Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis Kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, (toliau – viešųjų pirkimų), koncesijų suteikimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.“
pakeitimas Pakeisti 80 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų sumos iki aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų –aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus; nuo didesnės kaip aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų sumos – du tūkstančiai dvidešimt septyni eurai plius
aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus.
Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti dvylikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų;
2) ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių, – penkiasdešimt septynių eurų, išskyrus ginčus dėl pinigų išieškojimo;
3) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų;
4) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, – dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų;
5) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus:
a) mažos vertės pirkimuose – trijų šimtų eurų;
b) supaprastintuose pirkimuose (išskyrus mažos vertės pirkimus) – vieno tūkstančio eurų;
c) tarptautiniuose pirkimuose – trijų tūkstančių eurų;
6) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti suteikiant koncesijas – vieno tūkstančio eurų;
5) 7) kituose ginčuose – keturiasdešimt vieno euro;
6) 8) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip keturi eurai;
7) 9) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip aštuoni eurai;
8) 10) ypatingosios teisenos bylose – keturiasdešimt vieno euro, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus;
9) 11) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV¹ skyriaus taisykles.“
Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti dvylikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų;
2) ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių, – penkiasdešimt septynių eurų, išskyrus ginčus dėl pinigų išieškojimo;
3) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų;
4) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, – dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų;
5) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus:
a) mažos vertės pirkimuose – trijų šimtų eurų;
b) supaprastintuose pirkimuose (išskyrus mažos vertės pirkimus) – vieno tūkstančio eurų;
c) tarptautiniuose pirkimuose – trijų tūkstančių eurų;
6) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti suteikiant koncesijas – vieno tūkstančio eurų;
5) 7) kituose ginčuose – keturiasdešimt vieno euro;
6) 8) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip keturi eurai;
7) 9) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip aštuoni eurai;
8) 10) ypatingosios teisenos bylose – keturiasdešimt vieno euro, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus;
9) 11) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV¹ skyriaus taisykles.“
Pakeisti XXI¹skyrių ir jį išdėstyti taip:
koncesijų suteikimo bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias šiame Kodekse nustatytas bylų nagrinėjimo taisykles, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose nustatytas išimtis. 2. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami dėl viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo teisinių santykių kylantys ginčai, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo.
Ginčai dėl žalos atlyginimo sprendžiami šiame skyriuje nustatyta tvarka, kai reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas kartu su reikalavimais, atsirandančiais iš viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo teisinių santykių. Jeigu reikalavimo dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, teismas gali šį reikalavimą išskirti į atskirą bylą arba priimti dalinį sprendimą byloje. 3. Kai byla nagrinėjama šiame skyriuje nustatyta tvarka, teismas visus procesinius dokumentus įteikia tik elektroniniu paštu, faksu arba kitomis asmenų, kuriems įteikiami procesiniais dokumentai, turimomis elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus atvejus, kai tam nėra techninių galimybių. Įteikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Apie atliekamus procesinius veiksmus teismas dalyvaujantiems byloje asmenims gali pranešti telefonu ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki atliekamo procesinio veiksmo pradžios. 4. Viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Išimtiniais atvejais teismas, manydamas, kad tai būtina, gali nuspręsti viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškinyje, atsiliepime į ieškinį ar paruošiamuosiuose dokumentuose šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šis prašymas teismui nėra privalomas. Atsisakymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka negali būti skundžiamas atskiruoju skundu. 423² straipsnis. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka 1.
Tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Lietuvos Respublikos Vviešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas) ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme (toliau – Koncesijų įstatymas) nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. 2. Kai per įstatymų nustatytus terminus neišnagrinėjamas tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali pareikšti ieškinį teisme dėl ginčo esmės. 3. Kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. 423³ straipsnis. Ieškiniui keliami reikalavimai 1.
Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be šio Kodekso 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ieškinyje arba jo prieduose turi būti:
1) skelbimas apie pirkimą arba koncesijos suteikimą – jeigu pranešimas apie pirkimą arba koncesijos suteikimą buvo paskelbtas viešai arba buvo adresuotas ieškovui;
2) pirkimo dokumentuose nurodytos pirkimo sąlygos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo arba koncesijos dokumentuose nurodytos koncesijos suteikimo sąlygos pagal Koncesijų įstatymo reikalavimus;
3) tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir dėl jo priimtas sprendimas – jeigu šie dokumentai yra;
4) perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto arba suteikiančiosios institucijos sprendimai, apie kuriuos ieškovui buvo pranešta;
5) tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto susirašinėjimo dokumentai dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo ar ekonominės veiklos vykdytojų ir suteikiančiosios institucijos susirašinėjimo dokumentai dėl koncesijos suteikimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo;
6) tiekėjo, ir (ar) perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto arba ekonominės veiklos vykdytojo, suteikiančiosios institucijos susirašinėjimo su Viešųjų pirkimų tarnyba dokumentai – jeigu šiuos dokumentus tiekėjas ar ekonominės veiklos vykdytojas turi;
7) tiekėjo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik pirkimo sąlygų ginčijimas arba ekonominės veiklos vykdytojo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik koncesijos suteikimo sąlygų ginčijimas;
8) ieškovo turima informacija apie kitų konkurso dalyvių pasiūlymus – kai ieškinio dalykas ir (ar) pagrindas yra tiesiogiai su šiais pasiūlymais susiję;
9) nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;
10) nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas;
11) ieškovo, atsakovo ir kitų suinteresuotų asmenų turimi elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;
12) kiti dokumentai ar informacija, susiję su ginčo dalyku.
Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be šio Kodekso 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ieškinyje arba jo prieduose turi būti:
1) skelbimas apie pirkimą arba koncesijos suteikimą – jeigu pranešimas apie pirkimą arba koncesijos suteikimą buvo paskelbtas viešai arba buvo adresuotas ieškovui;
2) pirkimo dokumentuose nurodytos pirkimo sąlygos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo arba koncesijos dokumentuose nurodytos koncesijos suteikimo sąlygos pagal Koncesijų įstatymo reikalavimus;
3) tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir dėl jo priimtas sprendimas – jeigu šie dokumentai yra;
4) perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto arba suteikiančiosios institucijos sprendimai, apie kuriuos ieškovui buvo pranešta;
5) tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto susirašinėjimo dokumentai dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo ar ekonominės veiklos vykdytojų ir suteikiančiosios institucijos susirašinėjimo dokumentai dėl koncesijos suteikimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo;
6) tiekėjo, ir (ar) perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto arba ekonominės veiklos vykdytojo, suteikiančiosios institucijos susirašinėjimo su Viešųjų pirkimų tarnyba dokumentai – jeigu šiuos dokumentus tiekėjas ar ekonominės veiklos vykdytojas turi;
7) tiekėjo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik pirkimo sąlygų ginčijimas arba ekonominės veiklos vykdytojo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik koncesijos suteikimo sąlygų ginčijimas;
8) ieškovo turima informacija apie kitų konkurso dalyvių pasiūlymus – kai ieškinio dalykas ir (ar) pagrindas yra tiesiogiai su šiais pasiūlymais susiję;
9) nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;
10) nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas;
11) ieškovo, atsakovo ir kitų suinteresuotų asmenų turimi elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;
12) kiti dokumentai ar informacija, susiję su ginčo dalyku. 2.
reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. 3. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. 4. Keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. 423⁴ straipsnis. Ieškinio priėmimas
teismas išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo ieškinio gavimo teisme dienos. 2. Priemones ieškinio trūkumams pašalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu. 3. Teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškinį arba kuria atmetamas tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai šis prašymas buvo gautas iki ieškinio pareiškimo, kopijos šiame skyriuje nustatyta tvarka įteikiamos arba išsiunčiamos ieškovui ir atsakovui, o ieškinys ir jo priedai – tik ieškovui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties atsisakyti priimti ieškinį ar prašymą. Teismas, priėmęs ieškinį, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas šiame skyriuje nustatyta tvarka apie tai praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. 423⁵ straipsnis. Atsiliepimas į ieškinį
teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims šiame skyriuje nustatyta tvarka nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui.
Šiame pranešime teismas nustato ne ilgesnį kaip septynių dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti, nurodo atsiliepimų į ieškinį nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, gali atsiliepimų į ieškinį pateikimo terminą pratęsti iki keturiolikos dienų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos. 2. Be bendrųjų atsiliepimams keliamų reikalavimų, atsiliepime į ieškinį turi būti nurodyta:
1) nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;
2) nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas. 423⁶ straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą
teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos. 2. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paprastai vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu. Paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip septynių dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. Išimtiniais atvejais teismas vietoj pasirengimo bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu gali paskirti ne daugiau kaip vieną parengiamąjį teismo posėdį, jeigu taip bus greičiau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą. 3. Manydamas, kad pasirengta bylą nagrinėti teisme, teismas priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį. Be bendrųjų tokiai nutarčiai keliamų reikalavimų, joje nurodoma, ar tenkinami dalyvaujančių byloje asmenų prašymai nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jeigu šie prašymai buvo pateikti. 423⁷ straipsnis. Laikinosios apsaugos priemonės
nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu.
Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. 2. Be šiame Kodekse nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo bylose gali būti taikoma:
1) viešojo pirkimo arba koncesijos suteikimo konkurso procedūrų sustabdymas;
2) įpareigojimas perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties;
3) įpareigojimas suteikiančiajai institucijai nesudaryti koncesijų sutarties;
suteikiančiosios institucijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas;
45) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas arba su koncesininku sudarytos koncesijų sutarties vykdymo sustabdymas. 423⁸ straipsnis. Bylos nagrinėjimo tvarka
iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. 2. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. 3. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. 4. Sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos. 423⁹ straipsnis. Apeliacinio proceso ypatumai 1.
Apeliacinis skundas viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo byloje gali būti paduotas per keturiolika dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. 2. Atsiliepimams į apeliacinį skundą pateikti nustatomas keturiolikos dienų terminas nuo apeliacinio skundo išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos. 3. Sprendimas byloje pagal apeliacinį skundą turi būti priimtas ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos. 423¹⁰ straipsnis. Kasacinio proceso ypatumai Kasacinis skundas viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo byloje gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“
įsigaliojimas
m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos bylos, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso IV dalies XXI¹ skyriuje, nagrinėjamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis Kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų (įskaitant pirkimus, atliekamus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų), koncesijų suteikimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.“
pakeitimas Pakeisti 80 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų.
Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų;
2) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – dviejų šimtų eurų, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo;
3) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo – trijų šimtų eurų;
4) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti atliekant viešuosius pirkimus:
a) mažos vertės pirkimus, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų šimtų eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų šimtų penkiasdešimt eurų;
pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – tūkstančio eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – dviejų tūkstančių eurų;
c) tarptautinius pirkimus, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų tūkstančių eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – penkių tūkstančių eurų;
5) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti suteikiant:
a) tarptautines koncesijas, – penkių tūkstančių eurų;
b) koncesijas, kurių vertė mažesnė už tarptautinių koncesijų vertę, – dviejų tūkstančių eurų;
6) kituose ginčuose – vieno šimto eurų;
7) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų;
8) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų;
9) ypatingosios teisenos bylose – penkiasdešimt eurų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus;
10) už ieškinius dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo – penkių šimtų eurų, išskyrus atvejus, kai ieškinį pareiškia įmonės savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai ieškinys dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus;
11) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV¹ skyriaus taisykles.
Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų;
2) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – dviejų šimtų eurų, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo;
3) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo – trijų šimtų eurų;
4) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti atliekant viešuosius pirkimus:
a) mažos vertės pirkimus, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų šimtų eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų šimtų penkiasdešimt eurų;
pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – tūkstančio eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – dviejų tūkstančių eurų;
c) tarptautinius pirkimus, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų tūkstančių eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – penkių tūkstančių eurų;
5) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti suteikiant:
a) tarptautines koncesijas, – penkių tūkstančių eurų;
b) koncesijas, kurių vertė mažesnė už tarptautinių koncesijų vertę, – dviejų tūkstančių eurų;
6) kituose ginčuose – vieno šimto eurų;
7) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų;
8) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų;
9) ypatingosios teisenos bylose – penkiasdešimt eurų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus;
10) už ieškinius dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo – penkių šimtų eurų, išskyrus atvejus, kai ieškinį pareiškia įmonės savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai ieškinys dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus;
11) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV¹ skyriaus taisykles. 1.
ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų sumos iki aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų –aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus; nuo didesnės kaip aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų sumos – du tūkstančiai dvidešimt septyni eurai plius
aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus.
Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti dvylikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų;
2) ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių, – penkiasdešimt septynių eurų, išskyrus ginčus dėl pinigų išieškojimo;
3) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų;
4) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, – dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų;
5) kituose ginčuose – keturiasdešimt vieno euro;
6) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip keturi eurai;
7) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip aštuoni eurai;
8) ypatingosios teisenos bylose – keturiasdešimt vieno euro, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus;
9) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV¹ skyriaus taisykles.“
XXI¹ skyriaus pakeitimas Pakeisti XXI¹skyrių ir jį išdėstyti taip:
suteikimo bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias šiame Kodekse nustatytas bylų nagrinėjimo taisykles, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose nustatytas išimtis. 2. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami dėl viešųjų pirkimų koncesijų suteikimo teisinių santykių kylantys ginčai, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo. Ginčai dėl žalos atlyginimo sprendžiami šiame skyriuje nustatyta tvarka, kai reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas kartu su reikalavimais, atsirandančiais iš viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo teisinių santykių.
Jeigu reikalavimo dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, teismas gali šį reikalavimą išskirti į atskirą bylą arba priimti dalinį sprendimą byloje. 3. Kai byla nagrinėjama šiame skyriuje nustatyta tvarka, teismas visus procesinius dokumentus įteikia tik elektroniniu paštu, faksu arba kitomis asmenų, kuriems įteikiami procesiniai dokumentai, turimomis elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus atvejus, kai tam nėra techninių galimybių. Įteikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Apie atliekamus procesinius veiksmus teismas dalyvaujantiems byloje asmenims gali pranešti telefonu ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki atliekamo procesinio veiksmo pradžios. 4. Viešųjų pirkimų ir koncesijų suteikimo bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Išimtiniais atvejais teismas, manydamas, kad tai būtina, gali nuspręsti viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškinyje, atsiliepime į ieškinį ar paruošiamuosiuose dokumentuose šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šis prašymas teismui nėra privalomas. Atsisakymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka negali būti skundžiamas atskiruoju skundu. 423² straipsnis. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka 1.
Tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Lietuvos Respublikos Vviešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. 2. Kai per įstatymų nustatytus terminus neišnagrinėjamas tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali pareikšti ieškinį teisme dėl ginčo esmės. 3. Kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia.“ 423³ straipsnis. Ieškiniui keliami reikalavimai 1.
Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be šio Kodekso 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ieškinyje arba jo prieduose turi būti:
1) skelbimas apie pirkimą arba koncesijos suteikimą – jeigu pranešimas apie pirkimą arba koncesijos suteikimą buvo paskelbtas viešai arba buvo adresuotas ieškovui;
2) pirkimo dokumentuose nurodytos pirkimo sąlygos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo reikalavimus arba koncesijos dokumentuose nurodytos koncesijos suteikimo sąlygos pagal Koncesijų įstatymo reikalavimus;
3) tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir dėl jo priimtas sprendimas – jeigu šie dokumentai yra;
4) perkančiosios organizacijos, ar perkančiojo subjekto arba koncesiją suteikiančiosios institucijos sprendimai, apie kuriuos ieškovui buvo pranešta;
5) tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto susirašinėjimo dokumentai dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo arba ekonominės veiklos vykdytojų ir koncesiją suteikiančiosios institucijos susirašinėjimo dokumentai dėl koncesijos suteikimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo;
6) tiekėjo ir (ar) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba ekonominės veiklos vykdytojo ir (ar) suteikiančiosios institucijos susirašinėjimo su Viešųjų pirkimų tarnyba dokumentai – jeigu šiuos dokumentus tiekėjas ar ekonominės veiklos vykdytojas turi;
7) tiekėjo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik pirkimo sąlygų ginčijimas, arba ekonominės veiklos vykdytojo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik koncesijos suteikimo sąlygų ginčijimas;
8) ieškovo turima informacija apie kitų konkurso dalyvių pasiūlymus – kai ieškinio dalykas ir (ar) pagrindas yra tiesiogiai su šiais pasiūlymais susiję;
9) nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;
10) nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas;
11) ieškovo, atsakovo ir kitų suinteresuotų asmenų turimi elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;
12) kiti dokumentai ar informacija, susiję su ginčo dalyku.
Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be šio Kodekso 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ieškinyje arba jo prieduose turi būti:
1) skelbimas apie pirkimą arba koncesijos suteikimą – jeigu pranešimas apie pirkimą arba koncesijos suteikimą buvo paskelbtas viešai arba buvo adresuotas ieškovui;
2) pirkimo dokumentuose nurodytos pirkimo sąlygos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo reikalavimus arba koncesijos dokumentuose nurodytos koncesijos suteikimo sąlygos pagal Koncesijų įstatymo reikalavimus;
3) tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir dėl jo priimtas sprendimas – jeigu šie dokumentai yra;
4) perkančiosios organizacijos, ar perkančiojo subjekto arba koncesiją suteikiančiosios institucijos sprendimai, apie kuriuos ieškovui buvo pranešta;
5) tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto susirašinėjimo dokumentai dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo arba ekonominės veiklos vykdytojų ir koncesiją suteikiančiosios institucijos susirašinėjimo dokumentai dėl koncesijos suteikimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo;
6) tiekėjo ir (ar) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba ekonominės veiklos vykdytojo ir (ar) suteikiančiosios institucijos susirašinėjimo su Viešųjų pirkimų tarnyba dokumentai – jeigu šiuos dokumentus tiekėjas ar ekonominės veiklos vykdytojas turi;
7) tiekėjo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik pirkimo sąlygų ginčijimas, arba ekonominės veiklos vykdytojo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik koncesijos suteikimo sąlygų ginčijimas;
8) ieškovo turima informacija apie kitų konkurso dalyvių pasiūlymus – kai ieškinio dalykas ir (ar) pagrindas yra tiesiogiai su šiais pasiūlymais susiję;
9) nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;
10) nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas;
11) ieškovo, atsakovo ir kitų suinteresuotų asmenų turimi elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;
12) kiti dokumentai ar informacija, susiję su ginčo dalyku. 2.
reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. 3. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. 4. Keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. 423⁴ straipsnis. Ieškinio priėmimas
teismas išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo ieškinio gavimo teisme dienos. 2. Priemones ieškinio trūkumams pašalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu. 3. Teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškinį arba kuria atmetamas tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai šis prašymas buvo gautas iki ieškinio pareiškimo, kopijos šiame skyriuje nustatyta tvarka įteikiamos arba išsiunčiamos ieškovui ir atsakovui, o ieškinys ir jo priedai – tik ieškovui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties atsisakyti priimti ieškinį ar prašymą priėmimo. Teismas, priėmęs ieškinį, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas šiame skyriuje nustatyta tvarka apie tai praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. 423⁵ straipsnis. Atsiliepimas į ieškinį
teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims šiame skyriuje nustatyta tvarka nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui.
Šiame pranešime teismas nustato ne ilgesnį kaip septynių dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti, nurodo atsiliepimų į ieškinį nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, gali atsiliepimų į ieškinį pateikimo terminą pratęsti iki keturiolikos dienų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos. 2. Be bendrųjų atsiliepimams keliamų reikalavimų, atsiliepime į ieškinį turi būti nurodyta:
1) nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;
2) nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas. 423⁶ straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą
teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos. 2. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paprastai vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu. Paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip septynių dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. Išimtiniais atvejais teismas vietoj pasirengimo bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu gali paskirti ne daugiau kaip vieną parengiamąjį teismo posėdį, jeigu taip bus greičiau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą. 3. Manydamas, kad pasirengta bylą nagrinėti teisme, teismas priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį. Be bendrųjų tokiai nutarčiai keliamų reikalavimų, joje nurodoma, ar tenkinami dalyvaujančių byloje asmenų prašymai nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jeigu šie prašymai buvo pateikti. 423⁷ straipsnis. Laikinosios apsaugos priemonės
nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu.
Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. 2. Be šiame Kodekse nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo bylose gali būti taikoma:
1) viešojo pirkimo arba koncesijos suteikimo konkurso procedūrų sustabdymas;
2) įpareigojimas perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties;
3) įpareigojimas koncesiją suteikiančiajai institucijai nesudaryti koncesijų sutarties;
institucijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas;
45) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas arba su koncesininku sudarytos koncesijų sutarties vykdymo sustabdymas.“
iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. 2. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. 3. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. 4. Sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos. 423⁹ straipsnis.
pirkimų arba koncesijų suteikimo byloje gali būti paduotas per keturiolika dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. 2. Atsiliepimams į apeliacinį skundą pateikti nustatomas keturiolikos dienų terminas nuo apeliacinio skundo išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos. 3. Sprendimas byloje pagal apeliacinį skundą turi būti priimtas ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos. 423¹⁰ straipsnis. Kasacinio proceso ypatumai Kasacinis skundas viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo byloje gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“
įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m.
sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos bylos, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso IV dalies XXI¹ skyriuje, nagrinėjamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 80 straipsniŲ ir XXI¹ skyrius pakeitimo įstatymo projektO IR Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Teikiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 80 straipsnių ir XXI¹ skyrius pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas). Įstatymo projekto tikslas – sureguliuoti teisinius santykius, kylančius dėl ginčų koncesijų suteikimo procedūrų metu, dėl suteikiančiosios institucijos sprendimų ir (arba) koncesijos sutarties. Taip pat nustatyti žalos atlyginimą ir alternatyvių sankcijų taikymą minėtuose teisiniuose santykiuose. Projekto tikslas – įtvirtinti sankcijas dėl koncesijų suteikimo procedūrų pažeidimo suteikiančiųjų institucijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, koncesijos suteikimo komisijos pirmininkui ir nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ir kitiems asmenims. Kartu pažymėtina, kad Įstatymo projekte ir Projekte yra įtrauktos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 80, 4232, 4233, 4237 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų nuostatos. Minėti projektai kartu su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo projektu ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektu yra pateikti Lietuvos Respublikos Seimui. Todėl, vadovaujantis teisės aktų ekonomiškumo principu, Įstatymo projektas ir Projektas yra atitinkamai patikslinti. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto ir Projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Įstatymo projektą ir Projektą parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento (direktorė Gina Jaugielavičienė, tel. 8
skyriaus vedėjas Aleksandras Laurinavičius (tel. 8 706 64 618, el. p. [email protected]), vyriausioji specialistė Justina Stundžė, tel. 8 706 64 720, el. p. [email protected] ir vyriausioji specialistė Laura Daukšienė, tel. 8 706 64 854, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojančiame Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatyta, kad suteikiančioji institucija ir koncesininkas turi teisę susitarti dėl ginčų, kylančių iš koncesijos sutarties ar susijusių su ja, sprendimo tvarkos, įskaitant ginčų sprendimą tarptautinio ar nacionalinio komercinio arbitražo tvarka, atsižvelgiant į koncesijos projekto pobūdį. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais suteikiančioji institucija turi gauti išankstinį steigėjo sutikimą susitarimui dėl ginčo sprendimo arbitražo tvarka. Jeigu ginčų nagrinėjimas nėra aptartas koncesijos sutartyje, koncesijos sutarties šalių ginčus sprendžia Lietuvos Respublikos teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti specialiąsias taisykles, skirtas ginčams dėl koncesijų suteikimo ir kitiems susijusiems klausimams spręsti. Pagrindiniai Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai:
žyminio mokesčio dydis. Įstatymo projekte nurodoma, kad bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti suteikiant koncesijas, mokamas vieno tūkstančio eurų žyminis mokestis. 2. Nustatomi koncesijų suteikimo bylų nagrinėjimo ypatumai.
Įstatymo projektu įtvirtinamas principas, kad koncesijų suteikimo bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytas taisykles, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXI¹ skyriuje ar kituose įstatymuose nustatytas išimtis. Taip pat Įstatymo projekte įtvirtinama bendroji nuostata, kad koncesijų suteikimo bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, įtvirtinami apeliacinio ir kasinio skundų padavimo terminai. Projektu įtvirtinama administracinė atsakomybė už koncesijų suteikimo tvarkos pažeidimus suteikiančiųjų institucijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, koncesijos suteikimo komisijos pirmininkui ir nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ir kitiems asmenims. Sistemiškai įvertinus Įstatymo projekto ir Projekto nuostatas, galima daryti išvadą, kad specialiųjų nuostatų dėl anksčiau minėtų ginčų sprendimo bei administracinės atsakomybės už koncesijų suteikimo tvarkos pažeidimus nustatymas, sukurs aiškesnį teisinį reguliavimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą ir Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas ir Projektas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas ir Projektas verslo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte ir Projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas ir Projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Naujų sąvokų į Įstatymų projektus įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto ir Projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymo projektą ir Projektą papildomos valstybės biudžeto lėšos nebus reikalingos. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą ir Projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui ir Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra šie: „koncesija“, „koncesijos suteikimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymo projektas ir Projektas turėtų būti išverstas į anglų kalbą. ––––––––––––––
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 1, 80 STRAIPSNIŲ IR XXI¹ SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 2 straipsniu siūloma keisti kodekso 80 straipsnį. Atkreipiame dėmesį,
jog 2016 m. lapkričio 8 d. priimto Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-2751 (toliau-priimtas įstatymas) 8 straipsniu yra pakeistas Civilinio proceso kodekso 80 straipsnis ir šis įstatymas įsigalios 2017 m. liepos 1 d., tačiau teikiamame projekte nėra atsižvelgta į visus priimtame įstatyme įtvirtintus galiojančio kodekso 80 straipsnio pakeitimus, todėl kai kuriose bylose, kuriose žyminis mokestis priimtu įstatymu padidintas (pavyzdžiui, kituose ginčuose – nuo 41 vieno iki 100 eurų), pritarus teikiamam projektui vėl būtų sumažintas. Be to, projekto 3 straipsnyje, kuriuo keičiamas Civilinio proceso kodekso XXI1 skyrius, neatsižvelgta į priimto įstatymo nuostatas dėl Civilinio proceso kodekso 4232 straipsnio 3 dalies pakeitimo. Siūlytume tobulinant įstatymo projektą atsižvelgti į priimto įstatymo nuostatas. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma keisti Civilinio proceso kodekso 80 straipsnį ir jo 1 dalies 6 punkte nustatyti, kad bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti suteikiant koncesijas yra vieno tūkstančio eurų. Neaišku, kodėl siūloma ta pati žyminio mokesčio suma tiek suteikiant tarptautines koncesijas, tiek ir koncesijas, kurių vertė mažesnė už tarptautinių koncesijų vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčuose dėl viešųjų pirkimų žyminio mokesčio sumos dydis diferencijuojamas, atsižvelgiant į galimą pirkimų vertę.
Manytume, kad siūlomas reguliavimas nelogiškas ir nenuoseklus, nes tarptautinių viešojo darbų pirkimo sutarčių vertė pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 4 straipsnį yra tokia pati, kokia nustatyta koncesijų sutartims Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo 8 straipsnyje (5 225
sudaro centrinės valdžios institucijos arba subcentrinės perkančiosios organizacijos – mažesnė nei tarptautinių koncesijų (atitinkamai 135 000 ir daugiau eurų ir 209 000 ir daugiau eurų). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO
2017 m. birželio 9 d. Nr. XIIIP-204(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Audito komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 1, 80 STRAIPSNIŲ IR XXI¹ SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-204 2017-04-26
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis komiteto nariai: Rasa Budbergytė, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: patarėja, pavaduojanti biuro vedėją Laura Pranaitytė, patarėjos: Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė. Kviestieji asmenys: Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Laura Kuoraitė, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus viršininkė Jekaterina Šarmavičienė, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Atstovavimo ES teismuose skyriaus vyr. specialistė Rūta Butvydytė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Muzikevičienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Investicijų departamento direktorė Gina Jaugielavičienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Investicijų politikos skyriaus vedėjas Aleksandras Laurinavičius, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos viceministrė Lina Sabaitienė, Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierius Gintaras Radavičius, Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Pūkas, Lietuvos Respublikos Seimo nario Kęstučio Pūko padėjėjas Karolis Bruder. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-302 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma keisti kodekso 80 straipsnį. Atkreipiame dėmesį, jog 2016 m. lapkričio 8 d. priimto Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-2751 (toliau-priimtas įstatymas) 8 straipsniu yra pakeistas Civilinio proceso kodekso 80 straipsnis ir šis įstatymas įsigalios 2017 m. liepos 1 d., tačiau teikiamame projekte nėra atsižvelgta į visus priimtame įstatyme įtvirtintus galiojančio kodekso 80 straipsnio pakeitimus, todėl kai kuriose bylose, kuriose žyminis mokestis priimtu įstatymu padidintas (pavyzdžiui, kituose ginčuose – nuo 41 vieno iki 100 eurų), pritarus teikiamam projektui vėl būtų sumažintas. Be to, projekto 3 straipsnyje, kuriuo keičiamas Civilinio proceso kodekso XXI¹ skyrius, neatsižvelgta į priimto įstatymo nuostatas dėl Civilinio proceso kodekso 423² straipsnio 3 dalies pakeitimo. Siūlytume tobulinant įstatymo projektą atsižvelgti į priimto įstatymo nuostatas. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma keisti Civilinio proceso kodekso 80 straipsnį ir jo 1 dalies 6 punkte nustatyti, kad bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti suteikiant koncesijas yra vieno tūkstančio eurų. Neaišku, kodėl siūloma ta pati žyminio mokesčio suma tiek suteikiant tarptautines koncesijas, tiek ir koncesijas, kurių vertė mažesnė už tarptautinių koncesijų vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčuose dėl viešųjų pirkimų žyminio mokesčio sumos dydis diferencijuojamas, atsižvelgiant į galimą pirkimų vertę.
Manytume, kad siūlomas reguliavimas nelogiškas ir nenuoseklus, nes tarptautinių viešojo darbų pirkimo sutarčių vertė pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 4 straipsnį yra tokia pati, kokia nustatyta koncesijų sutartims Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo
pirkimo sutarčių, kurias sudaro centrinės valdžios institucijos arba subcentrinės perkančiosios organizacijos – mažesnė nei tarptautinių koncesijų
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 80 straipsnių ir XXI¹ skyriaus pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-204 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rasa Budbergytė. Komiteto pirmininkė (Parašas) Ingrida Šimonytė Seimo Audito komiteto biuro patarėja Laura Pranaitytė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
2017-02-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Ūkio viceministrė Lina Sabaitienė, Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento direktorė Gina Jaugielavičienė, Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Investicijų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Daukšienė. Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Ivonaitytė, Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus vedėja Jekaterina Šarmavičienė, Seimo nario Kęstučio Pūko padėjėjas Karolis Bruder. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-302 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesį, jog 2016 m. lapkričio 8 d. priimto Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr.
XII-2751 (toliau-priimtas įstatymas) 8 straipsniu yra pakeistas Civilinio proceso kodekso 80 straipsnis ir šis įstatymas įsigalios
priimtame įstatyme įtvirtintus galiojančio kodekso 80 straipsnio pakeitimus, todėl kai kuriose bylose, kuriose žyminis mokestis priimtu įstatymu padidintas (pavyzdžiui, kituose ginčuose – nuo 41 vieno iki 100 eurų), pritarus teikiamam projektui vėl būtų sumažintas. Be to, projekto 3 straipsnyje, kuriuo keičiamas Civilinio proceso kodekso XXI¹ skyrius, neatsižvelgta į priimto įstatymo nuostatas dėl Civilinio proceso kodekso 4232 straipsnio 3 dalies pakeitimo. Siūlytume tobulinant įstatymo projektą atsižvelgti į priimto įstatymo nuostatas. Pritarti
straipsniu siūloma keisti Civilinio proceso kodekso 80 straipsnį ir jo 1 dalies 6 punkte nustatyti, kad bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti suteikiant koncesijas yra vieno tūkstančio eurų. Neaišku, kodėl siūloma ta pati žyminio mokesčio suma tiek suteikiant tarptautines koncesijas, tiek ir koncesijas, kurių vertė mažesnė už tarptautinių koncesijų vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčuose dėl viešųjų pirkimų žyminio mokesčio sumos dydis diferencijuojamas, atsižvelgiant į galimą pirkimų vertę.
Manytume, kad siūlomas reguliavimas nelogiškas ir nenuoseklus, nes tarptautinių viešojo darbų pirkimo sutarčių vertė pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 4 straipsnį yra tokia pati, kokia nustatyta koncesijų sutartims Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo
pirkimo sutarčių, kurias sudaro centrinės valdžios institucijos arba subcentrinės perkančiosios organizacijos – mažesnė nei tarptautinių koncesijų
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr. XIIIP-204 ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 6.2. Pasiūlymai. Nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Kindurys. Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
nR.xiiip-204
dalyvavo: komiteto nariai: V.Sinkevičius, D.Kreivys, M.Bastys, A.Baura, E.Gentvilas, Z.Jedinskij, T.Langaitis, R.Martinėlis, B.Matelis, V.Poderys, J.Razma, A.Skardžius. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, R.Danė, L.Jasiukėnienė. I.Jurkšuvienė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys: Valstybės kontrolės patarėja J.Ivonaitytė, Investuok Lietuvoje atstovas T.Jagminas, Viešųjų pirkimų tarnybos patarėjos E.Rimkutė ir L.Kuoraitė, Ūkio ministerijos vyr. specialistė L.Daukšienė, Finansų ministerijos vedėjo pavaduotoja R.Kazikevičienė, CPVA ekspertė N.Pažūsienė, ūkio viceministrė L.Sabaitienė, CPVA skyriaus viršininkė J.Šarmavičienė, Ūkio ministerijos departamento direktorė G.Jaugielavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-302
dėmesį, jog 2016 m. lapkričio 8 d. priimto Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-2751 (toliau-priimtas įstatymas) 8 straipsniu yra pakeistas Civilinio proceso kodekso 80 straipsnis ir šis įstatymas įsigalios
priimtame įstatyme įtvirtintus galiojančio kodekso 80 straipsnio pakeitimus, todėl kai kuriose bylose, kuriose žyminis mokestis priimtu įstatymu padidintas (pavyzdžiui, kituose ginčuose – nuo 41 vieno iki 100 eurų), pritarus teikiamam projektui vėl būtų sumažintas.
Be to, projekto 3 straipsnyje, kuriuo keičiamas Civilinio proceso kodekso XXI1 skyrius, neatsižvelgta į priimto įstatymo nuostatas dėl Civilinio proceso kodekso 4232 straipsnio 3 dalies pakeitimo. Siūlytume tobulinant įstatymo projektą atsižvelgti į priimto įstatymo nuostatas. Pritarti. Pakeisti projekto 2 straipsnyje dėstomo 80 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų.
Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų;
2) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – dviejų šimtų eurų, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo;
3) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo – trijų šimtų eurų;
4) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti atliekant viešuosius pirkimus:
a) mažos vertės pirkimus, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų šimtų eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų šimtų penkiasdešimt eurų;
pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – tūkstančio eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – dviejų tūkstančių eurų;
organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų tūkstančių eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – penkių tūkstančių eurų;
6) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti suteikiant koncesijas:
b) koncesijas, kurių vertė mažesnė už tarptautinių koncesijų vertę – dviejų tūkstančių eurų;
56) kituose ginčuose – vieno šimto eurų;
67) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų;
78) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų;
89) ypatingosios teisenos bylose – penkiasdešimt eurų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus; 910) už ieškinius dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo – penkių šimtų eurų, išskyrus atvejus, kai ieškinį pareiškia įmonės savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai ieškinys dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus; 1011) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV¹ skyriaus taisykles.“ Pakeisti projekto 3 straipsnyje dėstomo 423² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų;
2) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – dviejų šimtų eurų, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo;
3) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo – trijų šimtų eurų;
4) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti atliekant viešuosius pirkimus:
a) mažos vertės pirkimus, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų šimtų eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų šimtų penkiasdešimt eurų;
pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – tūkstančio eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – dviejų tūkstančių eurų;
organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų tūkstančių eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – penkių tūkstančių eurų;
6) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti suteikiant koncesijas:
b) koncesijas, kurių vertė mažesnė už tarptautinių koncesijų vertę – dviejų tūkstančių eurų;
56) kituose ginčuose – vieno šimto eurų;
67) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų;
78) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų;
89) ypatingosios teisenos bylose – penkiasdešimt eurų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus; 910) už ieškinius dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo – penkių šimtų eurų, išskyrus atvejus, kai ieškinį pareiškia įmonės savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai ieškinys dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus; 1011) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV¹ skyriaus taisykles.“ Pakeisti projekto 3 straipsnyje dėstomo 423² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi.
Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia.“2
ir jo 1 dalies 6 punkte nustatyti, kad bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti suteikiant koncesijas yra vieno tūkstančio eurų. Neaišku, kodėl siūloma ta pati žyminio mokesčio suma tiek suteikiant tarptautines koncesijas, tiek ir koncesijas, kurių vertė mažesnė už tarptautinių koncesijų vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčuose dėl viešųjų pirkimų žyminio mokesčio sumos dydis diferencijuojamas, atsižvelgiant į galimą pirkimų vertę. Manytume, kad siūlomas reguliavimas nelogiškas ir nenuoseklus, nes tarptautinių viešojo darbų pirkimo sutarčių vertė pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 4 straipsnį yra tokia pati, kokia nustatyta koncesijų sutartims Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo 8 straipsnyje (5 225 000 ir daugiau eurų), o viešojo prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių, kurias sudaro centrinės valdžios institucijos arba subcentrinės perkančiosios organizacijos – mažesnė nei tarptautinių koncesijų (atitinkamai 135 000 ir daugiau eurų ir 209 000 ir daugiau eurų). Pritarti. Žr. 1 pasiūlymo argumentus, pagrindžiančius nuomonę. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė ir pateikė Ekonomikos komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Skardžius. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017-05-31
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesį, jog 2016 m. lapkričio 8 d. priimto Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-2751 (toliau-priimtas įstatymas) 8 straipsniu yra pakeistas Civilinio proceso kodekso 80 straipsnis ir šis įstatymas įsigalios
priimtame įstatyme įtvirtintus galiojančio kodekso 80 straipsnio pakeitimus, todėl kai kuriose bylose, kuriose žyminis mokestis priimtu įstatymu padidintas (pavyzdžiui, kituose ginčuose – nuo 41 vieno iki 100 eurų), pritarus teikiamam projektui vėl būtų sumažintas. Be to, projekto 3 straipsnyje, kuriuo keičiamas Civilinio proceso kodekso XXI¹ skyrius, neatsižvelgta į priimto įstatymo nuostatas dėl Civilinio proceso kodekso 423² straipsnio 3 dalies pakeitimo.
Siūlytume tobulinant įstatymo projektą atsižvelgti į priimto įstatymo nuostatas. Pritarti Atsižvelgiant į būtinybę suderinti teikiamo projekto ir priimtų, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančių CPK pakeitimo įstatymų XII-2751 ir XIII-329 tekstus, CPK 80 straipsnį siūlytina išdėstyti taip:
Pakeisti 80 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį),
pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų.
Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų;
2) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – dviejų šimtų eurų, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo;
3) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo – trijų šimtų eurų;
4) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti atliekant viešuosius pirkimus:
a) mažos vertės pirkimus, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų šimtų eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų šimtų penkiasdešimt eurų;
b) supaprastintus pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus), kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – tūkstančio eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – dviejų tūkstančių eurų;
c) tarptautinius pirkimus, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų tūkstančių eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – penkių tūkstančių eurų;
5) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti suteikiant koncesijas:
a) tarptautines koncesijas – penkių tūkstančių eurų;
b) koncesijas, kurių vertė mažesnė už tarptautinių koncesijų vertę – dviejų tūkstančių eurų;
mažiau kaip dešimt eurų;
ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų;
numatytus atvejus;
atvejus, kai ieškinį pareiškia įmonės savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai ieškinys dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus;
XXIV¹ skyriaus taisykles.“ Atsižvelgiant į būtinybę suderinti teikiamo projekto ir priimtų, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančių CPK pakeitimo įstatymų XII-2751 ir XIII-329 tekstus, CPK 80 straipsnį siūlytina išdėstyti taip: „423² straipsnis.
Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų;
2) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – dviejų šimtų eurų, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo;
3) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo – trijų šimtų eurų;
4) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti atliekant viešuosius pirkimus:
a) mažos vertės pirkimus, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų šimtų eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų šimtų penkiasdešimt eurų;
b) supaprastintus pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus), kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – tūkstančio eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – dviejų tūkstančių eurų;
c) tarptautinius pirkimus, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų tūkstančių eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – penkių tūkstančių eurų;
5) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti suteikiant koncesijas:
a) tarptautines koncesijas – penkių tūkstančių eurų;
b) koncesijas, kurių vertė mažesnė už tarptautinių koncesijų vertę – dviejų tūkstančių eurų;
mažiau kaip dešimt eurų;
ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų;
numatytus atvejus;
atvejus, kai ieškinį pareiškia įmonės savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai ieškinys dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus;
XXIV¹ skyriaus taisykles.“ Atsižvelgiant į būtinybę suderinti teikiamo projekto ir priimtų, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančių CPK pakeitimo įstatymų XII-2751 ir XIII-329 tekstus, CPK 80 straipsnį siūlytina išdėstyti taip: „423² straipsnis. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka 1.
Tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. 2. Kai per įstatymų nustatytus terminus neišnagrinėjamas tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali pareikšti ieškinį teisme dėl ginčo esmės. 3. Kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia.“
straipsniu siūloma keisti Civilinio proceso kodekso 80 straipsnį ir jo 1 dalies 6 punkte nustatyti, kad bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti suteikiant koncesijas yra vieno tūkstančio eurų. Neaišku, kodėl siūloma ta pati žyminio mokesčio suma tiek suteikiant tarptautines koncesijas, tiek ir koncesijas, kurių vertė mažesnė už tarptautinių koncesijų vertę.
Atkreiptinas dėmesys, kad ginčuose dėl viešųjų pirkimų žyminio mokesčio sumos dydis diferencijuojamas, atsižvelgiant į galimą pirkimų vertę. Manytume, kad siūlomas reguliavimas nelogiškas ir nenuoseklus, nes tarptautinių viešojo darbų pirkimo sutarčių vertė pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 4 straipsnį yra tokia pati, kokia nustatyta koncesijų sutartims Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo
pirkimo sutarčių, kurias sudaro centrinės valdžios institucijos arba subcentrinės perkančiosios organizacijos – mažesnė nei tarptautinių koncesijų (atitinkamai 135 000 ir daugiau eurų ir 209 000 ir daugiau eurų). Pritarti Pritarta Ekonomikos komiteto pasiūlytoms žyminio mokesčio sumoms – bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti suteikiant koncesijas:
a) tarptautines koncesijas – penkių tūkstančių eurų;
b) koncesijas, kurių vertė mažesnė už tarptautinių koncesijų vertę – dviejų tūkstančių eurų. 3. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro vedėja
14
įstatymu Nr. XIII-329 yra pakeista eilė Civilinio proceso kodekso straipsnių. Šis įstatymas įsigalios 2017 m. liepos 1 d. Teikiamu projektu taip pat yra keičiami minėtu įstatymu jau pakeisti kodekso 1 ir 423³straipsniai. Pritarti Atsižvelgiant į būtinybę suderinti teikiamo projekto ir priimto, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio CPK pakeitimo įstatymo XIII-329 tekstus, CPK 1 straipsnio 1 dalį ir 423³ straipsnio 1 dalį siūlytina išdėstyti taip: 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šis Kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų (įskaitant pirkimus, atliekamus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų), koncesijų suteikimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.“ 423³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be šio Kodekso 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ieškinyje arba jo prieduose turi būti:
1) skelbimas apie pirkimą arba koncesijos suteikimą – jeigu pranešimas apie pirkimą arba koncesijos suteikimą buvo paskelbtas viešai arba buvo adresuotas ieškovui;
2) pirkimo dokumentuose nurodytos pirkimo sąlygos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo arba koncesijos dokumentuose nurodytos koncesijos suteikimo sąlygos pagal Koncesijų įstatymo reikalavimus;
3) tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir dėl jo priimtas sprendimas – jeigu šie dokumentai yra;
4) perkančiosios organizacijos, ar perkančiojo subjekto arba suteikiančiosios institucijos sprendimai, apie kuriuos ieškovui buvo pranešta;
5) tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto susirašinėjimo dokumentai dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo ar ekonominės veiklos vykdytojų ir suteikiančiosios institucijos susirašinėjimo dokumentai dėl koncesijos suteikimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo;
6) tiekėjo ir (ar) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba ekonominės veiklos vykdytojo ir (ar) suteikiančiosios institucijos susirašinėjimo su Viešųjų pirkimų tarnyba dokumentai – jeigu šiuos dokumentus tiekėjas ar ekonominės veiklos vykdytojas turi;
7) tiekėjo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik pirkimo sąlygų ginčijimas arba ekonominės veiklos vykdytojo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik koncesijos suteikimo sąlygų ginčijimas;
8) ieškovo turima informacija apie kitų konkurso dalyvių pasiūlymus – kai ieškinio dalykas ir (ar) pagrindas yra tiesiogiai su šiais pasiūlymais susiję;
9) nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;
10) nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas;
11) ieškovo, atsakovo ir kitų suinteresuotų asmenų turimi elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;
12) kiti dokumentai ar informacija, susiję su ginčo dalyku.“ 4.
Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be šio Kodekso 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ieškinyje arba jo prieduose turi būti:
1) skelbimas apie pirkimą arba koncesijos suteikimą – jeigu pranešimas apie pirkimą arba koncesijos suteikimą buvo paskelbtas viešai arba buvo adresuotas ieškovui;
2) pirkimo dokumentuose nurodytos pirkimo sąlygos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo arba koncesijos dokumentuose nurodytos koncesijos suteikimo sąlygos pagal Koncesijų įstatymo reikalavimus;
3) tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir dėl jo priimtas sprendimas – jeigu šie dokumentai yra;
4) perkančiosios organizacijos, ar perkančiojo subjekto arba suteikiančiosios institucijos sprendimai, apie kuriuos ieškovui buvo pranešta;
5) tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto susirašinėjimo dokumentai dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo ar ekonominės veiklos vykdytojų ir suteikiančiosios institucijos susirašinėjimo dokumentai dėl koncesijos suteikimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo;
6) tiekėjo ir (ar) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba ekonominės veiklos vykdytojo ir (ar) suteikiančiosios institucijos susirašinėjimo su Viešųjų pirkimų tarnyba dokumentai – jeigu šiuos dokumentus tiekėjas ar ekonominės veiklos vykdytojas turi;
7) tiekėjo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik pirkimo sąlygų ginčijimas arba ekonominės veiklos vykdytojo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik koncesijos suteikimo sąlygų ginčijimas;
8) ieškovo turima informacija apie kitų konkurso dalyvių pasiūlymus – kai ieškinio dalykas ir (ar) pagrindas yra tiesiogiai su šiais pasiūlymais susiję;
9) nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;
10) nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas;
11) ieškovo, atsakovo ir kitų suinteresuotų asmenų turimi elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;
12) kiti dokumentai ar informacija, susiję su ginčo dalyku.“
vedėja Dalia Komparskienė4 Įsigaliojimo datą siūlytina nustatyti 2018 m. sausio 1 d.
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-02-22 * Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-204 ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
2017-04-26 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 80 straipsnių ir XXI¹ skyriaus pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-204 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas. Pritarti
2017-02-24 * Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė ir pateikė Ekonomikos komitetas. Pritarti
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms
8Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0,
susilaikė – 0
paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė