Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) nėra savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus asmenį, vykdantį šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą veiklą pagal paslaugų kvitus teikiant
žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, asmenį, kuris yra užimtas šio įstatymo 7 straipsnio 3–7 punktuose nurodytomis veiklomis, asmenį, kuris yra individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kuri laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys arba Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir asmenį, įregistravusį ūkinius gyvūnus, kuris neturi ūkininko statuso ar nėra ūkininko partneris arba nėra įregistravęs žemės ūkio valdos ar nėra žemės ūkio valdos partneris, asmenį, vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus.“
Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) nėra savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus asmenį, vykdantį šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą veiklą pagal paslaugų kvitus teikiant
žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, asmenį, kuris yra užimtas šio įstatymo 7 straipsnio 3–7 punktuose nurodytomis veiklomis, asmenį, kuris yra individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kuri laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys arba Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir asmenį, įregistravusį ūkinius gyvūnus, kuris neturi ūkininko statuso ar nėra ūkininko partneris arba nėra įregistravęs žemės ūkio valdos ar nėra žemės ūkio valdos partneris, asmenį, vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus.“
Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) bedarbis įregistruoja ūkininko ūkį Ūkininkų ūkių registre ar tampa ūkininko partneriu arba įregistruoja žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ar tampa žemės ūkio valdos partneriu;, išskyrus bedarbius, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus.“
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai Algirdas Butkevičius Rimantė Šalaševičiūtė
Projekto Nr. XIIIP-1987(2) lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) nėra savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus asmenį, vykdantį šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą veiklą pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, asmenį, kuris yra užimtas šio įstatymo 7 straipsnio 3–7 punktuose nurodytomis veiklomis, asmenį, kuris yra individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kuri laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys ar tikrosios ūkinės bendrijos, ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys arba Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir ūkinius gyvūnus įregistravusį asmenį, kuris neturi ūkininko statuso ar nėra ūkininko partneris arba nėra įregistravęs žemės ūkio valdos ar nėra žemės ūkio valdos partneris; asmenį, vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus;“. 2 straipsnis.
Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) bedarbis įregistruoja ūkininko ūkį Ūkininkų ūkių registre ar tampa ūkininko partneriu arba įregistruoja žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ar tampa žemės ūkio valdos partneriu;, išskyrus bedarbius, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
ir darbo ministras, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Bendraujant su gyventojais, savivaldybių seniūnais buvo gauti paklausimai, nusiskundimai dėl tokių atvejų, kai asmenys, turėdami žemės ūkio valdą, pagal reikalavimus ją prižiūri, tačiau nevykdo jokios veiklos, negauna pajamų arba gauna sąnaudų nepadengiančias pajamas, jie dirba ir yra draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, tačiau, pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, netekus darbo, neturi galimybės būti bedarbiais, dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar užimtumo didinimo programose ir gauti nedarbo socialinio draudimo išmokas. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Užimtumo įstatymo nuostatomis, bedarbio statusas nesuteikiamas arba panaikinamas visiems, be išimties, fiziniams asmenims, kurie yra įregistravę žemės ūkio valdą, ūkininko ūkį ar ūkinius gyvūnus arba tapę ūkininko partneriu ar žemės ūkio valdos partneriu, t. y. vykdo individualią žemės ūkio veiklą, neatsižvelgiant į tai, ar iš šios veiklos gaunamos pajamos (jei tokių gaunama) padengia sąnaudas ir užtikrina bent minimalų pragyvenimo lygį. Įstatymo projekto tikslas – siekiant padėti integruotis į darbo rinką individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, kurie iš šios veiklos gauna labai mažas pajamas, siūloma patikslinti bedarbio statuso suteikimo sąlygas, kad nebūtų ribojama galimybė bedarbio statusą įgyti individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio dydis sudaro mažiau nei 4 ekonominio dydžio vienetus (EDV).
Pakeitus bedarbio statuso suteikimo sąlygas, būtų užtikrintas darbo ir pajamų netekusių asmenų užimtumo rėmimas, mažinama socialinė atskirtis ir didinamos darbo ieškančių asmenų užimtumo galimybės, taip pat atsirastų galimybė kompensuoti nedarbo socialiniu draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautas pajamas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Lietuvos Respublikos Seimo nariai Algirdas Butkevičius ir Rimantė Šalaševičiūtė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 22 straipsnio nuostatomis, bedarbis yra asmuo, kuris atitinka visas šiame straipsnyje nustatytas sąlygas ir viena iš jų – asmuo nėra savarankiškai dirbantis asmuo, tarp jų, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 5 ir 6 straipsnių nuostatomis, ir asmenys, vykdantys individualią žemės ūkio veiklą, todėl jiems bedarbio statusas nėra suteikiamas.
Atitinkamai viena iš bedarbio statuso panaikinimo aplinkybių yra Užimtumo įstatymo
statusas panaikinamas, kai „bedarbis įregistruoja ūkininko ūkį Ūkininkų ūkių registre ar tampa ūkininko partneriu arba įregistruoja žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ar tampa žemės ūkio valdos partneriu.“ Užimtumo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad individuali žemės ūkio veikla – tai veikla, kurią vykdo fizinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs žemės ūkio valdą, ūkininko ūkį ar ūkinius gyvūnus arba tapęs ūkininko partneriu ar žemės ūkio valdos partneriu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymu Nr. VIII-1159 ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Ūkininko statusą fizinis asmuo įgyja nuo ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkių registre, o netenka nuo ūkio išregistravimo iš Ūkininkų ūkių registro. Visi žemės ūkio ar alternatyviąja veikla užsiimantys fiziniai ir juridiniai asmenys, pretenduojantys gauti Europos Sąjungos bei valstybės paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, privalo įregistruoti žemės ūkio valdą Registre. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma pakeisti bedarbio statuso suteikimo sąlygas individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio
ūkio valdos ar ūkio EDV apskaičiuojamas valdoms, ūkiams ir ūkinius gyvūnus įregistravusių subjektų ūkiams, apskaičiuojamas vieną kartą per metus už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio
valdos ar ūkio EDV apskaičiuojamas atsižvelgiant į žemės ūkio valdos ar ūkio žemės ūkio produkcijos rūšių bendrąjį standartinį gamybinį pelną (SGP) ir pajamas iš paslaugų žemės ūkiui teikimo. Mokesčių tikslais žemės ūkio valdos ar ūkininkų ūkiai grupuojami pagal žemės ūkio valdos ar ūkio bendrąjį SGP ir EDV, nuo kurio dydžio priklauso žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų sveikatos draudimo įmokų tarifas ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo privalomumas. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 straipsnio
žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis“ yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir privalo mokėti įmokas, atsižvelgiant į tai, kad šie asmenys laikomi gaunančiais pelną savarankiškai dirbančiais asmenimis, atitinkamai bedarbio statuso suteikimui pasirinktas dydis – mažiau nei 4 EDV.
Priėmus siūlomą įstatymo projektą, laukiamas teigiamas rezultatas, užtikrinamas darbo ir pajamų netekusių asmenų užimtumo rėmimas, mažinama socialinė atskirtis ir didinamos jų užimtumo galimybės. Be to, mažinama skurdo rizika ir užtikrinamos galimybės darbo netekusiems asmenims gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma, atvirkščiai, siūlomas teisinis reguliavimas prisidėtų prie socialinės atskirties mažinimo ir užimtumo didinimo. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojama naujai apibrėžtų sąvokų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro duomenimis 2018 metų sausio 1 d. įregistruota 80,3 tūkst. asmenų, įregistravusių žemės ūkio valdą (išskyrus pensinio amžiaus), kurios ekonominis dydis mažesnis nei 4 EDV ir 26,4 tūkst. asmenų (išskyrus pensinio amžiaus) pateikusių informaciją Ūkininko ūkio ar Gyvulių registruose, kurių ūkio ekonominis dydis mažesnis nei
valdybos duomenimis 43 proc. arba 45,9 tūkst. žemės ūkio valdą ar ūkį, kurių ekonominis dydis mažesnis nei 4 EDV, įregistravusių asmenų yra dirbantys pagal darbo sutartis arba yra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektai.
Įvertinus tai, kad darbo biržoje registruojasi ir nedarbo socialinio draudimo išmokas gauna apie 10 proc. visų dirbančių asmenų, daroma prielaida, kad apie 4,6 tūkst. netekę darbo galėtų kreiptis dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimo, kuriai išmokėti papildomai reikėtų iki 5,3 mln. eurų, atsižvelgiant į tai, kad vidutinė išmokos suma yra 279,1 eurų, o vidutinė mokėjimo trukmė - 4,1 mėn. 13. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą konsultuotasi su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistais. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis. Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Algirdas Butkevičius Rimantė Šalaševičiūtė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti, kad bedarbiu būtų laikomas ir asmuo, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, projektu siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo galiojančioje redakcijoje esančios nuostatos, kad bedarbiu laikomas ir asmuo, įregistravęs ūkinius gyvūnus, kuris neturi ūkininko statuso ar nėra ūkininko partneris arba nėra įregistravęs žemės ūkio valdos ar nėra žemės ūkio valdos partneris. Pažymėtina, kad atsisakius šios nuostatos, atsirastų teisinis neaiškumas, kaip turėtų būti traktuojami tie asmenys, kurie būtų įregistravę ūkinius gyvūnus, tačiau nevykdytų individualios žemės ūkio veiklos, todėl svarstytina, ar tokiu atveju būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti tikslai. Antra, vadovaujantis Žemės ūkio valdos ar ūkio bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais, apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
3D-1106 „Dėl Žemės ūkio valdos ar ūkio bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais, apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 punkto trečia pastraipa, žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis (toliau – ekonominis dydis) – dydis, nustatomas bendrąjį standartinį gamybinį pelną padalijus iš ekonominio dydžio vieneto (toliau – EDV), kuris lygus 1200 Eur. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, 4 EDV būtų tuomet, jei žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis būtų ne didesnis nei 4800 Eur. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Tvarkos aprašo 1 priedu, 4 EDV nesiekiantis ūkis būtų, pvz.: turintis iki 11 melžiamų karvių, arba iki 32 mėsinių galvijų, arba auginantis iki 17 ha kviečių, arba auginantis iki 6 ha bulvių, arba per vienerius metus būtų gavęs pajamų iš paslaugų žemės ūkio teikimui už ne didesnę nei 8687 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos, suteikiančios bedarbio statusą asmeniui, vykdančiam individualią žemės ūkio veiklą, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra iki 4 EDV, nepažeistų užimtumo rėmimo sistemos pagrindų, tikslų, uždavinių ir tokiu būdu būtų užtikrintas efektyvus valstybės biudžeto lėšų naudojimas. Trečia, vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr.
3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“, įregistravus žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, asmuo įgytų teisę teikti paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką išmokoms gauti. Tokiu atveju, asmuo turėtų teisę gauti ne tik nedarbo socialinio draudimo išmoką, bet ir tiesiogines išmokas iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokiu teisiniu reguliavimu būtų užtikrintas efektyvus valstybės biudžeto lėšų naudojimas. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas papildomai pareikalautų iki 5,3 mln. Eurų valstybės biudžeto lėtų. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra valstybės biudžeto planuotoja ir vykdytoja, vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manome, kad turi būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. gruodžio 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 13, 16, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 39-1, 40, 41, 42, 44, 45, 47, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-941, kuriuo taip pat kaip ir projektu buvo pakeistas keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir kurio nuostatos įsigalios 2018 m. spalio 1 d.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas bei jų įsigaliojimą reikėtų suderinti su minėtu įstatymu. 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos „Respublikos Prezidentas“ rašytinos mažosiomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
DĖL Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.: XIIIP-1987 2019-03-13
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas, Remigijus Žemaitaitis; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Rolandas Juknevičius, Augustė Matulevičienė, l. e. p. padėjėja Renata Činskienė; Seimo narys Algirdas Butkevičius, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir viceministras Darius Liutikas bei ministro patarėjas Jonas Pupius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus patarėja Milda Kojelienė, Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šalčininkų biuro inžinierius konsultantas Genrik Kolendo, žurnalo „Mano ūkis“ reklamų redaktorė Asta Laukaitienė ir fotografas Aleksandras Juozapaitis, korespondentė Irma Dubovičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, 2019-04-25. 1
straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti, kad bedarbiu būtų laikomas ir asmuo, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais.
Pirma, projektu siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo galiojančioje redakcijoje esančios nuostatos, kad bedarbiu laikomas ir asmuo, įregistravęs ūkinius gyvūnus, kuris neturi ūkininko statuso ar nėra ūkininko partneris arba nėra įregistravęs žemės ūkio valdos ar nėra žemės ūkio valdos partneris. Pažymėtina, kad atsisakius šios nuostatos, atsirastų teisinis neaiškumas, kaip turėtų būti traktuojami tie asmenys, kurie būtų įregistravę ūkinius gyvūnus, tačiau nevykdytų individualios žemės ūkio veiklos, todėl svarstytina, ar tokiu atveju būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti tikslai. Antra, vadovaujantis Žemės ūkio valdos ar ūkio bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais, apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-1106 „Dėl Žemės ūkio valdos ar ūkio bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais, apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 punkto trečia pastraipa, žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis (toliau – ekonominis dydis) – dydis, nustatomas bendrąjį standartinį gamybinį pelną padalijus iš ekonominio dydžio vieneto (toliau – EDV), kuris lygus 1200 Eur. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, 4 EDV būtų tuomet, jei žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis būtų ne didesnis nei
nesiekiantis ūkis būtų, pvz.: turintis iki 11 melžiamų karvių, arba iki 32 mėsinių galvijų, arba auginantis iki 17 ha kviečių, arba auginantis iki 6 ha bulvių, arba per vienerius metus būtų gavęs pajamų iš paslaugų žemės ūkio teikimui už ne didesnę nei 8687 Eur sumą.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos, suteikiančios bedarbio statusą asmeniui, vykdančiam individualią žemės ūkio veiklą, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra iki 4 EDV, nepažeistų užimtumo rėmimo sistemos pagrindų, tikslų, uždavinių ir tokiu būdu būtų užtikrintas efektyvus valstybės biudžeto lėšų naudojimas. Trečia, vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“, įregistravus žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, asmuo įgytų teisę teikti paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką išmokoms gauti. Tokiu atveju, asmuo turėtų teisę gauti ne tik nedarbo socialinio draudimo išmoką, bet ir tiesiogines išmokas iš Europos
reguliavimu būtų užtikrintas efektyvus valstybės biudžeto lėšų naudojimas. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, 2019-04-25. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas papildomai pareikalautų iki 5,3 mln. Eurų valstybės biudžeto lėtų.
Eurų valstybės biudžeto lėtų. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra valstybės biudžeto planuotoja ir vykdytoja, vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manome, kad turi būti gauta
reguliavimo. Pritarti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, 2019-04-25. 3. Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. gruodžio 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 13, 16, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 39-1, 40, 41, 42, 44, 45, 47, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-941, kuriuo taip pat kaip ir projektu buvo pakeistas keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir kurio nuostatos įsigalios 2018 m. spalio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas bei jų įsigaliojimą reikėtų suderinti su minėtu įstatymu. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, 2019-04-25. 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos „Respublikos Prezidentas“ rašytinos mažosiomis raidėmis. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, 2019-01-23.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. SV-S-739 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.8 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1987 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į šį pasiūlymą:
projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 ir 24 straipsnius, nustatant galimybę bedarbio statusą suteikti asmenims, vykdantiems individualią žemės ūkio veiklą, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus (toliau – EDV).
Kadangi apskaičiuotas 4 EDV žemės ūkio valdos ar ūkio metinis standartinis gamybinis pelnas yra 4 800 Eur, siekiant nepažeisti užimtumo rėmimo sistemos pagrindų ir užtikrinti efektyvų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimą, taip pat įvertinus tai, kad 2 EDV žemės ūkio valdos ar ūkio apskaičiuotas metinis standartinis gamybinis pelnas yra 2 400 Eur, o vieno mėnesio standartinis gamybinis pelnas (200 Eur) yra mažesnis už minimalių vartojimo poreikių dydį (251 Eur), apskaičiuotą 2019 metams pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą, tikslinga pakeisti siūlomą EDV ribą ir Įstatymo projekte nustatyti, kad bedarbio statusas būtų suteikiamas asmenims, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 2 EDV. Pritarti iš dalies Iš esmės pritariama, tačiau siūloma palikti 4 EDV dydį. 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, 2019-01-23. 2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad, preliminariais Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, Įstatymo projektui įgyvendinti metams papildomai reikėtų apie 6 mln. Eur, o Įstatymo projekto nuostatomis pasinaudotų apie 5,3 tūkst. asmenų.
Pritarti iš dalies Iš esmės pritariama, tačiau siūloma palikti 4 EDV dydį. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1987, tačiau siūlyti pagrindiniam Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Seimo Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: nustatyti, kad žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus būtų nustatomas iš vidurkio gauto iš paskutinių dvejų metų. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Aurimas Gaidžiūnas ir Juozas Baublys. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius
2019-05-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja,
patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Radišauskienė
Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė, J. Čičiurkienė – Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės patarėja; J. Jurevičiūtė – Seimo Pirmininko patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-02 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamas įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti, kad bedarbiu būtų laikomas ir asmuo, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais.
Pirma, projektu siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo galiojančioje redakcijoje esančios nuostatos, kad bedarbiu laikomas ir asmuo, įregistravęs ūkinius gyvūnus, kuris neturi ūkininko statuso ar nėra ūkininko partneris arba nėra įregistravęs žemės ūkio valdos ar nėra žemės ūkio valdos partneris. Pažymėtina, kad atsisakius šios nuostatos, atsirastų teisinis neaiškumas, kaip turėtų būti traktuojami tie asmenys, kurie būtų įregistravę ūkinius gyvūnus, tačiau nevykdytų individualios žemės ūkio veiklos, todėl svarstytina, ar tokiu atveju būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti tikslai. Antra, vadovaujantis Žemės ūkio valdos ar ūkio bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais, apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-1106 „Dėl Žemės ūkio valdos ar ūkio bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais, apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 punkto trečia pastraipa, žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis (toliau – ekonominis dydis) – dydis, nustatomas bendrąjį standartinį gamybinį pelną padalijus iš ekonominio dydžio vieneto (toliau – EDV), kuris lygus 1200 Eur. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, 4 EDV būtų tuomet, jei žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis būtų ne didesnis nei 4800 Eur. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Tvarkos aprašo 1 priedu, 4 EDV nesiekiantis ūkis būtų, pvz.: turintis iki 11 melžiamų karvių, arba iki 32 mėsinių galvijų, arba auginantis iki 17 ha kviečių, arba auginantis iki 6 ha bulvių, arba per vienerius metus būtų gavęs pajamų iš paslaugų žemės ūkio teikimui už ne didesnę nei 8687 Eur sumą.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos, suteikiančios bedarbio statusą asmeniui, vykdančiam individualią žemės ūkio veiklą, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra iki 4 EDV, nepažeistų užimtumo rėmimo sistemos pagrindų, tikslų, uždavinių ir tokiu būdu būtų užtikrintas efektyvus valstybės biudžeto lėšų naudojimas. Trečia, vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“, įregistravus žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, asmuo įgytų teisę teikti paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką išmokoms gauti. Tokiu atveju, asmuo turėtų teisę gauti ne tik nedarbo socialinio draudimo išmoką, bet ir tiesiogines išmokas iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokiu teisiniu reguliavimu būtų užtikrintas efektyvus valstybės biudžeto lėšų naudojimas. Nepritarti Dėl pirmos pastabos – Užimtumo įstatymo 8 straipsnyje individuali žemės ūkio veikla apibrėžta kaip veikla, kurią vykdo fizinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs žemės ūkio valdą, ūkininko ūkį ar ūkinius gyvūnus arba tapęs ūkininko partneriu ar žemės ūkio valdos partneriu. Todėl ūkinius gyvūnus įregistravę asmenys bus traktuojami, kaip vykdantys individualią žemės ūkio veiklą.
Dėl antros bei trečios pastabų – įstatymo projektu iš esmės siekiama spręsti socialinę problemą. Tai yra padėti integruotis į darbo rinką individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, kurie iš šios veiklos gauna realiai mažas pajamas, ir kurie šiai dienai dažniausiai dirba kitą darbą (jei tai yra darbingo amžiaus žmogus) bei moka socialinio draudimo įmokas, tačiau netekus darbo, galimybės įgyti bedarbio statuso neturi arba jis panaikinamas, jei asmuo vykdo individualią žemės ūkio veiklą (pvz., yra įregistravęs žemės ūkio valdą). Todėl svarbu asmenims turėti galimybę registruotis bedarbiais, kuriems galėtų būti organizuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka, nes jie dirbdami buvo draudžiami nedarbo socialiniu draudimu. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Projekto aiškinamajame rašte nurodoma,
kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas papildomai pareikalautų iki 5,3 mln. Eurų valstybės biudžeto lėtų. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra valstybės biudžeto planuotoja ir vykdytoja, vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manome, kad turi būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti LRV išvada gauta (žr. Komiteto išvados 5 dalį). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m.
gruodžio 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr.
XII-2470 13, 16, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 39-1, 40, 41, 42, 44, 45, 47, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-941, kuriuo taip pat kaip ir projektu buvo pakeistas keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir kurio nuostatos įsigalios 2018 m. spalio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas bei jų įsigaliojimą reikėtų suderinti su minėtu įstatymu. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos „Respublikos Prezidentas“ rašytinos mažosiomis raidėmis. Pritarti
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Birutė Sirevičienė, 2018-01-22 (rašto Nr. G-2018-733)22 Dėl Užimtumo rėmimo įstatymo (2016-06-21 Nr. XII-2470) 22 str. pakeitimo. Aš, Birutė Sirevičienė, gyv. Klaipėdoje, dirbanti biudžetinėje įstaigoje, turiu 27 metų darbo stažą. Moku valstybei mokesčius, pagimdžiau ir užauginau 2 vaikus. Nuo 2018-10-01 bus reorganizuojama įstaiga, kurioje dirbu, naikinamos administracijos darbuotojų pareigybės (administracinį darbą atliks centralizuotai – Vilniuje). Darbo patirtis ir įgūdžiai, įgyti 10 metų valstybės tarnyboje – nebereikalingi, nes Klaipėdoje rasti valstybės tarnautojui administracinio darbo nebeįmanoma. Šiais metais man sueis 57-eri metai, amžius sumažina galimybes susirasti darbą. Tikiuosi, kad atleidimo iš darbo atveju, turėsiu teisę į bedarbio statusą ir į nedarbo socialinę išmoką. Tačiau pagal Užimtumo rėmimo įstatymo 22 str. 1 d.
1 d. 2 p. aš neatitinku bedarbio statuso, nes turiu žemės ūkio paskirties 1,07 ha žemės sklypą Šilutės raj. Nedarbo draudimo išmokos negausiu. Žemę nusipirkau 2009 m. su tikslu poilsiui miško apsuptyje, o ne žemės ūkio veiklos vykdymui. Žemės vertė maža, nes smėlingas dirvožemis. Moku mokesčius už žemę. Išvada tokia: kad netekus darbo, turėdama žemės sklypą, prarandu socialines garantijas, nors mokesčius mokėjau 27 metus. Į tokią situaciją patekusių Lietuvos piliečių ne vienas. Lietuvos Respublikos Konstitucija patvirtina teisę į socialinę paramą nedarbo atveju:
Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Prašymas: pasvarstyti ar kiekvienas Lietuvos pilietis, turintis žemės ūkio paskirties sklypą vos 1 ha, gauna pajamų iš jo ir gali išgyventi? Ar mokėti mokesčiai nesuteikia teisės į socialines garantijas netekus darbo? Kaimo žmonės priversti parduoti savo žemės sklypus stambiems žemvaldžiams – tokie netobuli įstatymai yra naudingi kažkam, tik ne eiliniams Lietuvos piliečiams. Atsižvelgti Komitete pritarta Užimtumo įstatymo pakeitimams (žr. įstatymo projektą Nr. XIIIP-1987(2) ir komiteto išvadas). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (nutarimas Nr. 42 dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1987, TAR, 2019-01-24) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr.
SV-S-739 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.8 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1987 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į šį pasiūlymą:
Respublikos užimtumo įstatymo 22 ir 24 straipsnius, nustatant galimybę bedarbio statusą suteikti asmenims, vykdantiems individualią žemės ūkio veiklą, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus (toliau – EDV).
Kadangi apskaičiuotas 4 EDV žemės ūkio valdos ar ūkio metinis standartinis gamybinis pelnas yra 4 800 Eur, siekiant nepažeisti užimtumo rėmimo sistemos pagrindų ir užtikrinti efektyvų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimą, taip pat įvertinus tai, kad 2 EDV žemės ūkio valdos ar ūkio apskaičiuotas metinis standartinis gamybinis pelnas yra 2 400 Eur, o vieno mėnesio standartinis gamybinis pelnas (200 Eur) yra mažesnis už minimalių vartojimo poreikių dydį (251 Eur), apskaičiuotą 2019 metams pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą, tikslinga pakeisti siūlomą EDV ribą ir Įstatymo projekte nustatyti, kad bedarbio statusas būtų suteikiamas asmenims, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 2 EDV. 2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad, preliminariais Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, Įstatymo projektui įgyvendinti metams papildomai reikėtų apie 6 mln. Eur, o Įstatymo projekto nuostatomis pasinaudotų apie 5,3 tūkst. asmenų. Pritarti iš dalies Komitete nepritarta Vyriausybės siūlymui dėl ekonominio dydžio vienetų sumažinimo ir siūloma palikti projekto iniciatorių pateiktus 4 ekonominio dydžio vienetus (EDV).
Šiam projektui svarstyti paskirtas papildomas Kaimų reikalų komitetas taip pat pritarė 4 EDV. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2019-03-13 Sprendimas: Iš esmės pritarti Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1987, tačiau siūlyti pagrindiniam Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Seimo Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus. Pasiūlymai: nustatyti, kad žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus būtų nustatomas iš vidurkio gauto iš paskutinių dvejų metų. Pritarti iš dalies Komitete pritarta Kaimo reikalų komiteto sprendimui dėl pritarimo įstatymo projektui bei siūlymui palikti projekto iniciatorių pasiūlytus 4 ekonominio dydžio vienetus, tačiau Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui dėl žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominio dydžio skaičiavimo metodikos pakeitimo siūloma nepritarti, nes esama skaičiavimo metodika, įvertinus ekspertų nuomone, yra tikslesnė, labiau atspindinti tikrąją asmens materialinę padėtį (be to, atsižvelgiant ir į kitus įstatymus, pajamų ir turto deklaracijos paprastai teikiamos bei vertinamos už praėjusių metų mokestinį laikotarpį). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
reikalų ir darbo komitetas (2019-05-08)3 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad iniciatorių pateiktame įstatymo projekte siūloma įstatymo įsigaliojimo data jau praėjusi, o projektui įgyvendintini taip pat būtinos lėšos, be to, reiks pakeisti ir poįstatyminius teisės aktus, siūloma tikslinti įstatymo projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas: įstatymo projekto 3 straipsnį siūloma išdėstyti taip:
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.”
10, prieš – 1, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Juozas Rimkus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė