Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 515 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 515 straipsnio pakeitimas Pakeisti 515 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„515 straipsnis. Tarptautinių sankcijų ir nacionalinių ribojančių priemonių pažeidimas Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų ir
(arba) nacionalinių ribojančių priemonių pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Gabrielius Landsbergis Aušrinė Armonaitė Vitalijus Gailius Laurynas Kasčiūnas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMINIŲ IR KITŲ TARPTAUTINIŲ SANKCIJŲ ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. IX-2160
ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 515 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato nekarinių tarptautinių sankcijų, nustatomų Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, taip pat Europos Sąjungos (toliau – ES), įgyvendinimo tvarką Lietuvos Respublikoje. Tai gali būti ekonominės, finansinės, politinės, susisiekimo, visuomeninės sankcijos. Tačiau sankcijų nustatymas subjektams priklauso nuo to, ar tarptautiniame lygmenyje šalims pavyksta pasiekti sutarimą tokių sankcijų. Šiuo metu Įstatymas nenumato galimybės nustatyti nacionalines minėto pobūdžio sankcijas. 2017 m. lapkričio mėn. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė vadinamąjį Magnitskio įstatymą, kuriuo į šalį uždrausta atvykti užsieniečiams, susijusiems su stambaus masto korupcija, pinigų plovimu ar žmogaus teisių pažeidimais.
Konkrečiai tai yra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio pataisos, nustatančios, kad
„užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5
metų laikotarpiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienio valstybėje užsienietis yra padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą asmeniui ir dėl to buvo pažeistos visuotinai pripažintos žmogaus teisės ir laisvės, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar pinigų plovimo požymius atitinkančią nusikalstamą veiką, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, arba kad kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokias nusikalstamas veikas ir (ar) dėl šių priežasčių užsienietis yra įtrauktas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą“. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Tačiau nepaisant draudimo tokiems asmenims atvykti į Lietuvą, jie patys ar per juridinius asmenis, kuriuose jie yra naudos gavėjai, galėtų valdyti, naudoti Lietuvoje veikiančiuose bankuose savo turimas pinigines lėšas ar kitą finansinį turtą, taip pat su Lietuvoje veikiančiais juridiniais asmenimis vykdyti ekonominę veiklą ir iš to gauti pajamas, ar per tai užsiminėti pinigų plovimu. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad Kremliui artimi oligarchai, siekdami padėti dabartinei Rusijos vadovybei vykdyti antidemokratinę veiklą, Vakarų Europos valstybėse užsiima pinigų plovimu.
Taip pat minėti asmenys savo ekonomine veikla gali tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėti prie veiklos, susijusios su tarptautinės teisės normų pažeidimais, pavyzdžiui, tiekti karines technologijas, kurios naudojamos agresijai prieš suverenias valstybes. Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. lapkričio 23 d. priimtoje Rezoliucijoje dėl Sergejaus Magnitskio žūties metinių, pažymėjo, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiams, įvykdžiusiems didelio masto nusikaltimus žmogaus teisių, korupcijos ir pinigų plovimo srityse, prisideda prie Lietuvos nacionalinio saugumo stiprinimo. Šioje rezoliucijoje Seimas taip pat pažymėjo, kad
„...procesas bus užbaigtas tik tada, kai bus priimti teisės aktai, užkertantys
kelią tokiems asmenims Lietuvoje ar per Lietuvą įsigyti turto bei laikyti nusikalstamu būdu lėšas ir užtikrinantys jų įšaldymą...“. Taigi, Seimas jau yra išsakęs savo palaikymą platesniam nacionalinių sankcijų paketui, kuris apimtų tiek draudimą atvykti, tiek ir turto įšaldymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos ir JAV tikslinės sankcijos asmenims dažniausiai nustato tiek vizų draudimą, tiek ir turto įšaldymą, tokiu būdu siekiama kuo efektyvesnio sankcijų poveikio. Pažymėtina, kad eilė užsienio valstybių jau ėmėsi taikyti nacionalines finansines sankcijas asmenims ir verslams, prisidedantiems prie hibridinių grėsmių. Kovo mėn. JAV pritaikė sankcijas Sankt Peterburge įsikūrusiai Rusijos „trolių ferma“ vadinamai „Internet Research Agency“ (liet. – „Interneto tyrimų agentūra“), taip pat dviem Rusijos žvalgybos agentūroms ir kitiems 19 asmenų ir rusiškiems verslams, kurie prisidėjo prie kišimosi į JAV prezidento rinkimus 2016 m. arba vykdė „kibernetines atakas“.[1] Sankcijos numato asmenų aktyvų, esančių į JAV jurisdikciją patenkančiose teritorijose, įšaldymą.
Vėliau, balandžio mėn., JAV paskelbė sąrašą septynių Kremliui artimų Rusijos oligarchų, kaltinamų remiant Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangas pakenkti Vakarų demokratijoms ir gaunant iš to naudos, taip pat 17 Rusijos vyriausybės pareigūnų – už „kenksmingą veiklą“ pasaulyje. Šiems asmenims gali būti pritaikytos finansinės sankcijos arba atsisakymas išduoti JAV vizas.[2] Reaguodama į buvusio Rusijos dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimą karinio pobūdžio nervus paralyžiuojančia medžiaga, dėl kurio yra kaltinama Rusija, grupė Jungtinės Karalystės (toliau – JK) parlamento narių parengė įstatymo projektą, kuris įpareigotų JK užjūrio teritorijas, tokias kaip Kaimanų salos, įvardinti jose turto turinčių asmenų tapatybes. Tikimasi, kad tai padėtų paviešinti korupcijos atvejus ir iš Rusijos į JK užjūrio teritorijas plūstančius nešvarius pinigus.[3] Taip pat ryžtingos iniciatyvos matomos ir ES lygmenyje – grupė Europos Parlamento narių yra pasiūliusi išplėsti sankcijų paketą, kurį šiuo metu su Kremliumi susijusių asmenų ir įmonių atžvilgiu taiko ES (dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir agresijos Rytų Ukrainoje) ir įvesti naujas sankcijas, kurios būtų nukreiptos į tuos Rusijos magnatus ir oligarchus, kurie, siekdami padėti V.
Putinui vykdyti jo antidemokratinę veiklą, užsiima nelegalių pinigų plovimu ES valstybėse narėse.[4] Įstatymo viršenybė, pagarba tarptautinės teisės principams ir žmogaus teisėms yra neatsiejama teisinės valstybės dalis, todėl, atsižvelgiant į visa tai ir siekiant užtikrinti efektyvesnį sankcijų taikymo mechanizmą, tikslinga keisti galiojantį teisinį reguliavimą ir numatyti galimybę taikyti nacionalines finansines ir ekonomines sankcijas – ribojančias priemones užsieniečiams, kuriems uždrausta atvykti į Lietuvą dėl jų sąsajų su stambaus masto korupcija, pinigų plovimu ar žmogaus teisių pažeidimais, ir juridiniams asmenims, kuriuose šie užsieniečiai yra naudos gavėjai. Tokiu atveju būtų įšaldomos minėtų jų Lietuvoje veikiančiuose bankuose laikomos piniginės lėšos ir kitas finansinis turtas. Taip pat Lietuvoje veiklą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims būtų draudžiama pirkti, parduoti, tarpininkauti perkant, parduodant Lietuvoje registruotą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, civilinės, dvigubos paskirties prekes, karinę įrangą, paslaugas ir technologijas mintiems užsieniečiams ir juridiniams asmenims, kuriuose šie užsieniečiai yra naudos gavėjai. Tie, kurie pamina visuotinai pripažintas teises ir laisves, savo veiksmais tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie nedemokratinių veiksmų, privalo žinoti, kad jiems nebus galimybių išvengti atsakomybės už tai.
Teisės aktu nustačius galimybę taikyti nacionalines ribojančias priemones, būtų sukurtas svarbus instrumentas, prisidedantis prie nacionalinio saugumo ir užsienio politikos efektyvumo. Kartu tai turėtų būti pavyzdžiu kitoms Europos valstybėms pasekti tokiu keliu ir savo nacionalinėje teisėje įtvirtinti galimybę taikyti finansines ir ekonomines sankcijas užsieniečiams, susijusiems su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais, stambaus masto korupcija ar pinigų plovimu, bei juridiniams asmenims, kuriuose tokie užsieniečiai yra naudos gavėjai, o ne apsiriboti tik tokių užsieniečių neįsileidimu ir (ar) tarptautinėmis sankcijomis. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Gabrielius Landsbergis, Vitalijus Gailius, Laurynas Kasčiūnas ir Aušrinė Armonaitė. Įstatymų projektus parengė šie Lietuvos Respublikos Seimo nariai ir jų padėjėjai-sekretoriai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Kaip minėta, šiuo metu galiojantis Įstatymas nustato nekarinių tarptautinių sankcijų, nustatomų Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, taip pat ES, įgyvendinimo tvarką Lietuvos Respublikoje. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimas apima tarptautinių sankcijų įgyvendinimo nustatymą, pakeitimą ir nutraukimą.
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, ekonominėmis sankcijomis laikomi civilinės, dvigubos paskirties prekių, karinės įrangos, paslaugų ir technologijų importo, eksporto, reeksporto ir tranzito, įskaitant tarpininkavimą, apribojimai; prekybos su subjektais, dėl kurių įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, apribojimai; Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų ekonominės veiklos valstybėje ar teritorijoje, dėl kurios įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, apribojimai; subjektų, dėl kurių įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, ekonominės veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimai. Tuo tarpu, pagal to paties straipsnio 4 dalį, finansinės sankcijos
įgyvendinamos tarptautinės sankcijos; kiti finansinės veiklos apribojimai. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, Užsienio reikalų ministerija koordinuoja tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje ir teikia informaciją fiziniams ir juridiniams asmenims tarptautinių sankcijų įgyvendinimo klausimais.
Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad už tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą atsakingos šios institucijos:
Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos – už visuomeninių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, prireikus Vyriausybė gali paskirti ir kitas institucijas, kurios atsako už nutarime nustatytų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Juridiniai ir fiziniai asmenys privalo pateikti tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą vykdančioms institucijoms visus priežiūrai atlikti reikalingus duomenis.
Pagal to paties straipsnio 2 dalį, institucijos, atsakingos už tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą, ir finansų įstaigos teikia informaciją apie tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, jų pažeidimus ir nagrinėjamas bylas Užsienio reikalų ministerijai. Taigi, Įstatymas apima tik tarptautines sankcijas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę tik už tarptautinių sankcijų pažeidimą. Pagal kodekso
pažeidimas užtraukia baudą nuo 200 iki 6000 eurų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Sankcijų įstatymo pakeitimo įstatymas) siūloma nustatyti nacionalines poveikio priemones užsieniečiams, kuriems uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 133 straipsnio
yra naudos gavėjai ir išdėstyti šį įstatymą nauja redakcija. Nacionalinėmis ribojančiomis priemonėmis būtų laikomi Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyti finansinės ir ekonominės veiklos apribojimai minėtiems subjektams.
Todėl siūloma papildyti dabar galiojančiame Įstatyme įtvirtintą ekonominių sankcijų sąvoką, nustatant, kad tai – civilinės, dvigubos paskirties prekių, karinės įrangos, paslaugų ir technologijų importo, eksporto, reeksporto ir tranzito, įskaitant tarpininkavimą, apribojimai; prekybos su subjektais, dėl kurių įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, apribojimai; Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų ekonominės veiklos valstybėje ar teritorijoje, dėl kurios įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, apribojimai; subjektų, dėl kurių įgyvendinamos tarptautinės sankcijos arba nacionalinės ribojančios priemonės, ekonominės veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimai. Finansinėmis sankcijomis būtų laikomos subjektų, dėl kurių įgyvendinamos tarptautinės sankcijos arba nacionalinės ribojančios priemonės, teisių valdyti, naudoti ir disponuoti pinigais, vertybiniais popieriais, daiktais, kitu turtu ir turtinėmis teisėmis apribojimai; mokėjimų apribojimai subjektams, dėl kurių įgyvendinamos tarptautinės sankcijos arba nacionalinės ribojančios priemonės; kiti finansinės veiklos apribojimai. Taip pat kaip sankciją siūloma numatyti lėšų ir turto įšaldymą, t. y. laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikomą subjektams, kurių atžvilgiu galioja nacionalinės ribojančios priemonės. Sankcijų įstatymo pakeitimo įstatymu siūloma papildyti šiuo metu galiojantį Įstatymą nauju šeštu skirsniu, kuriame nustatytos nacionalinės ribojančios priemonės (7 dalys): 1.
Užsieniečiui, kuriam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 133 straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais, ir juridiniam asmeniui, kuriame toks užsienietis yra naudos gavėjas, apribojama teisė valdyti, naudoti finansų įstaigose, užsienio valstybių finansų įstaigų filialuose, įsteigtuose Lietuvos Respublikoje, jų turimas pinigines lėšas ir kitą turtą (įskaitant palūkanas) ir jais disponuoti, išskyrus 4 dalyje (žemiau) nurodytą atvejį. 2. Finansų įstaigos, užsienio valstybių finansų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, įšaldo visas 1 dalyje (aukščiau) nurodytų asmenų finansų įstaigose jų turimas pinigines lėšas ir kitą turtą (įskaitant palūkanas). Lėšų ir kito turto (įskaitant palūkanas) įšaldymo tvarką nustato Vyriausybė. 3. Finansų įstaigoms, užsienio valstybių finansų įstaigų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, draudžiama:
1) atlikti bet kokius mokėjimus į 1 dalyje nurodytų asmenų sąskaitas finansų įstaigose ir iš jų, išskyrus 4 dalyje nurodytą atvejį;
2) teikti bet kokias finansines paslaugas 1 dalyje nurodytiems asmenims. 4. Finansų įstaigoms, užsienio valstybių finansų įstaigų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje leidžiama išskaičiuoti teisės aktų nustatytą atlyginimą finansų įstaigai už sąraše nurodytų fizinių ar juridinių asmenų sąskaitų tvarkymą. 5. Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims, Lietuvos Respublikoje veiklą vykdantiems užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama pirkti, parduoti, tarpininkauti perkant, parduodant Lietuvos Respublikoje registruotą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, civilinės, dvigubos paskirties prekes, karinę įrangą, paslaugas ir technologijas 1 dalyje nurodytiems asmenims. 6.
asmeniui galioja draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. 7. Finansų įstaigos, užsienio valstybių finansų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, nėra atsakingi 1 dalyje nurodytiems asmenims už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir žalą, padarytą dėl jų piniginių operacijų ar sandorių nevykdymo, jeigu finansų įstaigos, užsienio valstybių finansų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, sandorių su 1 dalyje nurodytais asmenimis nevykdė dėl 2, 3 ir 5 dalyse nurodytų priežasčių. Užsienio reikalų ministerija koordinuotų nacionalinių ribojančių priemonių įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje ir teiktų informaciją fiziniams ir juridiniams asmenims nacionalinių ribojančių priemonių įgyvendinimo klausimais. Už nacionalinių ribojančių priemonių įgyvendinimo priežiūrą pagal kompetenciją būtų atsakingos šios institucijos:
Taip pat prireikus Vyriausybė gali paskirti ir kitas institucijas, kurios atsako už nutarime nustatytų nacionalinių ribojančių priemonių įgyvendinimo priežiūrą. Siūloma nustatyti, kad nacionalinių ribojančių priemonių įgyvendinimo priežiūros tvarką nustatytų Vyriausybė. Juridiniai ir fiziniai asmenys privalėtų pateikti nacionalinių ribojančių priemonių įgyvendinimo priežiūrą vykdančioms institucijoms visus priežiūrai atlikti reikalingus duomenis. Institucijos, atsakingos už nacionalinių ribojančių priemonių įgyvendinimo priežiūrą, ir finansų įstaigos teiktų informaciją apie nacionalinių ribojančių priemonių įgyvendinimą, jų pažeidimus ir nagrinėjamas bylas Užsienio reikalų ministerijai.
Taip pat už nacionalinių ribojančių priemonių įgyvendinimo priežiūrą atsakingos institucijos visą su jų įgyvendinimu susijusią informaciją teiktų Užsienio reikalų ministrui, kuris parengia metinę atskaitą ir pateikia ją Seimo Užsienio reikalų komitetui ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Atitinkamai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – ANK pakeitimo įstatymas) siūloma nustatyti, kad už Lietuvoje įgyvendinamų nacionalinių ribojančių priemonių pažeidimus būtų taikoma bauda nuo 200 iki 6000 eurų. Siūloma, kad teikiamas įstatymas įsigaliotų 2018 m. lapkričio 1 d. Tikimasi, kad priimti įstatymų pakeitimai užtikrins efektyvesnį finansinių ir ekonominių sankcijų taikymo mechanizmą Lietuvos Respublikoje. Pavyzdžiui, jeigu tarptautinių organizacijų lygmenyje nebūtų pasiektas sutarimas dėl sankcijų įvedimo tam tikriems asmenims, sankcijas įvesti galėtų pati Lietuva, neapsiribojant vien tik draudimu minėtiems asmenims atvykti į šalį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, būtų užtikrintas efektyvesnis finansinių ir ekonominių sankcijų taikymas. Taip pat Lietuva tarptautiniu lygiu pademonstruotų, jog netoleruoja su korupcija ir pinigų plovimu susijusių nusikaltimų, žmogaus teisių pažeidimų ir su tuo susijusių asmenų ekonominės ir finansinės veiklos Lietuvoje. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai?
Įstatymų projektai padės užkardyti galimus tarptautinius pinigų plovimo atvejus pasinaudojant Lietuvoje veikiančiais bankais ar įmonėmis, todėl siūlomų įstatymų pakeitimų priėmimas prisidėtų gerinant šalies kriminogeninę situaciją kovojant su pinigų plovimu ir stambaus masto korupcija. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priimti įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus Sankcijų įstatymo pakeitimo įstatymą, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. spalio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Priėmus ANK 515 straipsnio pakeitimo įstatymą, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Nacionalinės ribojančios priemonės“, „sankcijos“, „finansinės sankcijos“, „ekonominės sankcijos“, „asmenys“,
„užsieniečiai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Gabrielius Landsbergis Aušrinė Armonaitė Vitalijus Gailius Laurynas Kasčiūnas [1] Agnė Šimukovičė, „JAV skelbia naujas sankcijas Rusijai“.
Verslo žinios, 2018 m. kovo 15 d., <https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2018/03/15/jav-skelbia-naujas-sankcijas-rusijai> [Žiūrėta 2018-04-27]. [2] Reuters, „US senators push banks to disclose ties with wealthy Russians allied with Putin“, CNBC, 2018 m. balandžio 24 d., <https://www.cnbc.com/2018/04/24/us-senators-push-banks-to-disclose-ties-with-wealthy-russians.html> [Žiūrėta 2018-04-27]. [3] Kate Ferguson, „Russian oligarchs who shelter dirty money in Britain's overseas territories to be named and shamed under new law to be forced on May next week“, The Daily Mail, 2018 m. balandžio 26 d. <http://www.dailymail.co.uk/news/article-5660035/amp/Russian-oligarchs-shelter-dirty-money-Britains-overseas-territories-named.html> [Žiūrėta 2018-04-27]. [4] Rikard Jozwiak, „MEPs Urge EU Magnitsky Act To Tackle Kremlin's 'Antidemocratic” Activities“, Radio Free Europe/Radio Liberty, 2018 m. balandžio 26 d., <https://www.rferl.org/a/eu-magnitsky-act-letter-russia-undemocratic-activities/29194557.html> [Žiūrėta 2018-04-27].
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-05- Nr. Į 2018-05-07 Nr. S-2018-3507 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO NR. XIIIP-2093 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2093 ir pažymi, kad pastabų dėl projekto ir Europos Sąjungos atitikties neturi. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected]