Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 17 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose, parengtuose M 1:2000, nustatyti visi detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai;“2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai
neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas M 1:2000 ir jo sprendiniai atitinka šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalies reikalavimus, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. 2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju:
1) savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.
Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka;
2) kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir
(ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis arba jo dalis parengtas M 1:2000 ir jo sprendiniai atitinka šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalies reikalavimus.“
20 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami
ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos tvarkymo reglamentas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Pertvarkant sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypus, nustatomas teisės aktais leistinas užstatymo tankis, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose šis teritorijos naudojimo reglamentas nustatytas mažesnis;.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Kęstutis Mažeika Audrys Šimas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai, projekto iniciatoriai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 pakeitimo projektas (toliau – TPĮ, Įstatymas) parengtas, siekiant geriau sureguliuoti teritorijų planavimo dokumentų rengimą. Galiojančios redakcijos TPĮ numatyta daugeliu atvejų nerengti detaliųjų planų, o vadovautis bendrųjų planų sprendiniais, nuostatomis. Nors bendrieji planai yra daugiau strateginio pobūdžio, nurodantys teritorijų funkcinę paskirtį. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus dažnai reikia orientuotis į žemės sklypo užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tūrį, pastatų aukštį, į konkretų žemės naudojimo būdą ir t.t. Šie duomenys yra pateikiami rengiant detaliuosius planus. Bendrieji planai yra sudaromi ( M 1:50000 ) tokiu masteliu, kuris neleidžia detalizuoti atskirų teritorijų, nustatant jiems reglamentus. Bendruosiuose planuose nedetalizuojamos mažesnės kaip 5 ha teritorijos ir konkretūs sklypai. Tačiau praktikoje savivaldybės dažnai nepaiso, kad nėra parengtų bendrųjų planų prie M 1: 2000, kuris leistų nustatyti visus detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentus ir derina teritorijų planavimo dokumentus vadovaudamiesi esamais stambaus mastelio bendraisiais planais. Taikoma praktika į teritorijų urbanizavimą įneša chaotiško planavimo, kuris daro įtaką miestų vystymuisi, jų istoriniam kultūros paveldo palikimui, gyventojų aplinkai. Įstatymo projekto tikslas – aiškiau sureguliuoti reikalavimus bendriesiems planams, kurių sprendiniai atitiktų reglamentavimą taikomą detaliuosiuose planuose ir teritorijų planavimo dokumentų rengimą padarytų aiškesnį, atviresnį visuomenei. Projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Kęstutis Mažeika 2.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu pagal TPĮ 20 straipsnio nuostatas, jei teritorijai nėra parengti detalieji planai, tai statyba vykdoma vadovaujantis savivaldybės ar vietovės lygmens bendraisiais planais. Savivaldybės direktorius pagal savivaldybės ar vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo parametrus ir Vyriausybės nustatyta tvarka, pagal bendrąjį planą, keičia žemės naudojimo paskirtį. Kadangi statybos vykdymas arba žemės paskirties keitimas yra įgyvendinamas vadovaujantis bendraisiais planais, tai reiškia, kad visas šiems procesams reikalingas reglamentavimas, kaip konkreti žemės paskirtis, žemės naudojimo būdas, užstatymo tankis, intensyvumas, sklypų ribos, leistinas pastatų aukštis, inžinerinė, socialinė infrastruktūra, privalomi želdynų plotai, turi būti šiame teritorijų planavimo dokumente. Visuose iki 2015 metų parengtuose bendrųjų planų sprendiniuose šio reglamentavimo nėra. Vilniaus miesto savivaldybės 2007 metais parengtame bendrajame plane iki 2015 metų (M 1:50000 ) nėra tų sprendinių, kurie atitiktų galiojančios redakcijos TPĮ nuostatas. Šiuo atveju įstatymas leidžia vadovautis bendrųjų planų sprendiniais jei nėra detaliųjų planų, tačiau bendrieji planai neturi tam reikalingo reglamentavimo. Tai reikštų, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius negalima taikyti TPĮ 20 straipsnio nuostatas, t.y., teisės statyti be detaliųjų planų. 3. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Galiojančioje TPĮ redakcijoje numatyta galimybė nerengti detaliųjų planų, o rengiant statinių projektus, vadovautis bendraisiais planais. Tačiau šia galimybe galima pasinaudoti tik tais atvejais, jei bendrieji planai atitinka Įstatyme numatytus reikalavimus.
Šiuo metu savivaldybėse taikoma tokia praktika, kai Įstatymo nuostatos leidžiančios nerengti detaliųjų planų taikomos ir neturint tam pagrindo, t.y., kai bendrieji planai neatitinka Įstatymo nuostatų. Įstatymo straipsnių pakeitimo tikslas, aiškiau suformuluoti reikalavimus bendriesiems planams, kuriems esant, detalieji planai nerengiami, suvienodinant TPĮ 15 straipsnio ir keičiamų 17 ir 20 straipsnių nuostatas. Bendrieji planai, kurių sprendiniams gali būti taikomos Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nuostatos, turi atitikti TPĮ 15 straipsnio nuostatas, kuriose nurodoma, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, kaip:
užstatymo intensyvumo ir užstatymo aukščio privalomieji reikalavimai. 2. Vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi šie teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojantys savivaldybės lygmens bendruosius planus:
erdvinės struktūros elementai (nustatomos atskirų gamtinio karkaso struktūrų ir jų elementų, atskirųjų želdynų ribos, viešosios erdvės ir kita);
privalomieji reikalavimai, nustatant teritorijos naudojimo tipą kartu su didžiausiais leistinais užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodikliais, galimus užstatymo tipus, užstatymo aukštį. Tik parengus bendruosius planus M : 2 000 galima nustatyti visus detaliuosiuose planuose taikomus reglamentus ir tik tokius atveju galima nerengti detaliųjų planų. 4.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto Įstatymo pasekmių nenumatoma. Priimtos nuostatos turėtų teigiamos įtakos teritorijų urbanizacijos procesui, gamtos ir aplinkos apsaugai. 5. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. Priėmus nuostatas teritorijų planavimo procesas taps aiškesnis, atviresnis visuomenei. 6. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą bus sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti projektus išvengiant konfliktinių situacijų ir nestabdant projekto įgyvendinimo. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 9.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 11. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,statyba“, ,,teritorijų planavimas“, „bendrieji planai“. Teikia Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Kęstutis Mažeika Audrys Šimas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
suvienodinimo, projekto 1 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo (toliau
„M 1:2 000“ įrašytinas žodis „masteliu“. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas M 1:2
reikalavimus, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis“. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, kad „šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas“.
Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aiškūs projekto iniciatorių tikslai, nes nėra aišku, ar projektu siekiama nustatyti, kad žemės sklype be detaliųjų planų gali būti vykdoma statyba pagal savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendruosius planus, kai jie parengti masteliu M 1:2 000, ar tik pagal nurodytu masteliu parengtus vietovės lygmens bendruosius planus. Iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
turėtų būti parengti tik vietovės lygmens bendrieji planai. Antra, šios projekto nuostatos nėra aiškios toje apimtyje, kur siūloma nustatyti, kad žemės sklype, kai nėra parengtas detalusis planas, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą savivaldybės lygmens bendrieji planai rengiami masteliu M 1:20 000 - M 1:50 000 (pažymėtina, kad projektu nesiūloma keisti šių bendrųjų planų rengimo mastelių). Pagal keičiamo įstatymo nuostatas (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis) šiems planams nėra privaloma nustatyti detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento.
Atsižvelgiant į tai nėra aišku, kokiu tikslu projektu siūloma pripažinti netekusiomis galios keičiamo įstatymo 20 straipsnio
įgyvendinimo sąlygas (t. y., suinteresuotas subjektas gali kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą valstybės tarnautoją, kuris specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą vietovės lygmens bendrieji planai rengiami masteliu M 1:2 000–M 1:10 000; pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį „žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais“. Sistemiškai vertinant šias keičiamo įstatymo ir projekto nuostatas, nėra aišku, kokiu teritorijų planavimo dokumentu (savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens) reikėtų vadovautis situacijose, kai yra parengtas savivaldybės lygmens bendrasis planas ir vietovės lygmens bendrasis planas, tačiau pastarasis parengtas kitu, nei projekte siūlomu nustatyti masteliu, pavyzdžiui, M 1:10
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų. Ketvirta, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „vadovaujantis“ reikėtų įrašyti žodį „sprendinius“. Penkta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar siūlomos nustatyti naujos teisės statyti sąlygos būtų taikomos tais atvejais, kai šios teisės įgyvendinimo procedūros būtų pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo, t. y., pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą.
Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai vadovaujantis teisės aktais planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, naudojimo paskirtis ir būdas pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą gali būti keičiami tik tuo atveju, jeigu vietovės lygmens bendrasis planas ar jo dalis parengtas masteliu M 1:2 000 ir jo sprendiniai atitinka šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Taigi projektu siūloma nustatyti naują sąlygą (ribojimą) žemės sklypų naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimui, nes pagal galiojantį keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, aukščiau nurodytoms reikmėms žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas gali būti keičiami pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei jis parengtas masteliais M 1:2 000 - M 1:10 000. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar siūloma nustatyti nauja sąlyga (ribojimas) būtų taikoma ir tais atvejais, jeigu žemės sklypų naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo procedūros būtų pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo, t. y., pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą. 4.
straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatos nėra aiškios dėl jose siūlomos naujos, keičiamame įstatyme neapibrėžtos sąvokos „teritorijų tvarkymo reglamentas“. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra atskleisti šių projektu siūlomų įstatymo nuostatų tikslai. 5. Pagal projekto nuostatas priimtas įstatymas įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisė aktų registre. Atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatos yra susijusios su teisės statyti įgyvendinimo sąlygų pakeitimais, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 d., tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. 6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalis Vyriausybė ir Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką teritorijų planavimo srityje, siūlytina dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo prašyti Vyriausybės išvados. 7. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teritorijų planavimu. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 66546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
ĮSTATYMO NR. I-1120 17 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. xiiip-1994 2018-12-12
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjos Justina Grigaravičienė, Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė; padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinko ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas
2 1,2 Siekiant aiškumo ir įstatyme vartojamų formuluočių suvienodinimo, projekto 1 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 17 straipsnio 4 dalies 2 punkte bei projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse prieš formuluotę „M 1:2 000“ įrašytinas žodis „masteliu“. Pritarti 2.
1 Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas M 1:2 000 ir jo sprendiniai atitinka šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalies reikalavimus, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis“. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies
administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aiškūs projekto iniciatorių tikslai, nes nėra aišku, ar projektu siekiama nustatyti, kad žemės sklype be detaliųjų planų gali būti vykdoma statyba pagal savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendruosius planus, kai jie parengti masteliu M 1:2 000, ar tik pagal nurodytu masteliu parengtus vietovės lygmens bendruosius planus. Iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalių konstrukcijos darytina išvada, kad nurodytu masteliu turėtų būti parengti tik vietovės lygmens bendrieji planai.
Antra, šios projekto nuostatos nėra aiškios toje apimtyje, kur siūloma nustatyti, kad žemės sklype, kai nėra parengtas detalusis planas, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą savivaldybės lygmens bendrieji planai rengiami masteliu M 1:20 000 – M 1:50
mastelių). Pagal keičiamo įstatymo nuostatas (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis) šiems planams nėra privaloma nustatyti detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento. Atsižvelgiant į tai nėra aišku, kokiu tikslu projektu siūloma pripažinti netekusiomis galios keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 dalies nuostatas, kurios nustato minėtu atveju teisės statyti įgyvendinimo sąlygas (t. y., suinteresuotas subjektas gali kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą valstybės tarnautoją, kuris specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą vietovės lygmens bendrieji planai rengiami masteliu M 1:2 000–M 1:10 000; pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį „žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais“.
Sistemiškai vertinant šias keičiamo įstatymo ir projekto nuostatas, nėra aišku, kokiu teritorijų planavimo dokumentu (savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens) reikėtų vadovautis situacijose, kai yra parengtas savivaldybės lygmens bendrasis planas ir vietovės lygmens bendrasis planas, tačiau pastarasis parengtas kitu, nei projekte siūlomu nustatyti masteliu, pavyzdžiui, M 1:10 000. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų. Ketvirta, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „vadovaujantis“ reikėtų įrašyti žodį „sprendinius“. Penkta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar siūlomos nustatyti naujos teisės statyti sąlygos būtų taikomos tais atvejais, kai šios teisės įgyvendinimo procedūros būtų pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo, t. y., pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis. Pritarti 3.
2 Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai vadovaujantis teisės aktais planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, naudojimo paskirtis ir būdas pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą gali būti keičiami tik tuo atveju, jeigu vietovės lygmens bendrasis planas ar jo dalis parengtas masteliu M 1:2 000 ir jo sprendiniai atitinka šio įstatymo
sąlygą (ribojimą) žemės sklypų naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimui, nes pagal galiojantį keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, aukščiau nurodytoms reikmėms žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas gali būti keičiami pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei jis parengtas masteliais M 1:2 000 – M 1:10 000. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar siūloma nustatyti nauja sąlyga (ribojimas) būtų taikoma ir tais atvejais, jeigu žemės sklypų naudojimo paskirties ir
(ar) būdo pakeitimo procedūros būtų pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo, t. y., pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą. Pritarti
3 Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatos nėra aiškios dėl jose siūlomos naujos, keičiamame įstatyme neapibrėžtos sąvokos „teritorijų tvarkymo reglamentas“. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra atskleisti šių projektu siūlomų įstatymo nuostatų tikslai. Pritarti 5.
2018-05-02 Pagal projekto nuostatas priimtas įstatymas įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisė aktų registre. Atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatos yra susijusios su teisės statyti įgyvendinimo sąlygų pakeitimais, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 d., tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Pritarti
2018-05-02 Atsižvelgiant į tai, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalis Vyriausybė ir Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką teritorijų planavimo srityje, siūlytina dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti
2018-05-02 Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teritorijų planavimu. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2018-11-21 Atsižvelgiant į Seimo Kanceliarijos Teisės departamento pastabas, į tai, kad projektas nederintas nei su Žemės ūkio, nei su Aplinkos ministerijomis, į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas nesuderintas su Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymo nuostatomis bei į tai, kad Aplinkos ministerija planuoja 2019 m. parengti platesnės apimties Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimą, nustatantį konkrečius atvejus ir sąlygas (nesietinas vien su dokumento masteliu), kai privaloma rengti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, siūlyti pagrindiniam Komitetui projektą atmesti. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Kaimo reikalų komiteto siūlymą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Nevulis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Biuro vedėja Birutė Pūtienė
Kaimo reikalų komitetas
2018-11-21
Andriejus Stančikas, pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Algimantas Salamakinas, Remigijus Žemaitaitis. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, biuro patarėjai: Simantė Kairienė, Rolandas Juknevičius, padėjėja Renata Činskienė. Kviestieji asmenys: projekto iniciatorius - Seimo narys Kęstutis Bacvinka, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius - Marius Narmontas, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja – Edita Kriščiūnienė. Žemės ūkio rūmų direktorius - Sigitas Dimaitis. Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas - Gediminas Vaičionios, Žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėjas - Vytautas Paršeliūnas, Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės Miesto planavimo komisijos pirmininkas, Statybos ir architektūros teismo ekspertų sąjunga vadovas – Gintautas Tiškus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(17), 2(20)4 1,2(1,2)2
1Siekiant aiškumo ir įstatyme vartojamų formuluočių suvienodinimo,
projekto 1 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 17 straipsnio 4 dalies 2 punkte bei projekto 2 straipsnio
„M 1:2 000“ įrašytinas žodis „masteliu“. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2018-05-02
2(20) 1(1) 2.
2(20) 1(1)
dalyje siūloma nustatyti, kad „žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas M 1:2 000 ir jo sprendiniai atitinka šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalies reikalavimus, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis“. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, kad „šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aiškūs projekto iniciatorių tikslai, nes nėra aišku, ar projektu siekiama nustatyti, kad žemės sklype be detaliųjų planų gali būti vykdoma statyba pagal savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendruosius planus, kai jie parengti masteliu M 1:2 000, ar tik pagal nurodytu masteliu parengtus vietovės lygmens bendruosius planus. Iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalių konstrukcijos darytina išvada, kad nurodytu masteliu turėtų būti parengti tik vietovės lygmens bendrieji planai.
Antra, šios projekto nuostatos nėra aiškios toje apimtyje, kur siūloma nustatyti, kad žemės sklype, kai nėra parengtas detalusis planas, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą savivaldybės lygmens bendrieji planai rengiami masteliu M 1:20 000 - M 1:50 000 (pažymėtina, kad projektu nesiūloma keisti šių bendrųjų planų rengimo mastelių). Pagal keičiamo įstatymo nuostatas (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis) šiems planams nėra privaloma nustatyti detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento. Atsižvelgiant į tai nėra aišku, kokiu tikslu projektu siūloma pripažinti netekusiomis galios keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 dalies nuostatas, kurios nustato minėtu atveju teisės statyti įgyvendinimo sąlygas (t. y., suinteresuotas subjektas gali kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą valstybės tarnautoją, kuris specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą vietovės lygmens bendrieji planai rengiami masteliu M 1:2 000–M 1:10 000; pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį „žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais“.
Sistemiškai vertinant šias keičiamo įstatymo ir projekto nuostatas, nėra aišku, kokiu teritorijų planavimo dokumentu (savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens) reikėtų vadovautis situacijose, kai yra parengtas savivaldybės lygmens bendrasis planas ir vietovės lygmens bendrasis planas, tačiau pastarasis parengtas kitu, nei projekte siūlomu nustatyti masteliu, pavyzdžiui, M 1:10 000. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų. Ketvirta, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „vadovaujantis“ reikėtų įrašyti žodį „sprendinius“. Penkta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar siūlomos nustatyti naujos teisės statyti sąlygos būtų taikomos tais atvejais, kai šios teisės įgyvendinimo procedūros būtų pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo, t. y., pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2018-05-02
2(20) 2(2)
2(20) 2(2)
dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai vadovaujantis teisės aktais planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, naudojimo paskirtis ir būdas pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą gali būti keičiami tik tuo atveju, jeigu vietovės lygmens bendrasis planas ar jo dalis parengtas masteliu M 1:2 000 ir jo sprendiniai atitinka šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Taigi projektu siūloma nustatyti naują sąlygą (ribojimą) žemės sklypų naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimui, nes pagal galiojantį keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, aukščiau nurodytoms reikmėms žemės sklypo naudojimo paskirtis ir
(ar) būdas gali būti keičiami pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir
(ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei jis parengtas masteliais M 1:2 000
įstatymo įsigaliojimo, t. y., pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2018-05-02
2(20) 3(6)
dalies 3 punkto nuostatos nėra aiškios dėl jose siūlomos naujos, keičiamame įstatyme neapibrėžtos sąvokos „teritorijų tvarkymo reglamentas“. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra atskleisti šių projektu siūlomų įstatymo nuostatų tikslai. Pritarti 5.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
po oficialaus paskelbimo Teisė aktų registre. Atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatos yra susijusios su teisės statyti įgyvendinimo sąlygų pakeitimais, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 d., tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
straipsnio 2 ir 3 dalis Vyriausybė ir Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką teritorijų planavimo srityje, siūlytina dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teritorijų planavimu. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
departamento pastabas, į tai, kad projektas nederintas nei su Žemės ūkio, nei su Aplinkos ministerijomis, į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas nesuderintas su Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymo nuostatomis bei į tai, kad Aplinkos ministerija planuoja 2019 m. parengti platesnės apimties Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimą, nustatantį konkrečius atvejus ir sąlygas (nesietinas vien su dokumento masteliu), kai privaloma rengti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, siūlyti pagrindiniam Komitetui projektą atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – , susilaikė – . 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Salamakinas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)