Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymO nr. i-830 2, 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
2 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „2 straipsnis. Tiesioginio valdymo laikinas įvedimas
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, kai yra šio straipsnio 3 dalyje nustatyti (-as) pagrindai (-as). 2. Tiesioginis valdymas negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai nuo Seimo nutarimo dėl laikino tiesioginio valdymo įvedimo priėmimo iki savivaldybės tarybos kadencijos pabaigos liko mažiau kaip vieneri metai. Tokiu atveju Šiais atvejais tiesioginis valdymas gali būti įvedamas iki savivaldybės tarybos kadencijos pabaigos. 1) Laikinas ad hoc tiesioginis valdymas remiantis šio straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punktais įvedamas tik tam laikui, kol Vyriausybės įgaliotinis priima sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punkto pažeidimus;
ad hoc tiesioginis valdymas remiantis šio straipsnio 3 dalies 6
vykdyti savo įgaliojimų. 3.
3Tiesioginis valdymas savivaldybės teritorijoje gali būti laikinai įvedamas,
jeigu:
bei konstitucinę santvarką;
šiurkščiai pažeidinėja Lietuvos Respublikos Konstituciją bei įstatymus;
konstatuoja, kad savivaldybės taryba pažeidinėja Lietuvos Respublikos Konstituciją ar įstatymus, tačiau šie pažeidimai nėra šiurkštūs;
4) 3) savivaldybės taryba per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą laiką nepaskiria mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, nesudaro savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto ir (ar) nepaskiria šio komiteto pirmininko, nesudaro Vietos savivaldos įstatyme nustatytų savivaldybės tarybos komisijų ir (ar) nepaskiria šių komisijų pirmininkų;
5) 4) 2 ketvirčius iš eilės nevyksta savivaldybės tarybos posėdžiai;
6) 5) Vyriausioji rinkimų komisija pakartotinių rinkimų į savivaldybės tarybą rezultatus pripažino negaliojančiais;
7) 6) savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje. 4. Pasiūlymą laikinai įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje šio straipsnio 3 dalies 1–5 4 punktuose nustatytais pagrindais Seimui teikia Vyriausybė. 5. Pasiūlymą laikinai įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje šio straipsnio
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 6. Pasiūlymą laikinai įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje šio straipsnio 3 dalies 7 6 punkte nustatytu pagrindu Seimui teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, jeigu Seimas priima sprendimą savivaldybės teritorijoje įvesti nepaprastąją padėtį, arba Respublikos Prezidentas savo dekrete dėl nepaprastosios padėties įvedimo. 7.
tiesioginį valdymą šio straipsnio 3 dalies 1,2,5,6 1-5 punktų pagrindais, nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą. Šiuo atveju naujai išrinktos savivaldybės tarybos kadencija baigiasi tuo laiku ir ta pačia tvarka, kaip būtų pasibaigusi įgaliojimų netekusios savivaldybės tarybos kadencija. 8. Laikino ad hoc tiesioginio valdymo, įvesto pagal šio straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punktą, metu pašalinus nustatytus pažeidimus, Vyriausybė, gavusi Vyriausybės įgaliotinio teikimą, priima sprendimą dėl sustabdytų įgaliojimų grąžinimo savivaldybės tarybai. 9. 8. Pasibaigus laikino ad hoc tiesioginio valdymo, įvesto pagal remiantis šio straipsnio 3 dalies 6 punktu 7 punktą, terminui, savivaldybės taryba, vykdžiusi įgaliojimus iki laikino ad hoc tiesioginio valdymo įvedimo, tęsia jų vykdymą iki kadencijos pabaigos.“
3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės taryba ir tarybos nariai po laikino tiesioginio valdymo įvedimo
savivaldybės teritorijoje netenka įgaliojimų, išskyrus atvejus, kai laikinas ad hoc tiesioginis valdymas laikinai įvedamas remiantis 2 straipsnio 3 dalies 6 punktu 3, 4 ar 7 punktais. Šiuo atveju tarybos ir tarybos narių įgaliojimai laikino ad hoc tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi.“3 straipsnis. 4 straipsnio 3 dalies papildymas
4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausybės įgaliotinio ir jo pavaduotojo įgaliojimai pasibaigia, kai prisiekia
naujai išrinkta savivaldybės taryba išrenka merą. 1) Jeigu laikinas ad hoc tiesioginis valdymas įvestas pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punktą, Vyriausybės įgaliotinio ir jo pavaduotojo įgaliojimai pasibaigia, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl sustabdytų įgaliojimų grąžinimo savivaldybės tarybai ir negalėjusi vykdyti įgaliojimų savivaldybės taryba posėdyje priima sprendimą dėl savo įgaliojimų vykdymo.
Vyriausybės įgaliotinis ir jo pavaduotojas iš pareigų atleidžiami Vyriausybės nutarimu. 2) Jeigu laikinas ad hoc tiesioginis valdymas įvestas pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 6 punktu 7 punktą, Vyriausybės įgaliotinio ir jo pavaduotojo įgaliojimai pasibaigia, kai pasibaigia įvesto laikino ad hoc tiesioginio valdymo terminas ir negalėjusi vykdyti įgaliojimų savivaldybės taryba posėdyje priima sprendimą dėl savo įgaliojimų vykdymo. Vyriausybės įgaliotinis ir jo pavaduotojas iš pareigų atleidžiami Vyriausybės nutarimu. “4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas1 Pakeisti 5 straipsnį išdėstant jį taip:
„1. Vyriausybės įgaliotinis priima savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtus
sprendimus, kurie būtini Vietos savivaldos įstatymo nustatytoms savivaldybių funkcijoms įgyvendinti, ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, taip pat vykdo kitus savivaldybės tarybos ir mero įgaliojimus.
Vyriausybės įgaliotinis nepriima sprendimų ir nevykdo įgaliojimų, kurie galimi tik tuo atveju, kai veikia savivaldybės taryba (t. y. dėl savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo, mero rinkimo ir mero pavaduotojo skyrimo, savivaldybės tarybos komitetų, komisijų ir kolegijos sudarymo, kontrolės komiteto pirmininko rinkimo ir jo pavaduotojo skyrimo, sprendimų dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus, dėl savivaldybės tarybos narių delegavimo į regionines tarybas bei komisijas, neteikia siūlymų dėl savivaldybių gyvenamųjų vietovių herbų tvirtinimo, savivaldybės simbolių tvirtinimo, dėl savivaldybės piliečio garbės vardo suteikimo, dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl savivaldybės tarybos veiklos planavimo, taip pat sprendimų, kurie nėra priskirti savivaldybės tarybai), išskyrus atvejus, kuomet laikinasis ad hoc tiesioginis valdymas įvedamas pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punktą. 2. Vyriausybės įgaliotinis, laikydamas, kad savivaldybės institucijų sprendimai, priimti iki laikino tiesioginio valdymo įvedimo, arba jų pagrindu sudaryti sandoriai neatitinka Konstitucijos ar įstatymų, kreipiasi į Vyriausybės atstovą, kad šis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka imtųsi reikiamų priemonių. 3. Nepaprastosios padėties metu Vyriausybės įgaliotinis užtikrina, kad savivaldybės teritorijoje būtų vykdomi Nepaprastosios padėties įstatymo reikalavimai. 4. Laikino ad hoc tiesioginio valdymo metu, kuris buvo įvestas pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punktą, Vyriausybės įgaliotinis priima sprendimus tik pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punkto pažeidimus. 5. 4.
valstybės tarnautojus ir mero priimamus kitus darbuotojus įstatymų nustatytais pagrindais iš pareigų atleidžia Vyriausybės įgaliotinis. Jis turi teisę į atleistų karjeros valstybės tarnautojų pareigas paskirti valstybės tarnautojus, į atleistų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas tuo pačiu pagrindu paskirti kitus asmenis, į atleistų pagal darbo sutartis dirbusių darbuotojų pareigas priimti kitus asmenis. Į pareigas skiriami valstybės tarnautojai turi atitikti Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus. 6. 5. Vyriausybės įgaliotinio sprendimai įforminami potvarkiais. 7. 6. Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas atlieka Vyriausybės įgaliotinio jam pavestas funkcijas, o kai Vyriausybės įgaliotinis laikinai negali eiti savo pareigų, – visas jo funkcijas bei įgaliojimus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė (Parašas) Gintarė Skaistė
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Parengto projekto tikslas – užtikrinti įstatymų laikymąsi savivaldybėse. Nors galiojanti įstatymo redakcija numato priežastis, dėl kurių reikia įvesti laikiną tiesioginį valdymą savivaldybėse, tačiau realiai tai nėra daroma dėl perteklinių pasekmių: įvedus laikiną tiesioginį valdymą per 6 mėnesius turi būti surengti nauji savivaldybių tarybų rinkimai toje savivaldybėje. Kadangi pasiūlymą laikinai įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje šio įstatymo 3 dalies 1–4 punktuose nustatytais pagrindais Seimui teikia Vyriausybė, dėl situacijos atskirose savivaldybėse buvo kreiptasi į Vyriausybę dėl laikino tiesioginio valdymo įvedimo. Tačiau nuo 1990 metų laikinas tiesioginis valdymas buvo įvestas tik 1 kartą, ir tas pats atvejis vėliau teismo pripažintas neteisėtu. Akivaizdu, kad sukurtas laikino tiesioginio valdymo įvedimo modelis neveikia. Pvz., išvados projektą dėl situacijos Druskininkų savivaldybėje rengianti LR Vidaus reikalų ministerija nutarė, kad nors galima teigti, kad būtų teisinis pagrindas Vyriausybei siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įvesti laikiną tiesioginį valdymą Druskininkų savivaldybės teritorijoje, tačiau pripažįstant, kad savivaldos teisės įgyvendinimas yra viena iš pamatinių demokratijos vertybių, ypač svarbu įvertinti, ar Konstitucijoje numatyta administracinė priemonė – laikinas tiesioginis valdymas – būtų proporcinga šiuo konkrečiu atveju. Analogiška situacija susidaro ir kitose pavienėse savivaldybėse, kuomet atsisakoma įgyvendinti teismo sprendimus. Tokiu atveju neužtikrinama įstatymo viršenybė.
Todėl įstatymo projekte siūloma išskirti dviejų lygių sankcijas: I. kad kaip ir iki šiol galiojusioje įstatymo redakcijoje, laikinas tiesioginis valdymas būtų įvestas, nutrūktų savivaldybės tarybos įgaliojimai ir būtų rengiami nauji savivaldybių tarybų rinkimai tokiu atveju, jei:
1) savivaldybės taryba savo veiksmais kėsinasi į valstybės teritorijos vientisumą bei konstitucinę santvarką;
2) remdamasi teismų sprendimais, Vyriausybė konstatuoja, kad savivaldybės taryba šiurkščiai pažeidinėja Lietuvos Respublikos Konstituciją bei įstatymus;
3) 2 ketvirčius iš eilės nevyksta savivaldybės tarybos posėdžiai;
4) Vyriausioji rinkimų komisija pakartotinių rinkimų į savivaldybės tarybą rezultatus pripažino negaliojančiais; II. kad laikinas ad hoc tiesioginis valdymas būtų įvestas, būtų laikinai sustabdyti savivaldybės tarybos įgaliojimai, tačiau išnykus priežastims, dėl kurių laikinas tiesioginis valdymas buvo įvestas, savivaldybės tarybos įgaliojimai būtų atstatyti. Priežastis tokiam laikino tiesioginio valdymo įvedimui atsirastų, jei:
1) remdamasi Vyriausybės atstovo teikimu ar teismų sprendimais, Vyriausybė konstatuoja, kad savivaldybės taryba pažeidinėja Lietuvos Respublikos Konstituciją ar įstatymus, tačiau šie pažeidimai nėra šiurkštūs;
2) savivaldybės taryba per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą laiką nepaskiria mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, nesudaro savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto ir (ar) nepaskiria šio komiteto pirmininko, nesudaro Vietos savivaldos įstatyme nustatytų savivaldybės tarybos komisijų ir (ar) nepaskiria šių komisijų pirmininkų;
3) savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje. Tokiu būdu būtų užtikrinamas įstatymų įgyvendinimas ir jų kontrolė. Būtų atsisakoma perteklinės sankcijos savivaldybės tarybai – panaikinti jos įgaliojimus ir rengti naujus rinkimus.
Jei pažeidimai yra savivaldybės tarybos darbo organizacinio pobūdžio ar įstatymų pažeidimai nėra šiurkštūs, Vyriausybė galėtų apsispręsti siūlyti Seimui sustabdyti savivaldybės tarybos įgaliojimus ribotam laikui ir pavesti pažeidimus panaikinti Vyriausybės įgaliotiniui. Vyriausybės įgaliotinis galėtų priimti sprendimus tik susijusius su konstatuotų pažeidimų pašalinimu. Pašalinus pažeidimus, savivaldybės tarybos įgaliojimai būtų grąžinti savivaldybės tarybai. Lydinčiame Vietos savivaldos įstatymo NR. I-533 16 straipsnio papildymo įstatymo projekte siūloma savivaldybės tarybos išimtines kompetencijas, susijusias su Lietuvos Respublikos Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose minimų priežasčių pašalinimu, įvedus laikiną ad hoc tiesioginį valdymą, laikinai perduoti Vyriausybės įgaliotiniui. Priėmus įstatymą būtų sutaupytos lėšos, skiriamos dažnai ilgam bylinėjimuisi tarp Vyriausybės atstovų ir savivaldybių. Taip pat, būtų užtikrinamas savalaikis Seimo priimtų įstatymų įgyvendinimas, kuris atskirose savivaldybėse yra vengiamas įgyvendinti. Būtų užtikrinta įstatymų viršenybė ir savalaikis įgyvendinimas net ir tų įstatymų, kurie nėra patogūs atskirų savivaldybių politikams. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Seimo narė Gintarė Skaistė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu įstatyme yra nurodyta, kad laikinas tiesioginis valdymas savivaldybėje (kai yra laikinai sustabdomi savivaldybės tarybos įgaliojimai) yra įvedamas dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje.
Dėl visų kitų aplinkybių (pvz. savivaldybės tarybos šiurkštaus LR Konstitucijos ir įstatymų pažeidinėjimo; per įstatyme numatytą laiką nepaskirto savivaldybės administracijos direktoriaus, mero pavaduotojo, Kontrolės komiteto ar Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų) gali būti įvedamas tiesioginis valdymas, tokiu atveju iškart nutrūksta savivaldybės tarybos įgaliojimai ir yra skelbiami nauji savivaldybės tarybos rinkimai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma papildyti įstatymo nuostatas, numatančias laikino ad hoc tiesioginio valdymo įvedimą savivaldybėse, kai yra sustabdomi savivaldybės tarybos įgaliojimai, kol Vyriausybės įgaliotinis pašalina pažeidimus. Vyriausybės įgaliotinis galėtų priimti sprendimus tik susijusius su konstatuotų pažeidimų pašalinimu. Pašalinus pažeidimus, savivaldybės tarybos įgaliojimai grąžinami savivaldybės tarybai. Priežastis tokiam laikino ad hoc tiesioginio valdymo įvedimui atsirastų, jei:
1) remdamasi Vyriausybės atstovo teikimu ar teismų sprendimais, Vyriausybė konstatuoja, kad savivaldybės taryba pažeidinėja Lietuvos Respublikos Konstituciją ar įstatymus, tačiau šie pažeidimai nėra šiurkštūs;
2) savivaldybės taryba per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą laiką nepaskiria mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, nesudaro savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto ir (ar) nepaskiria šio komiteto pirmininko, nesudaro Vietos savivaldos įstatyme nustatytų savivaldybės tarybos komisijų ir (ar) nepaskiria šių komisijų pirmininkų. Tokiu būdu būtų užtikrinamas įstatymų įgyvendinimas ir jų kontrolė.
Taip pat, paliekama galiojančioje įstatymo redakcijoje esanti nuostata, kad laikinas tiesioginis valdymas įvedamas jei savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Bus užtikrinama įstatymų viršenybė ir teismų sprendimų įgyvendinimas savivaldybėse. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo pakeitimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12.
12Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Priimtas įstatymo projektas papildomų išlaidų nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Tiesioginis valdymas, savivaldybės tarybos įgaliojimai, Vyriausybės įgaliotinis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Gintarė Skaistė
Vilnius Įvertinę projekto santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiškumo principas – „Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai“. Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negalima atsieti nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d., 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Siekiant užtikrinti Konstitucijos ir įstatymų laikymąsi savivaldybės veikloje, Konstitucijoje įtvirtintas savivaldybių administracinės priežiūros institutas (123 straipsnio 2 dalis) bei laikinojo tiesioginio valdymo įvedimo galimybė (123 straipsnio 4 dalis). Pastaroji galimybė galiojančiame Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme dėl savivaldybės tarybos veiksmų (neveikimo) siejama su atvejais, kai savivaldybės taryba šiurkščiai pažeidžia Konstituciją bei įstatymus ir kėsinasi į Konstitucijoje įtvirtintas vertybes (2 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai) arba nesugeba organizuoti savo veiklos, būtinos užtikrinti savivaldybės teritorinės bendruomenės savivaldos teisės įgyvendinimą (2 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktai).
Šiais atvejais preziumuojama, kad išrinkta ir veikianti savivaldybės taryba iš esmės nesugeba tinkamai vykdyti savo konstitucinių funkcijų, ir kaip tokio nesugebėjimo pasekmė numatytas savivaldybės tarybos bei jos narių įgaliojimų nutrūkimas ir naujų rinkimų organizavimas siekiant, kad būtų išrinkta kokybiškai nauja savivaldybės taryba, užtikrinanti Konstitucijos jai suteiktų įgaliojimų tinkamą vykdymą. Tuo tarpu projekte siūlomi laikino ad hoc tiesioginio valdymo įvedimo pagrindai nesiejami su netinkamai savo funkcijas vykdančios savivaldybės tarybos įgaliojimų nutrūkimu ir kokybiškai naujos savivaldybės tarybos išrinkimu, o skirti tik savivaldybės tarybos galimai neteisėtų sprendimų koregavimui arba nustatytais terminais nepriimtų sprendimų, susijusių su savivaldybės tarybos ir jos struktūrinių padalinių veikla, priėmimui. Paskirtam Vyriausybės įgaliotiniui „tinkamai“ įgyvendinus savivaldybės tarybos funkcijas, tokios tarybos įgaliojimai būtų atnaujinami. Toks siūlomas reguliavimas traktuotinas kaip įsiterpiantis į savivaldybių savarankiškumą ir veiklos laisvę, skirtas neteisminiu būdu pakeisti ar papildyti savivaldybės tarybos kompetencijai priklausančius sprendimus, ir todėl prieštaraujantis Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai. 2.
dalies 3 punkte siūloma nustatyti tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įvedimo pagrindą – kai Vyriausybė, be kita ko, pagal Vyriausybės atstovo teikimą „konstatuoja, kad savivaldybės taryba pažeidinėja Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus <...>“. Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valdžių padalijimo principas, reiškiantis, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios yra atskirtos, pakankamai savarankiškos; kad kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkančią kompetenciją; kad Konstitucijoje tiesiogiai nustačius tam tikros valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti kitai valstybės valdžios institucijai ar atsisakyti; kad tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006-06-06 nutarimas). Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje; jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos (1999 m. gruodžio 21 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai). Vykdyti teisingumą – teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija (inter alia 2006 m. kovo 28 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai, 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas). Siūlomas reguliavimas, kuriuo savivaldybės tarybos tariamai įvykdyti teisės pažeidimai būtu „konstatuojami“ vykdomosios valdžios institucijos Vyriausybės remiantis tik Vyriausybės įstaigos atstovo teikimu, reikštų, kad Seimas teisingumo vykdymo funkciją (teisės pažeidimų konstatavimą, įskaitant asmenų kaltės nustatymą) perduotų vykdomosios valdžios institucijai, o teisminės valdžios išimtinė konstitucinė funkcija vykdyti teisingumą būtų paneigta.
Toks reguliavimas prieštarautų Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. 3. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnyje siūloma įtvirtinti Vyriausybės įgaliotinio teisę priimti savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtos sprendimus. Laikinojo ad hoc tiesioginio valdymo atveju jokių išimčių iš šios teisės nenumatoma. Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiškumo principas – „Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai“. Konstitucijoje įtvirtinta išimtinė savivaldybių tarybų kompetencija priimti sprendimus Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 119 straipsnio 4 dalyje, 121 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 122 straipsnyje nurodytais savivaldos klausimais (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Šios funkcijos, be kita ko, apima biudžeto sutarymą ir vykdymą, vietinių rinkliavų, mokesčių bei rinkliavų lengvatų nustatymą, disponavimą turtu, vykdomųjų institucijų sudarymą. Šios funkcijos negali būti perduotos ir vykdomos ne savivaldybės tarybos, Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms įgyvendinti savo kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
Projekto nuostatos, suteikiančios teisę Vyriausybės įgaliotiniui vykdyti išimtines konstitucines savivaldybė tarybos funkcijas, prieštarauja Konstitucijos
savivaldybių tarybų funkcijos, nors ir nėra tiesiogiai įtvirtintos Konstitucijoje, yra neatsiejamos nuo Konstitucijos laiduojamo savivaldybės tarybos, įgyvendinančios savivaldybės nuolatinių gyventojų savivaldos teisę, savarankiškumo. Tarp tokių funkcijų paminėtinos Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtinės savivaldybių tarybos funkcijos – reglamento tvirtinimas (1 punktas), su meru (savivaldybės tarybos pirmininku) bei jo pavaduotojais (savivaldybių tarybų nariais) susijusios funkcijos (2, 3, 11,
(5, 6, 7 punktai), su savivaldybės tarybos veikla susijusios funkcijos (42, 43 punktai). Šių savivaldybės tarybos funkcijų suteikimas vyriausybės įgaliotiniui galimai prieštarauja Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti dviem punktais, kuriuose įvedama nauja laikino tiesioginio valdymo sąvoka „laikinas ad hoc tiesioginis valdymas“.
Jam prilyginami du tiesioginio valdymo įvedimo atvejai: pirmas (naujas) – kai pagal Vyriausybės atstovo teikimą arba teismų sprendimus Vyriausybė konstatuoja, kad savivaldybės taryba pažeidinėja Lietuvos Respublikos Konstituciją ar įstatymus, tačiau šie pažeidimai nėra šiurkštūs, antras (buvęs laikino tiesioginio valdymo įvedimo atvejis) – kai savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje. Vertinant šiuos siūlymus, pažymėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku kokiais tikslais įvedama nauja sąvoka „laikinas ad hoc tiesioginis valdymas“. Jeigu šiuos atvejus norima išskirti pagal kylančias teisines pasekmes, kai įvedus laikiną tiesioginį valdymą savivaldybės taryba ir tarybos nariai po laikino tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje išlaiko savo įgaliojimus, pakaktų papildyti galiojančio Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalį nurodant kokiais atvejais savivaldybės taryba ir tarybos nariai po laikino tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje išlaiko savo įgaliojimus. Be to, siūlomas naujų struktūrinių dalių įvedimas sukelia 1 straipsniu keičiamo
redakciją „tiesioginis valdymas savivaldybės teritorijoje gali būti laikinai įvedamas <...>, kai yra šio straipsnio 3 dalyje nustatyti (-as) pagrindai (-as).
Tačiau šio straipsnio 2 dalyje išskiriami tik 2 atvejai: „1) laikinas ad hoc tiesioginis valdymas remiantis šio straipsnio 3 dalies 3, 4 punktais <...>“ ir „2) laikinas ad hoc tiesioginis valdymas remiantis šio straipsnio 3 dalies 7 punktu <...>“, o laikino tiesioginio valdymo atvejai remiantis šio straipsnio 3 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktais nepatenka į siūlomą tiesioginio valdymo rūšių skirstymo sistemą. 5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį siūloma papildyti 3 punktu, numatančiu, kad tiesioginis valdymas savivaldybės teritorijoje gali būti laikinai įvedamas, jeigu „pagal Vyriausybės atstovo teikimą arba teismų sprendimus, Vyriausybė konstatuoja, kad savivaldybės taryba pažeidinėja Lietuvos Respublikos Konstituciją ar įstatymus, tačiau šie pažeidimai nėra šiurkštūs“ ir pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį tokiu atveju savivaldybės tarybos ir tarybos narių įgaliojimai laikino ad hoc tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi. Vertinant pasiūlymą, pažymėtina, kad visose demokratinėse šalyse vietos savivaldą, kaip dalies teritorijos bendruomenės valdžią kontroliuoja valstybės valdžia, t.y. savivaldybės nėra visiškai savarankiškos. Valstybė, pripažindama ir garantuodama vietos savivaldą, kartu užtikrina, kad vietos savivaldos institucijos laikytųsi konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, kitaip tariant valstybė įstatymo apibrėžtomis formomis prižiūri savivaldybių veiklą t.y. vykdo vietos valdžios taikomų teisės normų kontrolę, kuri traktuojama kaip savivaldybių administracinė priežiūra. Savivaldybių administracinę priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas.
Remiantis šiuo įstatymu, savivaldybių administracinę priežiūrą vykdantis Vyriausybės atstovas turi teisę siūlyti keisti ar panaikinti galimai neteisėtus sprendimus, taip pat dėl jų bei norminių administracinių aktų teisėtumo kreiptis į teismą. Šiame kontekste diskutuotina, ar pasiūlymas, suponuojantis laikiną tiesioginio valdymo įvedimą tuo atveju, kai savivaldybės tarybos galimai vykdomi įstatymų pažeidimai nėra šiurkštūs (ir nereiškia savivaldybės tarybos esminio negebėjimo laikytis Konstitucijos ar įstatymų), yra proporcingas ir būtinas tiems interesams, kurie numatomi ginti, t.y., ar savivaldybių administracinės priežiūros institutas šiuo atveju nėra pakankamas. 6. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „laikino ad hoc tiesioginio valdymo, įvesto pagal šio straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punktą, metu pašalinus nustatytus pažeidimus, Vyriausybė, gavusi Vyriausybės įgaliotinio teikimą, priima sprendimą dėl sustabdytų įgaliojimų grąžinimo savivaldybės tarybai“ (Vyriausybės nutarimas dėl sustabdytų įgaliojimų grąžinimo savivaldybės tarybai minimas ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje). Pažymėtina, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį tiesioginis valdymas savivaldybės teritorijoje gali būti laikinai įvedamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, todėl Vyriausybė negali savo nutarimu grąžinti įgaliojimų savivaldybės tarybai. Tą padaryti gali tik Seimas. Tačiau kokie sprendimai būtų priimami Seimui nepriėmus nutarimo dėl sustabdytų įgaliojimų grąžinimo savivaldybės tarybai, projekte nenumatyta. 7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (Žin., 2013, Nr.
137-6952) (toliau – Rekomendacijos): 7.1. pirmuoju skirsniu - tikslintinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio struktūrinių dalių dėstymas (1 dalies ir 1 bei 2 punktų);
nuo straipsnio dalių ar punktų keitimo pobūdžio, straipsnio pavadinime rašomas žodis „pakeitimas“. Keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi. Atsižvelgiant į tai, redaguotini projekto 2 ir 3 straipsnių pavadinimai. Taip pat straipsniuose esančios vienintelės struktūrinės dalys nėra numeruojamos, todėl projekto 1, 2, 3 ir 4 straipsniuose jų numeracijos reikia atsisakyti;
straipsnį reikia išdėstyti nurodant ir straipsnio pavadinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-05- Nr. Į 2018-05-11 Nr. S-2018-3724 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nr. i-830 2, 3, 4 ir 5 straipsnių PAKEITIMO ir papildymo ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP-2094 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑2094 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
2, 3, 4 IR 5
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė,
komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Meilė Čeputienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-17 Įvertinę projekto santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiškumo principas – „Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai“. Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negalima atsieti nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d., 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimai).
Siekiant užtikrinti Konstitucijos ir įstatymų laikymąsi savivaldybės veikloje, Konstitucijoje įtvirtintas savivaldybių administracinės priežiūros institutas (123 straipsnio 2 dalis) bei laikinojo tiesioginio valdymo įvedimo galimybė (123 straipsnio 4 dalis). Pastaroji galimybė galiojančiame Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme dėl savivaldybės tarybos veiksmų (neveikimo) siejama su atvejais, kai savivaldybės taryba šiurkščiai pažeidžia Konstituciją bei įstatymus ir kėsinasi į Konstitucijoje įtvirtintas vertybes (2 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai) arba nesugeba organizuoti savo veiklos, būtinos užtikrinti savivaldybės teritorinės bendruomenės savivaldos teisės įgyvendinimą (2 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktai). Šiais atvejais preziumuojama, kad išrinkta ir veikianti savivaldybės taryba iš esmės nesugeba tinkamai vykdyti savo konstitucinių funkcijų, ir kaip tokio nesugebėjimo pasekmė numatytas savivaldybės tarybos bei jos narių įgaliojimų nutrūkimas ir naujų rinkimų organizavimas siekiant, kad būtų išrinkta kokybiškai nauja savivaldybės taryba, užtikrinanti Konstitucijos jai suteiktų įgaliojimų tinkamą vykdymą. Tuo tarpu projekte siūlomi laikino ad hoc tiesioginio valdymo įvedimo pagrindai nesiejami su netinkamai savo funkcijas vykdančios savivaldybės tarybos įgaliojimų nutrūkimu ir kokybiškai naujos savivaldybės tarybos išrinkimu, o skirti tik savivaldybės tarybos galimai neteisėtų sprendimų koregavimui arba nustatytais terminais nepriimtų sprendimų, susijusių su savivaldybės tarybos ir jos struktūrinių padalinių veikla, priėmimui.
Paskirtam Vyriausybės įgaliotiniui
„tinkamai“ įgyvendinus savivaldybės tarybos funkcijas, tokios tarybos
įgaliojimai būtų atnaujinami. Toks siūlomas reguliavimas traktuotinas kaip įsiterpiantis į savivaldybių savarankiškumą ir veiklos laisvę, skirtas neteisminiu būdu pakeisti ar papildyti savivaldybės tarybos kompetencijai priklausančius sprendimus, ir todėl prieštaraujantis Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai. Pritarti Konstitucinėje doktrinoje įtvirtinta, kad „aiškinant Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies,
Konstitucijoje yra įtvirtintas savivaldybių veiklos savarankiškumo pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją principas. Konstitucijos nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, vertintina kaip šių vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija“ (Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d. nutarimas). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma nustatyti tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įvedimo pagrindą – kai Vyriausybė, be kita ko, pagal Vyriausybės atstovo teikimą „konstatuoja, kad savivaldybės taryba pažeidinėja Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus <...>“.
Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valdžių padalijimo principas, reiškiantis, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios yra atskirtos, pakankamai savarankiškos; kad kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkančią kompetenciją; kad Konstitucijoje tiesiogiai nustačius tam tikros valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti kitai valstybės valdžios institucijai ar atsisakyti; kad tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006-06-06 nutarimas). Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje; jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos (1999 m. gruodžio 21 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai). Vykdyti teisingumą – teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija (inter alia 2006 m. kovo 28 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai, 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas). Siūlomas reguliavimas, kuriuo savivaldybės tarybos tariamai įvykdyti teisės pažeidimai būtu „konstatuojami“ vykdomosios valdžios institucijos Vyriausybės remiantis tik Vyriausybės įstaigos atstovo teikimu, reikštų, kad Seimas teisingumo vykdymo funkciją (teisės pažeidimų konstatavimą, įskaitant asmenų kaltės nustatymą) perduotų vykdomosios valdžios institucijai, o teisminės valdžios išimtinė konstitucinė funkcija vykdyti teisingumą būtų paneigta.
Toks reguliavimas prieštarautų Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pritarti
straipsnyje siūloma įtvirtinti Vyriausybės įgaliotinio teisę priimti savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtos sprendimus. Laikinojo ad hoc tiesioginio valdymo atveju jokių išimčių iš šios teisės nenumatoma. Konstitucijos
savarankiškumo principas – „Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai“. Konstitucijoje įtvirtinta išimtinė savivaldybių tarybų kompetencija priimti sprendimus Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 119 straipsnio 4 dalyje, 121 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 122 straipsnyje nurodytais savivaldos klausimais (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Šios funkcijos, be kita ko, apima biudžeto sutarymą ir vykdymą, vietinių rinkliavų, mokesčių bei rinkliavų lengvatų nustatymą, disponavimą turtu, vykdomųjų institucijų sudarymą. Šios funkcijos negali būti perduotos ir vykdomos ne savivaldybės tarybos, Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms įgyvendinti savo kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
Projekto nuostatos, suteikiančios teisę Vyriausybės įgaliotiniui vykdyti išimtines konstitucines savivaldybės tarybos funkcijas, prieštarauja Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai. Taip pat pažymėtina, kad ir kai kurios kitos savivaldybių tarybų funkcijos, nors ir nėra tiesiogiai įtvirtintos Konstitucijoje, yra neatsiejamos nuo Konstitucijos laiduojamo savivaldybės tarybos, įgyvendinančios savivaldybės nuolatinių gyventojų savivaldos teisę, savarankiškumo. Tarp tokių funkcijų paminėtinos Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtinės savivaldybių tarybos funkcijos – reglamento tvirtinimas (1 punktas), su meru (savivaldybės tarybos pirmininku) bei jo pavaduotojais (savivaldybių tarybų nariais) susijusios funkcijos (2, 3, 11, 16 punktai), su savivaldybės tarybos struktūra bei darbu susijusios funkcijos (5, 6, 7 punktai), su savivaldybės tarybos veikla susijusios funkcijos (42, 43 punktai). Šių savivaldybės tarybos funkcijų suteikimas vyriausybės įgaliotiniui galimai prieštarauja Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai. Pritarti Konstitucijoje vietos savivalda yra įtvirtinta kaip savaveiksmiškumo pagrindais funkcionuojanti viešojo administravimo sistema, kuri nėra tiesiogiai pavaldi valstybės valdžios institucijoms. Galima išskirti šiuos konstitucinius vietos savivaldos principus: atstovaujamosios demokratijos, vykdomųjų institucijų atskaitingumo atstovybei, savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiškumo pagal įstatymo apibrėžtas ribas, valstybės ir savivaldybės interesų derinimo. Konstitucijos
įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai.
Taigi, savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. gegužės 17 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 daliai, 109 straipsnio
daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. 4. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė