Projekto lyginamasis variantas
4,
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1. Pajūrio juostai priskiriama:
1) ne siauresnė kaip 100 m nuo jūros kranto linijos sausumos teritorija, į kurią įeina kopagūbris, prieškopė, klifas ir paplūdimys, besidriekianti nuo Latvijos Respublikos valstybės sienos iki Klaipėdos uosto šiaurinio molo miesto šiaurinės ribos;“
4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pajūrio juostos žemyninės dalies ribos nustatomos pagal Pajūrio
juostos žemyninės dalies tvarkymo planeuą. Pajūrio juosta Kuršių nerijos dalyje sutampa su Kuršių nerijos nacionalinio parko sausumos teritorija ir šiam parkui priskirta Baltijos jūros akvatorija. Pajūrio juostos teritorijai nėra priskiriamos urbanizuotos teritorijos, patenkančios į Kuršių nerijos dalį, sutampančios su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija ir šiam parkui priskirta Baltijos jūros akvatorija.“2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
7 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1.
Vadovaujantis Statybos įstatymu ir Saugomų teritorijų įstatymu, šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytais teritorijų planavimo dokumentais, pajūrio juostoje gali būti:
1) statomi statiniai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti, kranto linijai stabilizuoti, natūraliai nešmenų pusiausvyrai atkurti ir kitoms vandens ūkio ar uosto reikmėms (užtvankos, krantinės, molai, pralaidos, pylimai, bangolaužiai, bunos) ir (ar) rekonstruojami statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti, uosto akvatorijoje vykdomai laivybai stebėti ir saugumui užtikrinti, kranto linijai stabilizuoti, natūraliai nešmenų pusiausvyrai atkurti, susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams statyti, kitoms vandens ūkio ar uosto reikmėms užtikrinti;“
ir jį išdėstyti taip: „5) statomi nauji statiniai vietoj buvusių, skaidant stambių pastatų tūrį, keičiant jų paskirtį, įrengiant infrastruktūrą, nesukeliant naujų neigiamų pasekmių gyvenimo ir aplinkos kokybei ir kai tokių statinių statyba numatyta specialiuosiuose ir savivaldybių kompleksiniuose planuose;“
7 straipsnio 1 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „6) statomi nauji ir (ar) rekonstruojami statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai, kurie numatyti savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir
(ar) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose ir/ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.“
straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Numatant kKrantotvarkos priemoneės turi būti planuojamos atsižvelgiant į aplinkos monitoringo išvadas, pirmenybėę teikiamant natūralių ar tam rajonui būdingų medžiagų, gamtinių analogų principui. Būtina užtikrinti, kad atskirų kranto ruožų krantotvarkos priemonės būtų suderintos.“ 4 Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Simonas Gentvilas Irena Šiaulienė Arvydas Nekrošius Rima Baškienė Algimantas Salamakinas Kazys Starkevičius Algimantas Kirkutis Dainius Kepenis Gintaras Vaičekauskas
Projekto Nr. XIIIP-2180(2) lyginamasis variantas
4,
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) ne siauresnė kaip 100 m nuo jūros kranto linijos sausumos teritorija, į kurią įeina kopagūbris, prieškopė, klifas ir paplūdimys, besidriekianti nuo Latvijos Respublikos valstybės sienos iki Klaipėdos uosto šiaurinio molo miesto šiaurinės ribos;“
4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pajūrio juostos žemyninės dalies ribos nustatomos pagal Pajūrio
juostos žemyninės dalies tvarkymo planeuą. Pajūrio juosta Kuršių nerijos dalyje sutampa su Kuršių nerijos nacionalinio parko sausumos teritorija ir šiam parkui priskirta Baltijos jūros akvatorija. Pajūrio juostos teritorijai nėra priskiriamos urbanizuotos teritorijos, patenkančios į Kuršių nerijos dalį, sutampančios su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija ir šiam parkui priskirta Baltijos jūros akvatorija.“2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
7 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) statomi statiniai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti, kranto linijai stabilizuoti, natūraliai nešmenų pusiausvyrai atkurti ir kitoms vandens ūkio ar uosto reikmėms (užtvankos, krantinės, molai, pralaidos, pylimai, bangolaužiai, bunos) ir (ar) rekonstruojami statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti, uosto akvatorijoje vykdomai laivybai stebėti ir saugumui užtikrinti, kranto linijai stabilizuoti, natūraliai nešmenų pusiausvyrai atkurti, susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams statyti, kitoms vandens ūkio ar uosto reikmėms užtikrinti;“ 2.
Papildyti 7 straipsnio 1 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip:
„6) statomi nauji ir (ar) rekonstruojami statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai, kurie numatyti savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir
(ar) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose ir/ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.“
4Buvusius 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą laikyti atitinkamai 7 punktu. 3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Numatant kKrantotvarkos priemoneės turi būti planuojamos atsižvelgiant į aplinkos monitoringo išvadas, pirmenybėę teikiamant natūralių ar tam rajonui būdingų medžiagų, gamtinių analogų principui. Būtina užtikrinti, kad atskirų kranto ruožų krantotvarkos priemonės būtų suderintos.“
4 Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Simonas Gentvilas Rimantas Sinkevičius Irena Šiaulienė Kęstutis Bartkevičius Gintaras Vaičekauskas Juozas Olekas Kazys Starkevičius Viktorija Čmilytė-Nielsen
4,
projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo (toliau – Pajūrio juostos įstatymas) 5 straipsnyje yra reglamentuojama, jog žemės tvarkymą pajūrio juostoje nustato šis Įstatymas, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas ir Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planas, kuriuose numatyti savivaldybei būtiniausių naujų pastatų statyba. Tačiau pats Pajūrio juostos įstatymas neturi tiesiogiai veikiančios teisinės nuostatos, kuri suteiktų teisę savivaldybėms pajūrio juostoje statyti naujus statinius ar pastatus. Todėl dėl aukščiau nurodyto Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio teisinių nuostatų trūkumo yra tikslinga numatyti tiesioginį teisės normos veikimą, jį įtvirtinant įstatymiškai. Pajūrio juostos įstatymo projektu yra siekiama, kad nauji pastatai, kurie yra būtini ir reikalingi savivaldybėms spręsti socialinio būsto problemas, viešajam interesui, visuomeniniams ir sveikatingumo poreikiams tenkinti, bei rekreacinei plėtrai (Jūros terapijos centras, Kuršių buities realijų po atviru dangumi statyba, teniso kortai, stadionas ir kt.) būtų statomi remiantis įstatymu. Šio įstatymo projekte nurodyta statinių sąvoka savo reikšme neapima naujų gyvenamųjų būstų, pramogų centrų, laisvalaikio objektų ir k.t. statinių. Pajūrio juostos įstatymo tobulinimo poreikis sietinas ir su Europos sąjungos struktūriniais fondais. Kadangi nėra numatytos galimybės statyti naujus pastatus ar statinius, jau dabar jaučiamos neigiamos pasekmės: sustabdytas lėšų, gaunamų iš Europos sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimas, neapibrėžtos galimybės stabdo ir kitas investicijas, darbo vietų kūrimą ir gyventojų užimtumą.
Teisinės reglamentacijos tobulinimo poreikis sietinas ir su Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris apriboja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto poreikius, nes įstatyme yra pateiktas baigtinis vandens ūkio ar uosto reikmėms reikalingų statinių sąrašas – užtvankos, krantinės, molai, pralaidos, pylimai, bangolaužiai, bunos. Kadangi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos bendrasis planas dar nėra parengtas, yra galimybė pakeisti kai kuriuos Pajūrio juostos įstatymo straipsnius. Įstatymo projekto tikslas – suderinti Pajūrio juostos įstatymo nuostatas su galiojančiais Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnyje nurodytais teritorijų planavimo dokumentais ir sudaryti teisinį pagrindą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto poreikiams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius Neringos savivaldybė, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Seimo narys Simonas Gentvilas; rengėjas – Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:. Pajūrio juostos įstatymo 4 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, jog pajūrio juostai priskiriama ne siauresnė kaip 100 m nuo jūros kranto linijos sausumos teritorija, besidriekianti nuo Latvijos Respublikos valstybės sienos iki Klaipėdos uosto šiaurinio molo. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pajūrio juostos ribos nustatomos Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plane. Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra išvardintas vandens ūkio ar uosto reikmėms reikalingų statinių sąrašas.
Tačiau, minėtame straipsnyje, kuris reglamentuoja statinių statybos sąlygas ir tvarką, nėra numatyta galimybė statyti naujus pastatus ar statinius. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Pajūrio juostos įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektu) 4 straipsnio 1 dalyje siūloma pratęsti pajūrio juostą iki Klaipėdos miesto šiaurinės ribos, o to paties straipsnio 2 dalimi praplėsti pajūrio juostos ribas - pajūrio juosta Kuršių nerijos dalyje sutampa su Kuršių nerijos nacionalinio parko sausumos teritorija, išskyrus urbanizuotas teritorijas, ir šiam parkui priskirta Baltijos jūros akvatorija. Siūloma, kad į pajūrio juostos teritoriją neįeitų urbanizuotos teritorijos. Pajūrio juostos 7 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti perteklinio apibrėžtumo ir naujai reglamentuoti vandens ūkio ar uosto reikmėms reikalingų statinių pastatymo galimybes. Tai liečia - rekonstruojamus statinius ir (ar) naujus įrenginius vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti; uosto akvatorijoje vykdomai laivybai stebėti ir saugumui užtikrinti; kranto linijai stabilizuoti; natūraliai nešmenų pusiausvyrai atkurti; susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams statyti; kitoms vandens ūkio ar uosto reikmėms užtikrinti. 7 straipsnis papildomas nauja nuostata, kuri suteikia teisę rekonstruoti ar statyti naujus įrenginius ir pastatus, kurie numatyti savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir (ar) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose ir/ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Bus sudarytos palankios sąlygos investicijoms, visuomeninių poreikių tenkinimui bei naujų darbo vietų sukūrimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
Įstatymui įgyvendinti, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12.
prireiks įstatymui įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „Pajūrio juosta“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Simonas Gentvilas Irena Šiaulienė Arvydas Nekrošius Rima Baškienė Algimantas Salamakinas Kazys Starkevičius Algimantas Kirkutis Dainius Kepenis Gintaras Vaičekauskas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo (toliau – Pajūrio juostos įstatymas) 5 straipsnyje yra reglamentuojama, jog žemės tvarkymą pajūrio juostoje nustato šis Įstatymas, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas ir Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planas, kuriuose numatyti savivaldybei būtiniausių naujų pastatų statyba. Tačiau pats Pajūrio juostos įstatymas neturi tiesiogiai veikiančios teisinės nuostatos, kuri suteiktų teisę savivaldybėms pajūrio juostoje statyti naujus statinius ar pastatus. Todėl dėl aukščiau nurodyto Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio teisinių nuostatų trūkumo yra tikslinga numatyti tiesioginį teisės normos veikimą, jį įtvirtinant įstatymiškai. Pajūrio juostos įstatymo projektu yra siekiama, kad nauji pastatai, kurie yra būtini ir reikalingi savivaldybėms spręsti socialinio būsto problemas, viešajam interesui, visuomeniniams ir sveikatingumo poreikiams tenkinti, bei rekreacinei plėtrai (Jūros terapijos centras, Kuršių buities realijų po atviru dangumi statyba, teniso kortai, stadionas ir kt.) būtų statomi remiantis įstatymu. Šio įstatymo projekte nurodyta statinių sąvoka savo reikšme neapima naujų gyvenamųjų būstų, pramogų centrų, laisvalaikio objektų ir k.t. statinių. Pajūrio juostos įstatymo tobulinimo poreikis sietinas ir su Europos sąjungos struktūriniais fondais. Kadangi nėra numatytos galimybės statyti naujus pastatus ar statinius, jau dabar jaučiamos neigiamos pasekmės: sustabdytas lėšų, gaunamų iš Europos sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimas, neapibrėžtos galimybės stabdo ir kitas investicijas, darbo vietų kūrimą ir gyventojų užimtumą.
Teisinės reglamentacijos tobulinimo poreikis sietinas ir su Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris apriboja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto poreikius, nes įstatyme yra pateiktas baigtinis vandens ūkio ar uosto reikmėms reikalingų statinių sąrašas – užtvankos, krantinės, molai, pralaidos, pylimai, bangolaužiai, bunos. Kadangi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos bendrasis planas dar nėra parengtas, yra galimybė pakeisti kai kuriuos Pajūrio juostos įstatymo straipsnius
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius Neringos savivaldybė, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Seimo narys Simonas Gentvilas; rengėjas – Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Pajūrio juostos įstatymo
kaip 100 m nuo jūros kranto linijos sausumos teritorija, besidriekianti nuo Latvijos Respublikos valstybės sienos iki Klaipėdos uosto šiaurinio molo. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pajūrio juostos ribos nustatomos Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plane. Pajūrio juostos įstatymo
statinių sąrašas. Tačiau, minėtame straipsnyje, kuris reglamentuoja statinių statybos sąlygas ir tvarką, nėra numatyta galimybė statyti naujus pastatus ar statinius. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Pajūrio juostos įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektu) 4 straipsnio 1 dalyje siūloma pratęsti pajūrio juostą iki Klaipėdos miesto šiaurinės ribos, o to paties straipsnio 2 dalimi praplėsti pajūrio juostos ribas - pajūrio juosta Kuršių nerijos dalyje sutampa su Kuršių nerijos nacionalinio parko sausumos teritorija, išskyrus urbanizuotas teritorijas, ir šiam parkui priskirta Baltijos jūros akvatorija. Siūloma, kad į pajūrio juostos teritoriją neįeitų urbanizuotos teritorijos. Pajūrio juostos 7 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti perteklinio apibrėžtumo ir naujai reglamentuoti vandens ūkio ar uosto reikmėms reikalingų statinių pastatymo galimybes. Tai liečia - rekonstruojamus statinius ir (ar) naujus įrenginius vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti; uosto akvatorijoje vykdomai laivybai stebėti ir saugumui užtikrinti; kranto linijai stabilizuoti; natūraliai nešmenų pusiausvyrai atkurti; susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams statyti; kitoms vandens ūkio ar uosto reikmėms užtikrinti. 7 straipsnis papildomas nauja nuostata, kuri suteikia teisę rekonstruoti ar statyti naujus įrenginius ir pastatus, kurie numatyti savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir
(ar) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose ir/ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikės imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą, nenumatoma. 6.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Bus sudarytos palankios sąlygos investicijoms, visuomeninių poreikių tenkinimui bei naujų darbo vietų sukūrimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „Pajūrio juosta“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas Rimantas Sinkevičius Irena Šiaulienė Kęstutis Bartkevičius Gintaras Vaičekauskas Juozas Olekas Kazys Starkevičius Viktorija Čmilytė-Nielsen
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-06- Nr. Į 2018-06-04 Nr. S-2018-4471 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. birželio 4 d. raštu Nr. S-2018-4471 pateiktą Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2180 (toliau – įstatymo projektas). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected]
įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įregistruotas Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1882, kuris 2018 m. balandžio 26 d. Seimo plenariniame posėdyje pateikimo metu buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektų XIIIP-1882 ir XIIIP-2180 nuostatos iš esmės yra analogiško turinio, vadovaujantis Seimo Statuto 139 straipsnio 2 dalimi, „jeigu pateiktąjį ar kitą analogiško turinio įstatymo projektą per pastaruosius
pakartotinai svarstyti“. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog „Įstatymo projekto tikslas - suderinti Pajūrio juostos įstatymo nuostatas su galiojančiais Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnyje nurodytais teritorijų planavimo dokumentais“. Atkreiptinas dėmesys, jog toks aiškinamajame rašte deklaruojamas tikslas reiškia, kad įstatymo nuostatos būtų derinamos su poįstatyminių teisės aktų nuostatomis. Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos.
Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimai ir kt.). Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas). Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimas). 3. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje reikėtų dėstyti tik keičiamo Pajūrio juostos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto naują redakciją, atsisakant formuluotės „1. Pajūrio juostai priskiriama:“. 4. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad „Pajūrio juostos žemyninės dalies ribos nustatomos pagal Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą.
Pajūrio juosta Kuršių nerijos dalyje sutampa su Kuršių nerijos nacionalinio parko sausumos teritorija ir šiam parkui priskirta Baltijos jūros akvatorija. Pajūrio juostos teritorijai nėra priskiriamos urbanizuotos teritorijos, patenkančios į Kuršių nerijos dalį, sutampančios su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija ir šiam parkui priskirta Baltijos jūros akvatorija“. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas teisinis reguliavimas nedera su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame įtvirtinta, jog pajūrio juostai priskiriama visa Kuršių nerija iki Rusijos federacijos valstybės sienos. Atsižvelgiant į tai, nuostatos derintinos tarpusavyje. Antra, pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei
Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta pajūrio juostai (įskaitant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją), išskyrus žemės sklypus, įsigytus privačion nuosavybėn iki Pajūrio juostos įstatymo įsigaliojimo, šios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar Kuršių nerijoje esančių urbanizuotų teritorijų žemė, kurią pagal projekto nuostatas siūloma nepriskirti Pajūrio juostos teritorijai, priklausytų Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise, ar ne ir, ar šią žemę galima būtų įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn, ar ne. Pažymėtina, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, koks šiuo požiūriu yra įstatymo projekto iniciatorių tikslas.
Trečia, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą nėra aišku, ar Kuršių nerijoje esančioms urbanizuotoms teritorijoms būtų taikomi keičiamo įstatymo trečiajame skirsnyje reglamentuojamos pajūrio juostos naudojimo sąlygos ir ūkinės veiklos joje apribojimai. Jei šioms teritorijoms minėti apribojimai nebūtų taikomi, tai svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas atitiktų keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nustatytus pajūrio juostos nustatymo tikslus, ypač tikslą - racionaliai naudojant išsaugoti Kuršių nerijos, įrašytos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, kraštovaizdį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime pažymėjo, kad „Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas; tai yra visuotinai žinomas faktas. <...> Konstitucinis Teismas savo 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė“. Ketvirta, savo turiniu nėra aiškios projekto nuostatos, kad „pajūrio juostos žemyninės dalies ribos nustatomos pagal Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą“, nes neaišku, ar pajūrio juostos žemyninės dalies ribos nustatomos minėtu tvarkymo planu, ar, vadovaujantis šiuo tvarkymo planu, jos nustatomos kokiu nors kitu dokumentu. 5. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų dėstyti tik keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto naują redakciją, atsisakant formuluotės „1.
Vadovaujantis Statybos įstatymu <...> gali būti:“. 6. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimai, kad pajūrio juostoje gali būti „statomi nauji statiniai, kai tokių statinių statyba numatyta specialiuosiuose ir savivaldybių kompleksiniuose planuose“ bei projekto 2 straipsnio 3 dalimi siūlomi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies
rekonstruojami statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai, kurie numatyti savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir
(ar) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose“ dėl naujų statinių statybos yra iš esmės identiški, tik skiriasi šiose nuostatose nurodyti teritorijų planavimo dokumentai. Todėl, reikėtų vieno iš šių projekto nuostatų pakeitimų atsisakyti. Be to, projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatose nėra aiškus formuluotės „specialiuosiuose ir savivaldybių kompleksiniuose planuose“ turinys, nes jos nėra suderintos su Teritorijų planavimo įstatyme vartojamomis sąvokomis. Taip pat nėra aiškus projekto 2 straipsnio 3 dalimi siūlomų naujų keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo
toje apimtyje, kuri susijusi su statinių rekonstrukcija, nes neaišku, ar statinių rekonstrukcijai pakaktų tik sąlygos, kad statiniai numatyti teritorijų planavimo dokumentuose, ar ir sąlygos, kad rekonstruojami įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statiniai, jeigu yra sudaryta ilgalaikė jais užstatytų žemės sklypų žemės nuomos sutartis arba valstybinė žemė yra valdoma patikėjimo teise.
Siūlytume šias projekto nuostatas suderinti tarpusavyje. 7. Projekto 4 straipsnio pavadinime po skaičiaus „4“ reikėtų įrašyti žodį „straipsnis“. 8. Projekto 4 straipsnio nuostatas reikėtų tikslinti, nes jose siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data „2018 m. gegužės 1 d.“ jau yra praėjusi. Kitu atveju, būtų pažeistas bendrasis teisės principas
„įstatymas atgal negalioja“. 9. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą
reguliavimą reikėtų pakeisti teritorijų planavimo dokumentus (pavyzdžiui, Pajūrio juostos žemininės dalies tvarkymo planą ir kt.). Nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, iki kada minėti dokumentai turėtų būti pakeisti ir kokie dokumentai galiotų iki jų pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnis turėtų būti pildomas įstatymo įgyvendinimą reglamentuojančiomis nuostatomis. 10. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruoti Vyriausybės teikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2031) ir Pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 1, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIII-2050), kuriais siūloma nustatyti kitokį teisinį reguliavimą, susijusį su pajūrio juostos ribų nustatymu bei ūkinės ir (ar) kitos veiklos (įskaitant statinių statybą, rekonstravimą) apribojimų nustatymu. 11.
įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, o pagal Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalį Vyriausybė tvirtina saugomų teritorijų teritorijų planavimo dokumentus, nustato saugomų teritorijų apsaugos reikalavimus, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 66546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-19 Nr. S-2018-7775 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. S-2018-7775 pateiktą Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2180(2), toliau – įstatymo projektas. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected]
įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vietoj „XI“ įrašant „IX“. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma Pajūrio juostos įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad „Pajūrio juostos žemyninės dalies ribos nustatomos pagal Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą. Pajūrio juosta Kuršių nerijos dalyje sutampa su Kuršių nerijos nacionalinio parko sausumos teritorija ir šiam parkui priskirta Baltijos jūros akvatorija. Pajūrio juostos teritorijai nėra priskiriamos urbanizuotos teritorijos, patenkančios į Kuršių nerijos dalį, sutampančios su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija ir šiam parkui priskirta Baltijos jūros akvatorija“. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas teisinis reguliavimas nedera su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame įtvirtinta, jog pajūrio juostai priskiriama visa Kuršių nerija iki Rusijos federacijos valstybės sienos. Atsižvelgiant į tai, nuostatos derintinos tarpusavyje. Antra, pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei
Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta pajūrio juostai (įskaitant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją), išskyrus žemės sklypus, įsigytus privačion nuosavybėn iki Pajūrio juostos įstatymo įsigaliojimo, šios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima.
Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar Kuršių nerijoje esančių urbanizuotų teritorijų žemė, kurią pagal projekto nuostatas siūloma nepriskirti Pajūrio juostos teritorijai, priklausytų Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise, ar ne ir, ar šią žemę galima būtų įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn, ar ne. Pažymėtina, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, koks šiuo požiūriu yra įstatymo projekto iniciatorių tikslas. Trečia, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą nėra aišku, ar Kuršių nerijoje esančioms urbanizuotoms teritorijoms būtų taikomi keičiamo įstatymo trečiajame skirsnyje reglamentuojamos pajūrio juostos naudojimo sąlygos ir ūkinės veiklos joje apribojimai. Jei šioms teritorijoms minėti apribojimai nebūtų taikomi, tai svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas atitiktų keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nustatytus pajūrio juostos nustatymo tikslus, ypač tikslą - racionaliai naudojant išsaugoti Kuršių nerijos, įrašytos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, kraštovaizdį.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime pažymėjo, kad „Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas; tai yra visuotinai žinomas faktas. <...> Konstitucinis Teismas savo 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė“. Ketvirta, savo turiniu nėra aiškios projekto nuostatos, kad „pajūrio juostos žemyninės dalies ribos nustatomos pagal Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą“, nes neaišku, ar pajūrio juostos žemyninės dalies ribos nustatomos minėtu tvarkymo planu, ar, vadovaujantis šiuo tvarkymo planu, jos nustatomos kokiu nors kitu dokumentu. 3.
naujų keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis (jos projektu nesiūlomos keisti) toje apimtyje, kuri susijusi su statinių rekonstrukcija, nes neaišku, ar statinių rekonstrukcijai pakaktų tik sąlygos, kad statiniai numatyti teritorijų planavimo dokumentuose, ar ir sąlygos, kad rekonstruojami įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statiniai, jeigu yra sudaryta ilgalaikė jais užstatytų žemės sklypų žemės nuomos sutartis arba valstybinė žemė yra valdoma patikėjimo teise. Siūlytume šias projekto nuostatas suderinti tarpusavyje. 4. Tikslinta projekto 2 straipsnio struktūrinių dalių numeracija. 5. Projekto 2 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmės išdėstyme prieš skaičių „6“ įrašytinas žodis „nauju“ ir brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. 6. Projekto 2 straipsnio 4 (turėtų būti 3) dalyje reikėtų nurodyti, kad yra pernumeruojamas ne tik keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas, bet ir šio straipsnio 1 dalies 7 punktas. 7. Reikėtų atsisakyti projekto 8 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo. 8. Projekto 4 straipsnio pavadinime po skaičiaus „4“ reikėtų įrašyti žodį „straipsnis“. 9. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą reguliavimą reikėtų pakeisti teritorijų planavimo dokumentus (pavyzdžiui, Pajūrio juostos žemininės dalies tvarkymo planą ir kt.). Nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, iki kada minėti dokumentai turėtų būti pakeisti ir kokie dokumentai galiotų iki jų pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnis turėtų būti pildomas įstatymo įgyvendinimą reglamentuojančiomis nuostatomis. 10. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruoti Vyriausybės teikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2031) ir Pajūrio juostos įstatymo Nr.
IX-1016 1, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIII-2050), kuriais siūloma nustatyti kitokį teisinį reguliavimą, susijusį su pajūrio juostos ribų nustatymu bei ūkinės ir (ar) kitos veiklos (įskaitant statinių statybą, rekonstravimą) apribojimų nustatymu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. 11. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, o pagal Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalį Vyriausybė tvirtina saugomų teritorijų teritorijų planavimo dokumentus, nustato saugomų teritorijų apsaugos reikalavimus, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 66546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
įstatymo projekto
2019-06-05
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, komiteto nariai: Kęstutis
Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Petras Nevulis, Kęstutis Mažeika, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Marius Narmontas, Teritorijų planavimo klausimų patarėja Rūta Bazdžiūnienė. Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Algirdas Klimavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-26) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tikslintinas įstatymo numeris vietoj „XI“ įrašant „IX“. atmesti įstatymo projektą
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-26)1
keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad „Pajūrio juostos žemyninės dalies ribos nustatomos pagal Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą. Pajūrio juosta Kuršių nerijos dalyje sutampa su Kuršių nerijos nacionalinio parko sausumos teritorija ir šiam parkui priskirta Baltijos jūros akvatorija.
Pajūrio juostos teritorijai nėra priskiriamos urbanizuotos teritorijos, patenkančios į Kuršių nerijos dalį, sutampančios su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija ir šiam parkui priskirta Baltijos jūros akvatorija“. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas teisinis reguliavimas nedera su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame įtvirtinta, jog pajūrio juostai priskiriama visa Kuršių nerija iki Rusijos federacijos valstybės sienos. Atsižvelgiant į tai, nuostatos derintinos tarpusavyje. Antra, pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 2 dalį Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta pajūrio juostai (įskaitant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją), išskyrus žemės sklypus, įsigytus privačion nuosavybėn iki Pajūrio juostos įstatymo įsigaliojimo, šios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar Kuršių nerijoje esančių urbanizuotų teritorijų žemė, kurią pagal projekto nuostatas siūloma nepriskirti Pajūrio juostos teritorijai, priklausytų Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise, ar ne ir, ar šią žemę galima būtų įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn, ar ne. Pažymėtina, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, koks šiuo požiūriu yra įstatymo projekto iniciatorių tikslas. Trečia, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą nėra aišku, ar Kuršių nerijoje esančioms urbanizuotoms teritorijoms būtų taikomi keičiamo įstatymo trečiajame skirsnyje reglamentuojamos pajūrio juostos naudojimo sąlygos ir ūkinės veiklos joje apribojimai.
Jei šioms teritorijoms minėti apribojimai nebūtų taikomi, tai svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas atitiktų keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nustatytus pajūrio juostos nustatymo tikslus, ypač tikslą - racionaliai naudojant išsaugoti Kuršių nerijos, įrašytos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, kraštovaizdį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime pažymėjo, kad „Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas; tai yra visuotinai žinomas faktas.< ...> Konstitucinis Teismas savo 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė“. Ketvirta, savo turiniu nėra aiškios projekto nuostatos, kad „pajūrio juostos žemyninės dalies ribos nustatomos pagal Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą“, nes neaišku, ar pajūrio juostos žemyninės dalies ribos nustatomos minėtu tvarkymo planu, ar, vadovaujantis šiuo tvarkymo planu, jos nustatomos kokiu nors kitu dokumentu. atmesti įstatymo projektą
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-26)2 3.
Nėra aiškus projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomų naujų keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis (jos projektu nesiūlomos keisti) toje apimtyje, kuri susijusi su statinių rekonstrukcija, nes neaišku, ar statinių rekonstrukcijai pakaktų tik sąlygos, kad statiniai numatyti teritorijų planavimo dokumentuose, ar ir sąlygos, kad rekonstruojami įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statiniai, jeigu yra sudaryta ilgalaikė jais užstatytų žemės sklypų žemės nuomos sutartis arba valstybinė žemė yra valdoma patikėjimo teise. Siūlytume šias projekto nuostatas suderinti tarpusavyje. atmesti įstatymo projektą
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-26)
struktūrinių dalių numeracija. 5. Projekto 2 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmės išdėstyme prieš skaičių „6“ įrašytinas žodis „nauju“ ir brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. 6. Projekto 2 straipsnio 4 (turėtų būti 3) dalyje reikėtų nurodyti, kad yra pernumeruojamas ne tik keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas, bet ir šio straipsnio 1 dalies 7 punktas. 7. Reikėtų atsisakyti projekto 8 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo. 8. Projekto 4 straipsnio pavadinime po skaičiaus „4“ reikėtų įrašyti žodį „straipsnis“. atmesti įstatymo projektą
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-26)
projektu siūlomą reguliavimą reikėtų pakeisti teritorijų planavimo dokumentus (pavyzdžiui, Pajūrio juostos žemininės dalies tvarkymo planą ir kt.). Nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, iki kada minėti dokumentai turėtų būti pakeisti ir kokie dokumentai galiotų iki jų pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnis turėtų būti pildomas įstatymo įgyvendinimą reglamentuojančiomis nuostatomis. atmesti įstatymo projektą 6.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-26)
yra registruoti Vyriausybės teikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2031) ir Pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 1, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIII-2050), kuriais siūloma nustatyti kitokį teisinį reguliavimą, susijusį su pajūrio juostos ribų nustatymu bei ūkinės ir
(ar) kitos veiklos (įskaitant statinių statybą, rekonstravimą) apribojimų nustatymu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. atmesti įstatymo projektą
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-26)
Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, o pagal Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalį Vyriausybė tvirtina saugomų teritorijų teritorijų planavimo dokumentus, nustato saugomų teritorijų apsaugos reikalavimus, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritari Vyriausybės išvada gauta 2019-05-08. 7. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2018-10-25) Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. S-2018-7775 pateiktą Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2180(2), toliau – įstatymo projektas. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. atmesti įstatymo projektą 3.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2019-05-08 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 4, 7 ir 8 pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. ХIIIР-2180(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl tokių priežasčių:
Įstatymas) nustatyti pajūrio juostos nustatymo tikslai – išsaugoti Kuršių nerijos, įrašytos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, žemyninio pajūrio kraštovaizdį, retų bei nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių buveines ir kitus gamtos išteklius, užtikrinti pajūrio juostos subalansuotą naudojimą valstybės bei visuomenės reikmėms, užtikrinti kraštovaizdžio gamtos ir kultūros vertybių apsaugos priemonių įgyvendinimą, sudaryti sąlygas visuomenei naudotis pajūrio juostos rekreaciniais ištekliais. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomame Įstatymo 4 straipsnio
dalį, esančią tarp Latvijos Respublikos valstybės sienos ir Klaipėdos uosto šiaurinio molo, tačiau nepateikiami jokie argumentai, kurie leistų pagrįsti pajūrio juostos sumažinimą (sutrumpinimą) nesukeliant neigiamų pasekmių Įstatymu nustatytiems pajūrio juostos nustatymo tikslams.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūlomas teisinis reglamentavimas pablogintų pajūrio kraštovaizdžio, žemės ir jūros akvatorijos apsaugą ir pažeistų šios teritorijos jau faktiškai esamą vientisumą sumažinant jos teritoriją. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi dėstomoje Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje siūloma Kuršių nerijos urbanizuotoms teritorijoms netaikyti pajūrio juostos teisinio režimo, tačiau tai prieštarautų Įstatyme nustatytiems pajūrio juostos nustatymo tikslams, kadangi siekiant šių tikslų įgyvendinimo Kuršių nerijos teritorija negali būti daloma. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas; tai yra visuotinai žinomas faktas. Konstitucinis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį, kad, įtraukus kultūros ar gamtos vertybę į Pasaulio paveldo sąrašą, valstybė toliau vykdo savo įsipareigojimus ją saugoti ir perduoti ateities kartoms su tomis vertybėmis, dėl kurių ji buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą. Siūlomas teisinis reguliavimas prieštarautų Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatoms, pagal kurias pajūrio juostai yra nedalomai priskiriama Kuršių nerija iki Rusijos Federacijos valstybės sienos ir Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų Baltijos jūros akvatorija iki 20 m gylio izobatos. 3.
Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto siūlomi pakeitimai sudaro prielaidą pertekliniam teisiniam reglamentavimui ir prieštarauja teisinio reglamentavimo tikslams, kurie apibrėžiami įstatymuose, kadangi laivybos saugumo užtikrinimo ir kai kurių visuomeninių poreikių tenkinimui svarbių naujų statinių statybos reikalavimų reglamentavimas yra numatytas Lietuvos Respublikos Seime užregistruotame Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte (projektas XIIIP-2031), kuriame konsoliduojamos įvairiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir reikalavimai, kurie privalomi vykdant ūkinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, pasiūlyti Įstatymo pakeitimai prieštarautų Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte (projektas XIIIP-2031) numatytam teisinio reglamentavimo tikslui. 4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies papildymas nauju 6 punktu dėl pajūrio juostoje statomų naujų statinių, neapibrėžiant jų svarbos visuomenei, netikslingas, nes bus sudaroma prielaida atsirasti neleistinai situacijai, kad gamtosauginiu požiūriu jautrioje, tarptautinės svarbos kraštovaizdžio teritorijoje – pajūrio juostoje – būtų leidžiama statinių statyba naujose vietose, kai šiuo metu yra daug apleistų, nerekonstruojamų ir nepašalinamų kitų statinių.
Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje duodama nuoroda į Įstatymo 5 straipsnyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose gali būti numatytos statybos, tačiau pažymėtina, kad Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi dėstomas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies papildymo 6 punktu siūlymas įteisinti naujos statybos ir rekonstravimo galimybę žemesnio lygmens savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais galėtų prieštarauti aukštesnį statusą turinčiuose teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintiems sprendiniams tos teritorijos atžvilgiu. 5. Netikslinga keisti Įstatymo projekto 3 straipsniu dėstomą Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, nes nuostatos dėl aplinkos monitoringo vykdymo ir monitoringo duomenų naudojimo nustatant aplinkosaugos priemones jau yra nustatytos Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: atmesti Pajūrio
juostos įstatymo Nr. XI-1016 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2180(2) atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės išvadas. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė