Lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
106 straipsnį nauja ketvirtąja dalimi: „Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.“
ketvirtąją, penktąją ir šeštąją dalis laikyti atitinkamai penktąja, šeštąja, septintąja dalimis. 2 straipsnis. 107 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 107 straipsnį nauja trečiąja dalimi:
„Byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistos to asmens konstitucinės teisės ar laisvės įgyvendinimo.“
2Buvusią 107 straipsnio trečiąją dalį laikyti ketvirtąja dalimi. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
24.
Projekto
Lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
106 straipsnį nauja ketvirtąja dalimi: „Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.“
penktąja, šeštąja, septintąja dalimis. 2 straipsnis. 107 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 107 straipsnį nauja trečiąja dalimi:
„Byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo.“
2Buvusią 107 straipsnio trečiąją dalį laikyti ketvirtąja dalimi. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Daugelyje Europos Sąjungos valstybių (pavyzdžiui: Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje), kuriose veikia konstituciniai teismai ar jiems prilygintos institucijos, asmenys turi teisę dėl savo pagrindinių (konstitucinių) teisių ir laisvių pažeidimų kreiptis į šiuos teismus tiesiogiai. Senas demokratijos tradicijas turinčiose ir teisinės valstybės principus gerbiančiose valstybėse pripažįstama tokia asmens pažeistų teisių gynimo teisė, galimybė ir būtinybė. Įvairių valstybių teisinėse sistemose įtvirtinti konstitucinio skundo instituto modeliai skiriasi, tačiau daugelis valstybių yra pasirinkusios tokius modelius, kuriems yra būdingi keli bendri požymiai: į konstitucinį teismą asmuo turi teisę kreiptis gindamas pažeistas savo teises ir laisves (tuo jis skiriasi nuo actio populiaris), konstituciniu skundu yra ginamos ne visos, o tik konstitucinės teisės ir laisvės, asmuo gali kreiptis į konstitucinį teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis. Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetis diskutuojama dėl poreikio įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institutą. Šios diskusijos ypač suintensyvėjo, kai 2005 m. Seimo narių grupė įregistravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija)
siūloma įtvirtinti actio populiaris principą, t. y. kad teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas), priėmus siūlomą Konstitucijos pataisą, turėtų bet kuris asmuo, nepriklausomai nuo to, ar skundžiamas teisės aktas pažeidžia jo teises, ar ne.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris buvo paskirtas pagrindiniu komitetu svarstyti minėtą projektą, kreipėsi į įvairias mokslo ir kitas institucijas (Mykolo Romerio universitetą, Teisės institutą, Strateginių tyrimų institutą, Europos teisės departamentą ir kt.), prašydamas pateikti savo nuomonę dėl projekto. Pažymėtina, kad iš esmės visos institucijos pritarė paties individualaus konstitucinio skundo instituto įsteigimui Lietuvoje, tačiau buvo pareikšta nemažai pastabų pačiam siūlomam modeliui (actio populiaris ir kt.). Tai suintensyvino diskusijas apie individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo galimybes ir modelio parinkimą Lietuvoje. Seimo valdyba 2006 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 753, sudarė darbo grupę individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijai ir su tuo susijusių teisės aktų pataisoms parengti (pirmininkas – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas) (toliau – darbo grupė). Šios darbo grupės nariais buvo paskirti Seimo nariai, konstitucinės teisės ekspertai, mokslininkai, teisininkai, atstovaujantys įvairias institucijas. Darbo grupė analizavo daugelio valstybių patirtį šioje srityje, įvairių mokslo ir kitų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus pirminiam, t.y. jau minėtam Konstitucijos pataisų projektui XP-980, svarstė, koks galėtų būti individualaus konstitucinio skundo modelis Lietuvoje ir, kaip jis galėtų būti įgyvendintas. Pažymėtina, kad darbo grupė parengė Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepciją, kurią 2007 m. liepos 4 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas (nutarimas Nr. X-1264).
X-1264). Koncepcijoje buvo nustatytos esminės individualaus konstitucinio skundo instituto nuostatos (modelis), reglamentuota, kad įtvirtinant šį institutą, būtina Lietuvos teisės sistemos reforma ir numatyti du jos įgyvendinimo etapai. I etapas turėjo būti skirtas teisinėms priemonėms (priimti įstatymas dėl Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo, Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo įstatymas, o taip pat įgyvendinantys įstatymai:
Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymas, Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas, Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymas ir kiti). II etapo metu turėjo būti imtasi institucinių ir organizacinių priemonių (paties Konstitucinio Teismo ir jo aparato pertvarkos), o taip pat finansinių priemonių, kurios leistų atlikti numatytą reformą ir užtikrintų Konstitucinio Teismo funkcijų vykdymą. Be viso to, darbo grupė Seimo 2007 m. patvirtintai koncepcijai įgyvendinti parengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 31, 44, 62, 65, 66, 68, 69, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą XP-3027. Pažymėtina, kad šiuos projektus buvo planuota priimti 2004-2008 m. kadencijos Seime, tačiau, atsižvelgiant į Konstitucijos pataisų priėmimo tvarką, kuriai nustatyti ypatingi procesiniai reikalavimai, tai nebuvo spėta padaryti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo buvo pritarta, tačiau nepradėta priėmimo procedūra). Konstitucinio Teismo priimtų sprendimų dėl išnagrinėto individualaus konstitucinio skundo teisinių pasekmių (Konstitucinio Teismo sprendimų, priimtų išnagrinėjus asmens konstitucinį skundą, retroaktyvų veikimą) expressis verbis siūloma įtvirtinti Konstitucijos 107 straipsnyje. Teikiamame projekte nuosekliai laikomasi Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. liepos 4 d. Seimo nutarimu Nr.
Seimo nutarimu Nr. X-1264 patvirtinta Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcija, kurios 24.2 punkte nustatyta, kad, įtvirtinant individualaus konstitucinio skundo institutą, Konstitucijos pakeitimo įstatyme būtų galima įtvirtinti
„.Konstitucinio Teismo sprendimo (teisinė forma – nutarimas), išnagrinėjus
individualų konstitucinį skundą, teisines pasekmes - asmens teisę kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo toje valstybės institucijoje, kurioje, vadovaujantis Konstitucijai ar įstatymui prieštaraujančiu įstatymu ar kitu Seimo aktu (ar jo dalimi), Respublikos Prezidento aktu ar Vyriausybės aktu (ar jo dalimi), buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves (Konstitucijos 107 straipsnis“). Taigi Projekto iniciatoriai siūlo nuosekliai laikytis ankstesnio Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-431(2) 2 straipsnyje siūlytos nuostatos dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą, teisinių pasekmių „Byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo“. Konstitucinėje jurisprudencijoje yra apibrėžti ir nurodytasis, ir kiti išimtiniai atvejai, kada Konstitucinio Teismo nutarimų teisinė galia gali būti nukreipiama atgal, t. y. ir į pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai teisės akto taikymo padarinius, atsiradusius iki Konstituciniam Teismui priimant sprendimą, kad šis teisės aktas prieštarauja Konstitucijai. Tuomet Konstitucinio Teismo nutarimas veikia retroaktyviai (ex tunc).
Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Konstitucijai“ konstatuojamojoje III dalyje yra išdėstęs kai kurių užsienio valstybių konstitucijose ir įstatymuose įtvirtintų konstitucinių teismų priimtų sprendimų teisinės galios laiko požiūriu teisinio reguliavimo, kai konstitucinio teismo sprendimai veikia retroaktyviai, įvairovę ir konstatavęs, kad „<...> 5. Apibendrinant aptartą užsienio valstybių teisinį reguliavimą ir konstitucinių teismų praktiką pažymėtina, kad vienose valstybėse nuostatos, konkrečiais atvejais nustatančios konstitucinių teismų priimtų sprendimų teisinę galią laiko požiūriu, inter alia kai konstitucinio teismo sprendimai veikia retroaktyviai (ex tunc), yra expressis verbis įtvirtintos konstitucijoje (Austrija, Lenkija, Portugalija), kitose valstybėse tai reglamentuojama ir konstitucinio teismo įstatymu (Ispanija, Slovėnija, Vokietija), kai kuriose valstybėse įstatymu yra suteikta teisė tam tikra apimtimi konstitucinę kontrolę vykdantiems teismams nustatyti, kada konstitucinio teismo sprendimai veikia retroaktyviai (ex tunc) (Graikija, Slovėnija, Vengrija)“ (pabr. mūsų).
Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento tyrimo skyrius 2014 m. gruodžio 22 d. yra atlikęs tyrimą dėl individualaus konstitucinio skundo instituto Europos valstybėse[1] Mūsų nuomone, Konstitucinio Teismo sprendimų, priimtų išnagrinėjus asmens konstitucinį skundą, retroaktyvų veikimą expressis verbis įtvirtinimas Konstitucijos 107 straipsnyje (atsižvelgus į sudėtingą Konstitucijos keitimo tvarką), būtų konstitucinė garantija, kad Seimas, kaip įstatymų leidybos institucija, priimdamas individualaus konstitucinio skundo įgyvendinimui būtinus įstatymus (taip pat juos keisdamas), juose nenukryptų nuo Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtosios dalies noveloje nurodytų asmenų teisės į teismo proceso atnaujinimo galimybę, jeigu būtų priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Taigi, atsižvelgiant į visa tai, įvertinus nuolat viešojoje erdvėje vis kylančias diskusijas dėl poreikio Lietuvoje įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institutą bei minėtos darbo grupės nuveiktą darbą šioje srityje bei 2017 metais Lietuvos Respublikos Seimo svarstytą Projektą Nr. XIIIP-431(2) yra teikiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą teikia Seimo narių grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai).
Asmeniui turėtų būti užtikrinta teisė apginti savo pažeistas konstitucines teises ir laisves ne tik bendrosios ir specializuotos kompetencijos teismuose, bet ir Konstituciniame Teisme. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse reglamentuojama, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams: Respublikos Prezidento aktai, Respublikos Vyriausybės aktai. Konstitucijos 106 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas baigtinis sąrašas subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų atitikties Konstitucijai – „teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai“. Konstitucijos 106 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta – „dėl Respublikos Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai“. Konstitucijos 106 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta – „dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas“. Taigi, pagal Konstituciją fiziniai ir juridiniai asmenys neturi teisės tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagrindinis projekto tikslas ir uždavinys – suteikti asmenims konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir Konstituciniame Teisme. Įstatymo projektu siūloma nustatyti kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo (ar jo dalies) ar kito Seimo akto (ar jo dalies), Respublikos Prezidento ar Vyriausybės akto (ar jo dalies), jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ir laisves. Šio kreipimosi sąlyga – asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis. Konstitucinio Teismo sprendimo teisinės pasekmės - byloje pagal asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistos to asmens konstitucinės teisės ar laivės įgyvendinimo. Įstatymo projekte siūlomas nuostatas įgyvendinančios nuostatos (kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas, prašymo surašymo, turinio, priedų, pateikimo tvarkos reikalavimai) yra numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 31, 65, 66, 68, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte, kuris yra svarstymo stadijoje po ankstesnio projekto XIIIP-431 pateikimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės Įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, galimų neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektas neturės tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą reikės atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymą (parengtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 31, 65, 66, 68, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą ir kitus teisės aktus, susijusius su įstatymo projekte siūlomomis reglamentuoti nuostatomis. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą reikės atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymą (parengtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 31, 65, 66, 68, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą ir kitus teisės aktus, susijusius su įstatymo projekte siūlomomis reglamentuoti nuostatomis. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įgyvendinant priimto įstatymo nuostatas bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, todėl planuojant 2020 metų valstybės biudžeto išlaidas, numatomas Konstituciniam Teismui, Vyriausybės rengiamame ir Seimui teikiamame valstybės biudžeto projekte turėtų būti numatyti pakankami asignavimai, kurie leistų atlikti numatytą reformą ir užtikrintų Konstitucinio Teismo funkcijų vykdymą. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra: „ Konstitucinis Teismas”, „konstitucinės teisės ir laisvės”, „asmuo”. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„ Konstitucinis Teismas”, „konstitucinės teisės ir laisvės”, „asmuo”. Seimo nariai:
38Valerijus Simulik [1] 2014 -12-22 studija „Individualaus konstitucinio skundo institutas Europos valstybėse“
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-05- Nr. Į 2018-05-21
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Konstitucijos 106 ir 107 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTO Nr. XIIIP-2159 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos
pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 804, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 106 IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 106 IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018-09-19
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Konstitucinio Teismo Pirmininkas Dainius Žalimas, Teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento vedėja Natalija Žilinskienė, pilietis Paulius Šepetys, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-05-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-05-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2159 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Pritarti 3.
teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė
1 Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio pirmojoje dalyje žodžiai
„pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves“ yra vartojami
daugiskaitos forma, siūlytina tokią pačią daugiskaitos formą taip pat naudoti ir projekto 2 straipsnio pirmojoje dalyje, nustatant, kad „įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo“. Pritarti Pastaba redakcinio pobūdžio ir ja nėra keičiama siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimtis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-07-25 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje išnagrinėtas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2018 m. birželio 6 d. raštas Nr. S-2018-4595, kuriame prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo Įstatymo projektui Nr. XIIIP-2159 (toliau-projektas). Individualus kreipimasis į konstitucinės justicijos institucijas pripažįstamas svarbia priemone, padedančia apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje taip pat galėtų prisidėti prie teisinės valstybės, konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, atviros, teisingos ir darnios pilietinės visuomenės konstituciniu principų įgyvendinimo, padėtų užtikrinti žmogaus teisių pagarbą valstybėje.
Atsižvelgiant į individualaus konstitucinio skundo įteisinimo aktualumą ir svarbą, kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą įtvirtinimas įtrauktas į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kuriai buvo pritaria Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIll-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, o pagal minėtos Vyriausybės programos priemonių planą individualų konstitucinį skundą numatyta įteisinti iki 2019 m. III ketvirčio. Šiame kontekste, nekvestionuodami individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo Lietuvos teisinėje sistemoje poreikio ir tikslingumo, pritardami projektu numatomo teisinio reguliavimo tikslui bei sutikdami, kad projekte iš esmės pasirenkamos tinkamos teisinio reguliavimo priemonės, neturėdami pastebėjimų dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimų, priimtų išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą, retroaktyvaus veikimo, norėtume atkreipti dėmesį į kelis su projektu numatomu teisiniu reguliavimu susijusius aspektus. Pritarti
ministerija 2018-07-25 Dėl esminių individualaus konstitucinio skundo priimtinumo sąlygų reguliavimo Manytume, kad įtvirtinant individualaus konstitucinio skundo teisinį institutą bei apibrėžiant pagrindinius šio instituto požymius aukščiausios teisinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, būtų reikšminga eksplicitiškai aptarti visas esmines individualaus konstitucinio skundo teisės įgyvendinimo sąlygas.
Atkreipiame dėmesį, kad prie minėtų esminių sąlygų galėtų būti priskiriamas ir naikinamojo pobūdžio terminas individualiam konstituciniam skundui pateikti. Tam tikro termino, per kurį asmuo kreiptųsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nustatymas, pirma, suteiktų apibrėžtumo teisiniuose santykiuose dalyvaujantiems asmenims, antra, taip pat užtikrintų, kad konstitucinio skundo pateikimas būtų efektyvi priemonė iš teisinės sistemos pašalinti konstitucinei normai prieštaraujantį teisės aktą. tačiau nesukurtų prielaidų netikrumui, jog jau pasibaigęs (pvz., prieš dvidešimt ar dešimt metų išspręstas) teisminis ginčas bus atnaujintas. Nepritarti Pažymėtina tai, kad:
1) neneigiant individualaus konstitucinio skundo pateikimo termino svarbos, pažymėtina, kad jis yra vienas iš atitinkamos teisės įgyvendinimo tvarkos elementų. 2) Konstitucija yra teisės normų, turinčių ypatingą turinį, teisės aktas ir jame neturėtų būti nuostatų, kurios yra ordinarinių įstatymų reguliavimo dalykas. Konstitucija yra pagrindinis ir aukščiausias įstatymas (lex superior), ji įtvirtina svarbiausias teisės normas, kurioms būdingas daug didesnis teisinio reguliavimo apibendrinimas, palyginti su kitų įstatymų normomis. Tuo tarpu terminai yra procesinės teisės reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į visa tai manytina, kad individualaus konstitucinio skundo pateikimo terminas neturėtų būti detalizuojamas Konstitucijos tekste. 3.
2018-07-25 Dėl projekto nuostatos „šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones " Norėtume atkreipti dėmesį, kad į projekte pasirenkamo kriterijaus „asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones“ turinį galėtų patekti neapibrėžtai platus teisinės gynybos priemonių skaičius. Atsižvelgiant į tai, asmenys, teiksiantys individualų konstitucinį skundą, turėtų pareigą išnaudoti visas teisinės gynybos priemones, nepriklausomai nuo šių priemonių efektyvumo ar joms panaudoti reikalingų laiko sąnaudų. Siūlytume įvertinti, ar nebūtų tikslinga apibrėžti siauresnes šio kriterijaus taikymo ribas ir galimybę kreiptis su individualiu konstituciniu skundu į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl galimai pažeistų konstitucinių teisių ar laisvių suteikti platesniam asmenų ratui. Įvertindami tai, kad, pirma, asmenims, kurių bet kokios konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje jau suteikta teisė kreiptis į teismą, o teismų priimami sprendimai įprastai suprantami kaip galutinė asmeniui įmanoma panaudoti teisių gynimo priemonė, bei tai, kad, antra, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimami sprendimai taip pat laikytini teisinės gynybos priemone, manytume, kad galimybė pateikti individualų konstitucinį skundą galėtų būti susieta ne su visų teisinės gynybos priemonių panaudojimu, o su bendrosios kompetencijos ar administracinio teismų sprendimų priėmimu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlytume įvertinti, ar projekte nustatomas kriterijus „visas teisinės gynybos priemones“ negalėtų būti keičiamas į siauresnės apimties kriterijų „kitas teismines gynybos priemones“.
Kartu, įvertindami tai, kad individualus konstitucinis skundas galėtų būti laikomas sudėtine teisinės gynybos priemone nacionalinėje teisinėje sistemoje, papildomai siūlytume projekto aiškinamajame rašte (projekto travaux préparatoires) atskleisti įstatymo leidėjo valią, kokios teisinės gynybos priemonės (nacionalinės ar tarptautinės) turėtų būti išnaudojamos prieš kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su individualiu konstituciniu skundu. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra konvencinė nuostata – analogiška formuluotė yra nustatyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
gali priimti bylą nagrinėti tik po to, kai pagal visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus buvo panaudotos visos valstybės vidaus teisinės gynybos priemonės“ <...>. Be to, akivaizdu, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą turėtų būti paskutinė valstybės vidaus teisinė gynybos priemonė prieš kreipiantis į tarptautinius teismus, pvz. EŽTT, o ne atvirkščiai. Taip pat siūlytina atkreipti dėmesį ir sistemiškai vertinti Konstitucijos 30 straipsnio pirmosios dalies, kuri nustato, kad „asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“ ir projekto 1 straipsnio, nustatančio kad „asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą <....> jeigu <...> pažeidė šio asmens konstitucines teises ir laisves <...> santykį. Atsižvelgiant į visa tai manytina, kad projekte esančios formuluotės keitimas nebūtų tikslingas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Konstitucijos komisija 2018-06-06 * Iš esmės pritarti Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2159. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties, suredaguotam ir patikslintam, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XIIIP-2159) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0
9Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas, Vitalijus Gailius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė