c4e03d11-18c7-4fbf-92fe-90db1ba3f9cf Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
2 straipsnio 1 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) A2 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu arba aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu, taip pat mokytojų, baleto artistų ir šokėjų bei kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės;“
straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas, įgytas iki 2009 metų, ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgyti įgytas iki 1995 metų;“2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) specialistai, kurių pareigybės priskiriamos A arba B lygiui, atsižvelgiant į būtiną išsilavinimą toms pareigoms eiti; mokytojų, baleto artistų ir šokėjų, taip pat kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės priskiriamos specialistų
straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 4 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2.
Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, pareigybių skaičius įstaigos darbuotojų pareigybių sąraše nustatomas, atsižvelgiant į:
1) įstaigos atitinkamų ugdymo programų kontaktinių valandų skaičių per mokslo metus, nustatytą atsižvelgiant į: kai mokiniai ugdomi pagal bendrojo ugdymo programas
savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos papildomai finansuojamą klasių (grupių) skaičių; kai mokiniai ugdomi pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas – klasių
(grupių) skaičių ir dydį, kuriuos nustato įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija;
2) vidutinį kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičių, kuris nustatomas: kai mokiniai ugdomi pagal bendrojo ugdymo programas – pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nustatytas vidutinių kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, normas pagal sąlyginį klasės (grupės) dydį; kai mokiniai ugdomi pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas – pagal šio įstatymo 5 priedo 9 punkte nustatyto mokytojo, turinčio kvalifikacinę kategoriją, mažiausio ir didžiausio galimo kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus aritmetinį vidurkį.“
2Buvusias 4 straipsnio 2 ir 3 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis. 3. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių aprašymus, o biudžetinės įstaigos vadovo pareigybės aprašymą tvirtina į pareigas priimanti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtina Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, išskyrus mokytojų (išskyrus trenerius), pareigybių aprašymo metodiką. Mokytojų (išskyrus trenerius) pareigybių aprašymo metodiką tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras (toliau – švietimo ir mokslo ministras).“4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Biudžetinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, išskyrus mokyklos vadovus, jų pavaduotojus ugdymui, pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pagal šio įstatymo 1 priedą, atsižvelgiant į pareigybių sąraše nustatytą darbuotojų pareigybių skaičių ir vadovaujamo darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo vadovaujama įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms ir (ar) jų padaliniams. Pagal šio įstatymo nuostatas nustatyta biudžetinės įstaigos vadovo ir jo pavaduotojų pareiginė alga (pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) negali viršyti praėjusio ketvirčio biudžetinės įstaigos darbuotojų
dalimis) dydžių.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Biudžetinių įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų, išskyrus mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pagal šio įstatymo 2 priedą, atsižvelgiant į pareigybės lygį, vadovaujamo darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo vadovaujama įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms ir (ar) jų padaliniams, ir profesinio darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbas arba vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus, jų
pavaduotojus, struktūrinių padalinių vadovus ir jų pavaduotojus, mokytojus (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistus bei darbininkus, pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pagal šio įstatymo 3 ir 4 priedus, atsižvelgiant į pareigybės lygį ir profesinio darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbas arba vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Nustatant pareiginės algos pastoviąją dalį, papildomai įvertinamas nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausiojo profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytas pripažinimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas atskirų profesijų trūkumas Lietuvos Respublikos darbo rinkoje, trenerių ar darbuotojų aukšta kvalifikacinė kategorija, nustatyta pagal tam tikrai darbuotojų grupei keliamus kvalifikacinius reikalavimus.
Šiais atvejais šio įstatymo 1–4 5 prieduose nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai gali būti didinami iki 100 procentų. Trenerio pareiginės algos pastovioji dalis didinama atsižvelgiant į trenerio turimą kvalifikacinę kategoriją: už pirmą kvalifikacinę kategoriją 45 procentais, už antrą – 55 procentais, už trečią – 65 procentais, už ketvirtą – 75 procentais, už penktą – 90 procentų, už šeštą – 100 procentų. Treneriams, neturintiems kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai gali būti didinami iki 40 procentų.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento padidinimas šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytais pagrindais negali viršyti 100 procentų šio įstatymo 1–3 ir 5 prieduose nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio.“
straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos pastovioji dalis sulygstama darbo sutartyje pagal šio įstatymo nuostatas ir biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemą.
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų darbuotojų, nustatomas iš naujo pasikeitus darbuotojų pareigybių skaičiui, vadovaujamo darbo patirčiai ir (ar) profesinio darbo patirčiai ar nustačius, kad biudžetinės įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo pareiginė alga (pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) viršija praėjusio ketvirčio biudžetinės įstaigos darbuotojų 5 vidutinius pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžius. Šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas iš naujo pasikeitus mokinių skaičiui, pedagoginio darbo stažui, kvalifikacinei kategorijai, veiklos sudėtingumui ar nustačius, kad mokyklos vadovo ar jo pavaduotojo pareiginė alga (pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) viršija praėjusio ketvirčio mokyklos darbuotojų 5 vidutinius pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžius.“5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Mokytojų pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginė alga ir darbo krūvio sandara
trenerius) ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pagal šio įstatymo 5 priedą, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją ir veiklos sudėtingumą. 2. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pagal šio įstatymo 5 priedą, atsižvelgiant į mokykloje ugdomų mokinių skaičių, pedagoginio darbo stažą, vadybinę kvalifikacinę kategoriją ir veiklos sudėtingumą. 3.
organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pagal šio įstatymo 5 priedą, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą, vadybinę kvalifikacinę kategoriją, ir veiklos sudėtingumą ir išsilavinimą. 4. Mokyklos vadovo, jo pavaduotojo ugdymui, ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjo vadybinės kvalifikacinės kategorijos nustatomos ir šių asmenų veiklos atitikties įgytai kvalifikacinei kategorijai vertinimas atliekamas kas penkeri metai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau – švietimo ir mokslo ministras) nustatyta tvarka. Mokytojų (išskyrus trenerių), pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacinės kategorijos nustatomos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 5. Pareigybių, kurias einant atliekamas darbas yra laikomas pedagoginiu ir įskaitomas į pedagoginio darbo stažą, sąrašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 6. Mokytojų, ir pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma. 7. Mokytojų (išskyrus trenerių), pagalbos mokiniui specialistų (specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų ir tiflopedagogų, išskyrus dirbančius švietimo pagalbos įstaigose, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių) darbo krūvio sandara (darbo pareigų paskirstymas laike) pateikiama šio įstatymo 5 priede.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Biudžetinių įstaigų darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo tikslas – įvertinti
biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus darbininkus, mokytojus ir pagalbos mokiniui specialistus, praėjusių kalendorinių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius.“
2Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Kultūros ir meno darbuotojų, socialinių paslaugų srities darbuotojų, sveikatos priežiūros specialistų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų praėjusių kalendorinių metų veikla vertinama vadovaujantis atitinkamai Lietuvos Respublikos kultūros ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintu atitinkamos srities kultūros ir meno darbuotojų, socialinių paslaugų srities darbuotojų ar sveikatos priežiūros specialistų, švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašu. Kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų praėjusių kalendorinių metų veikla vertinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašu.“
3Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kiekvienais metais, iki sausio 31 dienos, švietimo įstaigos vadovams iki kovo 1 dienos, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar atitinkamo ministro, nurodyto šio straipsnio 2 dalyje, nustatyta tvarka, ir atsižvelgdami į metinio veiklos plano priemones, biudžetinių įstaigų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nustato metines užduotis, susijusias su biudžetinių įstaigų metinio veiklos plano priemonėmis arba susijusias su metinio veiklos plano priemonėmis ir su biudžetinės įstaigos vidaus administravimu bei veiklos efektyvumo didinimu, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius.
Priėmus į pareigas biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai nustatomi per vieną mėnesį nuo jo priėmimo į pareigas dienos. Jeigu biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, priimamas į pareigas naujai ketverių metų kadencijai, švietimo įstaigos vadovas – penkerių metų kadencijai, iki einamųjų metų pabaigos jam galioja einamųjų metų pradžioje nustatytos metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai. Jeigu, priėmus į pareigas biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, iki einamųjų metų pabaigos lieka mažiau kaip 6 mėnesiai, biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį, metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai nustatomi iki kitų metų sausio 31 dienos., švietimo įstaigos vadovui
vieną kartą pakeisti arba papildyti, bet ne vėliau kaip iki liepos 1 dienos. Biudžetinių įstaigų vadovams nustatytos metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai skelbiami vadovą į pareigas priimančio asmens ir biudžetinės įstaigos, kurioje eina pareigas vadovas, interneto svetainėje.“ 4.
Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo
kiekvienais metais, iki sausio 31 dienos, švietimo įstaigos vadovų iki kovo
sutartis (išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus, dirbančius pagal darbo sutartis, kurie buvo priimti į pareigas praėjusiais metais, iki metų pabaigos likus mažiau negu 6 mėnesiams), praėjusių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar atitinkamo ministro, nurodyto šio straipsnio 2 dalyje, nustatyta tvarka. Biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, praėjusių metų veikla gali būti vertinama labai gerai, gerai, patenkinamai ir nepatenkinamai. Jeigu biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, metinė veikla įvertinama nepatenkinamai 2 metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutinio kasmetinio veiklos vertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos.“
5Pakeisti 14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, kartu su biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis, o mokyklos vadovo – su mokyklos bendruomene ir mokyklos taryba, švietimo pagalbos įstaigos vadovo – su švietimo pagalbos įstaigos bendruomene ir švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucija, jei ji yra, įvertinusi biudžetinės įstaigos vadovo praėjusių kalendorinių metų veiklą:
1) labai gerai, – biudžetinės įstaigos vadovui vieniems metams nustato pareiginės algos kintamosios dalies dydį, ne mažesnį kaip 10 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies, ir gali skirti premiją;
2) gerai, – biudžetinės įstaigos vadovui vieniems metams nustato pareiginės algos kintamosios dalies dydį;
3) patenkinamai, – biudžetinės įstaigos vadovui vienus metus nenustato pareiginės algos kintamosios dalies dydžio;
4) nepatenkinamai, – biudžetinės įstaigos vadovui, išskyrus mokyklos vadovą, vieniems metams nustato mažesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, tačiau ne mažesnį, negu šio įstatymo 1 priede tai pareigybei pagal vadovaujamo darbo patirtį numatytas minimalus koeficientas. Mokyklos vadovui vieniems metams nustato mažesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, tačiau ne mažesnį, negu šio įstatymo 5 priede tai pareigybei pagal mokykloje ugdomų mokinių skaičių ir pedagoginį darbo stažą numatytas minimalus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas.“ 6.
Pakeisti 14 straipsnio 10 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nepatenkinamai, – teikia vertinimo išvadą biudžetinės įstaigos vadovui su siūlymu vieniems metams nustatyti mažesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, tačiau ne mažesnį, negu šio įstatymo 1–4 5 prieduose tai pareigybei pagal vadovaujamo darbo patirtį ir (ar) profesinę darbo patirtį ar mokykloje ugdomų mokinių skaičių ir (ar) pedagoginį darbo stažą numatytas minimalus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas.“7 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 17 straipsnio 1 dalį. 1. Šio įstatymo 8 straipsnis ir 5 priedas netenka galios 2018 m. rugpjūčio 31 d. 8 straipsnis. Įstatymo
Pakeisti Įstatymo 5 priedą ir jį išdėstyti taip: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo
I
1Ikimokyklinio ugdymo mokyklų:
pastoviosios dalies koeficientai: Ikimokyklinių ir priešmokyklinių grupių skaičius sausio 1 d.
Turintiems iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Vadovų, kuriems nesuteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos iki 13 4,98–6,16 5,2–6,46 5,47–6,7713 ir daugiau 5,6–6,98 5,84–7,22 6,1–7,54 Vadovų, kuriems suteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos iki 13 I kategorija 7,2–8,9 7,49–9,28 7,86–9,75 II kategorija 6,38–7,92 6,66–8,25 7,03–8,7 III kategorija 5,73–7,09 5,95–7,37 6,24–7,713 ir daugiau I kategorija 8,0–9,92 8,47–10,49 8,85–10,9 II kategorija 7,2–8,94 7,47–9,24 7,79–9,6 III kategorija 6,42–7,96 6,69–8,28 6,92–8,57 1.2. Vadovai, kai įstaigoje yra 1–3 grupės, privalo dirbti pedagoginį darbą grupėje vidutiniškai tris valandas per dieną. 1.3. Vadovams nustatant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus viena ištisos paros vaikų grupė laikoma dviem grupėmis. 2. Bendrojo ugdymo mokyklų (išskyrus nurodytas šio priedo 3 punkte): 2.1. vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
Mokinių skaičius rugsėjo 1 d.
Turintiems iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Vadovų, kuriems nesuteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos iki 200 6,26–7,74 6,37–7,89 6,56–8,11 200–500 6,39–7,93 6,57–8,13 6,8–8,41 501–700 6,65–8,23 6,87–8,52 7,09–8,76 701–900 6,94–8,60 7,13–8,84 7,36–9,09 901 ir daugiau 7,22–8,95 7,29–9,0 7,67–9,5 Vadovų, kuriems suteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos iki 200 I kategorija 8,03–9,92 8,26–10,22 8,52–10,55 II kategorija 7,35–9,08 7,50–9,28 7,81–9,66 III kategorija 6,71–8,30 6,91–8,56 7,1–8,8 200–500 I kategorija 8,26–10,22 8,54–10,57 8,87–10,95 II kategorija 7,58–9,36 7,81–9,66 8,12–10,1 III kategorija 6,97–8,63 7,11–8,83 7,39–9,16 501–700 I kategorija 8,61–10,68 9,02–11,16 9,3–11,51 II kategorija 7,89–9,77 8,23–10,19 8,52–10,3 III kategorija 7,2–8,91 7,50–9,28 7,73–9,57 701–900 I kategorija 9,12–11,29 9,42–11,66 9,73–11,76 II kategorija 8,29–10,25 8,57–10,60 8,89–11,0 III kategorija 7,58–9,36 7,81–9,66 8,06–9,96 901 ir daugiau I kategorija 9,99–12,6 10,01–11,8 10,07–11,81 II kategorija 9,07–11,23 9,14–11,33 9,70–11,74 III kategorija 8,23–10,19 8,31–10,27 8,79–10,87 2.2. Vadovams nustatant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus į mokinių skaičių įskaičiuojami priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupių vaikai. 3. Vaikų socializacijos centrų, sanatorijų mokyklų, specialiųjų mokyklų, specialiojo ugdymo centrų, specialiųjų mokyklų-daugiafunkcių centrų ir bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių bendrabučius, Vilniaus lietuvių namų, Lietuvos sutrikusios klausos vaikų ikimokyklinio ugdymo centro: 3.1. vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
Mokinių skaičius sausio 1 d.
Turintiems iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Vadovų, kuriems nesuteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos iki 200 6,18–7,66 6,35–7,85 6,56–8,11 200–250 6,41–7,96 6,64–8,23 6,84–8,45 251–300 6,71–8,3 6,89–8,53 7,09–8,78 301 ir daugiau 6,95–8,61 7,14–8,86 7,40–9,17 Vadovų, kuriems suteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos iki 200 I kategorija 8,33–10,3 8,61–10,7 8,93–11,05 II kategorija 7,63–9,46 7,86–9,76 8,19–10,14 III kategorija 6,98–8,64 7,14–8,86 7,44–9,21 200–250 I kategorija 8,71–10,78 9,1–11,25 9,37–11,61 II kategorija 7,95–9,87 8,3–10,27 8,59–10,61 III kategorija 7,27–9,0 7,53–9,31 7,8–9,65 251–300 I kategorija 9,18–11,38 9,5–11,74 9,82–11,78 II kategorija 8,37–10,34 8,64–10,71 8,97–11,10 III kategorija 7,63–9,46 7,86–9,73 8,12–10,1 301 ir daugiau I kategorija 9,58–11,74 9,96–11,8 10,04–11,81 II kategorija 8,74–10,82 9,05–11,19 9,35–11,57 III kategorija 7,91–9,8 8,26–10,22 8,5–10,53 3.2. Bendrabučiuose negyvenantys mokiniai į bendrą mokinių skaičių įskaičiuojami taikant koeficientą 0,5. 4.
4Profesinio mokymo įstaigų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
Mokinių skaičius mokslo metų pradžioje Turintiems iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Vadovų, kuriems nesuteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos iki 300 6,6–8,15 6,82–8,42 6,97–8,63 300–500 6,94–8,6 7,13–8,85 7,36–9,09 501–800 7,25–8,98 7,54–9,32 7,7–9,54 801 ir daugiau 7,37–9,1 7,59–9,39 7,87–9,7 Vadovų, kuriems suteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos iki 300 I kategorija 8,64–10,71 8,97–11,1 9,19–11,37 II kategorija 7,9–9,8 8,18–10,12 8,37–10,38 III kategorija 7,21–8,94 7,47–9,24 7,63–9,46 300–500 I kategorija 9,12–11,29 9,42–11,66 9,74–11,72 II kategorija 8,3–10,26 8,59–10,61 8,9–11,02 III kategorija 7,62–9,42 7,84–9,69 8,08–10,0 501–800 I kategorija 9,6–11,63 9,9–11,73 9,93–11,74 II kategorija 8,73–10,8 8,97–11,23 9,29–11,5 III kategorija 7,9–9,8 8,26–10,22 8,45–10,46 801 ir daugiau I kategorija 9,99–11,78 10,01–11,8 10,03–11,81 II kategorija 9,21–11,4 9,58–11,69 9,96–11,77 III kategorija 8,37–10,38 8,66–10,73 9,0–11,14
5Neformaliojo vaikų švietimo mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
Mokinių skaičius spalio 1 d.
Turintiems iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Vadovų, kuriems nesuteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos iki 300 6,19–7,67 6,3–7,8 6,46–8,0 300–600 6,33–7,82 6,48–8,03 6,75–8,34 601–800 6,56–8,11 6,8–8,41 6,98–8,64 801–1 000 6,87–8,52 7,05–8,72 7,27–9,0 1 001–1 200 7,15–8,87 7,37–9,13 7,44–9,21 1 201–1 400 7,18–8,9 7,39–9,16 7,6–9,4 1 401 ir daugiau 7,31–9,0 7,5–9,28 7,78–9,66 Vadovų, kuriems suteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos iki 300 I kategorija 7,93–9,84 8,18–10,12 8,42–10,44 II kategorija 7,24–8,97 7,47–9,24 7,66–9,5 III kategorija 6,64–8,22 6,83–8,44 7,03–8,7 300–600 I kategorija 8,19–10,14 8,46–10,48 8,8–10,89 II kategorija 7,44–9,21 7,71–9,55 8,04–9,93 III kategorija 6,9–8,55 7,08–8,75 7,36–9,09 601–800 I kategorija 8,58–10,61 8,95–11,09 9,24–11,44 II kategorija 7,8–9,65 8,14–10,1 8,22–10,16 III kategorija 7,1–8,78 7,45–9,23 7,65–9,47 801–1 000 I kategorija 9,06–11,21 9,33–11,55 9,69–11,69 II kategorija 8,2–10,15 8,6–10,68 8,79–10,87 III kategorija 7,51–9,29 7,73–9,57 7,96–9,86 1 001–1 200 I kategorija 9,41–11,6 9,79–11,7 9,96–11,74 II kategorija 8,54–10,57 8,87–10,95 9,21–11,4 III kategorija 7,8–9,65 8,12–10,02 8,36–10,34 1 201–1 400 I kategorija 9,92–11,73 9,97–11,75 10,01–11,8 II kategorija 8,95–11,09 9,06–11,21 9,59–11,67 III kategorija 8,14–10,08 8,26–10,22 8,73–10,8 1 401 ir daugiau I kategorija 9,99–11,78 10,01–11,8 10,04–11,81 II kategorija 9,1–11,25 9,45–11,6 9,82–11,72 III kategorija 8,31–10,27 8,59–10,61 8,95–11,09
6Neviršijant 45 procentų šio priedo 1, 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
6.1. didinami: 6.1.1. 5–20 procentų – gimnazijų ir jaunimo mokyklų vadovams; 6.1.2.
15 procentų – konservatorijų vadovams; 6.1.3. šio priedo 41, 43 ir 44 punktuose nurodytais atvejais; 6.2. gali būti didinami: 6.2.1. 0,275 bazinio dydžio (toliau – BD) – įstaigų vadovams, įgijusiems mokslo laipsnį arba pedagoginį (mokslo) vardą; 6.2.2. 0,138 BD – įstaigų vadovams, kuriems nesuteikta vadybinė kvalifikacinė kategorija, tačiau jie yra įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį; 6.2.3. iki 20 procentų – už veiklos sudėtingumą mokyklų, nenurodytų šio priedo 6.1.1 ir 6.1.2 papunkčiuose, vadovams; 6.2.4. kitais įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytais atvejais. II SKYRIUS
7Ikimokyklinio ugdymo mokyklų:
7.1. vadovų pavaduotojų ugdymui, kuriems nesuteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai: Vadovų pavaduotojai ugdymui Turintiems iki 3 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 3 iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Įgiję aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, įgytą iki 1995 metų 4,07–5,02 4,09–5,05 4,14–5,13 4,15–5,15 Įgiję aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą 4,19–5,21 4,43–5,5 4,64–5,76 4,77–5,91 7.2. vadovų pavaduotojų ugdymui, kuriems suteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
Vadovų pavaduotojai ugdymui Turintiems iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą I kategorijos 6,47–8,03 6,71–8,3 6,76–8,37 II kategorijos 5,76–7,14 5,97–7,39 6,15–7,62 III kategorijos 5,16–6,4 5,32–6,57 5,5–6,8
8Bendrojo ugdymo mokyklų (išskyrus nurodytas šio priedo 9 punkte) vadovų pavaduotojų ugdymui pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
Mokinių skaičius rugsėjo 1 d.
Turintiems iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Vadovų pavaduotojų ugdymui, kuriems nesuteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos iki 500 5,76–7,13 5,92–6,55 6,11–7,54 500 ir daugiau 6,6–8,06 6,55–8,1 6,78–8,38 Vadovų pavaduotojų ugdymui, kuriems suteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos iki 500 I kategorija 7,38–9,13 7,62–9,42 7,85–9,7 II kategorija 6,81–8,42 7,0–8,66 7,2–8,91 III kategorija 6,23–7,72 6,4–7,93 6,6–8,17 500 ir daugiau I kategorija 8,48–10,45 8,76–10,46 8,91–10,48 II kategorija 7,74–9,58 8,03–9,92 8,32–10,27 III kategorija 7,12–8,79 7,3–9,01 7,58–9,36
9Vaikų socializacijos centrų, sanatorijų mokyklų, specialiųjų mokyklų, specialiojo ugdymo centrų, specialiųjų mokyklų-daugiafunkcių centrų ir bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių bendrabučius, Vilniaus lietuvių namų, Lietuvos sutrikusios klausos vaikų ikimokyklinio ugdymo centro:
9.1. vadovų pavaduotojų ugdymui pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai: Mokinių skaičius sausio 1 d.
Turintiems iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Vadovų pavaduotojų ugdymui, kuriems nesuteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos iki 200 5,7–7,06 5,87–7,25 6,1–7,53 200–250 5,94–7,35 6,13–7,57 6,3–7,8 251–300 6,19–7,66 6,36–7,85 6,55–8,1 301 ir daugiau 6,4–7,93 6,62–8,17 6,85–8,45 Vadovų pavaduotojų ugdymui, kuriems suteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos iki 200 I kategorija 7,68–9,51 7,89–9,78 8,19–10,14 II kategorija 7,04–8,71 7,25–8,98 7,51–9,29 III kategorija 6,44–7,98 6,63–8,21 6,86–8,48 200–250 I kategorija 8,0–9,89 8,36–10,33 8,6–10,38 II kategorija 7,34–9,08 7,64–9,46 7,83–9,68 III kategorija 6,68–8,29 6,94–8,6 7,16–8,87 251–300 I kategorija 8,44–10,14 8,7–10,42 8,89–10,45 II kategorija 7,72–9,57 7,89–9,78 8,21–10,15 III kategorija 7,06–8,72 7,24–8,97 7,43–9,2 301 ir daugiau I kategorija 8,78–10,44 8,9–10,46 8,91–10,48 II kategorija 8,02–9,8 8,3–10,26 8,6–10,41 III kategorija 7,32–9,05 7,58–9,36 7,8–9,65 9.2. Bendrabučiuose negyvenantys mokiniai į bendrą mokinių skaičių įskaičiuojami taikant koeficientą 0,5. 10.
10Profesinio mokymo įstaigų vadovų pavaduotojų ugdymui pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
Mokinių skaičius mokslo metų pradžioje Turintiems iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Vadovų pavaduotojų ugdymui, kuriems nesuteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos iki 300 6,1–7,53 6,32–7,81 6,42–7,96 300 ir daugiau 6,74–8,33 7,02–8,68 7,19–8,9 Vadovų pavaduotojų ugdymui, kuriems suteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos iki 300 I kategorija 7,89–9,77 8,14–10,08 8,4–10,41 II kategorija 7,3–9,02 7,54–9,32 7,68–9,51 III kategorija 6,64–8,23 6,87–8,51 7,02–8,7 300 ir daugiau I kategorija 8,89–10,44 8,9–10,46 8,91–10,48 II kategorija 8,13–10,22 8,41–10,3 8,61–10,36 III kategorija 7,42–9,38 7,7–9,54 7,87–9,73
11Neformaliojo vaikų švietimo mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
Mokinių skaičius spalio 1 d.
Turintiems iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Vadovų pavaduotojų ugdymui, kuriems nesuteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos iki 300 5,69–7,05 5,81–7,19 5,98–7,39 300–600 5,9–7,23 5,99–7,4 6,23–7,72 601–800 6,08–7,51 6,28–7,76 6,42–7,96 801–1 000 6,34–7,84 6,49–8,04 6,71–8,3 1 001–1 200 6,51–8,06 6,62–8,17 6,87–8,49 1 201–1 400 6,63–8,18 6,68–8,27 7,01–8,67 1 401 ir daugiau 6,67–8,26 6,9–8,55 7,17–8,89 Vadovų pavaduotojų ugdymui, kuriems suteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos iki 300 I kategorija 7,32–9 05 7,5–9,28 7,74–9,58 II kategorija 6,66–8,23 6,89–8,53 7,05–8,72 III kategorija 6,14–7,61 6,29–7,77 6,51–8,06 300–600 I kategorija 7,69–9,53 7,79–9,63 8,06–9,96 II kategorija 6,87–8,52 7,12–8,79 7,38–9,1 III kategorija 6,37–7,87 6,53–8,07 6,74–8,33 601–800 I kategorija 7,84–9,69 8,22–10,17 5,45–10,46 II kategorija 7,16–8,87 7,45–9,21 7,66–9,5 III kategorija 6,55–8,1 6,87–8,49 7,02–8,68 801–1 000 I kategorija 8,32–10,27 8,55–10,31 8,85–10,38 II kategorija 7,51–9,29 7,76–9,59 8,06–9,96 III kategorija 6,93–8,57 7,12–8,79 7,36–9,09 1 001–1 200 I kategorija 8,61–10,36 8,83–10,37 8,85–10,38 II kategorija 7,83–9,68 8,14–10,08 8,4–10,27 III kategorija 7,24–8,87 7,45–9,21 7,85–9,7 1 201–1 400 I kategorija 8,85–10,38 8,86–10,41 8,87–10,44 II kategorija 8,19–10,14 8,32–10,27 8,78–10,34 III kategorija 7,5–9,28 7,58–9,36 8,02–9,92 1 401 ir daugiau I kategorija 8,89–10,45 8,9–10,46 8,91–10,48 II kategorija 8,36–10,3 8,7–10,36 8,9–10,46 III kategorija 7,62–9,42 7,85–9,7 8,22–10,17 12.
Turintiems iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Vadovų pavaduotojų ugdymui, kuriems nesuteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos iki 300 5,69–7,05 5,81–7,19 5,98–7,39 300–600 5,9–7,23 5,99–7,4 6,23–7,72 601–800 6,08–7,51 6,28–7,76 6,42–7,96 801–1 000 6,34–7,84 6,49–8,04 6,71–8,3 1 001–1 200 6,51–8,06 6,62–8,17 6,87–8,49 1 201–1 400 6,63–8,18 6,68–8,27 7,01–8,67 1 401 ir daugiau 6,67–8,26 6,9–8,55 7,17–8,89 Vadovų pavaduotojų ugdymui, kuriems suteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos iki 300 I kategorija 7,32–9 05 7,5–9,28 7,74–9,58 II kategorija 6,66–8,23 6,89–8,53 7,05–8,72 III kategorija 6,14–7,61 6,29–7,77 6,51–8,06 300–600 I kategorija 7,69–9,53 7,79–9,63 8,06–9,96 II kategorija 6,87–8,52 7,12–8,79 7,38–9,1 III kategorija 6,37–7,87 6,53–8,07 6,74–8,33 601–800 I kategorija 7,84–9,69 8,22–10,17 5,45–10,46 II kategorija 7,16–8,87 7,45–9,21 7,66–9,5 III kategorija 6,55–8,1 6,87–8,49 7,02–8,68 801–1 000 I kategorija 8,32–10,27 8,55–10,31 8,85–10,38 II kategorija 7,51–9,29 7,76–9,59 8,06–9,96 III kategorija 6,93–8,57 7,12–8,79 7,36–9,09 1 001–1 200 I kategorija 8,61–10,36 8,83–10,37 8,85–10,38 II kategorija 7,83–9,68 8,14–10,08 8,4–10,27 III kategorija 7,24–8,87 7,45–9,21 7,85–9,7 1 201–1 400 I kategorija 8,85–10,38 8,86–10,41 8,87–10,44 II kategorija 8,19–10,14 8,32–10,27 8,78–10,34 III kategorija 7,5–9,28 7,58–9,36 8,02–9,92 1 401 ir daugiau I kategorija 8,89–10,45 8,9–10,46 8,91–10,48 II kategorija 8,36–10,3 8,7–10,36 8,9–10,46 III kategorija 7,62–9,42 7,85–9,7 8,22–10,17
12Šio priedo 8, 9 ir 11 punktuose nurodyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai įstaigų vadovų pavaduotojams ugdymui nustatomi, jeigu jiems numatytos 5 kontaktinės valandos per savaitę, o šio priedo 10 punkte nurodyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai įstaigų vadovų pavaduotojams ugdymui nustatomi, jeigu jiems numatytos 5 kontaktinės bendrojo ugdymo dalykų valandos per savaitę arba 200 kontaktinių profesinio mokymo dalykų valandų per mokslo metus.
13Šio priedo 8, 9,
algos pastoviosios dalies koeficientai mažinami:
jiems numatytos 4 kontaktinės valandos per savaitę (šio priedo 10 punkte nurodytų įstaigų vadovų pavaduotojams ugdymui – jeigu jiems numatytos
kontaktinių profesinio mokymo dalykų valandų per mokslo metus);
jiems numatytos 3 kontaktinės valandos per savaitę (šio priedo 10 punkte nurodytų įstaigų vadovų pavaduotojams ugdymui – jeigu jiems numatytos
kontaktinių profesinio mokymo dalykų valandų per mokslo metus);
vadovų pavaduotojams ugdymui – jeigu jiems numatytos 2 kontaktinės bendrojo ugdymo dalyko valandos per savaitę arba 80 kontaktinių profesinio mokymo dalykų valandų per mokslo metus);
jiems numatyta viena kontaktinė valanda per savaitę (šio priedo 10 punkte nurodytų įstaigų vadovų pavaduotojams ugdymui – jeigu jiems numatyta viena kontaktinė bendrojo ugdymo dalykų valanda per savaitę arba 40 kontaktinių profesinio mokymo dalykų valandų per mokslo metus);
jiems nenumatyta kontaktinių valandų. 14.
14Šio priedo 8, 9,
algos pastoviosios dalies koeficientus įskaičiuotas ir darbo užmokestis už pasiruošimą pamokoms ir mokinių darbų tikrinimą. 15. Neviršijant 45 procentų šio priedo 7, 8, 9, 10 ir 11 punktuose nurodytų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai: 15.1. didinami:
konservatorijų vadovų pavaduotojams ugdymui;
ir 44 punktuose nurodytais atvejais;
didinami:
įstaigų vadovų pavaduotojams ugdymui, įgijusiems mokslo laipsnį arba pedagoginį
(mokslo) vardą;
įstaigų vadovų pavaduotojams ugdymui, kuriems nesuteikta vadybinė kvalifikacinė kategorija, tačiau jie yra įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį;
procentų – už veiklos sudėtingumą mokyklų, nenurodytų šio priedo 15.1.1 ir 15.1.2 papunkčiuose, vadovų pavaduotojams ugdymui;
įstaigos vadovo nustatytais atvejais. III
16.
Įstaigų, nenurodytų šio priedo I ir II skyriuose, vadovų ir vadovų pavaduotojų, priskiriamų prie pedagoginių darbuotojų, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai: Pareigybė Turintiems iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Vadovų ir vadovų pavaduotojų, priskiriamų prie pedagoginių darbuotojų, kuriems nesuteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos vadovai 3,87–6,49 4,1–7,24 4,3–8,0 vadovų pavaduotojai 3,49–5,73 3,68–6,41 3,87–7,15 Vadovų ir vadovų pavaduotojų, priskiriamų prie pedagoginių darbuotojų, kuriems suteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos vadovai I kategorija 6,36–9,59 6,68–10,67 7,01–11,81 II kategorija 5,6–8,98 5,87–9,97 6,18–11,09 III kategorija 4,89–7,88 5,13–8,76 5,42–9,74 vadovų pavaduotojai I kategorija 5,72–8,51 5,98–9,43 6,26–10,48 II kategorija 5,04–8,21 5,3–9,12 5,55–10,11 III kategorija 4,44–7,05 4,67–7,83 4,89–8,68 Vadovų ir vadovų pavaduotojų, priskiriamų prie pedagoginių darbuotojų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nesuteikiamos vadybinės kvalifikacinės kategorijos vadovai 3,65–9,55 3,84–10,64 4,03–11,81 vadovų pavaduotojai 3,3–8,49 3,46–9,43 3,62–10,48
17Šiame skyriuje nurodytų įstaigų vadovams, priskirtiems prie pedagoginių darbuotojų, neviršijant 45 procentų šio priedo 16 punkte nurodytų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
17.1. didinami šio priedo 41 punkte nurodytu atveju; 17.2. gali būti didinami: 17.2.1. 0,275 BD – įstaigų vadovams, priskiriamiems prie pedagoginių darbuotojų, įgijusiems mokslo laipsnį arba pedagoginį (mokslo) vardą; 17.2.2.
0,138 BD – įstaigų vadovams, priskiriamiems prie pedagoginių darbuotojų, kuriems nesuteikta vadybinė kvalifikacinė kategorija, tačiau jie yra įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį;
įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytais atvejais. 18. Šiame skyriuje nurodytų įstaigų vadovų pavaduotojams, priskiriamiems prie pedagoginių darbuotojų, neviršijant 45 procentų šio priedo 16 punkte nurodytų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
priedo 41 punkte nurodytu atveju;
didinami:
įstaigų vadovų pavaduotojams, priskiriamiems prie pedagoginių darbuotojų, įgijusiems mokslo laipsnį arba pedagoginį (mokslo) vardą;
įstaigų vadovų pavaduotojams, priskiriamiems prie pedagoginių darbuotojų, kuriems nesuteikta vadybinė kvalifikacinė kategorija, tačiau jie yra įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį. 18.2.3. kitais įstaigos vadovo nustatytais atvejais. IV
19Bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų,
neformaliojo švietimo mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių (sektorių) vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai: Kvalifikacinė kategorija Turintiems iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Ugdymą organizuojančių skyrių (sektorių) vedėjams, kuriems nesuteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos nesuteikta 4,62–6,68 4,86–6,82 5,15–7,06 Ugdymą organizuojančių skyrių (sektorių) vedėjams, kuriems suteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos
Šio priedo 19 punkte nurodyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai bendrojo ugdymo mokyklų, neformaliojo švietimo mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių (sektorių) vedėjams nustatomi, jeigu jiems numatytos 5 kontaktinės valandos per savaitę, o profesinio mokymo įstaigų ugdymą organizuojančių skyrių (sektorių) vedėjams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nustatomi, jeigu jiems numatytos 5 kontaktinės bendrojo ugdymo dalykų valandos per savaitę arba 200 kontaktinių profesinio mokymo dalykų valandų per mokslo metus. 20. Ugdymą organizuojančių skyrių (sektorių) vedėjams atlyginimų koeficientai mažinami:
jiems numatytos 4 kontaktinės valandos per savaitę;
jiems numatytos 3 kontaktinės valandos per savaitę;
jiems numatytos 2 kontaktinės valandos per savaitę;
jiems numatyta viena kontaktinė valanda per savaitę;
jiems nenumatyta kontaktinių valandų. 21.
įstaigos, kurioje nėra vadovo pavaduotojo ugdymui pareigybės, ugdymą organizuojančio skyriaus (sektoriaus) vedėjui, turinčiam vadybinę kvalifikacinę kategoriją, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas kaip profesinio mokymo įstaigos vadovo pavaduotojui ugdymui, kuriam suteikta vadybinė kvalifikacinė kategorija. 22. Ugdymą organizuojančių skyrių (sektorių) vedėjams į pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus įskaičiuotas ir darbo užmokestis už pasiruošimą pamokoms ir mokinių darbų tikrinimą. 23. Neviršijant 45 procentų šio priedo 19 punkte nurodytų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai: 23.1. didinami:
konservatorijų ugdymą organizuojančių skyrių (sektorių) vedėjams;
punkte nurodytu atveju;
didinami:
ugdymą organizuojančių skyrių (sektorių) vedėjams, įgijusiems mokslo laipsnį arba pedagoginį (mokslo) vardą;
ugdymą organizuojančių skyrių (sektorių) vedėjams, kuriems nesuteikta vadybinė kvalifikacinė kategorija, tačiau jie yra įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį;
procentų – už veiklos sudėtingumą įstaigų, nenurodytų šio priedo 23.1.1 papunktyje, ugdymą organizuojančių skyrių (sektorių) vedėjams;
įstaigos vadovo nustatytais atvejais. V
24.
Mokytojų (išskyrus mokytojus, nurodytus šio priedo 29, 31 ir 32 punktuose), neformaliojo švietimo mokytojų (pedagogų) (toliau – mokytojai): 24.1. kuriems nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai: Pareigybė ir išsilavinimas Turintiems iki 3 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 3 iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems
Mokytojai, įgiję aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, įgytą iki 1995 metų 2,983 3,01 3,03 Mokytojai, įgiję aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą 3,13–3,17 3,15–3,19 3,16–3,2 3,18–3,21
suteiktos kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai: Pareigybė Turintiems iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą
Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281
koeficientai: turintiems iki 15 metų pedagoginio darbo stažą – 2,93; turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą – 2,94; 24.4. kurie dirba pagal neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo bei formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) ir yra įgiję tik vidurinį išsilavinimą, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai: turintiems iki 15 metų pedagoginio darbo stažą – 2,93; turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą – 2,94. 25.
(išskyrus profesinio mokymo įstaigų bendrojo ugdymo dalykų mokytojus) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, nurodyti šio priedo 24 punkte, nustatomi už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę. Profesinio mokymo įstaigų bendrojo ugdymo dalykų mokytojams nustatomas pedagoginio darbo valandų skaičius per mokslo metus. Mėnesinis mokytojų darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal tarifinį sąrašą. 26. Tikybos mokytojams, baigusiems aukštesniąją neakivaizdinę katechetų mokyklą prie Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos Teologijos fakulteto, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas kaip mokytojams, įgijusiems aukštesnįjį išsilavinimą. 27. Mokytojams papildomai tarifikuojamos valandos: 27.1. už mokinių darbų tikrinimą (už 18 kontaktinių valandų per savaitę):
gamtamokslinio ugdymo ir informacinių technologijų dalykai
* Tarifikuojama dalyko mokytojui, mokančiam lietuvių kalbos (valstybinės) pagal pradinio ugdymo programą. ** Tarifikuojama dalyko mokytojui, mokančiam užsienio kalbos pagal pradinio ugdymo programą. 27.2. už vadovavimą klasei, grupei (nepriklausomai nuo kontaktinių valandų skaičiaus per savaitę): jeigu mokinių skaičius klasėje iki 12, – 2,5–4 valandos; jeigu mokinių skaičius klasėje 12 ir daugiau, – 3–5 valandos. Konkretų tarifikuojamų valandų skaičių, suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato įstaigos vadovas;
pamokoms (už 18 kontaktinių valandų per savaitę) – 4 valandos.
Į kontaktines valandas įskaičiuojamos visos valandos, numatytos ugdymo plane;
planavimą, renginių organizavimą, ruošimąsi renginiams, metodinę veiklą, brandos darbų, projektų rengimą ir dalyvavimą projektų veikloje, už mokyklos veiklos įsivertinimą, informacinių komunikacinių technologijų diegimo koordinavimą, vadovavimą bendrabučiui, mokomosioms dirbtuvėms, laboratorijoms, vadovavimą meno kolektyvui, turinčiam meninio pajėgumo kategoriją, ir kitus darbus – 0,5–3,5 valandos (nepriklausomai nuo kontaktinių valandų skaičiaus per savaitę). Valandų skaičių, konkretų darbą ir laikotarpį, suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato įstaigos vadovas;
vaikų švietimo mokyklų mokytojams papildomos valandos tarifikuojamos už darbus, nurodytus 27.3 ir 27.4 papunkčiuose. Valandų skaičių, konkretų darbą ir laikotarpį, suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato įstaigos vadovas. 28. Mokytojų valandinis pareiginės algos pastoviosios dalies atlygis apskaičiuojamas jų pareiginės algos pastoviąją dalį dalijant iš 76,2. 29.
29Auklėtojų, priešmokyklinio ugdymo pedagogų, koncertmeisterių, akompaniatorių, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo pedagogų:
29.1. auklėtojų, vykdančių ikimokyklinio ugdymo programą (išskyrus specialiųjų ikimokyklinio ugdymo mokyklų (grupių) auklėtojus) ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų (išskyrus dirbančius šio priedo 30.3.2 papunktyje nurodytose įstaigose): 29.1.1. kuriems nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
Pareigybė ir išsilavinimas Turintiems iki 3 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 3 iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas, įgijęs aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, įgytą iki 1995 metų 3,67–3,83 3,73–3,88 3,77–3,91 3,8–3,95 Auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas, įgijęs aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą 4,06–4,22 4,32–4,48 4,37–4,55 4,47–4,66 29.1.2. kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
Pareigybė Turintiems iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas 4,34–4,51 4,42–4,6 4,5–4,68 Vyresnysis (auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas) 4,74–4,94 4,81–5,01 5–5,2 Metodininkas (auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas) 5,17–5,39 5,32–5,54 5,46–5,66 Ekspertas (auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas) 5,9–6,13 5,96–6,19 6,12–6,36 29.2. koncertmeisterių, akompaniatorių, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojų, dirbančių mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklų auklėtojų ir auklėtojų, priešmokyklinio ugdymo pedagogų, dirbančių specialiosiose mokyklose, specialiojo ugdymo centruose, specialiosiose mokyklose-daugiafunkciuose centruose (bendrųjų bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose grupėse), specialiosiose ikimokyk
linio ugdymo mokyklose (specialiosiose grupėse), sanatorijų mokyklose su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, vaikų socializacijos centruose, vaikų socialinės globos įstaigose su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose: 29.2.1. kuriems nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
Pareigybė ir išsilavinimas Turintiems iki 3 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 3 iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems
Auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas, koncertmeisteris, akompaniatorius, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojas, įgijęs aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, įgytą iki 1995 metų 3,67–3,72 3,73–3,77 3,77–3,79 3,8–3,84 Auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas, koncertmeisteris, akompaniatorius, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojas, įgijęs aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą 4,06–4,10 4,32–4,36 4,37–4,41 4,47–4,52 29.2.2. kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
Pareigybė Turintiems iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems
Auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas, koncertmeisteris, akompaniatorius, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojas 4,34–4,37 4,42–4,47 4,5–4,54 Vyresnysis (auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas, koncertmeisteris, akompaniatorius, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojas) 4,74–4,79 4,81–4,86 5–5,05 Metodininkas (auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas, koncertmeisteris, akompaniatorius, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojas) 5,17–5,23 5,32–5,38 5,46–5,5 Ekspertas (auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas, koncertmeisteris, akompaniatorius, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojas) 5,9–5,95
5,96–6,02 6,12–6,17 30.
Auklėtojų, priešmokyklinio ugdymo pedagogų, koncertmeisterių, akompaniatorių, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo pedagogų: 29.1. auklėtojų, vykdančių ikimokyklinio ugdymo programą (išskyrus specialiųjų ikimokyklinio ugdymo mokyklų (grupių) auklėtojus) ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų (išskyrus dirbančius šio priedo 30.3.2 papunktyje nurodytose įstaigose): 29.1.1. kuriems nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
Pareigybė ir išsilavinimas Turintiems iki 3 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 3 iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas, įgijęs aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, įgytą iki 1995 metų 3,67–3,83 3,73–3,88 3,77–3,91 3,8–3,95 Auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas, įgijęs aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą 4,06–4,22 4,32–4,48 4,37–4,55 4,47–4,66 29.1.2. kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
Pareigybė Turintiems iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas 4,34–4,51 4,42–4,6 4,5–4,68 Vyresnysis (auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas) 4,74–4,94 4,81–5,01 5–5,2 Metodininkas (auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas) 5,17–5,39 5,32–5,54 5,46–5,66 Ekspertas (auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas) 5,9–6,13 5,96–6,19 6,12–6,36 29.2. koncertmeisterių, akompaniatorių, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojų, dirbančių mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklų auklėtojų ir auklėtojų, priešmokyklinio ugdymo pedagogų, dirbančių specialiosiose mokyklose, specialiojo ugdymo centruose, specialiosiose mokyklose-daugiafunkciuose centruose (bendrųjų bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose grupėse), specialiosiose ikimokyklini
o ugdymo mokyklose (specialiosiose grupėse), sanatorijų mokyklose su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, vaikų socializacijos centruose, vaikų socialinės globos įstaigose su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose: 29.2.1. kuriems nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
Pareigybė ir išsilavinimas Turintiems iki 3 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 3 iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas, koncertmeisteris, akompaniatorius, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojas, įgijęs aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, įgytą iki 1995 metų 3,67–3,72 3,73–3,77 3,77–3,79 3,8–3,84 Auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas, koncertmeisteris, akompaniatorius, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojas, įgijęs aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą 4,06–4,10 4,32–4,36 4,37–4,41 4,47–4,52 29.2.2. kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
Pareigybė Turintiems iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas, koncertmeisteris, akompaniatorius, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojas 4,34–4,37 4,42–4,47 4,5–4,54 Vyresnysis (auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas, koncertmeisteris, akompaniatorius, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojas) 4,74–4,79 4,81–4,86 5–5,05 Metodininkas (auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas, koncertmeisteris, akompaniatorius, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojas) 5,17–5,23 5,32–5,38 5,46–5,5 Ekspertas (auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas, koncertmeisteris, akompaniatorius, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojas) 5,9–5,95 5,96
30Auklėtojams,
priešmokyklinio ugdymo pedagogams, koncertmeisteriams, akompaniatoriams, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojams pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma: 30.1. auklėtojams, vykdantiems ikimokyklinio ugdymo programą (išskyrus specialiųjų ikimokyklinio ugdymo mokyklų (grupių) auklėtojus), ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams (išskyrus dirbančius šio priedo 30.3.2 papunktyje nurodytose įstaigose) – už 36 valandas per savaitę, iš jų 33 valandos per savaitę skiriamos tiesioginiam darbui su vaikais ir 3 valandos per savaitę skiriamos netiesioginiam darbui su vaikais (metodinei veiklai);
mokyklų (išskyrus specialiąsias ir sanatorijų mokyklas) auklėtojams – už 30 valandų per savaitę;
koncertmeisteriams ir akompaniatoriams, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojams, specialiųjų mokyklų (grupių), specialiųjų ikimokyklinio ugdymo mokyklų (grupių), sanatorijų mokyklų, vaikų socializacijos centrų, vaikų socialinės globos įstaigose dirbantiems su specialiųjų poreikių vaikais, sutrikusio vystymosi kūdikių namų auklėtojams ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – už 26 valandas per savaitę, iš jų: 30.3.1. koncertmeisterių ir akompaniatorių, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojų, dirbančių mokyklose, 24 valandos per savaitę skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais ir 2 valandos per savaitę skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais (pasiruošti pamokoms, renginiams ir metodinei veiklai);
ugdymo pedagogų, dirbančių specialiosiose mokyklose, specialiojo ugdymo centruose, specialiosiose mokyklose-daugiafunkciuose centruose (bendrųjų bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose grupėse), specialiosiose ikimokyklinio ugdymo mokyklose (specialiosiose grupėse), sanatorijų mokyklose su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, 24 valandos per savaitę skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais (vaikais) ir 2 valandos per savaitę skiriamos netiesioginiam darbui su
mokiniais (vaikais) (darbams planuoti, dokumentacijai, susijusiai su ugdymu, tvarkyti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais, rūpintojais) ugdymo klausimais ir kt.); 30.3.3. auklėtojų, dirbančių sanatorijų mokyklose su mokyklinio amžiaus vaikais, 24 valandos per savaitę skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais ir 2 valandos per savaitę skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentacijai, susijusiai su ugdymu, tvarkyti, bendradarbiauti su mokytojais, švietimo pagalbos specialistais ir kt.); 30.3.4. auklėtojų, dirbančių vaikų socializacijos centruose, 24 valandos per savaitę skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais ir 2 valandos per savaitę skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentacijai, susijusiai su ugdymu, tvarkyti, bendradarbiauti su mokytojais, švietimo pagalbos specialistais ir kt.); 30.3.5. auklėtojų, dirbančių sutrikusio vystymosi kūdikių namuose su mokiniais (vaikais), 24 valandos per savaitę skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais (vaikais) ir 2 valandos per savaitę skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais (vaikais) (darbams planuoti, ugdymo programoms rengti, metodinei pagalbai medicinos specialistams teikti, pasirengti ugdomajai veiklai ir kt.); 30.4. konkrečius darbus, atliekamus netiesioginio darbo su mokiniais (vaikais) laiku, nurodytus šio priedo 30.1 ir 30.3 punktuose, ir laikotarpį, suderinęs su darbuotojų atstovais, įsakymu nustato įstaigos vadovas.
Auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, koncertmeisteriams, akompaniatoriams, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojams pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma: 30.1. auklėtojams, vykdantiems ikimokyklinio ugdymo programą (išskyrus specialiųjų ikimokyklinio ugdymo mokyklų (grupių) auklėtojus), ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams (išskyrus dirbančius šio priedo 30.3.2 papunktyje nurodytose įstaigose) – už 36 valandas per savaitę, iš jų 33 valandos per savaitę skiriamos tiesioginiam darbui su vaikais ir 3 valandos per savaitę skiriamos netiesioginiam darbui su vaikais (metodinei veiklai);
mokyklų (išskyrus specialiąsias ir sanatorijų mokyklas) auklėtojams – už 30 valandų per savaitę;
koncertmeisteriams ir akompaniatoriams, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojams, specialiųjų mokyklų (grupių), specialiųjų ikimokyklinio ugdymo mokyklų (grupių), sanatorijų mokyklų, vaikų socializacijos centrų, vaikų socialinės globos įstaigose dirbantiems su specialiųjų poreikių vaikais, sutrikusio vystymosi kūdikių namų auklėtojams ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – už 26 valandas per savaitę, iš jų: 30.3.1. koncertmeisterių ir akompaniatorių, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojų, dirbančių mokyklose, 24 valandos per savaitę skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais ir 2 valandos per savaitę skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais (pasiruošti pamokoms, renginiams ir metodinei veiklai);
ugdymo pedagogų, dirbančių specialiosiose mokyklose, specialiojo ugdymo centruose, specialiosiose mokyklose-daugiafunkciuose centruose (bendrųjų bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose grupėse), specialiosiose ikimokyklinio ugdymo mokyklose (specialiosiose grupėse), sanatorijų mokyklose su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, 24 valandos per savaitę skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais (vaikais) ir 2 valandos per savaitę skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais (vaikais) (darbams planuoti, dokumentacijai, susijusiai su ugdymu, tvarkyti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais, rūpintojais) ugdymo klausimais ir kt.); 30.3.3. auklėtojų, dirbančių sanatorijų mokyklose su mokyklinio amžiaus vaikais, 24 valandos per savaitę skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais ir 2 valandos per savaitę skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentacijai, susijusiai su ugdymu, tvarkyti, bendradarbiauti su mokytojais, švietimo pagalbos specialistais ir kt.); 30.3.4. auklėtojų, dirbančių vaikų socializacijos centruose, 24 valandos per savaitę skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais ir 2 valandos per savaitę skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentacijai, susijusiai su ugdymu, tvarkyti, bendradarbiauti su mokytojais, švietimo pagalbos specialistais ir kt.); 30.3.5. auklėtojų, dirbančių sutrikusio vystymosi kūdikių namuose su mokiniais (vaikais), 24 valandos per savaitę skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais (vaikais) ir 2 valandos per savaitę skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais (vaikais) (darbams planuoti, ugdymo programoms rengti, metodinei pagalbai medicinos specialistams teikti, pasirengti ugdomajai veiklai ir kt.); 30.4. konkrečius darbus, atliekamus netiesioginio darbo su mokiniais (vaikais) laiku, nurodytus šio priedo 30.1 ir 30.3 punktuose, ir laikotarpį, suderinęs su darbuotojų atstovais, įsakymu nustato įstaigos vadovas. 31.
pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų (toliau – specialieji pedagogai), dirbančių mokyklose ir kitose įstaigose:
algos pastoviosios dalies koeficientai: Pareigybė ir išsilavinimas Turintiems iki 3 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 3 iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Specialusis pedagogas, įgijęs aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, įgytą iki 1995 metų 3,26–3,32 3,3–3,36 3,34–3,39 3,36–3,42 Specialusis pedagogas, įgijęs aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą 3,58–3,65 3,8–3,88 3,83–3,91 3,93–4,02
algos pastoviosios dalies koeficientai: Pareigybė Turintiems iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems
pedagogams pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma:
pedagogams, dirbantiems ikimokyklinio ugdymo mokyklose (grupėse), vaikų globos namuose ir vaikų socialinės globos įstaigose su ikimokyklinio amžiaus vaikais,
darbus, atliekamus netiesioginio darbo su mokiniais (vaikais) laiku, nurodytus šio priedo 31.3.1, 31.3.2 papunkčiuose, ir laikotarpį, suderinęs su darbuotojų atstovais, įsakymu nustato įstaigos vadovas.
Specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų (toliau – specialieji pedagogai), dirbančių mokyklose ir kitose įstaigose:
algos pastoviosios dalies koeficientai: Pareigybė ir išsilavinimas Turintiems iki 3 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 3 iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Specialusis pedagogas, įgijęs aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, įgytą iki 1995 metų 3,26–3,32 3,3–3,36 3,34–3,39 3,36–3,42 Specialusis pedagogas, įgijęs aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą 3,58–3,65 3,8–3,88 3,83–3,91 3,93–4,02
algos pastoviosios dalies koeficientai: Pareigybė Turintiems iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems
pedagogams pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma:
pedagogams, dirbantiems ikimokyklinio ugdymo mokyklose (grupėse), vaikų globos namuose ir vaikų socialinės globos įstaigose su ikimokyklinio amžiaus vaikais,
darbus, atliekamus netiesioginio darbo su mokiniais (vaikais) laiku, nurodytus šio priedo 31.3.1, 31.3.2 papunkčiuose, ir laikotarpį, suderinęs su darbuotojų atstovais, įsakymu nustato įstaigos vadovas. 32.
32Profesijos mokytojų:
32.1. kuriems nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai: Pareigybė Turintiems iki 3 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 3 iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Profesijos mokytojas 3,13–3,17 3,15–3,19 3,16–3,2 3,18–3,21 32.2. kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos, mėnesinių tarifinių atlygių koeficientai:
Pareigybė Turintiems iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Profesijos mokytojas 3,18–3,23 3,2–3,27 3,23–3,3 Vyresnysis profesijos mokytojas 3,46–3,51 3,5–3,55 3,63–3,7 Profesijos mokytojas metodininkas 3,7–3,77 3,77–3,84 3,89–3,96 Profesijos mokytojas ekspertas 4,2–4,29 4,28–4,36 4,4–4,47
33Profesijos mokytojams mėnesinis pareiginės algos pastoviosios dalies atlygis nustatomas už 720 pedagoginio darbo valandų per mokslo metus. Mėnesinis mokytojų darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal tarifinį sąrašą. 34. Profesijos mokytojams papildomai tarifikuojamos valandos:
34.1. už pasiruošimą pamokoms (už 720 kontaktinių valandų per mokslo metus) – 160 valandų per mokslo metus; 34.2. už vadovavimą grupei (nepriklausomai nuo kontaktinių valandų skaičiaus): jeigu mokinių skaičius grupėje iki 12, – 100–160 valandų per mokslo metus; jeigu mokinių skaičius grupėje 12 ir daugiau, – 120–200 valandų per mokslo metus.
Konkretų tarifikuojamų valandų skaičių, suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato įstaigos vadovas;
rengimą ir dalyvavimą projektų veikloje, metodinę veiklą, mokymo medžiagos rengimą, mokyklos veiklos įsivertinimą, brandos, baigiamųjų kvalifikacijos egzaminų ir mokinių pagrindinio ugdymo pasiekimų vertinimą ir administravimą, informacinių komunikacinių technologijų įdiegimo koordinavimą, vadovavimą bendrabučiui, mokomosioms dirbtuvėms, laboratorijoms ir kitus darbus – 20–140 valandų per mokslo metus (nepriklausomai nuo kontaktinių valandų skaičiaus). Valandų skaičių, konkretų darbą ir laikotarpį, suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato įstaigos vadovas. 35. Profesijos mokytojų valandinis pareiginės algos pastoviosios dalies atlygis apskaičiuojamas jų pareiginės algos pastoviąją dalį dalijant iš 76,2. 36. Šio priedo 32, 33, 34 ir 35 punktų nuostatos taikomos Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus specialiųjų dalykų mokytojams. 37. Neviršijant 45 procentų šio priedo 24, 29, 31 ir 32 punktuose nurodytų pareiginės algos pastoviosios dalies ir tarifinių atlygių koeficientų, pareiginės algos pastoviosios dalies ir tarifinių atlygių koeficientai: 37.1. didinami:
5–20 procentų
mokytojams, dėstantiems dalykus lietuvių kalba bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, 11–12 (gimnazijų III–IV) klasėse;
procentų – specialiesiems pedagogams, teikiantiems specialiąją pedagoginę pagalbą ikimokyklinio amžiaus vaikams, mokyklinio amžiaus vaikams, apakusiems suaugusiesiems jų namuose ar (ir) ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose, esančiose kitose gyvenamosiose vietovėse negu specialiųjų pedagogų darbovietė; 37.1.8. šio priedo 41, 42 ir 45 punktuose nurodytais atvejais (mokytojams, nurodytiems šio priedo 24 ir 32 punktuose, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami tik už kontaktines valandas);
didinami: 37.2.1.
0,275 BD – mokytojams, įgijusiems mokslo laipsnį arba pedagoginį (mokslo) vardą ir dirbantiems pagal specialybę;
procentų – profesijos mokytojams, turintiems ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį kitose ūkio šakose pagal dėstomąjį dalyką ir didesnį kaip 3 metų pedagoginio darbo stažą;
pagrindinių, vidurinių mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų, vykdančių pagrindinio ugdymo programą, 9–10 klasių mokytojams (tik už kontaktines valandas);
įstaigos vadovo nustatytais atvejais. VI
38.
Pedagoginėse psichologinėse tarnybose (švietimo pagalbos tarnybose) dirbančių psichologų, specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, mokyklose ir kitose įstaigose dirbančių psichologų ir socialinių pedagogų:
algos pastoviosios dalies koeficientai: Pareigybė Turintiems iki 3 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 3 iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems
algos pastoviosios dalies koeficientai: Pareigybė Turintiems iki 10 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems nuo 10 iki 15 metų pedagoginio darbo stažą Turintiems 15 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą Specialieji pedagogai, socialiniai pedagogai, ketvirtos kategorijos psichologai 4,82–4,87 4,9–4,96 5,07–5,13 Vyresnieji specialieji pedagogai, socialiniai pedagogai, trečios kategorijos psichologai 5,4–5,55 5,45–5,61 5,64–5,83 Specialieji pedagogai metodininkai, socialiniai pedagogai metodininkai, antros kategorijos psichologai 5,95–6,14 6,1–6,29 6,26–6,48 Specialieji pedagogai ekspertai, socialiniai pedagogai ekspertai, pirmos kategorijos psichologai 6,71–6,93
pedagogams, dirbantiems mokyklose, pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma už 36 valandas per savaitę. 40. Neviršijant 45 procentų šio priedo 38 punkte nurodytų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai: 40.1. didinami: 40.1.1.
5–20 procentų – jaunimo mokyklų (klasių) psichologams ir socialiniams pedagogams;
punkte nurodytu atveju;
didinami: 40.2.1. 0,275 BD – psichologams, specialiesiems pedagogams ir socialiniams pedagogams, įgijusiems mokslo laipsnį arba pedagoginį (mokslo) vardą ir dirbantiems pagal specialybę;
įstaigos vadovo nustatytais atvejais. VII skyrius
koeficientas, pareigų sąrašas: Įstaigos Pareigos
padidinimas, procentais
1Specialiosios mokyklos, specialiojo ugdymo centrai,
specialiosios mokyklos-daugiafunkciai centrai, skirti mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, profesinio mokymo įstaigos (profesinio mokymo grupės), skirtos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Bendrųjų bendrojo ugdymo mokyklų specialiosios (specialiosios, lavinamosios, socialinių įgūdžių ugdymo) klasės.
Sanatorijų mokyklos, Vilniaus lietuvių namai, Lietuvos sutrikusios klausos ikimokyklinio ugdymo centras, vaikų socializacijos centrai, vaikų globos namai, grupės, vaikų socialinės globos įstaigos, sutrikusio vystymosi kūdikių namai Įstaigos vadovas, įstaigos vadovo pavaduotojas ugdymui, ugdymą organizuojančio skyriaus (sektoriaus) vedėjas, mokytojas, auklėtojas, vyriausiasis auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas, specialusis pedagogas (logopedas, tiflopedagogas, surdopedagogas, specialusis pedagogas), psichologas, gestų kalbos vertėjas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, gydytojas, metodininkas, profesijos mokytojas, neformaliojo švietimo mokytojas (pedagogas), papildomojo ugdymo mokytojas (pedagogas), meninio ugdymo mokytojas, socialinis pedagogas 5–20 Įstaigos vadovo pavaduotojas administracijai ir ūkiui, skyriaus vedėjas, išskyrus ugdymą organizuojančio skyriaus vedėją, vyresnysis slaugytojas, slaugytojas, fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistas, projektų vadovas, auklė, mokytojo padėjėjas, budėtojas, vyriausiasis buhalteris 5–15 Bibliotekos vedėjas, bibliotekininkas, naktinė auklė, slaugytojo padėjėjas, auklėtojo padėjėjas iki10
Įstaigos vadovas, įstaigos vadovo pavaduotojas ugdymui, mokytojas, specialusis pedagogas, auklėtojas
komisijos skirtas mokymas namuose. Individualus ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ir suaugusiųjų mokymas namuose. Mokymas sanatorijų, ligoninių klasėse Mokytojas, specialusis pedagogas, auklėtojas 5–20 4.
Ikimokyklinio ugdymo mokyklos, ikimokyklinio ugdymo mokyklų grupės, skirtos mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių Įstaigos vadovas, įstaigos vadovo pavaduotojas ugdymui, auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas, specialusis pedagogas, meninio ugdymo mokytojas, plaukimo instruktorius, judesio korekcijos mokytojas, psichologas, socialinis pedagogas 5–20 Įstaigos vadovo pavaduotojas administracijai ir ūkiui, skyriaus vedėjas, išskyrus ugdymą organizuojančio skyriaus vedėją, vyresnysis slaugytojas, slaugytojas, fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistas, projektų vadovas, auklė, mokytojo padėjėjas, budėtojas, vyriausiasis buhalteris 5–15 Bibliotekos vedėjas, bibliotekininkas, naktinė auklė, slaugytojo padėjėjas, auklėtojo padėjėjas iki10
psichologinės tarnybos (švietimo pagalbos tarnybos) Įstaigos vadovas, įstaigos vadovo pavaduotojas, išskyrus pavaduotoją administracijai ir ūkiui, ūkio reikalams, specialistas, dirbantis su vaikais
izoliatoriaus ar (ir) pataisos įstaigų suaugusiųjų mokyklos, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigos, kurių klasėse (grupėse) mokomi asmenys, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė Įstaigos vadovas, įstaigos vadovo pavaduotojas ugdymui, ugdymą organizuojančio skyriaus (sektoriaus) vedėjas, asmenis, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, mokantis mokytojas, profesijos mokytojas 5–20 42.
Ikimokyklinio ugdymo mokyklų, bendrųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų mokytojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, auklėtojams, mokytojų padėjėjams, kurių klasėje (grupėje) ugdomi 1–4 mokiniai, kuriems pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų yra nustačiusios vidutinius, didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 5–10 procentų, o jeigu yra 5 ir daugiau tokių mokinių, – 5–20 procentų, o mokytojų padėjėjams – 5–15 procentų. 43. Profesinio mokymo įstaigų ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų vadovams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas iki 10 procentų tik tuo atveju, jeigu šiose įstaigose yra ne mažiau kaip trys specialiojo ugdymo grupės, kurių mokiniams pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų yra nustačiusios vidutinius, didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius, o bendrųjų bendrojo ugdymo mokyklų vadovams
ugdymo mokyklos, bendrosios bendrojo ugdymo mokyklos, kurioje mokosi 10 ir daugiau mokinių, kuriems pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų yra nustačiusios vidutinius, didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius, vadovui arba vadovo pavaduotojui, atsakingam už darbą su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas iki 5 procentų. 45. Ikimokyklinio ugdymo mokyklų, bendrųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų specialiesiems pedagogams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 5–15 procentų. „Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo5 priedas
IR
1.
Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai: Kvalifikacinė kategorija Pastoviosios dalies koeficientai (pareiginės algos baziniais dydžiais) Pedagoginio darbo stažas (metais) iki 2 Nuo daugiau kaip 2 iki 5 Nuo daugiau kaip 5 iki 10 Nuo daugiau kaip 10 iki 15 Nuo daugiau kaip 15 iki 20 Nuo daugiau kaip 20 iki 25 Daugiau kaip 25 Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos Mokytojas 6,36-6,42 6,38-6,44 6,42-6,5 6,52-6,62 6,54-6,82 6,56-6,85 6,58-6,89 Suteiktos kvalifikacinės kategorijos Mokytojas 6,62-6,9 6,65-6, 91 6,69-6,92 6,82-6,95 6,9-6,97 6,93-7,0 6,97-7,05 Vyresnysis mokytojas 6,98-7,06 6,99-7,08 7,0-7,12 7,26-7,4 7,3-7,44 7,33-7,47 Mokytojas metodininkas 7,4-7,54 7,54-7,68 7,78-7,92 7,82-7,96 7,86-8,0 Mokytojas ekspertas 8,4-8,58 8,56-8,72 8,80-8,94 8,84-8,98 8,89-9,02 2.
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo mokytojams: 2.1. didinami 3–15 procentų: 2.1.1. dirbantiems bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, kurių klasėje (grupėje) ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, ir
(arba) 1–3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 2.1.2. dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas; 2.1.3. dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas; 2.1.4. dirbantiems profesinio mokymo įstaigose (skyriuose, grupėse, klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas; 2.1.5. dirbantiems socialinės globos namuose, skirtuose vaikams; 2.1.6. mokantiems mokinį, kuriam dėl ligos ar patologinės būklės skirtas mokymas namuose; 2.1.7. mokantiems pagal tarptautinio bakalaureato programas; 2.1.8. mokantiems 1 ir daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas; 2.1.9. mokantiems dalykus lietuvių kalba bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, III–IV gimnazijų klasėse; 2.1.10.
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo mokytojams: 2.1. didinami 3–15 procentų: 2.1.1. dirbantiems bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, kurių klasėje (grupėje) ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, ir
(arba) 1–3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 2.1.2. dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas; 2.1.3. dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas; 2.1.4. dirbantiems profesinio mokymo įstaigose (skyriuose, grupėse, klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas; 2.1.5. dirbantiems socialinės globos namuose, skirtuose vaikams; 2.1.6. mokantiems mokinį, kuriam dėl ligos ar patologinės būklės skirtas mokymas namuose; 2.1.7. mokantiems pagal tarptautinio bakalaureato programas; 2.1.8. mokantiems 1 ir daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas; 2.1.9. mokantiems dalykus lietuvių kalba bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, III–IV gimnazijų klasėse; 2.1.10. Vilniaus rajono, Šalčininkų rajono, Elektrėnų savivaldybės, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Visagino savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybių teritorijose esančiose bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose įteisintas mokymas lietuvių kalba, mokytojams dirbantiems pradinėse klasėse (jeigu klasėje mokosi 10 ir daugiau mokinių ir iš jų ne mažiau kaip 50 procentų nemoka valstybinės kalbos); 2.2. gali būti didinami iki
sistemoje nustatytais atvejais.
3Jei mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo,
profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, veikla atitinka du ir daugiau šio priedo 2 punkte numatytų kriterijų, jo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. 4. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, darbo laikas per savaitę yra 36 valandos (kontaktinės ir nekontaktinės). 5. Kontaktinės valandos skiriamos bendrojo ugdymo srities (dalyko), profesinio mokymo, formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms įgyvendinti pagal ugdymo (mokymo) planuose numatytas valandas, neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) švietimo programoms – pagal programoje numatytas valandas. 6.
6Nekontaktinės valandos yra skirstomos į valandas, skirtas funkcijoms,
susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti, ir valandas, skirtas funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, vykdyti: 6.1. valandos funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti skiriamos planuoti ugdomąją veiklą, pasiruošti pamokoms, vertinti mokinių mokymosi pasiekimus, informuoti mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių ugdymo ir ugdymosi poreikius, mokymosi pažangą, profesiškai tobulėti; 6.2. valandos funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei vykdyti, skiriamos kitai ugdomajai veiklai su mokiniais, bendradarbiauti su pedagoginiais darbuotojais, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokyklos partneriais; vadovauti klasei (grupei), įstaigos veiklai įsivertinti, siekiant įstaigos ugdymo (mokymo) tikslų atlikti kitus darbus, kurie nėra apibrėžiami kaip kontaktinės valandos ir valandos funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti. 7. Mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo programas, kontaktinių valandų, valandų, skirtų funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti ir valandų, skirtų funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, vykdyti proporcija ir kiekis per mokslo metus:
Pareigybė Kontaktinės valandos Nekontaktinės valandos Iš viso Valandos funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti Valandos funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, vykdyti Mokytojas (kurio pedagoginis darbo stažas iki dvejų metų) 504–756 nuo 60 iki 100% kontaktinių valandų skaičiaus iki 40 % visų valandų skaičiaus 1512 Mokytojas Vyresnysis mokytojas Mokytojas metodininkas Mokytojas ekspertas (kurio pedagoginis darbo stažas nuo daugiau kaip dveji metai) 504–1008 nuo 30 iki 50% kontaktinių valandų skaičiaus iki 50 % visų valandų skaičiaus 8.
Mokytojui, dirbančiam pagal bendrojo ugdymo programas, per savaitę skiriama ne daugiau kaip 24 kontaktinės valandos privalomiems dalykams pagal bendruosius ugdymo planus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras, mokyti. 9.
ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, kontaktinių valandų, valandų funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti ir valandų funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, vykdyti proporcija ir kiekis per mokslo metus: Pareigybė Kontaktinės valandos Nekontaktinės valandos Iš viso Valandos funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti Valandos funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, vykdyti Mokytojas (kurio pedagoginis darbo stažas iki dvejų metų)
nuo 60 iki 100% kontaktinių valandų skaičiaus iki 30 % visų valandų skaičiaus 1512 Mokytojas Vyresnysis mokytojas Mokytojas metodininkas Mokytojas ekspertas (kurio pedagoginis darbo stažas nuo daugiau kaip dveji metai) 672–1176 nuo 25 iki 50% kontaktinių valandų skaičiaus iki 50 % visų valandų skaičiaus
10Mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo,
profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas darbo krūvio sandara nustatoma pagal šio priedo 7 ir 9 punktuose nustatytą kontaktinių valandų, valandų funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti ir valandų funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, vykdyti proporciją per mokslo metus, kvalifikacinę kategoriją, ugdymo (mokymo) programą, dalyką (dalykų grupę, mokymo modulį) ir kitus įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus, atsižvelgiant į švietimo ir mokslo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas darbo krūvio sandaros.
II SKYRIUS MOKYTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMĄ, IR MENINIO UGDYMO MOKYTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL IKIMOKYKLINIO IR (ARBA) PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO
11Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
Kvalifikacinė kategorija Pastoviosios dalies koeficientai (pareiginės algos baziniais dydžiais) Pedagoginio darbo stažas (metais) Iki 3 Nuo daugiau kaip 3 iki 10 Nuo daugiau kaip 10 iki15 Daugiau kaip 15 Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos Mokytojas 4,06–4,22 4,32–4,48 4,37–4,55 4,47–4,66 Pedagoginio darbo stažas (metais) Iki 10 Nuo daugiau kaip 10 iki15 Daugiau kaip 15 Suteiktos kvalifikacinės kategorijos Mokytojas 4,34–4,51 4,42–4,6 4,5–4,68 Vyresnysis mokytojas 4,74–4,94 4,81–5,01 5,0–5,2 Mokytojas metodininkas 5,17–5,39 5,32–5,54 5,46–5,66 Mokytojas ekspertas 5,9–6,13 5,96–6,19 6,12–6,36 12.
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo:
5–10 procentų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir meninio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas: 12.1.1. kurių grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, ir (arba) 1–3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 12.1.2. kurių grupėje ugdomi 1 ir daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje;
mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą; 12.2.1. ikimokyklinio ugdymo mokyklose (ikimokyklinio ugdymo grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 12.2.2. kurių grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, ir (arba) 1–3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 12.2.3. sutrikusio vystymosi kūdikių namuose; 12.2.4. socialinės globos namuose, skirtuose vaikams; 12.3. didinami 5–20 procentų meninio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas: 12.3.1. ikimokyklinio ugdymo mokyklose (ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 12.3.2. kurių grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, ir (arba) 1–3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 12.3.3. sanatorijų mokyklose (priešmokyklinio ugdymo grupėse); 12.3.4. sutrikusio vystymosi kūdikių namuose; 12.3.5. socialinės globos namuose, skirtuose vaikams; 12.4. gali būti didinami iki 20 procentų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir meninio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir
(arba) priešmokyklinio ugdymo programas, kitais įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytais atvejais.
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo:
5–10 procentų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir meninio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas: 12.1.1. kurių grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, ir (arba) 1–3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 12.1.2. kurių grupėje ugdomi 1 ir daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje;
mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą; 12.2.1. ikimokyklinio ugdymo mokyklose (ikimokyklinio ugdymo grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 12.2.2. kurių grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, ir (arba) 1–3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 12.2.3. sutrikusio vystymosi kūdikių namuose; 12.2.4. socialinės globos namuose, skirtuose vaikams; 12.3. didinami 5–20 procentų meninio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas: 12.3.1. ikimokyklinio ugdymo mokyklose (ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 12.3.2. kurių grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, ir (arba) 1–3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 12.3.3. sanatorijų mokyklose (priešmokyklinio ugdymo grupėse); 12.3.4. sutrikusio vystymosi kūdikių namuose; 12.3.5. socialinės globos namuose, skirtuose vaikams; 12.4. gali būti didinami iki 20 procentų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir meninio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir
(arba) priešmokyklinio ugdymo programas, kitais įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytais atvejais. 13.
mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, veikla atitinka du ir daugiau šio priedo 12 punkte numatytų kriterijų, jo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. 14. Mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ugdymo programą, išskyrus nurodytus šio priedo 15 punkte, darbo laikas per savaitę yra 36 valandos, iš jų 33 valandos per savaitę skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais, 3 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.). 15. Mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ugdymo programą, mokyklose (ikimokyklinio ugdymo grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, sanatorijų mokyklose (ikimokyklinio ugdymo grupėse), sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, darbo laikas per savaitę yra 26 valandos, iš jų 24 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais, 2 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.). 16. Meninio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, darbo laikas per savaitę yra 26 valandos, iš jų 24 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais, 2 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.). III
17.
Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai: Kvalifikacinė kategorija Pastoviosios dalies koeficientai (pareiginės algos baziniais dydžiais) Pedagoginio darbo stažas (metais) Iki 3 Nuo daugiau kaip 3 iki10 Nuo daugiau kaip 10 iki 15 Daugiau kaip 15 Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos Mokytojas 4,26–5,06 4,54–5,38 4,59–5,46 4,69–5,59 Pedagoginio darbo stažas (metais) Iki 10 Nuo daugiau kaip 10 iki 15 Daugiau kaip 15 Suteiktos kvalifikacinės kategorijos Mokytojas 4,56–5,41 4,64–5,52 4,73–5,62 Vyresnysis mokytojas 4,98–5,93 5,05–6,01 5,25–6,24 Mokytojas metodininkas 5,43–6,47 5,59–6,65 5,73–6,79 Mokytojas ekspertas 6,19–7,36 6,26–7,43 6,43–7,63
18Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo mokytojams, dirbantiems pagal priešmokyklinio ugdymo programą:
18.1. didinami 5–10 procentų: 18.1.1. kurių grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, ir (arba) 1–3 mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 18.1.2. ugdantiems 1 ir daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje.
18.2. didinami 5–20 procentų: 18.2.1. dirbantiems ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar priešmokyklinio ugdymo grupėse, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 18.2.2. dirbantiems sanatorijų mokyklose (priešmokyklinio ugdymo grupėse); 18.2.3. dirbantiems socialinės globos namuose, skirtuose vaikams; 18.2.4. dirbantiems sutrikusio vystymosi kūdikių namuose; 18.2.5. mokantiems mokinius, kuriems dėl ligos ar patologinės būklės skirtas mokymas namuose; 18.2.6. kurių grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, ir (arba) 1–3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 18.3. gali būti didinami iki 20 procentų kitais įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytais atvejais. 19. Jei mokytojo, dirbančio pagal priešmokyklinio ugdymo programą, veikla atitinka du ir daugiau šio priedo 18 punkte numatytų kriterijų, jo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. 20.
20. Mokytojų, dirbančių pagal priešmokyklinio ugdymo programą, išskyrus nurodytus šio priedo 21 punkte, darbo laikas per savaitę yra 36 valandos, iš jų 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais, 3 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.). 21. Mokytojų, dirbančių pagal priešmokyklinio ugdymo programą, mokyklose (priešmokyklinio ugdymo grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, sanatorijų mokyklose (priešmokyklinio ugdymo grupėse), sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, darbo laikas per savaitę yra 26 valandos, iš jų 24 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais ir 2 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais, rūpintojais) ugdymo klausimais ir kt.). IV
22.
Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai: Pareigybė Pastoviosios dalies koeficientai (pareiginės algos baziniais dydžiais) Pedagoginio darbo stažas (metais) Iki 3 Nuo daugiau kaip 3 iki 10 Nuo daugiau kaip 10 iki 15 Daugiau kaip 15 Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos Specialusis pedagogas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas 3,76–4,2 3,99–4,46 4,02–4,5 4,13–4,62 Pedagoginio darbo stažas (metais) Iki 10 Nuo daugiau kaip 10 iki15 Daugiau kaip 15 Suteiktos kvalifikacinės kategorijos Specialusis pedagogas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas 4,0–4,47 4,12–4,59 4,17–4,65 Vyresnysis specialusis pedagogas, vyresnysis logopedas, vyresnysis surdopedagogas, vyresnysis tiflopedagogas 4,61–5,16 4,68–5,23 4,86–5,45 Specialusis pedagogas metodininkas, logopedas metodininkas, surdopedagogas metodininkas, tiflopedagogas metodininkas 5,01–5,6 5,18–5,77 5,3–5,92 Specialusis pedagogas ekspertas, logopedas ekspertas, surdopedagogas ekspertas, tiflopedagogas ekspertas 5,73–6,38 5,79–6,46 5,94–6,64
23Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo specialiesiems pedagogams, logopedams, surdopedagogams ir tiflopedagogams:
23.1. didinami 5 procentais: 23.1.1. dirbantiems mokyklose, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 23.1.2. dirbantiems mokyklose, skirtose mokiniams dėl nepalankių aplinkos veiksnių, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; 23.1.3. dirbantiems socialinės globos namuose, skirtuose vaikams; 23.1.4. dirbantiems sutrikusio vystymosi kūdikių namuose; 23.1.5. teikiantiems specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams, kuriems dėl ligos ar patologinės būklės skirtas mokymas namuose.
23.2. didinami 15–25 procentais, kai jie teikia specialiąją pedagoginę pagalbą ikimokyklinio amžiaus vaikams, mokyklinio amžiaus vaikams, apakusiems suaugusiesiems jų namuose ar
(ir) ikimokyklinio ugdymo mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklose, esančiose kitose gyvenamosiose vietovėse negu jų darbovietė. 23.3. gali būti didinami iki 20 procentų kitais įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytais atvejais. 24. Jei specialiojo pedagogo, logopedo, surdopedagogo, tiflopedagogo veikla atitinka du ir daugiau šio priedo 23 punkte numatytų kriterijų, jo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. 25.
mokyklose, socialinės globos namuose, skirtuose vaikams, sutrikusio vystymosi namuose su ikimokyklinio amžiaus vaikais, darbo laikas per savaitę yra 27 valandos, iš jų 22 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais (mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams įvertinti, specialiosioms pratyboms vesti) ir 5 valandos per savaitę – skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti; pasirengti vesti specialiąsias pratybas; pagalbai mokytojams rengiant ugdymo programas; mokytojams, tėvams (globėjams) konsultuoti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo klausimais; dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti ir kt.). 26. Specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų ir tiflopedagogų, dirbančių mokyklose, socialinės globos namuose, skirtuose vaikams, su mokyklinio amžiaus vaikais, darbo laikas per savaitę yra 23 valandos, iš jų 18 valandų skiriama tiesioginiam darbui su mokiniais (mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tirti ir įvertinti, specialiosioms pratyboms vesti) ir 5 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti; pasirengti specialiosioms pratyboms; pagalbai mokytojams rengiant ugdymo programas; mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) konsultuoti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo klausimais; dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti ir kt.). V
27.
Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai: Pareigybė Pastoviosios dalies koeficientai (pareiginės algos baziniais dydžiais) Pedagoginio darbo stažas (metais) Iki 3 Nuo daugiau kaip 3 iki 10 Nuo daugiau kaip 10 iki 15 Daugiau kaip 15 Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos Psichologo asistentas 4,09–4,18 4,13–4,21 4,16–4,25 4,21–4,3 Specialusis pedagogas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas, socialinis pedagogas 4,3–4,38 4,58–4,67 4,77–4,87 4,82–4,95 Pedagoginio darbo stažas (metais) Iki 10 Nuo daugiau kaip 10 iki 15 Daugiau kaip 15 Suteiktos kvalifikacinės kategorijos Specialusis pedagogas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas, socialinis pedagogas, ketvirtos kategorijos psichologas 4,82–4,87 4,9–4,96 5,07–5,13 Vyresnysis specialusis pedagogas, vyresnysis logopedas, vyresnysis surdopedagogas, vyresnysis tiflopedagogas, vyresnysis socialinis pedagogas, trečios kategorijos psichologas 5,4 –5,55 5,45–5,61 5,64–5,83 Specialusis pedagogas metodininkas, logopedas metodininkas, surdopedagogas metodininkas, tiflopedagogas metodininkas, socialinis pedagogas metodininkas, antros kategorijos psichologas 5,95–6,14 6,1–6,29 6,26–6,48 Specialusis pedagogas ekspertas, logopedas ekspertas, surdopedagogas ekspertas, tiflopedagogas ekspertas, socialinis pedagogas ekspertas, pirmos kategorijos psichologas 6,71–6,93 6,91–7,13 7,07–7,28 28.
Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai: Pareigybė Pastoviosios dalies koeficientai (pareiginės algos baziniais dydžiais) Pedagoginio darbo stažas (metais) Iki 3 Nuo daugiau kaip 3 iki 10 Nuo daugiau kaip 10 iki 15 Daugiau kaip 15 Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos Psichologo asistentas 4,09–4,18 4,13–4,21 4,16–4,25 4,21–4,3 Specialusis pedagogas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas, socialinis pedagogas 4,3–4,38 4,58–4,67 4,77–4,87 4,82–4,95 Pedagoginio darbo stažas (metais) Iki 10 Nuo daugiau kaip 10 iki 15 Daugiau kaip 15 Suteiktos kvalifikacinės kategorijos Specialusis pedagogas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas, socialinis pedagogas, ketvirtos kategorijos psichologas 4,82–4,87 4,9–4,96 5,07–5,13 Vyresnysis specialusis pedagogas, vyresnysis logopedas, vyresnysis surdopedagogas, vyresnysis tiflopedagogas, vyresnysis socialinis pedagogas, trečios kategorijos psichologas 5,4 –5,55 5,45–5,61 5,64–5,83 Specialusis pedagogas metodininkas, logopedas metodininkas, surdopedagogas metodininkas, tiflopedagogas metodininkas, socialinis pedagogas metodininkas, antros kategorijos psichologas 5,95–6,14 6,1–6,29 6,26–6,48 Specialusis pedagogas ekspertas, logopedas ekspertas, surdopedagogas ekspertas, tiflopedagogas ekspertas, socialinis pedagogas ekspertas, pirmos kategorijos psichologas 6,71–6,93 6,91–7,13 7,07–7,28
28Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo:
28.1. didinami 5–20 procentų socialiniams pedagogams, psichologo asistentams, psichologams dirbantiems: 28.1.1. mokyklose, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 28.1.2. mokyklose, skirtose mokiniams dėl nepalankių aplinkos veiksnių, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; 28.1.3. socialinės globos namuose, skirtuose vaikams; 28.1.4. sutrikusio vystymosi kūdikių namuose; 28.2. didinami 5–20 procentų pedagoginių psichologinių tarnybų, švietimo pagalbos tarnybų specialiesiems pedagogams, logopedams, surdopedagogams, tiflopedagogams, psichologams, socialiniams pedagogams, dirbantiems su vaikais; 28.3. gali būti didinami iki 20 procentų šiame skyriuje nurodytiems darbuotojams kitais įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytais atvejais.
koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. 30. Socialinių pedagogų, dirbančių mokyklose, darbo laikas per savaitę yra 36 valandos. VI
31.
Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai: Pareigybė Pastoviosios dalies koeficientai (pareiginės algos baziniais dydžiais) Pedagoginio darbo stažas (metais) Iki 3 Nuo daugiau kaip 3 iki 10 Nuo daugiau kaip 10 iki 15 Daugiau kaip 15 Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos Auklėtojas, koncertmeisteris, akompaniatorius 4,06–4,10 4,32–4,36 4,37–4,41 4,47–4,52 Pedagoginio darbo stažas (metais) Iki 10 Nuo daugiau kaip 10 iki 15 Daugiau kaip 15 Suteiktos kvalifikacinės kategorijos Auklėtojas, koncertmeisteris, akompaniatorius 4,34—4,37 4,42–4,47 4,5–4,54 Vyresnysis auklėtojas, vyresnysis koncertmeisteris, vyresnysis akompaniatorius 4,74–4,79 4,81–4,86 5–5,05 Auklėtojas metodininkas, koncertmeisteris metodininkas, akompaniatorius metodininkas 5,17–5,23 5,32–5,38 5,46–5,5 Auklėtojas ekspertas, koncertmeisteris ekspertas, akompaniatorius ekspertas 5,9–5,95 5,96–6,02 6,12–6,17 32.
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo: 32.1. didinami 5–20 procentų auklėtojams, dirbantiems: 32.1.1. bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, kurių klasėje (grupėje) ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, ir (arba) 1–3 mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 32.1.2. mokyklose (grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 32.1.3. mokyklose, skirtose mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; 32.1.4. profesinio mokymo įstaigose (grupėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; 32.1.5. socialinės globos namuose, skirtuose vaikams; 32.1.6. sutrikusio vystymosi kūdikių namuose; 32.2. gali būti didinami iki 20 procentų auklėtojams, koncertmeisteriams, akompaniatoriams, įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytais atvejais. 33.
kriterijų, jo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. 34. Koncertmeisterių ir akompaniatorių, dirbančių mokykloje darbo laikas per savaitę yra 26 valandos, iš jų 24 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais ir 2 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (pasiruošti pamokoms, renginiams ir metodinei veiklai). 35. Auklėtojų, dirbančių bendrojo ugdymo mokyklose (išskyrus bendrojo ugdymo mokyklas, skirtas mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir sanatorijų mokyklas), darbo laikas per savaitę yra 30 valandos, iš jų 28 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais ir 2 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais, rūpintojais) ugdymo klausimais ir kt.). 36. Auklėtojų, dirbančių su mokyklinio amžiaus vaikais bendrojo ugdymo mokyklose (grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, sanatorijų mokyklose, vaikų socializacijos centruose, socialinės globos namuose, skirtuose vaikams, darbo laikas per savaitę yra 26 valandos, iš jų 24 valandos per savaitę skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais ir 2 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais, rūpintojais) ugdymo klausimais ir kt.). VII
37.
Šiame skyriuje nurodytų pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai: Pedagoginio darbo stažas (metais) Pastoviosios dalies koeficientai (pareiginės algos baziniais dydžiais) Iki 10 3,8–5,95 10–15 3,83–6,65
mokiniui specialistams, kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami: už eksperto kvalifikacinę kategoriją – 30 procentų, už metodininko kvalifikacinę kategoriją
mokyklose, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 39.1.2. dirbantiems mokyklose, skirtose mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; 39.1.3. sutrikusio vystymosi kūdikių namuose; 39.2. gali būti didinami iki 20 procentų kitais įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytais atvejais. 40. Jei pagalbos mokiniui specialisto veikla atitinka du ir daugiau šio priedo 39 punkte numatytų kriterijų, jo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. VIII SKYRIUS
vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai: Mokinių skaičius Pastoviosios dalies koeficientai (pareiginės algos baziniais dydžiais)
Mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai: Mokinių skaičius Pastoviosios dalies koeficientai (pareiginės algos baziniais dydžiais) Pedagoginio darbo stažas (metais) Iki 10 Nuo daugiau kaip 10 iki 15 Daugiau kaip 15 iki 500 5,76–10,44 5,97–10,46 6,15–10,48 501 ir daugiau 7,16–10,5 7,45–10,65 7,66–10,8 43.
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo: 43.1. didinami 5–10 procentų: 43.1.1. ikimokyklinio ugdymo mokyklų, bendrųjų bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams ugdymui, atsakingiems už specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymo organizavimą, jeigu šiose įstaigose ugdoma (mokoma) 10 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 43.1.2. mokyklų vadovams ir jų pavaduotojams ugdymui, jei mokykloje ugdoma (mokoma) 10 ar daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas pradžios Lietuvos Respublikoje; 43.2. didinami 5–20 procentų mokyklų vadovams ir jų pavaduotojams ugdymui: 43.2.1. dirbantiems mokyklose, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 43.2.1. dirbantiems mokyklose, kurios turi padalinius, skirtus specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 43.2.2. dirbantiems mokyklose, skirtose mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; 43.3. gali būti didinami iki 20 procentų mokyklų vadovams savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytais atvejais; 43.4. gali būti didinami iki 20 procentų mokyklų vadovų pavaduotojams ugdymui kitais įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytais atvejais.
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo: 43.1. didinami 5–10 procentų: 43.1.1. ikimokyklinio ugdymo mokyklų, bendrųjų bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams ugdymui, atsakingiems už specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymo organizavimą, jeigu šiose įstaigose ugdoma (mokoma) 10 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 43.1.2. mokyklų vadovams ir jų pavaduotojams ugdymui, jei mokykloje ugdoma (mokoma) 10 ar daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas pradžios Lietuvos Respublikoje; 43.2. didinami 5–20 procentų mokyklų vadovams ir jų pavaduotojams ugdymui: 43.2.1. dirbantiems mokyklose, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 43.2.1. dirbantiems mokyklose, kurios turi padalinius, skirtus specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 43.2.2. dirbantiems mokyklose, skirtose mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; 43.3. gali būti didinami iki 20 procentų mokyklų vadovams savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytais atvejais; 43.4. gali būti didinami iki 20 procentų mokyklų vadovų pavaduotojams ugdymui kitais įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytais atvejais. 44. Jei mokyklos vadovo ar mokyklos pavaduotojo ugdymui veikla atitinka du ir daugiau šio priedo
koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. 45.
45Bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ugdymo mokyklų,
profesinio mokymo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų ugdymui pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nustatomi atsižvelgiant į mokinių skaičių einamųjų metų rugsėjo 1 dieną, išskyrus mokyklas, skirtas mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų (elgesio ir emocijų ar sveikatos problemų) turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ligoninių mokyklų, sanatorijų mokyklų, nepilnamečių tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų mokyklų, tardymo izoliatorių ir (ar) pataisos įstaigų suaugusiųjų mokyklų, vaikų socializacijos centrų vadovų ir vadovų pavaduotojų – pagal vidutinį metinį mokinių skaičių; neformaliojo vaikų švietimo mokyklų vadovų ir vadovų pavaduotojų ugdymui – atsižvelgiant į mokinių skaičių einamųjų metų spalio 1 dieną. Bendrabučiuose gyvenantys mokiniai į bendrą mokinių skaičių įskaičiuojami taikant koeficientą 1,5. Vidutinis metinis mokinių skaičius apskaičiuojamas sudėjus praėjusių mokslo metų kiekvieno mėnesio vidutinį mokinių skaičių ir šią sumą padalijus iš to laikotarpio mėnesių, kuriais buvo mokinių, skaičiaus. Vidutinis mėnesinis mokinių skaičius apskaičiuojamas sudėjus kiekvieną dieną buvusių mokinių skaičių ir šį bendrą skaičių padalijus iš mėnesio dienų, kuriomis buvo mokinių, skaičiaus. Į mokinių skaičių įskaitomi tik tie mokiniai, kurie buvo mokomi. IX SKYRIUS
skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai: Pedagoginio darbo stažas (metais) Pastoviosios dalies koeficientai (pareiginės algos baziniais dydžiais) Iki 10 4,85–8,68 10–15 5,09–8,72 Daugiau kaip 15 5,35–8,89 47.
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo:
5–10 procentų: 47.1.1. ikimokyklinio ugdymo mokyklų, bendrųjų bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, atsakingiems už specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymo organizavimą, arba jei skyriuje ugdoma (mokoma) 5 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, jei skyriuje ugdoma (mokoma) 5 ar daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas pradžios Lietuvos Respublikoje;
5–20 procentų mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams: 47.2.1. dirbantiems mokyklose, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; 47.2.2. dirbantiems mokyklose, skirtose mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; 47.2.3. dirbantiems profesinio mokymo įstaigų skyriuose, skirtuose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams; 47.3. gali būti didinami iki 20 procentų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams kitais įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytais atvejais. 48. Jei mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjo veikla atitinka du ir daugiau šio priedo
koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais.“9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 3. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. galioja tokia šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies redakcija:
„1. Papildyti 4 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2.
Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, pareigybių skaičius įstaigos darbuotojų pareigybių sąraše nustatomas, atsižvelgiant į:
1) įstaigos atitinkamų ugdymo programų kontaktinių valandų skaičių per mokslo metus, nustatytą atsižvelgiant į: kai mokiniai ugdomi pagal bendrojo ugdymo programas
savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos papildomai finansuojamą klasių (grupių) skaičių; kai mokiniai ugdomi pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas – klasių
(grupių) skaičių ir dydį, kuriuos nustato įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija;
2) vidutinį kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičių, kuris nustatomas: kai mokiniai ugdomi pagal bendrojo ugdymo programas – pagal mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nustatytas vidutinių kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, normas pagal sąlyginį klasės (grupės) dydį; kai mokiniai ugdomi pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas – pagal šio įstatymo 5 priedo 9 punkte nustatyto mokytojo, turinčio kvalifikacinę kategoriją, mažiausio ir didžiausio galimo kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus aritmetinį vidurkį;
3) iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų valandų (kontaktinių ir nekontaktinių), vidutiniškai tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičių, kuris yra – 1386.“ 4.
Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, pareigybių skaičius įstaigos darbuotojų pareigybių sąraše nustatomas, atsižvelgiant į:
1) įstaigos atitinkamų ugdymo programų kontaktinių valandų skaičių per mokslo metus, nustatytą atsižvelgiant į: kai mokiniai ugdomi pagal bendrojo ugdymo programas
savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos papildomai finansuojamą klasių (grupių) skaičių; kai mokiniai ugdomi pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas – klasių
(grupių) skaičių ir dydį, kuriuos nustato įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija;
2) vidutinį kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičių, kuris nustatomas: kai mokiniai ugdomi pagal bendrojo ugdymo programas – pagal mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nustatytas vidutinių kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, normas pagal sąlyginį klasės (grupės) dydį; kai mokiniai ugdomi pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas – pagal šio įstatymo 5 priedo 9 punkte nustatyto mokytojo, turinčio kvalifikacinę kategoriją, mažiausio ir didžiausio galimo kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus aritmetinį vidurkį;
3) iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų valandų (kontaktinių ir nekontaktinių), vidutiniškai tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičių, kuris yra – 1386.“
Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
5Šio įstatymo 6 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio nuostatos taikomos, atliekant švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų 2018 metų ir vėlesnių metų veiklos vertinimą. Švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų praėjusių metų veikla pirmą kartą įvertinama iki 2019 m. kovo 1 d. 6. Švietimo
įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, kurių darbo užmokestis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnis, palyginti su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu darbo užmokesčiu, ne ilgiau kaip iki 2019 m. kovo 1 d. mokamas iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. jiems nustatytas darbo užmokestis. 7. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo mokyklos vadovo, jo pavaduotojo ugdymui, ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjo, mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas buvo didesnis už šio įstatymo
ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 priede nurodytą atitinkamai pareigybei nustatyto pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalo ribose esančią didžiausią pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą (įskaitant ir pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimą dėl veiklos sudėtingumo) mokyklos vadovui, jo pavaduotojo ugdymui, ugdymą organizuojančiam skyriaus vedėjui, mokytojui ir pagalbos mokiniui specialistui taikomas iki šio Įstatymo įsigaliojimo nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas tol, kol asmuo eina tas pačias pareigas arba įstatymų nustatyta tvarka pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas bus sumažintas.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Mokytojai, dirbantys pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus mokytojus, dirbančius pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, yra vieninteliai viešojo sektoriaus darbuotojai, kuriems atlyginimas skaičiuojamas ne už etatą, o už tarifikuotas valandas. Šiuo metu mokytojo atlyginimo dydis priklauso nuo kiekvienos pedagoginės valandos. Trečdalis mokytojų uždirba tik apie keturis šimtus eurų atskaičius mokesčius, nes jų pamokų krūvis mažas. Mokytojams taip pat nepakankamai atlyginama už kitas ugdymui būtinas veiklas: bendradarbiavimą ir bendravimą su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), ugdomųjų renginių ar edukacinių išvykų organizavimą ir kitas veiklas, svarbias mokyklos bendruomenei. Mokyklose prasčiausios sąlygos yra jauniems mokytojams: jiems nustatytas ne tik gerokai mažesnis valandinis įkainis, bet dažniausiai skiriamas labai mažas, simbolinis pamokų krūvis, nes didžioji pamokų krūvio dalis paskirstoma patyrusiems mokytojams. Dėl tokio mažo jaunų mokytojų atlygio per beveik 10 metų mokyklose jaunesnių nei dvidešimt penkerių metų amžiaus mokytojų sumažėjo tris su puse karto. Šiuo metu mokytojui prie savaitinių kontaktinių valandų pridedama nekontaktinių valandų, kruopščiai suskaičiuojant ir detaliai išvardijant, kuriems darbams atlikti kiek valandų apmokama. Šiuo metu skaičiuojant tarifinį atlygį su kvalifikacinės kategorijos ir pedagoginio stažo kriterijais susietas visas mokytojo darbo krūvis, o pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo didinami tik už kontaktines valandas.
Todėl siekiant teisingai ir adekvačiai įvertinti visas mokytojui nustatytas pareigas, siūloma visas mokytojo etato valandas, kontaktines ir nekontaktines, apmokėti vienodu įkainiu. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 2, 3, 4, 7, 8, 14, 17 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 128.5 papunktį, kuriame numatoma parengti ir įdiegti mokytojų etatinio apmokėjimo tvarką. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos parengimas ir įgyvendinimas, siekiant sukurti patrauklias jų karjeros sąlygas, numatytas 2018 metų trečiame ketvirtyje, tai yra nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr.
I-1489 (toliau – Švietimo įstatymas) 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, gali dirbti pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas; asmuo, baigęs profesinio mokymo programą, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją, turintis 3 metų atitinkamos srities darbo stažą ir išklausęs švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, – pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas; asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir išklausęs švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, – pagal neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo bei formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) švietimo programas. Taikant minėtą normą ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnį mokytojai būtų priskiriami B arba C lygiui, nors dauguma mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas, turi aukštąjį išsilavinimą, kadangi aukštesnysis išsilavinimas neteikiamas nuo 2009 metų, o specialusis vidurinis – nuo 1995 metų. Be to, tik maža dalis mokytojų buvo rengiami pagal minėtas programas (ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, neformaliojo švietimo mokytojai). Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūloma mokytojus, kaip ir baleto artistus, ir kitas Įstatyme įvardintas pareigybes priskirti A2 lygio pareigybei. Svarbios siūlomų pakeitimų priežastys yra susijusios ir su 2017 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹, 56³straipsniais įstatymu Nr.
XIII-592 (toliau – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas) įtvirtintomis nuostatomis, susijusiomis su švietimo įstaigų vadovais: įvestos švietimo įstaigų vadovų 5 metų kadencijos (taigi vietoj neterminuotų sutarčių įvestos terminuotos), panaikinta mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacija (atlygio skaičiavimas pagal kvalifikacines kategorijas tampa nebeaktualus), nustatyta, kad švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos nuostatus nustato Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, nustatyti kiti švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimo subjektai – įstaigos bendruomenė, įstaigos taryba ir švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Kolegialiems subjektams vertinant švietimo įstaigų vadovus, būtina numatyti kitokius įvertinimo terminus – siūloma švietimo įstaigų vadovų vertinimą atlikti iki kovo 1 dienos dar ir todėl, kad kai kuriose savivaldybėse (jei liktų sausio 31 diena galutiniam įvertinimui) per mėnesį šalia kitų savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų tektų papildomai įvertinti 150–250 švietimo įstaigų vadovų. Taigi Švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Įstatyme atsiradusios skirtingos (net visiškai priešingos) normos, kurias siekiama suderinti. Įstatymo projekto tikslas – nustatyti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų ir kitų įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, mokytojų (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų darbo apmokėjimo sąlygas, galimybę gauti teisingą apmokėjimą.
Įstatymo projektu siekiama įteisinti mokytojų etatinį darbo apmokėjimą atsisakant valandinio ir įgyvendinti šiuos uždavinius: · įgalinti mokyklas veiksmingai planuoti žmogišką potencialą, siekiant ugdymo(si) tikslų ir ugdymo proceso kaitos; · didinti mokytojo profesijos patrauklumą, numatant adekvatų atlygį mokytojams už visas atliekamas veiklas /darbus; · įtvirtinti sąlygas pradedančių ir patyrusių mokytojų profesinei karjerai, asmeniniam profesiniam tobulėjimui, įgyjant aukštesnio lygmens kompetencijas; · sudaryti prielaidas mokytojų socialiniam saugumui; · sudaryti geresnes darbo sąlygas, siekiant ugdymo kokybės: sudaromos sąlygos daugiau laiko skirti individualioms mokinių konsultacijoms ir kiekvieno jų pažangai, bendradarbiavimui, veiksmingiausių darbo metodų diegimui; · pasiekti geresnių mokinių mokymosi pasiekimų: tam prielaidas sudarys galimybė daugiau individualaus dėmesio skirti kiekvienam mokiniui; · suformuoti 28 tūkst. mokytojų pareigybių, padidinant mokinių/mokytojų santykį (kuris dabar vienas žemiausių Europoje); · padidinti apie 20 % vidutinį mokytojo darbo užmokestį, kad jis siektų 1 000 Eur (pvz., dabar vidutinė mokytojo metodininko, turinčio 10–15 m. pedagoginio darbo stažą ir dirbančio 30 pedagoginio darbo valandų per savaitę, pareiginė alga yra 840 Eur, o įvedus etatinį darbo apmokėjimą, papildomai bus apmokama už 6 nekontaktines valandas ir jo pareiginė alga bus 1008 Eur); · suderinti skirtingų įstatymų normas ir sumažinti subjektų, vertinančių švietimo įstaigų vadovus, skaičių, numatant optimalius terminus; · pakeisti mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų darbo apmokėjimo sąlygas, numatant kintamąją dalį, platesnes koeficientų ribas atsisakant kvalifikacinės kategorijos ir išsilavinimo kaip kriterijų darbo užmokesčiui apskaičiuoti; · suderinti kitas Švietimo įstatyme numatytas nuostatas su Valstybinių ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 8 straipsnyje numatytomis darbo sąlygomis.
Įstatymo projektu siekiama įteisinti mokytojų etatinį darbo apmokėjimą atsisakant valandinio ir įgyvendinti šiuos uždavinius: · įgalinti mokyklas veiksmingai planuoti žmogišką potencialą, siekiant ugdymo(si) tikslų ir ugdymo proceso kaitos; · didinti mokytojo profesijos patrauklumą, numatant adekvatų atlygį mokytojams už visas atliekamas veiklas /darbus; · įtvirtinti sąlygas pradedančių ir patyrusių mokytojų profesinei karjerai, asmeniniam profesiniam tobulėjimui, įgyjant aukštesnio lygmens kompetencijas; · sudaryti prielaidas mokytojų socialiniam saugumui; · sudaryti geresnes darbo sąlygas, siekiant ugdymo kokybės: sudaromos sąlygos daugiau laiko skirti individualioms mokinių konsultacijoms ir kiekvieno jų pažangai, bendradarbiavimui, veiksmingiausių darbo metodų diegimui; · pasiekti geresnių mokinių mokymosi pasiekimų: tam prielaidas sudarys galimybė daugiau individualaus dėmesio skirti kiekvienam mokiniui; · suformuoti 28 tūkst. mokytojų pareigybių, padidinant mokinių/mokytojų santykį (kuris dabar vienas žemiausių Europoje); · padidinti apie 20 % vidutinį mokytojo darbo užmokestį, kad jis siektų 1 000 Eur (pvz., dabar vidutinė mokytojo metodininko, turinčio 10–15 m. pedagoginio darbo stažą ir dirbančio 30 pedagoginio darbo valandų per savaitę, pareiginė alga yra 840 Eur, o įvedus etatinį darbo apmokėjimą, papildomai bus apmokama už 6 nekontaktines valandas ir jo pareiginė alga bus 1008 Eur); · suderinti skirtingų įstatymų normas ir sumažinti subjektų, vertinančių švietimo įstaigų vadovus, skaičių, numatant optimalius terminus; · pakeisti mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų darbo apmokėjimo sąlygas, numatant kintamąją dalį, platesnes koeficientų ribas atsisakant kvalifikacinės kategorijos ir išsilavinimo kaip kriterijų darbo užmokesčiui apskaičiuoti; · suderinti kitas Švietimo įstatyme numatytas nuostatas su Valstybinių ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 8 straipsnyje numatytomis darbo sąlygomis. Siekiant suderinti įstatymo projekto nuostatas su Švietimo įstatymu kartu teikiamas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr.
I-1489 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Švietimo įstatymo pakeitimo projektas). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymo projektą parengė švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-129 sudaryta darbo grupė, į kurios sudėtį įėjo Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ ir mokytojus atstovaujančių profesinių sąjungų atstovai. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu mokytojų (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų darbo apmokėjimo sąlygas reglamentuoja Įstatymas. Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų konkretūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos yra nustatytos Įstatymo 8 straipsnyje ir Įstatymo 5 priede „Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastovioji dalis“. Pažymėtina, kad dabartiniu metu mokyklų vadovų, vadovų pavaduotojų ugdymui pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai priklauso nuo mokinių skaičiaus (išskyrus ikimokyklinio ugdymo mokyklų – jų vadovams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai priklauso nuo ikimokyklinių ir priešmokyklinių grupių skaičiaus), suteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos, turimo pedagoginio darbo stažo ir veiklos sudėtingumo.
Mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai priklauso nuo suteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos, turimo pedagoginio darbo stažo, veiklos sudėtingumo. Mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai priklauso nuo kvalifikacinės kategorijos, turimo pedagoginio darbo stažo, išsilavinimo ir veiklos sudėtingumo. Pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai priklauso nuo išsilavinimo, kvalifikacinės kategorijos, turimo pedagoginio darbo stažo ir veiklos sudėtingumo. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymo organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų (išskyrus trenerius) ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma. Mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus mokytojus, dirbančius pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, taikoma valandinė – tarifinė darbo apmokėjimo tvarka ir pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę. Minėtiems mokytojams tarifikuojamos kontaktinės valandos (laikas, per kurį mokytojas tiesiogiai dirba su mokiniais (pamokos) ir papildomos valandos (laikas, skirtas netiesioginiam darbui su mokiniais (pasiruošti pamokoms, mokinių darbams tikrinti), vadovauti klasei ir kita.
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas atsižvelgus į veiklos sudėtingumą (gimnazijų mokytojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams (5–20 procentų), darbuotojams, dirbantiems su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių (5–20 procentų) ir kita). Įstatymo 5 priede taip pat yra nustatyta mokytojų ir švietimo pagalbos mokiniui specialistų darbo krūvio sandara. Iki įsigaliojus Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹, 56³straipsniais įstatymui Nr. XIII-592, mokyklų vadovai, jų pavaduotojai ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjai buvo privalomai atestuojami, todėl jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai priklausė nuo jų įgytos kvalifikacinės kategorijos. Nuo 2018 m. sausio 1 dienos atestacija yra panaikinta, todėl kriterijus, kai vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atlygio pastoviosios dalies koeficientai priklausė nuo įgytos kvalifikacinės kategorijos yra nebeaktualus. Įstatyme numatytas terminuotas įstatymo 8 straipsnio ir
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Mokytojų etatinio darbo apmokėjimo įvedimas. Svarbiausiomis Įstatymo projekto teisinio reguliavimo normomis siekiama įgyvendinti Septynioliktosios LRV programos 128.5 papunktį, kuriame numatoma parengti ir įdiegti mokytojų etatinio apmokėjimo tvarką.
Mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistemos pagrindiniai elementai ir sudaro teikiamo Įstatymo projekto pagrindą: projektu nustatoma, kad mokytojo darbo užmokestį sudaro pareiginės algos pastovioji dalis, o kintamoji dalis nenustatoma; įvardijama, kokios veiklos ir funkcijos sudaro mokytojo etatą, nustatoma darbo krūvio sandara; įvardijami kriterijai, kuriais remiantis algos pastoviosios dalies koeficientai didinami dėl veiklos sudėtingumo; nurodoma, kokios bendros įstatymo nuostatos taikomos mokytojams už papildomą darbo krūvį ir kt. Taigi mokytojai – itin gausi viešojo sektoriaus darbuotojų grupė – įtraukiami į bendra logika grįstą biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimo sistemą, išlaikant svarbius su jų veiklos specifika susijusius ypatumus. Etatinis mokytojų darbo apmokėjimas įvedamas mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, nes tik jiems šiuo metu taikoma tarifinė darbo apmokėjimo sistema. Mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas, esminės darbo apmokėjimo sąlygos nekeičiamos. Numatomi pokyčiai: atlyginimas visiems mokytojams bus skaičiuojamas už etatą, o ne už pamokas; įvedamas pradedančiojo mokytojo etatas, kuriame kaip ir kitiems mokytojams numatytos trisdešimt šešios valandos; labiau įprasminama mokytojų kvalifikacija, sudarant mokytojams galimybę vykdyti jų kompetenciją atitinkančias funkcijas; etato dydis visiems mokytojams yra vienodas – 1 512 valandų prie metus.
Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, nurodytų Įstatymo projekto 5 priedo I skyriuje, pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai nustatomi už 36 valandas (kontaktines ir nekontaktines) per savaitę, 1 512 – per mokslo metus. Pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai nustatyti, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą ir kvalifikacinę kategoriją. Pedagoginio darbo stažas metais nurodomas tokiais intervalais: iki 2, nuo daugiau kaip 2 iki 5, nuo daugiau kaip 5 iki 10, nuo daugiau kaip 10 iki 15, nuo daugiau kaip 15 iki 20, nuo daugiau kaip 20 iki 25, daugiau kaip 25. Atsižvelgiant į mokytojų veikos sudėtingumą, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, didinami šiame skyriuje nurodytais procentais. Dabar mokytojams, dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo didinami nuo 5 iki 30 procentų tik už kontaktines valandas (už nekontaktines valandas nedidinami) Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo būtų didinami nuo 3 iki 15 procentų (nes pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai bus didinami už kontaktines ir nekontaktines valandas).
Didėjant imigracijos mastams, vis daugiau į šalį atvyksta mokinių, nemokančių lietuvių kalbos. Todėl papildyta nuostata, kad dėl veiklos sudėtingumo didinami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai mokytojams, mokantiems 1 ir daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi Lietuvos Respublikoje, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas. Atsisakyta pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimo gimnazijų I–IV gimnazijos klasių mokytojams, nes toks koeficiento didinimas neatitinka veiklos sudėtingumo kriterijaus. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nustatyta, kad mokytojams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo gali būti didinami iki 20 procentų kitais įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytais atvejais. Vadovaujantis siūloma nuostata, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo galės būti didinami visiems mokytojams, kurių veiklai galės būti pritaikytas kitokio pobūdžio veiklos sudėtingumo kriterijus. Taip pat atsisakyta nuostatos įvardyti konkrečias bendrojo ugdymo mokyklas ar jų grupes, kuriose dirbantiems mokytojams dėl veiklos sudėtingumo didinami pareiginės algos koeficientai.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti mokyklų paskirtis, kuriose dirbantiems mokytojams didinami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo, vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio
tinklo kūrimo taisyklių, patvirtinimo“ – bendrosios bendrojo ugdymo mokyklos, specialiosios mokyklos, skirtos mokiniams dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokyklos, skirtos mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. 5 priedo I skyriuje taip pat nurodoma bendrojo ugdymo, profesijos, neformaliojo švietimo mokytojų (išskyrus mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas) darbo krūvio sandara pagal mokytojų pareigybių grupes (pradedančiojo mokytojo, mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko, mokytojo eksperto): tiesioginiam darbui su mokiniais metams skiriamų minimalių ir maksimalių kontaktinių valandų ribos; kitai ugdomajai veiklai vykdyti (nekontaktinėms valandoms) – funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis – minimalūs ir maksimalūs procentiniai nuo kontaktinių valandų skaičiaus dydžiai; funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, – procentiniai etato valandų skaičiaus dydžiai. Įstatymo projektu siekiama įteisinti jaunų mokytojų pritraukimo į švietimo veiklą ir patyrusių mokytojų motyvavimo pasilikti joje sistemą, įtvirtinant lankstesnę ir patrauklesnę skirtingų kvalifikacijų, kompetencijų, polinkių ir gebėjimų mokytojams.
Mokytojų darbo krūvio sandarą siūloma diferencijuoti ne tik pagal mokytojo patirtį, bet ir paliekama galimybė mokytojams rinktis skirtingas horizontaliosios karjeros galimybes: jei mokytojo kompetencijos yra aukštesnės, jam sudaromos galimybės daugiau laiko skirti ne kontaktinei veiklai su mokiniais, bet, pavyzdžiui, jaunesnių kolegų, mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) konsultavimui, mokyklos bendruomenės ugdomųjų veiklų organizavimui, inovatyviems projektams ir pan., jauniems, nepatyrusiems mokytojams darbo krūvio sandaroje numatyta galimybė daugiau laiko skirti integracijai į įstaigos bendruomenę, įtvirtinti aukštojoje mokykloje įgytas kompetencijas įvairiais būdais, todėl siūloma skirti mažiau kontaktinių valandų. Tokie žingsniai tiesiogiai koreliuoja ne tik su EBPO ir kitomis rekomendacijomis, tokių tendencijų pagrįstumą liudija kitų Europos šalių patirtis ir Lietuvos bei kitų šalių tyrimai. Detalesnes rekomendacijas dėl mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, darbo krūvio sandaros tvirtins švietimo ir mokslo ministras. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teikiamą Įstatymo projektą mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) programas, pradedamas taikyti etatinis darbo apmokėjimas, į Įstatymo projektą yra įtrauktos nuostatos dėl šių mokytojų pareigybių skaičius nustatymo mokyklos darbuotojų pareigybių sąraše.
Minėtų mokytojų pareigybių skaičius būtų nustatomas atsižvelgiant į įstaigos atitinkamų ugdymo programų kontaktinių valandų skaičių per mokslo metus, vidutinį kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičių, o pereinamuoju laikotarpiu (iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.) – taip pat ir į iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų valandų (kontaktinių ir nekontaktinių), vidutiniškai tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičių, kuris yra – 1 386 valandos. Iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų valandų (kontaktinių ir nekontaktinių), vidutiniškai tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičius yra svarbus tik apskaičiuojant mokytojų pareigybių skaičių pereinamuoju laikotarpiu (iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.), nes jis reiškia, kad šiuo laikotarpiu galės būti suformuota mažiau pareigybių, nei įgyvendinus etatinį darbo apmokėjimą visa apimtimi (nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.). Pereinamuoju laikotarpiu pareigybių skaičius būtų apskaičiuojamas įstaigos atitinkamų ugdymo programų kontaktinių valandų skaičių per mokslo metus padalijus iš vidutinio kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičiaus, taip pat padauginus iš finansuojamų valandų (kontaktinių ir nekontaktinių), vidutiniškai tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičiaus (1 386) ir padalijus iš vienai pareigybei per mokslo metus nustatyto valandų (kontaktinių ir nekontaktinių) skaičiaus (1 512).
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 dienos, kai etatinis darbo apmokėjimas bus įgyvendintas visa apimtimi, pareigybių skaičius bus apskaičiuojamas įstaigos atitinkamų ugdymo programų kontaktinių valandų skaičių per mokslo metus padalijus iš vidutinio kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas galiotų tik iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Įvedant etatinį darbo apmokėjimą, kiekvienai formuojamai pareigybei skiriamos papildomai apmokamos nekontaktinės valandos (iš viso 252 per mokslo metus arba 6 per savaitę): nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. – 126 valandos per mokslo metus arba 3 valandos per savaitę, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. – dar
etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimo pereinamasis laikotarpis, ir nuo
36 savaitinėms valandoms) vienai pareigybei nustatytoms valandoms finansuoti, bet tik jų daliai (1386 metinėms arba 33 savaitinėms valandoms), pereinamuoju laikotarpiu (iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.) nustatytas pareigybių skaičius bus mažesnis, nei įvedus etatinį darbo apmokėjimą visa apimtimi ir sudarys 91,7 % galutinio pareigybių skaičiaus, kuris bus suformuotas nuo 2019 m. rugsėjo 1 dienos (nurodytas procentas apskaičiuojamas taip: 1386/1512*100 % = 91,7 %).
Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas, pareigybėms išlaikyti skiriamos lėšos pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tačiau kai kuriais atvejais įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos gali skirti papildomų lėšų etatams steigti, pvz., vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 25.7 punktu. Atsižvelgiant į tai, kad įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimą bus apmokama ir už papildomus mokytojų darbus, nes šiuo metu mokama tik už pamokas ir su jomis susijusia veikla, todėl sąlygos geresnės nei šiuo metu. Teikiame preliminarius skaičiavimus, kaip keisis situacija, įvedus mokytojų etatinį darbo apmokėjimą. Dabar mokytojams atlyginimas skaičiuojamas pagal Įstatymo 5 priede nustatytus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę.
Įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, mokytojams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai bus nustatomi už 36 pedagoginio darbo valandas per savaitę: · pareiginės algos pastoviosios dalies mėnesinis atlyginimas pradedančiojo mokytojo, turinčio iki 2 metų pedagoginį darbo stažą, dabartiniame Įstatyme (už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę): minimalus ir maksimalus darbo užmokestis – 421 euras; įvedus etatinį apmokėjimą (už 36 pedagoginio darbo valandas per savaitę): minimalus – 843 eurai, maksimalus – 851 euras; · vyresniojo mokytojo, turinčio 10–15 metų pedagoginį darbo stažą, dabartiniame Įstatyme (už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę): minimalus darbo užmokestis – 464 eurai, maksimalus – 472 eurai; įvedus etatinį apmokėjimą (už 36 pedagoginio darbo valandas per savaitę): minimalus – 927 eurai, maksimalus – 943 eurai; · mokytojo metodininko, turinčio 15–20 metų pedagoginį darbo stažą, dabartiniame įstatyme (už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę): minimalus darbo užmokestis – 515 eurų, maksimalus – 525 eurai; įvedus etatinį apmokėjimą (už 36 pedagoginio darbo valandas per savaitę): minimalus – 1 031 euras, maksimalus – 1 049 eurai; · mokytojo eksperto, turinčio daugiau kaip 25 metų pedagoginį darbo stažą, dabartiniame įstatyme (už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę): minimalus darbo užmokestis – 583 eurai, maksimalus – 592 eurai; įvedus etatinį apmokėjimą (už 36 pedagoginio darbo valandas per savaitę): minimalus – 1 178 eurai, maksimalus – 1 195 eurai. Mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ugdymo programas, ir meninio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai nurodyti Įstatymo projekto 5 priedo II skyriuje.
Atsižvelgiant į minėtų mokytojų veiklos sudėtingumą, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai jiems didinami šiame skyriuje nurodytais procentais. Mokytojų, dirbančių pagal priešmokyklinio ugdymo programas pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai nurodyti Įstatymo projekto 5 priedo III skyriuje. Jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, palyginti su mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientais, padidinti: minimalūs – 5 procentais, maksimalūs – 20 procentų, atsisakant dabar galiojančiame Įstatyme
koeficientai didinami 5–20 procentų priešmokyklinio ugdymo pedagogams. Be to, atsižvelgiant į šių mokytojų veiklos sudėtingumą bei mokyklų specifiškumą, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami šiame skyriuje nurodytais procentais. Mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, taikomi tokie patys veiklos sudėtingumo kriterijai kaip ir dabar, tik siūlomas dar vienas – už užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi Lietuvos Respublikoje ir nemokančių valstybinės kalbos, ugdymą pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas – papildomas veiklos sudėtingumo kriterijus. Švietimo pagalbos mokiniui specialistų darbo apmokėjimo pakeitimai. Pažymėtina, švietimo pagalbos specialistų darbo apmokėjimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Atsisakoma išsilavinimo kaip darbo užmokesčio kriterijaus, kadangi reikalavimai darbo kokybei bei atsakomybės lygiui nepriklauso nuo išsilavinimo.
Be to, suteikiant pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacines kategorijas įvertinamas ir išsilavinimas (Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-3216). Švietimo pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nustatyti Įstatymo projekto 5 priedo IV–VII skyriuose. Jiems pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai nustatyti, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją ir atsižvelgiant į veiklos sudėtingumą. Jiems pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami IV–VII skyriuose nurodytais procentais. Specialiesiems pedagogams, logopedams, surdopedagogams, tiflopedagogams pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai nurodyti Įstatymo projekto 5 priedo IV skyriuje. Jiems pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, palyginti su Įstatyme galiojančiais, padidinti: minimalūs
ir profesinio mokymo įstaigų specialiesiems pedagogams, logopedams, surdopedagogams, tiflopedagogams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 5–15 procentų už veiklos sudėtingumą. Atsižvelgiant į tai, kad specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų darbas tam tikros paskirties mokyklose, įstaigose yra sudėtingesnis jiems už veiklos sudėtingumą pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai jiems didinami šiame skyriuje nurodytais procentais.
Psichologų asistentų, psichologų, socialinių pedagogų ir švietimo pagalbos įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų ir tiflopedagogų pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai nurodyti Įstatymo projekto 5 priedo V skyriuje. Atsižvelgiant į veiklos sudėtingumą, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai jiems didinami šiame skyriuje nurodytais procentais. Auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai nurodyti Įstatymo projekto 5 priedo VI skyriuje. Atsižvelgiant į veiklos sudėtingumą, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai jiems didinami šiame skyriuje nurodytais procentais. Pagalbos mokiniui specialistų, nenurodytų IV–VI skyriuose, pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai nurodyti Įstatymo projekto 5 priedo VII skyriuje. Suderinimas su Švietimo įstatymo nuostatomis ir mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų užmokestis. Vienas iš šio Įstatymo projekto tikslų – suderinti Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas ir Įstatymo nuostatas. Įstatymo projekte nuosekliai keičiamos ir vartojamos skirtingos sąvokos, apibūdinančios švietimo įstaigų vadovus, nes Švietimo įstatyme yra apibrėžta, kad visos švietimo įstaigos yra dviejų tipų – mokyklos ir švietimo pagalbos įstaigos (2 straipsnio
tipo švietimo įstaigų vadovus ar visų švietimo įstaigų vadovus vienos ar kitos nuostatos liečia. Švietimo įstatymo pakeitimų įstatymas, inicijuotas Lietuvos Respublikos Prezidentės, buvo priimtas 2017 m. birželio 30 d., ir įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.
Taigi Švietimo įstatyme įtvirtintos ne tik švietimo įstaigų vadovų kadencijos, bet ir kasmetinis veiklos vertinimas, Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, kuri tiesiogiai susijusi su švietimo įstaigų vadovų veiklos tęstinumu ir net atleidimu iš darbo. Kadangi Švietimo įstatymo 37, 47, 53, 56, 57, 58, 59 ir 60 straipsniai detaliai numato, kaip turi būti vertinami, kuriems subjektams metų veiklos ataskaitas privalo teikti švietimo įstaigų vadovai, tai ir perkelta į Įstatymo projekto 6 str. 2 dalį. Įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 4 punkte siūloma numatyti išimtį mokyklų vadovams, kadangi jiems taikomi skirtingi darbo užmokesčio kriterijai, nei kitiems biudžetinių įstaigų vadovams. Tuo tarpu švietimo pagalbos įstaigos vadovo darbo užmokestis nustatomas pagal Įstatymo 1 priedą. Todėl jiems išimtis nedaroma. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Švietimo įstatymo pakeitimų įstatymu nustatyta, kad švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos nuostatus nustato Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, be to, nustatyti kiti švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimo subjektai – įstaigos bendruomenė, įstaigos taryba ir švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Kolegialiems subjektams vertinant švietimo įstaigų vadovų veiklą ir ataskaitas, būtina numatyti kitokius, ilgesnius įvertinimo pateikimo terminus – siūloma švietimo įstaigų vadovų vertinimą atlikti iki kovo 1 dienos, t. y. pratęsti vertinimo terminą. Švietimo įstaigų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo terminus siūloma palikti tuos pačius, kaip ir numatyta Įstatyme.
Taip pat siūloma nustatyti Įstatymo įsigaliojimo pereinamąsias nuostatas mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų užmokesčio skaičiavimui iki 2019 m. kovo 1 dienos, nes vadovaujantis Švietimo įstatymu ir jo pagrindu 2018 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-279 „Dėl Valstybinių ir savivaldybių (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Valstybinių ir savivaldybių (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatais, jau 2018 metais visiems švietimo įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams yra nustatytos metinės užduotys, todėl šiuo metu galiojantis kvalifikacinės kategorijos kriterijus turėtų likti galioti, iki vadovai, pavaduotojai ir skyrių vedėjai bus įvertinti ir bus nustatyta kintamoji atlyginimo dalis pagal metinės veiklos vertinimo rezultatus, nustatytus Įstatyme. Mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų ugdymui pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai nurodyti Įstatymo projekto 5 priedo VIII skyriuje. Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovams ir vadovų pavaduotojams ugdymui pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nustatomi, atsižvelgiant į mokinių skaičių (vadovams mokinių skaičius nustatomas tokiais intervalais: iki 200 mokinių, 201–600 mokinių, 601 ir daugiau mokinių; jų pavaduotojams: iki 500 mokinių, 501 ir daugiau mokinių) ir pedagoginio darbo stažą (pedagoginis stažas nurodomas tokiais metų intervalais: iki 10, 10–15, daugiau kaip 15). Toks mokinių skaičiaus mokyklose intervalas pasirinktas atsižvelgiant į realų mokinių skaičių mokyklose.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. Švietimo įstatyme nebeliko nuostatos dėl vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų privalomos atestacijos ir jiems nebesuteikiamos vadybinės kvalifikacinės kategorijos, Įstatymo projekte atsisakoma jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus nustatyti, atsižvelgiant į jų įgytą vadybinę kvalifikacinę kategoriją. Kadangi visų švietimo įstaigų vadovams ir pavaduotojams ugdymui nustatyti tokie patys kvalifikaciniai reikalavimai, atsisakoma vadovus, jų pavaduotojus ugdymui grupuoti pagal mokyklų grupes ir paskirtį – ikimokyklinio ugdymo mokyklos; bendrosios bendrojo ugdymo mokyklos; vaikų socializacijos centrai, sanatorijų mokyklos, specialiosios mokyklos, specialiojo ugdymo centrai, specialiosios mokyklos–daugiafunkciai centrai ir bendrojo ugdymo mokyklos, turinčios bendrabučius: Vilniaus lietuvių namai, Lietuvos sutrikusios klausos vaikų ikimokyklinio ugdymo centras; profesinio mokymo įstaigos; neformaliojo vaikų švietimo mokyklos – pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai vadovams ir jų pavaduotojams ugdymui nustatomi vienoje – mokyklų – grupėje. Mokyklų vadovams ir vadovų pavaduotojams ugdymui dėl veiklos sudėtingumo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami: jeigu jie dirba (specialiosiose mokyklose (skyriuose), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokyklose, skirtose mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių); bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose, jei šiose įstaigose mokosi 10 ir daugiau mokinių, turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
Siekiant sėkmingiau įgyvendinti įtraukiojo ugdymo nuostatas, atsisakoma nuostatos, kad bendrųjų bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų vadovams dėl veiklos sudėtingumo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami, jei šiose įstaigose yra ne mažiau kaip trys specialiojo ugdymo grupės, kurių mokiniams pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų yra nustačiusios vidutinius, didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius, o bendrųjų bendrojo ugdymo mokyklų vadovams – jei yra ne mažiau kaip trys klasės. Įgyvendinant siūlomą nuostatą, mokyklos vadovui ir jo pavaduotojams ugdymui, atsakingiems už darbą su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami už veiklos sudėtingumą, jei mokosi 10 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių nepriklausomai, ar ugdomi specialiosiose klasėse, ar bendrosiose klasėse. Atsisakyta pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimo gimnazijų ir konservatorijų vadovams ir jų pavaduotojams, nes toks koeficiento didinimas neatitinka veiklos sudėtingumo kriterijaus.
Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą ir išsilavinimą, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nustatyti Įstatymo projekto 5 priedo IX skyriuje. Jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami, jeigu jie dirba įvairios paskirties specialiosiose mokyklose. Atsisakyta pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimo konservatorijų ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjams, nes toks koeficiento didinimas neatitinka veiklos sudėtingumo kriterijaus. Įstatymo projekte atsisakoma dabar galiojančio Įstatymo nuostatos, kad mokyklų vadovų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, išskyrus ikimokyklinio ugdymo mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nustatomi nesumažinti, jeigu jiems numatytos 5 kontaktinės valandos per savaitę arba 200 kontaktinių profesinio mokymo dalykų valandų per mokslo metus. Mokyklų vadovų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams neturintiems šių valandų, pareiginės algos pastovioji dalis nebus mažinama. Siekiant suderinti Įstatymo ir Švietimo įstatymo normas reglamentuojančias mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų darbo apmokėjimo sąlygas teikiamas Švietimo įstatymo pakeitimo projektas. Jame numatyta siūloma tikslinti minėtų pareigybių darbo užmokestį lemiančius kriterijus. Švietimo įstatymo 68 straipsnio 7 dalis keičiama atsižvelgiant į Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus Įstatymui (2017 m. vasario 1 d.) švietimo pagalbos įstaigų vadovams darbo užmokestis nustatomas pagal Įstatymo 1 priedą, atsižvelgus į pareigybių sąraše nustatytą darbuotojų pareigybių skaičių ir vadovaujamo darbo patirtį, ir į darbo santykių stabilumo principą, siūloma keisti Švietimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį ir numatyti, kad tik mokyklų vadovams taikomi minėtoje normoje nustatyti darbo užmokesčio kriterijai. Kiti pakeitimai. Priimtas įstatymo projektas ir toliau būtų taikomas mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų dirbantiems valstybinėse (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklose ir kitose įstaigose, finansuojamose iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų. Jų darbo užmokestį sudarytų pareiginė alga, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir, esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, priemokos ir premijos. Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai pareiginės algos baziniais dydžiais nustatomi Įstatymo 5 priede.
Būtų išlaikytas status quo dėl mokytojų bei pagalbos mokiniui specialistų kasmetinės veiklos vertinimo ir kintamosios pareiginės algos kintamosios dalies nenustatymo, nes mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų veiklos pobūdis gerokai skiriasi nuo kitų pedagoginių darbuotojų veiklos ne tik todėl, kad jų darbas yra tiesiogiai susijęs su mokiniais (vaikais), bet ir todėl, kad jų veiklos kokybės rodikliai negali būti trumpalaikiai, nustatomi metams, kadangi ugdymo ir pagalbos mokiniui procesas labai priklauso nuo daugybės veiksnių, nepriklausančių nuo mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto, todėl jų kasmetinis veiklos vertinimas neatspindėtų jų veiklos kokybės, net galėtų sukelti nepageidaujamų pasekmių. Be to, egzistuoja ir daugiau objektyvių mokytojų veiklos ir pagalbos mokiniui specialistų veiklos specifikos bruožų: veikla organizuojama ne metais, bet mokslo metais, kokybiniai veiklos rodikliai turi itin daug kintamųjų, itin sudėtinga nustatyti objektyvius rodiklius, o subjektyvieji rodikliai labai svarūs ir kt. Šiuo metu itin didelį rūpestį kelia mokinių ugdymo kokybė, įtraukusis ugdymas, visų ir kiekvieno mokinio atskirai pasiekimai (ne tik akademiniai rezultatai), taigi švietimo kokybei itin svarbus nuoseklus mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų darbas su visais, ypač sudėtingesniais mokiniais. Todėl ugdymo pastangos ir pastaruoju metu vykstantys pozityvūs poslinkiai įtraukiojo ugdymo link gali būti sužlugdyti pradėjus formalizuoti subjektyvius dalykus. Taigi laikomasi šiuo metu Įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų kasmetinis vertinimas, kurio tikslas – nustatyti pareiginės algos kintamąją dalį, netinkamas.
Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų veiklos vertinimas atliekamas ilgesniu laikotarpiu, tokia galimybė dabar numatyta atestacijos procese ir modeliuojama kaita kompetencijų lygmenų vertinimo link. Švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veikla yra kitokio pobūdžio, ji siejama ne tik su paties vadovo veikla, bet ir su įstaigos, kaip organizacijos, veiklos sėkme, vadovavimu pokyčiams, personalui ir kt., todėl ir vertinimui suformuluoti metines užduotis yra realu ir prasminga. Švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kasmetinę veiklą siūloma vertinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹, 56³straipsniais įstatymu Nr. XIII-592 nustatytais principais ir remiantis Švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos nuostatais, kuriuos, vadovaujantis Švietimo įstatymu, nustato Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, ir pagal vertinimo rezultatus nustatyti kintamąją pareiginio atlygio dalį. Vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro patvirtintais nuostatais, švietimo įstaigų vadovus vertintų subjektai, įteisinti Švietimo įstatyme, tačiau vertinimo procedūros būtų analogiškos.
Nustatant valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų ir kitų įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, papildomai įvertinamas atskirų profesijų trūkumas darbo rinkoje ir kitais Įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais Įstatymo
didinami iki 100 procentų. Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių švietimo įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams pareiginės algos nustatymas priklauso nuo praėjusių metų veiklos vertinimo pagal jiems nustatytas metines veiklos užduotis, siektinus rezultatus bei jų vertinimo rodiklius. Pareiginės algos kintamoji dalis priklausomai nuo praėjusių metų veiklos vertinimo, nustatoma kalendoriniams metams ir gali siekti iki 50 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies. Mokytojams ir švietimo pagalbos mokiniui specialistams kintamoji atlyginimo dalis nenustatoma. Mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklą siūloma vertinti kasmet iki sausio 31 dienos.
Švietimo įstaigų vadovų veiklą siūloma vertinti kasmet iki kovo 1 dienos dėl šių įstaigų biudžeto ir veiklos specifikos, itin didelių veiklos apimčių savivaldybėse metų pradžioje, kitų biudžetinių įstaigų vertinimų (jei vertintų ir švietimo įstaigų vadovus – per mėnesį turėtų įvertinti papildomai po 150–250 įstaigų) ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu nustatytų kitų subjektų, privalomai turinčių vertinti vadovų veiklą ir jų ataskaitas, ir siekiant vertinimo kokybės. Įvertinus vadovo, jo pavaduotojo ugdymui ar ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjo veiklą, nustatoma ateinantiems metams kintamoji dalis arba skiriama premija Įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi mokytojo profesija yra reglamentuojama, mokytojų reikalavimai išsilavinimui apibrėžti nacionaliniu lygiu – Švietimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje. Numatyta, kad asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, gali dirbti pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas; asmuo, baigęs profesinio mokymo programą, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją, turintis 3 metų atitinkamos srities darbo stažą ir išklausęs švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, – pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas; asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir išklausęs švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, – pagal neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo bei formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) švietimo programas. Taigi, mokytoju, dirbančiu pagal bendrojo ugdymo programas, gali dirbti asmuo, įgijęs ir aukštąjį išsilavinimą, ir aukštesnįjį ir specialųjį.
Taikant Įstatymo
ir (ar) magistro kvalifikaciniu laipsniu) būtų priskirti B lygiui, nes jų pareigybei būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas ar specialus vidurinis. Nors dauguma mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas, turi aukštąjį išsilavinimą, kadangi aukštesnysis išsilavinimas neteikiamas nuo
mokytojų buvo rengiami pagal minėtas programas (ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, neformaliojo švietimo mokytojai). Analogiška situacija būtų su mokytojais, dirbančiais pagal profesinio ir neformaliojo švietimo programas. Tik jų pareigybės pagal įstatymą būtų priskiriamos C lygiui, nes yra galimybė dirbti su viduriniu išsilavinimu. Pažymėtina, kad Švietimo įstatymo 48 straipsnyje nurodytas išsilavinimas yra pakankamas mokytojo darbui pagal tam tikras programas. Nepriklausomai nuo įgyto išsilavinimo mokytojams keliami vienodi reikalavimai darbo kokybei ir atsakomybei, todėl ir darbo apmokėjimo sąlygos turi būti vienodos. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūloma mokytojus, kaip ir baleto artistus, ir kitas Įstatyme įvardintas pareigybes priskirti A2 lygio pareigybei. Atsižvelgiant į tai, kad aukštesnysis išsilavinimas buvo teikiamas iki 2009 metų, o ne iki 1995 metų, siūloma tikslinti Įstatymo 2 straipsnio 2 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu įgyvendinama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
167, kuriame numatytas etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos parengimas ir įgyvendinimas, siekiant sukurti patrauklias jų karjeros sąlygas, 2018 metų trečiame ketvirtyje, ir į mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų darbo apmokėjimo specifiškumą, siūloma atsisakyti terminuoto Įstatymo 8 straipsnio ir 5 priedo galiojimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant suderinti įstatymo projekto nuostatas su Švietimo įstatymu kartu teikiamas Švietimo įstatymo pakeitimo projektas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
10Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, švietimo ir mokslo ministras turės patvirtinti šiuos teisės aktus:
Pareigybių, kurias einant atliekamas darbas yra laikomas pedagoginiu ir įskaitomas į pedagoginio darbo stažą, sąrašą; Rekomendacijas dėl mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, darbo krūvio sandaros. Mokytojų (išskyrus trenerius) pareigybių aprašymo metodiką. 12. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Preliminariais skaičiavimais Įstatymo projektui įgyvendinti (etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui) iš valstybės biudžeto metams reikia iš viso 95 mln. Eur. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. (4-iems mėnesiams) šiam tikslui yra numatyta 17,4 mln. Eur; 2019 m. papildomų lėšų poreikis – 49 mln. Eur; 2020 m. papildomų lėšų poreikis – 28,6 mln. Eur. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „darbo apmokėjimas“, „mokytojas“,
„pagalbos mokiniui specialistas“, „mokyklos vadovas“ ,
„mokyklos vadovo pavaduotojas ugdymui“, „ugdymą organizuojančių skyriaus
vedėjas“. 15.
Nėra.
2018-05-16
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 punkto b papunktyje siūloma visų mokytojų, nepriklausomai nuo jų įgyto išsilavinimo, pareigybes priskirti A2 lygio pareigybei, kuriai būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu ar jam prilygintu išsilavinimu arba aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu. Siūlomas reguliavimas svarstytinas asmenų lygiateisiškumo principo kontekste ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą.
Konstitucinis Teismas
įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra susijusi su konstituciniu teisingumo principu ir reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant inter alia į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją; pagal Konstituciją netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kuriuo skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, būtų nustatytas vienodas ar iš esmės nesiskiriantis atlyginimo dydis. Pažymėtina, kad Švietimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje yra nustatomi būtini reikalavimai asmenų, norinčių dirbti mokytoju pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas, išsilavinimui. Vertinant šias nuostatas, būtina atkreipti dėmesį, kad dirbti mokytoju pagal bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ugdymo bei priešmokyklinio programas yra reikalaujama turėti pedagogo kvalifikaciją (t.y. aukštąjį pedagoginį ar jam prilygintą išsilavinimą), tuo tarpu dirbti mokytoju pagal profesinio mokymo bei neformaliojo švietimo programas užtenka baigti profesinio mokymo programą, įgyti vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją bei išklausyti švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą.
Dar daugiau, mokytojui, dirbančiam pagal neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo bei formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) švietimo programas, keliamas reikalavimas turėti įgijus bent vidurinį išsilavinimą bei būti išklausiusiam švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą. Taigi, Švietimo įstatyme nustatyti skirtingi mokytojų išsilavinimo reikalavimai, atsižvelgiant į jų vykdomo mokymo turinį, apimtį, sudėtingumą bei atsakomybę. Tuo tarpu teikiamu projektu siūloma iš esmės suniveliuoti skirtingą išsilavinimą turinčių ir atitinkamai pagal skirtingas ugdymo programas dirbančių mokytojų atlyginimą, jo dydį grindžiant ne mokytojų vykdomo mokymo, priklausomo ir nuo įgyto išsilavinimo, turiniu, o tiesiog užimamų mokytojo pareigų pavadinimu. Kitaip sakant, įstatymo projektu nustatoma, kad aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei pedagogo kvalifikaciją turinčio ir pagal bendrojo ugdymo programas mokančio mokytojo atlyginimas būtų apskaičiuojamas tokiu pačiu principu, kaip ir vidurinį išsilavinimą turinčiam ir pagal neformaliojo švietimo programas mokančiam mokytojui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas reguliavimas, kuriuo visiems mokytojams, nepriklausomai nuo jų turimo išsilavinimo ir atitinkami nuo skirtingo vykdomo mokymo lygio, būtų nustatytas vienodas darbo apmokėjimas, prieštarautų teisinės valstybės principui bei pažeistų konstitucinę žmonių teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 punkto b papunktyje siūloma visų mokytojų, nepriklausomai nuo jų įgyto išsilavinimo, pareigybes priskirti A2 lygio pareigybei. Vertinant teikiamą siūlymą, nėra aišku tokio automatinio visų mokytojų pareigybių prilyginimo A2 lygio pareigybėms tikslas ir paskirtis. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto nuostatose niekaip nėra atskleidžiamos tokio visų mokytojų pareigybių priskyrimo A2 pareigybėms teisinės pasekmės, t.y. projekte nėra nustatyta, kad toks priskyrimas kokiu nors būdu įtakotų galimą darbo apmokėjimo apskaičiavimą, veiklos sudėtingumo ar darbo krūvio nustatymą. Be to, svarstytina, ar siūlomas reguliavimas, kuriuo iš esmės užkertamas kelias bet kokią mokytojo pareigybę, nepriklausomai nuo visų galimų objektyvių kriterijų, prilyginti A1 lygio pareigybę, yra pagrįstas. Tuo pačiu pagrįstumo požiūriu svarstytina, ar vidurinį išsilavinimą ir meno mokykloje pagal neformaliojo švietimo programą mokantis mokytojas, faktiškai atitinkantis tik C pareigybei keliamus reikalavimus, būtų prilyginamas A2 pareigybei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas reguliavimas, kuriuo visų mokytojų pareigybės priskiriamos A2 lygio pareigybei, neatskleidžiant tokio priskyrimo tikslo ir pasekmių, yra neaiškus ir deklaratyvus. 3.
nurodytoms pastaboms, turėtų būti tikslinami ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas bei projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 5 priedo I skyrius. 4. Siekiant įstatyme vartojamų sąvokų nuoseklumo ir vienodumo bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas nustato biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimą, siūlytina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje prieš žodį ,,įstaigos“ įrašyti žodį ,,biudžetinės“. Analogiškai tikslintina įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalis, 5 priedo 2.2, 6.2, 10, 12.4 papunkčiai bei atitinkami kitos nuostatos. 5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „ugdymo programų kontaktinių valandų skaičius“ nėra tiksli. Atkreiptinas dėmesys, kad kontaktinės valandos nustatomos mokytojui, o ne pačiai ugdymo programai, t.y. kontaktinės valandos yra laikas, per kurį mokytojas tiesiogiai dirba su mokiniais. Atsižvelgiant į tai, siūlome vartoti tikslesnę formuluotę – „pagal atitinkamas ugdymo programas dirbančių mokytojų kontaktinių valandų skaičius“. 6. Siekiant teisės akto glaustumo, įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūlome išbraukti žodžius „kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė“, nes tai jau nurodyta šios dalies 1 punkte. 7. Atkreipiame dėmesį, kad jei teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“ ir neįvedus trumpinio. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje brauktina švietimo ir mokslo ministro pareigų santrumpa. Atitinkamai ir kitose projekto nuostatose, kuriose nurodomos besikartojančios institucijų ar politikų pareigybės, brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 8.
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje paliktos lyginamojo varianto nuostatos, t.y. turi būti patikslinta nuoroda į šio įstatymo 1-5 priedus. 9. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis mokyklos vadovui ir jo pavaduotojui ugdymui, svarstytina, ar neturėtų būti analogiškas pareigybės pavadinimas nurodomas įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalyje, t.y. po žodžių ,,mokyklos vadovo ar jo pavaduotojo” įrašyti žodžio ,,ugdymo”. 10. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. 11. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje pateikiamas skliaustelių turinys, nurodantis pagalbos mokiniui specialistų pareigybes, turėtų būti dėstomas šio straipsnio 1 dalyje, kai pirmą kartą minimi pagalbos mokiniui specialistai. Analogiškai tikslintinas keičiamo įstatymo 5 priedo pavadinimas. 12. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad mokyklos vadovą kasmet praėjusių kalendorinių metų veiklą vertina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kartu su mokyklos bendruomene ir mokyklos taryba. Pažymėtina, kada pagal Švietimo įstatymą, mokyklos bendruomene laikomi mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kiti asmenys, vienijami mokymo santykių ir bendrų švietimo tikslų. Atsižvelgiant į tai svarstytina, kokiu būdu turės būti užtikrinamas tinkamas šios įstatymo nuostatos taikymas bei objektyvus mokyklos vadovo vertinimas, vykdomas netgi formaliai neapibrėžto mokyklos bendruomenei priklausančių asmenų rato. Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitai šios dalies nuostatai, kurioje numatyta, kad švietimo pagalbos įstaigos vadovo kasmetinę veiklą įvertina ir šios įstaigos bendruomenė. 13.
straipsniu keičiamo įstatymo 5 priedo 2.1 papunktyje nurodoma, kad mokytojų pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo didinami 3-15 procentais, tačiau nenurodyti principai ar kriterijai, apsprendžiantys kaip nurodytame intervale (nuo 3 iki 15) būtų nustatoma konkretus pareiginės algos pastoviosios dalies procentinis didinimas. Objektyvaus ir racionalaus valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo, o taip pat tinkamo ir vienodo įstatymo nuostatų taikymo užtikrinimo požiūriu, svarstytina, ar konkretūs pastoviosios dalies koeficientų didinimo kriterijai turėtų būti biudžetinės įstaigos vadovo nustatytoje darbo apmokėjimo sistemoje. Mūsų nuomone, objektyvesnį ir tinkamesnį įstatymo nuostatų taikymą užtikrintų reguliavimas, nustatantis subjektą (pvz., biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar kt.), įgaliotą patvirtinti konkrečius jų reguliavimo sričiai priskirtose biudžetinėse įstaigose taikomus pastoviosios dalies koeficientų didinimo dėl veiklos sudėtingumo dydžius, kuriais privalėtų vadovautis biudžetinės įstaigos vadovas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms keičiamo įstatymo 5 priedo nuostatoms, kuriose numatomi tik biudžetinių įstaigų darbuotojų užmokesčio pastoviosios dalies koeficientų procentinio didinimo dėl veiklos sudėtingumo ribiniai dydžiai. 14. Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 5 priedo 2.1.1 bei 32.1.1 papunkčiuose brauktinas žodis „bendrosiose“, o 47.1.1 papunktyje - žodis „bendrųjų“, nes Švietimo įstatyme yra vartojama „bendrojo ugdymo mokyklos“, o ne „bendrosios bendrojo ugdymo mokyklos“ sąvoka. 15.
projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 5 priedo 2.1.1 papunktyje vietoj formuluotės „1-3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių“ nereikėtų įrašyti aiškesnę formuluotę „bent vienas mokinys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių“, nes pagal dabartinę formuluotę, ši nuostata nebūtų taikoma, pvz., tuo atveju, kai klasėje mokytųsi 4 tokie mokiniai. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio priedo 12.1.1, 18.1.1 ir kitiems papunkčiams, kuriuose vartojama minėta formuluotė. 16. Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 5 priedo 2.1.5, 12.2.4, 12.3.5 ir kituose papunkčiuose vartojama sąvoka ,,socialinės globos namai“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžta ,,socialinės globos įstaigos“ sąvoka, todėl atsižvelgiant į tai, siūlytina vartoti įstatyme apibrėžtą sąvoką. 17. Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 5 priedo 3 punkte pateikiama nuoroda į šio priedo
punkto papunkčius), tačiau atkreipiame dėmesį, kad tik 2.1 papunktyje yra numatyti pastoviosios dalies didinimo kriterijai, kai tuo tarpu 2.2 papunktyje jokie kriterijai nenurodomi. Atsižvelgiant į tai, priedo 3 punkto formuluotė tikslintina. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio priedo 13, 19 ir kiti punktams. 18. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 5 priedo 10 punkte siūlome nurodyti, kad mokytojams darbo krūvio sandarą nustato mokyklos vadovas. 19.
straipsniu keičiamo įstatymo 5 priedo 12.1.1 bei 12.2.2 ir 12.3.2 papunkčiuose numatytas tas pats pagrindas, kuriam esant 12.1 papunktyje numatytas 5-10 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento mokytojams didinimas, o 12.2.2 ir 12.3.2 papunkčiuose – tiems patiems mokytojams, bet jau 5-20 procentų didinimas. Atsižvelgiant į tai, nuostatos derintinos tarpusavyje, išbraukiant perteklines nuostatas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl priedo 18.1.1 bei 18.2.6 papunkčio tarpusavio suderinimo, atsisakant vienos nuostatos. 20. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 5 priedo 18.1.1 papunktyje prieš žodžius „turintys didelių ir labai didelių“ įrašytini žodžiai „dėl įgimtų ar įgytų surikimų“. 21. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 5 priedo 25 arba 26 punktą reikėtų patikslinti, nustatant, kuris iš jų būtų taikomas pagalbos mokiniams specialistams, dirbantiems su priešmokyklinio amžiaus vaikais, t.y. vaikais, ugdomiems pagal priešmokyklinio ugdymo programą. 22. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 5 priedas turi du 43.2.1 papunkčius, todėl šio punkto papunkčių numeracija tikslintina. Tačiau pastebėtina, kad šie du vienodą numerį turintys papunkčiai galėtų būtų sujungti į vieną, nes iš esmės nustato tą patį koeficiento didinimo pagrindą, t.y. atvejį, kada mokyklų vadovai ir jų pavaduotojai ugdymui dirba mokykloje, kurios pačios arba kurių padaliniai skirt mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. 23. Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 5 priedo 44 punkte vietoj žodžių ,,mokyklos pavaduotojo ugdymui“ įrašyti žodžius ,,jo pavaduotojui ugdymui“. 24. Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 5 priedo 45 punkte po žodžių ,,vaikų socializacijos centrų vadovų ir vadovų pavaduotojų“ įrašytinas žodis ,,ugdymui“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]