Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymO 3 straipsnio
pakeitimas
2 dalies12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) kredito sutartims, pagal kurias kredito davėjas, kurio pagrindinė veikla nėra
finansinių paslaugų teikimas, suteikia kredito gavėjui kreditą be palūkanų ir kitų mokesčių, skirtą finansuoti prekėms, kurios yra būtinos norint naudotis kredito davėjo teikiamomis paslaugomis kai už kreditą nemokamos palūkanos ir kiti mokesčiai“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Seimo narys Petras Gražulis
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Rengti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XII-2770 3 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) paskatino situacija Lietuvos vartojimo kreditų (pardavimo išsimokėtinai) rinkose. Priėmus Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio ir penktojo skirsnio pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11⁽¹⁾, 14⁽¹⁾, 21⁽¹⁾, 22⁽¹⁾, 22⁽²⁾, 23⁽¹⁾ ir 25⁽¹⁾ straipsniais, penktuoju skirsniu įstatymą, atsirado nauja išimtis, atleidžianti tam tikrus verslo subjektus nuo pareigos vadovautis Vartojimo kredito įstatymo reikalavimais. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 12 punktu, įstatymas netaikomas kredito sutartims, pagal kurias kredito davėjas, kurio pagrindinė veikla nėra finansinių paslaugų teikimas, suteikia kredito gavėjui kreditą be palūkanų ir kitų mokesčių, skirtą finansuoti prekėms, kurios yra būtinos norint naudotis kredito davėjo teikiamomis paslaugomis. Taigi tik tie kredito davėjai, kurie teikia vartotojui tam tikras paslaugas ir kartu suteikia nemokamą kreditą įsigyti prekę, būtiną tomis paslaugomis naudotis, yra atleidžiami nuo pareigos vadovautis Vartojimo kredito įstatymo reikalavimais. Tačiau jei kredito davėjas neteikia jokių paslaugų, tačiau parduoda prekę vartotojui išsimokėtinai be jokio pabrangimo, tokiam pardavėjui jau yra taikomi visi Vartojimo kredito įstatymo reikalavimai. To pasėkoje susiformavo diskriminacinės sąlygos pirkimo-pardavimo išsimokėtinai vartotojams rinkose.
Galimybė nesivadovauti Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintu kreditingumo vertimo reikalavimu sąlygoja ženkliai greitesnį ir paprastesnį prekės pardavimą išsimokėtinai vartotojui. Nereguliuojamų rinkos dalyvių ar jų produktų (paslaugų) reklama neprivalo atitikti griežtų reklamos ribojimų, įtvirtintų Vartojimo kredito įstatyme. Galiausiai nereguliuojamų rinkos dalyvių finansinė veikla – skolinimas vartotojams be pabrangimo – yra neprižiūrima ir dėl to nekyla rizika dėl griežtų Vartojimo kredito įstatyme nustatytų sankcijų taikymo (didelių baudų, teisės verstis veikla panaikinimo ir pan.). Taigi išimtinių teisių suteikimas tik daliai rinkos dalyvių iškreipia konkurenciją ir kuria diskriminacinę verslo aplinką prekybos įmonėms. Taip pat pažymėtina, kad 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvos 87/102/EEB (toliau – Direktyva 2008/48/EB) 2 straipsnio 2 dalies (f) punkte įtvirtinta, kad direktyva netaikoma kredito sutartims, kai už kreditą nemokamos palūkanos ir kiti mokesčiai. Taigi tokia išimtis suteikia galimybę absoliučiai visiems rinkos dalyviams, teikiantiems kreditus be jokio pabrangimo, veikti vienodomis sąlygomis. Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – perkelti Direktyvoje 2008/48/EB įtvirtintą išimtį, kuri užtikrintų vienodas, nediskriminacines veiklos sąlygas visiems rinkos dalyviams, teikiantiems kreditus vartotojams be jokio pabrangimo. 2. Įstatymo projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu.
Rinkos dalyviai, neteikiantys paslaugų, tačiau parduodantys prekes išsimokėtinai vartotojams be jokio pabrangimo, privalo vadovautis griežtais Vartojimo kredito įstatymo reikalavimais, kurie ženkliai apsunkina veiklos vykdymą ir sukuria diskriminacines sąlygas lyginant su tais rinkos dalyviais, kurie dėl naujos išimties yra atliesti nuo pareigos vadovautis šiais reikalavimais. 3. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir teigiami rezultatai, kurių laukiama priėmus Įstatymo projektą Įstatymo projektu siūloma perkelti Direktyvoje 2008/48/EB įtvirtintą išimtį, kuri užtikrintų vienodas, nediskriminacines veiklos sąlygas visiems rinkos dalyviams, teikiantiems kreditus vartotojams be jokio pabrangimo. 4. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą, nenumatoma. 5. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 6. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu panaikinus šiuo metu galiojančią išimtį bus panaikinta diskriminacinė aplinka rinkoje, kuomet vieniems rinkos dalyviams buvo sukurtos išimtinai palankios sąlygos veikti, o kitiems tos pačios rinkos dalyviams taikomi griežti veiklos reikalavimai ir ribojimai. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, priėmus teikiamą projektą Priėmus Įstatymo projektą nereikės keisti kitų teisės aktų. 8.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai atitinka vartojamus galiojančiuose įstatymuose. 9. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų rengti nereikės. 11. Kiek valstybės biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas) Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 13. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo nariai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kurių reikia, kad šis Įstatymas būtų įtrauktas į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: vartojimo kredito sutartis, vartojimo kredito davėjas. Seimo narys Petras Gražulis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-05- Nr. Į 2018-05-11 Nr. S-2018-3724 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOJIMO KREDITO ĮSTATYMO NR. XI-1253 3 STRAIPSNIO 2 DALIES 12 PUNKTO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 3 straipsnio 2 dalies 12 punkto pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2110 (toliau – Projektas), pažymime, kad Projektu teikiamas įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 12 punkto pakeitimas reikštų, kad Vartojimo kredito įstatymo reikalavimai nebūtų taikomi visoms kredito sutartims, kai už kreditą nemokamos palūkanos ir kiti mokesčiai. Pastebime, kad nagrinėjamas Projektas savo siekiamu tikslu yra visiškai priešingas anksčiau teiktam Projektui Nr. XIIIP-1539, kuriuo buvo siekiama į Vartojimo kredito įstatymo taikymo sritį įtraukti iš esmės visas kredito sutartis, kai už kreditą nemokamos palūkanos ir kiti mokesčiai. Vis dėlto, aiškinamajame rašte nėra pateikiami jokie išsamesni tokių keičiamų tikslų paaiškinimai. Iš tiesų, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, priėmus Projektą, kredito davėjai neprivalėtų vertinti vartotojo kreditingumo ir neprivalėtų vykdyti kitų Vartojimo kredito įstatyme jiems nustatytų įpareigojimų. Vis dėlto, manome, kad kai kuriais atvejais vartotojai sudaro vartojimo kredito sutartis (net ir tas, kurioms netaikomos palūkanos ir kiti mokesčiai) prieš tai tinkamai neįvertinę savo finansinių galimybių, todėl būtent vartotojų kreditingumo vertinimo tikslas yra užtikrinti, kad vartotojai nesudarytų tokių vartojimo kredito sutarčių, kurios viršytų jų finansines galimybes.
Be to, priėmus Projektą kredito davėjams neliktų pareigos informuoti vartotoją apie esminės kredito sutarties sąlygas, pavyzdžiui: įmokų dydį, jų mokėjimo periodiškumą; pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos netesybas; mokėjimų nevykdymo pasekmes ir panašiai. Galiausiai, jeigu nebus tiesiogiai įtvirtinta sutartyje, dėl nagrinėjamų sutarčių vartotojas neteks teisės grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino bei nedelsiant ir nemokamai gauti informaciją apie rezultatus, gautus registruose ir valstybės bei kitose informacinėse sistemose patikrinus vartojimo kredito gavėjo kreditingumą ir panašiai. Todėl manome, kad priėmus Projektu teikiamą pasiūlymą Vartojimo kredito įstatymu siekiamas tikslas, inter alia, užtikrinti aukštą vartotojų apsaugą, negalėtų būti tinkamai įgyvendinamas dėl tų kredito sutarčių, kai už kreditą nemokamos palūkanos ir kiti mokesčiai. Galiausiai aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto pagrindinis tikslas yra perkelti 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančioje Tarybos direktyvą 87/102/EEB (toliau – Direktyvoje 2008/48/EB) įtvirtintą išimtį, kuri užtikrintų vienodas, nediskriminacines veiklos sąlygas visiems rinkos dalyviams, teikiantiems kreditus vartotojams be jokio pabrangimo.
Pažymime, kad nors Direktyvos 2008/48/EB nuostatos, remiantis šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies f punktu, iš tikrųjų netaikomos kredito sutartims, kai už kreditą nemokamos palūkanos ar kiti mokesčiai, tačiau valstybė narė vis tiek išlaiko diskreciją nuspręsti, ar tokioms sutartims turėtų būti taikomi papildomi reikalavimai, kokie jie nustatyti Direktyvoje 2008/48/EB. Kitaip tariant, pagal Europos Sąjungos teisę Lietuva turėjo diskreciją nusistatyti, kad Vartojimo kredito įstatymo reikalavimai taip pat bus taikomi ir kai kurioms vartojimo kredito sutartims, už kurias nemokamos palūkanos ir kiti mokesčiai. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad Vartojimo kredito įstatymo nuostatos nebūtų taikomos kredito sutartims, kai už kreditą nemokamos palūkanos ir mokesčiai. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas keliais aspektais: Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog ūkio subjektai, kurie suteikia kredito gavėjui kreditą be palūkanų ir kitų mokesčių, skirtą finansuoti prekėms, kurios yra būtinos norint naudotis kredito davėjo teikiamomis paslaugomis, kredito administravimo ir kitus savo patiriamus kaštus („nepabrangimą“) dažniausiai finansuoja iš kredito gavėjo periodinių mokėjimų už kredito davėjo teikiamas paslaugas ilgalaikės paslaugų teikimo sutarties laikotarpiu. Tuo tarpu iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kiek ūkio subjektų galėtų ir norėtų pasinaudoti projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, kai kredito gavėjui neteikiant jokių paslaugų jam prekes kredito davėjas parduotų išsimokėtinai (kreditu) be jokio pabrangimo, t.y. be palūkanų ir kitų mokesčių, visus minėto kredito kaštus dengiant iš savo lėšų. Atkreiptinas dėmesys, jog prekių pardavimas išsimokėtinai „be pabrangimo“ paprastai ūkio subjektų yra naudojamas naujiems klientams „pritraukti“ ir yra teikiamas trumpą laikotarpį, pažymint, jog tuo metu galioja „akcija“ tam tikroms prekių rūšims ir nurodant tam tikrą kredito sutarties laikotarpį. Taigi abejotina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas būtų priimtinas ir naudingas ūkio subjektams, kurių tikslas visų pirmą yra pelno siekimas.
Antra, nei iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo, nei iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar Vartojimo kredito įstatymo taikymo išimtis būtų taikoma tik tiems ūkio subjektams, kurie verčiasi išimtinai prekių pardavimu vartotojams teikiant kreditą be palūkanų ar kitų mokesčių, ar tik atskirai ūkio subjekto veiklai, t.y. atskiriems kreditavimo sandoriams „be pabrangimo“ tarp kredito gavėjo ir davėjo. Antruoju atveju nėra aišku, kaip projektu siūlomas įstatymo pakeitimas suteiktų galimybę kredito davėjams išvengti kreditingumo vertinimo, griežtų reklamos ribojimų ir kitų Vartojimo kredito įstatyme nustatytų reikalavimų jų veiklai, kaip tai nurodoma projekto aiškinamajame rašte. 2. Priėmus įstatymą, padaugėtų kredito davėjų, kuriems Vartojimo kredito įstatyme nustatyti reikalavimai nebūtų taikomi. Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio
vykdo vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių veiklos priežiūros funkcijas. Taigi, atitinkamai sumažėtų subjektų, kurių vykdomą veiklą Lietuvos bankas prižiūri. Be to, nėra aišku, kokią įtaką vartojimo kreditų teikimo rinkai, kredito teikimo paslaugų kokybei, vartotojų teisių apsaugai turėtų teikiamu įstatymo projektu siūlomi pakeitimai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Lietuvos banko išvadą. 3. Priėmus įstatymą, būtų išplėstas kredito sutarčių, kurioms keičiamo įstatymo nuostatos nebūtų taikomos, ratas. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamas įstatyme yra reglamentuojamas ne tik vartojimo kredito sutarčių sudarymas, bet ir jų vykdymas bei pabaiga.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar keičiamame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas būtų taikomas iki įstatymo įsigaliojimo sudarytoms kredito sutartims. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą, kurios pašalintų šį neaiškumą. 4. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
pavadinime nurodomas įstatymo numeris;
pavadinime brauktini žodžiai „2 dalies 12 punkto“;
1 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „2 dalies 12 punkto“;
pakeitimo esmė nenumeruojama;
2 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 2396165, el.p. [email protected]