NAUJA REDAKCIJA nuo 1998 12 11 Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos – asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekio ir kokybės kontrolę ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę įstaigose, kurios sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų teikimo ir kompensavimo sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūrą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalyje, taip pat Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų teikimo ir jų išlaidų kompensavimo, finansinę ir ekonominę analizę;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Antanas Matulas
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 1, 15, 30, 31, 33, 36, 39 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 34¹straipsniu, 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo V skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 76 straispnio pakeitimo įstatymo projektų (toliau – Įstatymų projektai) rengimą sąlygojo naujausia administracinių teismų praktika. 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr.
A-1820-502/2015 buvo konstatuota, kad nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti, todėl įmonei (išduodančiai apdraustiesiems ortopedijos technines priemones) geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti PSDF biudžetui padarytą žalą, VLK, „siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo PSDF biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turi su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos žalos priteisimo.“[¹] Vadovaudamiesi minėta nutartimi, administraciniai teismai priėmė analogiškus sprendimus ir teritorinių ligonių kasų (toliau – TLK) priimamų sprendimų (reikalauti sveikatos priežiūros įstaigas, vaistines ir įmones atlyginti žalą, padarytą PSDF biudžetui) atžvilgiu. Iki minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos nutarties buvo susiformavusi normali praktika, kuomet VLK ir TLK, savo kompetencijos ribose vykdydamos ūkio veiklos subjektų priežiūrą ir nustačiusios teisės aktų pažeidimus, kaip viešojo administravimo subjektai, priimdavo administracinius sprendimus dėl žalos PSDF biudžetui, kuriuos atitinkami subjektai vykdydavo arba, nesutikdami su VLK ar TLK sprendimais, juos skųsdavo administraciniam teismui.
Pagal naujausią administracinių teismų praktiką, VLK ir TLK – viešojo administravimo subjektai, vykdantys PSDF biudžetą ir privalantys kontroliuoti bei užtikrinti šio biudžeto lėšų panaudojimo teisėtumą, atlikę sveikatos priežiūros įstaigose, vaistinėse ir įmonėse kontrolės procedūras bei nustatę žalą, padarytą PSDF biudžetui, teikia minėtiems ūkio subjektams tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus atlyginti šią žalą, nes VLK ir TLK įpareigojimui - atlyginti žalą, padarytą PSDF biudžetui – trūksta teisinio privalomumo galios. Anot teismų, sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ir įmonėms, pažeidus teisės aktų reikalavimus – sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimus, vaistų, medicinos pagalbos priemonių skyrimo, išdavimo reikalavimus – kyla tik sutartinė civilinė atsakomybė. Pažymėtina ir tai, kad pagal dabar galiojančius Sveikatos draudimo įstatymą, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, Sveikatos sistemos įstatymą VLK ir TLK, atliekančios valstybinę sveikatinimo veiklos kontrolę, nustatančios pažeidimus, be to, kad neturi įgaliojimų reikalauti atlyginti žalą, padarytą PSDF biudžetui, neturi įgaliojimų sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ir įmonėms taikyti ir jokių kitų poveikio priemonių.
Pagal dabar galiojantį Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnį, VLK ir TLK galėtų pasinaudoti tik šiomis kontroliuojančių institucijų teisėmis: įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas. Įstatymų projektais siekiama įtvirtinti, kad sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ir įmonėms, teikiančioms sveikatos priežiūrą, kompensuojamą PSDF biudžeto lėšomis, pažeidusioms sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimus, vaistų, medicinos pagalbos priemonių skyrimo, išdavimo reikalavimus kiltų ne civilinė atsakomybė iš sutarčių, sudarytų su TLK dėl paslaugų apmokėjimo, o administracinė atsakomybė pagal įstatymą. Taip pat atsižvelgiant į pasikeistusį teisinį reguliavimą ir faktiškai atliekamą veiklą, tikslinamos Sveikatos draudimo įstatyme išvardytos VLK ir TLK funkcijos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Matulas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad VLK ir TLK yra institucijos, vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą. Sveikatos draudimo įstatymo 30, 31 33 ir 34 straipsniuose yra išvardintos VLK ir TLK funkcijos ir teisės.
Šios institucijos privalo užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekio ir kokybės, t. y. atitikties nustatytiems šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimams, bei vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, skyrimo, išrašymo ir išdavimo teisėtumą. Tačiau nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas nenumato VLK ir TLK įgaliojimų, atlikus kontrolės procedūras, taikyti sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ir įmonėms kokių nors poveikio priemonių bei įpareigoti jas atlyginti žalą, padarytą PSDF biudžetui. Sveikatos draudimo įstatyme yra įtvirtintos TLK funkcijos, kurios šiuo metu nebevykdomos:
įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymui (2012 m. gruodžio 20 d. Nr. XII-130), Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymui (2012 m. gruodžio 20 d. Nr. XII-132) ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. įsakymui Nr. 1K-78 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr.
1K-157
„Dėl Savivaldybių visuomenės sveikatos programų rėmimo specialiosios programos
finansavimo ir atskaitomybės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“;
Lietuvos gyventojų sveikatos būklės stebėsenos srityje. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta TLK funkcija - Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kontroliuoja draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą, tačiau TLK vykdo sveikatos priežiūros paslaugų eilių stebėseną, tai yra sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo (organizacinį priimtinumą asmeniui) stebėseną. Kitas sveikatos priežiūros prieinamumo sąlygas kontroliuoja Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos instituatas. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma įtvirtinti privalomąjį sveikatos draudimą vykdančioms institucijoms – VLK ir TLK – teisę įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigas, vaistines ir įmones atlyginti žalą, padarytą PSDF biudžetui, bei taikyti kitas poveikio priemones; siekiama Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinti sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir įmonių, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, administracinę atsakomybę:
Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius, ekonominės sankcijos, įpareigojimas atlyginti žalą, padarytą PSDF biudžetui, įpareigojimas grąžinti apdraustajam iš jo neteisėtai paimtą papildomą mokestį ir taip pat sustabdyti mokėjimą iš PSDF biudžeto lėšų;
VLK ir TLK atliekamos ūkio subjektų sveikatinimo veiklos priežiūros apimtis;
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma įtvirtinti privalomąjį sveikatos draudimą vykdančioms institucijoms – VLK ir TLK – teisę įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigas, vaistines ir įmones atlyginti žalą, padarytą PSDF biudžetui, bei taikyti kitas poveikio priemones; siekiama Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinti sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir įmonių, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, administracinę atsakomybę:
Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius, ekonominės sankcijos, įpareigojimas atlyginti žalą, padarytą PSDF biudžetui, įpareigojimas grąžinti apdraustajam iš jo neteisėtai paimtą papildomą mokestį ir taip pat sustabdyti mokėjimą iš PSDF biudžeto lėšų;
VLK ir TLK atliekamos ūkio subjektų sveikatinimo veiklos priežiūros apimtis;
Sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnis, nes TLK taikinimo komisija, kaip privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, yra tik ginčuose tarp draudžiamųjų ir teritorinės ligonių kasos dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo.
Pripažįstamas netekusiu galios Sveikatos draudimo įstatymo 37 straipsnis, nes TLK medicininio audito komisijos faktiškai niekada nevykdė veiklos. Minėtos komisijos funkcijos dubliuoja Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijas. Sveikatos draudimo įstatyme išbraukiamos šios TLK funkcijos:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nevertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus teikiamus Įstatymo projektus, reikės keisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatus ir Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto asignavimų nereikės. 13.
išvados Specialistų vertinimų ir išvadų projekto rengimo metu negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: veiklos priežiūra, poveikio priemonės, žalos PSDF atlyginimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Antanas Matulas [1] 2016 m. gruodžio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1820-502/2015
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-12- Nr. Į 2016-12-14 Nr. S-2016-8000 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑215, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto nuostatomis siūloma keisti Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų atliekamą ūkio subjektų sveikatinimo veiklos priežiūrą. Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis nustato, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti straipsniu „Įstatymo įsigaliojimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected];
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected].