Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO NR. VIII-1864 4.193 STRAIPSNIO 1 DALIES PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4.193 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 4.193 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.193 straipsnis. Hipotekos kreditoriaus teisė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto
1Jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis neturi teisę teisės reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Gražulis
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šiuo metu Lietuvoje galioja tokie įstatymai, kad bankas gali išsireikalauti iš asmens ne tik jo įkeistą turtą, bet jis turi teisę išieškoti nuostolius ir iš kito turto. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, jog pasinaudojęs hipoteka ir įkeitęs savo nekilnojamąjį daiktą, o vėliau negalintis atiduoti skolos, rizikuoja prarasti ir kitą, neįkeistą, turtą, nes įkeistas daiktas parduodamas už žemesnę nei rinkos kainą. Tokiu būdu visą skolą padengti iš įkeisto turto tampa neįmanoma, neturėdami pakankamai pajamų ir nenorėdami prarasti kito, neįkeisto, turto, žmonės priversti važiuoti į užsienį uždarbiauti. Pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas – apsaugoti neįkeistą skolininkų turtą ir užtikrinti, kad bankai galėtų išieškoti tik iš įkeisto turto. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Petras Gražulis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Civilinio kodekso 4.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jei realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nauju teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti, jog jei realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis neturi teisės reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto. Tikimasi, kad priėmus siūlomą įstatymo projektą bus apsaugotas skolininkų neįkeistas turtas, nes šiuo metu jie turi atsakyti už tai kitu savo turtu.
Siekiama, kad nesant galimybės išieškoti iš viso turto, įkeistasis būtų realizuojamas rinkos kaina, kaip tai būdinga kitoms Europos Sąjungos valstybėms bei JAV. Tokiu būdu būtų išvengta ne tik dar vienos emigracijos bangos, palengvinami skolininkų turtiniai įsipareigojimai, didinamas pasitikėjimas bankais, hipotekos institutu, bet ir įgyvendinami teisingumo ir sąžiningumo principai, teisėti lūkesčiai bei teisinis tikrumas valstybėje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai ir korupcijai įstatymo projekto priėmimas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įgyvendinus įstatymo projektą tikimasi, jog asmenys, įkeitę savo turtą ir pasiskolinę pinigų savo verslui, išvengs bankroto, kai įstatymiškai nebus galima kreditoriui išsireikalauti trūkstamą sumą iš kito, neįkeisto skolininko turto. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. Europos Sąjungos teisės aktai nereguliuoja įstatymo projektu teikiamų klausimų (nėra ES kompetencijos sritis). 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Kreditorius“, „skolininkas“,
„turtas“, „įkeistas daiktas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Petras Gražulis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūlomos nuostatos, kuriomis ribojamos hipotekos kreditoriaus teisės išieškoti iš skolininko visą jam priklausančią sumą, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui ir konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui. Pirma, Konstitucijos
teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati, ji grindžiama prigimtine žmogaus asmens laisve ir prigimtine teise turėti nuosavybę. Ši sąvoka apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą ir kt. Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 5 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai). Kita vertus, pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti esmines ūkinės veiklos laisvės nuostatas, tokias kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. (Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimas).
Sutarties laisvės principas detalizuotas Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje. Jis reiškia šalių teisę laisvai sudaryti sutartį arba jos nesudaryti, o sudarant sutartį savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sutarties sąlygas. Sudarydamos sutartį šalys įsipareigoja laikytis sutartų sąlygų, sutarties šalims sutartis įgyja įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Civilinio kodekso
įsipareigojimo įvykdymas kreditoriui užtikrintas hipoteka, ar užtikrintas kitu būdu, privalo laikytis sutartyje su kreditoriumi prisiimtų įsipareigojimų ir grąžinti sutartyje nustatytu laiku visą skolos sumą. Projektu siūloma pakeisti Civilinio kodekso 4.193 straipsnio nuostatas, kurių paskirtis yra nustatyti hipotekos kreditoriaus teises patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, ir tuo atveju, kai realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, atleisti skolininką nuo likusios skolos sumokėjimo. Pastebėtina, kad turto hipoteka yra akcesorinė prievolė, o šiai būdinga tai, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės. Tuo tarpu įtvirtinus projektu siūlomą taisyklę pagrindinė prievolė taptų priklausoma nuo akcesorinės prievolės. Toks siūlymas prieštarauja tiek sutarties laisvės principui, tiek ir prievolių įvykdymo užtikrinimo instituto esmei.
Įkeitimo teisė nėra savarankiška ir įkeitimas negali nulemti pagrindinės prievolės, todėl kreditorius, net ir pasinaudojęs daiktine reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemone, turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendrąja įstatymų nustatyta tvarka. Be to, toks siūlymas neatitinka Civiliniame kodekse įtvirtintų nuostatų dėl prievolių pabaigos. Jeigu realizavus įkeistą daiktą pagrindinė prievolė nebūtų įvykdoma ir kreditoriaus reikalavimas pagal sutartį nebūtų patenkinamas, remiantis galiojančiais įstatymais ir sutarties laisvės principu, nebūtų galima laikyti pagrindinės prievolės pasibaigusia. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad siūlomu reguliavimu siekiama apsaugoti neįkeistą skolininkų turtą. Abejotina, ar šis siekis yra pakankamas pagrindas pripažinti siūlomą reguliavimą būtinu ir proporcingu demokratinėje visuomenėje, ar siūlomas reguliavimas neturės neigiamos įtakos finansų sistemos stabilumui ir efektyvumui. Šiame kontekste pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutarime yra konstatavęs, jog „finansų sistemos stabilumas ir efektyvumas yra reikšmingas viešasis interesas, esminė rinkos veikimo sąlyga, lemianti šalies ūkio augimą, todėl pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnio 3 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas finansinę ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas šalyje veikiančios finansų sistemos saugumas, stabilumas ir patikimumas; nustatydamas tokį teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas turi paisyti iš Konstitucijos, inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančių imperatyvų.“ Antra, pritarus projektui, jo nuostatos turėtų būti taikomos ir toms sutartims, kurios sudarytos iki įstatymo įsigaliojimo. Taigi jis galimai pažeistų kreditorių teisėtus lūkesčius.
Pastebėtina, jog vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai). 2. Atkreiptinas dėmesys, jog vartotojų, kurie kredito sutarties įvykdymą užtikrina nekilnojamojo turto hipoteka, teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemones nustato Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, kurio nuostatos suderintos su 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010. Įstatymas įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyto įstatymo nuostatos sudaro prielaidas projekto aiškinamajame rašte deklaruojamiems tikslams pasiekti ir vartotojų teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti, svarstytina, ar projektu siūlomos nuostatos nėra perteklinės. 3. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad analogiško turinio įstatymo projektas (XIP-2371) buvo svarstomas Seime ir 2011 m. spalio 13 d. Seimas grąžino projektą iniciatoriams tobulinti.
Taip pat analogiško turinio įstatymo projektas (XIP-2371(3)) buvo svarstomas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto
svarstymo metu dėl jo buvo gautos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos neigiamos išvados. 4. Projektas tobulintinas teisės technikos požiūriu:
Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-05- Nr. Į 2018-05-07
Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Nr. VIII-1864 4.193 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2021 (toliau – projektas), pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktoms pastaboms, papildomai norėtume pažymėti, kad galiojančiu teisiniu reguliavimu[1] vartotojų apsaugos siekiama proporcingomis priemonėmis, inter alia kreditorius įpareigojant laikytis verslo etikos pareigų, informuoti vartotojus apie visas paskolos sąlygas, atidžiai vertinti paskolos gavėjo kreditingumą, elgtis sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, bendradarbiauti su kredito gavėju pastarajam nesant pajėgiam vykdyti įsipareigojimų pagal kredito sutartį. Skolininkui negalint vykdyti savo skolinių įsipareigojimų kaip kraštutinė priemonė gali būti taikoma fizinių asmenų bankroto procedūra[2] su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Atsižvelgdami į tai manytume, kad projekto nuostatomis nepagrįstai siekiama išplėsti vienos paskolos sutarties šalies (skolininko) teises, neatsižvelgiant į kitos šalies (kreditoriaus) interesus tuo pačiu keliant grėsmę visos valstybės finansų sistemos stabilumui ir efektyvumui. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, kuriuo įgyvendinama 2014 m. vasario 4 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 [2] Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas.
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
4.193
pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė. Komiteto padėjėja Meilė Čeputienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-02 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kreditoriaus teisės išieškoti iš skolininko visą jam priklausančią sumą, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui ir konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui. Pirma, Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati, ji grindžiama prigimtine žmogaus asmens laisve ir prigimtine teise turėti nuosavybę.
Ši sąvoka apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą ir kt. Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 5 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai). Kita vertus, pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti esmines ūkinės veiklos laisvės nuostatas, tokias kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. (Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimas). Sutarties laisvės principas detalizuotas Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje. Jis reiškia šalių teisę laisvai sudaryti sutartį arba jos nesudaryti, o sudarant sutartį savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sutarties sąlygas. Sudarydamos sutartį šalys įsipareigoja laikytis sutartų sąlygų, sutarties šalims sutartis įgyja įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Civilinio kodekso 6.189 straipsnis). Taigi skolininkas, nepaisant to, ar jo skolinio įsipareigojimo įvykdymas kreditoriui užtikrintas hipoteka, ar užtikrintas kitu būdu, privalo laikytis sutartyje su kreditoriumi prisiimtų įsipareigojimų ir grąžinti sutartyje nustatytu laiku visą skolos sumą.
Projektu siūloma pakeisti Civilinio kodekso 4.193 straipsnio nuostatas, kurių paskirtis yra nustatyti hipotekos kreditoriaus teises patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, ir tuo atveju, kai realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, atleisti skolininką nuo likusios skolos sumokėjimo. Pastebėtina, kad turto hipoteka yra akcesorinė prievolė, o šiai būdinga tai, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės. Tuo tarpu įtvirtinus projektu siūlomą taisyklę pagrindinė prievolė taptų priklausoma nuo akcesorinės prievolės. Toks siūlymas prieštarauja tiek sutarties laisvės principui, tiek ir prievolių įvykdymo užtikrinimo instituto esmei. Įkeitimo teisė nėra savarankiška ir įkeitimas negali nulemti pagrindinės prievolės, todėl kreditorius, net ir pasinaudojęs daiktine reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemone, turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendrąja įstatymų nustatyta tvarka. Be to, toks siūlymas neatitinka Civiliniame kodekse įtvirtintų nuostatų dėl prievolių pabaigos. Jeigu realizavus įkeistą daiktą pagrindinė prievolė nebūtų įvykdoma ir kreditoriaus reikalavimas pagal sutartį nebūtų patenkinamas, remiantis galiojančiais įstatymais ir sutarties laisvės principu, nebūtų galima laikyti pagrindinės prievolės pasibaigusia. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad siūlomu reguliavimu siekiama apsaugoti neįkeistą skolininkų turtą. Abejotina, ar šis siekis yra pakankamas pagrindas pripažinti siūlomą reguliavimą būtinu ir proporcingu demokratinėje visuomenėje, ar siūlomas reguliavimas neturės neigiamos įtakos finansų sistemos stabilumui ir efektyvumui.
Šiame kontekste pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutarime yra konstatavęs, jog „finansų sistemos stabilumas ir efektyvumas yra reikšmingas viešasis interesas, esminė rinkos veikimo sąlyga, lemianti šalies ūkio augimą, todėl pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnio 3 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas finansinę ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas šalyje veikiančios finansų sistemos saugumas, stabilumas ir patikimumas; nustatydamas tokį teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas turi paisyti iš Konstitucijos, inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančių imperatyvų.“ Antra, pritarus projektui, jo nuostatos turėtų būti taikomos ir toms sutartims, kurios sudarytos iki įstatymo įsigaliojimo. Taigi jis galimai pažeistų kreditorių teisėtus lūkesčius. Pastebėtina, jog vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio
m. gegužės 24 d. nutarimai).
Pritarti Pažymėtina, kad (kaip ir nurodė Teisės departamentas išvadų dėl šio projekto 3 punkte) analogiško turinio įstatymo projektas (XIP-2371) buvo svarstomas Seime ir 2011 m. spalio 13 d. Seimas grąžino projektą iniciatoriams tobulinti. Taip pat analogiško turinio įstatymo projektas (XIP-2371(3)) buvo svarstomas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2013 m. spalio 2 d. posėdyje, kuriame buvo nuspręsta projektą atmesti. Projekto svarstymo metu dėl jo buvo gautos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos neigiamos išvados. Projekto autorius Komitetui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad „Jau trečią kadenciją tenka kovoti už nuostatą, kad nebūtų galima išieškoti iš neįkeisto skolininko turto. 2018-04-26 dar kartą užregistravau įstatymo pataisą, kuria siūlau nustatyti, kad jei realizavus įkeistą turtą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis neturi teisės reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad pasinaudojęs hipoteka ir įkeitęs savo nekilnojamąjį turtą, o vėliau negalintis atiduoti skolos asmuo rizikuoja prarasti ir kitą – neįkeistą – turtą, nes įkeistas turtas parduodamas už žemesnę nei rinkos kainą. Tokiu būdu visą skolą padengti iš įkeisto turto tampa neįmanoma. Neturėdami pakankamai pajamų ir nenorėdami prarasti kito – neįkeisto – turto, žmonės priversti važiuoti į užsienį dirbti uždarbiauti, palikti Tėvynę tam, kad galėtų atiduoti skolas.
Siekiama, kad būtų atsakingiau surinkinėjamas kreditas, o įkeistas turtas būtų pardavinėjamas pačia aukščiausia kaina, nes dabartinė situacija neskatina kreditoriaus turtą parduoti aukšta kaina, kaip tai būdinga kitoms Europos Sąjungos valstybėms ir JAV. Todėl Teisės departamento išvada, kurioje teigiama, kad šio įstatymo projekto nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui ir konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui, yra nepagrįstos – tokia praktika būdinga kitose valstybėse ir tai niekaip neprasilenkia su Konstitucijoje įtvirtintais ir tarptautinių konvencijų visuotinai pripažintais principais. Vadovaudamasis tuo, kad išdėstyta aukščiau, prašau atsižvelgti į mano išsakytus motyvus ir Teisės departamento išvadai nepritarti.“ Pažymėtina, kad nei Projekto aiškinamajame rašte, nei papildomame kreipimesi Komitetui nurodyti argumentai, nelaikytini paneigiančiais projekto nuostatų prieštaravimą Konstitucijos
konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. gegužės 2 d. išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Nr. VIII-1864 4.193 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2021 prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui ir konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui. 4. Balsavimo rezultatai: už- 10, prieš-nėra, susilaikė-nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6.
Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė