabą, taip pat į tai, kad Valstybės kontrolės vykdoma veikla atliekama vadovaujantis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais, siūlytina kaip klaidinančios ir perteklinės atsisakyti nuostatos, pagal kurią valstybės kontrolieriaus pavaduotojas užtikrina vieningą audito metodikos taikymo praktiką. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą: „2) užtikrina vieningą audito metodikos taikymo praktiką;“. 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies punktų numeraciją. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-23
31 keičiamo įstatymo 10 straipsnį tikslinti nustatant, kas sudaro Valstybės kontrolės administraciją, nes, remiantis keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, jai vadovauja administracijos vadovas, kuris koordinuoja ir kontroliuoja valstybės kontrolieriaus priskirtų kitų (ne valstybinį auditą atliekančių) Valstybės kontrolės administracijos padalinių veiklą;
Pritarti Argumentai: Pritariant Vyriausybės pasiūlymui, siūlytina papildomai patikslinti, kad institucijos administracijos vadovas atlieka kontrolieriaus pavedimus, o ne funkcijas. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) koordinuoja ir kontroliuoja valstybės
kontrolieriaus priskirtų administravimo ir išteklių valdymo ar kitų (ne valstybinį auditą atliekančių) aukščiausiosios audito institucijos administracijos padalinių, padedančių įgyvendinti Valstybės kontrolės uždavinius ir vykdančių vidaus administravimą veiklą, užtikrina, kad optimaliai būtų valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai;“. 2. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „75) atlieka kitas kitus valstybės kontrolieriaus pavestas funkcijas pavedimus.“
13Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2019-01-23
32 keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovas kontroliuoja aukščiausiosios audito institucijos administracinę ūkinę veiklą. Siekiant teisinio aiškumo, vietoj sąvokos „administracinė ūkinė veikla“ siūloma vartoti sąvoką „vidaus administravimo veikla“. Pažymėtina, kad vidaus administravimas apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir apima veiklą, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą;
Pritarti Argumentai:
pastabai, papildytas svarstomo įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalies 1 punktas (žr. Audito komiteto argumentus ir pasiūlymą prie 12 Vyriausybės pastabos). 2.
administravimo ir išteklių valdymo veikla apima ir ūkinę veiklą, taip pat aukščiau esančiu pasiūlymu įtvirtinta administracijos vadovo pareiga koordinuoti institucijos padalinių, vykdančių vidaus administravimo veiklą, todėl tikslinga kaip perteklinio atsisakyti svarstomo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punkto. Pasiūlymas:
1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punktą:
„2) kontroliuoja aukščiausiosios audito institucijos
administracinę ūkinę veiklą;“
straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3-6 punktus atitinkamai laikyti 2-5 punktais. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-23
33 keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovas dalyvauja organizuojant ir koordinuojant valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų pavedimų vykdymą, teisės aktų projektų rengimą, derinimą ir koordinavimą. Siūloma išbraukti žodžius „ir koordinavimą“ kaip perteklinius;
Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą prie 15 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. 15.
15Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2019-01-23
13 keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąvoką
„materialinių vertybių inventorizacija“ tikslinti atsižvelgiant į Lietuvos
Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme vartojamas sąvokas, į Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 19 straipsnio 9 dalies nuostatas ir į tai, kad inventorizacija apima ne tik turtą, bet ir įsipareigojimus, taip pat siūloma šį punktą papildyti nuostata, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje minimi asmenys turi teisę tikrinti ne tik turtą, bet ir įsipareigojimus;
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnius nauja redakcija dėstomo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) atlikti kontrolinius matavimus, materialinių vertybių inventorizaciją ar kitaip tikrinti audituojamo subjekto turtą ir įsipareigojimus, taip pat atlikti kitus būtinus veiksmus;“. 16. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1, 5, 6, 9, 11 dalyse numatyti auditai apibrėžti kaip vertinimai, siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto („specifinių sričių auditas ar vertinimas“), 11 straipsnio 2 dalies („audito ir vertinimo ataskaita“), 13 straipsnio 2, 3 dalių („auditus ar vertinimus“) nuostatas;
Pritarti iš dalies Argumentai: Nors auditai sąvokose apibrėžiami kaip vertinimai, tačiau kitose keičiamo įstatymo nuostatose auditai visur įvardinami kaip auditai, o sąvoka „kiti vertinimai“ suprantama kaip biudžeto politikos kontrolės institucijos vykdoma veikla, t. y. „kiti vertinimai“ siejami tik su biudžeto politikos kontrolės veiklos rezultatu (žr. svarstomo įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnis, 13 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnis, 26 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Žr.
Žr. 13 Audito komiteto pasiūlymą, taip pat komiteto pasiūlymus prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabos ir prie 1 Vyriausybės pastabos, taip pat komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2183(2). Siekiant teisinio aiškumo siūlytina patikslinti Vyriausybės minimus svarstomo įstatymo projekto 11 straipsnio nuostatas. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) pasitelkti atitinkamų reikiamų sričių specialistus ir įstaigas, kai atliekamas specifinių sričių auditas ar vertinimas.“
nauja redakcija dėstomo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
audito institucijos tarnautojai Valstybės kontrolės darbuotojai, dalyvaujantys atliekant valstybinį auditą, vykdantys biudžeto politikos kontrolės funkcijas atliekantys kitus vertinimus, privalo:
1) gerbti audituojamo ar vertinamo subjekto teises ir teisėtus interesus;
2) neskelbti atlikto audito ar vertinimo duomenų ir viešai jų nevertinti tol, kol nepasirašyta audito ar vertinimo ataskaita ar išvada;. 3) saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis;
4) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia riboto naudojimo informacija kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai. 17. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-23
1 atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo, įsigaliojusio 2019 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų apibrėžtį, siūloma keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje po žodžio „institucijoms“ įrašyti žodžius „ir įstaigoms“; Pritarti Žr. pasiūlymą prie 24 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. 18.
18Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2019-01-23
2 Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad buvimas valstybės tarnybos sudėtine dalimi neužtikrina visaverčio funkcinio ir organizacinio savarankiškumo, būtino nešališkai ir netrikdomai vykdyti aukščiausiajai audito institucijai patikėtus uždavinius ir pasiekti tinkamą veiklos kokybę. Manytina, kad Įstatymo projekte numatytos pakankamos priemonės Valstybės kontrolės funkciniam ir organizaciniam savarankiškumui užtikrinti: Valstybės kontrolės teisinis statusas ir vieta valstybės institucinėje sąrangoje (keičiamo įstatymo 3 straipsnis), finansavimo tvarka (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys), apsauga nuo išorinio spaudimo (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, 19 straipsnio 3 dalis), galimybė laisvai planuoti ir vykdyti auditus (keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje valstybės tarnyba apibrėžiama kaip valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinė veikla, kuria atliekamos viešojo administravimo funkcijos ir (arba) padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas. Taigi, valstybės tarnybos, kaip profesinės veiklos, turinį sudaro viešojo administravimo funkcijų atlikimas ir (arba) pagalba valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas.
Atsižvelgiant į tai, kad viešojo administravimo funkcijų atlikimas laikytinas pagrindiniu valstybės tarnybos ir darbo santykių skiriamuoju bruožu, o Valstybės kontrolės tarnautojai atlieka viešojo administravimo funkcijas valstybinio audito ir biudžeto politikos kontrolės srityse, todėl Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikytinos Valstybės kontrolės tarnautojams, kiek tai neprieštarauja Įstatymo projekto tikslams. Nepritarti
kontrolė neatlieka viešojo administravimo veiklos kaip tai apibrėžta Viešojo administravimo įstatyme. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio
administravimo subjekto administracinės veiklos kokybę ir efektyvumą, taip pat vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos patikimumą. Be to, pagal galiojančio Valstybės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 9 punktą, Valstybės kontrolei pavesta vertinti ir viešojo administravimo veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Šie įgaliojimai Valstybės kontrolei priskirti siekiant „skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui“ (Valstybės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 punktas). Institucija audituoja viešojo administravimo veiklą, o ne ją vykdo. Pabrėžtina, kad Valstybės kontrolė, kaip ir didžioji dalis viešojo sektoriaus subjektų (pvz. biudžetinės įstaigos – mokyklos; viešosios įstaigos, kurių steigėjas yra valstybė arba savivaldybė ir kt.), neatlieka viešojo administravimo funkcijų, tačiau yra viešojo administravimo sistemos, kaip visos viešojo sektoriaus sistemos, dalis. 2.
kontrolė neatlieka viešojo administravimo funkcijų, tačiau kaip viešojo administravimo sistemos subjektas atlieka jai Konstitucijoje ir įstatymais priskirtas kitas (ne viešojo administravimo) veiklas valstybinio audito ir biudžeto politikos kontrolės srityse. Atsižvelgiant į tai, Valstybės kontrolės darbuotojams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos neturi būti taikomos, nes jie kaip ir institucija nevykdo viešojo administravimo veiklos (funkcijų). 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos viešajame sektoriuje egzistuoja įvairi praktika, kai valstybinės valdžios įstaigos (pvz. VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, VšĮ Europos socialinio fondo agentūra ir kt.), kurios de facto vykdo viešojo administravimo veiklas, nėra valstybės tarnybos sudėtinė dalis, kai tuo tarpu Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (iš esmės vykdanti analogiškas funkcijas tik kitoje srityje) yra valstybės tarnybos sudėtinė dalis. Visos šios institucijos yra vykdomosios valdžios reguliavimo sferoje, tačiau, kaip matyti, Vyriausybė pritaria (suprasdama institucijų ir jų sričių specifiškumą bei jų poreikius žmogiškiesiems ištekliams), tokiai viešojo sektoriaus pagal darbuotojų statusą decentralizacijai. 4. Akcentuotina, kad Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodžio 6 d. nutarime, konstatavo, kad tam, jog visos Valstybės kontrolei pavestos funkcijos būtų vykdomos objektyviai, ši institucija turi būti savarankiška. Išimtinė valstybinio audito paskirtis yra neįtakojamai nuo skirtingų valdžios grandžių užtikrinti visuomenės viešąjį interesą - prižiūrėti ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas.
Tai užtikrinti galima tik įtvirtintinus įstatymines prielaidas, reikiamu mastu garantuojančias valstybinio audito nešališkumą ir objektyvumą nuo vykdomosios valdžios, t. y. eliminuojant audito institucijos dalyvavimą vykdomosios valdžios konstruojamoje ir betarpiškai administruojamoje centralizuotoje valstybės tarnybos sistemoje, kuri tiesiogiai apsprendžia institucijos profesinius, finansinius, techninius ir kt. pajėgumus. 5. Aukščiausiosios audito institucijos gali objektyviai ir veiksmingai vykdyti savo uždavinius tik tada, kai jos yra nepriklausomos nuo bet kurio esamo ar būsimo audito subjekto ir apsaugotos nuo šių subjektų daromos ar galimos išorinės įtakos, įskaitant, tačiau neapsiribojant, įtaką daromą per Valstybės tarnybos įstatymo (kaip sistemos) institutus ir instrumentus. Todėl visuomenės viešojo intereso - teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir tinkamai vykdomas valstybės biudžetas - pakankamos apsaugos aspektu itin svarbios Valstybės kontrolės veiklos teisinio reguliavimo garantijos (ypač - valstybinio audito valdymo aspektu), puoselėjančios visus keturis jos nepriklausomumo elementus - funkcinį, institucinį (organizacinį), veiklos ir finansinį - ir svarbi jų vienovė. 19. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-23
3 keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybinis auditorius – aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas, atliekantis valstybinį auditą ar valstybinio audito priežiūrą ar peržiūrą, prisiekęs Lietuvos Respublikai ir turintis administracinius įgaliojimus ir šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas.
Siekiant valstybinio auditoriaus kompetencijos apimties aiškumo, atskleistinas sąvokos
„valstybinio audito priežiūra ir peržiūra“ turinys, taip pat,
atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą viešojo administravimo apibrėžtį, siūloma vietoj sąvokos
„administraciniai įgaliojimai“ vartoti sąvoką „viešojo administravimo
įgaliojimai“; Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolės darbuotojai neatlieka viešojo administravimo, įstatymo projekte siūlytina sąvokos „viešojo administravimo įgaliojimai“ nevartoti. Žr. 4 ir 16 Audito komiteto pasiūlymus. 20. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-23
21 3,3 Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, 21 straipsnio
pavaduotojui turėti įvairių sričių darbo stažą, tarp kurio paminėtas ir apskaitos, ir finansinio darbo stažas, siūloma arba atsisakyti apskaitos srities darbo stažo išskyrimo, paliekant tik finansinio darbo stažą, arba palikti apskaitos sritį, bet ją patikslinti į „buhalterinės apskaitos“, ir paminėti kitas sritis, ne mažiau susijusias su valstybiniu auditu, t. y. „valstybinio audito, finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo“. Pritarti Žr. pasiūlymą prie 29 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. 21.
21Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2019-01-231
šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kuris sudaro prielaidas netekti nepriekaištingos reputacijos ir būti atleistam iš tarnybos ar darbo bei netekti galimybės į ją (jį) sugrįžti 5 metus. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų teisių ir laisvių ribojimas reikalauja įstatyminio reguliavimo, keičiamo įstatymo 26 straipsnį siūloma tikslinti nustatant, kas ir kokiais kriterijais vadovaudamasis priims sprendimą dėl darbo pareigų pažeidimo priskyrimo šiurkščiam pažeidimui. Pritarti Žr. 21 Audito komiteto pasiūlymą. 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-23
3, 4, 5,6
užmokestis ir atostogos“ siūloma reglamentuoti visų aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų (valstybės kontrolieriaus, jo pavaduotojų, administracijos vadovo ir kitų tarnautojų) darbo užmokestį. Pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3‒6 dalis, kuriose numatyti aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų pareiginės algos dydžiai, valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydis susiejamas su šalies ūkio darbuotojų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu ir yra lygus 6 vidutiniams darbo užmokesčiams, valstybės kontrolieriaus pavaduotojų ir administracijos vadovo
Įstatymo projekte valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų, kitų tarnautojų darbo užmokestį nustatant siūlomu būdu, šių tarnautojų darbo apmokėjimas išsiskirtų iš bendros valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos, kurioje nustatant darbo užmokestį taikomas pareiginės algos bazinis dydis, kuris, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą), minimaliosios mėnesinės algos dydį ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, kasmet tvirtinamas Seimo įvertinus valstybės politikams ir valstybės pareigūnams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus bei nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį. Pagal Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų, kitų tarnautojų darbo užmokestis viršytų ar susilygintų su kitų aukščiausių valstybės pareigūnų darbo užmokesčiu. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo principą ir į tai, kad Valstybės kontrolė yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje eksplicitiškai įvardytų subjektų (šalia Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kt.), Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikti argumentai, kuriais būtų pagrindžiamas Valstybės kontrolės darbuotojų darbo apmokėjimo išimtinio teisinio reguliavimo, palyginti su kitais Konstitucijoje įvardytais subjektais, įtvirtinimas, nėra pakankami. Pritarti iš dalies Argumentai: 1.
Siūlomas darbo užmokesčio nustatymo modelis nesukurtų precedento neturinčios praktikos teisinio reguliavimo srityje, kadangi kitokia nei Valstybės tarnybos įstatyme reglamentuojama darbo užmokesčio formavimo tvarka šiuo metu taikoma ir kitiems specifines funkcijas vykdančių institucijų vadovaujantiems asmenims, pvz., Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkui ir viršininko pavaduotojams (Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 23 straipsnio 4 dalis), Lietuvos banko valdymo organų nariams (Lietuvos banko įstatymo 10 straipsnio 7 dalis), t. y. šių asmenų darbo užmokesčio teisiniai pagrindai nustatyti ne Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, o šių institucijų veiklos pagrindus apibrėžiančiuose teisės aktuose. 2. Tačiau atsižvelgiant į Vyriausybės pastabą dėl Valstybės kontrolės darbuotojams siūlomo darbo užmokesčio dydžio, Audito komitetas pateikė pasiūlymą dėl institucijos darbuotojams taikytinų darbo užmokesčio didžiausių galimų skirti koeficientų įtvirtinimo svarstomame įstatymo projekte. Žr. 23 Audito komiteto pasiūlymą. 23. Seimo narys A. Sysas, 2019-03-20
29 Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto IX skyrių ir jį išdėstyti taip:
tarnautojų darbo užmokestį, apmokėjimo tvarką ir sąlygas nustato šis ir kiti įstatymai. 2. Valstybės kontrolierius nustato aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. 3. Valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydis yra lygus šešiems šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir kas ketvirtį skelbia Lietuvos statistikos departamentas, dydžiams. 4. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojų ir aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovo pareiginės algos dydis yra lygus 90 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. 5.
pareigas, pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 85 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Valstybiniai auditoriai, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinį auditą, vykdantys biudžeto politikos kontrolės funkcijas, pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 80 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Kitų aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 75 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Konkrečius pareiginės algos pastoviosios dalies dydžius valstybės kontrolierius nustato darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgdamas į šio įstatymo nuostatas. Darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms gebėjimų turėjimas ir panašiai). Pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos nustatomos darbo apmokėjimo sistemoje, tačiau ši dalis negali viršyti 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Pareiginės algos kintamąją dalį sudaro priemokos: už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo funkcijas, arba už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, arba už darbą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. 6. Valstybės kontrolieriui, valstybės kontrolieriaus pavaduotojams ir aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovui pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma. 7.
tarnautojams už didelio masto sudėtingus ir reikšmingus valstybei ir visuomenei valstybinius auditus ar už kitus aukščiausiosios audito institucijos veiklai reikšmingus rezultatus gali būti išmokama vienkartinė piniginė išmoka. Vienkartinė piniginė išmoka negali viršyti aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareiginės algos dydžio (šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas einančių tarnautojų pastoviosios dalies dydžio) ir mokama neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka. 8. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su aukščiausiosios audito institucijos misija ir tikslais susijusi veikla, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos, kurios nėra įskaičiuojamos į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytą aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo užmokestį. Už laiką, kurį aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas dalyvauja minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, darbo užmokestis iš aukščiausiajai audito institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų aukščiausiosios audito institucijos tarnautojui nemokamas. 9. Duomenys apie aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo užmokestį yra vieši. Šie duomenys teikiami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. 10.
tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas netaikomas. 29 straipsnis. Atostogos
atostogų, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai taip pat turi teisę į šio įstatymo nustatytas kasmetines atostogas. 2. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojui, turinčiam didesnį negu dvejų metų darbo aukščiausiojoje audito institucijoje stažą, už kiekvienus paskesnius darbo aukščiausiojoje audito institucijoje metus kasmetinės atostogos pailginamos viena darbo diena kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 32 darbo dienos.“ Nepritarti Argumentai:
kontrolės darbuotojams Valstybės tarnybos įstatymas neturi būti taikomas, nes Valstybės kontrolė neatlieka viešojo administravimo veiklos kaip tai apibrėžta Viešojo administravimo įstatyme. Valstybės kontrolė, kaip ir didžioji dalis viešojo sektoriaus subjektų (pvz. biudžetinės įstaigos – mokyklos; viešosios įstaigos, kurių steigėjas yra valstybė arba savivaldybė) neatlieka viešojo administravimo funkcijų, tačiau yra viešojo administravimo sistemos (kaip visos viešojo sektoriaus sistemos) dalis. Valstybės kontrolės darbuotojai neatlieka viešojo administravimo funkcijų, tačiau institucija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas atlieka jai Konstitucijoje ir įstatymais priskirtas kitas (ne viešojo administravimo) veiklas valstybinio audito ir biudžeto politikos kontrolės srityse. 2. Tiek atliktoje išorinėje Valstybės kontrolės peržiūros ataskaitoje, kurią, vadovaujant Europos Audito Rūmams, per 2019 m. atliko išorės audito ekspertai iš Jungtinės Karalystės ir Lenkijos aukščiausiųjų audito institucijų, tiek Europos Komisijos parengtoje šalies ataskaitoje „Lietuva 2020“ akcentuojama, kad esamas Valstybės kontrolės nepriklausomumas nėra pakankamas.
Nurodoma, kad būtina imtis konkrečių veiksmų siekiant turėti tokią instituciją, kuri gali nepriklausomai ir, nepatirdama audituojamųjų subjektų poveikio, atsirinkti valstybinius auditorius ir įgyvendinti kitus su žmogiškųjų išteklių ir valstybiniam auditui būtinų kompetencijų valdymu bei išlaikymu susijusius veiksmus. Pažymėtina, kad Valstybės kontrolė darbuotojai gali objektyviai ir veiksmingai vykdyti savo uždavinius tik tada, kai jie yra nepriklausomi nuo bet kurio esamo ar būsimo audito subjekto ir apsaugoti nuo šių subjektų daromos ar galimos išorinės įtakos, įskaitant, tačiau neapsiribojant, įtaka daromą per Valstybės tarnybos įstatymo (kaip sistemos) institutus ir instrumentus. Valstybės kontrolės darbuotojai negali ir neturi vertinti valstybės tarnybos sistemos, kuri apsprendžia jų darbo užmokestį, skatinimą, vertinimą ir kt. Tik nebūdami sistemos dalimi, darbuotojai valstybės tarnybos sistemą galės vertinti nesuinteresuotai, objektyviai ir nešališkai. 3. Pažymėtina, kad prieš inicijuodama svarstomus įstatymo pakeitimus, Valstybės kontrolė išanalizavo aukščiausiųjų audito institucijų darbuotojų teisinį statusą ir jų darbo apmokėjimo reglamentavimą 14-oje Europos Sąjungos valstybių narių: Belgijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Graikijoje, Kroatijoje, Italijoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Austrijoje, Portugalijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Visose minėtose šalyse aukščiausiųjų audito institucijų darbuotojams už darbą apmokama ne pagal tų šalių valstybės tarnybos reikalavimus, o pagal atskirą reguliavimą. 4.
tai, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinta tarnautojų darbo užmokesčio sistema riboja institucijos galimybes pritraukti ir išlaikyti aukštos kompetencijos darbuotojus, nes didelę tarnautojo darbo užmokesčio dalį (iki 30 procentų) sudaro priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas). Esamas teisinis reglamentavimas sudaro kliūtis Valstybės kontrolei konkuruoti darbo rinkoje atsirenkant išorės profesionalus, turinčius specializuotas žinias bei sertifikuotas kompetencijas iškirtinės tematikos analizei ir vertinimui, tačiau neturinčius tarnybos stažo. Žr. 23 Audito komiteto pasiūlymą ir argumentus. 24. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-23
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad valstybės biudžeto ir (ar) įsteigtų fondų ar kitų lėšų šiam įstatymui įgyvendinti nereikia. Įvertinus nuo 2019 m. sausio 1 d. keičiamame įstatyme numatomus Valstybės kontrolės tarnautojų pareiginės algos dydžius ir atsižvelgiant į 2018–2021 metų ekonominės raidos scenarijų (paskelbtas Finansų ministerijos interneto svetainėje 2018 m. rugsėjo 12 d.), pagal kurį prognozuojamas vidutinio darbo užmokesčio augimas 2019 m. – 7,5 proc., 2020 m. – 6,4 proc., 2021 m. – 6 proc., darytina išvada, kad, priėmus siūlomą įstatymą ir jam įgyvendinti neskiriant papildomų valstybės biudžeto asignavimų, Valstybės kontrolės struktūra toliau turėtų būti optimizuojama. Pažymėtina, kad 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Valstybės kontrolės tarnautojų darbo užmokesčiui padidinti papildomų valstybės biudžeto asignavimų nenumatyta.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad
„<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai
išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Atsižvelgiant į šiame punkte išdėstytus argumentus, siūlytina numatyti vėlesnę, su biudžetinių metų pradžia sutampančią, keičiamo įstatymo įsigaliojimo (atitinkamai tikslinant ir nuostatas dėl keičiamo įstatymo taikymo) datą. Pritarti Žr. 24 Audito komiteto pasiūlymą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-16 * iš esmės pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2183 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo nario A. Syso, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Jadvygos Kriaučienės pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Argumentai:
Audito komitetas, svarstydamas įstatymo projektą Nr. XIIIP-2183 atsižvelgė į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę bei argumentus, tačiau pritarė ne visiems pateiktiems pasiūlymams. Žr. Audito komiteto išvadą ir patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2183(2). 2.
komitetas, 2019-11-06 * pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, bei pagal Komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Argumentai: Audito komitetas, svarstydamas įstatymo projektą Nr. XIIIP-2183 atsižvelgė į Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę bei argumentus, tačiau pritarė ne visiems pateiktiems pasiūlymams. Žr. Audito komiteto išvadą ir patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2183(2). 3. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-16
3 Argumentai: Valstybės kontrolės darbuotojų sudėtį tikslinga nustatyti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį tikslinga išbraukti. Pasiūlymas: Išbrauti projekto 1 straipsniu keičiamo Valstybės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalį:
„3. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas – valstybės kontrolierius,
valstybės kontrolieriaus pavaduotojai, aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovas, valstybiniai auditoriai ir tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinį auditą, tarnautojai, vykdantys biudžeto politikos kontrolę, ir kiti aukščiausiosios audito institucijos darbuotojai.“ Nepritarti Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 40 punktu, įstatymo sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) turi būti dėstomos įstatymo pradžioje. Atsižvelgiant į tai, valstybės kontrolės darbuotojų apibrėžtis dėstoma svarstomo įstatymo projekto 2 straipsnyje. 4. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-16
7 Argumentai: Sąvokos „valstybinio audito ataskaitos“ apibrėžtį tikslinga papildyti žodžiu „rekomendacijos“, nes šis elementas yra neatskiriama valstybinio audito ataskaitos dalis.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybinio audito ataskaita – valstybinio
audito dokumentas, kuriame pateikiami atlikto valstybinio audito apimtis, ir rezultatai ir rekomendacijos.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Valstybinio audito ataskaita yra atlikto valstybinio audito rezultatas. Minėtu rezultatu turi būti laikomos ne tik ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos, bet ir visas ataskaitos turinys, įskaitant ataskaitos priedus. Dėl šios priežasties nėra tikslinga konkrečiai įvardinti, kas pateikiama valstybinio audito ataskaitoje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įtvirtinti, kad valstybinio audito ataskaitoje pateikiami valstybinio audito rezultatai. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Valstybinio audito ataskaita – valstybinio audito dokumentas, kuriame pateikiami atlikto valstybinio audito apimtis ir rezultatai.“
komitetas, 2019-10-16
9 Argumentai: Projektu siūloma įtvirtinti sąvokos „valstybinis auditas“ apibrėžtis yra bendro pobūdžio ir nenurodo specifinių šio audito rūšies požymių, todėl siūlome ją papildyti, įrašant, kad atliekamas vadovaujantis tarptautiniais standartais. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo Valstybės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Valstybinis auditas – nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas Aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės audituojamuose subjektuose vadovaujantis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Pritariant Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui, siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto 12 straipsnį, reglamentuojantį valstybinio audito tipus bei dokumentus, kuriais vadovaujantis atliekami valstybiniai auditai. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinis auditas atliekamas vadovaujantis tarptautiniais audito standartais ir tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais.“
komitetas, 2019-10-16
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Jadvygos Kriaučiūnienės pasiūlymą, tikslinga detaliau reglamentuoti Valstybės kontrolės tarybos, kaip patariamosios institucijos, paskirtį ir veiklą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Valstybės kontrolės įstatymo 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės taryba
kontrolėje sudaroma taryba, valstybės kontrolieriaus patariamoji institucija, svarstanti strateginius aukščiausiosios audito institucijos svarbius Valstybės kontrolės veiklos ir tarnybos Valstybės kontrolėje klausimus. 2. Tarybos narių skaičių, jos personalinę sudėtį (įtraukiant ir visuomenės atstovus), kompetenciją ir darbo tvarką nustato valstybės kontrolierius.“ Pritarti iš dalies Argumentai: 1.
Teikiamu pasiūlymu siūloma nustatyti, kad Valstybės kontrolės taryba sprendžia „svarbius“ Valstybės kontrolės veiklos ir tarnybos Valstybės kontrolėje klausimus“. Pagal pateiktą nuostatos formuluotę nėra aišku, kas yra „svarbus“ institucijos veiklos klausimas. Pagal šiuo metu galiojančius, valstybės kontrolieriaus patvirtintus nuostatus taryba svarsto institucijos strategiją, jos įgyvendinimą, metinio veiklos plano ir metinės veiklos ataskaitos projektus, kitus institucijai ir jos veiklai svarbius klausimus. Teigtina, kad institucija turi turėti galimybes laiku reaguoti į besikeičiančias aplinkybes, o institucijos vadovas pagal poreikį pavesti tam tikrų užduočių vykdymą institucijos organams, šiuo atveju tarybai. Dėl šios priežasties siūlytina nustatyti, kad tarybos darbo reglamentą tvirtina valstybės kontrolierius. 2. Pateiktu pasiūlymu taip pat siūloma į institucijos tarybos sudėtį įtraukti visuomenės atstovus. Atlikus išorinę Valstybės kontrolės peržiūrą, kurią, vadovaujant Europos Audito Rūmams, per
aukščiausiųjų audito institucijų, įstatymų leidėjui pateikta rekomendacija užtikrinti, kad valstybės kontrolierius turėtų teisę spręsti su personalu susijusius klausimus, nes tai viena iš valstybės kontrolės nepriklausomumo sąlygų. Siekiant įgyvendinti pateiktą rekomendaciją siūlyta nustatyti, kad tarybos personalinę sudėtį tvirtina valstybės kontrolierius. Žr. 8 Audito komiteto pasiūlymą prie 6 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. 7. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-16
6 N Argumentai: Tikslinga suderinti keičiamo Valstybės kontrolės įstatymo ir Seimo statuto nuostatas dėl Valstybės kontrolės veiklos parlamentinės kontrolės vykdymo.
Pasiūlymas: Papildyti projekto 1 straipsniu keičiamo Valstybės kontrolės įstatymo 6 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Valstybės kontrolės veiklos parlamentinę
kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas. Seimo komitetas rengia ir teikia siūlymus dėl teisės aktų, susijusių su Valstybės kontrolės veikla, tobulinimo, taip pat rekomendacijas dėl Valstybės kontrolės veiklos tobulinimo. Seimo komitetas turi teisę gauti ir svarstyti Valstybės kontrolės veiklos ataskaitas, duomenis apie Valstybės kontrolei skirtų lėšų naudojimą, kitą informaciją Valstybės kontrolės veiklos klausimais.“ Nepritarti Pažymėtina, kad Valstybės kontrolės veiklos parlamentinės kontrolės vykdymas nėra svarstomo įstatymo projekto reguliavimo objektas. Komiteto siūlomi pakeitimai detaliai reglamentuojami Seimo statute. 8. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-16
2 Argumentai: Siūlome išbraukti nuostatą, kad Valstybės kontrolė audituoja savivaldybių biudžetų vykdymą ir turto valdymą, nes projekte nėra aiškių nuostatų, kokia apimtimi tokie auditai būtų galimi, todėl būtų pažeidžiamas savivaldos savarankiškumo principas. Pasiūlymas: Išbraukti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį:
2Savivaldybių biudžetų vykdymą ir turto valdymą,
naudojimą ir disponavimą juo aukščiausioji audito institucija audituoja pagal veiklos apimtį, nustatytą šio įstatymo 13 straipsnyje. Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktą pasiūlymą, siūlytina patikslinti, kad Valstybės kontrolė audituoja valstybės biudžeto, skiriamo savivaldybių biudžetams, naudojimą. Žr. 8 Audito komiteto pasiūlymą. 9.
komitetas, 2019-10-16
14 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą dėl šios valstybės institucijos pavadinimo vartojimo, tikslinga atsisakyti žodžių „aukščiausioji audito institucija“ ir rašyti žodžius
„Valstybės kontrolė“, taip pat patikslinti nuostatas dėl Valstybės kontrolėje
dirbančių darbuotojų statuso. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nustato ir tvirtina aukščiausiosios audito
institucijos Valstybės kontrolės struktūrą, valstybės kontrolieriaus pavaduotojų kompetenciją, nenumatytą šio įstatymo 10 straipsnyje, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų pareigybių skaičių, Valstybės kontrolės struktūrinių padalinių nuostatus, tarnautojų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, sąrašą ir aprašus;“ Pritarti iš dalies Argumentai:
pateiktu pasiūlymu svarstomame įstatymo projekto straipsnyje vietoje pavadinimo „aukščiausioji audito institucija“ vartoti „Valstybės kontrolės“ pavadinimą. Žr. Audito komiteto argumentus prie 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. 2. Siūlytina nepritarti siūlymui įtvirtinti valstybės kontrolieriaus pareigą nustatyti pareigybių aprašus, nes viena iš darbo sutarties būtinųjų sąlygų – darbo funkcijų nustatymas darbo sutartyje, todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui, vadovaujantis Darbo kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, nėra privaloma papildomai tvirtinti ir pareigybių aprašymų (Žr. argumentus prie 10 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos). 3. Nepritartina siūlymui į Valstybės kontrolės darbuotojų sąrašus įtraukti valstybės tarnautojų, nes projektu nustatoma, kad Valstybės kontrolės darbuotojai, jeigu jie nėra skiriami įstatymų nustatyta tvarka, yra dirbantys pagal darbo sutartis. 10.
komitetas, 2019-10-16
Argumentai: Keičiamame įstatyme Valstybės kontrolėje kaip aukščiausioje audito institucijoje dirbančius asmenis ir toliau tikslinga skirstyti į šias grupes:
1) valstybės pareigūnai (valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai);
2) karjeros valstybės tarnautojai (valstybiniai auditoriai, Valstybės kontrolės administracijos vadovas, valstybės tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinius auditus, vykdantys biudžeto politikos kontrolę ir kiti darbuotojai, turintys valstybės tarnautojo statusą);
3) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Siekiant sudaryti prielaidas Valstybės kontrolės nepriklausomumui nuo vykdomosios valdžios tikslinga nustatyti, kad Valstybės kontrolės valstybės tarnautojams taikomas Valstybės tarnybos įstatymas, nebent kitaip yra numatyta Valstybės kontrolės įstatyme. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Valstybės kontrolės įstatymo 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų statusas Valstybės kontrolės darbuotojai
statusą yra valstybės pareigūnai (valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojai), valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. 1. 2. Valstybės kontrolieriui ir jo pavaduotojams kiti įstatymai taikomi tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis įstatymas. Su valstybės kontrolieriumi ir jo pavaduotojais darbo sutartys nesudaromos. Valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis ar skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat su darbu juridiniuose asmenyse.
Valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai negali gauti kito atlyginimo, išskyrus jiems nustatytą atlyginimą pagal einamas pareigas ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą bei autorinį atlyginimą už kūrybinį darbą. 2. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai gali dirbti tik aukščiausiojoje audito institucijoje. Turėdami valstybės kontrolieriaus sutikimą, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams galima dirbti ir kitur, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, nesudaro prielaidų darbą aukščiausiojoje audito institucijoje panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja aukščiausiosios audito institucijos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareigas, tinkamai atlikti nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas atlieka audito procedūras, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo. 3. Valstybės kontrolėje dirbantiems valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymas taikomas tiek, kiek jų statuso ir tarnybos sąlygų nereglamentuoja šis įstatymas. 3 4. Valstybinis auditorius – aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės valstybės tarnautojas, atliekantis valstybinį auditą ar valstybinio audito priežiūrą ar peržiūrą, prisiekęs Lietuvos Respublikai ir turintis administracinius įgaliojimus ir šio įstatymo bei Valstybės tarnybos įstatymo nustatytas teises ir pareigas.
Valstybiniai auditoriai, atlikdami valstybinį auditą, yra nepriklausomi nuo audituojamų subjektų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų ir kitų asmenų. Valstybiniams auditoriams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų vertinimams. 4. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas turi tarnybinį pažymėjimą. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pažymėjimo formą, išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašą tvirtina valstybės kontrolierius. 5. Darbo santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams Valstybės kontrolės darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikomi tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis įstatymas.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui įtvirtinti, kad valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai yra laikomi valstybės pareigūnais taip, kaip tai apibrėžta Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (žr. Audito komiteto 23 pasiūlymą). 2. Valstybės kontrolės darbuotojams Valstybės tarnybos įstatymas neturi būti taikomas, nes Valstybės kontrolė neatlieka viešojo administravimo veiklos kaip tai apibrėžta Viešojo administravimo įstatyme. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio
administravimo subjekto administracinės veiklos kokybę ir efektyvumą, taip pat vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos patikimumą.
Be to, pagal galiojančio Valstybės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 9 punktą Valstybės kontrolei pavesta vertinti ir viešojo administravimo veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Šie įgaliojimai Valstybės kontrolei priskirti siekiant „skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui“ (Valstybės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 punktas). Institucija audituoja viešojo administravimo veiklą, o ne ją vykdo. Pabrėžtina, kad Valstybės kontrolė, kaip ir didžioji dalis viešojo sektoriaus subjektų (pvz. biudžetinės įstaigos – mokyklos; viešosios įstaigos, kurių steigėjas yra valstybė arba savivaldybė ir kt.) neatlieka viešojo administravimo, tačiau yra viešojo administravimo sistemos (kaip visos viešojo sektoriaus sistemos) dalis. Valstybės kontrolės darbuotojai neatlieka viešojo administravimo funkcijų, tačiau institucija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas atlieka jai Konstitucijoje ir įstatymais priskirtas kitas (ne viešojo administravimo) veiklas valstybinio audito ir biudžeto politikos kontrolės srityse. 2. Tiek atliktoje išorinėje Valstybės kontrolės peržiūroje, kurią, vadovaujant Europos Audito Rūmams, per 2019 m. atliko išorės audito ekspertai iš Jungtinės Karalystės ir Lenkijos aukščiausiųjų audito institucijų, tiek Europos Komisijos parengtoje šalies ataskaitoje „Lietuva 2020“ akcentuojama, kad dabartinis Valstybės kontrolės nepriklausomumas nėra pakankamas.
Nurodoma, kad būtina imtis konkrečių veiksmų siekiant turėti tokią instituciją, kuri gali nepriklausomai ir, nepatirdama audituojamųjų subjektų poveikio, atsirinkti valstybinius auditorius ir įgyvendinti kitus su žmogiškųjų išteklių ir valstybiniam auditui būtinų kompetencijų valdymu bei išlaikymu susijusius įgalinimus. Pažymėtina, kad Valstybės kontrolės darbuotojai gali objektyviai ir veiksmingai vykdyti savo uždavinius tik tada, kai jie yra nepriklausomi nuo bet kurio esamo ar būsimo audito subjekto ir apsaugotos nuo šių subjektų daromos ar galimos išorinės įtakos, įskaitant, tačiau neapsiribojant, įtaka daromą per Valstybės tarnybos įstatymo (kaip sistemos) institutus ir instrumentus. Valstybės kontrolės darbuotojai negali ir neturi vertinti valstybės tarnybos sistemos, kuri apsprendžia jo darbo užmokestį, skatinimą, vertinimą ir kt. Tik nebūdami sistemos dalimi, darbuotojai valstybės tarnybos sistemą gali vertinti nesuinteresuotai, objektyviai ir nešališkai. 11. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-16
Argumentai: Siekiant Valstybės kontrolės nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios tikslinga Valstybės kontrolės valstybės tarnautojams nustatyti specialias priėmimo į valstybės tarnybą sąlygas:
kontrolės, Valstybės tarnybos departamento (VTD) ir Lietuvos auditorių rūmų deleguotų asmenų, pirmininku skirti VTD atstovą. Taip bus sudaryta komisija, kurioje vykdomosios valdžios atstovas neturės lemiamo balso, bet bus užtikrintas ir skaidrumas, nes lemiamo balso neturės ir Valstybės kontrolės atstovas; 2.
Valstybės kontrolieriui komisija pateiktų du geriausiai pasirodžiusius pretendentus, o sprendimą, kurį iš jų pasirinkti, priimtų Valstybės kontrolierius;
3valstybinis auditorius galėtų būti atleidžiamas,
jeigu sulaužo priesaiką. Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo Valstybės kontrolės įstatymo 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Asmenų Valstybės tarnautojų priėmimo į aukščiausiąją audito instituciją Valstybės kontrolę reikalavimai, atleidimo pagrindai ir sąlygos
1Asmenims Valstybės tarnautojams,
priimamiems į aukščiausiąją audito instituciją Valstybės kontrolę, taikomi Valstybės tarnybos įstatyme ir šiame įstatyme nustatyti priėmimo į aukščiausiąją audito instituciją Valstybės kontrolę reikalavimai ir sąlygos. 2. Asmuo, priimamas į aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės administracijos vadovo, kitas vadovaujamąsias, valstybinio auditoriaus ir aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo, kuris dalyvauja atliekant valstybinį auditą, vykdo biudžeto politikos kontrolės funkcijas, pareigas turi atitikti Valstybės tarnybos įstatyme valstybės kontrolieriaus nustatytus bendruosius ir valstybės kontrolieriaus nustatytus specialiuosius reikalavimus. Negali būti nustatyti tokie reikalavimai, kurie nebūtini nustatytoms funkcijoms atlikti. 3. Asmenys, priimami į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų pareigas, turi būti nepriekaištingos reputacijos.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką;
2) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo jo atleidimo nėra praėję penkeri metai arba jo elgesys neatitinka aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų etikos kodekso nuostatų;
3) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nėra praėję penkeri metai;
4) atleistas iš skiriamų arba pašalintas iš renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų dienos nėra praėję penkeri metai;
5) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas toksines medžiagas;
6) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. 4. Jeigu aukščiausiosios audito institucijos tarnautojui yra nustatytas specialusis reikalavimas turėti įstatymų nustatytas specialiąsias teises arba atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikiant kitas specialiąsias teises, asmens kandidatūra teisės aktų nustatyta tvarka turi būti patikrinta arba specialioji teisė turi būti suteikta iki asmens priėmimo (arba perkėlimo) į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareigas.
Į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareigas asmuo priimamas (arba perkeliamas), kai jam suteikiama specialioji teisė arba kai gaunama kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba kad jam gali būti suteikiama kita įstatymų nustatyta specialioji teisė. Aukščiausioji audito institucija turi teisę gauti duomenis apie asmenį, siekiantį aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo statuso, iš kompetentingų valstybės institucijų. 5 3. Į aukščiausiosios audito institucijos valstybės tarnautojo, nurodyto šio straipsnio 2 dalyje, pareigas priimama viešo konkurso būdu. Konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką nustato valstybės kontrolierius. Konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Konkurso, kurį Vyriausybės nustatyta tvarka centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga, komisija sudaroma iš Valstybės kontrolės, Vyriausybės įgaliotos įstaigos ir Lietuvos auditorių rūmų deleguotų atstovų, jos pirmininku skiriant Vyriausybės įgaliotos įstaigos atstovą. 4. Valstybės kontrolieriui konkurso komisija atrenka
tarnautojo, nurodyto šio straipsnio 2 dalyje, pareigas.
Valstybės kontrolierius priima galutinį sprendimą, kurį iš šių pretendentų priimti į valstybės tarnautojo pareigas. 6. 5. Valstybiniai auditoriai, pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos Respublikai. Valstybinio auditoriaus priesaiką priima valstybės kontrolierius ar jį pavaduojantis valstybės kontrolieriaus pavaduotojas. Asmuo, atsisakęs prisiekti Lietuvos Respublikai, į valstybinio auditoriaus pareigas neskiriamas. 7. Be konkurso į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareigas priimami kiti aukščiausiosios audito institucijos darbuotojai, kurie nenurodyti šio straipsnio 2 dalyje, jeigu valstybės kontrolierius nenusprendžia kitaip. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas šio straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka ir kurios nenurodytos šio straipsnio 2 dalyje, sąrašą nustato valstybės kontrolierius. 8. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo aukščiausiojoje audito institucijoje santykiai pasibaigia ir šie tarnautojai atleidžiami bendraisiais Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais atleidimo pagrindais. 9. Aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovas į darbą priimamas septynerių metų kadencijai konkurso būdu. Tas pats asmuo negali eiti aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 10
valstybės tarnautojai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, iš pareigų atleidžiami Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka ir pagrindais. Valstybiniai auditoriai iš pareigų atleidžiami taip pat jeigu jie savo poelgiu sulaužė priesaiką Lietuvos Respublikai.
Iš pareigų taip pat atleidžiami, jeigu:
1) atsisako įstatymų nustatyta tvarka deklaruoti savo ir savo šeimos narių turtą ir pajamas bei viešuosius ir privačius interesus;
2) savo poelgiu darbo metu arba ne darbo metu diskredituoja aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo vardą;
3) atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptį;
4) Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) savo poelgiu sulaužo priesaiką. Šis reikalavimas taikomas tik valstybiniams auditoriams;
6) įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.“
kontrolės 2019 metų ekspertiniame vertinime, kurį vadovaujant Europos Audito Rūmams atliko išorės audito ekspertai iš Jungtinės Karalystės ir Lenkijos aukščiausiųjų audito institucijų, pateikta rekomendacija „užtikrinti, kad valstybės kontrolierius turėtų teisę spręsti tokius su personalu susijusius klausimus kaip darbuotojų priėmimas į darbą bei jų veiklos vertinimas. <...>“. 2. Valstybės kontrolės nepriklausomumo rizikos klausimas keltas ir Europos komisijos parengtoje šalies ataskaitoje „Lietuva 2020“, kurioje nurodoma, kad centralizuotas valstybės tarnautojų priėmimo procesas, plėtojama bendrų žmogiškųjų išteklių valdymo paslaugų sistema, gali turėti neigiamos įtakos Valstybės kontrolės nepriklausomumui. Minėtuose dokumentuose pabrėžiama, jog galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas sukuria realias rizikas interesų konfliktui, kylančias per centralizuotą atranką formuojant Valstybės kontrolės darbuotojų komandą iš audituojamo subjekto personalo, o tai gali pakenkti institucijos nepriklausomumui ir reputacijai. 12.
komitetas, 2019-10-16
Argumentai: Siekiant užtikrinti, kad valstybinis auditas būtų atliekamas objektyviai, tikslinga nustatyti, kad Valstybės kontrolės valstybės tarnautojai negali tarnybinio kaitumo būdu būti perkelti į kitas įstaigas. Taip būtų išvengta situacijos, kai auditorius „nepastebi“ audituojamos įstaigos trūkumų, o paskui pereina į ją dirbti. Galiojančios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos nenumato galimybės „išleidžiančios“ įstaigos vadovui nesutikti perkelti savo darbuotoją į kitą įstaigą. Valstybiniai auditoriai galėtų pretenduoti į pareigas kitose įstaigose konkurso būdu. Siekiant Valstybės kontrolės nepriklausomumo ir auditų objektyvumo ir atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pasiūlymus tikslinga nustatyti tokius papildomus apribojimus valstybiniams auditoriams:
1draudimą streikuoti;
2draudimą dirbti rinkimų komisijose;
juridinių asmenų kolegialių valdymo organų nariais. Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo Valstybės kontrolės įstatymo 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Tarnautojų priėmimo į aukščiausiąją audito instituciją Valstybės tarnautojų teisių apribojimai Į tarnautojo, nurodyto šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, pareigas aukščiausiojoje audito institucijoje negali būti priimamas asmuo, jeigu:
1) paaiškėja, kad jis prarado nepriekaištingą reputaciją;
2) jis atsisakė prisiekti Lietuvos Respublikai. Šis reikalavimas taikomas tik valstybiniams auditoriams;
3) jis atsisakė deklaruoti savo ir savo šeimos narių turtą ir pajamas bei viešuosius ir privačius interesus;
4) su tiesioginiu vadovu jį sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai, jeigu darbas būtų susijęs su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam ar vieno teise kontroliuoti kitą;
5) yra kitų įstatymų nustatytų atvejų. 1.
tarnautojai, nurodyti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, negali būti tarnybinio kaitumo būdu perkelti į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 2. Valstybiniai auditoriai:
1) negali būti skiriami į visų lygių rinkimų, referendumo komisijas;
2) negali streikuoti;
3) negali būti paskirti (išrinkti) valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip ½ balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariais.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Audito komiteto siūlymui Valstybės kontrolės darbuotojams netaikyti valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų, Valstybės kontrolės darbuotojai kaitumo būdu negalės būti perkelti į kitas įstaigas. 2. Sutiktina su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto argumentu, kad situacijos, kuomet Valstybės kontrolės darbuotojai pereina dirbti į audituotus subjektus gali kelti viešųjų ir privačių interesų konflikto regimybę. Siekiant išvengti tokių situacijų, siūlytina svarstomą įstatymo projektą papildyti nuostata, įpareigojančia Valstybės kontrolės darbuotojus nutraukus darbo santykius su Valstybės kontrole ir prieš imantis veiklos, kuri jų manymu galėtų kelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, apie tai raštu informuoti Valstybės kontrolę ir gauti jos nuomonę. Valstybės kontrolei būtų sudarytos galimybės įvertinti situaciją individualiai ir įžvelgus viešųjų ir privačių interesų pažeidimo regimybę (jeigu asmuo įsidarbintų audituotame subjekte), informuoti Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.
Manytina, kad pritarus pateiktam siūlymui bus sudarytos galimybės kiekvieną situaciją (bei darbuotojo vaidmenį atliekant auditą ar kitus veiksmus audituotame subjekte) vertinti individualiai neįtvirtinant visuotinio draudimo, kuris galėtų pažeisti asmens teisę pasirinkti darbą. Analogiškas reguliavimas taikomas Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams ir valdybos nariams (Lietuvos banko įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 22 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„89. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų Valstybės kontrolės
darbuotojų darbo aukščiausiojoje audito institucijoje santykiai pasibaigia ir šie tarnautojai darbuotojai atleidžiami bendraisiais iš pareigų Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais atleidimo pagrindais. Valstybės kontrolės darbuotojai vienerius metus po to, kai nustoja eiti savo pareigas, privalo vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kuris kiltų dėl jų naujos veiklos. Ketindami imtis tokios veiklos, kuri, jų manymu, galėtų kelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, prieš įsipareigodami jos imtis, jie raštu apie tai informuoja Valstybės kontrolę ir prašo jos nuomonės.“
komitetas, 2019-10-16
Argumentai: Valstybės kontrolės valstybės tarnautojams tikslinga taikyti Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas dėl tarnybinių nusižengimų (įskaitant ir šiurkščius tarnybinius nusižengimus) ir už jas skiriamų tarnybinių nuobaudų. Atsižvelgiant į tai, keičiamame Valstybės kontrolės įstatyme specialias nuostatas dėl šiurkščių nusižengimų nustatyti netikslinga. Pasiūlymas:
Išbraukti projektu keičiamo Valstybės kontrolės įstatymo 26 straipsnį:
Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas Be Darbo kodekse nurodytų atvejų, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma:
1) Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas;
2) šio ir kitų įstatymų pažeidimas, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų etikos kodekso pažeidimas, kuriuo diskredituojamas aukščiausiosios audito institucijos autoritetas ir visuomenės pasitikėjimas ja. Nepritarti
siūlymui Valstybės kontrolės darbuotojams taikyti Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. 2. Atsižvelgiant į didesnius Valstybės kontrolei ir jos darbuotojams taikytinus skaidrumo, objektyvumo bei nepriklausomumo kriterijus, įstatymo projektas papildytas nuostatomis dėl Valstybės kontrolės darbuotojų šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nušalinimo nuo darbo ir nušalinimo teisinių pasekmių. Žr. 21 Audito komiteto pasiūlymą. 14. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-16
Argumentai: Siekiant Valstybės kontrolės nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios ir jos nustatytų valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo prioritetų, tikslinga valstybės kontrolieriui suteikti teisę nustatyti papildomus mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo prioritetus tam, kad būtų tinkamai įgyvendinti Valstybės kontrolei ir jos darbuotojams keliami specialūs (išskirtiniai) tikslai ir uždaviniai. Pasiūlymas:
Pakeisti projektu keičiamo Valstybės kontrolės įstatymo 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo
procesas
keliamus specialius tikslus ir uždavinius Valstybės kontrolierius nustato gali nustatyti Valstybės kontrolės valstybės tarnautojams papildomus mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo prioritetus. 2.
kontrolierius turi sudaryti sąlygas kvalifikacijai tobulinti, o aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės valstybės tarnautojai privalo nuolat tobulinti savo kvalifikaciją valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka. 3. Mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas vadovaujantis metiniais aukščiausiosios audito institucijos valstybės kontrolieriaus patvirtintais planais Lietuvos Respublikos bei užsienio mokymo įstaigose (įmonėse), taip pat kitais būdais ir formomis. 4. Mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas finansuojami iš aukščiausiajai audito institucijai Valstybės kontrolei skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“
išoriniame Valstybės kontrolės peržiūros vertinime, kuri, vadovaujant Europos Audito Rūmams, per 2019 m. atliko išorės audito ekspertai iš Jungtinės Karalystės ir Lenkijos aukščiausiųjų audito institucijų pabrėžiama aukščiausiųjų audito institucijų pareiga skatinti nuolatinį profesinį tobulėjimą, kuriuo būtų prisidedama prie asmeninės, grupės ir organizacijos kompetencijos. Dėl šios priežasties Valstybės kontrolei pateikta rekomendacija susieti kvalifikacijos kėlimą su specialiomis kompetencijomis, kurių reikia konkrečiam darbui atlikti, keistis žiniomis su kitomis aukščiausiomis audito institucijomis. Pateikta rekomendacija, kartu užtikrinanti ir Valstybės kontrolės nepriklausomumą, gali būti įgyvendinta numačius, kad valstybės kontrolierius nustato kvalifikacijos tobulinimo planus. 2. Kadangi su mokymusi susiję klausimai detaliai apibrėžti Darbo kodekse, siūlytina svarstomame įstatymo projekte reglamentuoti klausimus, susijusius su institucijos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu. Pritarus pasiūlymui su darbuotojų mokymųsi susiję klausimai būtų sprendžiami vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis. Žr. 22 Audito komiteto pasiūlymą. 15.
komitetas, 2019-10-16
Argumentai: Valstybės kontrolės darbuotojus tikslinga skirstyti į tris grupes ir kiekvienai jų taikyti atitinkamą darbo apmokėjimo reglamentavimą: valstybės pareigūnams – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, valstybės tarnautojams – Valstybės tarnybos įstatymą, o darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymą ir Darbo kodeksą. Keičiamame Valstybės kontrolės įstatyme specialias nuostatas dėl darbo apmokėjimo nustatyti netikslinga. Pasiūlymas:
Išbraukti projektu keičiamo Valstybės kontrolės įstatymo 28 straipsnį:
darbo užmokestį, apmokėjimo tvarką ir sąlygas nustato šis ir kiti įstatymai. 2. Valstybės kontrolierius nustato aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. 3. Valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydis yra lygus šešiems šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir kas ketvirtį skelbia Lietuvos statistikos departamentas, dydžiams. 4. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojų ir aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovo pareiginės algos dydis yra lygus 90 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. 5. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų, kurie eina vadovaujamąsias pareigas, pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 85 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Valstybiniai auditoriai, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinį auditą, vykdantys biudžeto politikos kontrolės funkcijas, pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 80 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio.
Kitų aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 75 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Konkrečius pareiginės algos pastoviosios dalies dydžius valstybės kontrolierius nustato darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgdamas į šio įstatymo nuostatas. Darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms gebėjimų turėjimas ir panašiai). Pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos nustatomos darbo apmokėjimo sistemoje, tačiau ši dalis negali viršyti 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Pareiginės algos kintamąją dalį sudaro priemokos: už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo funkcijas, arba už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, arba už darbą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. 6. Valstybės kontrolieriui, valstybės kontrolieriaus pavaduotojams ir aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovui pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma. 7. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams už didelio masto sudėtingus ir reikšmingus valstybei ir visuomenei valstybinius auditus ar už kitus aukščiausiosios audito institucijos veiklai reikšmingus rezultatus gali būti išmokama vienkartinė piniginė išmoka.
Vienkartinė piniginė išmoka negali viršyti aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareiginės algos dydžio (šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas einančių tarnautojų pastoviosios dalies dydžio) ir mokama neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka. 8. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su aukščiausiosios audito institucijos misija ir tikslais susijusi veikla, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos, kurios nėra įskaičiuojamos į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytą aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo užmokestį. Už laiką, kurį aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas dalyvauja minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, darbo užmokestis iš aukščiausiajai audito institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų aukščiausiosios audito institucijos tarnautojui nemokamas. 9. Duomenys apie aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo užmokestį yra vieši. Šie duomenys teikiami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. 10.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas netaikomas. Pritarti iš dalies Argumentai:
komiteto siūlymui nustatyti, kad valstybės kontrolieriaus ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojų darbo užmokesčio dydžius ir apmokėjimo sąlygas nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas (žr. 23 Audito komiteto pasiūlymą). 2. Valstybės kontrolės darbuotojams Valstybės tarnybos įstatymas neturi būti taikomas, nes Valstybės kontrolė neatlieka viešojo administravimo veiklos kaip tai apibrėžta Viešojo administravimo įstatyme. Valstybės kontrolė, kaip ir didžioji dalis viešojo sektoriaus subjektų (pvz. biudžetinės įstaigos – mokyklos; viešosios įstaigos, kurių steigėjas yra valstybė arba savivaldybė) neatlieka viešojo administravimo funkcijų, tačiau yra viešojo administravimo sistemos (kaip visos viešojo sektoriaus sistemos) dalis. Valstybės kontrolės darbuotojai neatlieka viešojo administravimo funkcijų, tačiau institucija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas atlieka jai Konstitucijoje ir įstatymais priskirtas kitas (ne viešojo administravimo) veiklas valstybinio audito ir biudžeto politikos kontrolės srityse. 2. Tiek atliktoje išorinėje Valstybės kontrolės peržiūroje, kurią, vadovaujant Europos Audito Rūmams, per 2019 m. atliko išorės audito ekspertai iš Jungtinės Karalystės ir Lenkijos aukščiausiųjų audito institucijų, tiek Europos Komisijos parengtoje šalies ataskaitoje „Lietuva 2020“ akcentuojama, kad dabartinis Valstybės kontrolės nepriklausomumas nėra pakankamas. Nurodoma, kad būtina imtis konkrečių veiksmų siekiant turėti tokią instituciją, kuri gali nepriklausomai ir, nepatirdama audituojamųjų subjektų poveikio, atsirinkti valstybinius auditorius ir įgyvendinti kitus su žmogiškųjų išteklių ir valstybiniam auditui būtinų kompetencijų valdymu bei išlaikymu susijusius įgalinimus.
Pažymėtina, kad Valstybės kontrolė darbuotojai gali objektyviai ir veiksmingai vykdyti savo uždavinius tik tada, kai jie yra nepriklausomi nuo bet kurio esamo ar būsimo audito subjekto ir apsaugoti nuo šių subjektų daromos ar galimos išorinės įtakos, įskaitant, tačiau neapsiribojant, įtaka daromą per Valstybės tarnybos įstatymo (kaip sistemos) institutus ir instrumentus. Valstybės kontrolės darbuotojai negali ir neturi vertinti valstybės tarnybos sistemos, kuri apsprendžia jų darbo užmokestį, skatinimą, vertinimą ir kt. Tik nebūdami sistemos dalimi, darbuotojai valstybės tarnybos sistemą gali vertinti nesuinteresuotai, objektyviai ir nešališkai. 3. Pažymėtina, kad prieš inicijuodama svarstomus įstatymo pakeitimus, Valstybės kontrolė išanalizavo aukščiausiųjų audito institucijų darbuotojų teisinį statusą ir jų darbo apmokėjimo reglamentavimą 14-oje Europos Sąjungos valstybių narių:
Belgijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Graikijoje, Kroatijoje, Italijoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Austrijoje, Portugalijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Visose minėtose šalyse aukščiausiųjų audito institucijų darbuotojams už darbą apmokama ne pagal tų šalių valstybės tarnybos reikalavimus, o pagal atskirą reguliavimą. 4. Paminėtina ir tai, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinta tarnautojų darbo užmokesčio sistema riboja institucijos galimybes pritraukti ir išlaikyti aukštos kompetencijos darbuotojus, nes didelę tarnautojo darbo užmokesčio dalį (iki 30 procentų) sudaro priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas).
Esamas teisinis reglamentavimas sudaro kliūtis Valstybės kontrolei konkuruoti darbo rinkoje atsirenkant išorės profesionalus, turinčius specializuotas žinias bei sertifikuotas kompetencijas iškirtinės tematikos analizei ir vertinimui, tačiau neturinčius tarnybos stažo. 16. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-11-06
Argumentai: Projekto iniciatorių siūlytas darbo užmokesčio reglamentavimas, susietas su šalies ūkio darbuotojų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu, nepagrįstai iškeltų Valstybės kontrolės tarnautojų darbo užmokestį lyginant su visu viešuoju sektoriumi. Todėl siūlome Valstybės kontrolieriaus atlyginimą apskaičiuoti ne siejant jo su šalies ūkio darbuotojų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu, o taikant pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį kaip ir kitiems viešojo sektoriaus tarnautojams - valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams. Kadangi Valstybės kontrolės įstatyme bus numatyta visa užmokesčio sistema ir nebus taikomi Valstybės tarnybos įstatymas ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas - siūlome Valstybės kontrolieriui numatyti fiksuotą 30 bazinių dydžių algą. Visų kitų Valstybės kontrolės tarnautojų atlyginimas būtų skaičiuojamas atitinkama procentine išraiška nuo Valstybės kontrolieriaus algos. Procentinę išraišką taip pat siūlome mažinti kiekvienu konkrečiu atveju ne mažiau nei 5 proc. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Darbo užmokestis 1.
Valstybės kontrolės tarnautojų darbo užmokestį, apmokėjimo tvarką ir sąlygas nustato šis ir kiti įstatymai. 2. Valstybės kontrolierius nustato aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. 3. Valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydis yra lygus šešiems šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir kas ketvirtį skelbia Lietuvos statistikos departamentas, dydžiams. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) 30 bazinių dydžių. 4. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojų ir aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės administracijos vadovo pareiginės algos dydis yra lygus 90 85 procentųams valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. 5. Aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojų, kurie eina vadovaujamąsias pareigas, pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 85 80 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Valstybiniai auditoriai, aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinį auditą, vykdantys biudžeto politikos kontrolės funkcijas, pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 80 75 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Kitų aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojų pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 75 65 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Konkrečius pareiginės algos pastoviosios dalies dydžius valstybės kontrolierius nustato darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgdamas į šio įstatymo nuostatas.
Darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms gebėjimų turėjimas ir panašiai). Pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos nustatomos darbo apmokėjimo sistemoje, tačiau ši dalis negali viršyti 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Pareiginės algos kintamąją dalį sudaro priemokos: už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojo funkcijas, arba už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, arba už darbą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. 6. Valstybės kontrolieriui, valstybės kontrolieriaus pavaduotojams ir aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės administracijos vadovui pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma. 7. Aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojams už didelio masto sudėtingus ir reikšmingus valstybei ir visuomenei valstybinius auditus ar už kitus aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės veiklai reikšmingus rezultatus gali būti išmokama vienkartinė piniginė išmoka. Vienkartinė piniginė išmoka negali viršyti aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojo pareiginės algos dydžio (šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas einančių tarnautojų pastoviosios dalies dydžio) ir mokama neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka. 8.
Valstybės kontrolės tarnautojai už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės misija ir tikslais susijusi veikla, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos, kurios nėra įskaičiuojamos į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytą aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojų darbo užmokestį. Už laiką, kurį aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojas dalyvauja minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, darbo užmokestis iš aukščiausiajai audito institucijai Valstybės kontrolei skirtų valstybės biudžeto asignavimų aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojui nemokamas. 9. Duomenys apie aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojų darbo užmokestį yra vieši. Šie duomenys teikiami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. 10. Aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas netaikomas.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
metu galiojantį teisinį reguliavimą valstybės kontrolieriaus ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojų darbo užmokesčio dydžiai ir apmokėjimo sąlygos nustatytos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme.
Minėtame įstatyme numatyta, kad valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų pareiginė alga apskaičiuojama jų pareigybėms taikytiną pareiginės algos koeficientą padauginus iš bazinio dydžio. Minėtame įstatyme taip pat nustatyta, kad pareigūno, einančio institucijos vadovo pareigas darbo užmokestis yra 15 proc. didesnis (pavaduotojų – 10 proc. didesnis) nei toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio darbuotojo (įskaitant priedus ir priemokas). Pritarus Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymui valstybės kontrolieriui taikyti fiksuotą darbo užmokestį, lygų 30 bazinių dydžių, institucijos vadovui būtų nustatytas mažesnis negu dabar faktiškai gaunamas darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kad pritarus komiteto pateiktam siūlymui būtų neobjektyviai bloginama asmens padėtis, taip pat galimai pažeidžiamas konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, siūlytina pateiktam pasiūlymui nepritarti. 2. Pritartina Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui mažinti Valstybės kontrolės darbuotojų galimo gauti darbo užmokesčio ribas. 3. Atsižvelgiant į komiteto pasiūlymą, taip pat pritariant Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymams nekeisti galiojančio Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo, siekiant įgyvendinti svarstomu įstatymo projektu siekiamus tikslus – siūlytina nustatyti, kad valstybės kontrolieriaus ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojų darbo užmokesčio dydžius ir apmokėjimo sąlygas nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
O svarstomame įstatymo projekte įtvirtinti ne procentines kitų Valstybės kontrolės darbuotojų grupių darbo užmokesčio maksimalių ribų išraiškas, o kiekvienai darbuotojų grupei taikytinus darbo užmokesčio koeficientus. Audito komiteto siūlomi taikyti Valstybės kontrolės darbuotojų grupių koeficientai pinigine išraiška atitinka Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateiktus darbuotojų grupėms taikytinus procentus. Žr. 23 Audito komiteto pasiūlymą. 17. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-16
Argumentai: Valstybės kontrolės darbuotojus tikslinga skirstyti į tris grupes ir kiekvienai jų taikyti atitinkamą reglamentavimą dėl atostogų: valstybės tarnautojams – Valstybės tarnybos įstatymą, valstybės pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, – Darbo kodeksą. Valstybės kontrolės įstatyme specialias nuostatas dėl atostogų nustatyti netikslinga. Pasiūlymas:
Išbraukti projektu keičiamo Valstybės kontrolės įstatymo 29 straipsnį:
audito institucijos tarnautojai taip pat turi teisę į šio įstatymo nustatytas kasmetines atostogas. 2.
2Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojui,
turinčiam didesnį negu dvejų metų darbo aukščiausiojoje audito institucijoje stažą, už kiekvienus paskesnius darbo aukščiausiojoje audito institucijoje metus kasmetinės atostogos pailginamos viena darbo diena kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip
iš dalies Argumentai:
savivaldybių komiteto siūlymui valstybės kontrolieriui ir jo pavaduotojams, kaip valstybės pareigūnams taikyti Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias atostogų suteikimą. 2. Siekiant užtikrinti anksčiau aptartą Valstybės kontrolės darbuotojų nepriklausomumą, siūloma Valstybės kontrolės darbuotojams netaikyti Valstybės tarnybos įstatymo. Dėl šios priežasties netikslinga Valstybės kontrolės darbuotojams atostogas suteikti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka. 18. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-16
Užsitęsus šio Įstatymo projekto ir jo lydimųjų įstatymų projektų svarstymui Seime, tikslinga keisti priimto įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. sausio 1 d. 2. Valstybės kontrolierius iki 2018 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į užsitęsusias svarstomo įstatymo projekto teisėkūros procedūras, komiteto siūloma įstatymo projekto data yra nebeaktuali, todėl siūlytina ją pakeisti, siejant su naujų biudžetinių metų pradžia. Žr. 24 Audito komiteto pasiūlymą. 19. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-11-06
Tikslinti įstatymo įsigaliojimo bei jo įgyvendinimo datas, siejant su biudžetinių metų pradžia. Pasiūlymas: Patikslinti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas įsigalioja 2019 2020 m. sausio 1 d. 2. Valstybės kontrolierius iki 2018 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvenamuosius teisės aktus.” Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į užsitęsusias svarstomo įstatymo projekto teisėkūros procedūras, komiteto siūloma įstatymo projekto data yra nebeaktuali, todėl siūlytina ją pakeisti, siejant su naujų biudžetinių metų pradžia. Žr. 24 Audito komiteto pasiūlymą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2183(2) ir Seimo Audito komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Audito komitetas, 2020-06-03
1 Argumentai:
administravimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjekto išorės audito metu yra vertinama viešojo administravimo subjekto administracinės veiklos kokybė ir efektyvumas, taip pat vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos patikimumas. Atsižvelgiant į tai, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų atliktas visapusiškas audituojamo subjekto veiklos vertinimas, siūlytina patikslinti, kad atitikties audito metu yra vertinama audituojamo subjekto veikla. 2. Siūlytina patikslinti, kad atitikties audito metu vertinama ne tik audituojamo subjekto veiklos atitiktis teisės aktų reikalavimams, bet ir kitiems reikalavimas, t. y. programų, gairių, bendrųjų principų, projektinio valdymo principų, gerosios praktikos reikalavimams, kurie nėra laikomi teisės aktais. 3. Atsižvelgiant į tai, kad pagal audito standartus, priešingai nei atliekant finansinį auditą, atitikties audito metu gali būti nepareiškiama auditoriaus nuomonė, siūlytina patikslinti svarstomą įstatymo projekto nuostatą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atitikties auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinama
audituojamo subjekto viešojo ir vidaus administravimo veiklos atitiktis teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams ir gali būti pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė.“
2Seimo Audito komitetas,
2020-06-03
4 Argumentai: Siekiant užtikrinti Valstybės kontrolės galimybę operatyviai reaguoti ir pagal poreikį pateikti nuomonę ar vertinimus ne tik teikiant svarstomo įstatymo projekto 8 straipsnyje numatytus dokumentus, siūlytina nekonkretizuoti kokias išvadas gali rengti institucija vykdant biudžeto politikos kontrolę. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „42. Biudžeto politikos kontrolė – Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi ir užduočių vykdymo stebėsena, šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodytų išvadų rengimas, teikimas Lietuvos Respublikos Seimui ir viešas šių išvadų skelbimas.“
3Seimo Audito komitetas,
2020-06-03
5 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekte pateiktą finansinio audito apibrėžimą numatant, kad atliekant finansinį auditą pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „53.
Finansinis auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinami audituojamo subjekto metinių (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenys ir pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė.“
4Seimo Audito komitetas,
2020-06-03
6N Argumentai:
įstatymo projekto 19 straipsnis reglamentuoja Valstybės kontrolės darbuotojų statusą. Minėto straipsnio 3 dalyje pateikiama „Valstybinio auditoriaus“ sąvokos apibrėžtis. Teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 40 punkte numatyta, kad „Įstatymo turinys turėtų būti dėstomas tokia tvarka: įstatymo pradžioje nurodomi jo tikslai ir paskirtis, toliau kitos bendrosios nuostatos, sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys), asmenų, kuriems taikomas įstatymas, teisės ir pareigos, įstatymui įgyvendinti reikalingus įgaliojimus suteikiančios nuostatos, įstatymo įgyvendinimo priemonės ir baigiamosios nuostatos.“. Vadovaujantis minėtomis rekomendacijos, siūlytina „Valstybinio auditoriaus“ sąvoką išdėstyti svarstomo įstatymo projekto 2 straipsnyje,
sąvoka pakoreguota atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 27 pastabą ir Vyriausybės 19 pasiūlymą, t. y. atsisakyta perteklinių nuostatų dėl valstybinių auditorių nepriklausomumo bei patikslinta valstybinių auditorių vykdomų funkcijų apimtis. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnį nauja 6 dalimi: „6.
Valstybinis auditorius – Valstybės kontrolės darbuotojas, atliekantis valstybinį auditą ir
(arba) dalyvaujantis valstybinio audito procese, ir (arba) vykdantis valstybinio audito rekomendacijų stebėseną, ir (arba) atliekantis vertinimus, prisiekęs Lietuvos Respublikai ir turintis šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas.“ 2.Suderinti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio dalių numeraciją. Pritarti
5Seimo Audito komitetas,
2020-06-03
10 Argumentai: Valstybės kontrolieriaus 2019-12-19 įsakymu Nr. APDE-2 patvirtinto Valstybinio audito rekomendacijų pateikimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo 8 punkte numatyta, kad „Siekiant išspręsti audito metu nustatytas problemas, pašalinti trūkumus ar tobulinti audituojamo subjekto (audituojamų subjektų) veiklą, pasiekti pokyčius audituojamoje srityje, audito ataskaitoje ir Valstybės kontrolės raštuose iki audito ataskaitos pasirašymo yra teikiamos rekomendacijos.“ Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolė rekomendacijas gali pateikti ne tik valstybinio audito ataskaitoje, siūlytina valstybinio audito rekomendacijas sieti ne su valstybinio audito ataskaita, o su valstybinio audito rezultatu. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Valstybinio audito rekomendacijos
Pritarti 6.
Seimo Audito komitetas, 2020-06-03
11 Argumentai: Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjekto išorės audito metu yra vertinama viešojo administravimo subjekto administracinės veiklos kokybė ir efektyvumas, taip pat vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos patikimumas. Atsižvelgiant į tai, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų atliktas visapusiškas audituojamo subjekto veiklos vertinimas, siūlytina patikslinti, kad veiklos audito metu yra vertinama audituojamo subjekto veikla. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „1112. Veiklos auditas
7Seimo Audito komitetas,
2020-06-03
1 Argumentai: Svarstomo įstatymo projekto 3 straipsnyje apibrėžiamas Valstybės kontrolės teisinis statusas. Valstybės kontrolės kompetencija ir vykdomos funkcijos įtvirtinamos svarstomo įstatymo projekto 8 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, taip pat siekiant teisės akto sistemiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnyje nedetalizuojant institucijos vykdomų funkcijų ir kompetencijos įtvirtinti, kad „Valstybės kontrolė yra Seimui atskaitinga aukščiausioji audito institucija“. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės kontrolė yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga aukščiausioji audito institucija, atliekanti valstybinį auditą ir biudžeto politikos kontrolę.“ Pritarti 8.
Seimo Audito komitetas, 2020-06-03
Argumentai:
projekto 8 straipsnyje nustatoma Valstybės kontrolės kompetencija. Svarbu paminėti, kad Valstybės kontrolė, be minėtame straipsnyje išvardintų funkcijų atlieka ir kitas veiklas, susijusias su institucijos uždaviniais. Paminėti institucijos atlikti: Viešojo sektoriaus institucinės sandaros apžvalga, Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių vertinimas, Sveikatos priežiūros sistemos vertinimas ir kt. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apibrėžiant institucijos kompetenciją nustatyti, kad Valstybės kontrolė atlieka ne tik valstybinį auditą, vykdo biudžeto politikos kontrolę, bet ir atlieka kitas veiklas, susijusias su institucijos uždaviniais. 2. Pritariant 9 Vyriausybės pastabai, siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto straipsnį, numatant, kad Seimui yra teikiamos valstybinio audito ataskaitos ir valstybinio audito išvados. 3. Pritariant 8 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina papildyti svarstomą įstatymo projekto straipsnį nuostata, pagal kurią įtvirtinamas savivaldybių auditavimo apimties ribojimas: „Valstybės kontrolė audituoja valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą“. 4. Siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto nuostatą, pagal kurią aukščiausioji audito institucija galėtų atlikti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų, o ne savivaldybių kontrolierių atliktų, o ne atliekamų auditų išorinę peržiūrą. 5. Pritariant 9 Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabai, siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto straipsnyje esančią nuorodą į atitinkamą Tarybos reglamentą. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis.
kontrolės kompetencija
auditą, biudžeto politikos kontolę ir kitą veiklą, įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus uždavinius. 12. Aukščiausioji audito institucija, prižiūrėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, kiekvienais metais teikia Seimui:
1) valstybinio audito išvadą ir valstybinio audito ataskaitą dėl valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
2) valstybinio audito išvadą ir valstybinio audito ataskaitą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
3) valstybinio audito išvadą ir valstybinio audito ataskaitą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
4) valstybinio audito išvadas ir valstybinio audito ataskaitas dėl valstybės išteklių fondų, kurių lėšų sąmatas tvirtina Seimas, ataskaitų rinkinių;
5) valstybinio audito išvadą ir valstybinio audito ataskaitą dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio. 23. Aukščiausioji audito institucija audituoja valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą. Savivaldybių biudžetų vykdymą ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo aukščiausioji audito institucija audituoja pagal veiklos apimtį, nustatytą tiek, kiek nustatyta šio įstatymo 13 straipsnyje. 34. Aukščiausioji audito institucija Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka atlieka Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos finansinės paramos auditus ir teikia atitinkamoms institucijoms šių auditų dokumentus. 45. Aukščiausioji audito institucija gali atlikti Lietuvos banko veiklos auditą, išskyrus Europos centrinių bankų sistemos ir Eurosistemos uždavinių vykdymą, nepažeisdama Lietuvos banko nepriklausomų išorės auditorių veiklos.
Aukščiausioji audito institucija atsižvelgia į Lietuvos banko nepriklausomumą ir neduoda nurodymų Lietuvos bankui, Lietuvos banko valdybai, jos nariams, kai šie atlieka funkcijas, susijusias su Europos centrinių bankų sistemos ir Eurosistemos uždavinių vykdymu. 56. Aukščiausioji audito institucija valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka atlieka savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliekamo atlikto audito išorinę peržiūrą. 67.
Valstybės kontrolė, vykdydama atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, teikia Seimui:
1) per 30 darbo dienų po to, kai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Seimui pateikia ataskaitą dėl praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir dėl praėjusių metų struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio ataskaitą, išvadą dėl praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties neįvykdymo priežasčių pagrįstumo ir priemonių šiai užduočiai įvykdyti tinkamumo;
2) per 15 darbo dienų kiekvieną kartą po to, kai Vyriausybė pateikia Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (jo pakeitimo įstatymo) projektą Seimui, išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir šiai užduočiai įvykdyti reikalingų papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti;
3) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl jo ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo;
4) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai pagal 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr.
1175/2011, nuostatas;
5) per 15 darbo dienų po Vyriausybės pateikto struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių siūlymo kai Vyriausybė pateikia Seimui struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių pasiūlymą, Seimui išvadą dėl Vyriausybės pasiūlytų tvirtinti Seimui struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių atitikties Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytiems reikalavimams dėl vidutinio laikotarpio tikslo pasiekimo laiko;
6) per 7 darbo dienas nuo Lietuvos Stabilumo stabilumo tam tikrų metų programos viešo paskelbimo Lietuvos stabilumo programos vertinimo ataskaitą.“
įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti
9Seimo Audito komitetas,
2020-06-03
17 Argumentai: Svarstomo įstatymo projekto 9 straipsnis reglamentuoja valstybės kontrolieriaus kompetenciją. Minėto straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta institucijos vadovo pareiga Seimui teikti Valstybės kontrolės veiklos ataskaitą, valstybinio audito išvadas ir valstybinio audito ataskaitas bei išvadas, parengtas vykdant Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas. Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme įvirtinta, kad minėtame įstatyme nustatytas išvadas rengia ir Seimui teikia Biudžeto politikos kontrolės institucija, t. y. Valstybės kontrolė. Atsižvelgiant į Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme įvirtintą institucijos kompetenciją, siekiant teisės aktų suderinamumo bei institucijos vykdomų funkcijų atskyrimo, siūlytina minėtų išvadų teikimo Seimui nepriskirti valstybės kontrolieriaus kompetencijai.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) teikia Seimui teikia aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės veiklos ataskaitą ir išvadas, nustatytas šio įstatymo 8 straipsnio 12 ir 6 dalyse dalyje nurodytas valstybinio audito ataskaitas ir išvadas;“. Pritarti
10Seimo Audito komitetas,
2020-06-03
18 Argumentai:
Vyriausybės pastabai, siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto straipsnį, numatant, kad Seimui yra teikiamos valstybinio audito ataskaitos ir valstybinio audito išvados. 2. Svarstomo įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad Seimui valstybinio audito ataskaitos ir išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo valstybinio audito dokumentų įforminimo. Siekiant sudaryti sąlygas Valstybės kontrolės nepriklausomumui, o kartu ir galimybei reaguoti į aplinkybes sprendžiant dėl ataskaitų pateikimo laiko, siūlytina atsisakyti imperatyvaus įpareigojimo valstybinio audito dokumentus Seimui pateikti per 5 darbo dienas nuo jų įforminimo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo
valstybinio audito dokumentų įforminimo Seimui teikia valstybinio audito ataskaitas ir išvadas;“. Pritarti
11Seimo Audito komitetas,
2020-06-03
114 N Argumentai: Seime svarstomas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 5, 10, 11, 13, 15 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIIIP-4425, kuriuo siūloma įtvirtinti deklaruojančio asmens, kuris yra institucijos ar įstaigos vadovas pareigą nusišalinti sprendžiant su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Atsižvelgiant į svarstomo įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus valstybės kontrolieriaus veiklos ir finansinių paskatų apribojimus, tačiau siekiant užtikrinti institucijos vadovo nepriklausomumą sprendžiant su institucijos vidaus administravimu susijusius klausimus (komandiruotės, atostogos), siūlytina įtvirtinti valstybės kontrolieriaus teisę spręsti su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį nauju 14 punktu:
„14) turi teisę spręsti su juo pačiu susijusius
einamuosius vidaus administravimo klausimus.“
12Seimo Audito komitetas,
atsisakyti įstatymo projekto 10 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių Valstybės kontrolės darbuotojų atsakomybę, nes pritarus 21 Audito komiteto pasiūlymui, darbuotojų atsakomybės klausimai, įskaitant nušalinimo nuo darbo pagrindus ir tokio nušalinimo teisines pasekmes, bus reglamentuojami svarstomo įstatymo projekto 26 straipsnyje. Taip pat siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto nuostatą, suteikiančią teisę Valstybės kontrolės darbuotojams iš subjektų sistemų bei registrų gauti duomenis ir informaciją, reikiamą veiklai vykdyti, ją suderinant su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme įtvirtintomis sąvokomis. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 11 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis.
Valstybinių auditorių ir aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbuotojų, dalyvaujančių atliekant valstybinį auditą, vykdančių biudžeto politikos kontrolės funkcijas atliekančių kitus vertinimus, teisės, ir pareigos ir atsakomybė“
redakcija dėstomo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) elektroninių ryšių tinklais neatlygintinai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės kadastrų, klasifikatorių informacinių sistemų bei ir registrų tvarkytojų duomenis ir informaciją, kurios reikia reikalingus veiklai vykdyti;“
nauja redakcija dėstomo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybiniai auditoriai ir aukščiausiosios
audito institucijos Valstybės kontrolės tarnautojai darbuotojai, dalyvaujantys atliekant valstybinį auditą, vykdantys biudžeto politikos kontrolės funkcijas atliekantys kitus vertinimus, privalo:
1) gerbti audituojamo ar vertinamo subjekto teises ir teisėtus interesus;
2) neskelbti atlikto audito ar vertinimo duomenų ir viešai jų nevertinti tol, kol nepasirašyta audito ar vertinimo ataskaita ar išvada;. 3) saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis;
4) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia riboto naudojimo informacija kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai.“
nauja redakcija dėstomo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį: „3. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai įstatymų nustatyta tvarka atsako už aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų etikos kodekso reikalavimų nesilaikymą ar apgaulingų duomenų pateikimą.“ Pritarti 13.
Seimo Audito komitetas, 2020-06-03
Argumentai: Įstatymo projekto 13 straipsnyje numatyta, kad Valstybės kontrolė savo metiniame veiklos plane nustato savo veiklos apimtis. Nekvestionuojant Valstybės kontrolės nepriklausomumo priimti šiuos sprendimus, manytina, tikslinga svarstomame įstatymo projekte įtvirtinti, kad Valstybės kontrolės metinis veiklos plano projektas pristatomas Audito komitetui, aktyviai vykdančiam parlamentinės kontrolės funkcijas. Tokia, gerąją laikytina praktika vykdoma ir dabar. Taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūlytina kalbiškai patikslinti įstatymo projekto 13 straipsnio nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Veiklos apimtis
Valstybės kontrolė, siekdama įgyvendinti jai pavestus uždavinius ir efektyviai vykdyti savo funkcijas tam reikalingą veiklą, yra nepriklausoma spręsti dėl kiekvienais metais metiniame veiklos plane nustato nustatomos veiklos apimtis apimties. Šį planą, pristatęs Seimui, kasmet, pristatęs Seimo Audito komitetui, tvirtina valstybės kontrolierius. 2. Sudarydama metinį veiklos planą aukščiausioji audito institucija Valstybės kontrolės metiniame veiklos plane numatomais auditais ar vertinimais siekiama užtikrinti yra nepriklausoma spręsti, kokius auditus ar vertinimus atlikti, užtikrinant, kad būtų nustatytos reikšmingiausios viešojo sektoriaus rizikos, taip pat atlikti privalomi pagal šį įstatymą valstybiniai auditai ir kiti vertinimai.:
1) apimtos reikšmingiausios viešojo sektoriaus rizikos;
2) pagrįstos aukščiausiosios audito institucijos rengiamos ataskaitos ir išvados. 3.
atlikti Valstybės kontrolės metiniame veiklos plane nenumatytą valstybinį auditą ar vertinimą, nenumatytą aukščiausiosios audito institucijos metiniame veiklos plane, pagal jos aukščiausiosios audito institucijos kompetenciją.“
14Seimo Audito komitetas,
2020-06-03
1 Argumentai: Audito komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad Valstybės kontrolės rekomendacijos gali būti pateikiamos ne tik valstybinio audito ataskaitose, 5 pasiūlymu pasiūlė patikslinti įstatymo projekte įtvirtintą „Valstybinio audito rekomendacijų“ apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta siūlytina atsisakyti perteklinės svarstomo įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies nuostatos, klaidingai numatančios, kad valstybinio audito rekomendacijos gali būti pateikiamos tik valstybiniame audite. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį:
„1. Valstybinio audito ataskaitoje pateikiamos
valstybinio audito rekomendacijos.“
projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnio 2-4 dalis atitinkamai laikyti 1-3 dalimis. Pritarti
15Seimo Audito komitetas,
2020-06-03
Argumentai: Atsižvelgiant į faktinius institucijos ryšius su tarptautinėmis organizacijomis ir vykdomą veiklą, siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto 18 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Tarptautiniai ryšiai
kontrolė palaiko tarptautinius ryšius su Europos Audito Rūmais kitų valstybių aukščiausiosiomis audito, nepriklausomomis fiskalinėmis ir kitomis institucijomis. 2.
dalyvauja Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI), jos padalinio EUROSAI, Europos Sąjungos aukščiausiųjų audito institucijų ryšių palaikymo komiteto veikloje ir kitoje tarptautinėje veikloje.“
16Seimo Audito komitetas,
2020-06-03
3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 4 pasiūlymu pasiūlė „Valstybinio auditoriaus“ sąvoką išdėstyti svarstomo įstatymo projekto 2 straipsnyje, siūlytina atsisakyti svarstomo įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostatų. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį:
„3. Valstybinis auditorius –aukščiausiosios
audito institucijos tarnautojas, atliekantis valstybinį auditą ar valstybinio audito priežiūrą ar peržiūrą, prisiekęs Lietuvos Respublikai ir turintis administracinius įgaliojimus ir šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas. Valstybiniai auditoriai, atlikdami valstybinį auditą, yra nepriklausomi nuo audituojamų subjektų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų ir kitų asmenų. Valstybiniams auditoriams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų vertinimams.“
projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 19 straipsnio 4-5 dalis atitinkamai laikyti 3-4 dalimis. Pritarti
17Seimo Audito komitetas,
įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Valstybės kontrolierius penkerių metų kadencijai Respublikos Prezidento teikimu skiriamas ir atleidžiamas Seimo nutarimu“. To paties straipsnio 5 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant valstybės kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta, o 6 dalyje – pagrindai, kuriems esant valstybės kontrolierius atleidžiamas.
Iš svarstomos įstatymo projekto 20 straipsnio redakcijos galima suprasti, kad net ir pasibaigus valstybės kontrolieriaus įgaliojimams (pasibaigus
nutarimą dėl pritarimo atleisti valstybės kontrolierių. Pažymėtina, kad pritarus siūlomam reguliavimui galimos ydingos situacijos, kuomet pasibaigus valstybės kontrolieriaus įgaliojimams jis nebūtų atleistas Seimo nutarimu. Siekiant išvengti tokių situacijų bei esamos nuostatų kolizijos, siūlytina patikslinti svarstomą įstatymo projektą, numatant, kad Seimas valstybės kontrolierių atleidžia tais atvejais, kai institucijos vadovas atleidžiamas prieš kadencijos pabaigos terminą. Pritarus teikiamam pasiūlymui, valstybės kontrolieriui mirus, pasibaigus jo 5 metų kadencijai arba Seimui valstybės kontrolierių paskyrus į kitas pareigas, Seimo nutarimas dėl pritarimo atleisti valstybės kontrolierių iš pareigų nebūtų priimamas. Analogiškas reguliavimas numatytas Lietuvos banko įstatyme dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko atleidimo. 2. Svarstomo įstatymo projekto 20 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, kad Seimas atleidžia valstybės kontrolierių kai jis atsistatydina. Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus gali pasirinkti darbą, o priverčiamasis darbas yra draudžiamas. Siekiant užtikrinti asmens konstitucines teises, svarstomo įstatymo projekto 20 straipsnio 7 dalyje detalizuojama institucijos vadovo atsistatydinimo tvarka, taip pat numatoma, kad per numatytą terminą nepatenkinus valstybės kontrolieriaus prašymo atleisti, arba nepritarus jo atsistatydinimui, pareigūno įgaliojimai nutrūksta.
Siekiant suderinti svarstomo įstatymo projekto nuostatas, siūlytina patikslinti, kad Seimas atleidžia valstybės kontrolierių iš pareigų kai jis atsistatydina, išskyrus atvejus, kai valstybės kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta, kai per įstatyme numatytą terminą nuo valstybės kontrolieriaus atsistatydinimo pareiškimo prezidentui įteikimo dienos nepriimamas sprendimas dėl institucijos vadovo atleidimo arba jo atsistatydinimui nepritariama. 3. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto 20 straipsnio 7 dalį, numatant nuo kurio momento skaičiuojamas papildomas 15 kalendorinių dienų terminas, per kurį institucijos vadovas gali tekti pakartotinį prašymą atleisti iš valstybės kontrolieriaus pareigų. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės kontrolierius kontrolierių penkerių metų kadencijai Respublikos Prezidento teikimu skiriamas skiria ir atleidžiamas Seimo nutarimu šio straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais iš pareigų atleidžia Seimas.“
įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jis atsistatydina, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą
išimtį;“
nauja redakcija dėstomo įstatymo 20 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybės kontrolierius atsistatydinimo
pareiškimą įteikia Respublikos Prezidentui. Sprendimas dėl valstybės kontrolieriaus atsistatydinimo pareiškimo patenkinimo priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo atsistatydinimo pareiškimo įteikimo dienos.
Per šį laiką nepriėmus sprendimo dėl patenkinti valstybės kontrolieriaus atsistatydinimo pareiškimą pareiškimo patenkinimo arba per šį laiką priėmus sprendimą nepriimti valstybės kontrolieriaus atsistatydinimo pareiškimo, valstybės kontrolierius toliau eina pareigas, jeigu per 15 kalendorinių dienų nuo nepriimto sprendimo termino pabaigos arba nuo priimto sprendimo nepriimti atsistatydinimo valstybės kontrolierius neįteikia pakartotinio atsistatydinimo pareiškimo. Įteikus pakartotinį atsistatydinimo prašymą pareiškimą, valstybės kontrolieriaus įgaliojimai laikomi pasibaigusiais nuo dienos, einančios po pakartotinio atsistatydinimo pareiškimo įteikimo dienos.“
18Seimo Audito komitetas,
į argumentus, išdėstytus prie 17 Audito komiteto pasiūlymo, siūlytina nustatyti, kad:
Prezidentas valstybės kontrolieriaus pavaduotoją atleidžia tais atvejais, kai valstybės kontrolieriaus pavaduotojas atleidžiamas prieš kadencijos pabaigos terminą;
įstatymo projekto 21 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad valstybės kontrolieriaus pavaduotojo įgaliojimai pasibaigia kai „valstybės kontrolieriaus pavaduotojas paskiriamas (išrenkamas) į kitas pareigas arba su jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą“. Siūlytina atsisakyti neaiškios formuluotės „perkeliamas į kitą darbą“, nes nėra aišku koks subjektas galėtų priimti sprendimą dėl asmens perkėlimo. Siūlytina aptariamą įgaliojimų nutrūkimo pagrindą sieti išimtinai su asmens paskyrimu į kitas pareigas Seimo ar Respublikos Prezidento pritarimu. Kitais atvejais siekiant užimti kitas pareigas, valstybės kontrolieriaus pavaduotojas turėtų atsistatydinti svarstomo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje numatyta tvarka. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojus
penkerių metų kadencijai valstybės kontrolieriaus teikimu skiria ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais prieš terminą iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.“
įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Seimo, Respublikos Prezidento arba Seimo pritarimu ar Respublikos Prezidento pritarimu paskiriamas (išrenkamas) į kitas pareigas arba su jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą.“
įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jis atsistatydina, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą
išimtį;“. 4. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas
atsistatydinimo pareiškimą įteikia valstybės kontrolieriui.
Sprendimas dėl valstybės kontrolieriaus pavaduotojo atsistatydinimo pareiškimo patenkinimo priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo atsistatydinimo pareiškimo įteikimo dienos. Per šį laiką nepriėmus sprendimo dėl patenkinti valstybės kontrolieriaus pavaduotojo atsistatydinimo pareiškimą pareiškimo patenkinimo arba per šį laiką priėmus sprendimą nepriimti valstybės kontrolieriaus pavaduotojo atsistatydinimo pareiškimo, valstybės kontrolieriaus pavaduotojas toliau eina pareigas, jeigu per 15 kalendorinių dienų nuo nepriimto sprendimo termino pabaigos arba nuo priimto sprendimo nepriimti atsistatydinimo neįteikia pakartotinio atsistatydinimo pareiškimo. Įteikus pakartotinį atsistatydinimo pareiškimą, valstybės kontrolieriaus pavaduotojo įgaliojimai laikomi pasibaigusiais nuo dienos, einančios po šio pakartotinio atsistatydinimo pareiškimo
Valstybės kontrolės peržiūrą, kurią, vadovaujant Europos Audito Rūmams, per
aukščiausiųjų audito institucijų rekomenduota „užtikrinti, kad valstybės kontrolierius turėtų teisę spręsti tokius su personalu susijusius klausimus kaip darbuotojų priėmimas į darbą bei jų veiklos vertinimas. <...>“. Valstybės kontrolės nepriklausomumo rizikos klausimas keltas ir Europos Komisijos parengtoje šalies ataskaitoje „Lietuva 2020“, kurioje nurodoma, kad centralizuotas valstybės tarnautojų priėmimo procesas, plėtojama bendrų žmogiškųjų išteklių valdymo paslaugų sistema, gali turėti neigiamos įtakos Valstybės kontrolės nepriklausomumui.
Įvertinus autoritetingų tarptautinių institucijų nuomones bei siūlymus, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 22 straipsnis reglamentuoja asmenų priėmimo į Valstybės kontrolę reikalavimus, siūlytina minėtą straipsnį papildyti principine nuostata, įtvirtinančią valstybės kontrolieriaus teisę Valstybės kontrolės darbuotojams nustatyti reikalavimus, būtinus jų funkcijoms atlikti. Pritarus pasiūlymui bus sudarytos sąlygos Valstybės kontrolės savarankiškumui bei nepriklausomumui užtikrinti sprendžiant žmogiškųjų išteklių valdymo klausimus. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 22 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmuo, priimamas į Valstybės kontrolės
darbuotojo, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas atliekančius darbuotojus, pareigas turi atitikti valstybės kontrolieriaus nustatytus reikalavimus. Negali būti nustatyti tokie reikalavimai, kurie nebūtini nustatytoms funkcijoms atlikti.“
įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 22 straipsnio 3-10 dalis atitinkamai laikyti 4-11 dalimis. 3. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją ir nuorodas. Pritarti 20.
20Seimo Audito komitetas,
2020-06-03
3 N Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės darbuotojams taikomus aukštesnius etikos standartus, taip pat į tai, kad svarstomo įstatymo projekto 26 straipsnyje numatomos galimos Valstybės kontrolės darbuotojų etikos kodekso pažeidimo pasekmės, siūlytina papildyti įstatymo projekto 25 straipsnį, nurodant, kad už minėto kodekso reikalavimų nesilaikymą atsakoma Valstybės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 25 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybės kontrolės darbuotojai šio įstatymo nustatyta tvarka atsako už
Valstybės kontrolės darbuotojų etikos kodekso reikalavimų nesilaikymą.“
21Seimo Audito komitetas,
2020-06-03
Argumentai: Atsižvelgiant į 21 Vyriausybės pastabą, siūlytina papildyti svarstomo įstatymo projekto 22 straipsnį nuostatomis, reglamentuojančiomis Valstybės kontrolės darbuotojų nušalinimo nuo darbo sąlygas, tvarką bei nušalinimo teisines pasekmes. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas,
Valstybės kontrolės darbuotojo nušalinimas nuo darbo, nušalinimo teisinės pasekmės 1.
Be Darbo kodekse nurodytų atvejų, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma:
1) Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas;
2) šio ir kitų įstatymų pažeidimas, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų Valstybės kontrolės darbuotojų etikos kodekso pažeidimas, kuriuo diskredituojamas aukščiausiosios audito institucijos autoritetas ir visuomenės ir (ar) kiti Valstybės kontrolės darbuotojo veiksmai, kuriais pažemintas Valstybės kontrolės darbuotojo vardas ir (ar) diskredituotas Valstybės kontrolės autoritetas ir (ar) pasitikėjimas ja.;
3) savo ir šeimos narių turto ir pajamų nedeklaravimas įstatymų nustatyta tvarka;
4) apgaulingas duomenų pateikimas. Ši nuostata taikoma tik valstybiniams auditoriams ir Valstybės kontrolės darbuotojams, atliekantiems kitus vertinimus. 2. Be Darbo kodekse nurodytų atvejų, Valstybės kontrolės darbuotojas valstybės kontrolieriaus sprendimu privalo būti nušalintas nuo darbo, kai:
1) valstybės kontrolierius gauna informacijos, kad Valstybės kontrolės darbuotojas įtariamas ar kaltinamas tyčinio sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Šiuo atveju Valstybės kontrolės darbuotojas nušalinamas nuo darbo iki baudžiamojo proceso pabaigos;
2) nėra pareigų, į kurias Valstybės kontrolės darbuotojas gali būti perkeltas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, arba Valstybės kontrolės darbuotojas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas.
Šiuo atveju Valstybės kontrolės darbuotojas nušalinamas nuo darbo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiu. 3. Valstybės kontrolieriaus sprendime nušalinti Valstybės kontrolės darbuotoją nuo darbo turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam Valstybės kontrolės darbuotojas nušalinamas nuo darbo, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. 4. Sprendimą nušalinti Valstybės kontrolės darbuotoją nuo darbo priėmusio subjekto reikalavimu nušalintas Valstybės kontrolės darbuotojas grąžina darbuotojo pažymėjimą, visas jam patikėtas darbo funkcijoms atlikti reikalingas priemones ir jo žinioje esančius dokumentus. 5. Pasibaigus nušalinimo nuo darbo terminui, Valstybės kontrolės darbuotojas grąžinamas į eitas pareigas, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo nutraukti darbo sutartį. 6. Už nušalinimo nuo darbo laikotarpį Valstybės kontrolės darbuotojui darbo užmokestis nemokamas. Valstybės kontrolės darbuotojas, nuo darbo nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus nušalinimą lėmusioms aplinkybėms, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią Valstybės kontrolės darbuotojas vėl pradėjo dirbti, jam išmokamas darbo užmokestis už nušalinimo nuo darbo laikotarpį, taip pat delspinigiai, kurių dydis tvirtinamas teisės aktų nustatyta tvarka.“
22Seimo Audito komitetas,
2020-06-03
27 Y Argumentai:
įstatymo projekto 27 straipsnyje nustatomas Valstybės kontrolės darbuotojų mokymosi ir kvalifikacijos tobulinimo procesas.
Minėto įstatymo projekto 19 straipsnyje, reglamentuojančiame Valstybės kontrolės darbuotojų statusą, numatyta, kad institucijos darbuotojams kiti įstatymai taikomi tiek, kiek jų statuso nenustato šis įstatymas. Kadangi su mokymusi susiję klausimai detaliai apibrėžti Darbo kodekse, siūlytina svarstomame įstatymo projekte reglamentuoti klausimus, susijusius su institucijos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu. Tokiu atveju su darbuotojų mokymųsi susiję klausimai būtų sprendžiami vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolė yra biudžetinė įstaiga, todėl darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą finansuojant institucijai būtų mokama iš institucijai skiriamų asignavimų, siūlytina atsisakyti perteklinės nuostatos, nustatančios, kad Valstybės kontrolės darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas finansuojamas iš institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo VIII skyrių ir jį išdėstyti taip:
ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus. 2. Aukščiausioji audito institucija Institucija turi sudaryti sąlygas savo darbuotojų kvalifikacijai tobulinti, o aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai Valstybės kontrolės darbuotojai privalo nuolat tobulinti savo kvalifikaciją valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka. 3. Mokymas ir kvalifikacijos Kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas vadovaujantis metiniais aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės planais Lietuvos Respublikos bei užsienio mokymo įstaigose (įmonėse), taip pat kitais būdais ir formomis. 4.
finansuojami iš aukščiausiajai audito institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“
23Seimo Audito komitetas,
2020-06-03
Argumentai:
į įstatymo projektui pateiktas pastabas dėl siūlomo Valstybės kontrolės darbuotojų darbo užmokesčio reglamentavimo, siūlytina atsisakyti reguliavimo, pagal kurį Valstybės kontrolės darbuotojų darbo užmokestis būtų siejamas su šalies ūkio darbuotojų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad:
Rūmams, per 2019 m. atliko išorės audito ekspertai iš Jungtinės Karalystės ir Lenkijos aukščiausiųjų audito institucijų, tiek Europos Komisijos parengtoje šalies ataskaitoje „Lietuva 2020“ rekomenduota stiprinti Valstybės kontrolės nepriklausomumą, o Valstybės kontrolė darbuotojai gali objektyviai ir veiksmingai vykdyti savo uždavinius tik tada, kai jie yra nepriklausomi nuo bet kurio esamo ar būsimo audito subjekto ir apsaugotos nuo šių subjektų daromos ar galimos išorinės įtakos, įskaitant, tačiau neapsiribojant, įtaka daromą per Valstybės tarnybos įstatymo (kaip sistemos) institutus ir instrumentus;
Valstybės kontrolė neatlieka viešojo administravimo veiklos kaip tai apibrėžta Viešojo administravimo įstatyme;
Danijos, Graikijos, Kroatijos, Italijos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Suomijos, Austrijos, Portugalijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės. aukščiausiųjų audito institucijų darbuotojams už darbą apmokama ne pagal tų šalių valstybės tarnybos reikalavimus, o pagal atskirą reguliavimą, Siūloma Valstybės kontrolės darbuotojų darbo užmokesčio reglamentavimą įtvirtinti svarstomame įstatymo projekte, tačiau darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką sieti su Seimo tvirtinamu atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniu dydžiu.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad:
Rūmams, per 2019 m. atliko išorės audito ekspertai iš Jungtinės Karalystės ir Lenkijos aukščiausiųjų audito institucijų, tiek Europos Komisijos parengtoje šalies ataskaitoje „Lietuva 2020“ rekomenduota stiprinti Valstybės kontrolės nepriklausomumą, o Valstybės kontrolė darbuotojai gali objektyviai ir veiksmingai vykdyti savo uždavinius tik tada, kai jie yra nepriklausomi nuo bet kurio esamo ar būsimo audito subjekto ir apsaugotos nuo šių subjektų daromos ar galimos išorinės įtakos, įskaitant, tačiau neapsiribojant, įtaka daromą per Valstybės tarnybos įstatymo (kaip sistemos) institutus ir instrumentus;
Valstybės kontrolė neatlieka viešojo administravimo veiklos kaip tai apibrėžta Viešojo administravimo įstatyme;
Danijos, Graikijos, Kroatijos, Italijos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Suomijos, Austrijos, Portugalijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės. aukščiausiųjų audito institucijų darbuotojams už darbą apmokama ne pagal tų šalių valstybės tarnybos reikalavimus, o pagal atskirą reguliavimą, Siūloma Valstybės kontrolės darbuotojų darbo užmokesčio reglamentavimą įtvirtinti svarstomame įstatymo projekte, tačiau darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką sieti su Seimo tvirtinamu atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniu dydžiu. Pritarus šiam pasiūlymui Valstybės kontrolės darbuotojų darbo užmokestis bus atskirtas nuo Valstybės tarnybos sistemos, tačiau išlaikytas sistemiškumas tarp šalies institucijose taikomos darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos ir darbo užmokesčio dydžių.
tarnautojų darbo užmokesčio sistema riboja institucijos galimybes pritraukti ir išlaikyti aukštos kompetencijos darbuotojus, nes didelę tarnautojo darbo užmokesčio dalį (iki 30 procentų) sudaro priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas). Esamas teisinis reglamentavimas sudaro kliūtis Valstybės kontrolei konkuruoti darbo rinkoje atsirenkant išorės profesionalus, turinčius specializuotas žinias bei sertifikuotas kompetencijas iškirtinės tematikos analizei ir vertinimui, tačiau neturinčius tarnybos stažo. Atsižvelgiant į tai, kad darbo užmokesčio dydis turėtų būti siejamas su turimomis kompetencijomis ir vykdomų funkcijų apimtimi, o ne su tarnybos stažu, siūlyta nustatyti, kad Valstybės kontrolės darbuotojų pareiginė alga nustatoma pagal pareigybei (administracijos vadovui) arba pareigybių grupei svarstomame įstatymo projekte siūlomus įtvirtinti koeficientus. Valstybės kontrolės darbuotojų grupėms siūlytini nustatyti didžiausi galimi koeficientai, iš esmės atitinka panašias funkcijas atliekančių valstybės tarnautojų grupių pareiginių algų koeficientus, jeigu pastariesiems būtų mokamas 30 procentų priedas už tarnybos stažą. Pažymėtina, kad Valstybės kontrolės darbuotojams priedas už tarnybos stažą mokamas nebus. 3. Svarstomame įstatymo projekte siūloma įtvirtinti Valstybės kontrolės darbuotojų grupėms galimus taikyti darbo užmokesčio koeficientus.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti didžiausius darbuotojų grupėms galimus taikyti pareiginės algos koeficientus, numatant, kad konkrečiai pareigybei skirtinas koeficiento dydis bus nustatomas pagal valstybės kontrolieriaus nustatytoje darbo apmokėjimo sistemoje įtvirtinus kriterijus (veiklos sudėtingumą, darbo krūvį, papildomų įgūdžių turėjimą ir pan.). Darbo užmokesčio skyrimas vertinant atliekamas funkcijas ir kompetencijas sudarytų sąlygas ne tik darbo užmokestį skirti už faktiškai, o ne teoriškai atliekamas funkcijas, viešajame sektoriuje išlaikyti geriausius specialistus, bet ir pritraukti profesionalus, turinčius specializuotas žinias, išskirtines kompetencijas. Pritarus šiam pasiūlymui būtų įgyvendinta Valstybės kontrolės išorinės peržiūros vertinime, kurį vadovaujant Europos Audito Rūmams atliko Jungtinės Karalystės ir Lenkijos aukščiausiųjų audito institucijų išorės audito ekspertai pateiktą rekomendaciją užtikrinti, kad valstybės kontrolierius turėtų teisę spręsti tokius su personalu susijusius klausimus, kaip darbuotojų priėmimas į darbą ir jų veiklos vertinimas“. 4. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento iškeltą abejonę ar siūlomas reglamentavimas užtikrins Valstybės kontrolės vadovybės atlyginimų dydžių pakankamą diferencijavimą atsižvelgiant į darbuotojams pavestų funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, užimamos pareigybės ypatumus ir pan., siūlytina nustatyti, kad valstybės kontrolieriaus ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojų darbo užmokesčio dydžius ir apmokėjimo sąlygas nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
Pritarus pasiūlymui, vadovaujantis Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka, Valstybės kontrolieriaus darbo užmokestis bus 15 procentų didesnis (pavaduotojų –
darbuotojo. 5. Kiti svarstomo įstatymo projekto 28 straipsnio patikslinimai teikiami atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 40-46 pastabas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Darbo užmokestis
tarnautojų Valstybės kontrolės darbuotojų darbo užmokestį, apmokėjimo tvarką ir sąlygas nustato šis ir kiti įstatymai. Valstybės kontrolės darbuotojams Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas netaikomas. 2. Valstybės kontrolierius nustato aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų Valstybės kontrolės darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą. 3.
algos dydis yra lygus šešiems šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir kas ketvirtį skelbia Lietuvos statistikos departamentas, dydžiams ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojų darbo užmokesčio dydžiai ir apmokėjimo sąlygos nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. 4. Valstybės kontrolės darbuotojo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus darbuotojus, pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų pareigybių grupei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. 5. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. 46. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojų ir aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės administracijos vadovo pareiginė alga nustatoma taikant pareiginės algos koeficientą – 25,5. pareiginės algos dydis yra lygus 90 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. 57. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų Valstybės kontrolės darbuotojų, kurie eina vadovaujamąsias struktūrinio padalinio vadovo ar jo pavaduotojo, ar kito darbuotojo, kuris turi tiesiogiai pavaldžių asmenų, pareigas, pareiginės algos pastoviosios dalies dydis gali būti nustatomas iki 85 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio koeficientas negali būti didesnis kaip 24.
Valstybiniai auditoriai, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinį auditą, vykdantys biudžeto politikos kontrolės funkcijas, Valstybės kontrolės darbuotojų, išskyrus Valstybės kontrolės darbuotojus, kurie atlieka ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas, pareiginės algos pastoviosios dalies dydis gali būti nustatomas iki 80 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio koeficientas negali būti didesnis kaip 22,5. Kitų aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų Valstybės kontrolės darbuotojų, kurie atlieka ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas, pareiginės algos pastoviosios dalies dydis gali būti nustatomas iki 75 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio negali būti didesnis kaip 19,5. Konkrečius Šioje dalyje nurodytiems Valstybės kontrolės darbuotojams konkrečius pareiginės algos pastoviosios dalies dydžius valstybės kontrolierius nustato valstybės kontrolierius darbo apmokėjimo sistemoje iš šioje dalyje konkrečiai pareigybei nustatyto pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalo, atsižvelgdamas į šio įstatymo nuostatas. Darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (žinojimo ir žinių sudėtingumas, problemų sprendimas veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms gebėjimų turėjimas ir panašiai).
Pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos nustatomos darbo apmokėjimo sistemoje, tačiau ši dalis negali viršyti 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Pareiginės algos kintamąją dalį sudaro priemokos: už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo funkcijas, arba už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, arba už darbą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. 8. Pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos nustatomos Valstybės kontrolės darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje. Pareiginės algos kintamoji dalis negali viršyti 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies. Pareiginės algos kintamąją dalį sudaro priemokos: už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito Valstybės kontrolės darbuotojo darbo funkcijas, arba už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, arba už darbą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant nustatytas darbo funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. 69. Valstybės kontrolieriui, valstybės kontrolieriaus pavaduotojams ir aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės administracijos vadovui pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma. 710. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams Valstybės kontrolės darbuotojams, išskyrus valstybės kontrolierių, už didelio masto sudėtingus ir reikšmingus valstybei ir visuomenei valstybinius auditus ar už kitus aukščiausiosios audito institucijos Valstybės kontrolės veiklai reikšmingus rezultatus gali būti išmokama skiriama vienkartinė piniginė išmoka.
Vienkartinė piniginė išmoka negali viršyti aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo Valstybės kontrolės darbuotojo pareiginės algos dydžio, (o šio straipsnio 4 7 dalyje nurodytas pareigas einančių tarnautojų darbuotojų – jiems nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio), ir mokama neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka. 811. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai Valstybės kontrolės darbuotojams už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su aukščiausiosios audito institucijos misija ir tikslais Valstybės kontrolės uždaviniais susijusi veikla, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos, kurios nėra įskaičiuojamos neįskaičiuojamos į šio straipsnio 2, 3, ir 4, 6, 7 ir 8 dalyse nustatytą aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų Valstybės kontrolės darbuotojų darbo užmokestį.
Už laiką, kurį aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas Valstybės kontrolės darbuotojas dalyvauja minėtuose šioje dalyje nurodytuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, darbo užmokestis iš aukščiausiajai audito institucijai Valstybės kontrolei skirtų valstybės biudžeto asignavimų aukščiausiosios audito institucijos tarnautojui Valstybės kontrolės darbuotojui nemokamas. 912. Duomenys apie aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų Valstybės kontrolės darbuotojų darbo užmokestį yra vieši. Šie duomenys teikiami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. 10. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas netaikomas.“
24Seimo Audito komitetas,
2020-06-03
1.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl užsitęsusių svarstomo įstatymo projekto teisėkūros procedūrų, projekte numatyta teisės akto įsigaliojimo data yra nebeaktuali, pritariant Vyriausybės 24 pasiūlymui, siūlytina numatyti vėlesnę, su biudžetinių metų pradžia sutampančią, keičiamo įstatymo įsigaliojimo (atitinkamai tikslinant ir nuostatas dėl keičiamo įstatymo taikymo) datą, t. y. 2021 m. sausio 1 d. 2. Siekiant suderinti svarstomo įstatymo projekto nuostatas su Seime svarstomu Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4539 ir jį lydinčiuoju Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 2, 9 ir
svarstomo įstatymo projekto 2 straipsnį, reglamentuojantį įstatymo įsigaliojimą ir taikymą, numatant, kokias valstybinio audito ataskaitas ir išvadas Valstybės kontrolė teiks nuo 2022 m. sausio 1 d. Dėl šios priežasties tikslintina ir „Finansinio audito“ apibrėžtis. 3. Siekiant aukščiau paminėtų teisės aktų projektų suderinamumo, siūlytina nustatyti, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. Valstybės kontrolė audituojamiesiems subjektams galės nustatyti trumpesnį nei 10 darbo dienų terminą susipažinimui ir pastabų pateikimui dėl Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatytų valstybinio audito dokumentų. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalis, įsigalioja 2019 2021 m. sausio 1 d. 2. 2022 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalies redakcija:
„3. Finansinis auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinami
audituojamo subjekto metinių ataskaitų rinkinių duomenys ir pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė.“ 3.
2022 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies redakcija: „2. Aukščiausioji audito institucija kiekvienais metais atlieka šios dalies 1–5 punktuose nurodytų metinių ataskaitų rinkinių auditus ir teikia Seimui ir šiuos ataskaitų rinkinius parengusiems viešojo sektoriaus subjektams valstybinio audito išvadas ir valstybinio audito ataskaitas, t. y.:
1) valstybės metinių ataskaitų rinkinio;
2) valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinio;
3) Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinio;
4) Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinio;
5) nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio.“
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punkto redakcija:
„7) teikia Seimui Valstybės kontrolės metinių
ataskaitų rinkinį su auditoriaus išvada.“
šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies redakcija: „1. Subjektas turi teisę susipažinti su valstybinio audito ar vertinimo dokumento projektu ir per Valstybės kontrolės nustatytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą teikti dėl jo pastabas. Dėl Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatytų valstybinio audito dokumentų Valstybės kontrolė gali nustatyti trumpesnį susipažinimo ir pastabų pateikimo Valstybės kontrolei terminą.“
m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvenamuosius teisės aktus.“ Pritarti 25.
Seimo Audito komitetas, 2020-06-03 * Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pakeitimams, deklaruojami privatūs interesai ir teikiama privačių interesų deklaracija, reikalinga patikslinti svarstomo įstatymo projekto nuostatas, reglamentuojančios viešųjų ir privačių interesų deklaravimą. Pasiūlymas:
Svarstomame įstatymo projekte naudojamas formuluotes „viešųjų ir privačių interesų deklaravimas“ keisti į formuluotę „privačių interesų deklaravimas“. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0,
susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Naglis Puteikis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2183(2). Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė (Komiteto biuro patarėja (ES) Laura Pranaitytė)