Projektas Nr Projekto lyginamasis variantas
3, 7,
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, tautinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, veiklos rūšies ir pobūdžio, neįgalumo – draudžiami.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Slaptas balsavimas
balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negalintis pats balsuoti rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka gali balsuoti padedamas asmens, kuriuo jis pasitiki. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti. 2. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatų sąrašą ar kandidatą. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį. Su biuleteniu draudžiama elgtis taip, kad galėtų būti atskleista balsavimo paslaptis. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti. 3. Rinkėjui, kuris dėl neįgalumo negali balsuoti savarankiškai, turi būti sudarytos sąlygos laisvai pasirinkti balsuoti padedamam kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustatyta šio įstatymo 66 straipsnio 5 dalyje, ar pasinaudoti galimybe balsuoti neįgaliųjų poreikiams pritaikytose balsavimo patalpose.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, taip pat atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą. Iš savivaldybių biudžetų apmokama mokama už balsavimo bei savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimo įrengimą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti ar pritaikyti nėra, – už tinkamų patalpų nuomą, inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per
savivaldybės. Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, apmokama mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.“
išdėstyti taip: „3. Pagalbiniams darbams atlikti Vyriausioji rinkimų komisija gali įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartį. Darbo sutartis pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgalioti asmenys. Atlyginimo už darbą darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, tvarką ir atlyginimo dydžius Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).
Šių darbuotojų darbo užmokestis nustatomas terminuotoje darbo sutartyje pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytus darbo apmokėjimo dydžius.“
išdėstyti taip: „4. Valstybės ir savivaldybių institucijos, ir įstaigos bei įmonės privalo suteikti rinkimų komisijoms tinkamas patalpas, įrangą, kompiuterinę techniką ir interneto ryšį rinkimams organizuoti ir vykdyti. Rinkimams suteikiamos balsavimo patalpos ir patekimas į jas turi būti tinkamos judėjimo, regėjimo negalią turintiems ir senyvo amžiaus rinkėjams. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 20 dienų nuo rinkimų paskelbimo dienos privalo įvertinti, ar rinkimams suteiktos balsavimo patalpos tinkamos ir pritaikytos neįgaliųjų bei senyvo amžiaus rinkėjų poreikiams. Įvertinusi rinkimams suteikiamas balsavimo patalpas kaip netinkamas, savivaldybės administracija privalo jas pritaikyti arba išnuomoti pritaikytas. Likus ne ilgiau kaip 2 mėnesiams iki rinkimų atliekamas pakartotinis balsavimo patalpų tinkamumo įvertinimas, kurį atlieka rinkimų komisijos kartu su savivaldybės administracija. Patalpų tinkamumui įvertinti gali būti pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos. Patalpų tinkamumas vertinamas ir nevyriausybinės organizacijos pasitelkiamos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų darbo apmokėjimas
rinkimų komisijų pirmininkai, jų pavaduotojai, komisijų sekretoriai ir nariai už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.
Už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:
1) savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,31 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis);
2) savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio;
3) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio;
4) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,2 pareiginės algos bazinio dydžio. 2. Rinkimų komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir nariams už darbą rinkimų komisijose apmokama atlyginama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis neviršijant atitinkamai rinkimų komisijai numatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių rinkimų komisijose pildymo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Už darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateiktų duomenų teisingumą atsako atitinkamos rinkimų komisijos pirmininkas. Darbui rinkimų komisijose netaikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo trukmės apribojimai. 3. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo tvarką Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu nustato Vyriausybė Rinkimų komisijų nariai, pirmininkai, pirmininko pavaduotojai ir komisijų sekretoriai už labai gerą darbą rinkimų komisijose gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka.
Ši išmoka negali būti didesnė kaip 100 procentų per visą darbo rinkimų komisijose laikotarpį gautų mėnesinių atlyginimų vidurkio, neviršijant atitinkamos komisijos išlaidų sąmatoje skatinimui numatytų lėšų. Vienkartinės piniginės išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į atlikto darbo apimtį, kokybę ir sudėtingumą. 4. Sprendimus dėl savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų skatinimo priima Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į jų atliktą darbą organizuojant ir vykdant rinkimus ir atsiskaitymą už komisijoms skirtų lėšų panaudojimą. Šių komisijų pirmininkų pavaduotojai, komisijų nariai bei komisijų sekretoriai gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, jeigu yra savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko teikimas. 5. Sprendimus dėl apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų skatinimo priima savivaldybių rinkimų komisijos, atsižvelgdamos į jų atliktą darbą organizuojant ir vykdant rinkimus. Šių komisijų pirmininkų pavaduotojai, komisijų nariai bei komisijų sekretoriai gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka atitinkamos savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu, jeigu yra apylinkės rinkimų komisijos pirmininko teikimas.“
Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkėjo kortelė yra informacinė pažyma rinkėjui apie
rinkimus, vardinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose. Rinkėjo korteles kartu su kita informacija apie rinkimus rinkėjams perduoda ar organizuoja jų perdavimą rinkimų komisijos.
Savo rinkėjo kortelę gali išsispausdinti ar surašyti ir pats rinkėjas arba jo prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjo kortelę pasirašo pats rinkėjas, išskyrus atvejus, kai dėl fizinio trūkumo neįgalumo, ligos ar kitokių priežasčių rinkėjas pats pasirašyti negali ir rinkėjo kortelę pasirašo kitas rinkėjo pasirinktas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę ir asmens kodą. Rinkėjo kortelių blankus, kuriuos rinkėjas gali užpildyti pats, platina rinkimų komisijos. Rinkėjo kortelė būtina tik tais atvejais, kai rinkėjas balsuoja ne rinkimų dieną ne rinkimų apylinkėje.“
Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausioji rinkimų komisija partijai, rinkimų
komitetui, pateikusiems pareiškinius dokumentus, per 3 dienas išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta partijos, rinkimų komiteto kandidatų vardai ir pavardės, kandidatų išsikėlimą remiančių rinkėjų parašams rinkti. Parašus renka partijos, rinkimų komiteto narys, rinkimų komiteto sąraše esantis kandidatas arba tai paveda atlikti kitiems rinkimų teisę turintiems asmenims. Parašus rinkęs asmuo pasirašo parašų rinkimų lapo pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka. Parašų rinkimo lape rinkėjas, kuris remia kandidatų sąrašo iškėlimą, pats turi įrašyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis ir pasirašyti. Tuo atveju, kai kandidatų sąrašo iškėlimą remiantis asmuo dėl fizinio trūkumo neįgalumo, ligos ar kitokių priežasčių negali reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio asmens, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį. Šiuo atveju parašų rinkimo lape padaromas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos įrašas.
Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato sąrašo iškėlimo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą. Parašų rinkimo lapus parašų rinkėjai turi grąžinti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Gavusi parašų rinkimo lapus, Vyriausioji rinkimų komisija ne daugiau kaip per 10 dienų juos patikrina. Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja rinkėjų, parėmusių kandidatų sąrašo iškėlimą, parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie parašai: asmenų, neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į rinkėjų sąrašą; asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jeigu įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai rinkėjo, kuris už to paties kandidatų sąrašo iškėlimą pasirašė keletą kartų. Jeigu yra nustatoma, kad rinkėjų parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti šio įstatymo reikalavimai, Vyriausioji rinkimų komisija neregistruoja kandidatų sąrašo rinkimams į Europos Parlamentą.“
Pakeisti 66 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo neįgalumo,
ligos ar kitokių priežasčių negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų biuletenius užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo rinkimų biuletenius užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenį į balsadėžę. Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama atlikti balsavimo veiksmus už asmenį, kuris šių veiksmų negali atlikti dėl fizinio trūkumo neįgalumo, ligos ar kitokių priežasčių.“
Pakeisti 67 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats.
Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo neįgalumo, ligos ar kitokių priežasčių šių veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.“
Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Rinkėjų prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų, gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo korteles ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir nėra įrašyti į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl fizinio trūkumo neįgalumo, ligos ar kitokių priežasčių pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar asmeniui, kuris juo rūpinasi. Šie rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.“
Pakeisti 71 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Balsavimo komisijų pirmininkai ir nariai už
darbą darbo dieną balsavimo komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės nustatytus tarifus 0,31 pareiginės algos bazinio dydžio atlyginimą, balsavimo komisijų nariai – 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio atlyginimą.“
Pakeisti 72 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rinkėjai, kurie dėl fizinio trūkumo neįgalumo,
ligos ar kitokių priežasčių negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims.
Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2018 m. birželio 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys
Projektas Nr Projekto Nr. XIIIP-2028(2) lyginamasis variantas
3, 7,
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, tautinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, veiklos rūšies ir pobūdžio, neįgalumo – draudžiami.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Slaptas balsavimas
balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negalintis pats balsuoti rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka gali balsuoti padedamas asmens, kuriuo jis pasitiki. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti. 2. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatų sąrašą ar kandidatą. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį. Su biuleteniu draudžiama elgtis taip, kad galėtų būti atskleista balsavimo paslaptis. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti. 3. Rinkėjui, kuris dėl neįgalumo negali balsuoti savarankiškai, turi būti sudarytos sąlygos laisvai pasirinkti balsuoti padedamam kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustatyta šio įstatymo
poreikiams pritaikytose balsavimo patalpose.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, taip pat atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą. Iš savivaldybių biudžetų apmokama mokama už balsavimo bei savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimo įrengimą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti ar pritaikyti neįgaliųjų poreikiams nėra, – už tinkamų patalpų nuomą, inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, apmokama mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.“
išdėstyti taip: „3. Pagalbiniams darbams atlikti Vyriausioji rinkimų komisija gali įdarbinti darbuotojus pagal terminuotą darbo sutartį. Darbo sutartis pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgalioti asmenys. Atlyginimo už darbą darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, tvarką ir atlyginimo dydžius Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).
Šių darbuotojų darbo užmokestis nustatomas terminuotoje darbo sutartyje pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytus darbo apmokėjimo dydžius.“
išdėstyti taip: „4. Valstybės ir savivaldybių institucijos, ir įstaigos ir įmonės privalo suteikti rinkimų komisijoms tinkamas patalpas, įrangą, kompiuterinę techniką ir interneto ryšį rinkimams organizuoti ir vykdyti. Rinkimams suteikiamos balsavimo patalpos ir patekimas į jas turi būti tinkamos judėjimo, regėjimo negalią turintiems ir senyvo amžiaus rinkėjams. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 20 dienų nuo rinkimų paskelbimo dienos, atsižvelgdama į balsavimo patalpų, pritaikytų neįgaliems rinkėjams, poreikį konkrečioje rinkimų apylinkėje, privalo įvertinti, ar rinkimams suteiktos balsavimo patalpos tinkamos ir pritaikytos neįgaliųjų bei senyvo amžiaus rinkėjų poreikiams. Savivaldybės administracija, įvertinusi, kad balsavimo patalpos nėra tinkamos, privalo jas pritaikyti arba išnuomoti pritaikytas. Likus ne ilgiau kaip 2 mėnesiams iki rinkimų atliekamas pakartotinis balsavimo patalpų tinkamumo įvertinimas, kurį atlieka rinkimų komisijos kartu su savivaldybės administracija. Balsavimo patalpų tinkamumui įvertinti gali būti pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos. Balsavimo patalpų tinkamumas vertinamas ir nevyriausybinės organizacijos pasitelkiamos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų darbo apmokėjimas 1.
Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai, jų pavaduotojai, komisijų sekretoriai ir nariai už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus. Už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:
1) savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,31 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis);
2) savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio;
3) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio;
4) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,2 pareiginės algos bazinio dydžio. 2. Rinkimų komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir nariams už darbą rinkimų komisijose apmokama atlyginama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis neviršijant atitinkamai rinkimų komisijai numatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių rinkimų komisijose pildymo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Už darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateiktų duomenų teisingumą atsako atitinkamos rinkimų komisijos pirmininkas. Darbui rinkimų komisijose netaikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo trukmės apribojimai. 3. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo tvarką Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu nustato Vyriausybė Rinkimų komisijų nariai, pirmininkai, pirmininko pavaduotojai ir komisijų sekretoriai už labai gerą darbą rinkimų komisijose gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka.
Ši išmoka negali būti didesnė kaip 100 procentų per visą darbo rinkimų komisijose laikotarpį gautų mėnesinių atlyginimų vidurkio, neviršijant atitinkamos komisijos išlaidų sąmatoje skatinimui numatytų lėšų. Vienkartinės piniginės išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į atlikto darbo mastą, kokybę ir sudėtingumą. 4. Sprendimą dėl savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų skatinimo priima Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į jų atliktą darbą organizuojant ir vykdant rinkimus ir atsiskaitymą už komisijoms skirtų lėšų panaudojimą. Šių komisijų pirmininkų pavaduotojai, komisijų nariai ir komisijų sekretoriai gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, jeigu yra savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko teikimas. 5. Sprendimus dėl apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų skatinimo priima savivaldybių rinkimų komisijos, atsižvelgdamos į jų atliktą darbą organizuojant ir vykdant rinkimus. Šių komisijų pirmininkų pavaduotojai, komisijų nariai ir komisijų sekretoriai gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka atitinkamos savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu, jeigu yra apylinkės rinkimų komisijos pirmininko teikimas.“
Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkėjo kortelė yra informacinė pažyma rinkėjui apie
rinkimus, vardinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose. Rinkėjo korteles kartu su kita informacija apie rinkimus rinkėjams perduoda ar organizuoja jų perdavimą rinkimų komisijos.
Savo rinkėjo kortelę gali išsispausdinti ar surašyti ir pats rinkėjas arba jo prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjo kortelę pasirašo pats rinkėjas, išskyrus atvejus, kai dėl fizinio trūkumo neįgalumo, ligos ar kitokių priežasčių rinkėjas pats pasirašyti negali ir rinkėjo kortelę pasirašo kitas rinkėjo pasirinktas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę ir asmens kodą. Rinkėjo kortelių blankus, kuriuos rinkėjas gali užpildyti pats, platina rinkimų komisijos. Rinkėjo kortelė būtina tik tais atvejais, kai rinkėjas balsuoja ne rinkimų dieną ne rinkimų apylinkėje.“
Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausioji rinkimų komisija partijai, rinkimų
komitetui, pateikusiems pareiškinius dokumentus, per 3 dienas išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta partijos, rinkimų komiteto kandidatų vardai ir pavardės, kandidatų išsikėlimą remiančių rinkėjų parašams rinkti. Parašus renka partijos, rinkimų komiteto narys, rinkimų komiteto sąraše esantis kandidatas arba tai paveda atlikti kitiems rinkimų teisę turintiems asmenims. Parašus rinkęs asmuo pasirašo parašų rinkimų lapo pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka. Parašų rinkimo lape rinkėjas, kuris remia kandidatų sąrašo iškėlimą, pats turi įrašyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis ir pasirašyti. Tuo atveju, kai kandidatų sąrašo iškėlimą remiantis asmuo dėl fizinio trūkumo neįgalumo, ligos ar kitokių priežasčių negali reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio asmens, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį. Šiuo atveju parašų rinkimo lape padaromas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos įrašas.
Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato sąrašo iškėlimo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą. Parašų rinkimo lapus parašų rinkėjai turi grąžinti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Gavusi parašų rinkimo lapus, Vyriausioji rinkimų komisija ne daugiau kaip per 10 dienų juos patikrina. Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja rinkėjų, parėmusių kandidatų sąrašo iškėlimą, parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie parašai: asmenų, neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į rinkėjų sąrašą; asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jeigu įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai rinkėjo, kuris už to paties kandidatų sąrašo iškėlimą pasirašė keletą kartų. Jeigu yra nustatoma, kad rinkėjų parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti šio įstatymo reikalavimai, Vyriausioji rinkimų komisija neregistruoja kandidatų sąrašo rinkimams į Europos Parlamentą.“
Pakeisti 66 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo neįgalumo,
ligos ar kitokių priežasčių negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų biuletenius užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo rinkimų biuletenius užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenį į balsadėžę. Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama atlikti balsavimo veiksmus už asmenį, kuris šių veiksmų negali atlikti dėl fizinio trūkumo neįgalumo, ligos ar kitokių priežasčių.“
Pakeisti 67 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats.
Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo neįgalumo, ligos ar kitokių priežasčių šių veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.“
Pakeisti 68 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Rinkėjų prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų, gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo korteles ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir nėra įrašyti į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl fizinio trūkumo neįgalumo, ligos ar kitokių priežasčių pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar asmeniui, kuris juo rūpinasi. Šie rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.“
Pakeisti 71 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Balsavimo komisijų pirmininkai ir nariai už
darbą darbo dieną balsavimo komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės nustatytus tarifus 0,31 pareiginės algos bazinio dydžio atlyginimą, balsavimo komisijų nariai – 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio atlyginimą.“
Pakeisti 72 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rinkėjai, kurie dėl fizinio trūkumo neįgalumo,
ligos ar kitokių priežasčių negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims.
Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.“
įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija iki 2019 m. birželio 30 d. nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytų šio įstatymo straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingų lėšų poreikį ir jų skyrimo tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projektas Nr Projekto Nr. XIIIP-2028(3) lyginamasis variantas
3, 7,
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, tautinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, veiklos rūšies ir pobūdžio, neįgalumo – draudžiami.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Slaptas balsavimas
balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negalintis pats balsuoti rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka gali balsuoti padedamas asmens, kuriuo jis pasitiki. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti. 2. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatų sąrašą ar kandidatą. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį. Su biuleteniu draudžiama elgtis taip, kad galėtų būti atskleista balsavimo paslaptis. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti. 3. Rinkėjui, kuris dėl neįgalumo negali balsuoti savarankiškai, turi būti sudarytos sąlygos laisvai pasirinkti balsuoti padedamam kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustatyta šio įstatymo
poreikiams pritaikytose balsavimo patalpose.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, taip pat atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą. Iš savivaldybių biudžetų apmokama mokama už balsavimo bei savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimo įrengimą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti ar pritaikyti neįgaliųjų poreikiams nėra, – už tinkamų patalpų nuomą, inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, apmokama mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.“
išdėstyti taip: „3. Pagalbiniams darbams atlikti Vyriausioji rinkimų komisija gali įdarbinti darbuotojus pagal terminuotą darbo sutartį. Darbo sutartis pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgalioti asmenys. Atlyginimo už darbą darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, tvarką ir atlyginimo dydžius Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).
Šių darbuotojų darbo užmokestis nustatomas terminuotoje darbo sutartyje pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytus darbo apmokėjimo dydžius.“
išdėstyti taip: „4. Valstybės ir savivaldybių institucijos, ir įstaigos ir įmonės privalo suteikti rinkimų komisijoms tinkamas patalpas, įrangą, kompiuterinę techniką ir interneto ryšį rinkimams organizuoti ir vykdyti. Rinkimams suteikiamos balsavimo patalpos ir patekimas į jas turi būti tinkamos judėjimo, regėjimo negalią turintiems ir senyvo amžiaus rinkėjams. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 20 dienų nuo rinkimų paskelbimo dienos, atsižvelgdama į balsavimo patalpų, pritaikytų neįgaliems rinkėjams, poreikį konkrečioje rinkimų apylinkėje, privalo įvertinti, ar rinkimams suteiktos balsavimo patalpos tinkamos ir pritaikytos neįgaliųjų bei senyvo amžiaus rinkėjų poreikiams. Savivaldybės administracija, įvertinusi, kad balsavimo patalpos nėra tinkamos, privalo jas pritaikyti arba išnuomoti pritaikytas. Likus ne ilgiau kaip 2 mėnesiams iki rinkimų atliekamas pakartotinis balsavimo patalpų tinkamumo įvertinimas, kurį atlieka rinkimų komisijos kartu su savivaldybės administracija. Balsavimo patalpų tinkamumui įvertinti gali būti pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos. Balsavimo patalpų tinkamumas vertinamas ir nevyriausybinės organizacijos pasitelkiamos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų darbo apmokėjimas 1.
Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai, jų pavaduotojai, komisijų sekretoriai ir nariai už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus. Už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:
1) savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,31 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis);
2) savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio;
3) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio;
4) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,2 pareiginės algos bazinio dydžio. 2. Rinkimų komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir nariams už darbą rinkimų komisijose apmokama atlyginama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis neviršijant atitinkamai rinkimų komisijai numatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių rinkimų komisijose pildymo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Už darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateiktų duomenų teisingumą atsako atitinkamos rinkimų komisijos pirmininkas. Darbui rinkimų komisijose netaikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo trukmės apribojimai. 3. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo tvarką Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu nustato Vyriausybė Rinkimų komisijų nariai, pirmininkai, pirmininko pavaduotojai ir komisijų sekretoriai už labai gerą darbą rinkimų komisijose gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka.
Ši išmoka negali būti didesnė kaip 100 procentų per visą darbo rinkimų komisijose laikotarpį gautų mėnesinių atlyginimų vidurkio, neviršijant atitinkamos komisijos išlaidų sąmatoje skatinimui numatytų lėšų. Vienkartinės piniginės išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į atlikto darbo mastą, kokybę ir sudėtingumą. 4. Sprendimą dėl savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų skatinimo priima Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į jų atliktą darbą organizuojant ir vykdant rinkimus ir atsiskaitymą už komisijoms skirtų lėšų panaudojimą. Šių komisijų pirmininkų pavaduotojai, komisijų nariai ir komisijų sekretoriai gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, jeigu yra savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko teikimas. 5. Sprendimus dėl apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų skatinimo priima savivaldybių rinkimų komisijos, atsižvelgdamos į jų atliktą darbą organizuojant ir vykdant rinkimus. Šių komisijų pirmininkų pavaduotojai, komisijų nariai ir komisijų sekretoriai gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka atitinkamos savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu, jeigu yra apylinkės rinkimų komisijos pirmininko teikimas.“
Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkėjo kortelė yra informacinė pažyma rinkėjui apie
rinkimus, vardinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose. Rinkėjo korteles kartu su kita informacija apie rinkimus rinkėjams perduoda ar organizuoja jų perdavimą rinkimų komisijos.
Savo rinkėjo kortelę gali išsispausdinti ar surašyti ir pats rinkėjas arba jo prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjo kortelę pasirašo pats rinkėjas, išskyrus atvejus, kai dėl fizinio trūkumo neįgalumo, ligos ar kitokių priežasčių rinkėjas pats pasirašyti negali ir rinkėjo kortelę pasirašo kitas rinkėjo pasirinktas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę ir asmens kodą. Rinkėjo kortelių blankus, kuriuos rinkėjas gali užpildyti pats, platina rinkimų komisijos. Rinkėjo kortelė būtina tik tais atvejais, kai rinkėjas balsuoja ne rinkimų dieną ne rinkimų apylinkėje.“
Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausioji rinkimų komisija partijai, rinkimų
komitetui, pateikusiems pareiškinius dokumentus, per 3 dienas išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta partijos, rinkimų komiteto kandidatų vardai ir pavardės, kandidatų išsikėlimą remiančių rinkėjų parašams rinkti. Parašus renka partijos, rinkimų komiteto narys, rinkimų komiteto sąraše esantis kandidatas arba tai paveda atlikti kitiems rinkimų teisę turintiems asmenims. Parašus rinkęs asmuo pasirašo parašų rinkimų lapo pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka. Parašų rinkimo lape rinkėjas, kuris remia kandidatų sąrašo iškėlimą, pats turi įrašyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis ir pasirašyti. Tuo atveju, kai kandidatų sąrašo iškėlimą remiantis asmuo dėl fizinio trūkumo neįgalumo, ligos ar kitokių priežasčių negali reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio asmens, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį. Šiuo atveju parašų rinkimo lape padaromas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos įrašas.
Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato sąrašo iškėlimo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą. Parašų rinkimo lapus parašų rinkėjai turi grąžinti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Gavusi parašų rinkimo lapus, Vyriausioji rinkimų komisija ne daugiau kaip per 10 dienų juos patikrina. Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja rinkėjų, parėmusių kandidatų sąrašo iškėlimą, parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie parašai: asmenų, neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į rinkėjų sąrašą; asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jeigu įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai rinkėjo, kuris už to paties kandidatų sąrašo iškėlimą pasirašė keletą kartų. Jeigu yra nustatoma, kad rinkėjų parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti šio įstatymo reikalavimai, Vyriausioji rinkimų komisija neregistruoja kandidatų sąrašo rinkimams į Europos Parlamentą.“
Pakeisti 66 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo neįgalumo,
ligos ar kitokių priežasčių negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų biuletenius užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo rinkimų biuletenius užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenį į balsadėžę. Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama atlikti balsavimo veiksmus už asmenį, kuris šių veiksmų negali atlikti dėl fizinio trūkumo neįgalumo, ligos ar kitokių priežasčių.“
Pakeisti 67 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats.
Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo neįgalumo, ligos ar kitokių priežasčių šių veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.“
1Pakeisti 68 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Rinkėjų prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų, gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo korteles ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir nėra įrašyti į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl fizinio trūkumo neįgalumo, ligos ar kitokių priežasčių pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar asmeniui, kuris juo rūpinasi. Šie rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.“
2Pakeisti 68 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Balsuoti iš anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną
negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybės rinkimų komisija. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo
ketvirtadienį ir penktadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra tos savivaldybės mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta.
Rinkimų biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip du savivaldybės rinkimų komisijos ar apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ar jo pavedimu savivaldybės rinkimų komisijos narys. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, jo įgaliotas šios komisijos narys ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka nustatę rinkėjų papirkimo ar kitus rinkėjų teises šiurkščiai pažeidžiančius atvejus, privalo sustabdyti balsavimą iš anksto, iki pažeidimai bus pašalinti ir rinkimus bus galima vykdyti laisvai ir demokratiškai pagal šio įstatymo reikalavimus.“
Pakeisti 71 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Balsavimo komisijų pirmininkai ir nariai už
darbą darbo dieną balsavimo komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės nustatytus tarifus 0,31 pareiginės algos bazinio dydžio atlyginimą, balsavimo komisijų nariai – 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio atlyginimą.“
Pakeisti 72 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rinkėjai, kurie dėl fizinio trūkumo neįgalumo,
ligos ar kitokių priežasčių negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.“
1.
Šis įstatymas, išskyrus 1, 2, 3 straipsnius ir 4 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1, 2, 3 straipsniai ir
kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija iki 2019 m. birželio 30 d. nustato šio straipsnio 2 dalyje nurodytų šio įstatymo straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingų lėšų poreikį ir jų skyrimo tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
aiškinamasis raštas
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgdama į Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvai pateiktų rekomendacijų 58 punkto d papunktį, kuriuo siūloma paspartinti rinkimų įstatymų priėmimą Lietuvos Respublikos Seime, kad būtų užtikrinta ir teisiškai įgyvendinama neįgaliųjų teisė balsuoti ir, be kita ko, jiems būtų prieinami rinkimų biuleteniai, rinkimų medžiaga bei rinkimų apylinkės, užtikrinta laisvai pasirenkama, tinkama pagalba, kad visiems žmonėms būtų lengviau balsuoti nepaisant negalios, taip pat atsižvelgdama į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. pažymoje Nr. (16)SN-181)SP-140 „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu nesuteikiant vienodų galimybių balsuoti 2016 m.
Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose tyrimo“ pateiktą informaciją, jog atlikto tyrimo metu buvo nustatyti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimų pažeidimai, t. y. rinkimų ir pakartotinių rinkimų metu iš 1996-ių rinkimų apylinkių tik 699-iose balsavimo patalpos buvo pritaikytos asmenų, turinčių judėjimo ar regos negalią, poreikiams, sudarė tarpinstitucinę darbo grupę pasiūlymams dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnio a punkto įgyvendinimo parengti. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-89
„Dėl darbo grupės pasiūlymams dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos
29 straipsnio a punkto įgyvendinimo parengti sudarymo“ sudaryta darbo grupė, kurios sudėtyje buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija), Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos neįgaliųjų draugijos atstovai (toliau – darbo grupė), pateikė pasiūlymus dėl teisės aktų projektų, susijusių su Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnio a punkto įgyvendinimu, parengimo.
Įstatymų projektų parengimą paskatino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. KT26-N15/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511
„Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos
tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ suformuluota doktrina, kad esminės asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybių) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygos, lemiančios jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistema, darbo užmokesčio sudedamosios dalys, kriterijai, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaka darbo užmokesčiui), turi būti nustatytos įstatymu.
Įstatymų projektų tikslai:
1) siekiant panaikinti socialinę nelygybę įgyvendinant pilietines teises, atlikti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymų (toliau kartu – Įstatymai) pakeitimus, kad neįgalieji galėtų veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis tiesiogiai ar per laisvai pasirinktus atstovus, įskaitant neįgaliųjų teisę ir galimybę balsuoti ir būti išrinktiems, inter alia užtikrinant, kad balsavimo patalpos būtų pritaikytos – kad neįgalieji galėtų rinkimuose balsuoti slaptai, be įbauginimo, prireikus sudarant jiems sąlygas naudotis pagalbinėmis technologijomis; užtikrinant neįgaliųjų, kaip rinkėjų, galimybę pareikšti savo valią, laisvai pasirenkant jiems patiems tinkamiausią būdą tai padaryti;
2) sureguliuoti svarbiausius visuomeninius santykius, susijusius su asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybių) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimu, ne įgyvendinamaisiais teisės aktais, o aukštesnės galios teisės aktais, tai yra įstatymais, ir siekti didesnio skaidrumo, didinant komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams, sekretoriams ir komisijų nariams mokamo atlyginimo dydžius. 2.
Įstatymų projektų iniciatoriai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Teisingumo ministerija, rengėjai – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatymuose numatyta, kad tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, rasinės ir nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami, tačiau nėra numatytas pilietinių rinkimų teisių apribojimų draudimas dėl neįgalumo ar netinkamai pritaikytos aplinkos neįgalumą turintiems asmenims. Įstatymuose, reglamentuojant slaptą balsavimą, numatyta, kad rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai, jog draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save, išskyrus atvejus, jei rinkėjas dėl fizinių trūkumų negali pats balsuoti. Tokia nuostata atskleidžia socialinę nelygybę ir pažeidžia Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos
apsaugota neįgaliųjų teisė rinkimuose balsuoti slaptai, be įbauginimo, be kita ko, neįgaliesiems turi būti sudaroma galimybė rinktis, kokiu būdu jie nori įgyvendinti pilietines rinkimų teises. Įstatymuose numatytas rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo paskirstymo mechanizmas nėra veiksmingas užtikrinant balsavimo patalpų pritaikymą neįgaliesiems: jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų balsavimo patalpų, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos, kurias per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.
Rinkimams suteikiamų balsavimo patalpų tinkamumą privalo įvertinti savivaldybių institucijos, tačiau, jei patalpos nepritaikytos, Vyriausioji rinkimų komisija nenumatytoms išlaidoms apmokėti neturi lėšų arba trūksta laiko reikiamoms lėšoms gauti. Šiuo metu už darbą Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų, referendumo komisijose ir balsavimo komisijose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose, apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams, balsavimo komisijų Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose pirmininkams ir nariams bei rinkimų ir referendumo komisijų samdomiems informacinių technologijų specialistams, buhalteriams, kitiems samdomiems darbuotojams už darbo dieną atlyginama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 916 „Dėl atlyginimo už darbą Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų, referendumo komisijose ir balsavimo komisijose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose“ (toliau
916) taikant šiuos bazinės mėnesinės algos (toliau – BMA) dydžius: apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkams, taip pat balsavimo komisijų Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose pirmininkams – iki 1 BMA, apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams, taip pat apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų pirmininkams bei balsavimo komisijų Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose nariams – iki 0,8 BMA, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – iki 0,6 BMA. Rinkimų komisijos samdomų darbuotojų darbo užmokestis nustatomas šalių susitarimu terminuotoje darbo sutartyje, už darbo dieną taikant 0,51–0,95 BMA dydžio atlygį. 4. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įgyvendinant pirmąjį tikslą, Įstatymų projektuose siūloma:
Pritarus Įstatymų projektams, būtų užtikrinta socialinė lygybė įgyvendinant pilietines rinkimų teises;
Pritarus Įstatymų projektams, tikimasi aiškesnio rinkimų kaštų paskirstymo, aiškiai nurodant, kad už rinkimams suteikiamas patalpas yra atsakingos savivaldybių administracijos, kurios turi imtis bet kurio Įstatymų projektuose nurodyto būdo pasirūpinti tinkamomis balsavimui patalpomis, taip pat savivaldybės turės atidžiau planuoti biudžetą bei prisiimti atsakomybę dėl tinkamų balsavimo patalpų suteikimo;
balsavimo patalpų tinkamumą ir jų įrengimą pagal neįgaliųjų poreikius; įvertinusi rinkimams suteikiamas balsavimo patalpas kaip netinkamas, savivaldybės administracija privalo jas pritaikyti arba išnuomoti pritaikytas; likus ne ilgiau kaip 2 mėnesiams iki rinkimų, privalomas pakartotinis balsavimo patalpų tinkamumo įvertinimas, kurį, pasitelkdama nevyriausybines organizacijas, atlieka Vyriausioji rinkimų komisija kartu su savivaldybės administracija.
Pritarus Įstatymų projektams, tikimasi aiškesnio rinkimų kaštų paskirstymo, aiškiai nurodant, kad už rinkimams suteikiamas patalpas yra atsakingos savivaldybių administracijos, kurios turi imtis bet kurio Įstatymų projektuose nurodyto būdo pasirūpinti tinkamomis balsavimui patalpomis, taip pat savivaldybės turės atidžiau planuoti biudžetą bei prisiimti atsakomybę dėl tinkamų balsavimo patalpų suteikimo;
balsavimo patalpų tinkamumą ir jų įrengimą pagal neįgaliųjų poreikius; įvertinusi rinkimams suteikiamas balsavimo patalpas kaip netinkamas, savivaldybės administracija privalo jas pritaikyti arba išnuomoti pritaikytas; likus ne ilgiau kaip 2 mėnesiams iki rinkimų, privalomas pakartotinis balsavimo patalpų tinkamumo įvertinimas, kurį, pasitelkdama nevyriausybines organizacijas, atlieka Vyriausioji rinkimų komisija kartu su savivaldybės administracija. Priėmus siūlomus pakeitimus, atsiras aiški tvarka, bus numatyti terminai ir atsakingi subjektai, parūpinant rinkimams tinkamas balsavimo patalpas, kuriose neįgalūs rinkėjai galės lygiavertiškai pasinaudoti pilietine rinkimų teise;
Įgyvendinant antrąjį tikslą, Įstatymų projektuose siūloma:
savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą, kuris taikomas biudžetinių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taip pat vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimu suformuluota doktrina, kad atlyginimo sąlygos turi būti numatytos ne įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, bet atitinkamuose įstatymuose, Įstatymų projektais siūloma numatyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų ir referendumo komisijų samdomų darbuotojų darbo užmokestis būtų nustatomas šalių susitarimu terminuotoje darbo sutartyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme numatytais darbo apmokėjimo dydžiais. Tokios nuostatos siūlomos atsižvelgiant į tai, kad minėti darbuotojai patenka į šioje pastraipoje minimo įstatymo 1 straipsnyje apibrėžtas jo taikymo sritis.
rinkimų komisijų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, sekretoriams ir komisijų nariams;
skaičiuoti taikomą BMA, pagal kurį skaičiuojamas atlyginimas rinkimų ir balsavimo komisijų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir nariams, siūloma keisti pareiginės algos baziniu dydžiu. Toks siūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr.
darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“, kurio pagrindu buvo nustatomas BMA, su visais pakeitimais ir papildymais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, susijusių su darbo apmokėjimu, pripažinimo netekusiais galios“ buvo pripažintas netekusiu galios, taip pat į
savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatas dėl atlyginimo už darbą nustatymo pagal Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą atitinkamų metų pareiginės algos bazinį dydį, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas;
komisijose, taip pat už darbą balsavimo komisijose turi būti atlyginama pagal šiuos naujus tarifus: 1) apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkams – 0,31 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio; 2) apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio; 3) apylinkių rinkimų ar referendumo komisijų pirmininkams
4) apylinkių rinkimų ar referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,2 pareiginės algos bazinio dydžio; 5) balsavimo komisijų Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose: pirmininkams – 0,31 pareiginės algos bazinio dydžio, nariams – 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, susijusių su darbo apmokėjimu, pripažinimo netekusiais galios“ buvo pripažintas netekusiu galios, taip pat į
savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatas dėl atlyginimo už darbą nustatymo pagal Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą atitinkamų metų pareiginės algos bazinį dydį, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas;
komisijose, taip pat už darbą balsavimo komisijose turi būti atlyginama pagal šiuos naujus tarifus: 1) apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkams – 0,31 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio; 2) apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio; 3) apylinkių rinkimų ar referendumo komisijų pirmininkams
4) apylinkių rinkimų ar referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,2 pareiginės algos bazinio dydžio; 5) balsavimo komisijų Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose: pirmininkams – 0,31 pareiginės algos bazinio dydžio, nariams – 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio. Kadangi pagal galiojantį teisinį reguliavimą nebuvo nustatyta aiškių kriterijų, kuriais vadovaujantis turėjo būti nustatytas konkretus atlyginimo dydis, be to, atlyginimas komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams, sekretoriams ir komisijų nariams faktiškai buvo skaičiuojamas pagal Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarime Nr.
aiškumo, Įstatymų projektuose atsisakoma galimybės taikyti skirtingus tarifus ir siūloma nustatyti fiksuotą tarifo dydį;
duomenis dėl šalies vidutinio darbo užmokesčio 2008–2016 metais didėjimo, Įstatymų projektais atlyginimų dydžius siūloma didinti atitinkamai 14–22 procentais. Įstatymų projektuose pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymą neatsisakoma šiuo metu Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarime Nr. 916 numatytų vienkartinių piniginių išmokų, skirtų už labai gerą darbą rinkimų ir referendumo komisijose rinkimų komisijų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, rinkimų komisijų sekretoriams ir nariams skatinti, nes darbo užmokesčio fondo dalis skatinimo išmokoms yra tam tikra priemonė, kuri drausmina, o kartu ir motyvuoja komisijų pirmininkus ir narius tinkamai atlikti savo pareigas ir, pasibaigus rinkimams, laiku atsiskaityti Vyriausiajai rinkimų komisijai už biudžeto lėšų panaudojimą. Vadovaujantis jau minėta Konstitucinio Teismo doktrina, šio Vyriausybės nutarimo nuostatos dėl skatinimo perkeliamos į Įstatymus. Siūloma numatyti, kad Įstatymų projektai įsigalios 2018 m. liepos 1 d., nes Vyriausioji rinkimų komisija iki įsigaliojant šiems įstatymams turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos pasekmės, aptartos Įstatymų projektų aiškinamojo rašto 4 punkte. 6.
6Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Įstatymų projektų įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įgyvendinant įstatymus įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, naujų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujos sąvokos neapibrėžiamos, todėl sąvokų vertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka atliktas nebuvo. 10. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai
1Vyriausioji rinkimų komisija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. 916 turės būti pripažintas netekusiu galios. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Rinkimams tinkamų balsavimo patalpų suteikimo kaštus bus galima tiksliau apskaičiuoti, kai, pritarus Įstatymų projektuose siūlomoms nuostatoms, Vyriausioji rinkimų komisija patikslins Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašą, o savivaldybės, kurios yra atsakingos už tinkamų balsavimo patalpų suteikimą, atsižvelgdamos į patikslintus balsavimo patalpos pritaikymo reikalavimus, įvertins turimus išteklius ir galės susiplanuoti lėšų poreikį būsimiems rinkimams, tuo labiau, kad Įstatymų projektų įsigaliojimas numatomas 2018 m. liepos 1 d., o eiliniai savivaldybių tarybų, Respublikos Prezidento rinkimai bei rinkimai į Europos Parlamentą planuojami 2019 m. Jeigu savivaldybėse yra pritaikytos balsavimui patalpos, tuomet papildomų lėšų nereikės. Jeigu balsavimo patalpų tinkamam pritaikymui reikėtų neproporcingai daug lėšų, siūloma pritaikytas patalpas išsinuomoti. Taip pat siekiama, kad savivaldybės dėtų daugiau pastangų, pritaikydamos viešosios paskirties patalpas. Atkreiptinas dėmesys, kad dažniausiai rinkimams yra naudojamos mokyklos (pvz., Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta, kad švietimo prieinamumas užtikrinamas pritaikant mokyklos aplinką, ir tuo rūpinasi savivaldybė) ar kiti visuomeniniam gyvenimui skirti pastatai, kurie ir taip pagal galiojančius teisės aktus turi būti pritaikomi, taip pat Įstatymuose yra numatyta galimybė organizuoti pavėžėjimą, todėl neįgalieji galėtų būti pavežami iki tinkamai pritaikytų balsavimo patalpų.
Apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkams bei jų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir nariams, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijų primininkams, jų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams, balsavimo komisijų Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose pirmininkams ir nariams siūloma atlyginti už darbą 14–22 procentais didesniais tarifais, negu nustatyta šiuo metu galiojančiame Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarime Nr. 916, t. y. tiek pat procentų, kiek didėjo šalies vidutinis darbo užmokestis 2008–2016 metais, pvz., apygardos rinkimų komisijos pirmininkui už darbo dieną bus sumokama 40,45 euro (anksčiau buvo – 35,5 euro), pirmininko pavaduotojui, sekretoriui ir komisijos nariui – 32,63 euro (anksčiau buvo – 28,4 euro), apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos pirmininko pavaduotojui, sekretoriui ir komisijos nariui – 26,1 euro (anksčiau buvo – 21,3 euro). Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus preliminarius skaičiavimus, Įstatymų projektuose siūlomiems didesniems atlyginimo už darbą tarifams prireiktų apie 690 tūkst. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų (darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „neįgalumas“ „rinkimai“, „rinkimų komisijos“, „referendumo komisijos“, „balsavimo komisijos“, „Lietuvos Respublikos Konstitucija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Diskutuotina,
ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostatoje vartojama sąvoka „neįgalumo“ yra tinkama siekiant įtvirtinti draudimą diskriminuoti rinkėjus, turinčius būtent tokį sveikatos sutrikimą, o ne dėl rinkėjų „sveikatos būklės“, apimančios bet kokį sveikatos sutrikimą. 2. Projekto
“<…> pagal darbo sutartį” siūlytina patikslinti atsižvelgiant į kitoje
šios dalies nuostatoje “<…> darbo užmokestis nustatomas terminuotoje darbo sutartyje <…>” vartojamą “terminuotos” darbo sutarties sąvoką. 3. Projekto
rinkimams suteikiamas balsavimo patalpas <...>“ žodžiai „rinkimams suteikiamas“ yra pertekliniai ir brauktini, o šioje dalyje prieš žodį „Patalpų“ įrašytinas žodis „balsavimo“, nes visame įstatymo tekste (taip pat ir projekto
patalpa“. 4. Projekto
klaida „28 straipsnio“. 5. Atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatos yra skirtos rinkėjų, turinčių neįgalumą, konstitucinės rinkimų teisės įgyvendinimo užtikrinimui, siūlytina atitinkamomis nuostatomis pildyti ir Konstitucijos 68 straipsnyje numatytos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimą reglamentuojantį Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-05- Nr. Į 2018-05-07
Lietuvos Respublikos Seimui
PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto Nr. XIIIP-2028 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3, 7, 10, 22, 23, 30, 66, 67, 68, 71 ir
pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje nurodyto įstatymo „Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas” pavadinimą Seimas pakeitė 2018 m. gruodžio 11 d. priimtu[1] Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 pavadinimo, 1 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo III¹ skyriumi įstatymu (projekto Nr. XIIIP-2491(3). 2. Projekto
„rinkimams suteikiamas“ yra pertekliniai ir brauktini. 3.
algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algas <...>“ yra keistina atsižvelgiant į tai, kad atitinkamais metais priimamu Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymu nustatomas ne tik valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, bet ir “valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis” (Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymas). Pažymėtina, kad 2018 m. gruodžio 11 d. Seimas priėmė[2] Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymą (projekto Nr. XIIIP-2735(3). 4. Projekto
įstatymo 71 straipsnio 8 dalyje po žodžių „pareiginės algos“ įrašytina – „(atlyginimo)“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] [1] http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_priimti&p_moment=20181211 [2] Ten pat
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
3, 7, 10, 22, 23, 30, 39, 66, 67, 68, 71 IR 72
2018-11-14
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai:
Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Eugenijus Šuliokas, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus patarėja Žana Jerochovienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja Eglė Čaplikienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėja Ieva Karpavičiūtė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Audronė Vareikytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Finansų skyriaus vedėja Danguolė Jakštienė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2018-05-141 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies nuostatoje vartojama sąvoka „neįgalumo“ yra tinkama siekiant įtvirtinti draudimą diskriminuoti rinkėjus, turinčius būtent tokį sveikatos sutrikimą, o ne dėl rinkėjų „sveikatos būklės“, apimančios bet kokį sveikatos sutrikimą. Nepritarti Sveikatos būklė ir funkcijų sutrikimas ir yra pagrindas, kuriuo nustatoma negalia. Netikslinga keisti sąvoką naudojant „sveikatos būklė“ vietoj „neįgalumas“, nes jei patalpos bus pritaikytos neįgaliesiems, tai jos bus prieinamos ir kitokį laikiną sutrikimą turintiems asmenims. Jei patalpa bus pritaikyta judėjimo negalią turintiems asmenims, asmuo, kuris turi trumpalaikį sutrikimą, pavyzdžiui, lūžusią ranką, koją, ir kuris juda pagalbinių prietaisų (ramentų) pagalba arba neįgaliojo vežimėliu, taip pat galės pasinaudoti patalpomis. Įgyvendinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją siektina, kad visa aplinka ir pastatai būtų modernizuojami universalaus dizaino principu, tuomet aplinka tiks ir senyvo amžiaus asmenims, ir neįgaliesiems. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 sakinio nuostatą
“<…> pagal darbo sutartį” siūlytina patikslinti atsižvelgiant į kitoje
šios dalies nuostatoje “<…> darbo užmokestis nustatomas terminuotoje darbo sutartyje <…>” vartojamą “terminuotos” darbo sutarties sąvoką. Pritarti (redakcinio pobūdžio pastaba)
2 3.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostatoje „Įvertinusi rinkimams suteikiamas balsavimo patalpas <...>“ žodžiai „rinkimams suteikiamas“ yra pertekliniai ir brauktini, o šioje dalyje prieš žodį
„Patalpų“ įrašytinas žodis „balsavimo“, nes visame įstatymo tekste (taip pat
ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnyje) vartojama sąvoka „balsavimo patalpa“. Pritarti
straipsniu keičiamo 68 straipsnio pakeitimų esmėje turi būti ištaisyta klaida „28 straipsnio“. Pritarti
į tai, kad projekto nuostatos yra skirtos rinkėjų, turinčių neįgalumą, konstitucinės rinkimų teisės įgyvendinimo užtikrinimui, siūlytina atitinkamomis nuostatomis pildyti ir Konstitucijos 68 straipsnyje numatytos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimą reglamentuojantį Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą. Nepritarti Ir šiuo metu galiojantys rinkimus reglamentuojantys įstatymai užtikrina konstitucinę rinkimų teisę neįgaliesiems: šiuose įstatymuose yra nustatyta galimybė neįgaliesiems balsuoti namuose. Šio projekto ir kartu su juo teikiamų kitus rinkimus reglamentuojančių įstatymų projektų tikslas yra nustatyti reikalavimus balsavimo patalpoms, kad jos būtų pritaikytos neįgaliųjų poreikiams, t. y. keičiami tie įstatymai, kuriuose yra reguliuojami reikalavimai balsavimo patalpoms. 6. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-05-16 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3, 7, 10, 22, 23, 30, 66, 67, 68, 71 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2028 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgta 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-09-12 Nr. 92211 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
4–8 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 5, 8, 22, 23, 38 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2026, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 4, 7, 10, 20, 21, 28, 37, 56, 57, 60, 61 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2027, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3, 7, 10, 22, 23, 30, 39, 66, 67, 68, 71 ir
Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 5, 9, 20, 21, 28, 36, 63, 64, 65 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2029 bei Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929 2, 11, 30, 31, 38, 53, 54, 57, 58, 601 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2030 (toliau kartu – Įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymų projektus tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų (toliau kartu – konsulinės įstaigos) darbo organizavimą, siūlytina pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 68 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Balsavimo komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip trijų narių. Jas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje sudaro jų vadovai iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojų arba kitų užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. Balsavimo komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria užsienio reikalų ministras. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“ Atsižvelgiant į šiame punkte pateiktus siūlymus, siūlytina atitinkamai pakeisti ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 60 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 71 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgta
įstatymo Nr. IX-1837 5, 16, 17, 18, 28, 29, 33, 34, 35, 38, 39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 78, 79, 80, 81 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1573, kuriame atsižvelgta į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pateiktas pastabas dėl keičiamo įstatymo 71 straipsnio 2 dalies. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-09-12 Nr. 92211 2.
92211
2Atsižvelgiant į tai, kad rinkėjai užsienyje,
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos turimais konsulinių įstaigų rinkimų organizavimo statistiniais duomenimis, pirmenybę teikia balsavimui paštu (pirmame balsavimo ture paštu balsuoja apie 60 proc. rinkėjų, antrame – apie 80 proc.), o atvykę į konsulinę įstaigą aktyviausiai balsuoja rinkimų dieną, pažymėtina, jog nustatyti ne trumpesnį kaip 10 dienų balsavimo konsulinėse įstaigose terminą neracionalu ir netikslinga, todėl siūlytina balsavimo konsulinėse įstaigose dienų skaičių sumažinti iki ne mažiau kaip 3 dienų. Tai leistų taupyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, skirtas balsavimui konsulinėse įstaigose organizuoti. Be to, jeigu Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, užsienio reikalų ministro teikimu įvertinusi konkrečią situaciją, nuspręstų, kad tikslinga nustatyti ilgesnį nei 3 dienų balsavimo konsulinėse įstaigose terminą, siūlomas teisinio reguliavimo pakeitimas leistų tai padaryti, nes numatomas ne galimas maksimalus balsavimo dienų skaičius, bet minimalus – ne mažiau kaip 3 dienų – skaičius. Atsižvelgiant į šiame punkte išdėstytus argumentus, siūlytina pakeisti Seimo rinkimų įstatymo 68 straipsnio 5 dalį, Prezidento rinkimų įstatymo 60 straipsnio 5 dalį, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo
išdėstyti taip:
„5. Vyriausioji rinkimų komisija užsienio reikalų
ministro teikimu sudaro Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai nustato balsavimo jose dienas (ne mažiau kaip 3 dienas).“ Atsižvelgta
įstatymo Nr. IX-1837 5, 16, 17, 18, 28, 29, 33, 34, 35, 38, 39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 78, 79, 80, 81 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.
XIII-1573, kuriame atsižvelgta į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pateiktas pastabas dėl keičiamo įstatymo 71 straipsnio 5 dalies. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
siūloma rinkimų komisijų narių, pirmininkų ir jų pavaduotojų, komisijų sekretorių atlyginimų dydžius padidinti 14–22 procentais, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 861
„Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo
apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 pavadinimo, 1 straipsnio, 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo III1 skyriumi įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateiktuose Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 pavadinimo, 1 straipsnio, 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo III1 skyriumi įstatymo projekte ir su juo susijusių įstatymų projektuose įstatymų pagrindu sudarytų komisijų (darbo grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo) nariams nenumatomos premijos už atliktą darbą, siūlytina atsisakyti rinkimų komisijų narių, pirmininkų ir jų pavaduotojų, komisijų sekretorių skatinimo už labai gerą darbą vienkartinėmis piniginėmis išmokomis ir atitinkamai pakeisti Seimo rinkimų įstatymo 23 straipsnio, Prezidento rinkimų įstatymo 21 straipsnio, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 23 straipsnio, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 21 straipsnio bei Referendumo įstatymo 31 straipsnio nuostatas, Įstatymų projektuose atsisakant nuostatų dėl skatinimo už labai gerą darbą. Nepritarti Rinkimų komisijų darbas iš esmės skiriasi nuo kitų komisijų darbo.
Jos sudaromos tik tam tikram ribotam laikui ir tuo laikotarpiu rinkimų komisijos dirba labai intensyviai. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą metodiką, suskaičiavus darbo užmokesčio fondą kiekvienai apygardai, 10% darbo užmokesčio sumos rezervuojama vienkartinėms skatinimo išmokoms, t. y. ši skatinimo sistema nereikalauja papildomų biudžeto lėšų. Skatinimui rezervuotos sumos išmokamos tik pasibaigus rinkimams, kai apygardų rinkimų komisijos galutinai atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai už atliktą darbą, įvertinus jų atlikto darbo apimtį, kokybę, sudėtingumą (ar visi darbai buvo atlikti, kaip jie buvo atlikti). Komisijų narių skatinimas ar neskatinimas juos įpareigoja atsakingiau atlikti savo pareigas. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
tai, kad Įstatymų projektuose siūlomiems pakeitimams Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų, referendumo komisijų ir balsavimo komisijų konsulinėse įstaigose ir laivuose, apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, komisijų sekretorių ir komisijų narių, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, komisijų sekretorių ir komisijų narių, balsavimo komisijų konsulinėse įstaigose ir laivuose pirmininkų ir narių bei rinkimų ir referendumo komisijų samdomų informacinių technologijų specialistų, buhalterių, kitų samdomų darbuotojų atlyginimų tarifams padidinti papildomai prireiktų daugiau Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, nei nurodyta Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, – 745 tūkst. eurų vietoje 690 tūkst. eurų.
Įstatymų projektuose siūlomiems pakeitimams dėl balsavimo patalpų neįgaliesiems pritaikymo ar tinkamų balsavimo patalpų nuomos taip pat prireiks lėšų, jų poreikis galės būti apskaičiuotas tik atlikus individualų kiekvienos savivaldybės padėties balsavimo patalpų įrengimo ir pritaikymo neįgaliesiems įvertinimą. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Neįgaliųjų teisių komisija 2018-11-07 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2028 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komisija pritarė. Pritarti iš dalies Nepritarti Komisijos nuomonei dėl Teisės departamento pastabos Nr. 5. Žr. Komiteto argumentus prie Teisės departamento pastabos Nr. 5. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr.
XIIIP-2028(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad balsavimo patalpų pritaikymas neįgaliųjų poreikiams reikalauja papildomų lėšų, tikslinga nustatyti, kad balsavimo patalpos turi būti pritaikytos neįgaliųjų poreikiams tik tose rinkimų apylinkėse, kuriose yra tokių patalpų poreikis. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos bei įmonės privalo suteikti rinkimų komisijoms tinkamas patalpas, įrangą, kompiuterinę techniką ir interneto ryšį rinkimams organizuoti ir vykdyti. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 20 dienų nuo rinkimų paskelbimo dienos, atsižvelgdama į balsavimo patalpų, pritaikytų neįgaliems rinkėjams, poreikį konkrečioje rinkimų apylinkėje, privalo įvertinti, ar rinkimams suteiktos balsavimo patalpos tinkamos ir pritaikytos neįgaliųjų bei senyvo amžiaus rinkėjų poreikiams. Įvertinusi rinkimams suteikiamas balsavimo patalpas kaip netinkamas, savivaldybės administracija privalo jas pritaikyti arba išnuomoti pritaikytas. Likus ne ilgiau kaip 2 mėnesiams iki rinkimų atliekamas pakartotinis balsavimo patalpų tinkamumo įvertinimas, kurį atlieka rinkimų komisijos kartu su savivaldybės administracija. Patalpų tinkamumui įvertinti gali būti pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos. Patalpų tinkamumas vertinamas ir nevyriausybinės organizacijos pasitelkiamos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“ Pritarti 2.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2018-11-1413 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto
yra praėjusi, ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą pastabą Nr. 4 dėl papildomų lėšų poreikio, siūlome pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2018 m. birželio 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 1. Šio įstatymo 1, 2, 3 straipsniai ir 4 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija iki 2019 m. birželio 30 d. nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytų šio įstatymo straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingų lėšų poreikį ir jų skyrimo tvarką.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Zenonas Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2028(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė