Lyginamasis projekto variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos 1.
Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir
(ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, ar kitokio atlygio, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant (išskyrus pajamas ir atvejus, nustatytus šio įstatymo 11 straipsnyje):
1) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą;
priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje, nustatyti teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjimą;
įstatymuose, reglamentuojančiuose valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mokėjimą;
dalyse nurodytiems asmenims;
nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, už kompensacijas, mokamas pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį, ar už prastovos laiką;
slaptajam dalyviui, su kuriuo sudaryta rašytinė slapto bendradarbiavimo sutartis, kriminalinės žvalgybos subjektų pagrindinių institucijų vadovų nustatyta tvarka;
institucijos arba užsienio valstybių institucijos, jeigu nuo jų nebuvo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, pagal kuriuos šios išmokos mokamos;
bendrijų nariai, apskaičiuotas pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą;
vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis.
Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir
(ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, ar kitokio atlygio, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant (išskyrus pajamas ir atvejus, nustatytus šio įstatymo 11 straipsnyje):
1) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą;
priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje, nustatyti teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjimą;
įstatymuose, reglamentuojančiuose valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mokėjimą;
dalyse nurodytiems asmenims;
nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, už kompensacijas, mokamas pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį, ar už prastovos laiką;
slaptajam dalyviui, su kuriuo sudaryta rašytinė slapto bendradarbiavimo sutartis, kriminalinės žvalgybos subjektų pagrindinių institucijų vadovų nustatyta tvarka;
institucijos arba užsienio valstybių institucijos, jeigu nuo jų nebuvo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, pagal kuriuos šios išmokos mokamos;
bendrijų nariai, apskaičiuotas pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą;
vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis. 2.
straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto 50 procentų atlygio pagal sudarytas sutartis. 3.
skaičiuojamos taip:
bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 50 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos; Individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, jeigu socialinio draudimo įmokas už šiuos asmenis yra sumokėjusi individuali įmonė ar mažoji bendrija, ar tikroji ūkinė bendrija, ar komanditinė ūkinė bendrija arba jie yra sumokėję įmokas kaip asmenys, 2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, arba jie yra asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnyje, jie yra laisvės atėmimo vietose ar jiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose arba jiems yra paskirtos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, su socialinio draudimo santykiais susijusios (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, Šveicarijos Konfederacijoje ar šalyje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo, arba jeigu individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys ar ūkinės bendrijos narys yra ne vyresnis kaip 29 metų (taikoma už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, kai asmeniui sukanka 29 metai).
Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip:
bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 50 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos; Individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, jeigu socialinio draudimo įmokas už šiuos asmenis yra sumokėjusi individuali įmonė ar mažoji bendrija, ar tikroji ūkinė bendrija, ar komanditinė ūkinė bendrija arba jie yra sumokėję įmokas kaip asmenys, 2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, arba jie yra asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnyje, jie yra laisvės atėmimo vietose ar jiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose arba jiems yra paskirtos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, su socialinio draudimo santykiais susijusios (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, Šveicarijos Konfederacijoje ar šalyje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo, arba jeigu individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys ar ūkinės bendrijos narys yra ne vyresnis kaip 29 metų (taikoma už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, kai asmeniui sukanka 29 metai). Individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kalendoriniais metais individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams išsiimama individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip Vyriausybės patvirtinta 1,2 dydžio minimalioji mėnesinė alga.
Tuo atveju, jeigu asmuo yra individualios įmonės savininkas ir mažosios bendrijos narys, ir (ar) ūkinės bendrijos tikrasis narys arba kelių mažųjų bendrijų ar ūkinių bendrijų tikrasis narys, socialinio draudimo įmokas nuo 1,2 dydžio minimaliosios mėnesinės algos apskaičiuoja draudėjas, kuris yra įregistruotas anksčiausiai. Šios nuostatos netaikomos, jeigu individuali įmonė, mažoji bendrija ar ūkinė bendrija turi bankrutuojančios arba bankrutavusios statusą, veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 50 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma.
Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 1216 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme. 4. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo 1,2 dydžio minimaliosios mėnesinės algos. 5. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų (išskyrus ūkininkus ir jų partnerius, šeimynų dalyvius) socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 28 VDU suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 147 VDU suma. 6. Socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo socialinio draudimo įmokų bazės, nustatytos proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui, kai individualios įmonės, mažosios bendrijos, ūkinės bendrijos ar savarankiškai dirbantys asmenys vykdė veiklą ne visus mokestinius metus. 7. Asmenys, kurie vienu metu dirba pagal darbo sutartį ar savarankiškai Lietuvos Respublikoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, kurioje taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, dirba savarankiškai, kai negalima nustatyti savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšies, yra priskiriami prie asmenų, vykdančių individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiamų šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu.
Savarankiškos veiklos rūšis gali būti pakeista, jeigu asmuo įrodo, kad jo savarankiška veikla užsienio valstybėje priskirtina kitai savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšiai. 8. Savarankiškai dirbančių asmenų, kurių duomenys apie jų savarankiškos veiklos pajamas pasibaigus metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai terminui nėra pateikti Fondo administravimo įstaigoms, 7. Draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 16 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Fondo administravimo įstaigoms gavus duomenis apie savarankiškai dirbančių asmenų pajamas, šių asmenų socialinio draudimo įmokų bazė perskaičiuojama atsižvelgiant į įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4, 5 dalis;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai). 8.
8Ne visą darbo laiką pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui ar tarnautojui,
nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 ar 2 dalyse, kuriam priskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga dėl to, kad jis nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos, motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir 6 dalių nuostatas. 2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, ūkininkai ir jų partneriai Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus šeimynų dalyvius ir asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis neįskaitomas į socialinio draudimo stažą ir tuo laikotarpiu jie nėra laikomi apdraustais socialiniu draudimu), jeigu šie asmenys:“. 2. Papildyti
draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sutampančiomis socialinio draudimo rūšimis nuo sumos, ne mažesnės kaip 1,2 dydžio minimalioji mėnesinė alga;
taip: „3. Ūkininkai ir jų partneriai, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis neįskaitomas į socialinio draudimo stažą ir tuo laikotarpiu jie nėra laikomi apdraustais socialiniu draudimu), jeigu šie asmenys yra ne vyresni kaip 29 metų (taikoma už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, kai asmeniui sukanka 29 metai).
Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios socialinio draudimo įmokų gali nemokėti. Pirmosios veiklos pradžia laikoma diena, kurią po 2018 m. sausio 1 d. asmuo pirmą kartą tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu. Šios dalies nuostata taikoma ir asmenims, kurie po 2018 m. sausio 1 d. per ne mažesnį kaip dešimties metų laikotarpį nebuvo savarankiškai dirbančiais asmenimis.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Valius Ąžuolas
DĖL
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje numatyta, jog Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje taip pat numatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcija numato, kad asmenys, gaunantys pajamas tiek iš darbo santykių ar kitų veiklos formų, tiek iš savarankiškai vykdomos veiklos yra apmokestinami dvigubai ir privalo mokėti socialinio draudimo įmokas tiek už savarankiškai vykdomą veiklą, tiek ir už veiklą vykdomą darbo santykių pagrindu. Toks įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas yra neproporcingas, iškreipiantis darbo rinką, nepagrįstai ribojantis asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, neskatinantis verslumo. Dėl įstatymu asmenims, vykdantiems veiklą savarankiškai, sukuriamos nepagrįstai didelės mokestinės naštos mokant socialinio draudimo įmokas, negali išsilaikyti smulkusis verslas, didinama
„šešėlinė“ ekonomika, yra iškreipiama darbo rinka, nėra skatinamas verslumas,
ūkinės veiklos iniciatyva. Siekiant užtikrinti ūkinės veiklos laisvę, sumažinti „šešėlinę“ ekonomiką ir nustatyti proporcingą savarankiškai veiklą vykdančių asmenų apmokestinimą, įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad savarankiškai veiklą vykdantys asmenys socialinio draudimo įmokų galėtų nemokėti tuo atveju, kai tokie asmenys yra draudžiami socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sutampančiomis socialinio draudimo rūšimis nuo sumos, ne mažesnės kaip 1,2 dydžio minimalioji mėnesinė alga.
Pirminiai projekto iniciatoriai ir rengėjai – Seimo nariai Andrius Palionis ir Valius Ąžuolas. 2. Projekto tikslai ir uždaviniai Projekto tikslas – užtikrinti ūkinės veiklos laisvę, sumažinti „šešėlinę“ ekonomiką ir nustatyti proporcingą savarankiškai veiklą vykdančių asmenų apmokestinimą. Projekto uždaviniai – įstatyme numatyti, kad savarankiškai veiklą vykdantys asmenys socialinio draudimo įmokų galėtų nemokėti tuo atveju, kai tokie asmenys yra draudžiami socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sutampančiomis socialinio draudimo rūšimis nuo sumos, ne mažesnės kaip 1,2 dydžio minimalioji mėnesinė alga. 3. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija numato, kad asmenys, gaunantys pajamas tiek iš darbo santykių ar kitų veiklos formų, tiek iš savarankiškai vykdomos veiklos yra apmokestinami dvigubai ir privalo mokėti socialinio draudimo įmokas tiek už savarankiškai vykdomą veiklą, tiek ir už veiklą vykdomą darbo santykių ar kitu pagrindu. 4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos Projektu siūloma numatyti, kad savarankiškai veiklą vykdantys asmenys socialinio draudimo įmokų galėtų nemokėti tuo atveju, kai tokie asmenys yra draudžiami socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sutampančiomis socialinio draudimo rūšimis nuo sumos, ne mažesnės kaip 1,2 dydžio minimalioji mėnesinė alga. 5.
reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei ES teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms Projekto įgyvendinimas sumažins surenkamas biudžeto lėšas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Projekto rengėjai Įstatymo projektą rengė Seimo nariai Andrius Palionis ir Valius Ąžuolas. 15. Projekto reikšminiai žodžiai
„Socialinio draudimo įmoką“, „vartojimo savarankiškai veiklą
vykdantis asmuo“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Valius Ąžuolas
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2019-03-27
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, J. Eimontas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-23 1,2 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 ir 11 straipsnių pakeitimus reikėtų tikslinti. Iš įstatymo projekto ir jo lyginamojo varianto turinio neaišku, kaip siūloma pakeisti galiojantį teisinį reguliavimą, nes dauguma įstatymo projekte teikiamų nuostatų, kurios suformuluotos kaip naujos normos ir įstatymo projekto lyginamajame variante atspindėtos kaip naujai siūlomos normos, yra priimtos ir galioja. Įvertinta. Siūloma įstatymo projektą atmesti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-23 2.
Įstatymo projekte nėra nurodytos kai kurios formuluotės, kurios galioja, o jų pakeitimai neatspindėti įstatymo projekto lyginamajame variante (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte prieš žodžius „Darbo kodekse“ neįrašyti žodžiai „Lietuvos Respublikos“, netikslios šios dalies 2 ir 3 punktų formuluotės). Įvertinta. Siūloma įstatymo projektą atmesti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektas tobulintinas teisės technikos požiūriu atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus. Įvertinta. Siūloma įstatymo projektą atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-08-01 nutarimas Nr. 748 * Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1991 dėl toliau nurodytos priežasties.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pristatydama siūlymus dėl mokesčių sistemos struktūros tobulinimo ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimo, 2017 metais Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo pasiūlyta įteisinti maksimaliai vienodas savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo sąlygas, suvienodintas šių asmenų gaunamų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, bazes bei nustatyti socialinio draudimo įmokų
„atostogas“ savarankišką individualią veiklą pradedantiems asmenims. Lietuvos
Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 3, 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-823, Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikti pasiūlymai įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad pakeistoji savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka galioja trumpiau nei vienus metus, o socialinio draudimo įmokos už
šią tvarką šiuo metu neracionalu ir teisiniu požiūriu ydinga (dėl teisinio reguliavimo stabilumo užtikrinimo bei priimtų teisės aktų poveikio stebėsenos). Tik praėjus vieniems–dvejiems metams po naujų įstatymo nuostatų įsigaliojimo, būtų galima spręsti, ar reikia tikslinti atitinkamas nuostatas. Pritarti. Žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-08-01 d. nutarime Nr.
argumentus, pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą XIIIP-1991 atmesti. Pritarti. Žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte. 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIIIP-1991 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-08-01 d. nutarime Nr. 748 pateiktus argumentus, tarp jų, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. jau galioja socialinio draudimo įmokų ,,atostogos“ savarankišką individualią veiklą pradedantiems asmenims, taip pat jau yra nustatyti ir atvejai, kada savarankiškai dirbantys asmenys gali nemokėti socialinio draudimo įmokų. Be to, 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimo pakeitimai (socialinio draudimo įmokų bazės, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų tarifų ir kt.), susiję su mokesčių ir pensijų sistemos pertvarka, todėl projekto Nr. XIIIP-1991 nuostatos neatitinka jau įtvirtintų socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir mokėjimo principų. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-11-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis
Glaveckas, Vytautas Kamblevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-23 1,2 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 ir 11 straipsnių pakeitimus reikėtų tikslinti. Iš įstatymo projekto ir jo lyginamojo varianto turinio neaišku, kaip siūloma pakeisti galiojantį teisinį reguliavimą, nes dauguma įstatymo projekte teikiamų nuostatų, kurios suformuluotos kaip naujos normos ir įstatymo projekto lyginamajame variante atspindėtos kaip naujai siūlomos normos, yra priimtos ir galioja. Atsižvelgti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 2.
galioja, o jų pakeitimai neatspindėti įstatymo projekto lyginamajame variante (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte prieš žodžius
„Darbo kodekse“ neįrašyti žodžiai „Lietuvos Respublikos“, netikslios šios
dalies 2 ir 3 punktų formuluotės). Atsižvelgti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 3. Įstatymo projektas tobulintinas teisės technikos požiūriu atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus.0404 Atsižvelgti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-08-01 d. nutarimas Nr. 748 Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1991 dėl toliau nurodytos priežasties.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pristatydama siūlymus dėl mokesčių sistemos struktūros tobulinimo ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimo, 2017 metais Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo pasiūlyta įteisinti maksimaliai vienodas savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo sąlygas, suvienodintas šių asmenų gaunamų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, bazes bei nustatyti socialinio draudimo įmokų „atostogas“ savarankišką individualią veiklą pradedantiems asmenims. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 3, 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-823, Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikti pasiūlymai įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad pakeistoji savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka galioja trumpiau nei vienus metus, o socialinio draudimo įmokos už 2018 metus turi būti sumokėtos iki
ir teisiniu požiūriu ydinga (dėl teisinio reguliavimo stabilumo užtikrinimo bei priimtų teisės aktų poveikio stebėsenos). Tik praėjus vieniems–dvejiems metams po naujų įstatymo nuostatų įsigaliojimo, būtų galima spręsti, ar reikia tikslinti atitinkamas nuostatas. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-08-01 d. nutarime Nr. 748 pateiktus argumentus, pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą XIIIP-1991 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: už –9, prieš –0, susilaikė –0. V. Ąžuolas balsavime nedalyvavo. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Rinkevičius. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė