Projektas Lyginamas variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Įvertinimas – triukšmo (taip pat ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo) rodiklio dydžio arba triukšmo kenksmingo poveikio žmogui nustatymas pagal skaičiavimo, prognozavimo ar matavimo metodą.“
taip:
„2) rengia ir, suderinusi su Triukšmo prevencijos
taryba, tvirtina triukšmo (taip pat ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo) normas, normatyvus bei triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo norminius dokumentus;“
apsaugos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras
Projektas Nr. XIIIP-2111(2) Lyginamas variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šis įstatymas netaikomas paties asmens keliamo ir jį
veikiančio triukšmo atvejais, triukšmui darbo vietose ir transporto priemonių viduje, taip pat triukšmo dėl karinių veiksmų karinėse teritorijose atvejais. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Įvertinimas – triukšmo (taip pat ir žmonių bei
gyvūnų keliamo triukšmo) rodiklio dydžio arba triukšmo kenksmingo poveikio žmogui nustatymas pagal skaičiavimo, prognozavimo ar matavimo metodą.“
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) rengia ir, suderinusi su Triukšmo prevencijos taryba,
tvirtina triukšmo (taip pat ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo) normas, normatyvus bei triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo norminius dokumentus;“
Papildyti Įstatymą 14¹ straipsniu:
„14¹ straipsnis. Žmonių ir gyvūnų keliamo
triukšmo valdymas
rimties, netrikdyti asmenų ramybės, poilsio ar darbo, nešūkauti garsiai nedainuoti ar groti muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais, netriukšmauti gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose. 2. Asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad jo keliams triukšmas ar jo naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių.
Per didelis triukšmas reiškia triukšmą, kuris nepagrįstai dirgina, trukdo, yra agresyvus arba kuris nepagrįstai trikdo patogiai gyventi ar naudotis nekilnojamuoju turtu vienam ar daugiau asmenų, gyvenančių bendruomenėje ar kaimynystėje pagrįstu atstumu nuo nuosavybės, kur triukšmaujama. 3. Joks asmuo, kuris atsakingas, prižiūri, globoja ar kontroliuoja bet kurį gyvūną, negali sukelti ar leisti gyvūnui sukelti nepagrįstą triukšmą, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokius garsus, kurie yra aiškiai girdimi bet kurioje triukšmo veikiamoje gyvenamosios nuosavybės vietoje: nepertraukiamai
daugiau nuo 22 val. iki 7 val. arba girdimi su pertrūkiais daugiau kaip 30 minučių per 3 valandas.“
ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras
Projektas Nr. XIIIP-2111(3) Lyginamas variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Įvertinimas – triukšmo (taip pat ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo) rodiklio dydžio arba triukšmo kenksmingo poveikio žmogui nustatymas pagal skaičiavimo, prognozavimo ar matavimo metodą.“
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) rengia ir, suderinusi su Triukšmo prevencijos
taryba, tvirtina triukšmo (taip pat ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo) normas, normatyvus bei triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo norminius dokumentus;“
straipsniu Papildyti Įstatymą 14¹ straipsniu:
„14¹ straipsnis. Žmonių ir gyvūnų keliamo
triukšmo valdymas
privalo laikytis viešosios rimties, netrikdyti asmenų ramybės, poilsio ar darbo. 2. Asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad jų keliamas triukšmas ar jų naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. 3. Gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, negali leisti gyvūnui sukelti triukšmą, bet kokius garsus, viršijančius nustatytus triukšmo ribinius dydžius ir kurie yra aiškiai girdimi bet kurioje triukšmo veikiamoje gyvenamosios nuosavybės vietoje: nepertraukiamai 10 minučių ar daugiau nuo 7 val. iki 22 val., nepertraukiamai 5 minutes ar daugiau nuo 22 val. iki 7 val. arba girdimi su pertrūkiais daugiau kaip 30 minučių per 3 valandas.“
1.
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalį. 2. Savivaldybių institucijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras
Projektas Nr. XIIIP-2111(4) Lyginamas variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Įvertinimas – triukšmo (taip pat ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo) rodiklio dydžio arba triukšmo kenksmingo poveikio žmogui nustatymas pagal skaičiavimo, prognozavimo ar matavimo metodą.“
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) rengia ir, suderinusi su Triukšmo prevencijos
taryba, tvirtina triukšmo (taip pat ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo) normas, normatyvus bei triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo norminius dokumentus;“
straipsniu Papildyti Įstatymą 14¹ straipsniu:
„14¹ straipsnis. Žmonių ir gyvūnų keliamo
triukšmo valdymas
privalo laikytis viešosios rimties, netrikdyti asmenų ramybės, poilsio ar darbo. 2. Asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad jų keliamas triukšmas ar jų naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. 3. Gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, negali leisti gyvūnui sukelti triukšmą, bet kokius garsus, viršijančius nustatytus triukšmo ribinius dydžius ir kurie yra aiškiai girdimi bet kurioje triukšmo veikiamoje gyvenamosios nuosavybės vietoje: nepertraukiamai 10 minučių ar daugiau nuo 7 val. iki 22 val., nepertraukiamai 5 minutes ar daugiau nuo 22 val. iki 7 val. arba girdimi su pertrūkiais daugiau kaip 30 minučių per 3 valandas.“
1.
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalį. 2. Savivaldybių institucijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras
Projekto Nr. XIIIP-2111(5) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Įvertinimas – triukšmo (taip pat ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo) rodiklio dydžio arba triukšmo kenksmingo poveikio žmogui nustatymas pagal skaičiavimo, prognozavimo ar matavimo metodą.“
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) rengia ir, suderinusi su Triukšmo prevencijos
taryba, tvirtina triukšmo (taip pat ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo) normas, normatyvus bei triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo norminius dokumentus;“
straipsniu Papildyti Įstatymą 14¹ straipsniu: „14¹ straipsnis. Žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo valdymas
privalo laikytis viešosios rimties, netrikdyti asmenų ramybės, poilsio ar darbo. 2. Asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad jų keliamas triukšmas ar jų naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. 3. Gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, negali leisti gyvūnui sukelti triukšmą, bet kokius garsus, viršijančius nustatytus triukšmo ribinius dydžius.“
2019 m. sausio 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalį. 2. Savivaldybių institucijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto tikslas – išspręsti pareiškėjos Aldonos Andriuškevičiūtės peticijoje iškeltą problemą dėl gyvūnų keliamo triukšmo ribinių dydžių gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje nustatymo ir vertinimo. Peticijų komisija 2018 m. balandžio
peticiją
„Dėl įstatymo, griežtai reglamentuojančio gyvūnų savininkų atsakomybę už savo
augintinių keliamą triukšmą, priėmimo“ ir priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą priimti įstatymą, griežtai reglamentuojantį gyvūnų savininkų atsakomybę už savo augintinių (šunų, kačių) keliamą triukšmą, į Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą įrašant nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Seimas pritarė Komisijos išvadai ir 2018 m. balandžio 19 d. priėmė Seimo protokolinį nutarimą tenkinti peticijoje pateiktą pasiūlymą. Atsižvelgus į tai, kad praktikoje iškyla nemažai žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo lygio nustatymo problemų, susidaro prielaidos išvengti atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus, todėl manytina, kad yra tikslinga pačiame Triukšmo valdymo įstatyme įrašyti nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Fizinių ir juridinių asmenų pareigos gyvūnų apsaugos ir jų gerovės srityje yra numatytos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme.
Jo 20 straipsnyje nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, 21 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką reglamentuoja specialusis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, kurio 2 straipsnio 26 dalyje nurodyta, kad triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą. Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje ir 32 straipsnyje numatyta, kad triukšmo šaltinio valdytojas, t. y. triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnyje. Stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje numatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintoje higienos normoje HN33:2011
„Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties
pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – Higienos norma).
Tačiau Higienos normos 4 punkte nurodyta, kad ji netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Išanalizavus teismų praktiką matyti, kad ši Higienos norma neturėtų būti taikoma vertinant gyvūnų keliamo triukšmo lygį, bet, nesant kitų specialių teisės aktų, reglamentuojančių konkrečius triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje, pagal teisės analogiją šios Higienos normos nuostatos šiuo metu taikomos (Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 4 d nutartis Nr. ATP-23-719/2017). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Pačiame Triukšmo valdymo įstatyme įrašius nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais, bus panaikinta galimybė Higienos normoje įrašyti išlygą, kad ji netaikoma žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais ir tais atvejais, kai gyventojai skundžiasi gyvūnų keliamu triukšmu gyvenamuosiuose pastatuose, nustatyti to triukšmo lygį ir jo poveikį žmonių gyvenimui ir sveikatai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Priešingai, Sveikatos apsaugos ministerija būtų įpareigota atitinkamai pakeisti Higienos normas, kuriose dabar nustatyta, kad jos netaikomos žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Taip būtų išspręsta gyvūnų keliamo triukšmo gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje nustatymo ir vertinimo problema bei atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus taikymas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, reikės pakeisti Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintą higienos normą HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintą higienos normą HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nagrinėjant peticiją gautos Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonės dėl peticijoje pateikto pasiūlymo. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „gyvūnų keliamas triukšmas“, „ribiniai dydžiai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto tikslas – išspręsti pareiškėjos Aldonos Andriuškevičiūtės peticijoje iškeltą problemą dėl gyvūnų keliamo triukšmo ribinių dydžių gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje nustatymo ir vertinimo. Peticijų komisija 2018 m. balandžio
peticiją
„Dėl įstatymo, griežtai reglamentuojančio gyvūnų savininkų atsakomybę už savo
augintinių keliamą triukšmą, priėmimo“ ir priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą priimti įstatymą, griežtai reglamentuojantį gyvūnų savininkų atsakomybę už savo augintinių (šunų, kačių) keliamą triukšmą, į Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą įrašant nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Seimas pritarė Komisijos išvadai ir
pateiktą pasiūlymą. Atsižvelgus į tai, kad praktikoje iškyla nemažai žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo lygio nustatymo problemų, susidaro prielaidos išvengti atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus, todėl manytina, kad yra tikslinga pačiame Triukšmo valdymo įstatyme įrašyti nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Fizinių ir juridinių asmenų pareigos gyvūnų apsaugos ir jų gerovės srityje yra numatytos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Jo 20 straipsnyje nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, 21 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką reglamentuoja specialusis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, kurio 2 straipsnio 26 dalyje nurodyta, kad triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą. Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje ir 32 straipsnyje numatyta, kad triukšmo šaltinio valdytojas, t. y. triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnyje. Deja, šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, todėl praktikoje iškyla daug problemų dėl paties žmogaus ir gyvūno keliamo triukšmo nustatymo ir valdymo. Stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje numatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.
V-604 patvirtintoje higienos normoje HN33:2011
„Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties
pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – Higienos norma). Tačiau Higienos normos 4 punkte nurodyta, kad ji netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Išanalizavus teismų praktiką matyti, kad ši Higienos norma neturėtų būti taikoma vertinant gyvūnų keliamo triukšmo lygį, bet, nesant kitų specialių teisės aktų, reglamentuojančių konkrečius triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje, pagal teisės analogiją šios Higienos normos nuostatos šiuo metu taikomos (Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 4 d nutartis Nr. ATP-23-719/2017). Šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse atsakomybė už žmonių veikloje naudojamų įrenginių ir objektų keliamo triukšmo reikalavimų pažeidimą nustatyta Kodekso
valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. Atsakomybė už pačių žmonių keliamą triukšmą, nustatyta Kodekso 488 straipsnyje, numatančiame atsakomybę už viešosios rimties trikdymą. Pačių žmonių keliamą triukšmą įtraukus į Triukšmo valdymo įstatymo reguliavimo dalyką, galėtų susidarytų teisinė kolizija, kada už tą pačią veiką, t.y. paties žmogaus keliamą triukšmą, kiltų administracinė atsakomybė pagal du straipsnius.
Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas fundamentalus principas, nustatantis, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką, todėl siūloma išbraukti Kodekso 488 straipsnį, o 48 straipsnio 1 dalyje sumažinti minimalią bausmę už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Iš Triukšmo valdymo įstatymo išbraukus nuostatą, kad šis įstatymas netaikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, ir įrašius nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais, bus sudarytos geresnės galimybės valdyti žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą, bus panaikinta galimybė Higienos normoje įrašyti išlygą, kad ji netaikoma žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais ir tais atvejais, kai gyventojai skundžiasi žmonių ir gyvūnų keliamu triukšmu gyvenamuosiuose pastatuose, nustatyti to triukšmo lygį ir jo poveikį žmonių gyvenimui ir sveikatai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Priešingai, savivaldybės ir Sveikatos apsaugos ministerija būtų įpareigotos atitinkamai pakeisti ar priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, atitinkamai pakeisti Higienos normas, kuriose dabar nustatyta, kad jos netaikomos žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Taip būtų išspręsta žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje nustatymo ir vertinimo problema bei atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus taikymas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, reikės pakeisti Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintą higienos normą HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintą higienos normą HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Taip pat savivaldybėms gali tekti atitinkamai pakeisti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą pradėjus vertinti pagal triukšmo matavimo rezultatus, policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai turės būti aprūpinti specialiomis garso matavimo priemonėmis (prietaisais), įgyti kompetencijas triukšmui matuoti arba įsigyti paslaugas iš triukšmo matavimus atliekančių bandymų laboratorijų. Vadovaujantis naujo Lietuvos standarto LST ISO 1996-2:2017 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 2 dalis.
aukščiausius Lietuvos standarte LST EN 61672-1:2014 „Elektroakustika. Garso lygio matuokliai. 1 dalis. Techniniai reikalavimai“ (tapatus IEC 61672-1:2013)
garso matavimo priemones (prietaisus) bus taikomi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti matavimo priemonių (prietaisų) patikrų reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad triukšmo matavimai atliekami pagal Lietuvos standartus, vadovaujantis standartizacijos ir atitikties įvertinimo srities teisės aktų reikalavimais, pripažįstami tik akredituotų bandymų laboratorijų atliktų triukšmo matavimų rezultatai. Pavyzdžiui, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus dėl triukšmo, triukšmo matavimus atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, kuri yra akredituota atlikti tokius matavimus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nagrinėjant peticiją gautos Sveikatos apsaugos, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonės dėl peticijoje pateikto pasiūlymo. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „žmonių ir gyvūnų keliamas triukšmas“,
„ribiniai dydžiai“. 15. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto tikslas – išspręsti pareiškėjos Aldonos Andriuškevičiūtės peticijoje iškeltą problemą dėl gyvūnų keliamo triukšmo ribinių dydžių gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje nustatymo ir vertinimo. Peticijų komisija 2018 m. balandžio
peticiją
„Dėl įstatymo, griežtai reglamentuojančio gyvūnų savininkų atsakomybę už savo
augintinių keliamą triukšmą, priėmimo“ ir priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą priimti įstatymą, griežtai reglamentuojantį gyvūnų savininkų atsakomybę už savo augintinių (šunų, kačių) keliamą triukšmą, į Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą įrašant nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Seimas pritarė Komisijos išvadai ir
pateiktą pasiūlymą. Atsižvelgus į tai, kad praktikoje iškyla nemažai žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo lygio nustatymo problemų, susidaro prielaidos išvengti atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus, todėl manytina, kad yra tikslinga pačiame Triukšmo valdymo įstatyme įrašyti nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Fizinių ir juridinių asmenų pareigos gyvūnų apsaugos ir jų gerovės srityje yra numatytos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Jo 20 straipsnyje nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, 21 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką reglamentuoja specialusis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, kurio 2 straipsnio 26 dalyje nurodyta, kad triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą. Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje ir 32 straipsnyje numatyta, kad triukšmo šaltinio valdytojas, t. y. triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnyje. Deja, šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, todėl praktikoje iškyla daug problemų dėl paties žmogaus ir gyvūno keliamo triukšmo nustatymo ir valdymo. Stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje numatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.
V-604 patvirtintoje higienos normoje HN33:2011
„Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties
pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – Higienos norma). Tačiau Higienos normos 4 punkte nurodyta, kad ji netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Išanalizavus teismų praktiką matyti, kad ši Higienos norma neturėtų būti taikoma vertinant gyvūnų keliamo triukšmo lygį, bet, nesant kitų specialių teisės aktų, reglamentuojančių konkrečius triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje, pagal teisės analogiją šios Higienos normos nuostatos šiuo metu taikomos (Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 4 d nutartis Nr. ATP-23-719/2017). Šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse atsakomybė už žmonių veikloje naudojamų įrenginių ir objektų keliamo triukšmo reikalavimų pažeidimą nustatyta Kodekso
valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. Atsakomybė už pačių žmonių keliamą triukšmą, nustatyta Kodekso 488 straipsnyje, numatančiame atsakomybę už viešosios rimties trikdymą.
Pačių žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą įtraukus į Triukšmo valdymo įstatymo reguliavimo dalyką, siūloma Kodekso 48 straipsnio 1 ir 2 dalyse sumažinti minimalią bausmę už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą, taip pat nustatyti draudimą triukšmauti gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose ne tik vakare ir naktį, bet ir dienos metu. Žmonės labai dažnai skundžiasi, kad dienos metu daugiabučiuose namuose ar šalia, už kelių metrų individualiuose namuose ir kitur gyvenantys kaimynai kelia didžiulį triukšmą, šūkaudami, dainuodami, grodami muzikos instrumentais, visu garsu įjungia radiją ar televizorių. Tokiu būdu yra žalojama žmonių sveikata ir trikdoma ramybė. Neapsikentę didžiulio triukšmo, kai kurie asmenys net griebiasi smurto prieš triukšmautojus, panaudojamas net šaunamasis ginklas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Į Triukšmo valdymo įstatymą įrašius nuostatas, kad šis įstatymas taikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais, bus sudarytos geresnės galimybės valdyti žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą, bus panaikinta galimybė Higienos normoje įrašyti išlygą, kad ji netaikoma žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais ir tais atvejais, kai gyventojai skundžiasi žmonių ir gyvūnų keliamu triukšmu gyvenamuosiuose pastatuose, nustatyti to triukšmo lygį ir jo poveikį žmonių gyvenimui ir sveikatai. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, savivaldybės ir Sveikatos apsaugos ministerija būtų įpareigotos atitinkamai pakeisti ar priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, atitinkamai pakeisti Higienos normas, kuriose dabar nustatyta, kad jos netaikomos žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Taip būtų išspręsta žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje nustatymo ir vertinimo problema bei atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus taikymas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, reikės pakeisti Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintą higienos normą HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintą higienos normą HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Taip pat savivaldybėms gali tekti atitinkamai pakeisti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą pradėjus vertinti pagal triukšmo matavimo rezultatus, policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai turės būti aprūpinti specialiomis garso matavimo priemonėmis (prietaisais), įgyti kompetencijas triukšmui matuoti arba įsigyti paslaugas iš triukšmo matavimus atliekančių bandymų laboratorijų. Vadovaujantis naujo Lietuvos standarto LST ISO 1996-2:2017 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 2 dalis.
aukščiausius Lietuvos standarte LST EN 61672-1:2014 „Elektroakustika. Garso lygio matuokliai. 1 dalis. Techniniai reikalavimai“ (tapatus IEC 61672-1:2013)
garso matavimo priemones (prietaisus) bus taikomi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti matavimo priemonių (prietaisų) patikrų reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad triukšmo matavimai atliekami pagal Lietuvos standartus, vadovaujantis standartizacijos ir atitikties įvertinimo srities teisės aktų reikalavimais, pripažįstami tik akredituotų bandymų laboratorijų atliktų triukšmo matavimų rezultatai. Pavyzdžiui, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus dėl triukšmo, triukšmo matavimus atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, kuri yra akredituota atlikti tokius matavimus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nagrinėjant peticiją gautos Sveikatos apsaugos, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonės dėl peticijoje pateikto pasiūlymo. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „žmonių ir gyvūnų keliamas triukšmas“,
„ribiniai dydžiai“. 15. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto tikslas – išspręsti pareiškėjos Aldonos Andriuškevičiūtės peticijoje iškeltą problemą dėl gyvūnų keliamo triukšmo ribinių dydžių gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje nustatymo ir vertinimo. Peticijų komisija 2018 m. balandžio
peticiją
„Dėl įstatymo, griežtai reglamentuojančio gyvūnų savininkų atsakomybę už savo
augintinių keliamą triukšmą, priėmimo“ ir priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą priimti įstatymą, griežtai reglamentuojantį gyvūnų savininkų atsakomybę už savo augintinių (šunų, kačių) keliamą triukšmą, į Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą įrašant nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Seimas pritarė Komisijos išvadai ir
pateiktą pasiūlymą. Atsižvelgus į tai, kad praktikoje iškyla nemažai žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo lygio nustatymo problemų, susidaro prielaidos išvengti atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus, todėl manytina, kad yra tikslinga pačiame Triukšmo valdymo įstatyme įrašyti nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Fizinių ir juridinių asmenų pareigos gyvūnų apsaugos ir jų gerovės srityje yra numatytos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Jo 20 straipsnyje nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, 21 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką reglamentuoja specialusis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, kurio 2 straipsnio 26 dalyje nurodyta, kad triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą. Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje ir 32 straipsnyje numatyta, kad triukšmo šaltinio valdytojas, t. y. triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnyje. Deja, šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, todėl praktikoje iškyla daug problemų dėl paties žmogaus ir gyvūno keliamo triukšmo nustatymo ir valdymo. Stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje numatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.
V-604 patvirtintoje higienos normoje HN33:2011
„Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties
pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – Higienos norma). Tačiau Higienos normos 4 punkte nurodyta, kad ji netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Išanalizavus teismų praktiką matyti, kad ši Higienos norma neturėtų būti taikoma vertinant gyvūnų keliamo triukšmo lygį, bet, nesant kitų specialių teisės aktų, reglamentuojančių konkrečius triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje, pagal teisės analogiją šios Higienos normos nuostatos šiuo metu taikomos (Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 4 d nutartis Nr. ATP-23-719/2017). Šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse atsakomybė už žmonių veikloje naudojamų įrenginių ir objektų keliamo triukšmo reikalavimų pažeidimą nustatyta Kodekso
valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. Atsakomybė už pačių žmonių keliamą triukšmą, nustatyta Kodekso 488 straipsnyje, numatančiame atsakomybę už viešosios rimties trikdymą.
Pačių žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą įtraukus į Triukšmo valdymo įstatymo reguliavimo dalyką, siūloma Kodekso 48 straipsnio 1 ir 2 dalyse sumažinti minimalią bausmę už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą, taip pat nustatyti draudimą triukšmauti gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose ne tik vakare ir naktį, bet ir dienos metu. Žmonės labai dažnai skundžiasi, kad dienos metu daugiabučiuose namuose ar šalia, už kelių metrų individualiuose namuose ir kitur gyvenantys kaimynai kelia didžiulį triukšmą, šūkaudami, dainuodami, grodami muzikos instrumentais, visu garsu įjungia radiją ar televizorių. Tokiu būdu yra žalojama žmonių sveikata ir trikdoma ramybė. Neapsikentę didžiulio triukšmo, kai kurie asmenys net griebiasi smurto prieš triukšmautojus, panaudojamas net šaunamasis ginklas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Į Triukšmo valdymo įstatymą įrašius nuostatas, kad šis įstatymas taikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais, bus sudarytos geresnės galimybės valdyti žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą, bus panaikinta galimybė Higienos normoje įrašyti išlygą, kad ji netaikoma žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais ir tais atvejais, kai gyventojai skundžiasi žmonių ir gyvūnų keliamu triukšmu gyvenamuosiuose pastatuose, nustatyti to triukšmo lygį ir jo poveikį žmonių gyvenimui ir sveikatai. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, savivaldybės ir Sveikatos apsaugos ministerija būtų įpareigotos atitinkamai pakeisti ar priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, atitinkamai pakeisti Higienos normas, kuriose dabar nustatyta, kad jos netaikomos žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Taip būtų išspręsta žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje nustatymo ir vertinimo problema bei atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus taikymas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, reikės pakeisti Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintą higienos normą HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintą higienos normą HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Taip pat savivaldybėms gali tekti atitinkamai pakeisti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą pradėjus vertinti pagal triukšmo matavimo rezultatus, policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai turės būti aprūpinti specialiomis garso matavimo priemonėmis (prietaisais), įgyti kompetencijas triukšmui matuoti arba įsigyti paslaugas iš triukšmo matavimus atliekančių bandymų laboratorijų. Vadovaujantis naujo Lietuvos standarto LST ISO 1996-2:2017 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 2 dalis.
aukščiausius Lietuvos standarte LST EN 61672-1:2014 „Elektroakustika. Garso lygio matuokliai. 1 dalis. Techniniai reikalavimai“ (tapatus IEC 61672-1:2013)
garso matavimo priemones (prietaisus) bus taikomi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti matavimo priemonių (prietaisų) patikrų reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad triukšmo matavimai atliekami pagal Lietuvos standartus, vadovaujantis standartizacijos ir atitikties įvertinimo srities teisės aktų reikalavimais, pripažįstami tik akredituotų bandymų laboratorijų atliktų triukšmo matavimų rezultatai. Pavyzdžiui, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus dėl triukšmo, triukšmo matavimus atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, kuri yra akredituota atlikti tokius matavimus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nagrinėjant peticiją gautos Sveikatos apsaugos, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonės dėl peticijoje pateikto pasiūlymo. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „žmonių ir gyvūnų keliamas triukšmas“,
„ribiniai dydžiai“. 15. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymų projektų tikslas – išspręsti pareiškėjos Aldonos Andriuškevičiūtės peticijoje iškeltą problemą dėl gyvūnų keliamo triukšmo ribinių dydžių gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje nustatymo ir vertinimo. Peticijų komisija 2018 m. balandžio
peticiją
„Dėl įstatymo, griežtai reglamentuojančio gyvūnų savininkų atsakomybę už savo
augintinių keliamą triukšmą, priėmimo“ ir priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą priimti įstatymą, griežtai reglamentuojantį gyvūnų savininkų atsakomybę už savo augintinių (šunų, kačių) keliamą triukšmą, į Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą įrašant nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Seimas pritarė Komisijos išvadai ir
pateiktą pasiūlymą. Atsižvelgus į tai, kad praktikoje iškyla nemažai žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo lygio nustatymo problemų, susidaro prielaidos išvengti atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus, todėl manytina, kad yra tikslinga pačiame Triukšmo valdymo įstatyme įrašyti nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Fizinių ir juridinių asmenų pareigos gyvūnų apsaugos ir jų gerovės srityje yra numatytos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Jo 20 straipsnyje nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, 21 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką reglamentuoja specialusis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, kurio 2 straipsnio 26 dalyje nurodyta, kad triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą. Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje ir 32 straipsnyje numatyta, kad triukšmo šaltinio valdytojas, t. y. triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnyje. Deja, šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, todėl praktikoje iškyla daug problemų dėl paties žmogaus ir gyvūno keliamo triukšmo nustatymo ir valdymo. Stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje numatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.
V-604 patvirtintoje higienos normoje HN33:2011
„Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties
pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – Higienos norma). Tačiau Higienos normos 4 punkte nurodyta, kad ji netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Išanalizavus teismų praktiką matyti, kad ši Higienos norma neturėtų būti taikoma vertinant gyvūnų keliamo triukšmo lygį, bet, nesant kitų specialių teisės aktų, reglamentuojančių konkrečius triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje, pagal teisės analogiją šios Higienos normos nuostatos šiuo metu taikomos (Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 4 d nutartis Nr. ATP-23-719/2017). Šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse atsakomybė už žmonių veikloje naudojamų įrenginių ir objektų keliamo triukšmo reikalavimų pažeidimą nustatyta Kodekso
valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. Atsakomybė už pačių žmonių keliamą triukšmą, nustatyta Kodekso 488 straipsnyje, numatančiame atsakomybę už viešosios rimties trikdymą.
Pačių žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą įtraukus į Triukšmo valdymo įstatymo reguliavimo dalyką, siūloma Kodekso 48 straipsnio 1 ir 2 dalyse sumažinti minimalią bausmę už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą, taip pat nustatyti draudimą triukšmauti gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose ne tik vakare ir naktį, bet ir dienos metu. Žmonės labai dažnai skundžiasi, kad dienos metu daugiabučiuose namuose ar šalia, už kelių metrų individualiuose namuose ir kitur gyvenantys kaimynai kelia didžiulį triukšmą, šūkaudami, dainuodami, grodami muzikos instrumentais, visu garsu įjungia radiją ar televizorių. Tokiu būdu yra žalojama žmonių sveikata ir trikdoma ramybė. Neapsikentę didžiulio triukšmo, kai kurie asmenys net griebiasi smurto prieš triukšmautojus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Į Triukšmo valdymo įstatymą įrašius nuostatas, kad šis įstatymas taikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais, bus sudarytos geresnės galimybės valdyti žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą, bus panaikinta galimybė Higienos normoje įrašyti išlygą, kad ji netaikoma žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais ir tais atvejais, kai gyventojai skundžiasi žmonių ir gyvūnų keliamu triukšmu gyvenamuosiuose pastatuose, nustatyti to triukšmo lygį ir jo poveikį žmonių gyvenimui ir sveikatai. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, savivaldybės ir Sveikatos apsaugos ministerija būtų įpareigotos atitinkamai pakeisti ar priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, atitinkamai pakeisti Higienos normas, kuriose dabar nustatyta, kad jos netaikomos žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Taip būtų išspręsta žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje nustatymo ir vertinimo problema bei atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus taikymas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, reikės pakeisti Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintą higienos normą HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintą higienos normą HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Taip pat savivaldybėms gali tekti atitinkamai pakeisti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą pradėjus vertinti pagal triukšmo matavimo rezultatus, policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai turės būti aprūpinti specialiomis garso matavimo priemonėmis (prietaisais), įgyti kompetencijas triukšmui matuoti arba įsigyti paslaugas iš triukšmo matavimus atliekančių bandymų laboratorijų. Vadovaujantis naujo Lietuvos standarto LST ISO 1996-2:2017 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 2 dalis.
aukščiausius Lietuvos standarte LST EN 61672-1:2014 „Elektroakustika. Garso lygio matuokliai. 1 dalis. Techniniai reikalavimai“ (tapatus IEC 61672-1:2013)
eksploatuojant garso matavimo priemones (prietaisus) bus taikomi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti matavimo priemonių (prietaisų) patikrų reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad triukšmo matavimai atliekami pagal Lietuvos standartus, vadovaujantis standartizacijos ir atitikties įvertinimo srities teisės aktų reikalavimais, pripažįstami tik akredituotų bandymų laboratorijų atliktų triukšmo matavimų rezultatai. Pavyzdžiui, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus dėl triukšmo, triukšmo matavimus atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, kuri yra akredituota atlikti tokius matavimus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nagrinėjant peticiją gautos Sveikatos apsaugos, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonės dėl peticijoje pateikto pasiūlymo. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „žmonių ir gyvūnų keliamas triukšmas“,
„ribiniai dydžiai“. 15. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad Triukšmo valdymo įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti apskaičiuojamas bei nustatomas ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo kenksmingas poveikis žmogui. Atitinkamai sveikatos apsaugos ministras būtų įgaliotas patvirtinti žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo normas ir normatyvus. Siūloma nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojantis Triukšmo valdymo įstatymas triukšmo šaltinį apibrėžia kaip bet kokį įrenginį ar objektą, kuris kelia (skleidžia) triukšmą. Iš šios nuostatos bei kitų įstatymo normų, nustatančių triukšmo šaltinių valdytojų teises ir pareigas, galima daryti išvadą, kad šio įstatymo nuostatos taikomos išimtinai žmonių veikloje naudojamų įrenginių ir įtaisų keliamo triukšmo valdymui. Taigi, siekiant įstatymo normų tarpusavio suderinimo, reikėtų nuosekliai revizuoti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas bei nustatyti, kad įstatymas taikomas ne tik žmonių veikloje naudojamų daiktų ir objektų keliamam triukšmui bei pareigos nustatomos ne tik šių materialių triukšmo šaltinių valdytojams. Antra, pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse atsakomybė už žmonių veikloje naudojamų įrenginių ir objektų keliamo triukšmo reikalavimų pažeidimą nustatyta Kodekso 48 straipsnyje, numatančiame atsakomybę už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. Tuo tarpu atsakomybė už pačių žmonių keliamą triukšmą, nustatyta Kodekso 488 straipsnyje, numatančiame atsakomybę už viešosios rimties trikdymą.
Pačių žmonių keliamą triukšmą įtraukus į Triukšmo valdymo įstatymo reguliavimo dalyką, galėtų susidarytų teisinė kolizija, kada už tą pačią veiką, t.y. paties žmogaus keliamą triukšmą, kiltų administracinė atsakomybė pagal du straipsnius. Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas fundamentalus principas, nustatantis, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 1 ir 2 straipsnių vienintelių struktūrinių dalių numeruoti nereikia. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Nei iš paties projekto nuostatų,
nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl siekiama išbraukti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią įstatymas netaikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais. Pažymėtina, kad įstatymo nuostatos reglamentuoja veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas gali kelti grėsmę kitų žmonių gyvybei bei sveikatai ar daryti žalą aplinkai, valdymą. Kitaip sakant, šio įstatymo nuostatos nereguliuoja atvejų, kada asmens keliamas triukšmas veikia išimtinai tik jį, tačiau nedaro poveikio aplinkiniams. Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti projekto 1 straipsnio, kuriuo keičiama įstatymo 1 straipsnio 3 dalis. 2. Projektu siūloma nustatyti, kad Triukšmo valdymo įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti apskaičiuojamas bei nustatomas ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo kenksmingas poveikis žmogui. Atitinkamai sveikatos apsaugos ministras būtų įgaliotas patvirtinti žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo normas ir normatyvus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojantis Triukšmo valdymo įstatymas triukšmo šaltinį apibrėžia kaip bet koks įrenginį ar objektą, kuris kelia (skleidžia) triukšmą (2 straipsnio 26 dalis), patį triukšmą apibrėžia kaip nepageidaujamus arba žmogui kenksmingus išorinius garsus, kuriuos sukuria žmonių veikla (2 straipsnio 19 dalis). Šios nuostatos bei kitos įstatymo normos, nustatančios triukšmo šaltinių valdytojų teises ir pareigas, suponuoja, kad įstatymas taikomos išimtinai žmonių veikloje naudojamų įrenginių ir įtaisų keliamo triukšmo valdymui.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant įstatymo normų tarpusavio suderinimo, reikėtų nuosekliai revizuoti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas bei nustatyti, kad įstatymas taikomas ne tik žmonių veikloje naudojamų daiktų ir objektų keliamam triukšmui. 3. Projekto 4 straipsniu pildomo įstatymo 14¹ straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti ne tik kaip deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad įstatymuose turėtų būti dėstomos ne abstrakčios, deklaratyvios ar rekomendacinio pobūdžio nuostatos, o konkrečias elgesio taisykles teisinių santykių subjektams nustatančios normos. Tuo tarpu minėtoje dalyje išdėstytos tik abstraktaus ir bendro pobūdžio visuomeninio elgesio siekiamybės, kurios, be visa ko, yra ir klaidinančios bei netikslios. Pvz., siūlomų nuostatų formuluotė iš esmės draustų koncertų rengimą bei grojimą muzikos instrumentais ir dainavimą juose. Be to, visų galimų viešųjų vietų vardijimas, mūsų nuomone, yra kazuistinis ir netikslingas. Jei būtų nuspręsta šios projekto nuostatos neatsisakyti, ji turėtų būti patikslinta, nes pagal teikiamą redakciją „Asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo <...> groti muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais <...>“. 4.
pildomo įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią pačių žmonių keliamo triukšmo valdymą, siūlome tikslinti šiais aspektais:
sąvokos „gyvenamoji aplinka“ turinys įstatyme nėra apibrėžtas, todėl siūlome vartoti šiame bei kituose įstatymuose vartojamas sąvokas „gyvenamasis pastatas ar patalpa“, „privati valda“ ar „viešoji vieta“;
dalies nuostatų taikymą nuo keičiamo įstatymo 14 straipsnio, reguliuojančio triukšmo, kylančio asmenų ūkinėje veikloje, valdymą nuostatų, vietoj žodžių „ar jo naudojamų įrenginių triukšmo“ siūlome įrašyti žodžius „ar buityje jo naudojamų įrenginių keliamo triukšmo“;
įrašytini žodžiai „jų keliamas“;
sakinio siūlome atsisakyti kaip perteklinio, nes nustatytų triukšmo ribinių dydžių viršijimas ir reikštų per didelį, įstatymo draudžiamą žmogaus keliamą triukšmą, todėl per didelio triukšmo apibrėžimas yra perteklinis ir netikslingas. Be to, šiame sakinyje daug ydingų formuluočių, įgalinančių netinkamą ir neaiškų įstatymo taikymą, pvz., nuostata „triukšmas, nepagrįstai trikdantis ar dirginantis“ suponuoja, kad per didelis triukšmas gali būti ir pagrįstas, nuostata „trikdo naudotis nekilnojamuoju turtu“ suponuoja, kad per dideliu triukšmu nebūtų laikomas triukšmas, trukdantis naudotis kilnojamaisiais daiktais, nuostata „pagrįstu atstumu nuo nuosavybės, kur triukšmaujama“ suponuoja, kad per dideliu triukšmu nebūtų laikomas triukšmas, kylantis ne nuosavybės teise triukšmautojui priklausančiose patalpose. Be to, neaiškus tokių sąvokų kaip „patogiai gyventi“, „pagristas atstumas“ ar „agresyvus triukšmas“ turinys. 5.
pildomo įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią gyvūnų keliamo triukšmo valdymą, siūlome tikslinti šiais aspektais:
ši dalis skirta reglamentuoti gyvūnų, o ne pačių žmonių keliamo triukšmo valdymą, reikėtų atsisakyti nuostatos apie paties žmogaus keliamo triukšmo draudimą, nes tai jau numatyta šio straipsnio 2 dalyje;
bei derinant projekto nuostatas su įstatyme vartojama terminija, vietoj žodžių
„joks asmuo, kuris atsakingas, prižiūri, globoja ar kontroliuoja bet kurį
gyvūną, negali sukelti ar leisti“ įrašytini žodžiai „bet kokio gyvūno savininkas ar kitas gyvūną valdantis asmuo negali leisti“. Kita vertus, svarstytinas su siekiamais reguliuoti teisiniais santykiais susijusiame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme apibrėžtos sąvokos „gyvūno laikytojas“ naudojimas, nes pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį ji apimtų aptariamą projekte vartojamą sampratą;
keliamas triukšmas, viršijantis ribinius dydžius, būtų laikomas pagrįstu;
formuluotės „garsai, girdimi bet kurioje triukšmo veikiamoje gyvenamosios nuosavybės vietoje“ turinį, nes jos neaiškumas gali sukelti įstatymo taikymo problemų. Svarstytina, ar apskritai įstatyme reikėtų taip detalizuoti ir apibrėžti gyvūno keliamo triukšmo rodiklius bei laiko intervalus. Galbūt būtų tikslingiau įtvirtinti gyvūnų savininkų ar kitų juos valdančių asmenų (gyvūnų laikytojų) bendrą pareigą užtikrinti, kad šių gyvūnų keliami garsai neviršys įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytuose normose ar normatyvuose nustatytų gyvūnų keliamo triukšmo ribinių dydžių, o jau būtent minėtuose poįstatyminiuose normatyvuose ir būtų detalizuojami triukšmo fizikiniai rodikliai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad aptariamoje projekto nuostatoje vartojama formuluotė „įskaitant, bet neapsiribojant“ iš esmės eliminuoja čia nurodytų triukšmo trukmės intervalų prasmę. 6.
vienintelės dalies numeruoti nereikia. 7. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini žodžiai ir skaičius “išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
188600362 2018-08- Nr. Į 2018-08-09 Nr. S-2018-5968 Lietuvos Respublikos Seimui
7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 14¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2111(2) ATITIKTIES EUROPOS
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 1, 2 ir 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-2111(2) (toliau – Projektas), atkreipiame Jūsų dėmesį į Projekto 1 straipsnį, kuriuo siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 3 dalį atsisakant nuostatos, numatančios, kad šis įstatymas netaikomas
„paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais“. Šiame
kontekste visų pirma pažymime tai, kad Įstatymo 1 straipsnio 3 dalis („[š]is įstatymas netaikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, triukšmui darbo vietose ir transporto priemonių viduje, taip pat triukšmo dėl karinių veiksmų karinėse teritorijose atvejais.“) į nacionalinę teisę perkelia
dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo 2 straipsnio 2 dalį („[š]i direktyva netaikoma paties asmens sukeliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, taip pat buitinės veiklos ar kaimynų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose, transporto priemonių viduje esančio triukšmo ir triukšmo dėl karinėse zonose vykdomų karinių veiksmų atvejais.“).
Visų antra, kitos Projekto nuostatos dėl gyvūnų keliamo triukšmo iš esmės būtų susijusios su triukšmo poveikiu aplinkiniams, o ne pačiam žmogui, todėl jos nedarytų jokios įtakos Įstatymo 1 straipsnio 3 daliai. Dėl šios priežasties nėra aišku, kokiu tikslu yra siūloma atsisakyti aptartos nuostatos. Atsižvelgdami į tai, siūlytume dar kartą apsvarstyti Įstatymo 1 straipsnio 3 dalies keitimo tikslingumą. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad Triukšmo valdymo įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti apskaičiuojamas bei nustatomas ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo kenksmingas poveikis žmogui. Atitinkamai sveikatos apsaugos ministras būtų įgaliotas patvirtinti žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo normas ir normatyvus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojantis Triukšmo valdymo įstatymas triukšmo šaltinį apibrėžia kaip bet koks įrenginį ar objektą, kuris kelia (skleidžia) triukšmą (2 straipsnio 26 dalis), patį triukšmą apibrėžia kaip nepageidaujamus arba žmogui kenksmingus išorinius garsus, kuriuos sukuria žmonių veikla (2 straipsnio 19 dalis). Šios nuostatos bei kitos įstatymo normos, nustatančios triukšmo šaltinių valdytojų teises ir pareigas, suponuoja, kad įstatymas taikomos išimtinai žmonių veikloje naudojamų įrenginių ir įtaisų keliamo triukšmo valdymui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant įstatymo normų tarpusavio suderinimo, reikėtų nuosekliai revizuoti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas bei nustatyti, kad įstatymas taikomas ne tik žmonių veikloje naudojamų daiktų ir objektų keliamam triukšmui. 2. Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 14¹ straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti ne tik kaip deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad įstatymuose turėtų būti dėstomos ne abstrakčios, deklaratyvios ar rekomendacinio pobūdžio nuostatos, o konkrečias elgesio taisykles teisinių santykių subjektams nustatančios normos. Tuo tarpu minėtoje dalyje išdėstytos tik abstraktaus ir bendro pobūdžio visuomeninio elgesio siekiamybės, kurios, be visa ko, yra ir klaidinančios bei netikslios.
Pvz., siūlomų nuostatų formuluotė iš esmės draustų koncertų rengimą bei grojimą muzikos instrumentais ir dainavimą juose. Be to, visų galimų viešųjų vietų vardijimas, mūsų nuomone, yra kazuistinis ir netikslingas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad įtvirtinus šią nuostatą Triukšmo valdymo įstatyme, gali kilti praktinių teisės taikymo problemų, nes nebūtų aišku, pagal kurį Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį - 48 straipsnį, numatantį atsakomybę už Triukšmo valdymo įstatymo pažeidimą, ar 488 straipsnį, numatantį atsakomybę už viešosios rimties sutrikdymą, asmuo turėtų traukiamas administracinėn atsakomybėn už viešosiose vietose ar gyvenamosiose patalpose savo elgesiu keliamą triukšmą. Kitaip sakant, pačių žmonių keliamą triukšmą įtraukus į Triukšmo valdymo įstatymo reguliavimo dalyką, galėtų susidarytų teisinė kolizija, kada už tą pačią veiką, t.y. paties žmogaus keliamą triukšmą, galėtų kiltų administracinė atsakomybė pagal du straipsnius. Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas fundamentalus principas, nustatantis, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Jei būtų nuspręsta šios projekto nuostatos neatsisakyti, ji turėtų būti patikslinta, nes pagal teikiamą redakciją „Asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo <...> groti muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais <...>“. 3.
pildomo įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią pačių žmonių keliamo triukšmo valdymą, siūlome tikslinti šiais aspektais:
sąvokos „gyvenamoji aplinka“ turinys įstatyme nėra apibrėžtas, todėl siūlome vartoti šiame bei kituose įstatymuose vartojamas sąvokas „gyvenamasis pastatas ar patalpa“, „privati valda“ ar „viešoji vieta“;
dalies nuostatų taikymą nuo keičiamo įstatymo 14 straipsnio, reguliuojančio triukšmo, kylančio asmenų ūkinėje veikloje, valdymą nuostatų, vietoj žodžių „ar jo naudojamų įrenginių triukšmo“ siūlome įrašyti žodžius „ar buityje jo naudojamų įrenginių keliamo triukšmo“;
įrašytini žodžiai „jų keliamas“;
sakinio siūlome atsisakyti kaip perteklinio, nes nustatytų triukšmo ribinių dydžių viršijimas ir reikštų per didelį, įstatymo draudžiamą žmogaus keliamą triukšmą, todėl per didelio triukšmo apibrėžimas yra perteklinis ir netikslingas. Be to, šiame sakinyje daug ydingų formuluočių, įgalinančių netinkamą ir neaiškų įstatymo taikymą, pvz., nuostata „triukšmas, nepagrįstai trikdantis ar dirginantis“ suponuoja, kad per didelis triukšmas gali būti ir pagrįstas, nuostata „trikdo naudotis nekilnojamuoju turtu“ suponuoja, kad per dideliu triukšmu nebūtų laikomas triukšmas, trukdantis naudotis kilnojamaisiais daiktais, nuostata „pagrįstu atstumu nuo nuosavybės, kur triukšmaujama“ suponuoja, kad per dideliu triukšmu nebūtų laikomas triukšmas, kylantis ne nuosavybės teise triukšmautojui priklausančiose patalpose. Be to, neaiškus tokių sąvokų kaip „patogiai gyventi“, „pagristas atstumas“ ar „agresyvus triukšmas“ turinys. 4.
pildomo įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią gyvūnų keliamo triukšmo valdymą, siūlome tikslinti šiais aspektais:
ši dalis skirta reglamentuoti gyvūnų, o ne pačių žmonių keliamo triukšmo valdymą, reikėtų atsisakyti nuostatos apie paties žmogaus keliamo triukšmo draudimą, nes tai jau numatyta šio straipsnio 2 dalyje;
bei derinant projekto nuostatas su įstatyme vartojama terminija, vietoj žodžių
„joks asmuo, kuris atsakingas, prižiūri, globoja ar kontroliuoja bet kurį
gyvūną, negali sukelti ar leisti“ įrašytini žodžiai „bet kokio gyvūno savininkas ar kitas gyvūną valdantis asmuo negali leisti“. Kita vertus, svarstytinas su siekiamais reguliuoti teisiniais santykiais susijusiame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme apibrėžtos sąvokos „gyvūno laikytojas“ naudojimas, nes pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį ji apimtų aptariamą projekte vartojamą sampratą;
keliamas triukšmas, viršijantis ribinius dydžius, būtų laikomas pagrįstu;
formuluotės „garsai, girdimi bet kurioje triukšmo veikiamoje gyvenamosios nuosavybės vietoje“ turinį, nes jos neaiškumas gali sukelti įstatymo taikymo problemų. Svarstytina, ar apskritai įstatyme reikėtų taip detalizuoti ir apibrėžti gyvūno keliamo triukšmo rodiklius bei laiko intervalus. Galbūt būtų tikslingiau įtvirtinti gyvūnų savininkų ar kitų juos valdančių asmenų (gyvūnų laikytojų) bendrą pareigą užtikrinti, kad šių gyvūnų keliami garsai neviršys įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytuose normose ar normatyvuose nustatytų gyvūnų keliamo triukšmo ribinių dydžių, o jau būtent minėtuose poįstatyminiuose normatyvuose ir būtų detalizuojami triukšmo fizikiniai rodikliai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad aptariamoje projekto nuostatoje vartojama formuluotė „įskaitant, bet neapsiribojant“ iš esmės eliminuoja čia nurodytų triukšmo trukmės intervalų prasmę. 5.
vienintelės dalies numeruoti nereikia. 6. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini žodžiai ir skaičius “išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 7. Tikslintina projekto straipsnių numeracija (5 straipsnis turėtų būti dėstomas kaip 4 straipsnis). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad Triukšmo valdymo įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti apskaičiuojamas bei nustatomas ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo kenksmingas poveikis žmogui. Atitinkamai sveikatos apsaugos ministras būtų įgaliotas patvirtinti žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo normas ir normatyvus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojantis Triukšmo valdymo įstatymas triukšmo šaltinį apibrėžia kaip bet koks įrenginį ar objektą, kuris kelia (skleidžia) triukšmą (2 straipsnio 26 dalis), patį triukšmą apibrėžia kaip nepageidaujamus arba žmogui kenksmingus išorinius garsus, kuriuos sukuria žmonių veikla (2 straipsnio 19 dalis). Šios nuostatos bei kitos įstatymo normos, nustatančios triukšmo šaltinių valdytojų teises ir pareigas, suponuoja, kad įstatymas taikomos išimtinai žmonių veikloje naudojamų įrenginių ir įtaisų keliamo triukšmo valdymui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant įstatymo normų tarpusavio suderinimo, reikėtų nuosekliai revizuoti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas bei nustatyti, kad įstatymas taikomas ne tik žmonių veikloje naudojamų daiktų ir objektų keliamam triukšmui. 2. Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 14¹ straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti ne tik kaip deklaratyvaus, tačiau ir klaidinančio pobūdžio normos. Pažymėtina, kad įstatymuose turėtų būti dėstomos ne abstrakčios, deklaratyvios ar rekomendacinio pobūdžio nuostatos, o konkrečias elgesio taisykles teisinių santykių subjektams nustatančios normos.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad įtvirtinus šią nuostatą Triukšmo valdymo įstatyme, gali kilti praktinių teisės taikymo problemų, nes nebūtų aišku, pagal kurį Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį - 48 straipsnį, numatantį atsakomybę už Triukšmo valdymo įstatymo pažeidimą, ar 488 straipsnį, numatantį atsakomybę už viešosios rimties sutrikdymą, asmuo turėtų traukiamas administracinėn atsakomybėn už viešosiose vietose ar gyvenamosiose patalpose savo elgesiu keliamą triukšmą. Kitaip sakant, pačių žmonių keliamą triukšmą įtraukus į Triukšmo valdymo įstatymo reguliavimo dalyką, galėtų susidarytų teisinė kolizija, kada už tą pačią veiką, t.y. paties žmogaus keliamą triukšmą, galėtų kiltų administracinė atsakomybė pagal du straipsnius. Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas fundamentalus principas, nustatantis, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. 3. Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią pačių žmonių keliamo triukšmo valdymą, siūlome tikslinti šiais aspektais:
sąvokos „gyvenamoji aplinka“ turinys įstatyme nėra apibrėžtas, todėl siūlome vartoti šiame bei kituose įstatymuose vartojamas sąvokas „gyvenamasis pastatas ar patalpa“, „privati valda“ ar „viešoji vieta“;
dalies nuostatų taikymą nuo keičiamo įstatymo 14 straipsnio, reguliuojančio triukšmo, kylančio asmenų ūkinėje veikloje, valdymą nuostatų, vietoj žodžių „ar jų naudojamų įrenginių triukšmo“ siūlome įrašyti žodžius „ar buityje jo naudojamų įrenginių keliamo triukšmo“. 4.
pildomo įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad „Gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų“, vertintina kaip neatitinkanti projektu keičiamo Triukšmo valdymo įstatymo paskirties bei tikslų
straipsniu pildomo įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią gyvūnų keliamo triukšmo valdymą, svarstytina, ar apskritai įstatyme reikėtų taip detalizuoti ir apibrėžti gyvūno keliamo triukšmo rodiklius bei laiko intervalus. Galbūt būtų tikslingiau įtvirtinti gyvūnų laikytojų bendrą pareigą užtikrinti, kad šių gyvūnų keliami garsai neviršys įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytuose normose ar normatyvuose nustatytų gyvūnų keliamo triukšmo ribinių dydžių, o jau būtent minėtuose poįstatyminiuose normatyvuose ir būtų detalizuojami triukšmo fizikiniai rodikliai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad Triukšmo valdymo įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti apskaičiuojamas bei nustatomas ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo kenksmingas poveikis žmogui. Atitinkamai sveikatos apsaugos ministras būtų įgaliotas patvirtinti žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo normas ir normatyvus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojantis Triukšmo valdymo įstatymas triukšmo šaltinį apibrėžia kaip bet koks įrenginį ar objektą, kuris kelia (skleidžia) triukšmą (2 straipsnio 26 dalis), patį triukšmą apibrėžia kaip nepageidaujamus arba žmogui kenksmingus išorinius garsus, kuriuos sukuria žmonių veikla (2 straipsnio 19 dalis). Šios nuostatos bei kitos įstatymo normos, nustatančios triukšmo šaltinių valdytojų teises ir pareigas, suponuoja, kad įstatymas taikomos išimtinai žmonių veikloje naudojamų įrenginių ir įtaisų keliamo triukšmo valdymui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant įstatymo normų tarpusavio suderinimo, reikėtų nuosekliai revizuoti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas bei nustatyti, kad įstatymas taikomas ne tik žmonių veikloje naudojamų daiktų ir objektų keliamam triukšmui. 2. Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 14¹ straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti ne tik kaip deklaratyvaus, tačiau ir klaidinančio pobūdžio normos. Pažymėtina, kad įstatymuose turėtų būti dėstomos ne abstrakčios, deklaratyvios ar rekomendacinio pobūdžio nuostatos, o konkrečias elgesio taisykles teisinių santykių subjektams nustatančios normos.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad įtvirtinus šią nuostatą Triukšmo valdymo įstatyme, gali kilti praktinių teisės taikymo problemų, nes nebūtų aišku, pagal kurį Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį - 48 straipsnį, numatantį atsakomybę už Triukšmo valdymo įstatymo pažeidimą, ar 488 straipsnį, numatantį atsakomybę už viešosios rimties sutrikdymą, asmuo turėtų traukiamas administracinėn atsakomybėn už viešosiose vietose ar gyvenamosiose patalpose savo elgesiu keliamą triukšmą. Kitaip sakant, pačių žmonių keliamą triukšmą įtraukus į Triukšmo valdymo įstatymo reguliavimo dalyką, galėtų susidarytų teisinė kolizija, kada už tą pačią veiką, t.y. paties žmogaus keliamą triukšmą, galėtų kiltų administracinė atsakomybė pagal du straipsnius. Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas fundamentalus principas, nustatantis, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. 3. Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią pačių žmonių keliamo triukšmo valdymą, siūlome tikslinti šiais aspektais:
sąvokos „gyvenamoji aplinka“ turinys įstatyme nėra apibrėžtas, todėl siūlome vartoti šiame bei kituose įstatymuose vartojamas sąvokas „gyvenamasis pastatas ar patalpa“, „privati valda“ ar „viešoji vieta“;
dalies nuostatų taikymą nuo keičiamo įstatymo 14 straipsnio, reguliuojančio triukšmo, kylančio asmenų ūkinėje veikloje, valdymą nuostatų, vietoj žodžių „ar jų naudojamų įrenginių triukšmo“ siūlome įrašyti žodžius „ar buityje jo naudojamų įrenginių keliamo triukšmo“. 4.
pildomo įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad „Gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų“, vertintina kaip neatitinkanti projektu keičiamo Triukšmo valdymo įstatymo paskirties bei tikslų
Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-15 Nr. S-2018-754 Lietuvos Respublikos Seimui
PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 14¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2111(5) ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 2 ir 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14¹straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-2111(5), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]