Projekto Projekto lyginamasis variantas
taip:
„5) keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos ar jos
įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų keleivių bagažo vežimo paslaugoms.;“
taip: „6) specializuotiems maisto produktams, skirtiems kūdikiams.”
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Seimo nariai: Laurynas Kasčiūnas Monika Navickienė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino mažo gimstamumo ir visuomenės senėjimo kontekste iškilęs poreikis paremti vaikus auginančias šeimas sumažinant kūdikių maisto produktų kainas. Kylančias prekių ir paslaugų kainas Lietuvos gyventojai laiko viena aktualiausių problemų. Per pastaruosius 5 metus kainos šalies vartotojams padidėjo 5,9 proc. Daugiausia šį padidėjimą lėmė brangę maisto produktai ir paslaugos. Jie per šį laikotarpį pabrango atitinkamai 12,2 ir 18,1 proc.[1] Lietuvos gyventojai maisto produktams vidutiniškai išleidžia kiek daugiau nei ketvirtadalį savo pajamų – beveik daugiausiai Europoje. Augančios maisto prekių ir paslaugų kainos mažina gyventojų, ypač mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių, perkamąją galią, kas galiausiai atsispindi ir jaunų šeimų apsisprendime susilaukti daugiau vaikų. Pastaruoju laikotarpiu fiksuojamo ekonomikos augimo rezultatais pirmiausia mėgaujasi didesnes pajamas gaunantys gyventojai, kurie dažniausia dirba aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose, eksportuojančiuose sektoriuose. Būtent ši visuomenės grupė ir lemia didėjančią mokia paklausą ir prekių bei paslaugų brangimą. Tuo tarpu tie, kurių pajamos auga lėčiau arba visiškai neauga, yra priversti mokėti tokią pačią kainą už prekes ir paslaugas, kaip ir pasiturintys arba vidutiniškai pasiturintys namų ūkiai.
Tačiau kadangi pirmoji gyventojų grupė Lietuvoje yra kiekybiškai gausesnė, susidaro paradoksali situacija, kada ekonomikos augimas tolygiai nepasiekia visų šalies gyventojų, didėja socialinė atskirtis ir nepasitikėjimas dėl savo ir savo šeimos ateities.[2] Nors gimstamumas Lietuvoje pastaraisiais metais auga, tačiau gimstamumo rodikliai ir toliau išlieka sąlyginai maži: 1,7 vaiko vienai moteriai. Todėl Europos mastu Lietuva yra tarp valstybių, kuriose gimstamumas mažiausias. Palankiausia demografinė padėtis yra tada, kai užtikrinamas optimalus gimstamumo lygis. Tokiu atveju suminis gimstamumo rodiklis turėtų svyruoti apie 2,1. Kitaip tariant, viena moteris turėtų pagimdyti mažiausiai 2 kūdikius. 2011 metų duomenimis, Lietuvoje gyveno daugiau kaip trečdalis milijono šeimų su vaikais iki 18 metų. Iš jų 8 procentai šeimų, kurios yra vadinamos daugiavaikėmis, augino po 3 ir daugiau vaikų. Trečdalis šeimų augino po 2, o daugiau kaip pusė – po vieną vaiką. Todėl valstybės parama ir pagarba šeimoms, ypač daugiavaikėms, motinystės skatinimas išlieka svarbūs. Siekiant paremti vaikus auginančias šeimas ir taip paskatinti apsisprendimą susilaukti daugiau vaikų, siūloma sumažinti tėvų išlaidas skirtas specializuotiems kūdikių maisto produktams. PVM tarifo sumažinimas nuo 21 iki 9 proc. specializuotiems kūdikių maisto produktams yra efektyvus šeimos politikos įrankis, nes šio pakeitimo poveikis pasiekia visas kūdikius auginančias šeimas ir prisideda prie jų galimybių įsigyti reikalingiausias prekes naujagimiams – daro maisto prekes kūdikiams labiau prieinamas. Minėtas PVM tarifo sumažinimas yra sektorinis, dėl ko neturės reikšmingo poveikio biudžetui.
Be to, specializuotų maisto prekių kūdikiams kainos sumažėjimas prisidės ir prie šešėlinės prekybos mažinimo bei sumažins minėtų prekių atsivežimą iš užsienio, pvz. Lenkijos. Lengvatiniai prekių kūdikiams ir vaikams tarifai galioja tokiose šalyse, kaip Didžioji Britanija, Airija ir Liuksemburgas. Kadangi minėtuose šalyse taip pat yra taikomas sumažintas PVM tarifas maisto produktams, šios šalys taiko papildomą PVM lengvatą kitoms vaikų ir kūdikių prekėms – batams ir rūbams. Pvz. Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje galioja 0 proc. vaikų rūbams ir batams, tuo tarpu Liuksemburge 3 proc. Lengvatinis PVM tarifas vaikų batams ir rūbams iki 2012 m. buvo taikomas Lenkijoje – šiuo metu Lenkijos parlamente įregistruotas pasiūlymas sugrįžti prie lengvatinio 5 proc. tarifo vaikų rūbams ir batams. Lengvatiniai PVM tarifai yra viena iš priemonių užtikrinti mažesnes tiek maisto, tiek kitokių produktų kainas gyventojams – mažesni pridėtinės vertės mokesčio tarifai (toliau – PVM). Pagal
mokesčio bendros sistemos III priedo 1 punktą, lengvatiniu PVM tarifu gali būti apmokestinami maisto produktai. Lengvatiniai PVM tarifai maisto produktams taikomi daugelyje ES šalių. Kai kuriose narėse lengvatiniai PVM tarifai taikomi tik tam tikroms maisto produktų ar kitokių prekių grupėms.[3] Įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies maisto produktų atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas, Lietuva, kaip ir visos ES valstybės narės, gali taikyti vieną arba du lengvatinius PVM tarifus pasirinktinai. Šiuo metu Lietuvoje galimi du lengvatiniai PVM tarifai – 5 ir 9 proc.
Atsižvelgiant į visa tai, siūloma specializuotiems kūdikių maisto produktams nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Monika Navickienė. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narių padėjėjai-sekretoriai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Pagal šiuo metu galiojančio PVM įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatas, lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas:
PVM tarifas taikomas:
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta?
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymo priėmimas ir PVM sumažinimas specializuotiems kūdikių maisto produktams prisidės ir prie šešėlinės prekybos mažinimo bei sumažins minėtų prekių atsivežimą iš užsienio, pvz. Lenkijos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal 2006 m. lapkričio 28 d.
Pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas valstybės narės gali taikyti vieną arba du lengvatinius PVM tarifus pasirinktinai šioje direktyvoje nurodytoms prekių ir paslaugų kategorijoms, tačiau ne mažesnius nei 5 procentai. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)?
išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Pridėtinės vertės mokestis“, „PVM tarifas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Monika Navickienė [1] Lietuvos banko 2018 m. sausio 24 d. raštas Nr. S 2018/(22.7-2201)-12-418 „Dėl kainų raidos Lietuvoje“, p. 1. [2] SEB bankas, „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ nr. 65, 2017 m. spalio 3 d., p. 16, <https://www.seb.lt/sites/default/files/web/document/lietuvos_makroekonomikos_apzvalga/lma_65.pdf> [Žiūrėta 2018-01-02]. [3] European Commission, VAT rates applied in the Member States of the European Union. Situation at 1st January 2017. Taxud.c.1(2017), <https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/resources/documents/taxation/vat/how_vat_works/rates/vat_rates_en.pdf> [Žiūrėta 2018-01-26].
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
produktams, skirtiems kūdikiams. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau - Direktyva) III priedo, kuriuo yra nustatomas sąrašas prekių ir paslaugų, kurias tiekiant ir teikiant gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, 1 punkte numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas gali būti taikomas maisto produktams (įskaitant gėrimus, išskyrus alkoholinius gėrimus), skirtus žmonių ir gyvūnų maistui. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies maisto produktų atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas, kai tik tam tikrų rūšių maisto produktai būtų apmokestinami siūlomu lengvatiniu PVM tarifu, nediskriminuotų kitų maisto produktų vartotojų. Antra, projekte vartojamos sąvokos „specializuoti maisto produktai, skirti kūdikiams“ turinys nėra aiškus.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje yra pateikiamas sąvokos „pradinio maitinimo kūdikių mišiniai“ apibrėžimas, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra pateikiamas sąvokos „specialios mitybos maistas“ apibrėžimas, Lietuvos higienos normoje HN 107:2001 „Specialios paskirties maisto produktai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 666
„Dėl Lietuvos higienos normos HN 107:2001 „Specialios paskirties maisto produktai“
patvirtinimo“, vartojami „pradinio maitinimo kūdikių mišiniais ir tolesnio maitinimo kūdikių mišiniais“ terminai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina apibrėžti šią sąvoką keičiamame įstatyme. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į įstatymo priėmimo procedūras ir terminus, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. 3. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4.
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto 1 straipsnio 1 dalies atsisakytina kaip perteklinės, nes keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 5 punkto keisti nereikia, o 1 straipsnio 2 dalyje kaip perteklinę braukti formuluotę „ir jį išdėstyti taip“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-06- Nr. Į 2018-06-04 Nr. S-2018-4471 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. birželio 4 d. raštu Nr. S-2018-4471 pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2179 (toliau – įstatymo projektas). Šiuo įstatymo projektu siūlote papildyti galiojančio įstatymo 19 straipsnio 3 dalį nauju 6 punktu, įtvirtinančiu lengvatinį
kūdikiams“. Paminėtina, kad įstatymo projekto nuostatos sietinos su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos[1], kurioje nustatyta, kad lengvatiniai PVM tarifai gali būti taikomi tik III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui. Direktyvos 2006/112/EB III priedo 1 punkte numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas gali būti nustatytas maisto produktams (įskaitant gėrimus, išskyrus alkoholinius gėrimus), skirtiems žmonių ir gyvūnų maistui, gyviems gyvūnams, sėkloms, augalams ir sudedamosios dalims, paprastai naudojamoms maisto produktams paruošti bei produktams, paprastai skirtiems naudoti kaip maisto produktų papildai arba pakaitalai.
Kadangi įstatymo projektu siūlomoje nuostatoje apibrėžiama prekių kategorija patektų į prekių, kurioms valstybės narės galėtų nustatyti lengvatinį PVM tarifą pagal Direktyvos 2006/112/EB III priedo 1 punktą, sąrašą, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatos atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected] [1] 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1) (toliau – Direktyva 2006/112/EB).