Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti įstatymo preambulę ir ją išdėstyti taip: „Politinių partijų įvairovė užtikrina Lietuvos Respublikos politinės sistemos demokratiškumą. Politinės partijos jungia Lietuvos Respublikos piliečius ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančius kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečius kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečius, įgijusius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, bendriems politiniams tikslams įgyvendinti, padeda formuoti ir išreikšti šių asmenų interesus ir politinę valią.“
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas nereglamentuoja politinių partijų, kurios pagal 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 500) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1524/2007, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių (OL 2007 L 343, p. 5) 2 ir
kontrolės. Šis įstatymas Europos politinėms partijoms taikomas tiek, kiek jų nereglamentuoja šioje dalyje nurodytas reglamentas. Šis įstatymas nereglamentuoja politinių partijų, kurios pagal 2014 m. spalio
dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (OL 2014 L 317, p. 1) laikomos Europos politinėmis partijomis, finansavimo ir jų finansavimo kontrolės.“
netekusia galios 2 straipsnio 3 dalį. 3. Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis
Respublikoje pastaruosius 5 metus. 2. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 6 dalį. 6. Politinės partijos steigėjas– politinę partiją steigiantis Lietuvos Respublikos pilietis, sulaukęs 18 metų. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 8 dalimi: „8. Teisę gyventi Lietuvos Respublikoje įgijęs Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytomis sąlygomis įgijęs teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir deklaravęs joje savo gyvenamąją vietą.“
dalis laikyti atitinkamai 9–11 dalimis. 4 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Teisė jungtis į politines partijas Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę Teisę laisvai jungtis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje ir iš jų išstoti turi Lietuvos Respublikos piliečiai. Šią teisę, išskyrus politinių partijų steigimą, taip pat turi ir teisę gyventi Lietuvos Respublikoje įgiję Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai.“
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Politinių partijų steigimas
ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir teisę gyventi Lietuvos Respublikoje įgiję Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, sulaukę 18 metų.
Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, sulaukę
būti tik politinės partijos nariais. 2. Politinės partijos steigėjai nuo politinės partijos įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jos nariais. Tuo pačiu metu Lietuvos Respublikos pilietis ar teisę gyventi Lietuvos Respublikoje įgijęs Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės partijos steigėju ar nariu. Tuo pačiu metu Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės partijos nariu. 3. Politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip du tūkstančius steigėjų. Šie savo ar savo atstovų suvažiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimti politinės partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus, taip pat priimti sprendimą dėl buveinės. Steigėjas gali Civilinio kodekso nustatyta tvarka įgalioti kitą steigėją atstovauti jam politinės partijos steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje). Vienas steigėjas gali pagal įgaliojimus atstovauti ne daugiau kaip dešimčiai kitų steigėjų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Politinės partijos privalo kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos ir ne vėliau kaip iki spalio 1 dienos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti Teisingumo ministerijai savo politinės partijos narių sąrašą.
Siekiant nustatyti, ar politinės partijos nariai atitinka šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus, Teisingumo ministerijai teikiamuose politinių partijų narių sąrašuose turi būti nurodyta politinės partijos nario vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, o jeigu jis yra Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje įgijęs Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, – ir pilietybė. Šie duomenys turi būti patvirtinti politinės partijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu. Teisingumo ministerija patikrina politinių partijų narių sąrašus ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos ir iki lapkričio 1 dienos praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, ar politinės partijos narių skaičius atitinka šio įstatymo reikalavimus.“
Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti įstatymo preambulę ir ją išdėstyti taip: „Politinių partijų įvairovė užtikrina Lietuvos Respublikos politinės sistemos demokratiškumą. Politinės partijos jungia Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančius kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečius bendriems politiniams tikslams įgyvendinti, padeda formuoti ir išreikšti šių asmenų interesus ir politinę valią.“
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas nereglamentuoja politinių partijų, kurios pagal 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 500) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1524/2007, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių (OL 2007 L 343, p. 5) 2 ir
finansavimo kontrolės. Šis įstatymas Europos politinėms partijoms taikomas tiek, kiek jų nereglamentuoja šioje dalyje nurodytas reglamentas. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (OL 2014 L 317, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 1141/2014) laikomos Europos politinėmis partijomis, finansavimo ir jų finansavimo kontrolės.“
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytomis sąlygomis įgijęs teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir ne mažiau kaip šešis mėnesius joje gyvenantis be pertraukos pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus.“
pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Teisė jungtis į politines partijas Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę laisvai jungtis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje ir iš jų išstoti. Šią teisę, išskyrus politinių partijų steigimą, taip pat turi Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, nesantys kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais.“
pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti steigiamos ir veikti kitų valstybių politinės partijos ir politinės organizacijos, jų padaliniai. Šis draudimas netaikomas Europos politinėms partijoms, kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja Reglamentas Nr. 1141/2014.“
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Politinių partijų steigimas
ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų ir nesantys kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais, išskyrus narystę Europos politinėse partijose, kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja Reglamentas Nr. 1141/2014. Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, sulaukę 18 metų ir nesantys kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais, išskyrus narystę Europos politinėse partijose, kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja Reglamentas Nr.
1141/2014, gali būti tik politinės partijos nariais. 2. Politinės partijos steigėjai nuo politinės partijos įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jos nariais. Tuo pačiu metu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės partijos steigėju ar nariu. Tuo pačiu metu Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės partijos nariu. 3. Politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip du tūkstančius steigėjų. Šie savo ar savo atstovų suvažiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimti politinės partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus, taip pat priimti sprendimą dėl buveinės. Steigėjas gali Civilinio kodekso nustatyta tvarka įgalioti kitą steigėją atstovauti jam politinės partijos steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje). Vienas steigėjas gali pagal įgaliojimus atstovauti ne daugiau kaip dešimčiai kitų steigėjų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Politinės partijos privalo kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos ir ne vėliau kaip iki spalio 1 dienos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti Teisingumo ministerijai savo politinės partijos narių sąrašą.
Siekiant nustatyti, ar politinės partijos nariai atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir
politinių partijų narių sąrašuose turi būti nurodyta politinės partijos nario vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, o jeigu jis yra Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, – ir pilietybė. Šie duomenys turi būti patvirtinti politinės partijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu. Teisingumo ministerija patikrina politinių partijų narių sąrašus ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 kovo 10 dienos ir iki lapkričio 1 spalio 10 dienos praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, ar politinės partijos narių skaičius atitinka šio įstatymo reikalavimus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pažymą apie politinių partijų atitiktį įstatymų reikalavimams dėl politinės partijos narių skaičiaus Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 kovo 10 dienos ir iki lapkričio 1 spalio 10 dienos pateikia Teisingumo ministerija.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-2107(3) lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti Įstatymo preambulę ir ją išdėstyti taip: „Politinių partijų įvairovė užtikrina Lietuvos Respublikos politinės sistemos demokratiškumą. Politinės partijos jungia Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančius kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečius bendriems politiniams tikslams įgyvendinti, padeda formuoti ir išreikšti šių asmenų interesus ir politinę valią.“
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas nereglamentuoja politinių partijų, kurios pagal 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 500) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1524/2007, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių (OL 2007 L 343, p. 5) 2 ir
finansavimo kontrolės. Šis įstatymas Europos politinėms partijoms taikomas tiek, kiek jų nereglamentuoja šioje dalyje nurodytas reglamentas. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (OL 2014 L 317, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 1141/2014) laikomos Europos politinėmis partijomis, finansavimo ir jų finansavimo kontrolės.“
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytomis sąlygomis įgijęs teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir ne mažiau kaip šešis mėnesius joje gyvenantis be pertraukos pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus.“
pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Teisė jungtis į politines partijas Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę laisvai jungtis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje ir iš jų išstoti. Šią teisę, išskyrus teisę steigti politiniųę partijųą steigimą, taip pat turi Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, nesantys kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais.“
pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti steigiamos ir veikti kitų valstybių politinės partijos ir politinės organizacijos, jų padaliniai. Šis draudimas netaikomas Europos politinėms partijoms, kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja Reglamentas Nr. 1141/2014.“
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Politinių partijų steigimas
ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie yra sulaukę
ar politinių organizacijų nariai, išskyrus jų narystę Europos politinėse partijose, kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja Reglamentas Nr. 1141/2014.
1141/2014. Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie yra sulaukę
partijų ar politinių organizacijų nariai, išskyrus jų narystę Europos politinėse partijose, kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja Reglamentas Nr. 1141/2014, gali būti tik politinės partijos nariais. 2. Politinės partijos steigėjai nuo politinės partijos įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jos nariais. Tuo pačiu metu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės partijos steigėju ar nariu. Tuo pačiu metu Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės partijos nariu. 3. Politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip du tūkstančius steigėjų. Šie savo ar savo atstovų suvažiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimti politinės partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus, taip pat priimti sprendimą dėl buveinės. Steigėjas gali Civilinio kodekso nustatyta tvarka įgalioti kitą steigėją atstovauti jam politinės partijos steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje). Vienas steigėjas gali pagal įgaliojimus atstovauti ne daugiau kaip dešimčiai kitų steigėjų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Politinės partijosa privalo kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos ir ne vėliau kaip iki spalio 1 dienos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau
Teisingumo ministerijai savo politinės partijos narių sąrašą.
Siekiant nustatyti, ar politinės partijos nariai atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir
politiniųės partijųos narių sąrašuose turi būti nurodyta politinės partijos nario vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, o jeigu jis yra Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, – ir pilietybė. Šie duomenys turi būti patvirtinti politinės partijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu. Teisingumo ministerija patikrina politinių partijų narių sąrašus ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 kovo
Vyriausiajai rinkimų komisijai, ar politinės partijos narių skaičius atitinka šio įstatymo reikalavimus.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios
apie politinių partijų atitiktį įstatymų reikalavimams dėl politinės partijos narių skaičiaus Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos ir iki lapkričio 1 dienos pateikia Teisingumo ministerija. 9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2019 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 preambulės, 1, 2, 3, 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) parengimą paskatino Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų neatitikimas Europos Sąjungos teisės aktams. 2010 m. liepos 27 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) pateikė Lietuvai preliminarią nuomonę, kad tuo metu galiojusiais Lietuvos teisės aktais, pagal kuriuos teisė steigti politinę partiją ir tapti jos nariu suteikiama tik Lietuvos piliečiams, gali būti pažeidžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (tolau – SESV) 22 straipsnis. Komisija, išnagrinėjusi Lietuvos valdžios institucijų 2010 m. rugsėjo 30 d. atsakymą, 2013 m. balandžio 26 d. pateikė Lietuvos Respublikai oficialų pranešimą (SG(2013)D/5835, kuriame atkreipė dėmesį į Lietuvos teisės aktų neatitiktį SESV 20 straipsnio 2 dalies b punktui ir 22 straipsniui. Išanalizavusi 2013 m. birželio 13 d., 2014 m. vasario 10 d. ir 2014 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus atsakymus ir papildomą medžiagą, Komisija padarė galutinę išvadą, kad nurodytomis nacionalinėmis įgyvendinimo priemonėmis Lietuvos Respublika neįvykdė savo prievolių pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punktą ir 22 straipsnį, nes nesuteikė Europos Sąjungos piliečiams, kurie nėra Lietuvos piliečiai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje, teisės tapti politinių partijų nariais, jeigu jie netenkina šių sąlygų: būti nuolatiniais Lietuvos gyventojais, būti be pertraukos pragyvenus Lietuvoje pastaruosius 5 metus ir nebūti kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais. 2018 m. sausio 25 d.
2018 m. sausio 25 d. Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnio pirma pastraipa, pareiškė pagrįstą nuomonę dėl prievolių pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punktą ir 22 straipsnį nevykdymo (pažeidimas Nr. 2012/2116). Europos Komisijos nuomone, tai, kad Lietuvoje gyvenantiems ir jos piliečiais nesantiems Europos Sąjungos piliečiams nesuteikiama teisė būti politinės partijos nariais, jeigu jie netenkina minėtų sąlygų, yra nesuderinama su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 ir 22 straipsniais. Nepaisant pagal Lietuvos teisę esančių galimybių nebūnant politinės partijos nariu būti kandidatu per vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimus, Europos Komisija mano, kad galimybė visapusiškai naudotis politinėmis partijomis ir jų infrastruktūra yra esminis rinkimų kovos ir atitinkamai veiksmingo naudojimosi teise būti kandidatu, kurie pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suteikiama kitų valstybių narių piliečiams, veiksnys. Europos Komisija pažymėjo, kad galimybė naudotis partijos infrastruktūra turi tiesioginės įtakos kandidatų galimybėms reklamuoti savo programas ir, atitinkamai, jų galimybei konkuruoti dėl rinkėjų paramos. Siekiant Lietuvos Respublikos teisės aktais įvykdyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintą reikalavimą užtikrinti piliečiams, kurie nėra tos šalies piliečiai, tokias pačias sąlygas, kaip ir tos valstybės piliečiams, dalyvauti politinių partijų veikloje, parengtame įstatymo projekte yra numatyta, kad politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat teisę gyventi Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įgiję Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, sulaukę 18 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktai suteikia teisę kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, kurie gyvena jų teritorijoje, steigti politines partijas ir būti politinių partijų nariais.
Pavyzdžiui, Belgijoje, Danijoje, Švedijoje ar Nyderlanduose gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai gali tapti politinės partijos nariais ar steigėjais. Prancūzijoje politinių partijų steigimas ir buvimas politinės partijos nariu nėra ribojami kitų valstybių narių piliečiams. Pagal Bulgarijos politinių partijų įstatymą bet koks Europos Sąjungos pilietis gali dalyvauti politinių partijų steigime ir jų veikloje. Europos Komisija nutraukė prieš Graikiją pradėtą pažeidimo procedūrą, kadangi pagal Graikijos teisinį reglamentavimą visi Europos Sąjungos piliečiai gali dalyvauti politinių partijų steigime ir veikloje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, būtina priimti galiojančių Politinių partijų įstatymo nuostatų pakeitimus, kuriais būtų įgyvendinama Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie nėra gyvenamosios vietos valstybės narės piliečiai, turėtų lygias galimybes kartu su Lietuvos piliečiais visapusiškai pasinaudoti savo teise dalyvauti politiniame gyvenime. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad Lietuvos teisės aktais būtų vykdomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintas reikalavimas užtikrinti piliečiams, kurie nėra gyvenamosios vietos šalies piliečiai, teisę būti kandidatais per vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimus tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiams.
Priėmus įstatymo projektą, Europos Sąjungos piliečiams, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, nebus taikomi papildomi reikalavimai siekiant tapti politinės partijos nariais, taip pat jie galės būti politinių partijų steigėjais, todėl turės lygias galimybes kartu su Lietuvos piliečiais visapusiškai pasinaudoti savo teise dalyvauti politinėje veikloje ir rinkimų metu būti išrinktiems į Europos Parlamentą arba vietos savivaldos tarybas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Teisingumo ministerija. Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamentas (direktorė Jolita Sinkevičiūtė, tel. 266 2993, el. paštas [email protected]). Tiesioginis įstatymo projekto rengėjas – Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Žana Jerochovienė (tel. 266 2913, el. paštas [email protected]). 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu pagal Politinių partijų įstatymą teisė tapti politinės partijos nariu suteikiama 18 metų sulaukusiems Lietuvos piliečiams. Ši teisė taip pat suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Europos Sąjungos piliečiams, tačiau tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) jie yra įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje;
2) be pertraukos pragyveno Lietuvoje pastaruosius 5 metus; 3) nėra kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais.
Tokie reikalavimai riboja Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, galimybes visapusiškai dalyvauti politinėje veikloje ir jie negali pasinaudoti teise politinės partijos veikloje atstovauti toms politinėms idėjoms, kurių neremia kitos veikiančios partijos. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą politinių partijų steigėjais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad teisę steigti politinę partiją ir būti Lietuvos Respublikoje įsteigtos politinės partijos nariu turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įgijęs Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris pagal šį įstatymą bus suprantamas kaip kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytomis sąlygomis įgijęs teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos teisinį reglamentavimą, Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir jo šeimos nariai, kurie teisėtai atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir atitinkantys bent vieną iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 101 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, tai yra atvyko dirbti, mokytis ar studijuoti, turi pakankamai išteklių pragyventi sau ir savo šeimos nariams, įgyja teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje gyvenantys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą turi deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Pažymėtina ir tai, kad savo gyvenamąją vietą privalo deklaruoti ir Lietuvos Respublikoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai. Taigi, pagal naujai siūlomą reglamentavimą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, teisėtai atvykusiam į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu 3 mėnesių terminui ir deklaravusiam savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, suteikiama teisė tapti Lietuvos Respublikoje steigiamos politinės partijos steigėju ar jau įregistruotos politinės partijos nariu. Tokiu būdu Lietuva galės užtikrinti savo įsipareigojimų įgyvendinimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punktą ir 22 straipsnį. Priėmus įstatymo projektą, Europos Sąjungos piliečiams, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, nebus taikomi papildomi reikalavimai tapti politinės partijos nariais, jie galės būti politinių partijų steigėjais, todėl turės lygias galimybes kartu su Lietuvos piliečiais visapusiškai pasinaudoti savo teise dalyvauti politinėje veikloje ir rinkimų metu būti išrinktiems į Europos Parlamentą arba vietos savivaldos tarybas.
Priėmus įstatymo projektą, Komisija dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo neturėtų kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kuris, vadovaudamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 260 straipsnio 2 dalimi, galėtų Lietuvai paskirti finansines sankcijas. Tinkamai įvykdžius Komisijos reikalavimus, nurodytus pagrįstoje nuomonėje, Komisija priims sprendimą nutraukti Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2012/2116. Tokiu būdu bus išvengta galimų didelių finansinių baudų dėl reikalavimų, nurodytų Komisijos pagrįstoje nuomonėje, nevykdymo ar netinkamo įvykdymo bei atitinkamai bus išvengta galimų neigiamų pasekmių Lietuvos valstybės biudžetui. Siekiant mažinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimamų teisės aktų skaičių, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad politinių partijų narių sąrašai Teisingumo ministerijai teikiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kadangi Teisingumo ministerija yra Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos valdytoja ir tvarkytoja, politinių partijų narių sąrašai turėtų būti teikiami Teisingumo ministerijos nustatyta tvarka. Siūloma atidėti įstatymo įsigaliojimo datą iki 2018 m. liepos 1 d., kadangi įstatymo įsigaliojimui būtina parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, taip pat patikslinti Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos specifikaciją ir nuostatus. 5.
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma, nes bus pašalintas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų neatitikimas Europos Sąjungos teisės aktams ir bus išvengta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros. Priėmus įstatymo projektą, Europos Sąjungos piliečiams, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, bus sudarytos lygios galimybės kartu su Lietuvos piliečiais visapusiškai pasinaudoti savo teise dalyvauti politinėje veikloje ir rinkimų metu būti išrinktiems į Europos Parlamentą arba vietos savivaldos tarybas. Pažymėtina, kad atskiros Europos Sąjungos valstybės (Suomija, Prancūzija, Liuksemburgas, Švedija, Nyderlandai ir kt.) neriboja kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, kurie gyvena jų teritorijoje, teisių steigti politines partijas ir būti jų nariais. Tokiu būdu Lietuvai užtikrinus savo prievolių pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punktą ir 22 straipsnį įvykdymą, Komisija priims sprendimą nutraukti Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2012/2116, bus išvengta galimų didelių finansinių baudų dėl Komisijos reikalavimų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo ir atitinkamai bus išvengta galimų neigiamų pasekmių Lietuvos valstybės biudžetui. Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8.
būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą įstatymo projektą, galiojančių įstatymų keisti ar jų panaikinti arba priimti naujų nebūtina. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamos naujos sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus įstatymą, Vyriausybė pripažins netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 153 „Dėl politinių partijų narių sąrašų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 800 „Dėl politinių partijų, ketinančių dalyvauti rinkimuose, narių sąrašų pateikimo taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, taip pat įgalios Teisingumo ministeriją patvirtinti politinių partijų narių sąrašų pateikimo tvarką. Teisingumo ministerija, kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, iki numatyto įstatymo įsigaliojimo turės patvirtinti Politinių partijų narių sąrašų pateikimo tvarkos aprašą, taip pat pakeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. vasario 22 dienos įsakymu Nr.
1R-60 patvirtintus Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos nuostatus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės fondų lėšų įstatymo įgyvendinimas nereikalauja. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl įstatymo projekto specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „politinė partija“,
„Europos Sąjunga“, „rinkimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Įstatymo projektą prašome svarstyti skubos tvarka, nes nepriėmus įstatymo projekto toliau bus vykdoma Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra ir Lietuvai gali grėsti finansinės sankcijos. Vidaus reikalų ministras, laikinai einantis teisingumo ministro pareigas Eimutis Misiūnas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 preambulės, 1, 2, 3, 4, 5, 8 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) parengimą paskatino Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų neatitikimas Europos Sąjungos teisės aktams. Pirmą kartą parengtas įstatymo projektas po pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui 2018 m. gegužės 22 d. posėdžio metu buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti. Įstatymo projekte buvo numatyta, kad politinės partijos nariais gali būti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje įgiję Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, sulaukę
Respublikos Seimo narių išsakytas pastabas, Europos Komisijos atstovų 2018 m. liepos 9 d. susitikime pateiktą nuomonę dėl Lietuvoje gyvenančių ir jos piliečiais nesančių Europos Sąjungos piliečių teisės vienodomis sąlygomis kartu su Lietuvos piliečiais būti politinės partijos nariais, taip pat išanalizavus Europos Sąjungos valstybių ir ypatingai kaimyninių šalių (Estijos, Lenkijos, Latvijos) pateiktą informaciją dėl jų valstybėse politinėms partijoms taikomo teisinio reguliavimo, parengtas patobulintas įstatymo projektas. Tai yra kompromisinis įstatymo projekto variantas, kadangi Europos Komisijai neformaliam derinimui buvo pateiktas įstatymo projektas, kuriame buvo numatytas vienerių metų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių pragyvenimo Lietuvoje laikotarpis.
2018 m. spalio 16 d. neformalaus derinimo su Europos Komisija metu buvo pateikta pozicija, kad įstatymo projekte siūlomas vienerių metų pragyvenimo Lietuvoje terminas galimai diskriminuoja kitų valstybių piliečius, kurie nori tapti Lietuvos Respublikos politinių partijų nariais, todėl tokia įstatymo projekto nuostata nepriimtina. 2010 m. liepos 27 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) pateikė Lietuvai preliminarią nuomonę, kad tuo metu galiojusiais Lietuvos teisės aktais, pagal kuriuos teisė steigti politinę partiją ir tapti jos nariu suteikiama tik Lietuvos piliečiams, gali būti pažeistas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (tolau – SESV) 22 straipsnis. Komisija, išnagrinėjusi Lietuvos valdžios institucijų 2010 m. rugsėjo 30 d. atsakymą, 2013 m. balandžio 26 d. pateikė Lietuvos Respublikai oficialų pranešimą (SG(2013)D/5835), kuriame atkreipė dėmesį į Lietuvos teisės aktų neatitiktį SESV 20 straipsnio 2 dalies b punktui ir 22 straipsniui. Išanalizavusi 2013 m. birželio 13 d., 2014 m. vasario 10 d. ir 2014 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus atsakymus ir papildomą medžiagą, Komisija padarė galutinę išvadą, kad nurodytomis nacionalinėmis įgyvendinimo priemonėmis Lietuvos Respublika neįvykdė savo prievolių pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punktą ir 22 straipsnį, nes nesuteikė Europos Sąjungos piliečiams, kurie nėra Lietuvos piliečiai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje, teisės tapti politinių partijų nariais, jeigu jie netenkina šių sąlygų: būti nuolatiniais Lietuvos gyventojais, būti be pertraukos pragyvenus Lietuvoje pastaruosius 5 metus ir nebūti kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais. 2018 m. sausio 25 d.
2018 m. sausio 25 d. Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnio pirma pastraipa, pareiškė pagrįstą nuomonę dėl prievolių pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punktą ir 22 straipsnį nevykdymo (pažeidimas Nr. 2012/2116). Europos Komisijos nuomone, tai, kad Lietuvoje gyvenantiems ir jos piliečiais nesantiems Europos Sąjungos piliečiams nesuteikiama teisė būti politinės partijos nariais, jeigu jie netenkina minėtų sąlygų, yra nesuderinama su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 ir 22 straipsniais. Nepaisant pagal Lietuvos teisę esančių galimybių nebūnant politinės partijos nariu būti kandidatu per vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimus, Europos Komisija mano, kad galimybė visapusiškai naudotis politinėmis partijomis ir jų infrastruktūra yra esminis rinkimų kovos ir atitinkamai veiksmingo naudojimosi teise būti kandidatu, kurie pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suteikiama kitų valstybių narių piliečiams, veiksnys. Europos Komisija pažymėjo, kad galimybė naudotis partijos infrastruktūra turi tiesioginės įtakos kandidatų galimybėms reklamuoti savo programas ir, atitinkamai, jų galimybei konkuruoti dėl rinkėjų paramos. Siekiant Lietuvos Respublikos teisės aktais įvykdyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintą reikalavimą užtikrinti piliečiams, kurie nėra tos šalies piliečiai, tokias pačias sąlygas, kaip ir tos valstybės piliečiams, dalyvauti politinių partijų veikloje, parengtame įstatymo projekte yra numatyta, kad politinės partijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat teisę gyventi Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įgiję Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, kurie ne mažiau kaip pastaruosius šešis mėnesius gyveno Lietuvoje.
Įstatymo projekte atsisakyta dabar galiojančių reikalavimų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat be pertraukos pragyventi Lietuvoje pastaruosius 5 metus. Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, pageidaujantys tapti Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės partijos nariu, negali priklausyti kitų šalių partijoms ar politinėms organizacijoms, išskyrus jų narystę Europos politinėse partijose, kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (toliau
Švedijoje ar Nyderlanduose gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai gali tapti politinės partijos nariais ar net steigėjais. Prancūzijoje politinių partijų steigimas ir buvimas politinės partijos nariu nėra ribojami kitų valstybių narių piliečiams.
Pagal Bulgarijos politinių partijų įstatymą bet koks Europos Sąjungos pilietis gali dalyvauti politinių partijų steigime ir jų veikloje. Europos Komisija nutraukė prieš Graikiją pradėtą pažeidimo procedūrą, kadangi pagal Graikijos teisinį reglamentavimą visi Europos Sąjungos piliečiai gali dalyvauti politinių partijų steigime ir veikloje. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, gyvenantys Estijoje ir turintys joje deklaruotą gyvenamąją vietą, gali būti Estijoje registruotos politinės partijos nariais. Latvijos teisės aktai numato vienodas sąlygas Latvijos piliečiams ar Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams tapti Latvijoje veikiančių politinių partijų nariais. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad Lietuvos teisės aktais būtų vykdomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintas reikalavimas užtikrinti piliečiams, kurie nėra gyvenamosios vietos šalies piliečiai, teisę būti kandidatais per vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimus tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiams. Priėmus įstatymo projektą, Europos Sąjungos piliečiams, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, nebus taikomi nepagrįsti ir neproporcingi reikalavimai siekiant tapti politinės partijos nariais, todėl jie turės lygias galimybes kartu su Lietuvos piliečiais visapusiškai pasinaudoti savo teise dalyvauti politinėje veikloje ir rinkimų metu būti išrinktiems į Europos Parlamentą arba vietos savivaldos tarybas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Teisingumo ministerija. Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento (direktorė Jolita Sinkevičiūtė, tel. 266 2993, el. paštas [email protected]) Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus (vedėja Reda Nikrėvičė, tel. 266 2928, el. paštas [email protected]) patarėja Žana Jerochovienė (tel.
teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu pagal Politinių partijų įstatymą teisė tapti politinės partijos nariu suteikiama 18 metų sulaukusiems Lietuvos piliečiams. Ši teisė taip pat suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Europos Sąjungos piliečiams, tačiau tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) jie yra įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje; 2) be pertraukos pragyveno Lietuvoje pastaruosius 5 metus; 3) nėra kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais. Tokie reikalavimai riboja Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, galimybes visapusiškai dalyvauti politinėje veikloje ir jie negali pasinaudoti teise politinės partijos veikloje atstovauti toms politinėms idėjoms, kurių neremia kitos veikiančios partijos, tuo pažeidžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punkto ir 22 straipsnio nuostatas. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tapti Lietuvos Respublikoje įsteigtos politinės partijos nariu turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įgijęs Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris pagal šį įstatymą bus suprantamas kaip kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytomis sąlygomis įgijęs teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pagal Lietuvos Respublikos teisinį reglamentavimą, Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir jo šeimos nariai, kurie teisėtai atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir atitinkantys bent vieną iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 101 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, tai yra atvyko dirbti, mokytis ar studijuoti, turi pakankamai išteklių pragyventi sau ir savo šeimos nariams, įgyja teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Siekiant nustatyti glaudesnius Europos Sąjungos valstybių narių piliečių ryšius su Lietuvos Respublika, gilesnį ir sąmoningesnį Lietuvos visuomeninių santykių, taip pat politinių tradicijų suvokimą bei išvengti galimo trečiųjų valstybių poveikio politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje, taip pat siekių, kad šioms valstybėms palankios politinės jėgos galėtų iškelti savo kandidatus rinkimuose ir turėtų atstovus valdžios institucijose, įstatymo projekte siūloma nustatyti tam tikrus saugiklius. Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, pageidaujantis tapti įsteigtos politinės partijos nariu, turėtų Lietuvos Respublikoje pragyventi ne mažiau kaip šešis mėnesius. Pažymėtina, kad įstatymo projektas koreliuoja su Lietuvos Respublikoje galiojančiais fiskaliniais įstatymais, kuriuose numatyta, kad gyventojas tampa nuolatiniu ir moka valstybei mokesčius, kai pragyveno Lietuvoje ne mažiau kaip 6 mėnesius.
Todėl pasirinktas 6 mėnesių laikotarpis Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui pragyventi Lietuvoje yra vertinamas kaip pakankamas pragyvenimo terminas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atliktame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime už 2017 metus perspėjama apie galimą trečiųjų valstybių poveikį 2019 m. Lietuvoje vyksiantiems Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimams. Šiame kontekste buvo įvertinta rizika, kad kai kurios Europos Sąjungos valstybės, pavyzdžiui Kipro Respublika, pakankamai lengvai ir atvirai per mažiau negu 6 mėnesių laikotarpį suteikia savo valstybės pilietybę stambiems investuotojams iš trečiųjų valstybių, kurie, turėdami Europos Sąjungos pilietybę kartu su savo valstybės pilietybe, galėtų įtakoti ne tik pilietybę suteikusios valstybės, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, politinį gyvenimą. Nustatant papildomus saugiklius buvo įvertintas ir tas faktas, kad dalyvavimas politinių partijų veikloje yra reikšmingas ne tik siekiant dalyvauti vietos savivaldos ar Europos Parlamento rinkimuose, bet ir dalyvaujant nacionaliniuose Lietuvos Respublikos Prezidento ar Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose ir formuojant nacionalinę politiką apskritai. Todėl šiuo aspektu glaudesni Europos Sąjungos valstybių narių piliečių ryšiai su Lietuvos Respublika, Lietuvos politinių tradicijų suvokimas yra ypač svarbūs ir bent minimalaus pragyvenimo Lietuvos Respublikoje termino nustatymas galėtų sumažinti rizikas trečiosioms valstybėms įtakoti ir paveikti Lietuvos Respublikos rinkimų procesus ir vidaus politikos formavimą.
Siekiant užtikrinti piliečiams, kurie nėra tos šalies piliečiai, tokias pačias sąlygas, kaip ir tos valstybės piliečiams, dalyvauti politinių partijų veikloje, parengtame įstatymo projekte taip pat yra numatyta, kad politinės partijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir teisę gyventi Lietuvos Respublikoje įgiję Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, jeigu jie nėra kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais. Narystės reikalavimas netaikomas narystei Europos politinėse partijose, kurių steigiamą ir veiklą reglamentuoja Reglamentas Nr. 1141/2014. Siekiant nustatyti, ar politinių partijų nariai atitinka Politinių partijų įstatymo 5 straipsnyje numatytus reikalavimus, Teisingumo ministerijai teikiamuose politinių partijų narių sąrašuose nurodomas politinės partijos naro vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, asmens kodas ir pilietybė. Kadangi Teisingumo ministerija asmens duomenis renka aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais, toks duomenų tvarkymas atitinka 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB) (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) 6 straipsnio 1 dalies c) papunktyje nurodytų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų. Taigi, pagal naujai siūlomą reglamentavimą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, teisėtai atvykusiam į Lietuvos Respubliką, suteikiama teisė tapti Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės partijos nariu.
Tokiu būdu Lietuva galės užtikrinti savo įsipareigojimų įgyvendinimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punktą ir 22 straipsnį. Priėmus įstatymo projektą, Europos Sąjungos piliečiams, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, nebus taikomi nepagrįsti reikalavimai tapti politinės partijos nariais, todėl jie turės vienodas galimybes kartu su Lietuvos piliečiais visapusiškai pasinaudoti savo teise dalyvauti politinėje veikloje ir rinkimų metu būti išrinktiems į Europos Parlamentą arba vietos savivaldos tarybas. Priėmus įstatymo projektą, Komisija neturės pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo. Tinkamai įvykdžius Komisijos reikalavimus, Komisija turėtų priimti sprendimą nutraukti Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2012/2116. Tokiu būdu bus išvengta galimų didelių finansinių baudų ir atitinkamai bus išvengta galimų neigiamų pasekmių Lietuvos valstybės biudžetui. Siekiant mažinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimamų teisės aktų skaičių, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad politinių partijų narių sąrašai Teisingumo ministerijai teikiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kadangi Teisingumo ministerija yra Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos valdytoja ir tvarkytoja, politinių partijų narių sąrašai turėtų būti teikiami Teisingumo ministerijos nustatyta tvarka. Taip pat įstatymo projekte siūloma sutrumpinti pranešimo apie politinių partijų narių sąrašų atitikimą įstatymo reikalavimams pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai terminą, nes politinių partijų narių sąrašai teikiami elektroniniu būdu informacinės sistemos pagalba, todėl jų patikrinimas ir apdorojimas vyksta operatyviai.
Siūloma atidėti įstatymo įsigaliojimo datą iki 2019 m. sausio 1 d., kadangi įstatymo įsigaliojimui būtina parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, taip pat patikslinti Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos specifikaciją ir nuostatus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma, nes bus pašalintas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų neatitikimas Europos Sąjungos teisės aktams ir bus išvengta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros. Priėmus įstatymo projektą, Europos Sąjungos piliečiams, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, bus sudarytos vienodos galimybės kartu su Lietuvos piliečiais visapusiškai pasinaudoti savo teise dalyvauti politinėje veikloje ir rinkimų metu būti išrinktiems į Europos Parlamentą arba vietos savivaldos tarybas. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktai suteikia teisę kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, kurie gyvena jų teritorijoje, būti politinių partijų nariais (pavyzdžiui, Estijoje, Latvijoje, Belgijoje, Danijoje, Švedijoje ar Nyderlanduose gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai gali tapti veikiančių politinių partijų nariais). Tokiu būdu Lietuvai užtikrinus savo prievolių pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punktą ir 22 straipsnį įvykdymą, Komisija priims sprendimą nutraukti Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr.
2012/2116, bus išvengta galimų didelių finansinių baudų dėl Komisijos reikalavimų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo ir atitinkamai bus išvengta galimų neigiamų pasekmių Lietuvos valstybės biudžetui. Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą įstatymo projektą, galiojančių įstatymų keisti ar jų panaikinti arba priimti naujų nebūtina. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamos naujos sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
rengėjai Priėmus įstatymą, Vyriausybė pripažins netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 153 „Dėl politinių partijų narių sąrašų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 800 „Dėl politinių partijų, ketinančių dalyvauti rinkimuose, narių sąrašų pateikimo taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, taip pat įgalios Teisingumo ministeriją patvirtinti politinių partijų narių sąrašų pateikimo tvarką. Teisingumo ministerija, kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, iki numatyto įstatymo įsigaliojimo turės patvirtinti Politinių partijų narių sąrašų pateikimo tvarkos aprašą, taip pat pakeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. vasario 22 dienos įsakymu Nr. 1R-60 patvirtintus Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos nuostatus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės fondų lėšų įstatymo įgyvendinimas nereikalauja. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl įstatymo projekto specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „politinė partija“,
„Europos Sąjunga“, „rinkimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Įstatymo projektą prašome svarstyti skubos tvarka, nes nepriėmus įstatymo projekto toliau bus vykdoma Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra ir Lietuvai gali grėsti finansinės sankcijos. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto nuostatų matyti, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečių teisė būti politinės partijos steigėjais ir nariais būtų siejama ne tik su teisės gyventi Lietuvos Respublikoje įgijimu (pažymos, patvirtinančios Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisę laikinai ar nuolat gyventi išdavimu), bet ir gyvenamosios vietos deklaravimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos piliečiams analogiškas reikalavimas projekte nėra nustatytas. Asmenų pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą yra nustatyta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį deklaruoti gyvenamąją vietą privalo Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų. Lietuvos Respublikos piliečiams ši pareiga kyla, jeigu jie yra gimę ir gyvena Lietuvos Respublikoje ir jeigu jie atvyksta į Lietuvos Respubliką ir čia gyvena ilgiau kaip 183 dienas per metus. Taigi, pagal teikiamą projektą politinės partijos steigėjais ir nariais galėtų būti ir negyvenantys Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai, atvykę į Lietuvos Respubliką ir gyvenantys joje trumpiau nei 183 dienas per metus. Kelia abejonių, ar tokiu teisiniu reguliavimu būtų įvykdytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punkte bei 22 straipsnyje nustatytas reikalavimas užtikrinti piliečiams, kurie nėra tos šalies piliečiai, tokias pačias sąlygas, kaip ir tos valstybės piliečiams, dalyvauti politinių partijų veikloje.
Šiame kontekste papildomai atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalį politinės partijos, teikdamos Teisingumo ministerijai savo politinės partijos narių sąrašą, turi be kita ko nurodyti ir politinių partijų narių gyvenamosios vietos adresą. Ši projekto nuostata suponuoja, kad politinių partijų nariai – tiek Lietuvos Respublikos piliečiai, tiek ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai turi būti deklaravę savo gyvenamąją vietą. Siūlytume suvienodinti teikiamo projekto nuostatas, susijusias su reikalavimu deklaruoti gyvenamąją, Lietuvos Respublikos piliečiams bei Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, tokiu būdu užtikrinant jiems vienodas sąlygas tapti politinių partijų steigėjais ir nariais. 2. Svarstytina, ar projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nustatytas reikalavimas politinėms partijoms pateikiant Teisingumo ministerijai politinių partijų narių sąrašą, be kita ko nurodyti ir politinių partijų narių asmens kodus ir atitinkamai Teisingumo ministerijos teisė tvarkyti šiuos asmens duomenis, atitinka kurią nors iš 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB) (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5)
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesį, kad projekto 7 straipsniu keičiamo Politinių partijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio nuostata (išdėstyta paskutiniame šios dalies sakinyje), ta apimtimi, kuria įtvirtinama Teisingumo ministerijos pareiga ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 10 dienos ir iki spalio 10 dienos pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai, ar politinės partijos narių skaičius atitinka šio įstatymo reikalavimus savo esme yra tapati projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatai “Pažymą apie politinių partijų atitiktį įstatymų reikalavimams dėl politinės partijos narių skaičiaus Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 10 dienos ir iki spalio 10 dienos pateikia Teisingumo ministerija“. Palyginus šias nuostatas, matyti, kad jos skiriasi tik tuo, kad Teisingumo ministerijos patikrinti duomenys dėl politinės partijos narių skaičiaus atitikties įstatymo reikalavimams išdėstomi Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiamoje “pažymoje”. Mūsų nuomone, Teisingumo ministerijos Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiamo dokumento (kuriame būtų nurodyti duomenys apie politinių partijų atitiktį įstatymo reikalavimams dėl politinės partijos narių skaičiaus) formos įtvirtinimas įstatyme nėra teisiškai reikšmingas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo glaustumo, siūlytina pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalį.
Šią dalį siūlytina pripažinti netekusia galios ir dėl to, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiamoje pažymoje nurodomi duomenys apie politinių partijų atitiktį
„įstatymų reikalavimams“ dėl politinės partijos narių skaičiaus,
nors toks reikalavimas dėl skaičiaus yra įtvirtintas tik šiame – Politinių partijų įstatyme (jo 5 straipsnio 3 dalyje), o ir šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, taip pat projekto 7 straipsniu kečiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje reikalavimas dėl politinės partijos narių skaičiaus yra siejamas vien su atitiktimi šio (Politinių partijų) įstatymo nustatytiems reikalavimams. 2. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę atkreipiame dėmesį į projekto 9 straipsnyje siūlomas įtvirtinti įstatymo įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo datas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Aušrinė Norkienė, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vadovė Jolita Sinkevičiūtė, grupės patarėja Žana Jerochovienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-058 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Atkreipiame dėmesį, kad projekto 7 straipsniu keičiamo Politinių partijų įstatymo (toliau
metų kovo 10 dienos ir iki spalio 10 dienos pateikia Teisingumo ministerija“. Palyginus šias nuostatas, matyti, kad jos skiriasi tik tuo, kad Teisingumo ministerijos patikrinti duomenys dėl politinės partijos narių skaičiaus atitikties įstatymo reikalavimams išdėstomi Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiamoje “pažymoje”. Mūsų nuomone, Teisingumo ministerijos Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiamo dokumento (kuriame būtų nurodyti duomenys apie politinių partijų atitiktį įstatymo reikalavimams dėl politinės partijos narių skaičiaus) formos įtvirtinimas įstatyme nėra teisiškai reikšmingas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo glaustumo, siūlytina pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalį.
Šią dalį siūlytina pripažinti netekusia galios ir dėl to, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiamoje pažymoje nurodomi duomenys apie politinių partijų atitiktį „įstatymų reikalavimams“ dėl politinės partijos narių skaičiaus, nors toks reikalavimas dėl skaičiaus yra įtvirtintas tik šiame – Politinių partijų įstatyme (jo 5 straipsnio 3 dalyje), o ir šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, taip pat projekto 7 straipsniu kečiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje reikalavimas dėl politinės partijos narių skaičiaus yra siejamas vien su atitiktimi šio (Politinių partijų) įstatymo nustatytiems reikalavimams. Pritarti Siūloma pripažinti netekusia galios Politinių partijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį (projekto 8 straipsnis), kadangi Teisingumo ministerijos pareiga informuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją apie politinių partijų atitiktį Politinių partijų įstatymo reikalavimams numatyta minėto įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje, kuri išdėstyta projekto 7 straipsnyje. 2
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-059
į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę atkreipiame dėmesį į projekto 9 straipsnyje siūlomas įtvirtinti įstatymo įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo datas. Pritarti Siūloma numatyti, kad įstatymas įsigalioja nuo 2019 m. kovo 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki 2019 m. vasario 28 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta 7.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XIIIP-2107(3) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7 , prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra
Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2107(3) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė