Projekto Projekto lyginamasis variantas
išdėstyti taip: „35. Saugomų teritorijų tipiniai tipinis apsaugos reglamentai reglamentas – Vyriausybės patvirtinti patvirtintas dokumentas, kuriuo numatomi kraštovaizdžio tvarkymo zonų, nustatomų rengiant valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervatų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus), ir draustinių ir pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planus, kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai.“
išdėstyti taip:
„57. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme.“
1.
jį išdėstyti taip: „1) šis Įstatymas, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, Laukinės gyvūnijos, Laukinės augalijos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) saugomų teritorijų tipiniai tipinis apsaugos reglamentai reglamentas;“. 3. Papildyti 5 straipsnį 1¹dalimi: „1¹. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos saugomose teritorijose nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.“
ją išdėstyti taip:
„1. Gamtinių rezervatų apsaugos ir tvarkymo ypatumus
reikalavimus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti atskirų gamtinių rezervatų nuostatai (valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių rezervatų – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatai), kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Gamtiniuose rezervatuose leidžiama tik ši veikla:
1) natūralių gamtinių procesų eigos tyrimai ir stebėjimai;
2) priešgaisrinių priemonių vykdymas;
3) epizootijų atvejais sanitarinių priemonių vykdymas;
4) statinių, kurių reikia rezervato steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti, statyba;
5) pažeisto gamtinio kraštovaizdžio, ekosistemų ir objektų, natūralių buveinių atkūrimas ir palaikymas, invazinių rūšių naikinimas;
6) kitų priemonių, atitinkančių rezervato steigimo tikslus, įgyvendinimas.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų)
apsaugos ir tvarkymo ypatumus reikalavimus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti kultūrinių rezervatų nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai.
Kultūriniuose rezervatuose (rezervatuose-muziejuose) leidžiama tik ši veikla:
1) mokslinio tyrimo ir muziejinis darbas;
2) veiklos pažeistų kultūrinio kraštovaizdžio teritorinių kompleksų bei objektų (vertybių) atkūrimas;
3) kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų bei objektų (vertybių) remontavimas, tyrinėjimas, restauravimas ir konservavimas;
4) kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų bei objektų (vertybių) pritaikymas lankymui ir eksponavimas;
5) statinių, kurių reikia rezervato steigimo tikslams įgyvendinti, statyba;
6) kita veikla, atitinkanti rezervato steigimo tikslus ir nurodyta kultūrinių rezervatų nuostatuose bei teritorijų planavimo dokumentuose.“
netekusia galios 7 straipsnio 7 dalį. 7. Rezervatuose ir 5 km atstumu aplink rezervatus draudžiama auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Veiklos draustiniuose reglamentavimas
nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti bendri gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, atskirų draustinių nuostatai, tvirtinami juos steigiančių institucijų, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (juos sunaikinti, sužaloti). 2. Siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama: negali būti statomi vizualinę taršą sukeliantys statiniai, sodinami želdiniai, užstojantys istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas.
1) naikinti ar žaloti reljefo formas;
2) pradėti durpių kasybą ir kitų naudingųjų iškasenų naudojimą (gavybą), vykdyti naudingųjų iškasenų naudojimui (gavybai) skirtus tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus;
3) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, įrengti sąvartynus;
4) tiesti naujus antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, išskyrus tinklus, tiesiamus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus arba tiesiamus esamų kelių trasose, ir kitus tos pačios rūšies tinklus inžinerinių tinklų trasose;
5) rinkti, perkelti į kitą vietą už sklypo ribų, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis, riedulynuose (akmenynuose) – visus akmenis, taip pat upėse ir ežeruose rinkti didesnius kaip 1 kubinis decimetras natūralius akmenis, juos pašalinti ar perkelti į kitą vietą, išskyrus atvejus, kai akmenų vandens telkiniuose perkėlimas būtinas vykdant veiklą, kuri yra leidžiama draustinyje arba kurios vykdymui taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas;
6) tvenkti ir reguliuoti upes, keisti, gilinti jų vagas, keisti upių ir ežerų krantų liniją, natūralų upių nuotėkį ir natūralų ežerų vandens lygį, išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti gerą paviršinio vandens telkinio būklę pagal Vandens įstatymo nuostatas, renatūralizuoti ištiesintų upių vagas, atkurti natūralų hidrologinį režimą, įgyvendinti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones, užtikrinti nepakitusią valstybės sienos linijos padėtį;
7) įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius potvynių užliejamose teritorijose, o potvynių neužliejamose teritorijose viename žemės sklype įrengti vieną ar kelis naujus dirbtinius vandens telkinius, nesusijusius su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro;
8) sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes, kitas šlapynes, smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti eksploatuotus durpynus į kitas, negu pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti;
9) sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas;
10) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;
11) naudoti saugomų rūšių individus neturint teisės aktuose nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktuose nustatyto leidimo draustinyje introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;
12) įrengti saulės šviesos energijos elektrines, išskyrus atvejus, numatytus šio Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, išorinę reklamą, kuri nesuderinta su priskirta saugomų teritorijų direkcija, važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, statyti, laikyti ar naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, įrengti laukinių žvėrių aptvarus ir kitus stacionarius medžioklės įrenginius, išskyrus gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose nustatytus atvejus.
1) naikinti ar žaloti reljefo formas;
2) pradėti durpių kasybą ir kitų naudingųjų iškasenų naudojimą (gavybą), vykdyti naudingųjų iškasenų naudojimui (gavybai) skirtus tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus;
3) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, įrengti sąvartynus;
4) tiesti naujus antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, išskyrus tinklus, tiesiamus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus arba tiesiamus esamų kelių trasose, ir kitus tos pačios rūšies tinklus inžinerinių tinklų trasose;
5) rinkti, perkelti į kitą vietą už sklypo ribų, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis, riedulynuose (akmenynuose) – visus akmenis, taip pat upėse ir ežeruose rinkti didesnius kaip 1 kubinis decimetras natūralius akmenis, juos pašalinti ar perkelti į kitą vietą, išskyrus atvejus, kai akmenų vandens telkiniuose perkėlimas būtinas vykdant veiklą, kuri yra leidžiama draustinyje arba kurios vykdymui taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas;
6) tvenkti ir reguliuoti upes, keisti, gilinti jų vagas, keisti upių ir ežerų krantų liniją, natūralų upių nuotėkį ir natūralų ežerų vandens lygį, išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti gerą paviršinio vandens telkinio būklę pagal Vandens įstatymo nuostatas, renatūralizuoti ištiesintų upių vagas, atkurti natūralų hidrologinį režimą, įgyvendinti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones, užtikrinti nepakitusią valstybės sienos linijos padėtį;
7) įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius potvynių užliejamose teritorijose, o potvynių neužliejamose teritorijose viename žemės sklype įrengti vieną ar kelis naujus dirbtinius vandens telkinius, nesusijusius su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro;
8) sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes, kitas šlapynes, smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti eksploatuotus durpynus į kitas, negu pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti;
9) sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas;
10) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;
11) naudoti saugomų rūšių individus neturint teisės aktuose nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktuose nustatyto leidimo draustinyje introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;
12) įrengti saulės šviesos energijos elektrines, išskyrus atvejus, numatytus šio Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, išorinę reklamą, kuri nesuderinta su priskirta saugomų teritorijų direkcija, važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, statyti, laikyti ar naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, įrengti laukinių žvėrių aptvarus ir kitus stacionarius medžioklės įrenginius, išskyrus gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose nustatytus atvejus. 3.
kompleksiniuose draustiniuose reglamentavimas:
1) leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su draustinio steigimo tikslais, ir kitus statinius, būtinus vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas;
statinius draustinių tvarkymo planuose ir (ar) savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose vietose, taip pat remontuoti, rekonstruoti esamus statinius laikantis draustinio tvarkymo plane ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas ir galimybes jų rekonstrukcijai;
sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose. S sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų. Sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atvejus, kai atstatomi istorinės dvaro sodybos statiniai, kurie (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote.
Jeigu atliekant kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams dėl to, kad sodybą padalija viešasis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje), ir šiame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma tol, kol šie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendraturčiams);
paveldo objektus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą;
buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos).
Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi šio Įstatymo 20 straipsnyje ir kituose teisės aktuose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto, statybos natūraliuose šlaituose apribojimai, šios dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote ir šios dalies 7 punkte nustatyti statybos natūraliuose šlaituose apribojimai;
pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus.
Jei neįmanoma sodybos atstatyti toje vietoje, kur ji buvo, dėl to, kad vieta yra užlieta vandeniu dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba dėl reljefo formų pasikeitimo, užaugusio miško, nutiestų kelių ar kitų objektyvių priežasčių, pastatų statybai tokiu atveju gali būti parinkta kita, negu buvusi, pastatų vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant šio Įstatymo 20 straipsnyje bei kituose teisės aktuose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto ir šios dalies 7 punkte nustatytus statybos šlaituose apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus. Kai tokiais atvejais parenkant atstatomos sodybos pastatams naują jų statybos vietą žemės sklype dėl jo formos ar dėl kitų greta esančių objektų neįmanoma išlaikyti šio Įstatymo 20 straipsnyje bei kituose teisės aktuose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyto pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto arba šios dalies 7 punkte nustatyto atstumo nuo šlaito briaunos, statybos vieta atstatomos sodybos pastatams privalo būti parenkama kitoje vietoje taip, kad atstumas nuo vandens ir nuo nurodytų šlaitų būtų kuo didesnis.
Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomos šio Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nuostatos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose;
pastatus statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos, išskyrus atvejus, nurodytus šios dalies 4 ir 5 punktuose, arba kai naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d., tais atvejais, kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra. S statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos draudžiama didinti esamų pastatų tūriusiai gali būti didinami išskyrus atvejus, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, įrengiant šlaitinius stogus, kai statomi nauji gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą, arba kai draustinio tvarkymo plane numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;
teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba. Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė;.
9) leidžiama statyti naujus statinius ir įrenginius, rekonstruoti esamus statinius, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą;
10) draudžiama statyti naujus ūkinės veiklos objektus su įrenginiais, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai (išskyrus atvejus, kai sodybos ar buvusios sodybos pertvarkomos į kaimo turizmo sodybas, kurios taršos leidimus turėti privalo tik dėl to, kad planuoja per parą į aplinką išleisti daugiau kaip 5 kubinius metrus buitinių nuotekų), aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius, vėjo elektrines (išskyrus šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytus atvejus), statyti vizualinę taršą sukeliančius statinius;
11) leidžiama įrengti saulės šviesos energijos elektrines, saulės šilumos energijos kolektorius tik ant pastatų stogų ir (ar) pastatų fasadų, kurie nėra matomi nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų (kompleksų), gatvės, kelio ar apžvalgos vietų (regyklų), turizmo trasų. Pastatuose ar sodybose, kurie yra kultūros paveldo objektai, šių inžinerinių statinių (įrenginių) statyba draudžiama. 4. Kultūriniuose draustiniuose draudžiama:
1) naikinti ar žaloti kultūros paveldo vertybes, naikinti jų autentiškumą;
2) iš esmės pakeisti kultūros paveldo aplinką, mažinant kultūros paveldo objektų vertę.“
vykdyti draustinyje leidžiama, jeigu, atlikus vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai veiklos poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), yra priimtas sprendimas, kad planuojama veikla nepakenks draustinio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms.
Visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu. Veikla, dėl kurios leistinumo draustinyje sprendžiama atlikus vertinimą, yra:
1) tiesioginis žemės gelmių geologinis tyrimas tik bendro gelmių pažinimo, kartografavimo ar stebėsenos (monitoringo) tikslais;
2) vienos ne aukštesnės kaip 25 metrai (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinės sodyboje ar prie ūkinių pastatų statyba;
3) upių ir ežerų krantų, natūralaus upių nuotėkio ar natūralaus ežerų vandens lygio keitimas, kuris galimas tik neįrengiant užtvankų ir tik įgyvendinant stichinių nelaimių prevencines priemones, vykdant tvarkomosios paveldosaugos ir tvarkomosios statybos darbus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, gerinant laivybos sąlygas Vyriausybės patvirtintuose valstybinės reikšmės vidaus vandens keliuose. Šios veiklos negali sutrukdyti pasiekti gerą šių vandens telkinių būklę;
4) miško plotų, nenumatytų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, ir didesnių kaip vieno hektaro ploto sodų ar plantacinių želdinių įveisimas. 6 4.
6 4. Draustiniuose skatinama veikla, išsauganti, palaikanti ir išryškinanti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus, išsauganti etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijas, taip pat tradiciniai verslai, pažintinis turizmas, invazinių rūšių gausos reguliavimas, saugomų rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas. 7 5. Valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, taip pat valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams taikomas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti apsaugos reikalavimai ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo reikalavimai detalizuojami draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose), atsižvelgiant į jo kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ypatumus ir apibrėžtą draustinio išskirtinę vertę, o draustinio, kuriam nėra patvirtintų individualių jo nuostatų, – bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose, kuriuose reikalavimai detalizuojami atsižvelgiant į šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytas gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšis ir jų steigimo tikslus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti nurodyti statybų reikalavimai detalizuojami draustinių tvarkymo planuose (kai draustiniai yra valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose).“5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 11 straipsnio 3 dalį. 3.
draudžiama:
1) naikinti ir žaloti paveldo objektus ar jų vertės požymius;
2) kasti, arti žemę, perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, jei šie darbai susiję su paveldo objektų eksponavimu, naudojimu ar tvarkymu;
3) statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu. 6 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) išskiriamos šios funkcinio prioriteto zonos: konservacinio (rezervatai ir draustiniai), ekologinės apsaugos, rekreacinio bei ūkinio (žemės, miškų ar vandenų ūkio) ir kito prioriteto zonos. Šiuose dokumentuose taip pat išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose kraštovaizdžio apsaugai, naudojimui ir tvarkymui taikomi taikomas saugomų teritorijų tipiniai tipinis apsaugos reglamentai reglamentas.“7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Veiklos valstybiniuose parkuose reglamentavimas
tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. 2. Valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti jų kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms, taip pat gamtiniams rekreaciniams ištekliams., juose negali būti statomi vizualinę taršą sukeliantys statiniai, sodinami želdiniai, užstojantys istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas. Veikla valstybinių parkų rezervatuose, draustiniuose, paveldo objektų teritorijose reglamentuojama šio Įstatymo 7, 9 ir 11 straipsniuose nustatyta tvarka.
Kitose valstybinių parkų funkcinio prioriteto zonose draudžiama:
1) įrengti sąvartynus;
2) naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų požymius;
3) įrengti naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, išskyrus atvejus, kai valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje, suderinus su saugomos teritorijos direkcija Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, žemės savininkas ar naudotojas įrengia ne daugiau kaip vieną iki 0,2 hektaro ploto smėlio ar žvyro mažąjį karjerą, skirtą žemės savininko ar naudotojo žemės sklype esančių naudingųjų iškasenų naudojimui savo ūkio reikmėms;
4) sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, ardyti pelkių augalinę dangą, keisti pelkes ir kitas šlapynes ir smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti baigtus eksploatuoti durpynus į kitas, negu pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti;
5) tvenkti ir reguliuoti upes, keisti, gilinti jų vagas, keisti upių ir ežerų krantų liniją, natūralų upių nuotėkį ir natūralų ežerų vandens lygį, išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti gerą paviršinio vandens telkinio būklę pagal Vandens įstatymo nuostatas, renatūralizuoti ištiesintų upių vagas, atkurti natūralų hidrologinį režimą, įgyvendinti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones, užtikrinti nepakitusią valstybės sienos linijos padėtį;
6) sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;
7) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;
8) naudoti saugomų rūšių individus neturint teisės aktuose nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktuose nustatyto leidimo valstybiniame parke introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;
9) įrengti saulės šviesos energijos elektrines, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 3 dalyje, tiesti antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, įrengti išorinę reklamą, važiuoti ne keliais ar įrengtomis trasomis savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, ne kempinguose statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, įrengti laukinių žvėrių aptvarus, medžioklei skirtus nesudėtingus statinius, išskyrus valstybinių parkų nuostatuose nustatytus atvejus.
Kitose valstybinių parkų funkcinio prioriteto zonose draudžiama:
1) įrengti sąvartynus;
2) naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų požymius;
3) įrengti naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, išskyrus atvejus, kai valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje, suderinus su saugomos teritorijos direkcija Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, žemės savininkas ar naudotojas įrengia ne daugiau kaip vieną iki 0,2 hektaro ploto smėlio ar žvyro mažąjį karjerą, skirtą žemės savininko ar naudotojo žemės sklype esančių naudingųjų iškasenų naudojimui savo ūkio reikmėms;
4) sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, ardyti pelkių augalinę dangą, keisti pelkes ir kitas šlapynes ir smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti baigtus eksploatuoti durpynus į kitas, negu pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti;
5) tvenkti ir reguliuoti upes, keisti, gilinti jų vagas, keisti upių ir ežerų krantų liniją, natūralų upių nuotėkį ir natūralų ežerų vandens lygį, išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti gerą paviršinio vandens telkinio būklę pagal Vandens įstatymo nuostatas, renatūralizuoti ištiesintų upių vagas, atkurti natūralų hidrologinį režimą, įgyvendinti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones, užtikrinti nepakitusią valstybės sienos linijos padėtį;
6) sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;
7) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;
8) naudoti saugomų rūšių individus neturint teisės aktuose nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktuose nustatyto leidimo valstybiniame parke introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;
9) įrengti saulės šviesos energijos elektrines, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 3 dalyje, tiesti antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, įrengti išorinę reklamą, važiuoti ne keliais ar įrengtomis trasomis savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, ne kempinguose statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, įrengti laukinių žvėrių aptvarus, medžioklei skirtus nesudėtingus statinius, išskyrus valstybinių parkų nuostatuose nustatytus atvejus. 3.
reglamentavimas:
1) leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su valstybinio parko steigimo tikslais, ir kitus statinius, būtinus vykdant veiklą, kurios išimtys nustatytos šio straipsnio 2 dalyje draudžiami statyti ir (ar) įrengti nauji statiniai ir |(ar) įrenginiai nurodyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme;
2) leidžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų. Sodybos ar atstatomos buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atstatomas istorines dvaro sodybas, kurių statiniai (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote. Jeigu atliekant kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams dėl to, kad sodybą padalija viešasis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje), ir šiame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma tol, kol šie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendraturčiams);
3) leidžiama atkurti kultūros paveldo objektus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą;
4) leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos).
Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi šio Įstatymo 20 straipsnyje ir kituose teisės aktuose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto, statybos natūraliuose šlaituose apribojimai, šios dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote ir šios dalies 7 punkte nustatyti statybos natūraliuose šlaituose apribojimai;
5) leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus.
Jei neįmanoma sodybos atstatyti toje vietoje, kur ji buvo, dėl to, kad vieta yra užlieta vandeniu dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba dėl reljefo formų pasikeitimo, užaugusio miško, nutiestų kelių ar kitų objektyvių priežasčių, pastatų statybai tokiu atveju gali būti parinkta kita, negu buvusi, pastatų vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant šio Įstatymo 20 straipsnyje bei kituose teisės aktuose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto ir šios dalies 7 punkte nustatytus statybos šlaituose apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus. Kai tokiais atvejais parenkant atstatomos sodybos pastatams naują jų statybos vietą žemės sklype dėl jo formos ar dėl kitų greta esančių objektų neįmanoma išlaikyti šio Įstatymo 20 straipsnyje bei kituose teisės aktuose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyto pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto arba šios dalies 7 punkte nustatyto atstumo nuo šlaito briaunos, statybos vieta atstatomos sodybos pastatams privalo būti parenkama kitoje vietoje taip, kad atstumas nuo vandens ir nuo nurodytų šlaitų būtų kuo didesnis.
Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomos šio Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose;
6) leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius, statyti naujus statinius valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytose vietose, taip pat rekonstruoti esamus statinius laikantis valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas ir galimybes jų rekonstrukcijai;
7) draudžiama statyti naujus pastatus statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos, išskyrus šios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytus atvejus arba kai naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, namų valdų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d.
S statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos draudžiama didinti esamų pastatų tūriusiai gali būti didinami, išskyrus atvejus, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, kai statomi nauji gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą arba kai valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;
8) sodybų pastatai statomi laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijų pagal valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) nustatytus reikalavimus ir rekomendacijas, išskyrus atvejus, kai atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ar šios dalies 4 punkte nurodytu atveju atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai;
9) buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba.
Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė;.
10) leidžiama statyti naujus statinius ir įrenginius, rekonstruoti esamus statinius, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą;
11) draudžiama statyti kitus naujus ūkinės veiklos objektus su įrenginiais, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai ar taršos leidimai (išskyrus valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) ar savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytus miestų ir miestelių nuotekų valyklas, poilsio paskirties pastatus, kitus visuomeninės paskirties objektus, kurie nurodytus leidimus turėti privalo tik dėl to, kad per parą į aplinką išleis daugiau kaip
statinius ir įrenginius, vėjo elektrines (išskyrus šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytus atvejus);
12) leidžiama įrengti saulės šviesos energijos elektrines, saulės šilumos energijos kolektorius tik ant pastatų stogų ir (ar) pastatų fasadų, kurie nėra matomi nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų (kompleksų), gatvės, kelio ar apžvalgos vietų (regyklų), turizmo trasų. Gyvenamojo prioriteto funkcinėse zonose jų įrengimas reglamentuojamas valstybinio parko nuostatuose. Pastatuose ar sodybose, kurie yra kultūros paveldo objektai, šių inžinerinių statinių (įrenginių) statyba draudžiama. 4. Atsižvelgiant į etnografinio regiono architektūros tradicijas, valstybinio parko miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos poreikius, valstybinio parko nuostatuose apibrėžiama valstybinio parko išskirtinė vertė ir detalizuojami šio straipsnio 2 dalyje nustatyti nurodyti apsaugos reikalavimai ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo reikalavimai, o valstybinio parko nuostatuose – šio straipsnio 3 dalyje nustatyti nurodyti statybos reikalavimai. 5.
vykdyti valstybinio parko ekologinės apsaugos, rekreacinio, gyvenamojo, ūkinio (žemės, miškų ar vandens ūkio) ar kito funkcinio prioriteto zonoje leidžiama, jeigu, atlikus vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai veiklos poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), yra priimtas sprendimas, kad planuojama veikla nepakenks valstybinio parko kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu. Veikla, dėl kurios leistinumo sprendžiama atlikus vertinimą, yra:
1) tiesioginis žemės gelmių geologinis tyrimas tik bendro gelmių pažinimo, kartografavimo ar stebėsenos (monitoringo) tikslais;
2) vienos, ne aukštesnės kaip 25 metrai (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško), vėjo elektrinės sodyboje ar prie esamų ūkinių pastatų statyba;
3) upių ir ežerų krantų, natūralaus upių nuotėkio ar natūralaus ežerų vandens lygio keitimas, kuris galimas tik neįrengiant užtvankų ir tik įgyvendinant stichinių nelaimių prevencines priemones, vykdant tvarkomosios paveldosaugos bei tvarkomosios statybos darbus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas. Šios veiklos negali sutrukdyti pasiekti gerą šių vandens telkinių būklę;
4) miško plotų, nenumatytų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, ir didesnių kaip vieno hektaro ploto sodų ar plantacinių želdinių įveisimas. 6 5.
skatinama veikla, išsauganti ir išryškinanti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes bei atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus, taip pat tradiciniai amatai ir verslai, pažintinis turizmas, pagal valstybinių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) sprendinius teritorijos pritaikomos rekreacijai ir lankymui atsižvelgiant į kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo reikalavimus, taip pat skatinamas invazinių rūšių paplitimo mažinimas, saugomų rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas.“
pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) bendrosios ekologinės apsaugos
ir 6 dalis. 3. Gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose draudžiama:
1) įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus;
2) keisti hidrologinį režimą;
3) naudoti trąšas ir pesticidus ne žemės ūkio naudmenose;
4) kirsti mišką pagrindinio naudojimo plynuoju kirtimu 300 metrų pločio juostoje aplink rezervatą;
5) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas. Šis draudimas taikomas ir teritorijose, esančiose 5 km atstumu aplink gamtinių rezervatų buferines apsaugos zonas. 5.
draudžiama:
1) kasti žemę ir atlikti kitus darbus, galinčius sukelti grunto deformaciją ir vibraciją, arti žemę, perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, kai šie darbai susiję su paveldo objektų eksponavimu, naudojimu ar tvarkymu;
2) statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu;
3) laikyti aktyvias chemines, degias bei sprogstamąsias medžiagas;
4) statyti užtvankas bei keičiančius vandens lygį hidrotechninius statinius, tiesinti ir gilinti šaltinių ir upių vagas, išskyrus atvejus, kai atkuriami ir tvarkomi kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios kultūros vertybės). 6. Paveldo objektų vizualinės (regimosios) apsaugos pozoniuose draudžiami darbai, trukdantys apžvelgti paveldo objektus. 2. Pakeisti 19 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybinių parkų, valstybinių rezervatų
ir draustinių bei biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonose draudžiama statyti negali būti statomi vizualinę taršą sukeliantys statiniai, statomi ir (ar) rekonstruojami statiniusai, jeigu jie blogina paveldo objektų eksponavimo sąlygas. didina teritorijos vizualią (regimąją) taršą. Valstybinių parkų buferinės apsaugos zonų hidrologinės įtakos dalyse gali būti nustatyti bendrieji ekologinės apsaugos pazoniai.“
pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos ir veiklos jose reglamentavimas
nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, išsaugota migracinių koridorių funkcija, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis ir jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai, užtikrinta visuomenės teisė naudotis vandens telkiniais ir eiti jų pakrantėmis, išskiriamos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos.
Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta. Prie rezervatuose esančių paviršinių vandens telkinių jų apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos. 2. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 3. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama:
1) lieti srutas arba skystą mėšlą neįterpiant jų į gruntą;
2) įrengti sąvartynus, kapines, išskyrus veikiančių kapinių išplėtimą, nemažinant atstumo iki vandens telkinio;
3) statyti pastatus vidutinės ir didesnės už vidutinę potvynių rizikos (vieno procento ir didesnės užliejimo tikimybės) teritorijose, kurias nustato Vyriausybės įgaliota institucija, išskyrus jose esančias sodybas; yra 343 kitame skyriuje
4) statyti pastatus natūraliuose šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, išskyrus atvejus, kai sodybose ar buvusiose sodybose statomi sodybų pastatai ir inžineriniai statiniai, taip pat statomi susisiekimo, energetikos, kitai inžinerinei infrastruktūrai būtini statiniai.
Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų;
5) statyti pastatus mažesniu atstumu iki pakrantės apsaugos juostos, negu nustatyta Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, išskyrus pastatus miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytas pirtis.
Statant naujus pastatus arba rekonstruojant esamus pastatus sodybose, kurių pastatai yra mažesniu, negu Vyriausybės nustatytas minimalus atstumas, atstumu nuo pakrantės apsaugos juostos, draudžiama mažinti atstumą iki pakrantės apsaugos juostos;
6) statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui ir nakvynei vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejį, kai sodyboje laikomas ir naudojamas ne daugiau kaip vienas vagonėlis, taip pat atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami kempinguose, prie statomų ypatingų ir neypatingų statinių jų statybos laikotarpiu turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą statyti naują ar rekonstruoti esamą statinį, mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti, masiniam renginiui rengti turint savivaldybės institucijos išduotą leidimą, kai laikomos ir naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės, taip pat kai minėti kilnojamieji objektai naudojami teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žūklę;
7) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas.“ 4.
Pakrantės apsaugos juostoje draudžiama:
1) dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus, kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį, išskyrus Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose nustatytus atvejus;
2) vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiami statant šio straipsnio 5 dalyje nurodytus statinius, taikant esamų statinių apsaugos nuo potvynių, erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones, taip pat atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintu Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašu. 5.
leidžiama statyti tik hidrotechnikos statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius ir statinius, vandenvietes, informacinius ženklus (įskaitant šio straipsnio 10 dalyje nurodytus informacinius ženklus apie žemės nuosavybės formą), stendus, lieptus, pėsčiųjų takus, vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą kertančius kelius ir inžinerinius tinklus, tiltus, uostuose ir prieplaukose – jų statinius, elingus – savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytoje rekreacinėje teritorijoje, nesudėtingus paplūdimių statinius, kurių sąrašą nustato Vyriausybės įgaliota institucija, ir įrenginius, draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose – šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus ir kitus su steigimo tikslais susijusius statinius. Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama atlikti čia teisėtai pastatyto pastato kapitalinį remontą. 6. Sodybose ir kitos paskirties (rekreacinio naudojimo būdo) žemės sklypuose už pakrantės apsaugos juostos ribų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnę kaip 4,5 metro (aukštis skaičiuojamas nuo statiniu užstatomo ploto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo kraigo) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. 7.
transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto, išskyrus atvejus, kai mažesniu, negu nurodyta, atstumu šiomis priemonėmis važiuojama ar jos statomos čia esančiuose keliuose, gatvėse, aikštėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose, taip pat vykdant valstybės sienos apsaugą, aplinkos, miškų, saugomų teritorijų apsaugą ir valstybinę kontrolę, laivybos valstybinę kontrolę, aplinkos monitoringo ir tyrimo darbus, specialiųjų tarnybų užduotis, leistinus žemės ar miškų ūkio, melioracijos, vidaus vandens kelių priežiūros ir statinių statybos darbus, teisės aktuose nustatytose vietose – verslinę žūklę, taip pat atvejus, kai reikia į vandenį nuleisti plaukiojimo priemones arba užvažiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ant vandens telkinių ledo, jeigu teisės aktai vandens telkinyje leidžia tokią veiklą. 8. Vandens telkinių pakrančių užtvėrimo reglamentavimas:
1) pakrantėje 5 metrų atstumu nuo vandens telkinio kranto (esant vidutiniam vandens lygiui) negali būti tveriamos tvoros, kitais statiniais, įrenginiais ar įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudoma pakrante eiti asmenims (toliau šiame straipsnyje – užtvėrimai);
2) jeigu žemės juosta, nurodyta šios dalies 1 punkte, yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), užtvėrimų draudimas taikomas taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta turi būti tinkama eiti asmenims vandens telkinio pakrante;
3) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytose pakrantės dalyse gali būti aptverti statiniai ar įrenginiai dėl jų eksploatavimo saugumo (kai tai numatyta normatyviniuose dokumentuose), paveldo objektai, parkai ir kiti atskirieji želdynai, botanikos, zoologijos sodai, dendrologinės kolekcijos, vaikų poilsiui skirtos teritorijos, teritorijos, kuriose įgyvendinamos gamtotvarkos priemonės (kai tai numatyta saugomos teritorijos gamtotvarkos plane). 9 3.
erozijos (vandens telkinio kranto linijos pasislinkimo) nebeužtikrinamas šio straipsnio 8 dalyje Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas reikalavimas dėl tvorų, kitų statinių, įrenginių ar įveisiamų želdinių, medžių ir krūmų liekanų, kliudančių pakrante eiti asmenims (toliau šiame straipsnyje – užtvėrimai), užtvėrimų nebuvimo, žemės savininkas ar valdytojas gali imtis priemonių atkurti erozijos pažeistą pakrantę. Jeigu pakrantės atkūrimo priemonės nevykdomos, užvėrimai iš šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punkte Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodyto pločio pakrantės paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalies, kurioje šis įstatymas draudžia užtvėrimus (toliau šiame straipsnyje – pakrantė be užtvėrimų), turi būti pašalinti per vienerius metus nuo kranto erozijos fakto paaiškėjimo. Kranto erozijos fakto paaiškėjimo momentu laikomas valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus ar valstybinio saugomų teritorijų pareigūno surašytas aktas, kuriuo, įvertinus kranto būklę ir erozijos tendencijas, konstatuojama, kad reikalavimas dėl užtvėrimų pakrantėje nebuvimo neįvykdomas dėl įvykusios kranto erozijos. 10 4. Asmenų teisė naudoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą pakrantę be užtvėrimų apsistoti yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos (išneštos). Apsistojimu pakrantėje be užtvėrimų laikomas asmenų buvimas vienoje vietoje ilgesnį laiką negu reikia pereiti pakrantės apsaugos juostą pakrantę be užtvėrimų.
Jeigu pasirinktoje apsistoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos pakrantės be užtvėrimų dalyje yra nurodyta informacija (pastatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomenduojamos formos informacinis ženklas) apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė, savarankiškai pakrantės apsaugos juostoje pakrantėje be užtvėrimų apsistosiantys asmenys be žemės savininko sutikimo gali apsistoti tik šviesiu paros metu (ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus) šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoje pakrantės apsaugos juostos dalyje. 11 5. Šio straipsnio nuostatos draustiniuose, paveldo objektų teritorijose ir valstybiniuose parkuose taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio Įstatymo 9, 11 ir 13 straipsnių nuostatoms.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 20¹ straipsnio 2 dalį. 2. Atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą apsaugos tikslą, tvirtindama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų aprašą požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, Vyriausybė nustato ūkinės veiklos, galinčios užteršti iš vandenviečių paimamą vandenį, apribojimus. 12 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Saugomų teritorijų valstybės kadastras 1.
Saugomų teritorijų apsaugai ir racionaliam tvarkymui organizuoti yra tvarkomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ir valstybės kadastras (duomenų sistema), kurio valdytojas yra Aplinkos ministerija ir kuriame registruojami rezervatai, draustiniai, gamtos paveldo objektai, valstybiniai parkai, pajūrio juosta, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos, atkuriamieji ir genetiniai sklypai, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų funkcinio prioriteto zonos, valstybinių rezervatų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonos, taip pat tinklo „Natura 2000“ teritorijos. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre (duomenų sistemoje) kaupiami ir saugomi, sisteminami, apdorojami, duomenys apie nurodytas teritorijas ir jose saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes. 2. Saugomų teritorijų valstybės kadastro vadovaujančios tvarkymo įstaigos tvarkytojo funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Jo duomenų registravimo bei naudojimo tvarką ir apsaugą nustato Vyriausybė. 4 3. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro (duomenų sistemos) duomenys yra vieši ir teikiami neatlygintinai. Pagal duomenų teikimo sutartis šie duomenys neatlygintinai perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms. Jų pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atitinkamo nekilnojamojo daikto Nekilnojamojo turto registro įraše neatlygintinai daro žymas apie šiuos juridinius faktus: žemės sklypo buvimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose saugomose teritorijose (įskaitant tinklo „Natura 2000“ teritorijas), nustatytas saugomos teritorijos specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.“
1.
jį išdėstyti taip: „1) organizuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentų, reikalingų gamtiniams rezervatams, gamtiniams ir kompleksiniams draustiniams, valstybiniams parkams (išskyrus istorinius nacionalinius parkus), pajūrio juostai, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijoms, atkuriamiesiems ir genetiniams sklypams steigti ir tvarkyti, buferinės apsaugos zonoms, taip pat tinklo „Natura 2000“ teritorijoms nustatyti, gamtos paveldo objektams skelbti, saugoti ir tvarkyti, rengimą, saugomų teritorijų planavimo dokumentų ir projektų sprendinių įgyvendinimą, dalyvauja nagrinėjant ir derinant atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentus;“
dalies 7 punktą. 7) teikia Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui duomenis žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti, įrašant specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą, atitinkančią teisės aktuose ar teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus veiklos apribojimus ar kitus reikalavimus, susijusius su teritorijomis, nurodytomis šios dalies 1 punkte, jeigu specialioji žemės naudojimo sąlyga nebuvo įrašyta atkuriant nuosavybės teises į žemę, suteikiant ją naudoti, perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai ar parduodant;. 14 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 28 straipsnio 2 dalį 5 punktu:
„5) pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo
planas – rengiamas pajūrio juostos žemyninės dalies riboms ir kraštovaizdžio tvarkymo zonoms joje nustatyti ir keisti.“
2Pakeisti 28 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rengiant valstybinių rezervatų, biosferos
rezervatų ir valstybinių parkų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus) ir pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą, vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintais saugomų teritorijų tipiniais tipiniu apsaugos reglamentais reglamentu.“
3Pakeisti 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Rengiant planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus) naujiems valstybiniams rezervatams, biosferos rezervatams ir valstybiniams parkams, ribų planus valstybiniams ir savivaldybių draustiniams ir biosferos poligonams steigti, atliekamas ekonominis vertinimas, numatomos kompensavimo už reikalingą nutraukti veiklą (jeigu tai būtina), žemės išpirkimo (pirkimo pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme nustatytą tvarką arba žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagal Žemės įstatyme nustatytą procedūrą), pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidos ir saugomai teritorijai steigti ir išlaikyti reikalingų lėšų šaltiniai. Kai steigiamos saugomos teritorijos reikiamos apsaugos negalima užtikrinti teisės aktais ar saugomų teritorijų tipiniais tipiniu apsaugos reglamentais reglamentu, steigiamo valstybinio parko ir biosferos rezervato planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) gali būti nurodyti papildomi reglamentai, nustatantys galimas arba ribojamas (draudžiamas) veiklos rūšis, leidžiamus statyti statinius, jų aukštį ir statybos produktus, teritorijos užstatymo tankį, statybos ribas ar statinių statybos zonas kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai.“
dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas galioja iki 2021 m. gruodžio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto Nr. XIIIP-2051(2) lyginamasis variantas
išdėstyti taip: „35. Saugomų teritorijų tipiniai tipinis apsaugos reglamentai reglamentas – Vyriausybės patvirtinti patvirtintas dokumentas, kuriuo numatomi kraštovaizdžio tvarkymo zonų, nustatomų rengiant valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervatų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus), ir draustinių ir pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planus, kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai.“
išdėstyti taip:
„57. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme.“
1.
jį išdėstyti taip: „1) šis Įstatymas, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, Laukinės gyvūnijos, Laukinės augalijos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) saugomų teritorijų tipiniai tipinis apsaugos reglamentai reglamentas;“. 3. Papildyti 5 straipsnį 1¹dalimi: „1¹. Specialiosios žemės naudojimo saugomose teritorijose sąlygos nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.“
ją išdėstyti taip:
„1. Gamtinių rezervatų apsaugos ir tvarkymo ypatumus
reikalavimus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti atskirų gamtinių rezervatų nuostatai (valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių rezervatų – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatai), kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Gamtiniuose rezervatuose leidžiama tik ši veikla:
1) natūralių gamtinių procesų eigos tyrimai ir stebėjimai;
2) priešgaisrinių priemonių vykdymas;
3) epizootijų atvejais sanitarinių priemonių vykdymas;
4) statinių, kurių reikia rezervato steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti, statyba;
5) pažeisto gamtinio kraštovaizdžio, ekosistemų ir objektų, natūralių buveinių atkūrimas ir palaikymas, invazinių rūšių naikinimas;
6) kitų priemonių, atitinkančių rezervato steigimo tikslus, įgyvendinimas.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų)
apsaugos ir tvarkymo ypatumus reikalavimus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti kultūrinių rezervatų nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai.
Kultūriniuose rezervatuose (rezervatuose-muziejuose) leidžiama tik ši veikla:
1) mokslinio tyrimo ir muziejinis darbas;
2) veiklos pažeistų kultūrinio kraštovaizdžio teritorinių kompleksų bei objektų (vertybių) atkūrimas;
3) kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų bei objektų (vertybių) remontavimas, tyrinėjimas, restauravimas ir konservavimas;
4) kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų bei objektų (vertybių) pritaikymas lankymui ir eksponavimas;
5) statinių, kurių reikia rezervato steigimo tikslams įgyvendinti, statyba;
6) kita veikla, atitinkanti rezervato steigimo tikslus ir nurodyta kultūrinių rezervatų nuostatuose bei teritorijų planavimo dokumentuose.“
netekusia galios 7 straipsnio 7 dalį. 7. Rezervatuose ir 5 km atstumu aplink rezervatus draudžiama auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Veiklos draustiniuose reglamentavimas
nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti bendri gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, atskirų draustinių nuostatai, tvirtinami juos steigiančių institucijų, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (juos sunaikinti, sužaloti). 2. Siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama: negali būti statomi vizualinę taršą sukeliantys statiniai, sodinami želdiniai, užstojantys istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas.
1) naikinti ar žaloti reljefo formas;
2) pradėti durpių kasybą ir kitų naudingųjų iškasenų naudojimą (gavybą), vykdyti naudingųjų iškasenų naudojimui (gavybai) skirtus tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus;
3) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, įrengti sąvartynus;
4) tiesti naujus antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, išskyrus tinklus, tiesiamus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus arba tiesiamus esamų kelių trasose, ir kitus tos pačios rūšies tinklus inžinerinių tinklų trasose;
5) rinkti, perkelti į kitą vietą už sklypo ribų, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis, riedulynuose (akmenynuose) – visus akmenis, taip pat upėse ir ežeruose rinkti didesnius kaip 1 kubinis decimetras natūralius akmenis, juos pašalinti ar perkelti į kitą vietą, išskyrus atvejus, kai akmenų vandens telkiniuose perkėlimas būtinas vykdant veiklą, kuri yra leidžiama draustinyje arba kurios vykdymui taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas;
6) tvenkti ir reguliuoti upes, keisti, gilinti jų vagas, keisti upių ir ežerų krantų liniją, natūralų upių nuotėkį ir natūralų ežerų vandens lygį, išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti gerą paviršinio vandens telkinio būklę pagal Vandens įstatymo nuostatas, renatūralizuoti ištiesintų upių vagas, atkurti natūralų hidrologinį režimą, įgyvendinti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones, užtikrinti nepakitusią valstybės sienos linijos padėtį;
7) įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius potvynių užliejamose teritorijose, o potvynių neužliejamose teritorijose viename žemės sklype įrengti vieną ar kelis naujus dirbtinius vandens telkinius, nesusijusius su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro;
8) sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes, kitas šlapynes, smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti eksploatuotus durpynus į kitas, negu pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti;
9) sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas;
10) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;
11) naudoti saugomų rūšių individus neturint teisės aktuose nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktuose nustatyto leidimo draustinyje introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;
12) įrengti saulės šviesos energijos elektrines, išskyrus atvejus, numatytus šio Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, išorinę reklamą, kuri nesuderinta su priskirta saugomų teritorijų direkcija, važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, statyti, laikyti ar naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, įrengti laukinių žvėrių aptvarus ir kitus stacionarius medžioklės įrenginius, išskyrus gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose nustatytus atvejus.
1) naikinti ar žaloti reljefo formas;
2) pradėti durpių kasybą ir kitų naudingųjų iškasenų naudojimą (gavybą), vykdyti naudingųjų iškasenų naudojimui (gavybai) skirtus tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus;
3) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, įrengti sąvartynus;
4) tiesti naujus antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, išskyrus tinklus, tiesiamus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus arba tiesiamus esamų kelių trasose, ir kitus tos pačios rūšies tinklus inžinerinių tinklų trasose;
5) rinkti, perkelti į kitą vietą už sklypo ribų, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis, riedulynuose (akmenynuose) – visus akmenis, taip pat upėse ir ežeruose rinkti didesnius kaip 1 kubinis decimetras natūralius akmenis, juos pašalinti ar perkelti į kitą vietą, išskyrus atvejus, kai akmenų vandens telkiniuose perkėlimas būtinas vykdant veiklą, kuri yra leidžiama draustinyje arba kurios vykdymui taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas;
6) tvenkti ir reguliuoti upes, keisti, gilinti jų vagas, keisti upių ir ežerų krantų liniją, natūralų upių nuotėkį ir natūralų ežerų vandens lygį, išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti gerą paviršinio vandens telkinio būklę pagal Vandens įstatymo nuostatas, renatūralizuoti ištiesintų upių vagas, atkurti natūralų hidrologinį režimą, įgyvendinti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones, užtikrinti nepakitusią valstybės sienos linijos padėtį;
7) įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius potvynių užliejamose teritorijose, o potvynių neužliejamose teritorijose viename žemės sklype įrengti vieną ar kelis naujus dirbtinius vandens telkinius, nesusijusius su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro;
8) sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes, kitas šlapynes, smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti eksploatuotus durpynus į kitas, negu pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti;
9) sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas;
10) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;
11) naudoti saugomų rūšių individus neturint teisės aktuose nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktuose nustatyto leidimo draustinyje introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;
12) įrengti saulės šviesos energijos elektrines, išskyrus atvejus, numatytus šio Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, išorinę reklamą, kuri nesuderinta su priskirta saugomų teritorijų direkcija, važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, statyti, laikyti ar naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, įrengti laukinių žvėrių aptvarus ir kitus stacionarius medžioklės įrenginius, išskyrus gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose nustatytus atvejus. 3.
kompleksiniuose draustiniuose reglamentavimas:
1) leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su draustinio steigimo tikslais, ir kitus statinius, būtinus vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas;
statinius draustinių tvarkymo planuose ir (ar) savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose vietose, taip pat remontuoti, rekonstruoti esamus statinius laikantis draustinio tvarkymo plane ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas ir galimybes jų rekonstrukcijai; 3 2) leidžiama statyti naujus, rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose, sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai statomi, rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų. Sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atvejus, kai atstatomi istorinės dvaro sodybos statiniai, kurie (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote.
Jeigu atliekant kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams dėl to, kad sodybą padalija viešasis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje), ir šiame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma tol, kol šie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendraturčiams);
paveldo objektus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą;
buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos).
Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi šio Įstatymo 20 straipsnyje ir kituose teisės aktuose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto, statybos natūraliuose šlaituose apribojimai, šios dalies 3 2 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote ir šios dalies 7 punkte nustatyti statybos natūraliuose šlaituose apribojimai;
pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus.
Jei neįmanoma sodybos atstatyti toje vietoje, kur ji buvo, dėl to, kad vieta yra užlieta vandeniu dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba dėl reljefo formų pasikeitimo, užaugusio miško, nutiestų kelių ar kitų objektyvių priežasčių, pastatų statybai tokiu atveju gali būti parinkta kita, negu buvusi, pastatų vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant šio Įstatymo 20 straipsnyje bei kituose teisės aktuose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto ir šios dalies 7 punkte nustatytus statybos šlaituose apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus. Kai tokiais atvejais parenkant atstatomos sodybos pastatams naują jų statybos vietą žemės sklype dėl jo formos ar dėl kitų greta esančių objektų neįmanoma išlaikyti šio Įstatymo 20 straipsnyje bei kituose teisės aktuose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyto pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto arba šios dalies 7 punkte nustatyto atstumo nuo šlaito briaunos, statybos vieta atstatomos sodybos pastatams privalo būti parenkama kitoje vietoje taip, kad atstumas nuo vandens ir nuo nurodytų šlaitų būtų kuo didesnis.
Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomos šio Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nuostatos nustatyti apribojimai paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose;
pastatus statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos, išskyrus atvejus, nurodytus šios dalies 4 ir 5 punktuose, arba kai naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d., tais atvejais, kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra. S statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos draudžiama didinti esamų pastatų tūriusiai gali būti didinami išskyrus atvejus, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, įrengiant šlaitinius stogus, kai statomi nauji gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą, arba kai draustinio tvarkymo plane numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;
teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba.
Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė;
9) leidžiama statyti naujus statinius ir įrenginius, rekonstruoti esamus statinius, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą;
10) draudžiama statyti naujus ūkinės veiklos objektus su įrenginiais, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai (išskyrus atvejus, kai sodybos ar buvusios sodybos pertvarkomos į kaimo turizmo sodybas, kurios taršos leidimus turėti privalo tik dėl to, kad planuoja per parą į aplinką išleisti daugiau kaip 5 kubinius metrus buitinių nuotekų), aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius, vėjo elektrines (išskyrus šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytus atvejus), statyti vizualinę taršą sukeliančius statinius;
11) leidžiama įrengti saulės šviesos energijos elektrines, saulės šilumos energijos kolektorius tik ant pastatų stogų ir (ar) pastatų fasadų, kurie nėra matomi nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų (kompleksų), gatvės, kelio ar apžvalgos vietų (regyklų), turizmo trasų.
Pastatuose ar sodybose, kurie yra kultūros paveldo objektai, šių inžinerinių statinių (įrenginių) statyba draudžiama;
12) 8) ne sodyboje žemės ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti inžinerinius statinius – stogines, skirtas laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo, kai pievų ir ganyklų plotai nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdomoje žemėje yra ne mažesni kaip 20 hektarų (ne daugiau kaip 1 stoginę nurodytame plote). Stoginės įrengiamos be patalpų su ne daugiau kaip 3 išorinėmis sienomis ar be jų, leistinas aukštis – iki 6 metrų, užstatytas plotas – iki 150 kvadratinių metrų.
Šios stoginės negali būti statomos natūraliose pievose, saugomų augalų ir vabzdžių rūšių radavietėse, arčiau kaip 100 metrų nuo paviršinio vandens telkinio kranto, taip pat nurodytose vietose negali būti sandėliuojami pašarai ir organizuojamas žolėdžių ūkinių gyvūnų papildomas šėrimas. Jeigu žolėdžiai ūkiniai gyvūnai nebelaikomi pievų ir ganyklų plote, kuriame yra stoginė gyvūnams laikyti, ji turi būti pašalinta ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai žolėdžiai ūkiniai gyvūnai buvo išgabenti. Stoginės pastatymo vietos parinkimo, jos formos, medžiagų, iš kurių ji statoma, reikalavimai ir derinimo tvarka nustatoma draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose, o draustinio, kuriam nėra patvirtintų individualių jo nuostatų, – bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose). 4. Kultūriniuose draustiniuose draudžiama:
1) naikinti ar žaloti kultūros paveldo vertybes, naikinti jų autentiškumą;
2) iš esmės pakeisti kultūros paveldo aplinką, mažinant kultūros paveldo objektų vertę.“
vykdyti draustinyje leidžiama, jeigu, atlikus vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai veiklos poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), yra priimtas sprendimas, kad planuojama veikla nepakenks draustinio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu.
Veikla, dėl kurios leistinumo draustinyje sprendžiama atlikus vertinimą, yra:
1) tiesioginis žemės gelmių geologinis tyrimas tik bendro gelmių pažinimo, kartografavimo ar stebėsenos (monitoringo) tikslais;
2) vienos ne aukštesnės kaip 25 metrai (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinės sodyboje ar prie ūkinių pastatų statyba;
3) upių ir ežerų krantų, natūralaus upių nuotėkio ar natūralaus ežerų vandens lygio keitimas, kuris galimas tik neįrengiant užtvankų ir tik įgyvendinant stichinių nelaimių prevencines priemones, vykdant tvarkomosios paveldosaugos ir tvarkomosios statybos darbus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, gerinant laivybos sąlygas Vyriausybės patvirtintuose valstybinės reikšmės vidaus vandens keliuose. Šios veiklos negali sutrukdyti pasiekti gerą šių vandens telkinių būklę;
4) miško plotų, nenumatytų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, ir didesnių kaip vieno hektaro ploto sodų ar plantacinių želdinių įveisimas. 6 4. Draustiniuose skatinama veikla, išsauganti, palaikanti ir išryškinanti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus, išsauganti etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijas, taip pat tradiciniai verslai, pažintinis turizmas, invazinių rūšių gausos reguliavimas, saugomų rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas. 7 5. Valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, taip pat valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams taikomas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas.
Atsižvelgiant į šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšis ir jų steigimo tikslus, taip pat į kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ypatumus ir draustinio išskirtinę vertę, apsaugos ir tvarkymo reikalavimai bei etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai nustatomi draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose). Draustiniams, kuriems nėra patvirtinti individualūs nuostatai, apsaugos ir tvarkymo reikalavimai bei etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai nustatomi bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose.“5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Veiklos paveldo objektų teritorijose reglamentavimas
tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, paveldo objektų nuostatai, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai. 2. Gamtos paveldo objektų nuostatus, taip pat kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių) apsaugos reglamentus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 3.
draudžiama:
1) naikinti ir žaloti paveldo objektus ar jų vertės požymius;
2) kasti, arti žemę, perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, jei šie darbai susiję su paveldo objektų eksponavimu, naudojimu ar tvarkymu;
3) statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu. 4. Gamtos paveldo objektų teritorijose draudžiama auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas. Šis draudimas taikomas ir teritorijose, esančiose 5 km atstumu aplink paveldo objektų teritorijas.“6 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) išskiriamos šios funkcinio prioriteto zonos: konservacinio (rezervatai ir draustiniai), ekologinės apsaugos, rekreacinio bei ūkinio (žemės, miškų ar vandenų ūkio) ir kito prioriteto zonos. Šiuose dokumentuose taip pat išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose kraštovaizdžio apsaugai, naudojimui ir tvarkymui taikomi taikomas saugomų teritorijų tipiniai tipinis apsaugos reglamentai reglamentas.“7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Veiklos valstybiniuose parkuose reglamentavimas
tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. 2. Valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti jų kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms, taip pat gamtiniams rekreaciniams ištekliams., juose negali būti statomi vizualinę taršą sukeliantys statiniai, sodinami želdiniai, užstojantys istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas.
Veikla valstybinių parkų rezervatuose, draustiniuose, paveldo objektų teritorijose reglamentuojama šio Įstatymo 7, 9 ir 11 straipsniuose nustatyta tvarka.
Kitose valstybinių parkų funkcinio prioriteto zonose draudžiama:
1) įrengti sąvartynus;
2) naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų požymius;
3) įrengti naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus;
4) sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, ardyti pelkių augalinę dangą, keisti pelkes ir kitas šlapynes ir smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti baigtus eksploatuoti durpynus į kitas, negu pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti;
5) tvenkti ir reguliuoti upes, keisti, gilinti jų vagas, keisti upių ir ežerų krantų liniją, natūralų upių nuotėkį ir natūralų ežerų vandens lygį, išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti gerą paviršinio vandens telkinio būklę pagal Vandens įstatymo nuostatas, renatūralizuoti ištiesintų upių vagas, atkurti natūralų hidrologinį režimą, įgyvendinti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones, užtikrinti nepakitusią valstybės sienos linijos padėtį;
6) sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;
7) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;
8) naudoti saugomų rūšių individus neturint teisės aktuose nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktuose nustatyto leidimo valstybiniame parke introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;
9) įrengti saulės šviesos energijos elektrines, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 3 dalyje, tiesti antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, įrengti išorinę reklamą, važiuoti ne keliais ar įrengtomis trasomis savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, ne kempinguose statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, įrengti laukinių žvėrių aptvarus, medžioklei skirtus nesudėtingus statinius, išskyrus valstybinių parkų nuostatuose nustatytus atvejus.
Kitose valstybinių parkų funkcinio prioriteto zonose draudžiama:
1) įrengti sąvartynus;
2) naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų požymius;
3) įrengti naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus;
4) sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, ardyti pelkių augalinę dangą, keisti pelkes ir kitas šlapynes ir smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti baigtus eksploatuoti durpynus į kitas, negu pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti;
5) tvenkti ir reguliuoti upes, keisti, gilinti jų vagas, keisti upių ir ežerų krantų liniją, natūralų upių nuotėkį ir natūralų ežerų vandens lygį, išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti gerą paviršinio vandens telkinio būklę pagal Vandens įstatymo nuostatas, renatūralizuoti ištiesintų upių vagas, atkurti natūralų hidrologinį režimą, įgyvendinti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones, užtikrinti nepakitusią valstybės sienos linijos padėtį;
6) sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;
7) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;
8) naudoti saugomų rūšių individus neturint teisės aktuose nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktuose nustatyto leidimo valstybiniame parke introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;
9) įrengti saulės šviesos energijos elektrines, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 3 dalyje, tiesti antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, įrengti išorinę reklamą, važiuoti ne keliais ar įrengtomis trasomis savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, ne kempinguose statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, įrengti laukinių žvėrių aptvarus, medžioklei skirtus nesudėtingus statinius, išskyrus valstybinių parkų nuostatuose nustatytus atvejus. 3.
reglamentavimas:
1) leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su valstybinio parko steigimo tikslais, ir kitus statinius, būtinus vykdant veiklą, kurios išimtys nustatytos šio straipsnio 2 dalyje draudžiama statyti ir (ar) įrengti naujus statinius ir (ar) įrenginius, nurodytus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme;
2) leidžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų. Sodybos ar atstatomos buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atstatomas istorines dvaro sodybas, kurių statiniai (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote. Jeigu atliekant kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams dėl to, kad sodybą padalija viešasis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje), ir šiame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma tol, kol šie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendraturčiams);
3) leidžiama atkurti kultūros paveldo objektus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą;
4) leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos).
Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi šio Įstatymo 20 straipsnyje ir kituose teisės aktuose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto, statybos natūraliuose šlaituose apribojimai, šios dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote ir šios dalies 7 punkte nustatyti statybos natūraliuose šlaituose apribojimai;
5) leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus.
Jei neįmanoma sodybos atstatyti toje vietoje, kur ji buvo, dėl to, kad vieta yra užlieta vandeniu dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba dėl reljefo formų pasikeitimo, užaugusio miško, nutiestų kelių ar kitų objektyvių priežasčių, pastatų statybai tokiu atveju gali būti parinkta kita, negu buvusi, pastatų vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant šio Įstatymo 20 straipsnyje bei kituose teisės aktuose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto ir šios dalies 7 punkte nustatytus statybos šlaituose apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus. Kai tokiais atvejais parenkant atstatomos sodybos pastatams naują jų statybos vietą žemės sklype dėl jo formos ar dėl kitų greta esančių objektų neįmanoma išlaikyti šio Įstatymo 20 straipsnyje bei kituose teisės aktuose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyto pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto arba šios dalies 7 punkte nustatyto atstumo nuo šlaito briaunos, statybos vieta atstatomos sodybos pastatams privalo būti parenkama kitoje vietoje taip, kad atstumas nuo vandens ir nuo nurodytų šlaitų būtų kuo didesnis.
Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomos šio Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nuostatos nustatyti apribojimai paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose;
6) leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius, statyti naujus statinius valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytose vietose, taip pat rekonstruoti esamus statinius laikantis valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas ir galimybes jų rekonstrukcijai;
7) draudžiama statyti naujus pastatus statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos, išskyrus šios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytus atvejus arba kai naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, namų valdų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d.
S statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos draudžiama didinti esamų pastatų tūriusiai gali būti didinami, išskyrus atvejus, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, kai statomi nauji gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą arba kai valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;
8) sodybų pastatai statomi laikantis valstybinio parko nuostatuose nustatytų etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ar šios dalies 4 punkte nurodytu atveju atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai;
9) buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba.
Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė;.
10) leidžiama statyti naujus statinius ir įrenginius, rekonstruoti esamus statinius, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą;
11) draudžiama statyti kitus naujus ūkinės veiklos objektus su įrenginiais, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai ar taršos leidimai (išskyrus valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) ar savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytus miestų ir miestelių nuotekų valyklas, poilsio paskirties pastatus, kitus visuomeninės paskirties objektus, kurie nurodytus leidimus turėti privalo tik dėl to, kad per parą į aplinką išleis daugiau kaip 5 kubinius metrus buities nuotekų), aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius, vėjo elektrines (išskyrus šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytus atvejus);
12) leidžiama įrengti saulės šviesos energijos elektrines, saulės šilumos energijos kolektorius tik ant pastatų stogų ir (ar) pastatų fasadų, kurie nėra matomi nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų (kompleksų), gatvės, kelio ar apžvalgos vietų (regyklų), turizmo trasų. Gyvenamojo prioriteto funkcinėse zonose jų įrengimas reglamentuojamas valstybinio parko nuostatuose. Pastatuose ar sodybose, kurie yra kultūros paveldo objektai, šių inžinerinių statinių (įrenginių) statyba draudžiama;
13) 10) ne sodyboje žemės ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti inžinerinius statinius – stogines, skirtas laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo, kai pievų ir ganyklų plotai nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdomoje žemėje yra ne mažesni kaip 20 hektarų (ne daugiau kaip 1 stoginę nurodytame plote). Stoginės įrengiamos be patalpų su ne daugiau kaip 3 išorinėmis sienomis ar be jų, leistinas aukštis – iki 6 metrų, užstatytas plotas – iki 150 kvadratinių metrų.
Šios stoginės negali būti statomos natūraliose pievose, saugomų augalų ir vabzdžių rūšių radavietėse, arčiau kaip 100 metrų nuo paviršinio vandens telkinio kranto, taip pat nurodytuose vietose negali būti sandėliuojami pašarai ir organizuojamas žolėdžių ūkinių gyvūnų papildomas šėrimas. Jei žolėdžiai ūkiniai gyvūnai nebelaikomi pievų ir ganyklų plote, kuriame yra stoginė gyvūnams laikyti, ji turi būti pašalinta ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai žolėdžiai ūkiniai gyvūnai buvo išgabenti. Stoginės pastatymo vietos parinkimo, jos formos, medžiagų, iš kurių ji statoma, reikalavimai ir derinimo tvarka nustatoma valstybinio parko nuostatuose. 4. Atsižvelgiant į etnografinio regiono architektūros tradicijas, valstybinio parko miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos poreikius, valstybinio parko nuostatuose apibrėžiami valstybinio parko steigimo tikslai, jo išskirtinė vertė, detalizuojami šio straipsnio 2 dalyje nustatyti nurodyti apsaugos reikalavimai, nustatomi etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai. 5. Šioje dalyje nurodytą veiklą vykdyti valstybinio parko ekologinės apsaugos, rekreacinio, gyvenamojo, ūkinio (žemės, miškų ar vandens ūkio) ar kito funkcinio prioriteto zonoje leidžiama, jeigu, atlikus vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai veiklos poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), yra priimtas sprendimas, kad planuojama veikla nepakenks valstybinio parko kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms.
Visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu. Veikla, dėl kurios leistinumo sprendžiama atlikus vertinimą, yra:
1) tiesioginis žemės gelmių geologinis tyrimas tik bendro gelmių pažinimo, kartografavimo ar stebėsenos (monitoringo) tikslais;
2) vienos, ne aukštesnės kaip 25 metrai (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško), vėjo elektrinės sodyboje ar prie esamų ūkinių pastatų statyba;
3) upių ir ežerų krantų, natūralaus upių nuotėkio ar natūralaus ežerų vandens lygio keitimas, kuris galimas tik neįrengiant užtvankų ir tik įgyvendinant stichinių nelaimių prevencines priemones, vykdant tvarkomosios paveldosaugos bei tvarkomosios statybos darbus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas. Šios veiklos negali sutrukdyti pasiekti gerą šių vandens telkinių būklę;
4) miško plotų, nenumatytų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, ir didesnių kaip vieno hektaro ploto sodų ar plantacinių želdinių įveisimas. 6 5.
skatinama veikla, išsauganti ir išryškinanti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes bei atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus, taip pat tradiciniai amatai ir verslai, pažintinis turizmas, pagal valstybinių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) sprendinius teritorijos pritaikomos rekreacijai ir lankymui atsižvelgiant į kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo reikalavimus, taip pat skatinamas invazinių rūšių paplitimo mažinimas, saugomų rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas.“
pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) bendrosios ekologinės apsaugos
1Pripažinti netekusia galios 19 straipsnio 3 dalį. 3. Gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos
zonose draudžiama:
1) įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus;
2) keisti hidrologinį režimą;
3) naudoti trąšas ir pesticidus ne žemės ūkio naudmenose;
4) kirsti mišką pagrindinio naudojimo plynuoju kirtimu 300 metrų pločio juostoje aplink rezervatą;
5) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas. Šis draudimas taikomas ir teritorijose, esančiose 5 km atstumu aplink gamtinių rezervatų buferines apsaugos zonas. 2. Pripažinti netekusiomis galios 19 straipsnio 5 ir 6 dalis. 5.
draudžiama:
1) kasti žemę ir atlikti kitus darbus, galinčius sukelti grunto deformaciją ir vibraciją, arti žemę, perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, kai šie darbai susiję su paveldo objektų eksponavimu, naudojimu ar tvarkymu;
2) statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu;
3) laikyti aktyvias chemines, degias bei sprogstamąsias medžiagas;
4) statyti užtvankas bei keičiančius vandens lygį hidrotechninius statinius, tiesinti ir gilinti šaltinių ir upių vagas, išskyrus atvejus, kai atkuriami ir tvarkomi kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios kultūros vertybės). 6. Paveldo objektų vizualinės (regimosios) apsaugos pozoniuose draudžiami darbai, trukdantys apžvelgti paveldo objektus. 2. 3. Pakeisti 19 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybinių parkų, valstybinių rezervatų
ir draustinių bei biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonose draudžiama statyti negali būti statomi vizualinę taršą sukeliantys statiniai, statomi ir (ar) rekonstruojami statiniusai, jeigu jie blogina paveldo objektų eksponavimo sąlygas didina teritorijos vizualią (regimąją) taršą. Valstybinių parkų buferinės apsaugos zonų hidrologinės įtakos dalyse gali būti nustatyti bendrieji ekologinės apsaugos pazoniai.“
pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos ir veiklos jose reglamentavimas
nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, išsaugota migracinių koridorių funkcija, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis ir jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai, užtikrinta visuomenės teisė naudotis vandens telkiniais ir eiti jų pakrantėmis, išskiriamos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos.
Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta. Prie rezervatuose esančių paviršinių vandens telkinių jų apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos. 2. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 3. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama:
1) lieti srutas arba skystą mėšlą neįterpiant jų į gruntą;
2) įrengti sąvartynus, kapines, išskyrus veikiančių kapinių išplėtimą, nemažinant atstumo iki vandens telkinio;
3) statyti pastatus vidutinės ir didesnės už vidutinę potvynių rizikos (vieno procento ir didesnės užliejimo tikimybės) teritorijose, kurias nustato Vyriausybės įgaliota institucija, išskyrus jose esančias sodybas; yra 343 kitame skyriuje
4) statyti pastatus natūraliuose šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, išskyrus atvejus, kai sodybose ar buvusiose sodybose statomi sodybų pastatai ir inžineriniai statiniai, taip pat statomi susisiekimo, energetikos, kitai inžinerinei infrastruktūrai būtini statiniai.
Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų;
5) statyti pastatus mažesniu atstumu iki pakrantės apsaugos juostos, negu nustatyta Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, išskyrus pastatus miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytas pirtis.
Statant naujus pastatus arba rekonstruojant esamus pastatus sodybose, kurių pastatai yra mažesniu, negu Vyriausybės nustatytas minimalus atstumas, atstumu nuo pakrantės apsaugos juostos, draudžiama mažinti atstumą iki pakrantės apsaugos juostos;
6) statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui ir nakvynei vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejį, kai sodyboje laikomas ir naudojamas ne daugiau kaip vienas vagonėlis, taip pat atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami kempinguose, prie statomų ypatingų ir neypatingų statinių jų statybos laikotarpiu turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą statyti naują ar rekonstruoti esamą statinį, mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti, masiniam renginiui rengti turint savivaldybės institucijos išduotą leidimą, kai laikomos ir naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės, taip pat kai minėti kilnojamieji objektai naudojami teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žūklę;
7) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas.“ 4.
Pakrantės apsaugos juostoje draudžiama:
1) dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus, kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį, išskyrus Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose nustatytus atvejus;
2) vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiami statant šio straipsnio 5 dalyje nurodytus statinius, taikant esamų statinių apsaugos nuo potvynių, erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones, taip pat atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintu Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašu. 5.
leidžiama statyti tik hidrotechnikos statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius ir statinius, vandenvietes, informacinius ženklus (įskaitant šio straipsnio 10 dalyje nurodytus informacinius ženklus apie žemės nuosavybės formą), stendus, lieptus, pėsčiųjų takus, vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą kertančius kelius ir inžinerinius tinklus, tiltus, uostuose ir prieplaukose – jų statinius, elingus – savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytoje rekreacinėje teritorijoje, nesudėtingus paplūdimių statinius, kurių sąrašą nustato Vyriausybės įgaliota institucija, ir įrenginius, draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose – šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus ir kitus su steigimo tikslais susijusius statinius. Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama atlikti čia teisėtai pastatyto pastato kapitalinį remontą. 6. Sodybose ir kitos paskirties (rekreacinio naudojimo būdo) žemės sklypuose už pakrantės apsaugos juostos ribų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnę kaip 4,5 metro (aukštis skaičiuojamas nuo statiniu užstatomo ploto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo kraigo) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. 7.
transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto, išskyrus atvejus, kai mažesniu, negu nurodyta, atstumu šiomis priemonėmis važiuojama ar jos statomos čia esančiuose keliuose, gatvėse, aikštėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose, taip pat vykdant valstybės sienos apsaugą, aplinkos, miškų, saugomų teritorijų apsaugą ir valstybinę kontrolę, laivybos valstybinę kontrolę, aplinkos monitoringo ir tyrimo darbus, specialiųjų tarnybų užduotis, leistinus žemės ar miškų ūkio, melioracijos, vidaus vandens kelių priežiūros ir statinių statybos darbus, teisės aktuose nustatytose vietose – verslinę žūklę, taip pat atvejus, kai reikia į vandenį nuleisti plaukiojimo priemones arba užvažiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ant vandens telkinių ledo, jeigu teisės aktai vandens telkinyje leidžia tokią veiklą. 8.
užtvėrimo reglamentavimas:
1) pakrantėje 5 metrų atstumu nuo vandens telkinio kranto (esant vidutiniam vandens lygiui) negali būti tveriamos tvoros, kitais statiniais, įrenginiais ar įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudoma pakrante eiti asmenims (toliau šiame straipsnyje – užtvėrimai);
2) jeigu žemės juosta, nurodyta šios dalies 1 punkte, yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), užtvėrimų draudimas taikomas taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta turi būti tinkama eiti asmenims vandens telkinio pakrante;
3) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytose pakrantės dalyse gali būti aptverti statiniai ar įrenginiai dėl jų eksploatavimo saugumo (kai tai numatyta normatyviniuose dokumentuose), paveldo objektai, parkai ir kiti atskirieji želdynai, botanikos, zoologijos sodai, dendrologinės kolekcijos, vaikų poilsiui skirtos teritorijos, teritorijos, kuriose įgyvendinamos gamtotvarkos priemonės (kai tai numatyta saugomos teritorijos gamtotvarkos plane);
4) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos pakrantės dalys gali būti aptvertos žolėdžiams ūkiniams gyvūnams ganyti, jeigu ganykla deklaruota žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ir joje ganomi Ūkinių gyvūnų registre įregistruoti žolėdžiai ūkiniai gyvūnai. Ganykla gali būti aptveriama tik įrengiant vielinį ganyklos aptvarą, įskaitant elektrinį, kuris gali būti laikomas pastatytas tik tuo metu, kai ganykloje ganomi žolėdžiai ūkiniai gyvūnai. Šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytose pakrantės dalyse ganyklos aptvare privaloma laikantis aplinkos ministro nustatytų reikalavimų įrengti vartus ar kitas priemones asmenims pereiti per ganyklą. 9 3.
erozijos (vandens telkinio kranto linijos pasislinkimo) nebeužtikrinamas šio straipsnio 8 dalyje Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas reikalavimas dėl tvorų, kitų statinių, įrenginių ar įveisiamų želdinių, medžių ir krūmų liekanų, kliudančių pakrante eiti asmenims (toliau šiame straipsnyje – užtvėrimai), užtvėrimų nebuvimo, žemės savininkas ar valdytojas gali imtis priemonių atkurti erozijos pažeistą pakrantę. Jeigu pakrantės atkūrimo priemonės nevykdomos, užvėrimai iš šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punkte Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodyto pločio pakrantės paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalies, kurioje šis Įstatymas draudžia užtvėrimus (toliau šiame straipsnyje – pakrantė be užtvėrimų), turi būti pašalinti per vienerius metus nuo kranto erozijos fakto paaiškėjimo. Kranto erozijos fakto paaiškėjimo momentu laikomas valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus ar valstybinio saugomų teritorijų pareigūno surašytas aktas, kuriuo, įvertinus kranto būklę ir erozijos tendencijas, konstatuojama, kad reikalavimas dėl užtvėrimų pakrantėje nebuvimo neįvykdomas dėl įvykusios kranto erozijos. 10 4. Asmenų teisė naudoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą pakrantę be užtvėrimų apsistoti yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos (išneštos). Apsistojimu pakrantėje be užtvėrimų laikomas asmenų buvimas vienoje vietoje ilgesnį laiką, negu reikia pereiti pakrantės apsaugos juostą pakrantę be užtvėrimų.
Jeigu pasirinktoje apsistoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos pakrantės be užtvėrimų dalyje yra nurodyta informacija (pastatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomenduojamos formos informacinis ženklas) apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė, savarankiškai pakrantės apsaugos juostoje pakrantėje be užtvėrimų apsistosiantys asmenys be žemės savininko sutikimo gali apsistoti tik šviesiu paros metu (ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus) šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoje pakrantės apsaugos juostos dalyje. 11 5. Šio straipsnio nuostatos draustiniuose, paveldo objektų teritorijose ir valstybiniuose parkuose taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio Įstatymo 9, 11 ir 13 straipsnių nuostatoms.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 20¹ straipsnio 2 dalį. 2. Atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą apsaugos tikslą, tvirtindama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų aprašą požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, Vyriausybė nustato ūkinės veiklos, galinčios užteršti iš vandenviečių paimamą vandenį, apribojimus. 12 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Saugomų teritorijų valstybės kadastras 1.
Saugomų teritorijų apsaugai ir racionaliam tvarkymui organizuoti yra tvarkomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ir valstybės kadastras (duomenų sistema), kurio valdytojas yra Aplinkos ministerija ir kuriame registruojami rezervatai, draustiniai, gamtos paveldo objektai, valstybiniai parkai, pajūrio juosta, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos, atkuriamieji ir genetiniai sklypai, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų funkcinio prioriteto zonos, valstybinių rezervatų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonos, taip pat tinklo „Natura 2000“ teritorijos. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre (duomenų sistemoje) kaupiami ir saugomi, sisteminami, apdorojami, duomenys apie nurodytas teritorijas ir jose saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes. 2. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro vadovaujančios tvarkymo įstaigos tvarkytojo funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Jo duomenų registravimo bei naudojimo tvarką ir apsaugą nustato Vyriausybė. 4 3. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro (duomenų sistemos) duomenys yra vieši ir teikiami neatlygintinai. Pagal duomenų teikimo sutartis šie duomenys neatlygintinai perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms. Jų pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atitinkamo nekilnojamojo daikto Nekilnojamojo turto registro įraše neatlygintinai daro žymas apie šiuos juridinius faktus: žemės sklypo buvimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose saugomose teritorijose (įskaitant tinklo „Natura 2000“ teritorijas), nustatytas saugomos teritorijos specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.“
1.
jį išdėstyti taip: „1) organizuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentų, reikalingų gamtiniams rezervatams, gamtiniams ir kompleksiniams draustiniams, valstybiniams parkams (išskyrus istorinius nacionalinius parkus), pajūrio juostai, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijoms, atkuriamiesiems ir genetiniams sklypams steigti ir tvarkyti, buferinės apsaugos zonoms, taip pat tinklo „Natura 2000“ teritorijoms nustatyti, gamtos paveldo objektams skelbti, saugoti ir tvarkyti, rengimą, saugomų teritorijų planavimo dokumentų ir projektų sprendinių įgyvendinimą, dalyvauja nagrinėjant ir derinant atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentus;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą. 7) teikia Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui duomenis žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti, įrašant specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą, atitinkančią teisės aktuose ar teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus veiklos apribojimus ar kitus reikalavimus, susijusius su teritorijomis, nurodytomis šios dalies 1 punkte, jeigu specialioji žemės naudojimo sąlyga nebuvo įrašyta atkuriant nuosavybės teises į žemę, suteikiant ją naudoti, perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai ar parduodant;. 14 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 28 straipsnio 2 dalį 5 punktu:
„5) pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo
planas – rengiamas pajūrio juostos žemyninės dalies riboms ir kraštovaizdžio tvarkymo zonoms joje nustatyti ir keisti.“
2Pakeisti 28 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rengiant valstybinių rezervatų, biosferos
rezervatų ir valstybinių parkų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus) ir pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą, vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintais saugomų teritorijų tipiniais tipiniu apsaugos reglamentais reglamentu.“
3Pakeisti 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Rengiant planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus) naujiems valstybiniams rezervatams, biosferos rezervatams ir valstybiniams parkams, ribų planus valstybiniams ir savivaldybių draustiniams ir biosferos poligonams steigti, atliekamas ekonominis vertinimas, numatomos kompensavimo už reikalingą nutraukti veiklą (jeigu tai būtina), žemės išpirkimo (pirkimo pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme nustatytą tvarką arba žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagal Žemės įstatyme nustatytą procedūrą), pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidos ir saugomai teritorijai steigti ir išlaikyti reikalingų lėšų šaltiniai. Kai steigiamos saugomos teritorijos reikiamos apsaugos negalima užtikrinti teisės aktais ar saugomų teritorijų tipiniais tipiniu apsaugos reglamentais reglamentu, steigiamo valstybinio parko ir biosferos rezervato planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) gali būti nurodyti papildomi reglamentai, nustatantys galimas arba ribojamas (draudžiamas) veiklos rūšis, leidžiamus statyti statinius, jų aukštį ir statybos produktus, teritorijos užstatymo tankį, statybos ribas ar statinių statybos zonas kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnį,
13 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 11 straipsnis ir 13 straipsnio
įgaliotos valstybės institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO PROJEKTO IR JO LYDIMŲJŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ: LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS ORO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1392 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 12 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMO NR. I-891 2, 12 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS
NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMO NR. I-1034 PAPILDYMO 19¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
1.
Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Įstatymo projektas parengtas siekiant ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus nustatyti vienu įstatymu, aiškiau reglamentuoti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinį ir nuostatas, susijusias su šių sąlygų taikymu. Įstatymo projekto tikslai:
Įstatymo projekto uždaviniai:
turi būti taikomos (toliau – Įstatymo projekte nurodytos teritorijos);
registravimui;
Įstatymo projekto rengimas inicijuotas po Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“. Vykdant protokolinį pavedimą parengti įstatymo, kuriuo būtų nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir sprendžiami kiti veiklos apribojimų klausimai, projektą, jį parengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamentas. 3.
projektuose aptarti teisiniai santykiai Galiojantis teisinis reguliavimas, nustatytas Žemės įstatyme, nurodo dvejopą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą – specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl ūkinės laisvės ribojimų, Žemės įstatymo nuostata dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Vyriausybės nutarimuose tikslintina rengiant šio ir kitų susijusių teisės aktų projektus, ūkinės ir
(ar) kitokios veiklos apribojimus, atitinkančius specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apibrėžtį, nustatant įstatymu. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas), nuostatos, reglamentuojančios ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimų turinį, buvo keičiamos nesistemiškai ir epizodiškai, neįvertinant galiojančių teisės aktų visumos, todėl nebeatitinka šių dienų ūkio darnios plėtros reikalavimų. Galiojantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinis reguliavimas, Žemės įstatyme nurodyta jų apibrėžtis aiškiai ir suprantamai nesusieja šių sąlygų su konkrečiomis teritorijomis, kuriose jos turi būti taikomos, todėl praktikoje kyla sunkumų nagrinėjant, kurie įstatymuose nurodyti veiklos apribojimai laikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis (dažni atvejai, kai draudimai vykdyti konkrečią veiklą nustatomi įstatymuose nekeičiant Nutarimo ir nenurodant, kad šie apribojimai yra specialiosios žemės naudojimo sąlygos).
Pažymėtina, kad Nutarimu patvirtintos specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiuo metu nesuderintos su kituose galiojančiuose teisės aktuose nustatytais ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimais, savo esme laikytinais specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, šių apribojimų turinys Nutarime ir kituose įstatymuose skiriasi, jie konkuruoja tarpusavyje: pvz., sanitarinės apsaugos zonose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Nutarime ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, bet minėtame įstatyme nurodyta, kad šiose zonose „draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus (namus), sodo namus, viešbučių, administracinės, prekybos, maitinimo, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties pastatuose, steigti rekreacines teritorijas, išskyrus atvejus, kai minėti objektai naudojami tik įmonės ar ūkininko ūkio reikmėms“, o Nutarime nustatyta, kad draudžiama statyti ir pramonės įmones, gamybinius pastatus (jei gamybos teršalai gali padidinti gyvenamosios zonos taršą), bet nedraudžiama statyti kitų visuomeninės paskirties pastatų, išskyrus gydymo ir mokslo paskirties pastatus.
Pažymėtina, kad Nutarimu patvirtintos specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiuo metu nesuderintos su kituose galiojančiuose teisės aktuose nustatytais ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimais, savo esme laikytinais specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, šių apribojimų turinys Nutarime ir kituose įstatymuose skiriasi, jie konkuruoja tarpusavyje: pvz., sanitarinės apsaugos zonose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Nutarime ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, bet minėtame įstatyme nurodyta, kad šiose zonose „draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus (namus), sodo namus, viešbučių, administracinės, prekybos, maitinimo, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties pastatuose, steigti rekreacines teritorijas, išskyrus atvejus, kai minėti objektai naudojami tik įmonės ar ūkininko ūkio reikmėms“, o Nutarime nustatyta, kad draudžiama statyti ir pramonės įmones, gamybinius pastatus (jei gamybos teršalai gali padidinti gyvenamosios zonos taršą), bet nedraudžiama statyti kitų visuomeninės paskirties pastatų, išskyrus gydymo ir mokslo paskirties pastatus. Apsaugos zonų ir sanitarinės apsaugos zonų, kitų teritorijų, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymas įstatymuose reglamentuojamas skirtingai: pvz., sanitarinės apsaugos zonos ribos pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymą nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka; pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto registrą vadovaujantis Žemės įstatymu. Žemės įstatyme nustatyta, kad žemės sklypams taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos turi būti įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.
Šio įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje nurodyta: „Nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą“, t. y. ūkinė ir (ar) kitokia veikla žemės sklype gali būti ribojama, tik įrašius šias sąlygas į Nekilnojamojo turto registrą. Pažymėtina, kad, nors ši Žemės įstatymo nuostata nurodo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra žemės sklypo kadastro duomuo, praktikoje įrašomos ne šios sąlygos, o Nutarime nurodytų teritorijų, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos, pavadinimai. Jei Nutarime teritorija nenurodyta, jos pavadinimas į Nekilnojamojo turto registrą neįrašomas (pvz., branduolinės energetikos objekto sanitarinė apsaugos zona ir joje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nurodytos tik Branduolinės energijos įstatyme). Dažni atvejai, kai dėl įvairių priežasčių specialiosios žemės naudojimo sąlygos (praktikoje – teritorijų, kuriose jos taikomos, pavadinimai) į Nekilnojamojo turto registrą neįrašytos (teisės aktai nenurodo, per kiek laiko tai turi būti padaryta, kuriuo metu turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas „dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo“), todėl pagal Žemės įstatymo nuostatas jos gali būti netaikomos.
Galiojantis teisinis reguliavimas nurodo, kad dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, kuriuo „nustatomos“ šios sąlygos (nors jas pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalį nustato įstatymai arba Vyriausybės nutarimai), rengiamas tenkinant viešąjį interesą Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas siejamas su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymu į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, bet nenurodoma, kada šis sutikimas turi būti gautas, kas jame turi būti aptarta ir nenumatyta, kad žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, kiti žemės naudotojai būtų informuojami apie žemės sklypams pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
Manytina, kad papildomas visuomenės informavimas nenumatytas todėl, kad teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai yra vieši, bet, atsižvelgiant į tai, kad žemės savininkai, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai ir kiti žemės naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn (Žemės įstatymo 22 straipsnio 13 dalis), Įstatymo projekto rengėjų nuomone, jie turi būti papildomai informuojami apie pradedamus taikyti veiklos apribojimus naujai nustatytose teritorijose. Kai teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatomos tenkinant viešąjį interesą ir minėtas sutikimas neprivalomas, galiojantis teisinis reguliavimas nenumato žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio informavimo apie galimybę kreiptis dėl kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo sumokėjimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos pagal Žemės įstatymą siejamos su žemės sklypais, o teritorijoms, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, jos netaikomos (jei žemės sklypas nesuformuotas, nėra ir jo kadastro duomenų, kurie turi būti įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą), nors „rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų“ (Žemės įstatymo 22 straipsnio 4 dalis), t. y. šių sąlygų turi būti laikomasi, bet neaišku, kokioje konkrečioje teritorijoje šios sąlygos turėtų būti taikomos. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nesilaikymą, bet nenumatyta atsakomybė ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdytojui už teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nenustatymą, išskyrus administracinę atsakomybę už veiklos vykdymą, objektų naudojimą nenustačius sanitarinės apsaugos zonų. Toks specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinis reguliavimas neužtikrina jų taikymo, sukuria prielaidas žemės sklype (jo dalyje) vykdyti šiomis sąlygomis draudžiamą veiklą; jei teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, neįrašytos į Nekilnojamojo turto registrą, o tose teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, – nesilaikyti nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų vykdant veiklą, kuriai pagal teisės aktus nereikia parengti projekto.
Tai, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinio ir jų taikymo reglamentavimas įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose skiriasi, sukuria prielaidas korupcijai, apsunkina teritorijų planavimą, trukdo verslo plėtojimui, gali kelti grėsmę aplinkos apsaugai, visuomenės sveikatos saugai. Pažymėtina, kad nustatytos teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, šiuo metu nėra registruojamos, jų juridinė galia siejama tik su įrašymu į Nekilnojamojo turto registrą, o informacija apie šias sąlygas gaunama tik išnagrinėjus konkrečių žemės sklypų kadastro duomenis, kuriuose nėra informacijos apie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą (pateikiama nuoroda į Nutarimą, bet teritorija, kurioje taikomos šios sąlygos, žemės sklypo plane daugeliu atvejų nežymima). Atsižvelgus į šioje aiškinamojo rašto dalyje nurodytas priežastis, manytina, kad galiojanti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo ir informavimo apie jas sistema neefektyvi ir neveiksminga: neturint patikimos informacijos ir duomenų apie teritorijas, kuriose ribojama ūkinė ir (ar) kitokia veikla, savivaldybėms nėra galimybių kokybiškai planuoti savo teritorijas, verslo subjektams – investicijas, todėl būtina patikslinti daug galiojančio specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinio reguliavimo nuostatų. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas nenustato esminių pakeitimų galiojančio specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teisinio reguliavimo turiniui, bet, siekiant didesnio aiškumo, redaguoja šį reguliavimą ir pakeičia jo formą. Įstatymo projektu iš esmės nekeičiama dabartinė specialiųjų žemės naudojimo sąlygų sistema. Siūlomi struktūriniai pakeitimai, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, padės aiškiai ir suprantamai taikyti šią sistemą, atsižvelgiant į asmens, dėl kurio vykdomos veiklos turi būti nustatomos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir į žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio interesų suderinimą (reikalavimai Įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymui; prievolė ir atvejai, kada reikia gauti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą; visuomenės informavimo tvarka; kompensacijų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo viešojo intereso tikslais nustatytose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose reglamentavimas ir pan.). Įstatymo projektu siūlomos naujos, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nuostatos:
Europos Sąjungos teisės aktuose, kuriuos ateityje galimai reikės perkelti į nacionalinius teisės aktus, gali būti numatytos kitokios, nei Įstatymo projekte, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, todėl visos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, susijusios su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, turės ir galės būti įtvirtinamos viename įstatyme;
(ar) kitokia veikla);
Šios sąlygos taikomos ir teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, patenkančiose į Įstatymo projekte nurodytas nustatytas teritorijas, jų turi būti laikomasi ne tik rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statinių ar kitos veiklos projektus, kaip dabar nurodyta Žemės įstatymo 22 straipsnyje, bet ir vykdant ūkinę ir (ar) kitokią veiklą;
Šie atstumai, atsižvelgiant į poveikio aplinkai rizikos ir pasekmių lygį, iki pateikto teisės akto įsigaliojimo turi būti nustatyti žemesnės galios teisės aktuose;
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtina Vyriausybė arba įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija;
Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą;
Šie atstumai, atsižvelgiant į poveikio aplinkai rizikos ir pasekmių lygį, iki pateikto teisės akto įsigaliojimo turi būti nustatyti žemesnės galios teisės aktuose;
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtina Vyriausybė arba įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija;
Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą;
susiejant su informacija apie jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Siekiant užtikrinti nuoseklų perėjimą nuo šiuo metu galiojančio Įstatymo projekte nurodytų teritorijų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą mechanizmo keičiant žemės sklypų kadastro duomenis (kaip minėta, specialiosios žemės naudojimo sąlygos neįrašomos, o pateikiama nuoroda į atitinkamus Nutarimo skyrius) prie šių teritorijų registravimo, nuo 2019 m. gegužės 1 d. (siūloma įstatymo įsigaliojimo diena) iki
projekto II skyriaus antrojo skirsnio nuostatos), per kurį būtų atlikti paruošiamieji darbai minėtų teritorijų registravimui.
Įstatymo projekte numatytas pereinamasis laikotarpis reikalingas tam, kad būtų greičiau pasiekti šio įstatymo projekto tikslai teisės normas suderinant tarpusavyje ir nelaukiant Nekilnojamojo turto registro modifikavimo;
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pradžios momentą. Dėl Įstatymo projekto II skyriaus antrojo skirsnio nuostatų taikymo Įstatymo projektu siūlomas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinis reguliavimas numatytas II skyriaus antrajame skirsnyje. Įstatymo projekto 142 straipsnyje išdėstyta II skyriaus antrojo skirsnio redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto II skyriaus antrojo skirsnio nuostatos iki 2021 m. gruodžio 31 d. (pereinamasis laikotarpis) ir nuo 2022 m. sausio 1 d. skiriasi dėl Įstatymo projekte nurodytų teritorijų registravimo arba įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą ir dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pradžios. Kitos šių sąlygų teisinio reguliavimo nuostatos nesiskiria.
Pereinamuoju laikotarpiu siūloma palikti galiojančio teisinio reguliavimo nuostatą, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotam ar formuojamam pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) žemės valdos projektus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypui (jo daliai) patekus į nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, šios teritorijos (ne specialiosios žemės naudojimo sąlygos) įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Įstatymo projekte nurodyta, kad prašymas pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis turi būti pateiktas ne vėliau kaip per dvejus kalendorinius metus nuo žymos apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias (panaikintas) Įstatymo projekte nurodytas teritorijas padarymo (bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. iki numatomo registravimo pradžios). Šis terminas nustatytas atsižvelgiant į pastabas teikusių institucijų pasiūlymus. Trumpesnio termino atsisakyta, nes, įgyvendinant didelės apimties projektus, gali tekti papildyti daug žemės sklypų kadastro duomenų bylų. Įstatymo projekte nurodyti asmenys, teikiantys prašymą Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įrašyti Įstatymo projekte nurodytas teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Atsižvelgiant į tai, kad šiose skirtingais tikslais nustatomose teritorijose taikomos skirtingos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, asmenys, kurie Įstatymo projektu įpareigojami pateikti minėtą prašymą, neišvengs šios prievolės tais atvejais, kai to paties dydžio ar didesnė anksčiau nustatyta kita Įstatymo projekte nurodyta teritorija įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.
Dėl šio aiškinamojo rašto 3 dalyje nurodytų priežasčių Įstatymo projektu siūloma atsisakyti nuostatos, kad „nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą“, t. y., kad tik nuo šio momento šių sąlygų turi būti laikomasi. Įstatymo projekto II skyriaus antrojo skirsnio nuostatose, galiojančiose iki 2021 m. gruodžio 31 d., nurodyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo žymos apie nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas šio žemės sklypo registro įraše įrašymo dienos, t. y. žemės sklypo savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, kitas naudotojas šių sąlygų turi laikytis nuo minėtos žymos padarymo dienos. Jei žemės sklypas patenka į nustatytą pasikeitusią ir (ar) panaikintą teritoriją (jei nelieka objekto, dėl kurio buvo nustatyta Įstatymo projekte nurodyta teritorija arba objektas pasikeičia taip, kad dėl jo nustatyta teritorija taip pat pasikeičia), specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui netaikomos nuo įrašų ir (ar) žymos apie šią teritoriją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pakeitimo (panaikinimo) dienos.
Įstatymo projekte nurodyti asmenys, kurie pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą, kurio pagrindu jis žemės sklypo registro įraše padaro atitinkamą žymą apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias (panaikintas) Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, ir nustatyta, per kiek laiko (bendru atveju – 5 darbo dienos) nuo nurodytų dokumentų patvirtinimo (išdavimo, teigiamo sprendimo priėmimo, Įstatymo projekte nurodyto rašytinio sutikimo gavimo) dienos šis pranešimas turi būti pateiktas. Kai minėtos teritorijos nustatytos poveikio aplinkai vertinimo dokumentais, – pranešimas žymai padaryti pateikiamas per 35 darbo dienas nuo teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo dienos, nes visais atvejais jis siejamas su patvirtintais dokumentais, o šiuo atveju numatyta, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl Įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymo turi būti gautas per 30 darbo dienų po teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (pranešimą žymai padaryti siejant tik su sutikimu, gali susidaryti padėtis, kai teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos nėra, o sutikimas gautas). Kartu su pranešimu žymai padaryti pateikiami Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nurodyti nustatytų Įstatymo projekte nurodytų teritorijų erdviniai duomenys, kuriuos šių nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis siūloma kaupti Nekilnojamojo turto registre iki Įstatymo projekto 142 straipsnio nuostatų įsigaliojimo.
Šiuo metu žymos padarymas (kaip ir žemės sklypo registravimas ar kadastro duomenų tikslinimas nekilnojamojo daikto registro įraše), vadovaujantis nustatytais įkainiais, pagal Valstybės įmonės Registrų centras pateiktus duomenis kainuoja 2,90 Eur, todėl pranešimą teikiantys asmenys dėl Įstatymo projekte numatytos žymos padarymo didelių papildomų išlaidų nepatirs. Didžiausios išlaidos patiriamos dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose numatyto žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planų parengimo ir kadastro duomenų tikslinimo, bet pereinamuoju laikotarpiu šiuo metu galiojanti prievolė keisti žemės sklypo kadastro duomenis įrašant Įstatymo projekte nurodytas teritorijas Įstatymo projektu nekeičiama. Galimybė šių duomenų keitimą padaryti neprivalomu atsirastų nuo 2022 m. sausio 1 d.
Įstatymo projekte nustatyta, kad iki 2021 m. gruodžio 31 d. specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose (kai į jas patenka teritorijos, kuriose nesuformuoti žemės sklypai) taikomos nuo teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo, žemės valdos projekto patvirtinimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo, plano, žemėlapio ir (ar) schemos patvirtinimo (kai Įstatymo projekte nurodytų teritorijų, nustatytų tenkinant viešąjį interesą, planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, o, jei dokumentas, kuriuo tvirtinami šie planai, žemėlapiai ir
(ar) schemos, skelbiamas Teisės aktų registre, – nuo šio dokumento paskelbimo Teisės aktų registre, jei jame nebūtų numatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data), teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai sprendimas priimamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros metu neatliekant poveikio aplinkai vertinimo) ir (ar) valstybinės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo gavimo dienos. Įstatymo projekte nurodyta, kad tais atvejais, kai ūkinei ir
(ar) kitokiai veiklai vykdyti nustatant Įstatymo projekte nurodytas teritorijas rengiami keli nurodyti dokumentai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo pirmosios procedūros nurodyto dokumento patvirtinimo (išdavimo) ar teigiamo sprendimo priėmimo dienos. Įstatymo projektu nustatytas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pradžios mechanizmas užtikrins, kad šių sąlygų būtų laikomasi ir nebūtų piktnaudžiaujama tuo, kad Įstatymo projekte nurodytos teritorijos neįrašytos į Nekilnojamojo turto registrą ar žemės savininkai nebuvo informuoti apie jų nustatymą.
Įstatymo projektu siūloma patikslinti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nustatant, kad tais atvejais, kai formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – Įstatymo projekte nurodytų teritorijų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio vadovas. Siūloma nustatyti terminą, per kurį būtų pateikiamas pranešimas apie žymos padarymą Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Į pasitarimuose su suinteresuotomis institucijomis pateiktą siūlymą minėtu atveju atsisakyti prievolės asmeniui, suinteresuotam ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios Įstatymo projekte nurodytos teritorijos turėjo būti įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, vykdymu, pateikti prašymą ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos vykdyti šių teritorijų stebėseną neatsižvelgta. Įstatymo projekto rengėjų nuomone, Įstatymo projekte nurodytų teritorijų, nustatomų dėl konkrečios veiklos, nustatymu turi būti suinteresuoti tie asmenys, kurie vykdo (planuoja vykdyti) šią veiklą.
Kaip minėta, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, Įstatymo projektu (142 straipsnio nuostatos) siūloma nustatyti, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. Įstatymo projekte nurodytos teritorijos būtų registruojamos Nekilnojamojo turto registre ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įgautų juridinę galią nuo šių teritorijų įregistravimo dienos. Viena pagrindinių priežasčių, paskatinusių numatyti šį registro objektą (teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos), yra visuomenės poreikis gauti skaidrias, kokybiškas ir centralizuotai teikiamas elektronines paslaugas, susijusias su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu. Pagrindinis šio teisinio reguliavimo tikslas – sukurti visuomenės poreikius atitinkančią efektyviai ir optimaliai valdomą teisinių, organizacinių, technologinių priemonių visumą, skirtą registruoti Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, naudojant sukurtas registravimo ir optimizuoto duomenų tvarkymo technologines priemones, centralizuotai rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti elektroninių paslaugų gavėjams šio registro duomenis ir su jais susijusią informaciją. Šiuo metu galiojanti „specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą“ tvarka neatitinka Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose deklaruojamų principų: paslaugų teikimo nuotoliniais būdais, laiko bei išteklių taupymo, kokybės, efektyvumo, skaidrumo ir kt.
Siūlomas Įstatymo projekte nurodytų teritorijų registravimas sukurs žmogaus patogumui skirtas viešąsias paslaugas: gyventojams ir verslo subjektams padės taupyti laiką ir išteklius, sukurs patogią duomenų platinimo infrastruktūrą, palengvins verslo plėtros planavimą, užtikrins informacijos apie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą žemės sklypuose ir teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, prieinamumą kartu nurodant ir konkrečias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Įstatymo projektu siūloma naujo Nekilnojamojo turto registro objekto registravimo, duomenų teikimo, duomenų tvarkymo tvarką nustatyti Vyriausybės patvirtintuose Nekilnojamojo turto registro nuostatuose. Keičiamu Nekilnojamojo turto registro įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekte nurodytų teritorijų paieškos ir peržiūros paslaugos būtų teikiamos neatlygintinai, žemės valdytojai ir naudotojai, ūkio subjektai šiame registre galėtų susipažinti su šių teritorijų erdviniais duomenimis ir gauti informaciją apie jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 38 straipsnyje nustatyta: „Nekilnojamojo turto registro ir kitų valstybės registrų keitimosi duomenimis tvarką nustato įstatymai ir šių registrų nuostatai bei šių registrų tvarkytojų susitarimai“. Įstatymo projekte numatyta, kad valstybės registruose, kadastruose ir (ar) informacinėse sistemose kaupiami duomenys apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, kurios pagal Įstatymo projektą laikomos Nekilnojamojo turto registro objektais, iki 2021 m. birželio 31 d. pateikiami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
Ši nuostata sudaro sąlygas šių registrų ir sistemų tęstinumui ir informacijos perimamumui. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik tada, kai įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, t. y. Nekilnojamojo turto registras šiuo metu susijęs su žemės sklypais, bet ne su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Žemės informacinė sistema neskirta Įstatymo projekte nurodytų teritorijų registravimui. Viename jos duomenų rinkinių yra Lietuvos Respublikos teritorijos M 1: 10 000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teminis erdvinių duomenų rinkinys, bet daugeliu atveju šie duomenys apibendrinti ir netikslūs, nesusieti su žemės sklypais, neaišku, ar specialiosios žemės naudojimo sąlygos šioje sistemoje nurodytose teritorijose įrašytos į Nekilnojamojo turto registrą, ar šių teritorijų nustatymui buvo gauti (jei juos reikėjo gauti) žemės sklypų savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniai sutikimai. Įstatymo projektu siūlomas Įstatymo projekte nurodytų nustatytų teritorijų centralizuotas registravimas sukurtų vieningą ir efektyvią informacijos ir duomenų apie šias teritorijas tvarkymo ir valdymo sistemą, užtikrintų paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. Įstatymo projekte nurodytų teritorijų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą keičiant žemės sklypo kadastro duomenis būtų neprivalomas, todėl sumažės administracinė ir finansinė našta.
Žemės sklypo savininkai, valdytojai ar naudotojai informaciją apie nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, į kurias patenka jų valdomas žemės sklypas, ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas galės gauti peržiūrėję šiuos duomenis Nekilnojamojo turto registre ar juos atsisiuntę elektroninio ryšio priemonėmis. Manytina, kad šie asmenys, Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikę prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, galės gauti minėtų duomenų išrašą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos nuo Įstatymo projekte nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos (nurodoma, per kiek laiko jos turi būti įregistruotos, kokie asmenys pateikia prašymą registruoti). Įstatymo projekte nurodyta, kad ūkinė ir (ar) kitokia veikla gali būti vykdoma, tik šiai veiklai vykdyti nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas įregistravus Nekilnojamojo turto registre (siūloma šią nuostatą, kaip ir atsakomybę už jos nesilaikymą, taikyti nuo 2024 m. sausio 1 d.), numatoma, kad duomenų pateikimas registravimui bus nesudėtingas. Nuo šių teritorijų įregistravimo dienos pradedami taikyti veiklos apribojimai žemės savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, todėl reikalavimas asmeniui, nustačiusiam šias teritorijas, jas įregistruoti ir tik tada pačiam vykdyti veiklą, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, yra pagrįstas šio asmens veiklos ribojimas ir efektyvi priemonė sureguliuoti Įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymą, jų registravimą ir Įstatymo projektu nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų šiose teritorijose taikymą.
Siūlomas teisinis reguliavimas leistų greičiau pradėti taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustatytose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, sumažintų galimybę vykdyti šiomis sąlygomis draudžiamą veiklą, ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdytojų patiriamą finansinę naštą (registruojant Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nebeliktų prievolės tikslinti į jas patenkančių žemės sklypų kadastro duomenis). Dėl kitų Įstatymo projektu nustatyto specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinio reguliavimo nuostatų Dėl Įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymo Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos konkrečiose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose ir nurodyti, kokiais dokumentais šios teritorijos nustatomos. Įstatymo projekto rengimo metu vykusiuose pasitarimuose su suinteresuotomis institucijomis buvo gauti pasiūlymai nustatyti, kad Įstatymo projekte nurodytos teritorijos būtų nustatomos tik tada, kai veikla, dėl kurios šios teritorijos turi būti nustatytos, pradėta vykdyti ar objektas, kurio apsaugai nustatomos apsaugos zonos, faktiškai egzistuoja (nutiesti inžineriniai tinklai ir pan.). Į šiuos siūlymus neatsižvelgta, nes tai neatitiktų teikiamo teisės akto tikslo – Įstatymo projekte nurodytose teritorijose užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą.
Įstatymo projektu siūloma nurodyti, kad Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos vienu iš šių dokumentų: patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) žemės valdos projektais; statinių projektais; kitais suderintais projektais (kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais; poveikio aplinkai vertinimo dokumentais; kai šios teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto – įstatymų, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis. Galiojantis teisinis reguliavimas nustato: „Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomos (esamos panaikinamos), jeigu jos nustatomos patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, žemės valdos projektą, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu“ (Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatyme nėra aiškiai apibūdinta padėtis, kada šie duomenys įrašomi minėtu rašytiniu sutikimu, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo Įstatymo projekte nurodyti konkretūs dokumentai, kuriais Įstatymo projekte nurodytos teritorijos gali būti nustatomos.
Žemės įstatymas numato galimybę be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo nustatyti teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tik teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais ir tik tenkinant viešąjį interesą (22 str. 6 d.). Nuo 2014 m. pasikeitus teritorijų planavimo teisiniam reguliavimui, atsirado galimybė statyti pagal bendrojo plano sprendinius, jei detalieji planai neparengti (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas parašyta, ir į tai, kad yra atvejų, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos tenkinant viešąjį interesą turi būti nustatomos esamiems objektams (krašto apsaugos objektams, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento saugomiems objektams ir pan.), kai įstatymai nenumato galimybės tik dėl šių teritorijų nustatymo rengti teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, Įstatymo projektu siūloma naujai nustatyti, kad, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo tenkinant viešąjį interesą, gali būti rengiami ne tik teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, bet ir šių teritorijų planai, žemėlapiai ir (ar) schemos įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtinti Vyriausybės arba įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos (toks reguliavimas dabar numatytas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Vadovybės apsaugos įstatyme) ir numatyti papildomas visuomenės informavimo procedūras.
Su teisės aktu, kuriuo Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatytų konkrečių teritorijų nustatymo tvarką, visuomenė susipažintų rengiant šį teisės aktą (visuomenės informavimo procedūrų metu). Įgyvendinant Įstatymo projektą, jame nurodytų šių teritorijų nustatymui siūlytina tvirtinti planus ir
(ar) schemas, o žemėlapiais jas nustatyti tik tada, kai jie rengiami pagal dabartinį teisinį reguliavimą (pvz., teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, žemėlapiai, potvynių rizikos žemėlapiai). Atsižvelgiant į tai, kad įvairios Įstatymo projekte nurodytos teritorijos pagal galiojančius teisės aktus gali būti nustatomos skirtingai, Įstatymo projekte nenurodomas kiekvienos šių teritorijų nustatymo būdas (neįvardijami konkretūs dokumentai).
Pvz., inžinerinės infrastruktūros apsaugos zonos gali būti nustatomos visais Įstatymo projekte nurodytais dokumentais; kultūros paveldo objektų teritorijos ir jų apsaugos zonos, kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu ir Saugomų teritorijų įstatymu, t. y. teritorijų planavimo dokumentais ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo įgaliotos institucijos (vertinimo tarybos) patvirtintais planais; gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai, valstybiniai parkai nustatomi teritorijų planavimo dokumentais vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu; potvynių grėsmės teritorijos nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašą parengtuose potvynių grėsmės žemėlapiuose ir potvynių rizikos žemėlapiuose; Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, tvirtindama jų planus; teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, Vyriausybės nustatyta tvarka nustato Lietuvos kariuomenės vadas).
Dėl įrašų ir (ar) žymų apie Įstatymo projekte nurodytą teritoriją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre panaikinimo arba pakeitimo ir (ar) šių teritorijų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytoje Įstatymo projekte nurodytoje teritorijoje pabaiga Įstatymo projekte nurodyta, kokiais atvejais Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre gali būti panaikinami arba pakeičiami įrašai ir (ar) žymos apie Įstatymo projekte nurodytą teritoriją (iki
Nekilnojamojo turto registro (nuo 2022 m. sausio 1 d.):
(ar) įrenginio, arba kito Įstatymo projekte nurodyto objekto ar veiklos), dėl kurio buvo nustatyta Įstatymo projekte nurodyta teritorija (arba objektas pasikeičia taip, kad dėl jo nustatyta Įstatymo projekte nurodyta teritorija taip pat pasikeičia);
Dėl įrašų ir (ar) žymų apie Įstatymo projekte nurodytą teritoriją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre panaikinimo arba pakeitimo ir (ar) šių teritorijų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytoje Įstatymo projekte nurodytoje teritorijoje pabaiga Įstatymo projekte nurodyta, kokiais atvejais Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre gali būti panaikinami arba pakeičiami įrašai ir (ar) žymos apie Įstatymo projekte nurodytą teritoriją (iki
Nekilnojamojo turto registro (nuo 2022 m. sausio 1 d.):
(ar) įrenginio, arba kito Įstatymo projekte nurodyto objekto ar veiklos), dėl kurio buvo nustatyta Įstatymo projekte nurodyta teritorija (arba objektas pasikeičia taip, kad dėl jo nustatyta Įstatymo projekte nurodyta teritorija taip pat pasikeičia);
Įstatymo projekte nurodytų teritorijų dydį nurodo Įstatymo projektas arba jis nustatomas vadovaujantis šiuo projektu ar kitais įstatymais. Daugumos Įstatymo projekte nurodytų teritorijų dydis nurodytas toks, koks buvo nustatytas Nutarime, kituose teisės aktuose (įvertinus tai, kad dalis šių teritorijų dydžių nustatyta poįstatyminiuose teisės aktuose).
Dalies Įstatymo projekte nurodytų teritorijų dydis pagal ministerijų, atsakingų už konkrečias veiklos sritis, pateiktus pasiūlymus nustatytas naujai, atsižvelgiant į įstatymuose nustatytus reikalavimus, teisės aktuose, reglamentuojančiuose atskiras veiklas, nurodytus statinių ar įrenginių techninius parametrus, saugią eksploataciją, vertinant galimas neigiamas pasekmes aplinkai ir visuomenės sveikatai, modeliavimo rezultatus, kitų šalių patirtį ir pan. Įstatymo projekte nurodytos teritorijos, kurių konkretus dydis Įstatymo projekte nenustatytas (pvz., saugomų teritorijų dydis priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir steigiamos teritorijos tikslų), nustatomos vadovaujantis kitais įstatymais (pvz., kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos ir jų apsaugos zonos, saugomos teritorijos, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ir zonos, aerodromo triukšmo apsauginės zonos, sanitarinės apsaugos zonos, pajūrio juosta, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinės teritorijos nustatomos vadovaujantis atitinkamai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Saugomų teritorijų įstatymu, Aviacijos įstatymu, Pajūrio juostos įstatymu, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu) arba atitinkamomis Įstatymo projekto nuostatomis (sanitarinės apsaugos zonos). Galiojančiame Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme nustatyta, kad sanitarinės apsaugos zonos dydis gali būti koreguojamas poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procesų metu, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai.
Nustačius konkrečius sanitarinės apsaugos zonų dydžius tik Įstatymo projekte, ūkinės veiklos subjektai nebūtų skatinami taikyti pažangiausius gamybos būdus, diegti taršos prevencijos ir mažinimo priemones ir siekti, kad sanitarinės apsaugos zonos nepatektų į kitų žemės savininkų žemės sklypus ribojant šių savininkų nuosavybės teises. Kitose pasaulio šalyse, kuriose nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, laikomasi analogiškų principų, t. y. teisės aktuose pateikiami sanitarinės apsaugos zonų dydžiai kartu paliekant galimybę kiekvieną konkretų atvejį vertinti atskirai (nustatyti konkretų sanitarinės apsaugos zonos dydį pagal konkrečią ūkinę veiklą, skleidžiamą taršą ir pan.). Įstatymo projekte nebūtų įmanoma aprašyti visų galimų sanitarinės apsaugos zonų dydžių, priklausančių nuo konkrečios veiklos rūšies, taršos ir kitų aplinkybių, numatyti visų galimų atvejų (pvz., branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonos nustatomos tik atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu). Atsižvelgiant į tai, netikslinga nustatyti ir konkrečių ribų, kuriose galėtų būti atliekami sanitarinės apsaugos zonos dydžio pakeitimai. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad sanitarinės apsaugos zonų dydį nurodo Įstatymo projektas arba ūkinės veiklos vykdytojo pasirinkimu šis dydis nustatomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu.
Įstatymo projekte siūlomi sanitarinės apsaugos zonų nustatymo kriterijai, būdai, nurodomos ūkinės veiklos ir objektai, kuriems turi būti nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. Rengiant Įstatymo projektą, buvo atsižvelgta į Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovų, kitų suinteresuotų institucijų ir asmenų pasiūlymus dėl veiklų, kurioms turi būti nustatoma sanitarinė apsaugos zona, įvairovės, sanitarinės apsaugos zonų dydžių. Dėl panašių priežasčių Įstatymo projekte nenurodomas aerodromo triukšmo apsauginės zonos dydis, kuris nustatomas konkrečiam aerodromui atsižvelgiant į perspektyvinius aerodromo triukšmo kontūrų žemėlapius.
Dėl Įstatymo projektu nustatomų naujų ir (ar) padidėjusių, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos Atsižvelgiant į už atitinkamas veiklos sritis atsakingų ministerijų pagal kompetenciją parengtus pasiūlymus, Įstatymo projektu siūloma nustatyti šias naujas teritorijas (arba padidinti nustatytąsias galiojančiuose teisės aktuose): magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijas, potvynių grėsmės teritorijas, nuolatinių juodligės židinių, meteorologinių radiolokatorių, vandens matavimo stočių, valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių, krašto apsaugos objektų, radiolokatorių, melioracijos statinių, siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos zonas, branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonas, pajūrio juostą, biosferos rezervatus, biosferos poligonus, gamtinius ir kultūrinius rezervatus, gamtos paveldo objektų teritorijas, kultūrinius draustinius, aerodromų triukšmo apsaugines (vietoje Nutarime nurodytų aerodromų sanitarinės apsaugos) zonas, teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos zonas, melioracijos statinių apsaugos zonas.
Dėl Įstatymo projektu nustatomų naujų ir (ar) padidėjusių, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos Atsižvelgiant į už atitinkamas veiklos sritis atsakingų ministerijų pagal kompetenciją parengtus pasiūlymus, Įstatymo projektu siūloma nustatyti šias naujas teritorijas (arba padidinti nustatytąsias galiojančiuose teisės aktuose): magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijas, potvynių grėsmės teritorijas, nuolatinių juodligės židinių, meteorologinių radiolokatorių, vandens matavimo stočių, valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių, krašto apsaugos objektų, radiolokatorių, melioracijos statinių, siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos zonas, branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonas, pajūrio juostą, biosferos rezervatus, biosferos poligonus, gamtinius ir kultūrinius rezervatus, gamtos paveldo objektų teritorijas, kultūrinius draustinius, aerodromų triukšmo apsaugines (vietoje Nutarime nurodytų aerodromų sanitarinės apsaugos) zonas, teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos zonas, melioracijos statinių apsaugos zonas. Naujas ir (ar) padidėjusias Įstatymo projekte nurodytas teritorijas tenkinant viešąjį interesą siūloma nustatyti dėl šių priežasčių:
Nutarimo nuostatas dėl projektinės dokumentacijos derinimo „<...> rengiantis statyti kokius nors pastatus, įrenginius ar kitus objektus 200 metrų ir mažesniu atstumu nuo magistralinio dujotiekio ar naftotiekio trasos <...>“ ir į tai, kad energetikos ministro patvirtintose Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėse šioms teritorijoms yra nustatyti užstatymo normatyvai, ribojantys ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, savo turiniu atitinkantys specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
Toks užsienio valstybių praktika pagrįstas teisinis reguliavimas nustatomas siekiant apsaugoti tiek magistralinius dujotiekius, tiek netoli šių potencialiai pavojingų įrenginių būnančių žmonių gyvybę ir sveikatą (ypač tais atvejais, kai įvyksta magistralinio dujotiekio avarijos, sutrikimai ar kiti gedimai);
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymą. Juodligė yra reta, pavojinga liga, kuria serga gyvūnai ir žmonės, juodligės sporos gali išgyventi sausoje žemėje (dirvoje) daug metų. Vietovės, kur anksčiau buvo laidojami nugaišę nuo juodligės gyvuliai, tapo ilgamečiais juodligės židiniais, kuriuose kasinėjant, dirbant žemę, ganant gyvulius ar vykdant kitą ūkinę veiklą, sporos gali būti iškeliamos į žemės paviršių ir sukelti grėsmę žmonių bei gyvūnų sveikatai;
Meteorologiniai radiolokatoriai Lietuvoje įrengiami nuo 2013 m.;
Šiuo metu Nutarime nurodytos hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos neišskiriant meteorologijos stočių ir vandens matavimo stočių apsaugos zonų;
Europos Sąjungą ir tapus Šengeno nare, iš dalies pasikeitė Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos uždaviniai ir tikslai, valstybės sienos apsaugos reikalavimai prie vidaus ir išorės sienos, todėl būtina nustatyti valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonas, jų dydį nurodyti atsižvelgiant į tai, ar šie objektai ir įrenginiai yra prie išorės, ar prie vidaus sienos;
dėl vėjo elektrinių, kurios įtakoja taikinių aptikimą žemame aukštyje, statybos). Lietuva turi išorines NATO ir Europos Sąjungos sienas, joms taikomi pakankamai griežti saugumo reikalavimai, kuriuos reikia vykdyti. Vėjo elektrinės mentės sukimosi metu kuria klaidingus taikinius, daro įtaką gynybinės sistemos patikimumui.
Apsaugos zonų dydis nustatytas atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus bei vėjo elektrinių statytojų interesus;
Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo, pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1558 „Dėl Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašą;
Vyriausybės nutarimu Nr. 626 „Dėl informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą Teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, žemėlapį. Šiose teritorijose minėtu Vyriausybės nutarimu nustatyta Lietuvos kariuomenės ir kitų valstybės institucijų teisė ir pareiga nederinti vėjo elektrinių projektavimo darbų ir statybos vietų, jei planuojamos statyti vėjo elektrinės kliudytų atlikti šių institucijų funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu, yra ūkinės veiklos apribojimas, todėl laikytinas specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis. Siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos zonas siūloma nustatyti įvertinus poreikį užtikrinti geležinkelių transporto eismo saugą vykdant traukinių eismą siauruosiuose geležinkeliuose. Siūloma nustatyti geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zoną siauriesiems geležinkeliams (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginiams. Melioracijos statinių apsaugos zonos reikalingos šių statinių priežiūrai, remontui, rekonstravimui, melioracijos darbams naudojamiems įrenginiams ir medžiagoms išdėstyti, griovio iškasamoms sąnašoms skleisti. Šias apsaugos zonas siūloma nustatyti tikslinant galiojančio Nutarimo nuostatas: „<...> žemės savininkas arba naudotojas, turintis sklypą, kuriame įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, privalo tausoti melioracijos sistemas ir įrenginius <...>“.
Dėl Įstatymo projekte nebenustatomų, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos Įvertinus šiuo metu nurodytų apsaugos, sanitarinės apsaugos zonų ar kitų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo tikslingumą ir tai, ar veiklos apribojimai, nustatyti šiose teritorijose, proporcingi siekiamam tikslui pasiekti ir, ar jie gali būti laikomi specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, Įstatymo projektu siūloma nebenustatyt šių teritorijų:
dujų pilstymo stočių apsaugos zonų, suskystintų dujų degalinių apsaugos zonų (atsisakoma kompleksų su statiniais ir (ar) įrenginiais konkrečiai veiklai skirtuose žemės sklypuose apsaugos zonų, nes veikla šiose teritorijose vykdoma pagal kitų teisės aktų reikalavimus (atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, vadovaujamasi įrenginių įrengimo taisyklėmis) ir visam žemės sklypui nustatyti apsaugos zonas netikslinga.
Dėl Įstatymo projekte nebenustatomų, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos Įvertinus šiuo metu nurodytų apsaugos, sanitarinės apsaugos zonų ar kitų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo tikslingumą ir tai, ar veiklos apribojimai, nustatyti šiose teritorijose, proporcingi siekiamam tikslui pasiekti ir, ar jie gali būti laikomi specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, Įstatymo projektu siūloma nebenustatyt šių teritorijų:
dujų pilstymo stočių apsaugos zonų, suskystintų dujų degalinių apsaugos zonų (atsisakoma kompleksų su statiniais ir (ar) įrenginiais konkrečiai veiklai skirtuose žemės sklypuose apsaugos zonų, nes veikla šiose teritorijose vykdoma pagal kitų teisės aktų reikalavimus (atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, vadovaujamasi įrenginių įrengimo taisyklėmis) ir visam žemės sklypui nustatyti apsaugos zonas netikslinga. Apsaugos zonas siūloma nustatyti atskiriems statiniams ir (ar) įrenginiams);
XXXIII skyriaus „Rekreacinės teritorijos“ nuostatos nebeaktualios, dalis išdėstytų apribojimų kartoja kitų teisės aktų nuostatas.
Nutarimo XXXIII skyrius galioja nuo 1992 metų, jo nuostatos nebuvo keičiamos, nors atsirado naujų teisės aktų; dalis apribojimų nelogiški, nes apibūdina lankytojų elgesio taisykles (draudžiama „<...> teršti aplinką ar kitaip trukdyti ilsėtis <...>“) ar kelia reikalavimus, neatitinkančius įstatymų (žemės naudotojas privalo „<...> rekreacines teritorijas įrengti pagal detalųjį planą <...>“). Apibendrinantys veiklos ribojimai rekreacinėse teritorijose (vietovėse, turinčiose gamtinių, kultūrinių, aplinkos savybių ir sąlygų žmonių visaverčiam fiziniam ir dvasiniam poilsiui organizuoti) netikslingi.
Rekreacinio naudojimo žemės sklypų, rekreacinių miškų sklypų, rekreacinių vandens telkinių žemės sklypų naudojimo būdai, kurių turinys nurodo, kaip šie sklypai turi būti naudojami, gali būti nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, taip pat savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu – pagal savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius);
Dėl Įstatymo projektu siūlomų sumažinti, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, dydžių: Įvertinus šiuo metu Nutarime ir kituose teisės aktuose nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, dydžio pagrįstumą, proporcingumą ir atsižvelgus į technologinį progresą, siūloma sumažinti:
Dėl Įstatymo projektu siūlomų sumažinti, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, dydžių: Įvertinus šiuo metu Nutarime ir kituose teisės aktuose nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, dydžio pagrįstumą, proporcingumą ir atsižvelgus į technologinį progresą, siūloma sumažinti:
Savo aktuose Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs: savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją; konstitucinė nuosavybės apsaugos garantija – tai status quo garantija, nes ji pirmiausia saugo asmens turimas nuosavybės teises.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad bendru atveju be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo Įstatymo projekte nurodytos teritorijos negali būti nustatomos ir įrašomos arba registruojamos Nekilnojamojo turto registre ir nurodyti, kokiais išimtiniais atvejais šis sutikimas neprivalomas. Įstatymo projekte nurodyta, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikime (kai šis sutikimas privalomas) turi būti aptartas nustatomų teritorijų dydis, nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, atlyginimas ir informavimo apie pradedamas taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jų taikymo pabaigą tvarka (t. y. abi suinteresuotos šalys susitaria, ar reikia žemės savininką, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinį papildomai informuoti apie pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas arba jų taikymo pabaigą, kai anksčiau nustatyta teritorija pasikeičia ar panaikinama, ir, jei reikia, kokia tvarka tai bus padaryta).
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad visais atvejais, kai turi būti gautas žemės sklypo savininko, savivaldybės ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, šiame sutikime turi būti aptartas nuostolių atlyginimas ir nurodyti, kokiais atvejais jie neatlyginami (jei už tuos pačius ar skirtingus veiklos apribojimus jau buvo atlyginta ir jei nuostoliai patiriami dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo toje Įstatymo projekte nurodytoje teritorijoje, kuri nustatoma veiklai, vykdomai ir
(ar) planuojamai vykdyti tik šio žemės savininko naudai – pvz., nuostoliai dėl vandentiekio įvado, reikalingo žemės savininko reikmėms tenkinti, apsaugos zonos nustatymo). Įstatymo projektas nereglamentuoja žemės sklypo savininko, savivaldybės ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimo formos ir nenumato prievolės (tik galimybę) nuostolių atlyginimą nustatyti Vyriausybės nustatyta tvarka, nes tai pažeistų sutarties laisvės principą (esminiu sutarties požymiu laikant šalių valią, pripažįstama šalių teisė laisvai apsispręsti, verta ar ne sudaryti sutartį, taip pat laisvai sudaryti sutarties turinį).
Įstatymo projekte nurodyta, kad nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu atsižvelgiant į kituose įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas. Jei žemės savininko sutikimas buvo gautas iki Įstatymo projekto įsigaliojimo ir jame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, Įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose siūloma nurodyti, kur šiuo atveju turi teisę kreiptis žemės savininkas, nustatyti šio kreipimosi senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo gautas žemės savininko sutikimas, Įstatymo projekte nenumatyta, kad dėl nuostolių atlyginimo gali kreiptis kiti asmenys. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, Įstatymo projekte nurodoma, iki kada turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas. Atsižvelgiant į tai, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos riboja asmens ūkinės veiklos laisvę, siūloma nustatyti, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gaunamas iki Įstatymo projekte nurodyto dokumento, kuriuo nustatomos Įstatymo projekte nurodytos teritorijos, patvirtinimo (išdavimo, suderinimo) ar teigiamo sprendimo priėmimo. Jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti rengiami keli įstatymo projekte nurodyti dokumentai, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas iki vykdomos pirmosios procedūros nurodyto dokumento patvirtinimo (išdavimo) ar teigiamo sprendimo priėmimo.
Šios Įstatymo projekto nuostatos neleis susidaryti tokiai padėčiai, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos rengiant įvairius projektus (arba nenustatomos, nors teisės aktai reikalauja tai padaryti) be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo. Jei Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos taip, kad į jas patenka žemės sklypai, tai reiškia nekilnojamojo daikto suvaržymą, todėl žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnį turi būti sudaromas notarine forma. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, Įstatymo projekte nustatyta, kad minėtas sutikimas neprivalomas, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą (nustatyti Įstatymo projekte nurodytų teritorijų, nustatomų tenkinant viešąjį interesą, atvejai ir nurodyta, kad jos gali būti nustatomos teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais arba rengiant šių teritorijų planus ir (ar) schemas, patvirtintus Vyriausybės arba įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka). Galiojantis teisinis reguliavimas (Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalis ir 45 straipsnio 1 dalis) nurodo atvejus, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas.
Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti tokius atvejus:
Aerodromo triukšmo apsauginė zona nustatoma (siekiant apsaugoti visuomenę nuo neigiamo triukšmo poveikio) aerodromams su dirbtine orlaivių kilimo ir tūpimo tako danga, kai kilimo ir tūpimo tako ilgis ne trumpesnis nei 1200 metrų – tokie aerodromai yra tik valstybiniai);
Branduolinės energetikos objektų ir kapinių sanitarinės apsaugos zonos – vienintelės sanitarinės apsaugos zonos, kurių nustatymą Įstatymo projekto rengėjai siūlo pripažinti viešojo intereso tenkinimu);
Lietuvos karstiniam regionui (potvynių grėsmės teritorijos nustatomos dėl esamos gamtinės situacijos aplinkos apsaugos ir žmonių sveikatos bei turto apsaugos tikslais);
Branduolinės energetikos objektų ir kapinių sanitarinės apsaugos zonos – vienintelės sanitarinės apsaugos zonos, kurių nustatymą Įstatymo projekto rengėjai siūlo pripažinti viešojo intereso tenkinimu);
Lietuvos karstiniam regionui (potvynių grėsmės teritorijos nustatomos dėl esamos gamtinės situacijos aplinkos apsaugos ir žmonių sveikatos bei turto apsaugos tikslais);
Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, kurios nustatomos tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas (toliau – kompensacijos) Įstatymo projekte nustatyta, kad kompensacijos apskaičiuojamos ir išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurioje bus atsižvelgiama į atitinkamo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą taikant masinį turto vertinimą, Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje nurodytus koeficientus. Kompensacijos apskaičiuojamos įvertinus taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą ir įvertinus nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos, suplanuotos veiklos (kai buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai) ir (ar) galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu sumažėjimo, galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo, triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo, kitus nuostolius.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu ir (ar) kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo turi būti kompensuojama valstybinės žemės patikėtiniui teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai (atsižvelgiant į tai, kad masinis turto vertinimas atliekamas tik žemės sklypams ir statiniams), nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant individualų turto ir (ar) verslo vertinimą, kurį užsako ir už vertinimo darbus sumoka šiuo vertinimu suinteresuota šalis. Kompensacijos išmokamos vieną kartą arba mokamos kasmet ne ilgiau kaip 3 metus. Įstatymo projektu nenustatoma pareiga sumokėti kompensacijas iš karto (t. y. pradedant taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas), nes:
Juos įvertinus, kitiems kalendoriniams metams (ar periodams) bus galima planuoti biudžeto lėšas kompensacijų išmokėjimui, atitinkamos ministerijos, valstybės saugumo departamentas pagal kompetenciją kreipsis dėl lėšų iš valstybės biudžeto skyrimo. Įstatymo projekte nurodyta, kada kompensacijos nemokamos: kai dėl tų pačių ar skirtingų veiklos apribojimų taikymo jau buvo atlyginta (t. y. tie patys nuostoliai atlyginami tik vieną kartą) ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymo projektu numatyta, kad kompensacijos iš valstybės biudžeto lėšų nemokamos, kai šios teritorijos nustatomos dėl kitų suinteresuotų asmenų vykdomos ūkinės komercinės veiklos – siūloma nustatyti, kad asmuo, turintis teisę į kompensaciją (ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas), dėl jos visų pirma kreipiasi į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios tenkinant viešąjį interesą nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, vykdymu, ar į šio asmens teisių ir pareigų perėmėją, o tik tais atvejais, kai asmens, vykdančio ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, nėra, – į instituciją, nustačiusią šią teritoriją (pvz., į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją dėl krašto apsaugos objektų apsaugos zonų). Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kompensacijas turi teisę gauti žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat kiti žemės naudotojai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį.
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose skiriasi, todėl galimi atvejai, kai nuostolius patirs ne tik asmenys, kurių teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre (pvz., sudarę ilgalaikę žemės nuomos sutartį), bet ir kiti naujai nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai, kiti žemės naudotojai (yra draudimų be atitinkamo asmens, nustačiusio šiame įstatymo projekte nurodytą teritoriją, pritarimo projektui ar numatomai veiklai keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį ir pan.). Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, galinčias kai kuriais atvejais iš esmės apriboti žemės savininko teisę naudoti žemės sklypą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti tik rezervatuose (tai numato ir galiojantis teisinis reguliavimas), kuriuose neformuojami nauji privatiems asmenims naudoti skirti žemės sklypai. Kitose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos neapriboja žemės savininko teisių taip, kad jis negalėtų vykdyti jokios veiklos savo žemės sklype.
Įvertinus tai, kad Įstatymo projekte neįmanoma nurodyti visų galimų variantų, kai žemės sklypai gali patekti į kelias Įstatymo projekte nurodytas teritorijas ir numatyti šiose teritorijose taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumos, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai (tenkinant viešąjį interesą gali būti nustatomos kelios Įstatymo projekte nurodytos teritorijos) žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), dėl to patiriami nuostoliai apskaičiuojami įvertinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpiu mokėtiną žemės mokesčio dydį. Šie nuostoliai negali būti mažesni už nuostolius, apskaičiuojamus atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę, t. y. žemės sklypo savininkui turi būti teisingai atlyginama už galimybės naudotis žemės sklypu praradimą. Dėl informavimo apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą Įstatymo projekte nustatyta visuomenės informavimo tvarka, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą (žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl šių teritorijų nustatymo šiais atvejais neprivalomas).
Įstatymo projektu užtikrinta visuomenės teisė susipažinti su informacija apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą:
Įstatymo projektu užtikrinta visuomenės teisė susipažinti su informacija apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą:
Įstatymo projektu nurodomi skirtingi dokumentų įteikimo būdai: siunčiant paštu ir registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai. Dokumentai siunčiami paštu, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu, nes šiais atvejais projektams taikomos teisės aktuose nustatytos visuomenės informavimo procedūros, kuriose gali aktyviai dalyvauti visuomenė. Kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad dokumentai su nurodyta informacija turi būti siunčiami registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai. Įstatymo projekte nurodyta, kad informacija pateikiama žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai, naudojančiai žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams.
Jei į nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie šias nustatytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. Įstatymo projektu siūloma išskirti daugiabučio gyvenamojo namo atvejį, nes šie pastatai administruojami nustatyta tvarka. Įgyvendinant Įstatymo projekto nuostatas, bus keičiami Vyriausybės patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai numatant bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigą informuoti gyventojus ir atsakomybę už šios pareigos nevykdymą.
Įstatymo projektu nenumatyta prievolė Įstatymo projekte nurodytiems asmenims, teikiantiems informaciją apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą (asmenims, suinteresuotiems ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios teritorijos, vykdymu, o kai tokių nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatoriui arba įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliotai institucijai), informuoti visus žemės naudotojus dėl šių priežasčių:
Tokia Įstatymo projekto nuostata įpareigotų atlikti tai, kas pareikalautų neracionalių laiko, lėšų ir žmogiškųjų resursų, bet neužtikrintų, kad visi be išimties žemės naudotojai (įskaitant ir asmenis, neišviešinusius savo teisių Nekilnojamojo turto registre) bus tinkamai informuoti apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Siekiant supažindinti visus atitinkamos žemės naudotojus su informacija apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą, siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekte nenurodytus žemės naudotojus apie šias konkrečias teritorijas, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teisę kreiptis dėl kompensacijų sumokėjimo informuoja valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis.
Dėl Įstatymo projektu siūlomų nustatyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinio Įstatymo projektu siūloma specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apibrėžtį susieti su jame nurodytų teritorijų nustatymo tikslais, t. y. specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis vadinti ne tik tuos ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus, kurie tiesiogiai susiję su žeme, bet ir kitus apribojimus (pvz., draudimai konkrečiai nurodytose teritorijose dirbti smūginiais ir (ar) vibraciją sukeliančiais mechanizmais, atlikti ugnies darbus, statyti transporto priemones, auginti ir dauginti atitinkamus augalus, atlikti žemės gelmių geologinius tyrimus, kurti laužus, rengti viešus renginius ir pan.), taikomus siekiant įgyvendinti Įstatymo projekto tikslą. Įstatymo projektu nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos tiek žemės valdytojams, tiek kitiems naudotojams (pvz., veiklos ribojimai saugomose teritorijose), jų taikymas apsaugo Įstatymo projekte nurodytus objektus ar veiklas, dėl kurių nustatomos nurodytos teritorijos, nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, užtikrina visuomenės sveikatos saugą, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą.
Su žeme tiesiogiai nesusiję draudimai gali būti laikomi specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis dėl kelių pagrindinių priežasčių:
Įstatymo projektu specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms nepriskiriami veiklos apribojimai, kurie taikomi pačiam objektui, dėl kurio turi būti nustatyta Įstatymo projekte nurodyta teritorija (pvz., specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis siūloma nelaikyti kultūros paveldo objektuose, o ne jų teritorijose ar apsaugos zonose, veiklą reglamentuojančias nuostatas). Dauguma specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, jas patikslinus, į Įstatymo projektą perkeltos iš Nutarimo. Kituose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti veiklos apribojimai Įstatymo projektu prilyginami specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, jei dėl šioje aiškinamojo rašto dalyje nurodytų priežasčių jie atitinka šių sąlygų apibrėžtį (pvz., Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme nustatyti veiklos apribojimai sanitarinės apsaugos zonose, Vadovybės apsaugos įstatyme nustatyti veiklos apribojimai Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonose). Veiklos apribojimai sanitarinės apsaugos zonose yra viena iš ūkinės veiklos galimo neigiamo pavojaus ir žalos sveikatai prevencijos ir ribojimo priemonių.
Sanitarinės apsaugos zonose galima didesnė tarša, nei teisės aktuose nustatyta, gyvenamosioms, rekreacinėms ir panašioms teritorijoms (objektams), kuriuose būna gyventojai (kitos visuomenės grupės), todėl nustatytais apribojimais siekiama užtikrinti, kad šiose teritorijose nebūtų ir neatsirastų gyvenamųjų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir kitų panašių objektų, kuriuose gyventų ir ilsėtųsi žmonės, būtų vaikai, ligoniai ar kitos taršai jautrios visuomenės grupės. Sodo namai yra vienas iš objektų, kuriuose gyvena ar ilsisi žmonės, sodų teritorijose gali būti statomi gyvenamieji namai, todėl šie objektai yra įtraukti į sanitarinės apsaugos zonose ribojamų objektų sąrašą. Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonose šiuo metu nustatyti veiklos apribojimai (pvz., „<...> sudaryti žemės sklypų ir (ar) statinių perleidimo, nuomos ar panaudos sandorius leidžiama tik suderinus su Vadovybės apsaugos departamentu Vyriausybės nustatyta tvarka <...>) užtikrina saugomų asmenų ar objektų apsaugą nuo galimos grėsmės jų saugumui (tikrinami asmenys, su kuriais Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonose sudaromi žemės sklypų ir (ar) statinių perleidimo, nuomos ar panaudos sandoriai). Šiuo metu teisės aktuose, kuriuose nustatyti veiklos apribojimai, taikomi, pvz., inžinerinės infrastruktūros apsaugos zonose, yra neaiškiai apibrėžtų nuostatų („draudžiama atlikti kitus teisės aktuose numatytus ribojamus darbus ar veiksmus“, „draudžiama atlikti kitus darbus, kurių metu ar dėl jų gali būti pažeista <...> infrastruktūra“), todėl Įstatymo projekte detalizuojamas šių sąlygų turinys nustatant aiškius, objektyviai pagrįstus, būtinus ir proporcingus ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus taip, kad jie savo esme netaptų esminio žemės savininko teisių valdyti žemės sklypą ribojimo įrankiu.
Nutarimo, kitų įstatymų nuostatos, kuriose nurodoma, kokia ūkinė ir
(ar) kitokia veikla leidžiama nurodytoje teritorijoje, Įstatymo projekte išdėstytos taip, kad būtų aišku, kokia ir kokiomis sąlygomis ši veikla draudžiama. Nors Žemės įstatymas nurodo, kad specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, daug ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimų, griežtesnių už nustatytuosius įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose, šiuo metu nustatyta Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintuose teisės aktuose (pvz., Elektros tinklų apsaugos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93; Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklėse, patvirtintose energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213; Gamtinių dujų skirstomųjų dujotiekių apsaugos taisyklėse, patvirtintose energetikos ministro 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1-228; Melioracijos techniniame reglamente MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218; Melioracijos techniniame reglamente MTR 1.10.03:2014
„Polderių techninė priežiūra ir naudojimas. Pagrindiniai reikalavimai“,
patvirtintame žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452).
3D-452). Objektyviai pagrįstus ir būtinus apribojimus, nurodytus šiuose teisės aktuose, Įstatymo projektu siūloma nustatyti kaip specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, todėl, įgyvendinant Įstatymo projektą, Vyriausybės įgaliotos institucijos turės parengti šių teisės aktų pakeitimo projektus, kuriuose būtų atsisakyta minėtų apribojimų nustatymo. Rengiant Įstatymo projektą, ministerijos ir kitos suinteresuotos institucijos pagal kompetenciją nurodė objektus, veiklą ar teritorijas, kurių apsaugai reikia nustatyti veiklos apribojimus (Sveikatos apsaugos ministerija ir iš dalies Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija – objektus, kurių veikla turi neigiamą poveikį visuomenės sveikatai). Susitikimuose su suinteresuotomis institucijomis išnagrinėti siūlymai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinio, galimybės nurodyti išimtis jų taikymui atskirose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose. Neatsižvelgta į tuos siūlymus, kuriems prieštaravo institucijos, pagal kompetenciją atsakingos už konkrečias sritis (pvz., VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos siūlymas numatyti išimtis kai kurių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymui valstybinio jūrų uosto teritorijoje – nepritarė AB „Energijos skirstymo operatorius“).
Įvertinus galiojančiu teisiniu reguliavimu nustatytą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinį, Įstatymo projektu siūloma atsisakyti nepagrįstų ir neproporcingų apribojimų, nustatyti mažiau ūkinę ir (ar) kitokią veiklą ribojančias nuostatas arba numatyti absoliučių draudimų taikymo išimtis, pvz.:
Todėl, įgyvendinant atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetus, esami atliekų tvarkymo įrenginiai negali modernizuoti savo veiklos ir numatyti papildomos naujos veiklos (įtraukti atskirą atliekų apdorojimo veiklą, apdoroti antrines žaliavas, įtraukti naują atliekų kodą ir pan.), panašią savo pobūdžiu į veiklą, kurią vykdo esamas atliekų tvarkymo įrenginys vandenvietės apsaugos zonose.
Įstatymo projekte atsisakoma griežtų reikalavimų atliekų apdorojimo veiklai I grupės vandenviečių apsaugos zonose, siūloma nustatyti atliekų apdorojimo veiklas atskirose vandenviečių grupėse ir apsaugos zonos juostose, atitinkamai nustatant, kad visų kategorijų vandenviečių grupių I-ojoje juostoje bet kokia veikla, įskaitant atliekų apdorojimo veiklą, negalima, I, II ir III grupės vandenviečių grupių II-ojoje juostoje atliekų apdorojimo veikla skirstoma pagal vandenvietės jautrumą taršai ir atliekų apdorojimo veiklas;
Įstatymo projekte atsisakoma griežtų reikalavimų atliekų apdorojimo veiklai I grupės vandenviečių apsaugos zonose, siūloma nustatyti atliekų apdorojimo veiklas atskirose vandenviečių grupėse ir apsaugos zonos juostose, atitinkamai nustatant, kad visų kategorijų vandenviečių grupių I-ojoje juostoje bet kokia veikla, įskaitant atliekų apdorojimo veiklą, negalima, I, II ir III grupės vandenviečių grupių II-ojoje juostoje atliekų apdorojimo veikla skirstoma pagal vandenvietės jautrumą taršai ir atliekų apdorojimo veiklas;
Daugeliu atvejų šiuo metu galiojančiose specialiosiose žemės naudojimo sąlygose nustatytas griežtas draudimas vykdyti konkrečią veiklą keičiamas draudimu Įstatymo projekte nurodytose teritorijose vykdyti nurodytus darbus, negavus Įstatymo projekte nurodytos institucijos ar statinių (inžinerinių tinklų) savininko arba valdytojo pritarimo projektui ar numatomai veiklai Statybos įstatyme (norint gauti statybą leidžiantį dokumentą), Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme (derinant teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos planavimo dokumentus) ar atitinkamos reguliavimo srities teisės aktuose nustatyta tvarka, kai ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai nereikia statybą leidžiančio dokumento. Toks minėto pritarimo tvarkos nurodymas pasirinktas siekiant išvengti praktinių Įstatymo projekto taikymo problemų. Teisės aktuose nustatyta, kaip institucijos dalyvauja išduodant planavimo sąlygas, prisijungimo sąlygas, dalyvauja komisijų veikloje. Jei Įstatymo projekte nurodytose teritorijose specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos tokiai veiklai, kuriai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas arba teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, bet reikalingas Įstatymo projekte nurodytos institucijos pritarimas, jis duodamas atitinkamos reguliavimo srities teisės aktuose nustatyta tvarka – Įstatymo projekte tik nurodoma, kas turi duoti pritarimą veiklai, o kiekviena institucija turi nusistatyti sutikimo išdavimo tvarką, jei ji nėra nustatyta.
Pritarimo ar nepritarimo kriterijai (sąlygos) turi būti nustatyti teisės aktuose, todėl Įstatymo projekte nurodyti apibendrinti kriterijai, kuriais vadovaujasi institucijos ar statinių ir inžinerinių tinklų savininkai arba valdytojai, pritardami arba nepritardami projektui ar numatomai veiklai.
Pvz., geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonose geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar želdinius prižiūrinti įmonė nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei Įstatymo projekte nurodyti darbai trukdys numatytam geležinkelio kelių ir jų įrenginių plėtros vystymui ir priežiūrai, neužtikrins eismo saugos reikalavimų ir kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai (geležinkelių plėtra numatoma įvairiuose dokumentuose – Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje susiekimo plėtros programoje, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo plėtros strategijoje, konkrečiuose projektuose, kuriuose numatoma geležinkelio jungtis); viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose elektroninių ryšių infrastruktūros savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei Įstatymo projekte nurodyti darbai trikdys viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų veikimą, pažeis viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumą, viešojo ryšių tinklo vientisumą – paslaugų kokybė ir jos svyravimai gali būti nustatyti pagal, pvz., duomenų perdavimo spartą (jos svyravimą) ar teikiamų paslaugų apimtis, t. y. matuojama, kiek per metus nenutrūkstamai buvo teikiamos paslaugos. Neigiamai paslaugų kokybę gali įtakoti ne tik
„fizinis“ linijos nutraukimas/sugadinimas, bet ir sukelti elektromagnetiniai
trikdžiai.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti šias griežčiau ūkinę ir (ar) kitokią veiklą ribojančias, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nuostatas:
reikalingas tam, kad nurodytose teritorijose nesusidarytų sąlygos pažeisti Magistralinių dujotiekių įrengimo taisyklėse, patvirtintose energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12, nustatytų užstatymo normatyvų (maksimalus leistinas pastatų ir jų aukštų skaičius bei norminiai atstumai nuo (iki) magistralinio dujotiekio) ir būtų užtikrinta magistralinių dujotiekių, aplinkos ir žmonių sauga.
Užstatymo normatyvų laikymasis užtikrina viešojo intereso apsaugą siekiant riboti žmonių skaičių greta magistralinių dujotiekių, kaip potencialiai pavojingų įrenginių. Statinio ir (ar) patalpos paskirties pakeitimas turi įtakos statinyje ir (ar) patalpoje būnančių žmonių skaičiui, todėl gali pažeisti magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose šį skaičių ribojančius užstatymo normatyvus. Pvz., pagalbinio ūkio paskirties pastatas nelaikomas pastatu, skirtu žmonėms būti, todėl šių pastatų skaičius magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose nėra ribojamas. Tačiau tokio pastato paskirtį pakeitus į gyvenamąją, magistralinių dujotiekių vietovės klasės teritorijoje padidėtų pastatų, skirtų žmonėms būti, kuris galėtų būti viršijamas.
Kai kurie Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėse nustatyti norminiai atstumai taip pat priklauso nuo statinio paskirties, todėl esamo statinio paskirties pakeitimas galėtų reikšti šio užstatymo normatyvo pažeidimą;
Kai kurie Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėse nustatyti norminiai atstumai taip pat priklauso nuo statinio paskirties, todėl esamo statinio paskirties pakeitimas galėtų reikšti šio užstatymo normatyvo pažeidimą;
Siūloma nustatyti, kad kelios Įstatymo projekto nuostatos įsigalios vėliau už Įstatymo projektą.
Vėlesnė įsigaliojimo data (nuo 2022 m. sausio 1 d.) numatyta Įstatymo projekto 142 straipsnyje išdėstytai II skyriaus antrojo skirsnio, išskyrus šiame straipsnyje išdėstyto 10 straipsnio 2 dalį, redakcijai (kaip minėta šiame aiškinamajame rašte, iki 2021 m. gruodžio 31 d. būtų atlikti paruošiamieji darbai Įstatymo projekte nurodytų teritorijų registravimui, tarp jų – teisės aktų projektai, todėl nuostata dėl Aplinkos ministerijos, kaip šioje srityje politiką formuojančios institucijos, įsigalioja nuo 2019 m. gegužės 1 d.) ir III skyriaus septintajam skirsniui. Įstatymo projekto 142 straipsnyje išdėstytoje 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ūkinė ir (ar) kitokia veikla gali būti vykdoma tik tada, jei šiai veiklai vykdyti nustatytos Įstatymo projekte nurodytos teritorijos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, kad šios teritorijos galės būti registruojamos tik nuo 2022 m. sausio 1 d., siūloma šią nuostatą taikyti nuo 2024 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto III skyriaus septintajame skirsnyje nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose galimas tik nustačius šias teritorijas esamiems magistralinio dujotiekio vamzdynams, o sąlygos tokių teritorijų nustatymui susidarytų tik po Įstatymo projekto įsigaliojimo, t. y. nuo 2022 m. sausio 1 d. Pripažinus netekusiu galios Nutarimą, jo nuostatos, šiuo metu reikalaujančios šių dujotiekių savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) tam tikrai veiklai, nebegaliotų, todėl kiltų grėsmė magistralinių dujotiekių, aplinkos ir žmonių saugai.
Atsižvelgiant į tai, kad magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų nustatymui būtina tinkamai pasiruošti (suorganizuoti reikiamus viešuosius pirkimus, suplanuoti reikalingas lėšas, žmogiškuosius resursus ir pan.), Įstatymo projektu siūloma specialiųjų žemės naudojimo sąlygų magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose teisinį reguliavimą nustatyti nuo 2024 m. sausio 1 d. Dėl Įstatymo projekto taikymo Dėl Vyriausybės pasitarimuose svarstytų klausimų įvertinant priimamų teisės aktų projektų galimą ekonominį ir finansinį poveikį verslo subjektams bei namų ūkiams Svarstant Įstatymo projektą ir jo lydimuosius įstatymų projektus Vyriausybės pasitarimuose, nagrinėta AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – Bendrovė) pateikta informacija apie reikiamą lėšų kiekį Įstatymo projekto įgyvendinimui (dėl valdomų elektros tinklų apsaugos zonų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą), Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), įvertinusi šią informaciją, atliko preliminarų nurodytų sąnaudų dydžio įtakos elektros energijos skirstymo tarifams ir visuomeninei elektros energijos kainai įvertinimą. Bendrovė minėtą informaciją pateikė, motyvuodama šiomis prielaidomis:
Eur. Komisija pagal Bendrovės pateiktus duomenis Vyriausybei pateikė įtakos elektros energijos skirstymo paslaugos vidutinės įtampos (toliau – VĮ) ir žemos įtampos (toliau – ŽĮ) tinklais kainai ir visuomeninei elektros energijos kainai per 3 metų laikotarpį skaičiavimus: VĮ tinklais kainos pokytis apie 12,91 %, ŽĮ tinklais – apie 11,75 %. Įstatymo projekto rengėjų nuomone, Bendrovės pateikti skaičiavimai neteisingi ir nepagrįsti, todėl dėl šių priežasčių tikslintini:
pagal galiojantį teisinį reguliavimą (Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalis). Įstatymo projekte nustatytas pereinamasis laikotarpis iki siūlomos registro veiklos pradžios, per kurį šios zonos esamiems objektams turi būti įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ir nuo 2022-01-01 taptų registro objektais. Asmeniui, suinteresuotam ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliotai institucijai po Įstatymo projekto įsigaliojimo iki numatomo minėtų teritorijų registravimo išlieka prievolė jas įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą;
Elektros tinklų apsaugos zonų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus nepriskirtinas atvejams, kai reikia atlikti kadastrinius matavimus, todėl nurodytas išlaidų dydis vienam žemės sklypui (250 Eur) neatitinka tikrovės. Papildant žemės sklypo kadastro duomenis (nurodant apsaugos zonas), kai specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ne visam žemės sklypui, pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus parengiamas žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planas, kiti dokumentai ir jais papildoma esama byla (tais atvejais, kai nėra sklypo kadastrinių matavimų). Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai iki 2019 m. sausio 1 d. turės būti papildyti nuostatomis, atitinkančiomis Įstatymo projekto nuostatas, įvertinant teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo dokumentus ir atvejus, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas (kaip šie nuostatai atitinkamai buvo papildyti Žemės įstatyme numačius specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto). Pagal Nacionalinės žemės tarnybos praktiką specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano ir papildomų dokumentų parengimas kainuoja 15–18 Eur (elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus AB LITGRID duomenimis – 45 Eur).
Bendros išlaidos, šiuo metu patiriamos dėl galiojančiame teisiniame reguliavime nustatytos prievolės įrašyti Įstatymo projekte nurodytas teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vienam žemės sklypui (darant prielaidą, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano parengimas kainuoja 15–18 Eur) yra iki 21,50 Eur, o ne 250 Eur (įvertinus tai, kad kadastro duomenų patikslinimas žemės sklypo registro įraše pagal šiuo metu galiojančius įkainius VĮ Registrų centras kainuoja 2,90 Eur vienam žemės sklypui, papildomai
šiuo atveju prisiima Nacionalinė žemės tarnyba, o ne Bendrovė. Komisija, įvertinusi Įstatymo projekto rengėjų pateiktus komentarus dėl lėšų, reikalingų esamų elektros tinklų apsaugos zonų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, pateikė kitus kainų pokyčio prognozės scenarijus: pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą informaciją dėl išlaidų žemės sklypui VĮ tinklais kainos pokytis tik apie 2,79 %, ŽĮ tinklais – apie 1,03 %, pagal AB LITGRID – 3, 40 % ir 1, 67 %. Pažymėtina, kad Įstatymo projektas nesprendžia neveiksmingo galiojančio specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinio reguliavimo sukeltų finansinių problemų.
Atsižvelgiant į Įstatymo projekto keliamų tikslų svarbą ir jame nurodytų teritorijų esamiems objektams neįrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą mastą, siūlytina iki Įstatymo projekto įsigaliojimo pakeisti poįstatyminius teisės aktus numatant supaprastintus reikalavimus kadastro duomenų tikslinimui, sudarant prielaidas sumažinti prognozuojamų kaštų dydį. Vyriausybės pasitarimuose Bendrovė pateikė duomenis apie lėšų, reikalingų kompensacijoms dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo elektros tinklų apsaugos zonose išmokėti: jei kompensacijų apskaičiavimas ir išmokėjimas būtų vykdomas kompensuojant 100 % apsaugos zonos rinkos vertės naudojant masinio žemės vertinimo metu nustatytas žemės kainas, bendra kompensacijų suma sudarytų apie 330 mln. eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovės nurodyta kompensacijų suma yra neteisinga ir nepagrįsta, nes tokios lėšos būtų reikalingos tik tuo atveju, jei žemės savininkai visų žemės sklypų (jų dalių), kuriuos kerta elektros tinklai, visa apimtimi nebegalėtų naudoti pagal nustatytą paskirtį ir būdą. Pažymėtina, kad po Vyriausybės pasitarimuose išsakytų pastabų patikslinta Įstatymo projekto 141 straipsnio 3 dalis numatant, kad šioje straipsnio dalyje nurodytais atvejais žemės sklypo savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui išmokamos kompensacijos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą taikant masinį turto vertinimą vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka (tikėtina, kad kompensacijų esamos inžinerinės infrastruktūros apsaugos zonose apskaičiavimo metodika bus panaši į atlyginimo už servitutus apskaičiavimo metodiką, o Įstatymo projektu numatyta, kad kompensacijos nemokamos, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta).
Tokiu būdu bus užtikrinta, kad kompensacijų dydis bus žymiai mažesnis už Bendrovės nurodytus 330 mln. eurų.
Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Nekilnojamojo turto registre įregistruotame žemės sklype (jo dalyje), patenkančiame į Įstatymo projekto V skyriuje nurodytas saugomas teritorijas, pajūrio juostą, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir juostas, Šiaurės Lietuvos karstinį regioną (ar į pagal iki Įstatymo projekto įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą tas pačias teritorijas) Atsižvelgiant į Įstatymo projektu nurodytą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pradžios momentą, siūloma nustatyti, kad, jei iki Įstatymo projekto įsigaliojimo Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai), patenkančiam į Įstatymo projekto V skyriuje nurodytas saugomas teritorijas, pajūrio juostą, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir juostas, Šiaurės Lietuvos karstinį regioną (ar į pagal iki Įstatymo projekto įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą tas pačias teritorijas, apie kurias Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybės įmonė Registrų centras pakeičia įrašus Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre), šios teritorijos buvo neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiose teritorijose, šiame žemės sklype (jo dalyje) turi būti taikomos ir iki žymos padarymo, o žyma apie šias teritorijas žemės sklypo registro įraše padaroma iki 2021 m. gruodžio 31 d. Ši Įstatymo projekto nuostata leistų išvengti atvejų, kai teisės aktuose nustatyti veiklos apribojimai minėtose teritorijose įsigaliotų tik tada, kai būtų padaryta žyma, jei dėl kažkokių priežasčių šios teritorijos buvo neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, nors pats objektas (pvz., paviršinio vandens telkiniai ar pajūrio juosta) faktiškai egzistuoja kaip esama gamtinė situacija.
Teismai yra nurodę, kad tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (administracinė byla Nr. A⁶⁰²-923/2013). Dėl iki Įstatymo projekto įsigaliojimo pradėtų rengti teritorijų planavimo dokumentų, žemės valdos projektų, statinių ar kitos veiklos projektų Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad iki Įstatymo projekto įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai turi atitikti Įstatymo projekto reikalavimus. Šia nuostata norima užtikrinti, kad būtų pasiektas Įstatymo projekto tikslas ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą ar gavus žemės savininko ar patikėtinio sutikimą, būtų laikomasi, žemės savininkai, kiti naudotojai būtų informuojami apie jų sklypams taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, būtų mokamos kompensacijos.
Manytina, kad žemės savininkas, davęs sutikimą nustatyti šias teritorijas (ar kai teritorija nustatyta viešojo intereso tikslais ir jis apie tai informuotas) tuo metu, kai, pvz., statinio projektas jau pradėtas rengti, turi laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir neprojektuoti to, kas draudžiama, o veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šios teritorijos, vykdytojas turi teisę pagrįstai tikėtis, kad pagal įstatymą įgytos teisės bus įgyvendinamos. Šiame aiškinamajame rašte nurodyta, kad yra teritorijų, kurių siūloma nebenustatyti, šiuo metu galiojančios specialiosios žemės naudojimo sąlygos į jas patenkantiems žemės sklypams po Įstatymo projekto įsigaliojimo būtų nebetaikomos, todėl, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, taikyti nebegaliojantį teisinį reguliavimą šiais atvejais netikslinga. Kartu su Įstatymo projektu teikiamas Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma nustatyti: „Jei iki prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo teritorija, kurioje rengiamas statinio projektas, pateko į naujai nustatytas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, statinio projektas turi atitikti minėto įstatymo nustatytus reikalavimus“. Atkreiptinas dėmesys, kad ši Įstatymo projekto nuostata apibūdina tęstinius santykius.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nurodo: „Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų“ (Žemės įstatymo 22 straipsnio 4 d.). Pažymėtina, kad aplinkos ministro patvirtintame Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos apraše nurodyta: „Planavimo sąlygos turi būti keičiamos naujomis planavimo sąlygas išdavusios institucijos iniciatyva apie tai informavus planavimo organizatorių Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, kai <...> įsigalioja patvirtinti nauji teisės aktai, darantys įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams.“ Dėl atvejų, kai ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais šie dokumentai neišduodami, suderinti ir veikla vykdoma, bet dėl šios veiklos Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Įstatymo projektu siūloma nuo 2022 m. sausio 1 d. šiame projekte nurodytas teritorijas registruoti Nekilnojamojo turto registre, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas taikyti nuo šių teritorijų įregistravimo. Galiojantis teisinis reguliavimas nenustato, kokiu momentu turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl teritorijų, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo, tik nurodo, kad šis sutikimas turi būti gautas iki žemės sklypo, patenkančio į nustatytą teritoriją, kadastro duomenų keitimo.
Susiklostė praktika, kai dažnu atveju teritorijų planavimo dokumentai buvo tvirtinami, statybą leidžiantys ar kiti dokumentai išduodami (derinami) nepateikus šio sutikimo, nes trūko teisinių argumentų dėl prievolės jį pateikti iki šių dokumentų tvirtinimo (išdavimo, derinimo). Atsižvelgiant į tai, kad įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vyko vėliau, susidarė padėtis, kai veikla teisėtai vykdoma (nutiesti ir eksploatuojami keliai, inžineriniai tinklai ir t. t.), bet dėl šios veiklos nustatytos teritorijos (ar teritorijos, kurios turėjo būti nustatytos), kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, lieka neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, nes trūksta minėto žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo, t. y. pagal galiojantį teisinį reguliavimą nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiuose žemės sklypuose netaikomos. Tokia padėtis trukdo darniam teritorijų planavimui, neužtikrina visuomenės sveikatos saugos, Įstatymo projekte nurodytų objektų ar veiklos apsaugos, valstybės saugumo, aplinkos ir viešojo intereso apsaugos Įstatymo projekte nurodytose teritorijose. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2022 m. sausio 1 d.
Nekilnojamojo turto registre bus galima susipažinti su šių teritorijų erdviniais duomenimis, ir siekiant užtikrinti Įstatymo projekto tikslų įgyvendinimą pratęsiant ir koreguojant galiojantį teisinį reguliavimą, manytina, kad turi būti užregistruotos ir šioje aiškinamojo rašto dalyje minimos Įstatymo projekte nurodytos teritorijos (atvejai, kai ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais šie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdoma, bet dėl šios veiklos Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą). Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad šiais atvejais Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtintais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis. Neatsižvelgiant į tai, ar vykdoma veikla pagal Įstatymo projektą priskirtina viešajam interesui, ar ne, siūloma nustatyti, kad šie planai, žemėlapiai ar schemos būtų tvirtinami be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo, t. y. siūloma sureguliuoti esamą padėtį, nes, tikėtina, žemės savininkų sutikimus dėl minėtų teritorijų nustatymo bus neįmanoma arba labai sunku gauti. Siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos ir pranešimai žymai padaryti, prašymai įrašyti šias teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami iki 2021 m. gruodžio 31 d. (nuo
objektais).
Įstatymo projekte nurodyta, kad šiais atvejais žemės sklypo savininkui ar valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui išmokamos kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, kurių dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą taikant masinį turto vertinimą vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai minėtai veiklai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais šie dokumentai neišduodami, buvo suderinti ir (ar) ši veikla buvo pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d., t. y. iki Nutarimo, kuriuo buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įsigaliojimo dienos. Šiuo metu galiojantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teisinis reguliavimas numato „ <...> nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo <...>“, atlyginimą (Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalis). Įstatymo projekto rengėjų nuomone, nuostata dėl minėtų kompensacijų išmokėjimo atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Atsižvelgiant į tai, kad nuostolius minėtais atvejais sunku įrodyti, ir į tai, kad žemės sklypų savininkams būtina atlyginti, Įstatymo projekte pasirinktas kompensacijų apskaičiavimo būdas pagal atitinkamo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, o Vyriausybė nustatys tvarką, kaip skaičiuoti vertės pokytį (t. y. kaip sumažėja žemės sklypo vertė taikant atitinkamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas).
Įstatymo projekte numatyta, kokie asmenys ir kaip turi būti informuojami apie minėtų teritorijų nustatymą, jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl kompensacijų sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, turėjo būti įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, nenumato jų įrašymo (registravimo) teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, Įstatymo projekte nurodyta, kad kompensacijas turi teisę gauti žemės sklypo savininkas ar valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinis. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad šios nuostatos netaikomos nustatant sanitarinės apsaugos zonas (t. y. jas nustato asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios šios zonos turi būti nustatytos, vykdymu ir turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl minėtų teritorijų nustatymo – išimtis dėl sutikimo gavimo numatyta tik Įstatymo projekte nurodytais atvejais, kai šių teritorijų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas ir branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonoms, kurių nustatymą Įstatymo projektu siūloma pripažinti viešojo intereso tenkinimu).
Šiuo metu Administracinių nusižengimų kodekso 53 straipsnyje nustatyta atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą nenustačius sanitarinės apsaugos zonos ribų, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, t. y. pagal galiojantį teisinį reguliavimą negalima vykdyti veiklos, jei jai vykdyti privaloma sanitarinės apsaugos zona nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tokių atvejų „įteisinimas“ reikštų teisinio reguliavimo nenuoseklumą, nes Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad sanitarinės apsaugos zonos negali būti nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ar registruojamos Nekilnojamojo turto registre tose teritorijose, kuriose objektai, kuriuos draudžiama statyti, planuoti ar įrengti sanitarinės apsaugos zonoje, yra pastatyti ar įrengti, jų statyba pradėta ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti ir (ar) šiuos objektus galima planuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus.
Įvertinus šiame aiškinamajame rašte minėtus galiojančio teisinio reguliavimo trūkumus (sanitarinės apsaugos zonos buvo nurodomos poveikio sveikatai vertinimo dokumentuose, t. y. jos buvo „nustatytos“, bet dažnu atveju nebuvo gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas ir šios teritorijos nebuvo įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, o leidimą veiklai asmuo, suinteresuotas jos vykdymu, gaudavo), Įstatymo projekte nurodyta, kad, jei iki Įstatymo projekto įsigaliojimo ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos Įstatymo projekte nurodytos sanitarinės apsaugos zonos, šios zonos pagal iki Įstatymo projekto įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą buvo nustatytos, bet, į jas patekus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams (jų dalims), neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, asmuo, suinteresuotas šios ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymu, Įstatymo projekte nurodytus pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia per dvejus kalendorinius metus nuo šio Įstatymo projekto įsigaliojimo. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad šiais atvejais turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas.
Dėl atvejų, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos turi būti nustatytos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, kuriai vykdyti pagal galiojantį teisinį reguliavimą šių teritorijų nustatyti nereikėjo Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad, jei Įstatymo projekte nurodytos teritorijos turi būti nustatytos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, kuriai vykdyti iki Įstatymo projekto įsigaliojimo šių teritorijų nustatyti nereikėjo, o ši veikla vykdoma ar jai vykdyti statybą leidžiantys dokumentai išduoti, šias teritorijas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis, o joms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Šiais atvejais kompensacijos apskaičiuojamos ir išmokamos Įstatymo projekte nurodyta Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis Įstatymo projekto
atvejus, kai, tenkinant viešąjį interesą, šios teritorijos nustatomos vykdomai veiklai, dėl kurios iki Įstatymo projekto įsigaliojimo ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai teisės aktuose buvo nustatyti, bet nebuvo numatyta galimybė mokėti kompensacijas dėl šių apribojimų taikymo. Ši išimtis numatyta atsižvelgiant į tai, kad galiojantis teisinis reguliavimas tokiose teritorijose nustato veiklos apribojimus, bet žemės savininkams ar patikėtiniams nesukuria teisėtų lūkesčių dėl kompensacijų išmokėjimo, nes teisės aktai su šiais apribojimais juos supažindino, todėl Įstatymo projekto nuostatos prieš jo įsigaliojimą susiformavusiems teisiniams santykiams netaikomos.
Tokios Įstatymo projekte nurodytos teritorijos – magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos (veiklos apribojimai nustatyti energetikos ministro patvirtintose Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklėse, prievolė gauti šių dujotiekių savininko ar valdytojo pritarimą projektui ar numatomai veiklai – Nutarime, statybos techniniuose reglamentuose pagal Statybos įstatymą), potvynių grėsmės teritorijos (veiklos apribojimai nustatyti Saugomų teritorijų įstatyme), branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonos (veiklos apribojimai nustatyti Branduolinės energijos įstatyme), pajūrio juosta (veiklos apribojimai nustatyti Pajūrio juostos įstatyme). Dėl teisinio reguliavimo aiškumo šiuos ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus Įstatymo projektu siūloma nustatyti kaip specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Dėl vykdomos ūkinės ir (ar) kitokios veiklos ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teritorijose, kuriose iki Įstatymo projekto įsigaliojimo buvo vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla, pastatyti statiniai ir
(ar) išduoti statybą leidžiantys dokumentai, patenkančiose į po Įstatymo projekto įsigaliojimo nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos tik ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, pradėtai planuoti ir (ar) vykdyti įsigaliojus šiam įstatymui, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
Ši nuostata leidžia specialiąsias žemės naudojimo sąlygas įvertinti proporcingumo aspektu: atsižvelgiant į faktinę padėtį, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nepažeis kitų asmenų teisių ir nesutrukdys teisėtai vykdomos veiklos.
Dėl atvejų, kai Įstatymo projekte nurodytų asmenų apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, informuoti nereikia Įstatymo projekte nurodyta, kad žemės savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, taip pat fizinių ar juridinių asmenų, naudojančių žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkų ar patikėtinių apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, informuoti nereikia, jei jų naudojami žemės sklypai (jų dalys) ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai patenka į anksčiau nustatytas tas pačias Įstatymo projekte nurodytas teritorijas (praktikoje gali būti atvejų, kai dalis teritorijų planavimo dokumentų sprendinių planuojamose teritorijose nesikeičia: pvz., rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, į planuojamą teritoriją gali patekti šimtai sklypų, kurie pagal anksčiau parengtus ir patvirtintus tvarkymo planus pateko į nustatytas kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas).
Dėl atvejų, kai Įstatymo projekte nurodytų asmenų apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, informuoti nereikia Įstatymo projekte nurodyta, kad žemės savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, taip pat fizinių ar juridinių asmenų, naudojančių žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkų ar patikėtinių apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, informuoti nereikia, jei jų naudojami žemės sklypai (jų dalys) ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai patenka į anksčiau nustatytas tas pačias Įstatymo projekte nurodytas teritorijas (praktikoje gali būti atvejų, kai dalis teritorijų planavimo dokumentų sprendinių planuojamose teritorijose nesikeičia: pvz., rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, į planuojamą teritoriją gali patekti šimtai sklypų, kurie pagal anksčiau parengtus ir patvirtintus tvarkymo planus pateko į nustatytas kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas). Dėl atvejų, kai iki Įstatymo projekto įsigaliojimo buvo gautas žemės savininko sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai iki Įstatymo projekto įsigaliojimo buvo gautas žemės savininko sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, atlyginimo turi teisę kreiptis į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar į šio asmens teisių ir pareigų perėmėją, o, kai tokio nėra, – į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorių arba, jei nepavyksta susitarti, į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka ne vėliau kaip per vienerius kalendorinius metus (t. y. atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, nustatytą Žemės įstatymo 22 straipsnio 14 d.) nuo pranešimo apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas išsiuntimo (jei nežinoma žemės sklypo savininko buvimo vieta arba pranešimo nepavyksta įteikti – nuo Įstatymo projekte nurodyto skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių) dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.
Dėl atvejų, kai iki Įstatymo projekto įsigaliojimo buvo gautas žemės savininko sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai iki Įstatymo projekto įsigaliojimo buvo gautas žemės savininko sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, atlyginimo turi teisę kreiptis į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar į šio asmens teisių ir pareigų perėmėją, o, kai tokio nėra, – į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorių arba, jei nepavyksta susitarti, į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka ne vėliau kaip per vienerius kalendorinius metus (t. y. atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, nustatytą Žemės įstatymo 22 straipsnio 14 d.) nuo pranešimo apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas išsiuntimo (jei nežinoma žemės sklypo savininko buvimo vieta arba pranešimo nepavyksta įteikti – nuo Įstatymo projekte nurodyto skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių) dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Įstatymo projekte nenumatyti atvejai, kad iki Įstatymo projekto įsigaliojimo galėjo būti gautas valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, nes valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis nebuvo įgaliotas tartis dėl nuostolių atlyginimo – sutikimas buvo duodamas arba ne.
Dėl Įstatymo projekto lydimųjų įstatymų projektų Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kituose įstatymuose nustatyti kiti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai nelaikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, ir į tai, kad yra įstatymų, kurių nuostatos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų tarpusavyje nesuderintos ir (ar) kuriuose pateikiamos nuorodos į Nutarimą, parengiami su Įstatymo projekto nuostatomis susijusių kitų įstatymų pakeitimo įstatymų projektai. Pasiūlymus su Įstatymo projektu susijusiems kitų įstatymų pakeitimo projektams pagal kompetenciją parengė už atitinkamas veiklos sritis atsakingos ministerijos. Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma numatyti atsakomybę asmenims, nesilaikantiems Įstatymo projekte nustatytų reikalavimų. Šiame aiškinamajame rašte buvo paminėtos priežastys administracinei atsakomybei nustatyti (specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo žymos apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas padarymo arba nuo šių teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, todėl, to nepadarius, nebus užtikrinta Įstatymo projekte nurodytų objektų ar veiklos apsauga, visuomenės sveikatos sauga, valstybės saugumas, aplinkos ir viešojo intereso apsauga).
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto II skyriaus II skirsnio skirtingu laiku įsigaliosiančios nuostatos skiriasi dėl Įstatymo projekte nurodytų teritorijų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ir registravimo Nekilnojamojo turto registre, ir į tai, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad draudimas vykdyti ūkinę ir
(ar) kitokią veiklą, jei šiai veiklai vykdyti nustatytos Įstatymo projekte nurodytos teritorijos neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d., Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti skirtingą atskirų straipsnių įsigaliojimo datą. Šio įstatymo 247, 305, 385 straipsnius siūloma keisti redakciniais tikslais, siekiant suvienodinti atskiras sąvokas ir nenurodyti Įstatymo projekte nebenurodytų (palyginus su galiojančiu Nutarimu) teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nekeičiant nustatyto teisinio reguliavimo. Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnyje nurodytiems pareigūnams siūloma nustatyti pareigą tirti visus 256 straipsnyje nurodytus pažeidimus.
Kadangi 256 straipsnis, siekiant jį suderinti su Įstatymo projektu, keičiamas iš esmės ir papildomas naujomis nusižengimų sudėtimis, šiame straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų tyrimas priklausys ne tik galiojančio 589 straipsnio 31, 43, 69 ir 87 punktuose nurodytų institucijų (Aplinkos ministerijos sistemos) pareigūnų kompetencijai, bet ir kitų institucijų pareigūnų kompetencijai, atsižvelgiant į teritorijų, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo tikslus ir apribojimų pobūdį. 589 straipsnyje nurodytų institucijų pareigūnai, pagal kompetencija tirdami, ar ūkinė veikla vykdoma nepažeidžiant Įstatymo projekte nurodytoms teritorijoms nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, visų pirma turi nustatyti, ar žemės sklypai, kuriuose vykdoma ūkinė veikla, patenka į minėto įstatymo nurodytas teritorijas, kuriose turi būti taikomos šios sąlygos, t.y. nustatyti, ar įvykdyti Įstatymo projekte nurodyti reikalavimai dėl žymos padarymo ir (ar) prašymo įrašyti šias teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (pagal vėlesnes 256 straipsnio redakcijas – ar pateiktas prašymas registruoti šias teritorijas). Siekiant užtikrinti pažeidimų prevenciją ir efektyvų sankcijų taikymą, 256 straipsnyje tikslinga nustatyti atsakomybę ne tik asmenims, bet ir juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims už ūkinės veiklos vykdymą nenustatytose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, taip pat pranešimo žymai padaryti ir (ar) prašymo įregistruoti nepateikimą, nustatytų teritorijų neįregistravimą. Nurodyti pažeidimai gali sukelti neigiamus veiksnius ar poveikį gamtai, žmogaus sveikatai, viešajam interesui, valstybės saugumui.
Siekiant išvengti neigiamų pasekmių bei užtikrinti efektyvų, proporcingą ir atgrasantį sankcijų taikymą, siūlome įtvirtinti atsakomybę ir už pakartotinius reikalavimų dėl įstatymo projekte nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pažeidimus. Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusiomis galios sanitarinės apsaugos zonos apibrėžties ir šių zonų nustatymo nuostatas. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Įstatymo projekte. Aviacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti aerodromo sanitarinės apsaugos zonos nustatymo; nustatyti, kad aerodromo apsaugos zonų dydis, specialiosios žemės naudojimo sąlygos aerodromo apsaugos zonose ir vietoje aerodromo sanitarinės apsaugos zonų nustatomose aerodromo triukšmo apsauginėse zonose nustatytos Įstatymo projekte ir nurodyti, kaip nustatomas aerodromo triukšmo apsauginės zonos dydis (pagal perspektyvinio aerodromo triukšmo žemėlapio, sudaromo kiekvienam aerodromui atskirai, duomenis). Branduolinės energijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonų dydžio reikalavimai ir šiose zonose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Įstatymo projekte. Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Įstatymo projekte.
Siekiant tarpusavyje suderinti įstatymų nuostatas, Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma pakeisti šio įstatymo 75 straipsnio 3, 4, 5 dalis. Siekiant apriboti dvigubo kompensavimo galimybę, siūloma nustatyti, kad kompensacijos nemokamos arba mažinamos atitinkama dalimi, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų atsiradę tokie patys nuostoliai buvo atlyginti, jei nustatyto servituto ir elektros tinklų apsaugos zonos teritorija (jos dalis), kurioje šie nuostoliai buvo atlyginti, sutampa. Energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma pakeisti šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje vartojamą sąvoką „šilumos tiekimo tinklai“ į „šilumos perdavimo tinklai“, siekiant ją suvienodinti su kituose įstatymuose vartojamomis sąvokomis. Taip pat siūloma papildyti 18 straipsnyje esančias nuostatas dėl energetikos objektus eksploatuojančių įmonių teisės nekliudomai patekti prie jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti ne tik jų modernizavimo ar eksploatavimo, bet ir remonto, techninės priežiūros, rekonstravimo darbus; nurodyti, kad energetikos objektų apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Įstatymo projekte. Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūloma nurodyti, kad apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Įstatymo projekte, o mažiausi leistini atstumai nuo vamzdynų ir kitų įrenginių iki statinių, žemės ir vandens paviršiaus nustatomi energetikos ministro patvirtintose gamtinių dujų vamzdynų ir kitų įrenginių apsaugos ir
(ar) įrengimo taisyklėse.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte nenustatomi norminiai atstumai tarp statinių ir (ar) įrenginių, žemės ir vandens paviršiaus, ir į tai, kad galiojančio Gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 3 d. nustatyta, kad norminiai atstumai nustatomi ne įstatymu, o įgyvendinamaisiais teisės aktais (energetikos ministras jau yra gavęs ir realizavęs įgaliojimą nustatyti mažiausius leistinus atstumus), norminių atstumų teisinis reguliavimas nėra keičiamas, tik teisinio aiškumo ir apibrėžtumo tikslais Gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 3 d. vietoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos siūloma įrašyti konkretų subjektą – energetikos ministrą, kuris jau yra patvirtinęs minėtoje normoje minimas gamtinių dujų vamzdynų ir įrenginių apsaugos ir (ar) įrengimo taisykles. Norminiai atstumai (daugeliu atvejų priklausantys nuo techninių parametrų, kurie reglamentuojami poįstatyminiais teisės aktais) šiuo metu yra nustatyti ne įstatymuose, o ministrų tvirtinamuose teisės aktuose (pvz., norminiai atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų ar kitų objektų nustatyti aplinkos ministro įsakymais tvirtinamuose statybos techniniuose reglamentuose, energetikos ministro patvirtintose kitų energetikos objektų įrengimo taisyklėse ir t.t.).
Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Įstatymo projekte, ūkinės ir (ar) kitos veiklos apribojimus nustatančias šio kodekso nuostatas pripažinti netekusiomis galios. Geodezijos ir kartografijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad gruntinio geodezinio ženklo apsaugos zonos dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šioje zonoje nustatytos Įstatymo projekte. Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma pakeisti geriamojo vandens vandenviečių apibrėžtį atsižvelgiant į Įstatymo projekte nurodytą požeminio vandens vandenvietės sąvoką, pripažinti netekusiomis galios geriamojo vandens vandenviečių apsaugą reglamentuojančias nuostatas. Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kelių apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Įstatymo projekte, ūkinės ir (ar) kitos veiklos apribojimus nustatančias šio įstatymo nuostatas pripažinti netekusiomis galios. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos uosto rezervinėse teritorijose nustatytos Įstatymo projekte.
Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje nustatytos Įstatymo projekte, ūkinės ir (ar) kitos veiklos apribojimus nustatančias šio įstatymo nuostatas pripažinti netekusiomis galios. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti apsaugos zonos sąvokos (ji nurodyta Įstatymo projekte) ir nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose nustatytos Įstatymo projekte, ūkinės ir (ar) kitos veiklos apribojimus šiose teritorijose nustatančias šio įstatymo nuostatas pripažinti netekusiomis galios. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme siūloma palikti kultūros paveldo objektuose, o ne jų teritorijose ar apsaugos zonose veiklą reglamentuojančias nuostatas. Šiuo metu, kol nėra iki galo sutvarkyta nekilnojamojo kultūros paveldo apskaita, galimi atvejai, kai kultūros paveldo objektams laikinai nėra nustatytos teritorijos ir apsaugos zonos, todėl nebūtų įstatyminio pagrindo taikyti Įstatymo projekte nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, apsaugos zonos bei pozoniai apibūdintos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnyje. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad šiuo metu į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomas žemės sklypo kadastro duomuo
„žemės naudojimo specialiosios sąlygos ir saugomų teritorijų apsaugos
reglamentai“ pakeičiamas į „Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“.
Atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinį reguliavimą, nuo 2022 m. sausio 1 d., siūloma Įstatymo projekte nurodytas teritorijas išbraukti iš žemės sklypo kadastro duomenų sąrašo (papildomą rašytinę informaciją apie žemės sklypui taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas šio žemės sklypo savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis galėtų gauti Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka). Siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija formuoja valstybės politiką Nekilnojamojo turto kadastro srityje. Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekte nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nuo 2022 m. sausio 1 d. yra šio registro objektas. Pajūrio juostos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pajūrio juostos žemyninės dalies ribos nustatomos pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planu, specialiosios žemės naudojimo sąlygos pajūrio juostoje nustatytos Įstatymo projekte, ūkinės ir (ar) kitos veiklos apribojimus nustatančias šio įstatymo nuostatas pripažinti netekusiomis galios.
Atsižvelgiant į tai, kad statybą leidžiančių dokumentų naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, kurių projektiniams pasiūlymams pritarė aplinkos ministras, statybai aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Pajūrio juostos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma pripažinti netekusiomis galios šią tvarką reglamentuojančias nuostatas. Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma pripažinti netekusiomis galios minėto įstatymo nuostatas, nustatančias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, pateikiant nuorodas į Įstatymo projektą; nurodyti, kad pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planas yra saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentas (šiuo metu Pajūrio juostos įstatyme nustatyta, kad pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, bet pajūrio juosta nepriskirta saugomų teritorijų sistemai); nustatyti, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose viena išimčių nustatytam draudimui tvenkti ir reguliuoti upes, keisti, gilinti jų vagas, keisti upių ir ežerų krantų liniją, natūralų upių nuotėkį ir natūralų ežerų vandens lygį – kai reikia įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius didelės ir vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose.
Iš ekologinių apsaugos zonų sąrašo siūloma išbraukti kurortų apsaugos zonas dėl šių priežasčių:
Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija;
Vyriausybės įgaliotos institucijos, ir atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius. Šiame įstatyme nustatyta, kokie privalomieji reikalavimai (rengiant bendruosius planus) ar privalomi teritorijos naudojimo reglamentai (rengiant detaliuosius planus) nustatomi savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens kompleksiniuose teritorijų planavimo dokumentuose.
Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje ir
teritorijų planavimo dokumento mastelį, planuojamą teritoriją ir jos vertingumą, planavimo darbų programoje suformuluotus planavimo uždavinius, gali būti nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi privalomieji reikalavimai arba teritorijos naudojimo reglamentai;
atlieka savivaldybių institucijos vadovaudamosi įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatais. Rekreacinėse teritorijose draudžiama veikla, galinti pabloginti rekreacinių išteklių būklę ir kelianti pavojų asmenų saugumui ir poilsio organizavimui. Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatuose numatytais atvejais gali būti nustatomi veiklos rekreacinėse teritorijose reglamentai, jeigu vykdoma veikla gali turėti neigiamą poveikį rekreaciniams ištekliams, aplinkai ir žmonių sveikatai.“. Aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-35 patvirtintų Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatų
teritorijų naudojimo ir apsaugos priežiūrą „ <...> gyvenamosiose teritorijose, turinčiose kurorto ar kurortinės teritorijos statusą, tvirtina ūkinės veiklos reguliavimo apsaugos reglamentus siekiant užtikrinti rekreacinių išteklių, aplinkos, žmonių sveikatos apsaugą nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio.
Ūkinės veiklos reguliavimo reglamentuose sudaromi draudžiamų veiklų sąrašai, ribinis taršos dydis, nustatomi viešosios turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros įrengimo, statinių architektūros formos bei dydžio, kurie derinami prie vietovės kraštovaizdžio, rekreacinių išteklių naudojimo turizmui ir poilsiui reikalavimai, kurie privalomi įmonėms, juridiniams ir fiziniams asmenims, organizuojantiems ir vykdantiems veiklą rekreacinėse teritorijose, naudojantiems rekreacinius išteklius <...> “.
Manytina, kad Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatuose nustatyto teisinio reguliavimo pakanka kurortų savivaldybėms planuoti konkrečias teritorijas ir veiklą jose, atsižvelgiant į planuojamą teritoriją ir jos vertingumą;
Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma nurodyti, kad žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas turi būti pateiktas dėl Įstatymo projekte nurodytų teritorijų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto kadastrą (nuo 2022 m. sausio 1 d. – dėl registravimo Nekilnojamojo turto registre) ir nustatyti, kad, jei specialiųjų reikalavimų galiojimo metu iki statybą leidžiančio dokumento gavimo teritorija, kurioje rengiamas statinio projektas, pateko į naujai nustatytas šiame įstatymo projekte nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, statinio projektas turi atitikti šio įstatymo reikalavimus.
Kaip perteklinio siūloma atsisakyti žodžio „gretimas“ prieš žodžius „žemės sklypo savininkas“, nes dėl statytojo numatomos vykdyti veiklos atsirandanti teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, gali patekti ne tik į gretimus, bet ir į toliau esančius kitus žemės sklypus. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusiomis galios nuostatas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų „nurodymo“ ir „nustatymo‘, nes specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato Įstatymo projektas. Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusia galios nuostatą dėl oro uosto sanitarinės apsaugos zonos nustatymo, atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomą prievolę nustatyti aerodromo triukšmo apsauginę zoną. Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusiomis galios specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reguliavimą nustatančias nuostatas ir nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos saugomų objektų apsaugos zonose nustatytos Įstatymo projekte.
Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusiomis galios specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reguliavimą nustatančias nuostatas ir nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršiniuose vandens telkiniuose nustatytos Įstatymo projekte. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūloma ūkines veiklas ir (ar) objektus, kuriems nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, suderinti su Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi, patvirtintu Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“ (pateikiant veiklos rūšį ir kodą, kaip nurodyta šiame klasifikatoriuje ar konkrečią ūkinę veiklą, priskirtiną nurodytam klasifikatoriaus kodui), kai kurių gamybinių objektų apimtis koreguoti pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme pateiktas ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas ar atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, apimtis, parengtas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma patikslinti sanitarinės apsaugos zonos apibrėžtį, nurodyti šios zonos nustatymo tikslus ir tai, kad ūkinei veiklai ir (ar) objektams, kuriems nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, šių zonų dydį nurodo Įstatymo projektas arba šis dydis nurodomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Siūloma nurodyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos sanitarinės apsaugos zonose nustatytos Įstatymo projekte.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte nustatomas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatymo projekte nurodytose teritorijose, jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą (nuo 2022 m. sausio 1 d. – registravimo Nekilnojamojo turto registre) ir galiojimo teisinis reguliavimas, Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma pripažinti netekusiomis galios šį reguliavimą nustatančias nuostatas ir nustatyti, kad nuo
naudotojams nebus teikiama informacija apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Žemės gelmių įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės gelmių išteklių, išgaunamų atviru kasybos būdu, telkiniuose nustatytos Įstatymo projekte. Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad krematoriumų sanitarinės apsaugos zona nustatoma vadovaujantis Įstatymo projektu ir patikslinti nuostatą dėl kapinių sanitarinės apsaugos zonos (siūloma nustatyti ne tik steigiamoms naujoms kapinėms, bet ir įsteigtų kapinių plečiamoms teritorijoms). Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektu dėl šioje aiškinamojo rašto dalyje nurodytų priežasčių siūloma nustatyti nuolatinio užkrečiamosios ligos židinio ir jo apsaugos zonos sąvokų apibrėžtis ir nurodyti, kad šių apsaugos zonų dydį ir jose galiojančias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato Įstatymo projektas.
Kokių teigiamų rezultatų laukiama po Įstatymo projekto įsigaliojimo Įstatymo projektas nustato aiškų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinį, vieningą šių sąlygų taikymo sistemą, Įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymo, įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (nuo 2022 m. – registravimo Nekilnojamojo turto registre) principus, visuomenės informavimo apie nustatytas (nustatomas) Įstatymo projekte nurodytas teritorijas būdus, numato kompensacijas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą. Įstatymo projekto lydimieji įstatymų projektai išsprendžia kolizijas ir spragas galiojančiame teisiniame reguliavime. Įstatymo projektu siūloma įgyvendinti Konstitucinio Teismo išaiškinimus apie ūkinės asmens veiklos ribojimą. Įgyvendinant Įstatymo projektą, numatomas teisinis reguliavimas aiškiau reglamentuos asmenų, suinteresuotų ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiame įstatymo projekte nurodytose teritorijose, vykdymu, prievolę gauti rašytinius sutikimus dėl šių teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose teritorijose, jų atsakomybę dėl Įstatymo projekte nustatytų reikalavimų nevykdymo ir teigiamai paveiks bendrą ūkio būklę ir (ar) atskiras verslo sritis, turės teigiamą poveikį aplinkai.
Galimos numatomo teisinio reguliavimo alternatyvos, nepriėmus Įstatymo projekto, – nebus ištaisytos šio aiškinamojo rašto 3 dalyje nurodytos galiojančio teisinio reguliavimo spragos ir kolizijos su galiojančiais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje ir šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Aiškus ir skaidrus Įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo jose teisinis reglamentavimas mažins korupcijos galimybę. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įgyvendinus Įstatymo projekto nuostatas, bus sukurtas aiškus ir nuoseklus jame nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose teisinis reguliavimas.
Viename įstatyme aiškiai apibrėžus visas taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, bus išvengta kolizijų su kitais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais, užtikrintas sklandus ir skaidrus teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimas. Sukurtas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teisinio reguliavimo aiškumas ir apibrėžtumas sudarys palankesnes sąlygas ilgalaikei ir darniai ūkio plėtrai, skatins naujų investicijų pritraukimą. Įgyvendinus nuostatas, kuriose nurodyta, kada pradedamos taikyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, sutrumpės pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą jų taikymo pradžiai nustatytas laikas. Siūlomas teisinis reguliavimas sukurs palankesnes sąlygas verslui, nes padės išvengti situacijų, kai gali būti vykdoma šiomis sąlygomis draudžiama veikla, jei teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Nurodžius, kada ir kuriame numatomos veiklos planavimo (projektavimo) etape turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl Įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose naujai nustatytose teritorijose, bus išvengta šiuo metu dažnai vykstančių teisminių procesų.
Įgyvendinus Įstatymo projekto nuostatas, kuriomis nustatoma, kokia tvarka bus leidžiama vykdyti veiklą, nesusijusią su branduolinės energetikos objektų statyba, eksploatavimu, eksploatavimo nutraukimu ar uždarytų radioaktyviųjų atliekų atliekynų priežiūra branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonose, atsiras reali galimybė panaudoti verslo reikmėms šiuo metu nebenaudojamus, didelę materialinę vertę turinčius VĮ Ignalinos atominei elektrinei priklausančius statinius ar įrenginius, esančius Ignalinos atominės elektrinės sanitarinės apsaugos zonoje, kurių panaudojimas, įvertinus konkrečią situaciją, nekeltų grėsmės nei Ignalinos atominės elektrinės saugiai veiklai, nei šiuose statiniuose (įrenginiuose) dirbsiančių žmonių sveikatai. Tokiu būdu būtų sutaupomos milijoninės lėšos, nes nebenaudojami statiniai ir (ar) įrenginiai galėtų būti ne nugriauti (demontuoti), bet panaudoti verslo reikmėms. Pažymėtina, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali būti taikomos didelėse teritorijose, todėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdytojas, pagal galiojantį teisinį reguliavimą prieš pateikdamas prašymą įrašyti šias teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, Vyriausybės patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka privalo parengti nurodytus dokumentus (žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planus, kadastro duomenų formas ir pan.), teisės aktų nustatytais atvejais atliekant viešųjų pirkimų procedūras. Šie privalomi darbai dabar atima daug laiko ir lėšų.
Pradėjus registruoti Įstatymo projekte nurodytas teritorijas Nekilnojamojo turto registre, nebeliks prievolės jas įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, sumažės administracinė našta. Pažymėtina, kad parengtame Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad registro objekto paieškos ir peržiūros paslaugas numatyta teikti neatlygintinai – tai verslo subjektams palengvins sąlygas planuoti veiklą. Iki Įstatymo projekto įsigaliojimo Vyriausybė parengs įgyvendinamuosius teisės aktus, nustatančius kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką ūkinės veiklos subjektams, kurie galimai gali patirti nuostolius, jei jų valdomi žemės sklypai ar kiti nekilnojamieji daiktai pateks į viešojo intereso tikslais nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, kuriose turės būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, būtina pakeisti šiuos galiojančius ar įsigaliosiančius įstatymus: Administracinių nusižengimų kodeksą, Aplinkos oro apsaugos įstatymą, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, Aviacijos įstatymą, Branduolinės energijos įstatymą, Elektroninių ryšių įstatymą, Elektros energetikos įstatymą, Energetikos įstatymą, Gamtinių dujų įstatymą, Geležinkelių transporto kodeksą, Geodezijos ir kartografijos įstatymą, Geriamojo vandens įstatymą, Kelių įstatymą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, Miškų įstatymą, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, Nekilnojamojo turto registro įstatymą, Pajūrio juostos įstatymą, Saugomų teritorijų įstatymą, Statybos įstatymą, Teritorijų planavimo įstatymą, Triukšmo valdymo įstatymą, Vadovybės apsaugos įstatymą, Vandens įstatymą, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą, Žemės įstatymą, Žemės gelmių įstatymą, Žmonių palaikų laidojimo įstatymą, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto naujos sąvokos ir jas apibrėžiantys terminai aprobuoti Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje. 10.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas ir jo lydimieji įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą ir jo lydimuosius įstatymo projektus į teisinę sistemą, būtina pakeisti ir (ar) panaikinti šiuos Vyriausybės nutarimus: Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 318 „Dėl Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų patvirtinimo“, Vyriausybės patvirtintus atskirus valstybinių parkų, gamtinių, biosferos ir kultūrinių rezervatų nuostatus, Vyriausybės 2002 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 1610 „Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo įgyvendinimo“, 2012 m. gegužės 29 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 625 „Dėl Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybė nutarimą Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 2014 m. balandžio 23 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 379
„Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, Vyriausybės 2013 m.
lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl Kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymo taisyklių patvirtinimo“, Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 1086 „Dėl Kultūrinių draustinių nuostatų patvirtinimo“, Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr.
kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 626 „Dėl informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 603 „Dėl daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“. Įstatymo projekte siūlomiems pakeitimams įgyvendinti ministrams pagal jiems pavestas valdymo sritis ir Valstybės saugumo departamento direktoriui iki Įstatymo projekto įsigaliojimo reikės atitinkamai pakeisti keičiamų įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymo projekte numatyta, kad teisės aktus, susijusius su Įstatymo projekte nurodytų teritorijų registravimu, Vyriausybė, ministrai pagal jiems pavestas valdymo sritis priima iki 2021 m. sausio 1 d. Pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą ir iki 2018 m. lapkričio 31 d. valstybės įmonei Registrų centrui pateiktą teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, lyginamąją lentelę (t. y. Įstatymo projekte nurodytų teritorijų pavadinimų prilyginimą šiuo metu Nutarime nurodytų teritorijų pavadinimams) valstybės įmonė Registrų centras šio įstatymo įsigaliojimo dieną pakeis įrašus Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre apie žemės sklypams taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. 12.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektu numatytos kompensacijos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų arba kitų finansavimo šaltinių lėšų. Šio aiškinamojo rašto 7 dalyje nurodytoms kompensacijoms išmokėti reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikis paaiškės, kai Vyriausybės nustatyta tvarka bus faktiškai įvertinti nuostoliai, patiriami dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo. Juos įvertinus, kitiems kalendoriniams metams (ar periodams) bus galima planuoti biudžeto lėšas kompensacijų išmokėjimui. Atitinkamos ministerijos pagal kompetenciją kreipsis dėl lėšų iš valstybės biudžeto skyrimo kompensacijoms dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo viešojo intereso tikslais nustatytose teritorijose (pvz.: Krašto apsaugos ministerija – krašto apsaugos objektų ir radiolokatorių apsaugos zonose, Sveikatos apsaugos ministerija – nuolatinių juodligės židinių apsaugos zonose, Vidaus reikalų ministerija – Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos saugomų objektų ir valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonose, Valstybės saugumo departamentas – Valstybės saugumo departamento saugomų objektų apsaugos zonose, Aplinkos ministerija – meteorologijos stočių, vandens matavimo stočių, meteorologinių radiolokatorių apsaugos zonose, saugomose teritorijose (pagal Saugomų teritorijų įstatymą), pelkėse ir šaltinynuose, žemės gelmių išteklių telkiniuose, Kultūros ministerija – kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose, Susisiekimo ministerija
Kompensacijos Lietuvos kariuomenei ar kitoms institucijoms teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, šiuo metu apskaičiuojamos ir išmokamos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarime Nr. 626 „Dėl informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, iš valstybės biudžeto lėšų nemokamos, kai šios teritorijos nustatomos ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos dėl kitų suinteresuotų asmenų vykdomos ūkinės komercinės veiklos.
Atsižvelgiant į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti atsakomybę už pranešimo žymai apie nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas padaryti ir (ar) prašymo įrašyti šias teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą arba jas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre per įstatymuose nustatytą terminą nepateikimą, ir į tai, kad nurodytos institucijos, kurios pagal kompetenciją tikrins šių dokumentų pateikimą (nepateikimą), šioms institucijoms papildomoms funkcijoms vykdyti gali prireikti biudžeto lėšų. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, į jas patenkantiems žemės sklypams turi būti įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Įstatymo projekte pereinamuoju laikotarpiu ši prievolė išlieka, bet šiuo aspektu nauja finansinė našta nesukuriama, papildomų lėšų poreikis atsiras Įstatymo projekte numatytos žymos apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypo registro įraše padarymui (pagal galiojančius įkainius – po 2,90 Eur kiekvienam žemės sklypui). Informaciją apie žemės sklypų, kuriems reikia padaryti žymas, skaičių ir bendrą lėšų žymoms padaryti poreikį, įvertinusi konkrečią situaciją, turės ir (ar) gaus institucija, pagal kompetenciją atsakinga už atitinkamų šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymą (pvz., Krašto apsaugos ministerija – dėl žemės sklypų, patenkančių į krašto apsaugos objektų apsaugos zonas, skaičiaus).
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo projektą nuo 2022-01-01 žemės sklypų kadastro duomenų keitimai neprivalomi, todėl sumažės pagal galiojantį teisinį reguliavimą patiriama finansinė našta. Įgyvendinant Įstatymo projektą, Nekilnojamojo turto registrui modifikuoti reikalingas lėšas parengus investicinį projektą numatoma gauti iš Aplinkos ministerijai skiriamų asignavimų ir (ar) iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonei Nr. 10.1.3-ESFA-V-918 „Viešojo administravimo subjektų iniciatyvos, skirtos paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybei gerinti“ skirtų lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad reikiamam Nekilnojamo turto registro modifikavimui skirtas veiksmas (Nr. 2.1.1.24) numatytas Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos įgyvendinimo 2016–2018 metų veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. balandžio 29 d. Nr. 1V-329 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos įgyvendinimo 2016–2018 metų veiksmų plano patvirtinimo“, sudarytos prielaidos teikti projektinį pasiūlymą dėl atitinkamo projekto įtraukimo į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto
„Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr.
10.1.3-ESFA-V-918 priemonės „Viešojo administravimo subjektų iniciatyvos, skirtos paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybės gerinimui“ iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašą. Įstatymo projekto priėmimas būtų pagrindas Nekilnojamojo turto registro modifikavimui iš minėtų šaltinių gauti (numatyti) lėšas (numatytas finansavimas – 1 mln. Eur), taip pat planuoti ir užtikrinti lėšas modifikuoto registro funkcionavimui. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu iš specialistų gauti vertinimai ir išvados įvertinti. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Kaimo reikalų komitetas
DĖL Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 5, 7, 9, 11, 12, 13, 18, 19, 20, 201, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-2051) 2018-10-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas,
Pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas, Remigijus Žemaitaitis; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Gintarė Remeikienė, Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, Rolandas Juknevičius, padėjėja Renata Činskienė.
Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministras - Giedrius Siurplys, Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja - Aušra Kalantaitė, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius – Laimonas Čiakas, Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo ir administravimo departamento direktorė - Zita Kvietkienė, AB „Amber Grid“ Teisės skyriaus teisininkė - Violeta Žąsytienė, AB „Amber Grid“ atstovės – Sandra Bliuvaitė Šulcienė ir Audrė Nudautienė, Aplinkos ministerijos statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius – Marius Narmontas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas - Algirdas Klimavičius, Aplinkos ministerijos statybos ir teritorijų planavimo departamento Teritorijų planavimo skyriaus vedėja – Algė Staniūnaitė Tonkich, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistė - Rūta Brazdžiūnienė, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistas – Eduardas Vaitkevičius, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos prezidentas - Audrius Petkevičius, UAB „Lietuvos energija“ Energetikos teisės departamento vadovė - Jurgita Šoblinskienė, UAB „Lietuvos energija“ Energetikos teisės departamento teisininkė - Raimonda Ragelytė, AB „Telia Lietuva“ vyriausias juriskonsultas - Paulius Pakutinskas, Žemės ūkio rūmų direktorius - Sigitas Dimaitis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Savivaldybių administravimo klausimais – Vida Ablingienė, Aplinkos apsaugos agentūros direktorė – Aldona Mergerienė, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Aurita Buragienė, Ministro Pirmininko patarėjas Žemės ūkio klausimais – Aleksandras Muzikevičius, Aplinkos viceministrė – Rėda Brandišauskienė, UAB „Lietuvos energija“ atstovas – Augustas Muliarčikas, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėja - Justina Ratkevičiūtė, Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vyriausioji specialistė – Gabija Talačkaitė.
Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministras - Giedrius Siurplys, Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja - Aušra Kalantaitė, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius – Laimonas Čiakas, Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo ir administravimo departamento direktorė - Zita Kvietkienė, AB „Amber Grid“ Teisės skyriaus teisininkė - Violeta Žąsytienė, AB „Amber Grid“ atstovės – Sandra Bliuvaitė Šulcienė ir Audrė Nudautienė, Aplinkos ministerijos statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius – Marius Narmontas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas - Algirdas Klimavičius, Aplinkos ministerijos statybos ir teritorijų planavimo departamento Teritorijų planavimo skyriaus vedėja – Algė Staniūnaitė Tonkich, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistė - Rūta Brazdžiūnienė, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistas – Eduardas Vaitkevičius, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos prezidentas - Audrius Petkevičius, UAB „Lietuvos energija“ Energetikos teisės departamento vadovė - Jurgita Šoblinskienė, UAB „Lietuvos energija“ Energetikos teisės departamento teisininkė - Raimonda Ragelytė, AB „Telia Lietuva“ vyriausias juriskonsultas - Paulius Pakutinskas, Žemės ūkio rūmų direktorius - Sigitas Dimaitis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Savivaldybių administravimo klausimais – Vida Ablingienė, Aplinkos apsaugos agentūros direktorė – Aldona Mergerienė, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Aurita Buragienė, Ministro Pirmininko patarėjas Žemės ūkio klausimais – Aleksandras Muzikevičius, Aplinkos viceministrė – Rėda Brandišauskienė, UAB „Lietuvos energija“ atstovas – Augustas Muliarčikas, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėja - Justina Ratkevičiūtė, Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vyriausioji specialistė – Gabija Talačkaitė. 2.
2Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
siūloma papildyti nuoroda į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamoje dalyje nuorodos į kitus įstatymus yra išdėstytos abėcėlės tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Nesvarstyta Komitetas nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, jis grąžinamas kartu su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektu (Nr. XIIIP-2031). 2. Seimo kanceliarijos
straipsnio 3 dalyje vietoj skaičiaus „11“ įrašytinas skaičius „1¹“. Nesvarstyta Komitetas nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, jis grąžinamas kartu su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektu (Nr. XIIIP-2031). 3. Seimo kanceliarijos
projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte pateiktą nuorodą „šios dalies 3 punkte“ vietoj skaičiaus „3“ įrašant skaičių „2“. Nesvarstyta Komitetas nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, jis grąžinamas kartu su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektu (Nr. XIIIP-2031). 4. Seimo kanceliarijos
pakankamai aiškus projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatų „Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nuostatos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose“ turinys.
Nesvarstyta Komitetas nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, jis grąžinamas kartu su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektu (Nr. XIIIP-2031). 5. Seimo kanceliarijos
dėmesys, kad pagal kartu su teikiamu projektu susijusio Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2031) nuostatas genetiškai modifikuotų organizmų, augalų ir jų sėklų auginimas ir dauginimas saugomose teritorijose priskiriamas prie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsniu nereikėtų pripažinti netekusia galios ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2031) nuostatos, reglamentuojančios specialiąsias žemės naudojimo sąlygas gamtos paveldo objektų teritorijose. Nesvarstyta Komitetas nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, jis grąžinamas kartu su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektu (Nr. XIIIP-2031). 6. Seimo kanceliarijos
į teisės technikos reikalavimus, tik iš eilės einančios straipsnio sudedamosios dalys netekusiomis galios pripažįstamos kartu viena dalimi. Todėl projekto 9 straipsnio 1 dalimi gali būti pripažinta netekusia galios tik keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis, o keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 ir 6 dalys turi būti pripažįstamos netekusiomis galios projekto 9 straipsnio 2 dalimi.
Tuo pačiu dabartinė projekto 9 straipsnio 2 dalis laikytina 3 dalimi. Nesvarstyta Komitetas nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, jis grąžinamas kartu su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektu (Nr. XIIIP-2031). 7. Seimo kanceliarijos
straipsnio 1 ir 2 dalyse yra minima šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame įstatyme 11 straipsnį sudaro tik viena dalis. Projekto nuostatos tikslintinos. Nesvarstyta Komitetas nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, jis grąžinamas kartu su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektu (Nr. XIIIP-2031). 8. Seimo kanceliarijos
toliau minimas įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas yra pripažįstamas netekusiu galios projekto 13 straipsnio 2 dalimi. Be to, neaišku, kodėl projekto 15 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad projekto 13 straipsnio 2 dalyje išdėstyto įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas galioja iki 2021 m. gruodžio 31 d., kai tuo tarpu projektu jis yra pripažįstamas netekusiu galios. Jeigu projektu yra siekiama, kad nepakeistas įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto tekstas nuo 2022 m. sausio 1 d. būtų pripažintas netekusiu galios, tai projekto 15 straipsnio 3 dalyje ir turi būti nurodyta, kad šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. (tuo pačiu turi būti padaryta atitinkama išimtis projekto 15 straipsnio 1 dalyje).
Nesvarstyta Komitetas nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, jis grąžinamas kartu su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektu (Nr. XIIIP-2031). 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
dėmesys, kad Seime yra registruotas Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1789), kuriuo keičiamas Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir, kuriame siūloma priimto įstatymo įsigaliojimo data, kaip ir teikiamame projekte, - 2019 m. gegužės 1 d. Be to, Seime yra registruotas Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 9, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1635), kuriame siūlomi pakeitimai yra kitokio turinio nei teikiamame projekte. Svarstytina, ar vadovaujantis Seimo statuto
Komitetas nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, jis grąžinamas kartu su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektu (Nr. XIIIP-2031). 10. Seimo kanceliarijos
10Svarstytina,
ar projekto 15 straipsnį nereikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų suformuluotas pasiūlymas Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 15 straipsnio pavadinimą.
Nesvarstyta Komitetas nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, jis grąžinamas kartu su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektu (Nr. XIIIP-2031). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 5, 7, 9, 11, 12, 13, 18, 19, 20, 201, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-2051) iniciatoriams patobulinti. Atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymo projektas yra lydintysis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą Nr. XIIIP-2031, kurį Komitetas nusprendė grąžinti iniciatoriams tobulinti, todėl jis grąžinamas iniciatoriams tobulinti kartu. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Komiteto biuro patarėja S.Kairienė)
Aplinkos apsaugos komitetas
2019-01-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis
Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Marius Narmontas, Teritorijų planavimo klausimų patarėja Rūta Bazdžiūnienė. Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Algirdas Klimavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamą įstatymo 2 straipsnio 57 dalį siūloma papildyti nuoroda į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamoje dalyje nuorodos į kitus įstatymus yra išdėstytos abėcėlės tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti iš dalies Pritariame pastabai. Siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį (papildomai įrašant praleistą Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą). Pasiūlymas: „2. Pakeisti 2 straipsnio 57 dalį ir ją išdėstyti taip: „57.
Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme.“
departamentas
3 Projekto 2 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičiaus „11“ įrašytinas skaičius „1¹“. Pritarti iš dalies Pritariame pastabai. Pasiūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 5 straipsnį 11 1¹ dalimi:
„1¹. Specialiosios žemės naudojimo saugomose
teritorijose sąlygos nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.“
departamentas
3
tikslinti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte pateiktą nuorodą „šios dalies 3 punkte“ vietoj skaičiaus „3“ įrašant skaičių „2“. Pritarti iš dalies Pritariame pastabai.
Pasiūlymas: Siūlome pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų
inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto, statybos natūraliuose šlaituose apribojimai, šios dalies 3 2 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote;“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
pakankamai aiškus projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies
taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nuostatos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose“ turinys. Pritarti iš dalies Pritariame pastabai. Pasiūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktą paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip:
„Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomos
taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nuostatos nustatyti apribojimai paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose;“.
Pasiūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 5 punkto paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip:
„Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomos
taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įstatyme nuostatos nustatyti apribojimai paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose;“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5Atkreiptinas dėmesys,
kad pagal kartu su teikiamu projektu susijusio Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2031) nuostatas genetiškai modifikuotų organizmų, augalų ir jų sėklų auginimas ir dauginimas saugomose teritorijose priskiriamas prie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsniu nereikėtų pripažinti netekusia galios ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2031) nuostatos, reglamentuojančios specialiąsias žemės naudojimo sąlygas gamtos paveldo objektų teritorijose. Pritarti iš dalies Pritariame pastabos daliai dėl keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies atsisakant šias perteklines nuostatas perkelti į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą. Pasiūlymas:
Siūlome pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 11 straipsnio 3 dalį. Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Veiklos paveldo objektų teritorijose
reglamentavimas 1.
Paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, paveldo objektų nuostatai, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai. 2. Gamtos paveldo objektų nuostatus, taip pat kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių) apsaugos reglamentus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
departamentas
į teisės technikos reikalavimus, tik iš eilės einančios straipsnio sudedamosios dalys netekusiomis galios pripažįstamos kartu viena dalimi. Todėl projekto 9 straipsnio 1 dalimi gali būti pripažinta netekusia galios tik keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis, o keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 ir 6 dalys turi būti pripažįstamos netekusiomis galios projekto
laikytina 3 dalimi. Pritarti iš dalies Pritariame pastabai. Pasiūlymas Siūlome pakeisti projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
galios 19 straipsnio 3. 5 ir 6 dalis dalį. 2. Pripažinti netekusiomis galios 19 straipsnio 5 ir 6 dalis. 2. 3. Pakeisti 19 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir draustinių
buferinės apsaugos zonose negali būti statomi vizualinę taršą sukeliantys statiniai, statomi ir (ar) rekonstruojami statiniai, jeigu jie blogina paveldo objektų eksponavimo sąlygas. Valstybinių parkų buferinės apsaugos zonų hidrologinės įtakos dalyse gali būti nustatyti bendrieji ekologinės apsaugos pazoniai.“
departamentas
15 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra minima šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalis.
Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame įstatyme 11 straipsnį sudaro tik viena dalis. Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti iš dalies Pritariame pastabai. Pasiūlymas: Siūlome pakeisti projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymo 11 straipsnį, 13 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 11 straipsnis ir 13 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos valstybės institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
departamentas
toliau minimas įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas yra pripažįstamas netekusiu galios projekto 13 straipsnio 2 dalimi. Be to, neaišku, kodėl projekto
išdėstyto įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas galioja iki 2021 m. gruodžio 31 d., kai tuo tarpu projektu jis yra pripažįstamas netekusiu galios. Jeigu projektu yra siekiama, kad nepakeistas įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto tekstas nuo 2022 m. sausio 1 d. būtų pripažintas netekusiu galios, tai projekto 15 straipsnio 3 dalyje ir turi būti nurodyta, kad šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. (tuo pačiu turi būti padaryta atitinkama išimtis projekto 15 straipsnio 1 dalyje). Pritarti Pritariame pastabai. Siūlomi pakeitimai nurodyti pasiūlyme prie TD 7 pastabos. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
registruotas Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIIIP-1789), kuriuo keičiamas Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir, kuriame siūloma priimto įstatymo įsigaliojimo data, kaip ir teikiamame projekte, - 2019 m. gegužės 1 d. Be to, Seime yra registruotas Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 9, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1635), kuriame siūlomi pakeitimai yra kitokio turinio nei teikiamame projekte. Svarstytina, ar vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, šie projektai neturėtų būti sujungti. Pritarti iš dalies Pritariame pastabai. Pasiūlymas:
Siūlome pakeisti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai statomi, rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. sodyboje Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų. Sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atvejus, kai atstatomi istorinės dvaro sodybos statiniai, kurie (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote. Jeigu atliekant kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams dėl to, kad sodybą padalija viešasis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje), ir šiame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma tol, kol šie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendraturčiams);“.
Siūlome papildyti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį 8 punktu (atitinka Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 9, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą 2 straipsniu keičiamo 9 straipsnio 3 dalį papildyti 12 punktu): Pasiūlymas:
„8) ne sodyboje žemės ūkio paskirties žemėje
leidžiama statyti inžinerinius statinius – stogines, skirtas laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo, kai pievų ir ganyklų plotai nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdomoje žemėje yra ne mažesni kaip 20 hektarų (ne daugiau kaip 1 stoginę nurodytame plote). Stoginės įrengiamos be patalpų su ne daugiau kaip 3 išorinėmis sienomis ar be jų, leistinas aukštis – iki 6 metrų, užstatytas plotas – iki
pievose, saugomų augalų ir vabzdžių rūšių radavietėse, arčiau kaip 100 metrų nuo paviršinio vandens telkinio kranto, taip pat nurodytose vietose negali būti sandėliuojami pašarai ir organizuojamas žolėdžių ūkinių gyvūnų papildomas šėrimas. Jeigu žolėdžiai ūkiniai gyvūnai nebelaikomi pievų ir ganyklų plote, kuriame yra stoginė gyvūnams laikyti, ji turi būti pašalinta ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai žolėdžiai ūkiniai gyvūnai buvo išgabenti.
Stoginės pastatymo vietos parinkimo, jos formos, medžiagų, iš kurių ji statoma, reikalavimai ir derinimo tvarka nustatoma draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose, o draustinio, kuriam nėra patvirtintų individualių jo nuostatų, – bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose).“ Pasiūlymas:
Siūlome pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, taip pat valstybiniuose parkuose
ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams taikomas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti apsaugos reikalavimai ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo reikalavimai detalizuojami draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose), atsižvelgiant į jo kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ypatumus ir apibrėžtą draustinio išskirtinę vertę, o draustinio, kuriam nėra patvirtintų individualių jo nuostatų, – bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose, kuriuose reikalavimai detalizuojami atsižvelgiant į šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytas gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšis ir jų steigimo tikslus.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti statybų reikalavimai detalizuojami draustinių tvarkymo planuose (kai draustiniai yra valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) Atsižvelgiant į šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšis ir jų steigimo tikslus, taip pat į kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ypatumus ir draustinio išskirtinę vertę, apsaugos ir tvarkymo reikalavimai bei etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai nustatomi draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose).
Draustiniams, kuriems nėra patvirtinti individualūs nuostatai, apsaugos ir tvarkymo reikalavimai bei etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai nustatomi bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose.“ Pasiūlymas: Siūlome pakeisti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) sodybų pastatai statomi laikantis valstybinio parko nuostatuose nustatytų etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijų tradicijomis pagrįstų reikalavimų pagal valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) nustatytus reikalavimus ir rekomendacijas, išskyrus atvejus, kai atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ar atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai;“. Siūlome papildyti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį 10 punktu ((atitinka Saugomų teritorijų įstatymo Nr.
I-301 2, 9, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą 3 straipsniu keičiamo 13 straipsnio 3 dalį papildyti 13 punktu) ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas: „10) ne sodyboje žemės ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti inžinerinius statinius – stogines, skirtas laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo, kai pievų ir ganyklų plotai nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdomoje žemėje yra ne mažesni kaip 20 hektarų (ne daugiau kaip 1 stoginę nurodytame plote). Stoginės įrengiamos be patalpų su ne daugiau kaip 3 išorinėmis sienomis ar be jų, leistinas aukštis – iki 6 metrų, užstatytas plotas – iki
pievose, saugomų augalų ir vabzdžių rūšių radavietėse, arčiau kaip 100 metrų nuo paviršinio vandens telkinio kranto, taip pat nurodytuose vietose negali būti sandėliuojami pašarai ir organizuojamas žolėdžių ūkinių gyvūnų papildomas šėrimas. Jei žolėdžiai ūkiniai gyvūnai nebelaikomi pievų ir ganyklų plote, kuriame yra stoginė gyvūnams laikyti, ji turi būti pašalinta ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai žolėdžiai ūkiniai gyvūnai buvo išgabenti. Stoginės pastatymo vietos parinkimo, jos formos, medžiagų, iš kurių ji statoma, reikalavimai ir derinimo tvarka nustatoma valstybinio parko nuostatuose.“ Pasiūlymas:
Siūlome pakeisti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Atsižvelgiant į etnografinio regiono architektūros tradicijas, valstybinio parko miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos poreikius, valstybinio parko nuostatuose apibrėžiama apibrėžiami valstybinio parko steigimo tikslai, jo išskirtinė vertė, ir detalizuojami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti apsaugos reikalavimai, nustatomi ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai, o valstybinio parko nuostatuose – šio straipsnio 3 dalyje nurodyti statybos reikalavimai.“
departamentas
projekto 15 straipsnį nereikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų suformuluotas pasiūlymas Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 15 straipsnio pavadinimą. Pritarti Pritariame pastabai. Siūlomi pakeitimai nurodyti pasiūlyme prie TD 7 pastabos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2018-10-16 grąžinti Saugomų teritorijų įstatymo Nr.
I-301 2, 5, 7, 9, 11, 12, 13, 18, 19, 20, 201, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-2051) iniciatoriams patobulinti. Atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymo projektas yra lydintysis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą Nr. XIIIP-2031, kurį Komitetas nusprendė grąžinti iniciatoriams tobulinti, todėl jis grąžinamas iniciatoriams tobulinti kartu. Nepritarti Komitetas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus teikia svarstymui patobulintą Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 5, 7, 9, 11, 12, 13, 18, 19, 20, 20¹, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2051 (2). 7. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 5, 7, 9, 11, 12, 13, 18, 19, 20, 20¹, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2051 (2) ir jo lyginamąjį variantą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 5, 7, 9, 11, 12, 13, 18, 19, 20, 20¹, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2051 (2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė