Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui mokslo ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokslo ar studijų baigimo (pagal mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą), jeigu jis mokosi (mokėsi) pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja (studijavo) aukštojoje mokykloje pagal dieninę ar nuolatinę studijų formą iki jam sukaks 26 metai, arba jeigu jis studijuoja (studijavo) doktorantūroje ar rezidentūroje, iki jam sukaks 30 metų (įskaitant ir akademinių atostogų dėl nėštumo ar vaiko priežiūros laikotarpį), ir jeigu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jis neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, skiriama 6 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Ši išmoka mokama nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks vieni metai tuo metu studijuojamos profesinio mokymo ar studijų programos baigimo, jeigu baigimo metu vaikui yra ne mažiau kaip dveji metai. Jeigu mokslo ar studijų baigimo metu motina yra nėščia arba vaikui yra mažiau negu dveji metai, išmoka mokama iki vaikui sukaks dveji metai. Motinai esant nėščiai mokslo ar studijų baigimo metu, išmoka yra mokama nuo mokslo ar studijų baigimo dienos.“
įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. birželio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Lietuvos Respublikos Prezidentas Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Monika Navickienė
Projekto Nr. XIIIP-2178(2) lyginamasis variantas
dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų)
(įtėvių) ar vaiko globėjui mokymosi ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokymosi ar studijų baigimo dienos, jeigu jis mokosi (mokėsi) pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa nuo mokymosi pagal profesinio mokymo programą pradžios iki jos pabaigos) ar studijuoja (studijavo) aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, iki jam sukaks 26 metai, arba jeigu jis studijuoja (studijavo) doktorantūroje ar rezidentūroje, iki jam sukaks 30 metų (įskaitant ir akademinių atostogų dėl nėštumo ar vaiko priežiūros laikotarpį), ir jeigu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jis neturi (neturėjo) teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, skiriama 6 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Ši išmoka mokama nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks vieni 2 metai.“
ir jį išdėstyti taip: „2) kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių už tą patį vaiką yra paskirta ar už visą priklausiusį laikotarpį buvo išmokėta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Šiuo metu Išmokų Vaikams įstatymas išmokų laikotarpį studijuojantiems asmenims susieja su naujagimio amžiumi – išmokos mokamos kol vaikui sueina vieneri metai. Toks išmokų laiko nustatymo principas yra nelogiškas, nes poreikis remti studijuojančius asmenis kyla ne iš vaikų amžiaus, o iš fakto, jog studentams dėl studijų yra sunku užsidirbti pakankamai pajamų patiems. Toks darbo ir studijų derinimas tampa praktiškai neįmanomas, jeigu studijuojančiam asmeniui reikia didelę dalį laiko skirti vaiko priežiūrai. Turint omeny, kad paramos studijuojantiems tėvams pagrindinis tikslas yra užtikrint stabilų pragyvenimo lygį studijų ir vaiko auginimo metu, Lietuvos Respublikos išmokų vaikas įstatymo Nr. I-621 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) yra siūloma išmokų studentams mokėjimo laikotarpį pratęsti mažiausiai iki studijų baigimo. Jeigu studijų baigimo metu moteris yra nėščia, arba jos vaikui yra mažiau nei dveji metai, siūloma pratęsti studento išmokų mokėjimą iki vaikui sukaks dveji, taip siekiant užtikrinti, kad studijuojančių tėvų vaikai būtų finansiškai apsaugoti ne mažiau negu socialiniu draudimu apdraustų ir motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas gaunančių tėvų vaikai. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme yra numatyta, kad socialiniu draudimu apdraustų asmenų, išėjusių vaiko priežiūros atostogų, pajamos yra užtikrinamos dvejus metus, todėl yra siūloma tokią pat apsaugą užtikrinti ir studijuojantiems asmenims. Dabartinis teisinis reglamentavimas sukuria konfliktą tarp vaiko auginimo ir studijų. Studentams, kuriems yra likę daugiau nei vieneri metai iki studijų baigimo ir kurie negauna pakankamos paramos iš šeimos, nėštumas reiškia didelius finansinius sunkumus ateityje.
Nors studentui ir yra užtikinama parama pirmaisiais naujagimio gyvenimo metais, jaunas žmogus, ypatingai studijuojantis sudėtingose studijų programose, kurios nepalieka laisvo laiko darbui, yra paliekamas be jokios paramos tolimesniais metais. Studentės, kurios studijų baigimo metu laukiasi vaiko arba turi vaiką iki dviejų metų, taip pat yra teisiškai bei finansiškai neapsaugotos – tokioms moterims sunku greitai susirasti darbą, nes darbdavys supranta, kad moteris privalės didelę dalį laiko skirti vaiko auginimui. Kadangi ką tik baigę studijas studentai negali gauti reguliarių vaiko priežiūros ar motinystės išmokų, nes nėra apsidraudę socialiniu draudimu, šių asmenų finansinė padėtis yra ypatingai kebli. Tokiose situacijose dažnai gali kilti privalomas pasirinkimas tarp studijų ir vaiko auginimo. Vaiko auginimo atsisakymas šiuo atveju gali reikšti vaikų atidavimą globos namams arba abortą. Turint omeny, kad valstybė yra suinteresuota, jog kuo daugiau vaikų užaugtų su savo tėvais, taip pat mažinti abortų skaičių ir užkirsti kelią studijų nutraukimui, yra privalu imtis veiksmų, leidžiančių sušvelninti galimą konfliktą vaikų auklėjimo ir studijavimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Monika Navickienė. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narių padėjėjai-sekretoriai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?
Išmokų vaikams įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui mokslo ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokslo ar studijų baigimo (pagal mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą), jeigu jis mokosi (mokėsi) pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja (studijavo) aukštojoje mokykloje pagal dieninę ar nuolatinę studijų formą, iki jam sukaks
rezidentūroje, iki jam sukaks 30 metų (įskaitant ir akademinių atostogų dėl nėštumo ar vaiko priežiūros laikotarpį), ir jeigu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jis neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, skiriama 6 bazinių socialinių išmokų dydžio (228 eurų) išmoka per mėnesį. Ši išmoka mokama nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks vieni metai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu vietoje išmokos mokėjimo iki vaikui sukanka vieneri metai, siūloma mokėti šią išmoką iki pradėtos profesinio mokymo ar studijų programos pabaigos, jeigu mokslo ar studijų baigimo metu vaikui yra ne mažiau kaip dveji metai, arba iki vaikui sukaks dveji metai, jeigu mokslo ar studijų baigimo metu motina yra nėščia. Tai užtikrintų studentų ir jų vaikų finansinį saugumą visos studijų programos metu ir mažintų konfliktą tarp studijų ir šeimos. Taip pat priimtas Įstatymo projektas užtikrintų besimokančių ar studijuojančių asmenų finansinį saugumą po mokslo ar studijų baigimo, kuomet dėl nėštumo ar būtinybės rūpintis naujagimiu yra sunku integruotis į darbo rinką ir užsitikrinti pakankamas pajamas. Galiausiai siūlomos pataisos užtikrintų, kad Lietuvoje būtų vienodai socialiai apsaugotos ir dirbančios, ir besimokančios ar studijuojančios šeimos.
Tikimasi, kad taip pavyktų mažinti abortų bei globos namuose augančių vaikų skaičių, užtikrinti mokslo ar studijų prieinamumą tėvams, didinti gimstamumą bei gerinti bendrą vaikus auginančių asmenų finansinę bei socialinę padėtį. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2018 m. liepos 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Pataisos didintų valstybės biudžeto išlaidas, nes būtų pratęsiamas išmokų mokėjimo terminas. Visgi, šios papildomos išlaidos didintų bendrą gimstamumą, šeimų bei vaikus auginančių tėvų finansinį saugumą ir studijų prieinamumą tėvams. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymo įgyvendinimas korupcijai ir kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymo projekto poveikis verslo sąlygoms ilgalaikėje perspektyvoje yra teigiamas. Didesnis studijų prieinamumas bei studijas pabaigusių asmenų kiekis verslui reiškia didesnę kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą. Didesnis gimstamumas užtikrina darbo jėgos pasiūlą ateityje. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Išmokų vaikams įstatymo nustatytų išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 „Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“. Priėmus Įstatymo projektą, šiuos nuostatus reikės keisti. 9.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės naujų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai skirtą išmoką (228 eurai per mėnesį) 2017 m. gavo apie 4,3 tūkst. tėvų. Ši išmoka mokama vaiko priežiūros laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks vieneri metai. Įtvirtinus, kad vietoje to ši išmoka būtų mokama iki pradėtos profesinio mokymo ar studijų programos pabaigos, jeigu mokslo ar studijų baigimo metu vaikui yra ne mažiau kaip dveji metai, arba iki vaikui sukaks dveji metai, jeigu mokslo ar studijų baigimo metu motina yra nėščia. Įgyvendinti teikiamą Įstatymo projektą preliminariais duomenimis prognozuojamas papildomas lėšų poreikis per metus iš valstybės biudžeto – nuo 11,8 mln. iki 35,3 mln. eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Vaiko priežiūros išmoka“, „vaiko priežiūra“, „besimokantis ar studijuojantis asmuo“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Monika Navickienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-06- Nr. Į 2018-06-04
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos IŠMOKŲ VAIKAMS ĮSTATYMO NR. I‑621 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto Nr. XIIIP-2178 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2178 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]
DĖL
2018-05-29
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
ir studijuojantiems asmenims, taip pat šiems asmenims po mokslo ir studijų baigimo vaiko priežiūros išmoka būtų mokama iki vaikui sueis dveji metai. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pirma, įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad „<...> poreikis remti studijuojančius asmenis kyla ne iš vaikų amžiaus, o iš fakto, jog studentams dėl studijų yra sunku užsidirbti pakankamai pajamų patiems“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą išmoka mokama besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, o ne kaip socialinė parama asmenims dėl jų finansinės padėties. Antra, įstatymo projektu yra siūloma atsisakyti nuostatos, nustatančios mokslo ir studijų pabaigos apibrėžimą. Atsisakius šios nuostatos, bus neaišku, koks momentas laikytinas mokslo ir studijų baigimu ir nuo kada konkrečiai reikėtų pradėti mokėti vaiko priežiūros išmokas. Be to, nelikus nuostatos apie mokslo ar studijų baigimą su siūloma formuluote kalbiškai nederėtų toliau šiame sakinyje vartojamos būtojo laiko formos „mokėsi“, „studijavo“. Trečia, įstatymo projekto nuostatų formuluotės „Ši išmoka mokama nuo vaiko gimimo dienos iki tuo metu studijuojamos profesinio mokymo ar studijų programos baigimo, jeigu baigimo metu vaikui yra ne mažiau kaip dveji metai.
Jeigu mokslo ar studijų baigimo metu motina yra nėščia arba vaikui yra mažiau negu dveji metai, išmoka mokama iki vaikui sukaks dveji metai.“ (išskirta mūsų) yra neaiškios, apsunkina keičiamos dalies tekstą, nedera tarpusavy, taip pat nedera su šios dalies pirmajame sakinyje dėstoma nuostata. Manytina, kad siekiant teisinio aiškumo ir sistemiškumo laikotarpiai, kuriais asmenims atsiranda teisė gauti vaiko priežiūros išmoką, turėtų būti įtvirtinti pirmiau, negu nuostatos apie išmokos mokėjimo laikotarpius (pvz., kaip yra dabar galiojančioje keičiamo
siūloma mokėti vaiko priežiūros išmoką motinai, kuri mokslo ar studijų baigimo metu yra nėščia, ir šią išmoką siūloma mokėti nuo mokslo ir studijų baigimo dienos iki vaikui sukaks dveji metai. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas nederėtų su šiame straipsnyje reguliuojamos išmokos paskirtimi (jau gimusio vaiko priežiūrai) ir su keičiamo įstatymo 10 straipsnyje numatyta vienkartine išmoka nėščiai moteriai. Pastebėtina, kad vienkartinė išmoka nėščiai moteriai yra mokama tais atvejais, kai moteris neturi teisės gauti motinystės išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. 2. Siūlytina įstatymo projektą papildyti nuostatomis dėl naujo teisinio reguliavimo taikymo po šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime įrašytinas praleistas žodis
„straipsnis“, o šio straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašytini
žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 4. Įstatymo projekte turi būti nurodytos įstatymą pasirašančiojo – Respublikos Prezidento –pareigos. 5.
įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto išlaidų, manytina, reikėtų gauti Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą. Be to, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IŠMOKŲ VAIKAMS ĮSTATYMO NR. I-621 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-10-09 Nr. XIIIP-2178(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2019-06-19
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Sysas; G. Skaistė; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė, kviestieji asmenys: R. Andziukevičiūtė–Buzė – Ministro Pirmininko patarėja savivaldos, regioninės bei socialinės politikos klausimais, S. Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja, S. Zarankaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vyr. specialistė, V. Mackevičienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas), 2018-05-291 * Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
įtvirtinti nuostatas, pagal kurias besimokantiems ir studijuojantiems asmenims, taip pat šiems asmenims po mokslo ir studijų baigimo vaiko priežiūros išmoka būtų mokama iki vaikui sueis dveji metai. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas.
Pirma, įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad „<...> poreikis remti studijuojančius asmenis kyla ne iš vaikų amžiaus, o iš fakto, jog studentams dėl studijų yra sunku užsidirbti pakankamai pajamų patiems“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą išmoka mokama besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, o ne kaip socialinė parama asmenims dėl jų finansinės padėties. Antra, įstatymo projektu yra siūloma atsisakyti nuostatos, nustatančios mokslo ir studijų pabaigos apibrėžimą. Atsisakius šios nuostatos, bus neaišku, koks momentas laikytinas mokslo ir studijų baigimu ir nuo kada konkrečiai reikėtų pradėti mokėti vaiko priežiūros išmokas. Be to, nelikus nuostatos apie mokslo ar studijų baigimą su siūloma formuluote kalbiškai nederėtų toliau šiame sakinyje vartojamos būtojo laiko formos „mokėsi“, „studijavo“. Trečia, įstatymo projekto nuostatų formuluotės „Ši išmoka mokama nuo vaiko gimimo dienos iki tuo metu studijuojamos profesinio mokymo ar studijų programos baigimo, jeigu baigimo metu vaikui yra ne mažiau kaip dveji metai. Jeigu mokslo ar studijų baigimo metu motina yra nėščia arba vaikui yra mažiau negu dveji metai, išmoka mokama iki vaikui sukaks dveji metai.“ (išskirta mūsų) yra neaiškios, apsunkina keičiamos dalies tekstą, nedera tarpusavy, taip pat nedera su šios dalies pirmajame sakinyje dėstoma nuostata. Manytina, kad siekiant teisinio aiškumo ir sistemiškumo laikotarpiai, kuriais asmenims atsiranda teisė gauti vaiko priežiūros išmoką, turėtų būti įtvirtinti pirmiau, negu nuostatos apie išmokos mokėjimo laikotarpius (pvz., kaip yra dabar galiojančioje keičiamo 9 straipsnio 1 dalies redakcijoje). Ketvirta, įstatymo projektu siūloma mokėti vaiko priežiūros išmoką motinai, kuri mokslo ar studijų baigimo metu yra nėščia, ir šią išmoką siūloma mokėti nuo mokslo ir studijų baigimo dienos iki vaikui sukaks dveji metai.
Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas nederėtų su šiame straipsnyje reguliuojamos išmokos paskirtimi (jau gimusio vaiko priežiūrai) ir su keičiamo įstatymo 10 straipsnyje numatyta vienkartine išmoka nėščiai moteriai. Pastebėtina, kad vienkartinė išmoka nėščiai moteriai yra mokama tais atvejais, kai moteris neturi teisės gauti motinystės išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 1. 1.2 Teisės departamentas,
įstatymo projektą papildyti nuostatomis dėl naujo teisinio reguliavimo taikymo po šio įstatymo įsigaliojimo. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo palikti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Siūloma tik pailginti išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai mokėjimo terminą. Todėl manytina, kad projektą pildyti nuostatomis dėl naujo teisinio reguliavimo taikymo nėra tikslinga. 1.3 Teisės departamentas,
projekto 2 straipsnio pavadinime įrašytinas praleistas žodis „straipsnis“, o šio straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti iš dalies. Pritarta siūlymui įrašyti praleistą žodį
„straipsnis“. Nepritarta pasiūlymo antrajai daliai, nes komitetas siūlo
atsisakyti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies. Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 2. 1.4 Teisės departamentas,
turi būti nurodytos įstatymą pasirašančiojo – Respublikos Prezidento – pareigos. Pritarti. Siūlome įstatymą pasirašančiojo pareigas išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Prezidentas“. 1.5 Teisės departamentas, 2018-05-29 * 5.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto išlaidų, manytina, reikėtų gauti Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą. Be to, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti. Gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-12-19 nutarimas Nr. 1336. 2. Europos teisės departamentas, 2018-06-05 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 12, 17, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2457, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-12-19, nutarimas Nr. 1336 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. SV-S-928 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 ir 9 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 12, 17, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2457 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2457) ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2178 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2178; toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl toliau nurodytų priežasčių: 1.
Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Preliminariais skaičiavimais, pritarus Įstatymo projekto Nr. XIIIP‑2457 siūlomam teisiniam reguliavimui, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą gautų apie 1 480 asmenų ir tam 2019 m. reikėtų apie 2,75 mln. eurų. Pritarus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2178 siūlomam teisiniam reguliavimui dėl išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai mokėjimo iki vaikui sukaks dveji metai, šią išmoką papildomai gautų apie 600 asmenų ir tam 2019 m. papildomai reikėtų apie 1,6 mln. eurų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad
„<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai
išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Be to, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio penktosios dalies ir 19 straipsnio pirmosios dalies normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Siekiant užtikrinti, kad valstybė tinkamai vykdytų jau prisiimtus finansinius įsipareigojimus (didinti išmokos vaikui dydį, didinti mokinių nemokamam maitinimui ir paramai mokinio reikmenims įsigyti skiriamų lėšų dydį ir pan.), nepažeistų fiskalinės drausmės taisyklių, nustatytų Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme, ir nenukryptų nuo Lietuvos stabilumo 2018 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 387 „Dėl Lietuvos stabilumo
prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų, numatytų Įstatymų projektuose, nebus finansinių galimybių. Nepritarti. Manytina, kad valstybės biudžeto asignavimai išmokai besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai mokėti ilguoju laikotarpiu turi atsipirkti, nes ši priemonė turėtų paskatinti šeimas anksčiau susilaukti vaikų, o tai sąlygotų gausesnių šeimų atsiradimą ir šalies demografinių problemų sprendimą. Be to pažymėtina, kad komitetas siūlo įstatymo įsigaliojimo datą numatyti 2020 m. sausio 1 d., kad būtų galimybė svarstant Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą numatyti lėšas įstatymui įgyvendinti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr.
I-621
komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-06-191 Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio pasiūlymus, ir siekiant projekto nuostatas suderinti su aktualia Išmokų vaikams įstatymo 9 straipsnio redakcija, siūlome patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
taip:
„1. Auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų
(ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui mokslo mokymosi ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokslo mokymosi ar studijų baigimo dienos, jeigu jis mokosi (mokėsi) pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa nuo mokymosi pagal profesinio mokymo programą pradžios iki jos pabaigos) ar studijuoja (studijavo) aukštojoje mokykloje pagal dieninę ar nuolatinę nuolatinės studijų formą formos programą, iki jam sukaks 26 metai, arba jeigu jis studijuoja (studijavo) doktorantūroje ar rezidentūroje, iki jam sukaks 30 metų (įskaitant ir akademinių atostogų dėl nėštumo ar vaiko priežiūros laikotarpį), ir jeigu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jis neturi (neturėjo) teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, skiriama 6 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.
Ši išmoka mokama nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks vieni 2 metai tuo metu studijuojamos profesinio mokymo ar studijų programos baigimo, jeigu baigimo metu vaikui yra ne mažiau kaip dveji metai. Jeigu mokslo ar studijų baigimo metu motina yra nėščia arba vaikui yra mažiau negu dveji metai, išmoka mokama iki vaikui sukaks dveji metai. Motinai esant nėščiai mokslo ar studijų baigimo metu, išmoka yra mokama nuo mokslo ar studijų baigimo dienos.“
išdėstyti taip:
„2) kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam
iš vaiko senelių už tą patį vaiką yra paskirta ar už visą priklausiusį laikotarpį buvo išmokėta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;“. Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-06-192 Pasiūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.
Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantas Jonas Dagys. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Patarėja A. Dolmantienė