Lyginamasis variantas
REGISTRACIJOS, PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1436 8 straipsnio PAKEITIMO
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip:
„1. Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į
įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d. įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Zbignev Jedinskij
REGISTRACIJOS, PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1436 8 straipsnio PAKEITIMO įstatymo projekto
dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Projektas parengtas, siekiant išslaptinti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateiktą informaciją ir duomenys apie juos nuo 2019 m. sausio 1 d. Šiandien žmonės dažnai girdi apie politikų, visuomenės veikėjų buvusį galimą bendradarbiavimą su KGB struktūromis, tačiau jokio pagrindimo ar to įrodančių faktų neišgirsta. Esant tokiai situacijai dažnu atveju galima pakenkti žmogaus reputacijai, skleisti apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios patikrinti neįmanoma. Visuomenė turi žinoti, ką Lietuvoje veikė KGB, kas bendradarbiavo su šią organizaciją, būtina paviešinti visus svarbiausius su ta veikla susijusius dokumentus, kaip ta veikla buvo įsiskverbusi ir skverbėsi į įvairias žmogaus gyvenimo sritis. Projektu siekiama užkirsti kelią galimam tų asmenų šantažui ir poveikiui jų sprendimams, kadangi dalis tokių asmenų užėmė ir iki šiol užima aukštas pareigas valstybės valdyme ir teismų struktūrose. Projekto iniciatorius – Seimo narys Zbignev Jedinskij
Projekto tikslas – išslaptinti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateiktą informaciją ir duomenys apie juos nuo 2019 m. sausio 1 d. 3) Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Šiuo metu užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Asmenys bendradarbiavę su KGB, būdami įslaptintais, kai visuomenė apie juos nežino, jie gali būti šantažuojami ne tik vidaus politikų, bet ir iš išorės.
Tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai, ir niekas negali garantuoti, kad jie iki šiol nėra kaimyninės valstybės agentai. 4) Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Priėmus įstatymo projektą būtų paskelbti visi – ir prisipažinę, ir neprisipažinę ir visiems laikams galima būtų užversti gėdingą KGB knygą, kad šia tema daugiau nebūtų manipuliuojama ir spekuliuojama. Ypač – prieš rinkimus. Akivaizdu, kad laiku neišspręstas liustracijos klausimas iki šiol valstybei ir jos piliečiams kelia problemų. Dalis jų taip pat užimančių aukštas pareigas valstybės valdymo struktūrose ir teismų sistemoje gali būti šantažuojami ir išnaudojami tų, kurie turėjo priėjimą prie informacijos archyvų. 5) Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6) Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7) Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą: Nereikia
9) Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10) Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11) Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Nereikia
12) Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Nepareikalaus
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14) Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Projektą parengė LLRA-KŠS frakcijos Seimo narys Zbignev Jedinskij.
paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: ,, išslaptinti“
16) Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia Zbignev Jedinskij
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad teikiamas projektas yra identiškas[1] 2017 m. liepos 26 d. įregistruotam įstatymo projektui Reg. Nr. XIIIP-1004, kuris 2017 m. rugsėjo 21 d. Seimo sprendimu buvo atmestas projekto pateikimo stadijos metu. Atsižvelgiant į tai, Teisės departamentas visa apimtimi laikosi 2017 m. rugpjūčio 2 d. išvadoje projektui Reg. Nr. XIIIP-1004 pateiktų pastabų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Past.
departamento 2017 m. rugpjūčio 2 d. išvados pastabų turiniui esminės įtakos nedaro.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-04-16 Nr. S-2018-2927 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
ĮSTATYMO NR. VIII-1436 8 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP‑1966 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1966 (toliau – Projektas) pažymime, jog atsižvelgdami į tai, kad Projekto nuostatos atkartoja 2017 m. liepos 26 d. įregistruoto įstatymo projekto Nr. XIIIP-1004 nuostatas, laikomės tų pačių pastabų, kurios Europos teisės departamento buvo pateiktos dėl pastarojo projekto. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2019 m. gruodžio 11 d. Nr. 104-P-75
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto nariai Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Gabrielius Landsbergis, Michalas Mackevičius, Dovilė Šakalienė, Audrys Šimas, komiteto biuro vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Pesliakienė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad teikiamas projektas yra identiškas 2017 m. liepos 26 d. įregistruotam įstatymo projektui Reg. Nr. XIIIP-1004, kuris 2017 m. rugsėjo 21 d. Seimo sprendimu buvo atmestas projekto pateikimo stadijos metu. Atsižvelgiant į tai, Teisės departamentas visa apimtimi laikosi 2017 m. rugpjūčio 2 d. išvadoje projektui Reg. Nr. XIIIP-1004 pateiktų pastabų. Pritarti2 Europos teisės departamentas 2018-04-26 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
(toliau – Projektas) pažymime, jog atsižvelgdami į tai, kad Projekto nuostatos atkartoja 2017 m. liepos 26 d. įregistruoto įstatymo projekto Nr. XIIIP-1004 nuostatas, laikomės tų pačių pastabų, kurios Europos teisės departamento buvo pateiktos dėl pastarojo projekto. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Valstybės saugumo departamentas Valstybės saugumo departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS Specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, jskaitos ir prisipažinusių)ų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau - Įstatymo projektas), teikia savo nuomonę. Siūlomas Įstatymo projektas yra ydingas ir, manytina, pažeidžia asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS Specialiosiomis tarnybomis, teises bei teisėtus interesus. Manytina, kad visų pirma, toks Įstatymo projektas pažeidžia asmenų teisėtų lūkesčių principą, nes valstybė yra garantavusi asmenims, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su buvusiomis SSRS slaptosiomis tarnybomis, apsaugą t.y. įslaptindama šių asmenų bendradarbiavimo faktą bei su šiuo faktu susijusius duomenis. Pagal Konstituciją valstybė turi pareigą garantuoti minėtų įsipareigojimų vykdymą ir neatskleisti informacijos, susijusios su tokiu bendradarbiavimo faktu. Įstatymo leidėjas, garantuodamas šią apsaugą, kartu numatė ir atvejus, kada asmuo, slapta bendradarbiavęs su tokiomis tarnybomis, negali tikėtis teisinės apsaugos.
Keičiant teisinį reguliavimą, teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių padėčiai tokie pakeitimai galėtų turėti įtakos, šiuo atveju, asmenims, bendradarbiavusiems su buvusiomis SSRS slaptosiomis tarnybomis, būtų užtikrintos tos garantijos, kurios buvo numatytos ankstesniame teisniame reguliavime nepabloginant jų esamos padėties. Priešingu atveju, valstybė būtų atsakinga už tų teisinių padarinių, kurie galėtų kilti dėl neatsakingo teisinio reglamentavimo įtvirtinimo, pasekmes. Kita vertus, toks teisinis reglamentavimas pažeistų ir teisinio apibrėžtumo (saugumo) principą, kuris reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat jgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. 1990 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė pareiškimą, kuriuo pakvietė “kiekvieną asmenį - buvusį TSRS valstybės saugumo komiteto informuojantį bendradarbį - iki Š.m. kovo 28 d. apsispręsti ir nebeteikti pagalbos TSRS valstybės saugumo komiteto organams. Užtikriname, jog nė vienas asmuo, nepadaręs sunkių nusikaltinų prieš Lietuvos gyventojus ir atsisakęs palaikyti tolesnius ryšius su TSRS VSK, nepatirs nei moralinių, nei teisinių, nei jokių kitokių Lietuvos Respublikos valdžios persekiojimų. Slaptų informatorių sąrašuose esančios pavardės niekada nebus oficialiai skelbiamos ar patvirtinamos, jeigu viešumon iškiltų kokiu kitu būdu. Antra vertus, prisipažinimas ir atgaila būtų vertinami kaip moralinis piliečio ir visuomenės apsivalymas.
Tolesnis Lietuvos gyventojų bendradarbiavimas su TSRS VSK įstaigomis ir jų darbuotojais po š. m. kovo 28 d. bus vertinamas kaip žalinga atstatytos Lietuvos Respublikos interesams veikla ir baudžiama įstatymo nustatyta tvarka.“ 1999 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. VIII-1436
„Dėl asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis
tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos“, kurio 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, per 6 mėnesius nuo „Valstybės žiniose“ Komisijos (Liustracijos) paskelbtos registravimo ir prisipažinimų priėmimo dienos turi atvykti registruotis, savanoriškai raštu prisipažinti Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, atskleisti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su SSRS specialiosiomis tarnybomis“. Minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi prisipažinusiems asmenims buvo numatytos garantijos, kad duomenys apie juos bus įslaptinti ir nebus atskleisti viešai - „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija bei duomenys apie juos yra įslaptinami ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (7 str. 1 d. 20 p.) numato, kad valstybės paslaptį gali sudaryti informacija, kurią esami ar buvę kitų valstybių saugumo ir (ar) žvalgybos tarnybų darbuotojai ar slaptieji bendradarbiai savanoriškai suteikė kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms. Informacijai, kurią asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikė Liustracijos komisijai bei tokių asmenų asmens duomenys buvo įslaptinti, žymimi slaptumo žyma „Slaptai“ 2015 m. birželio 30 d.
Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Įstatymo dėl asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos 8 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo nustatė, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Taigi 2015 m. buvo nustatytas specialus įslaptinimo terminas, kuriuo Lietuvos Valstybė dar kartą prisiėmė įsipareigojimą užtikrinti asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, asmens duomenų bei pateiktos informacijos konfidencialumą ir patvirtino, kad tokios informacijos įslaptinimo tikslingumas nėra išnykęs. Verta pažymėti, kad Liustracijos įstatymo 1 straipsnyje „Įstatymo paskirtis“ nurodyta, kad šiuo įstatymu įgyvendinamos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatos kurti nacionalinio saugumo sistemą, ginančią valstybę ir jos gyventojus, žmogaus ir piliečio teises, laisves bei asmens saugumą, apsaugant nuo užsienio specialiųjų tarnybų poveikio, šantažo ir verbavimo ar bandymo įtraukti į neteisėtą veiklą. Vertinant teisinį šio klausimo reglamentavimą, reikia pažymėti, kad teisinė apsauga yra taikoma tik duomenims, kuriuos prisipažinę asmenys pateikė per Liustracijos įstatyme nustatytą terminą, t.y. per pusmetį nuo 2000 m. sausio 1 d. 1990 m. nebuvo numatyta procedūrų ir teisinių mechanizmų kaip apsaugoti informaciją, kurią asmenys, 1990 m. kovo mėnesį atsiliepę į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kvietimą ir prisipažinę apie savo slapto bendradarbiavimo faktą su TSRS VSK įstaigomis ir jų darbuotojais, pateikė B.
Gajausko vadovaujamai Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje ištirti ar šios komisijos nariams. Dėl šios priežasties su KGB bendradarbiavę asmenys, 1990 m. pateikę jiems žinomą informaciją, 2000 m. turėjo dar kartą prisipažinti, siekiant gauti valstybės garantijas, kad jų duomenys nebus paviešinti. Valstybės saugumo departamento vertinimu, svarbu yra tai, kad asmenys, kurie prisipažino slaptai bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Liustracijos komisijai ir Valstybės saugumo departamentui pateikė ne tik duomenis apie save, bet ir jiems žinomą informaciją apie KGB veiklą Lietuvoje - domėjimosi objektus, KGB darbuotojus ar bendradarbius, su kuriais teko bendrauti, todėl kiekvieno asmens prisipažinimas ir informacijos pateikimas buvo ir yra naudingas tiriant KGB veiklą Lietuvoje. Liustracijos komisija 1296 asmenis pripažino, slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Be to, Rusijos Federacija, jos tarnybos nežino, kurie iš buvusių KGB bendradarbių yra prisipažinę, todėl bet koks mėginimas verbuoti šiuo pagrindu, mėginantiesiems verbuoti kelia pavojų, kad prisipažinęs ir instruktuotas kaip elgtis asmuo kreipsis į Valstybės saugumo departamentą bei pateiks informaciją apie bandymus verbuoti, tokiu būdu būtų atskleisti dabartinės Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų domėjimosi objektai ir darbuotojai, dirbantys prieš Lietuvą. Paviešinus asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis, Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms taptų žinoma, kurie asmenys neprisipažino ir dėl to yra pažeidžiami, gali būti šantažuojami ir verbuojami šiuo pagrindu.
itin didelę žalą Lietuvos valstybės interesams. Pritarti
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras susipažinęs su Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1966 nesutinka su tokiu siūlomu teisiniu reglamentavimu. Šiuo projektu būtų pakirstas piliečių pasitikėjimas valstybe ir jos įsipareigojimas saugoti asmenų prisipažinimą ir jų pateiktus duomenis kaip valstybės paslaptį. 2015-06-30 įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-1911 nustatyta, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Agne Širinskienė Arvydas Nekrošius 2018-06-14 Argumentai: Manytina, kad tik tais atvejais, kai asmuo pradeda eiti valstybės politiko – Prezidento, Vyriausybės, Seimo, Europos Parlamento nario arba mero ar savivaldybės tarybos nario – pareigas, informacija ir duomenys gali būti išslaptinami, taip užtikrinant visuomenės teisę žinoti, kokias sąsajas praeityje su kitų valstybių saugumo tarnybomis yra turėję valstybės politikoje dalyvaujantys asmenys. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 straipsnis.
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip:
„1. Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta
informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d. įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejį, kai šioje dalyje nurodytas asmuo pradeda eiti Prezidento, Vyriausybės, Seimo ar Europos Parlamento nario, mero arba savivaldybės tarybos nario pareigas.“ Nepritarti
svarstomo projekto2 Seimo nariai: Agne Širinskienė Arvydas Nekrošius 2018-06-19 Argumentai: Atsižvelgiant į žemiau nurodytus pasiūlymus yra keistinas ir įstatymo projekto pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8 ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas NR. XIIIP-1966” Nepritarti
svarstomo projekto3 Seimo nariai: Agne Širinskienė
2 Argumentai: Manytina, kad tik tais atvejais, kai asmuo pradeda eiti valstybės politiko – Prezidento, Vyriausybės, Seimo, Europos Parlamento nario arba mero ar savivaldybės tarybos nario – pareigas, yra kandidatai į šias pareigas arba yra teisėjai ar prokurorai, informacija ir duomenys gali būti išslaptinami, taip užtikrinant visuomenės teisę žinoti, kokias sąsajas praeityje su kitų valstybių saugumo tarnybomis yra turėję valstybės politikoje dalyvaujantys asmenys. Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys yra
valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai, merai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas.“ Nepritarti
svarstomo projekto4 Seimo nariai: Agne Širinskienė
1 Argumentai: Žr. aukščiau. Taip pat 8 straipsnio 1 dalies pakeitimas yra reikalingas siekiant išvengti kolizijos tarp šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies, kurioje iki šiol galioja suformuluota absoliuti norma, nedaranti jokios blanketinės nuorodos į kitus įstatymo straipsnius, kurie numato joje įtvirtinto reguliavimo išimtis. Pasiūlymas:
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta
informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d. įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejį, kai šioje dalyje nurodytas asmuo pradeda eiti Prezidento, Vyriausybės, Seimo ar Europos Parlamento nario, mero arba savivaldybės tarybos nario pareigas, yra teisėjas ar prokuroras arba kandidatas į šioje dalyje nurodytas pareigas.“ Nepritarti
svarstomo projekto5 Seimo nariai: Agne Širinskienė
3 Argumentai: Žr. aukščiau Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Komisijai suteikta ir įslaptinta informacija gali būti panaudota
moksliniams darbams tik su Komisijos leidimu ir Komisijos užkoduota.
Informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis taip pat išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, mero, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja. Einant minėtas pareigas arba į jas kandidatuojant, registruotis, prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, privaloma. Jei nurodytas pareigas einantys arba į jas kandidatuojantys asmenys šio įstatymo nustatyta tvarka neprisipažįsta Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikia žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslepia, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šių asmenų neprisipažinimas slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar žinomai melagingų žinių pateikimas apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą arba tokios informacijos nuslėpimas, turimų dokumentų ar daiktų, susijusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neperdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka reiškia priesaikos sulaužymą, pareigūno vardo pažeminimą.” Nepritarti
svarstomo projekto6 Seimo nariai: Agne Širinskienė
5 Argumentai: Žr. aukščiau Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Asmuo, keliamas kandidatu į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, mero pareigas ir nepateikęs duomenų Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruojamas kandidatu arba išbraukiamas iš kandidatų.“ Nepritarti
svarstomo projekto7 Seimo nariai: Simonas Gentvilas Virgilijus Alekna Kęstutis Glaveckas Aušrinė Armonaitė Vitalijus Gailius Gintaras Vaičekauskas Jonas Liesys Eugenijus Gentvilas Jonas Varkalys
1 Argumentai: Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP- 1966 (toliau-Įstatymo projektas) siekiama, kad užregistruotų, pripažintų ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos būtų išslaptinti nuo 2019 m. sausio 1 d., naikinant 75 m. įslaptinimo normatyvą. Siūlomas Įstatymo projektas pažeidžia į įskaitą įrašytų asmenų teises, laisves bei saugumą. Siūloma teisės normos reglamentacija diskredituoja valstybę jos narių (piliečių) atžvilgiu. Valstybė, kuri nustatė 75 m. terminus, prisiėmė ir įsipareigojimus duomenų slaptumui.
Būtent 75 m. terminas užtikrino aukščiau minėtų asmenų saugumą. Verta pažymėti, kad siūlomas Įstatymo projektas yra itin naudingas Rusijos federacijos nacionalinėms struktūroms. Tikėtina, kad jos bus suinteresuotos duomenų gavimu ir tolimesniu naudojimu. Kyla reali grėsmė nacionaliniam saugumui ir piliečiams. Įstatymo projektas gali atverti kelią minėtų asmenų šantažui ir kitoms neigiamo poveikio priemonėms jo ir jo artimųjų atžvilgiu. Verta priminti, kad analogiško turinio Įstatymo projektas buvo teiktas dar 2017 m. liepos 26 d., tačiau 2017 m. rugsėjo 21 d. Seimo sprendimu buvo atmestas jau projekto pateikimo stadijoje. Atsižvelgdami į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nepritariame teikiamam Įstatymo projektui. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą
asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d. įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. “ Pritarti
galiojantį įstatymą8
1 Argumentai: Teikiamam projektui, kuriuo siūloma užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateiktą informaciją ir duomenis apie juos išslaptinti nuo 2019 m. sausio 1 d., trūksta pagrįstumo. Toks reglamentavimas pažeistų asmenų, kurie savanoriškai prisipažino slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, interesus, tokių asmenų teises, laisves bei saugumą. Remiantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, „informacija turi būti įslaptinama ir išslaptinama vadovaujantis teisėtumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principais“.
Vadovaujantis keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, „prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teikiamo projekto nuostatos neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo, taip pat jo sistemingumo, teisėtumo, pagrįstumo, savalaikiškumo ir proporcingumo principų. Šiuos principus atitiktų siūlymas įslaptinimo terminą sutrumpinti iki protingumo kriterijus atitinkančios datos, tarkime 30 metų nuo užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų informacijos ir duomenų apie juos atsiradimo. Tokiu atveju saugumo aplinka jau bus žymiai pasikeitusi, o vidutinis prisipažinusių KGB agentų amžius sieks 75 metus. Taip pat ne mažiau svarbu yra numatyti, jog išslaptinimo procedūra turi atitikti įstatymų numatytą tvarką. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta
informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d. įslaptinami 30 metų nuo jų atsiradimo dienos ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Pasibaigus 30 metų terminui, informaciją ir duomenis sauganti institucija gali juos išslaptinti tik laikantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų.“ Nepritarti
tinkamas terminas9
3 Argumentai: Priešingai nei Valstybės saugumo departamento saugomų duomenų atveju, KGB dokumentai istorikams turi būti prieinami jau nuo 2025 metų. Juo labiau, kad Lietuvos ypatingajame archyve nėra labai jau tiesioginių nuorodų į prisipažinusiuosius.
Juos galima nustatyti tik ilgalaikio tyrimo būdu, daugumos prisipažinusių duomenų archyve net ir nėra. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Komisijai suteikta ir įslaptinta informacija gali būti panaudota moksliniams darbams tik su Komisijos leidimu ir Komisijos užkoduota. Buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentai, kurie saugomi Lietuvos ypatingajame archyve ir kuriuose yra informacija apie prisipažinusius slapta bendradarbiavusius asmenis, negali būti laikomi įslaptintais ilgiau nei 30 metų nuo dokumento sudarymo datos arba ne ilgiau kaip iki 2025 metų, jeigu dokumento sudarymo data nežinoma. Informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis taip pat išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja. Einant minėtas pareigas arba į jas kandidatuojant, registruotis, prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, privaloma. Jei nurodytas pareigas einantys arba į jas kandidatuojantys asmenys šio įstatymo nustatyta tvarka neprisipažįsta Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikia žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslepia, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Šių asmenų neprisipažinimas slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar žinomai melagingų žinių pateikimas apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą arba tokios informacijos nuslėpimas, turimų dokumentų ar daiktų, susijusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neperdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka reiškia priesaikos sulaužymą, pareigūno vardo pažeminimą. “ Nepritarti
svarstomo projekto10
5 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija nepatikrino kandidatų į 2016 metų Seimo rinkimus ir tai, kad įstatyme nėra labai aiškiai nurodyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija privalo tai padaryti, siūloma eksplicitiškai numatyti, jog Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į instituciją, kuri saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis ir iki rinkimų dienos privalomai patikrina visų kandidatų į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario pareigas duomenis, o paaiškėjus, kad tarp kandidatų yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešina tokią informaciją Pasiūlymas:
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Šių asmenų neprisipažinimas slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar žinomai melagingų žinių pateikimas apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą arba tokios informacijos nuslėpimas, turimų dokumentų ar daiktų, susijusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neperdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka reiškia priesaikos sulaužymą, pareigūno vardo pažeminimą. “ Nepritarti
svarstomo projekto10
5 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija nepatikrino kandidatų į 2016 metų Seimo rinkimus ir tai, kad įstatyme nėra labai aiškiai nurodyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija privalo tai padaryti, siūloma eksplicitiškai numatyti, jog Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į instituciją, kuri saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis ir iki rinkimų dienos privalomai patikrina visų kandidatų į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario pareigas duomenis, o paaiškėjus, kad tarp kandidatų yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešina tokią informaciją Pasiūlymas:
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Asmuo, keliamas kandidatu į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario pareigas ir nepateikęs duomenų Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruojamas kandidatu arba išbraukiamas iš kandidatų.
Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į instituciją, kuri saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis ir iki rinkimų dienos privalomai patikrina visų kandidatų į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario pareigas duomenis. Paaiškėjus, kad tarp kandidatų yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešina tokią informaciją.“ Nepritarti
svarstomo projekto11 Seimo narys Zbignev Jedinskij 2018-09-25 Argumentai: Siekiant bendradarbiavusių ir iki šiol bendradarbiaujančių su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis asmenų liustracijos proceso siūlome keisti įstatymo pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pavadinimą ir išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir bendradarbiaujančių su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas“ Nepritarti
svarstomo projekto12 Seimo narys Zbignev Jedinskij 2018-09-25 Argumentai: Atsižvelgiant į žemiau nurodytus pasiūlymus yra keistinas ir įstatymo projekto pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 pavadinimo, 4 ir 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas NR.
Nepritarti
svarstomo projekto13
1 Argumentai: Siekiant skaidresnio, kokybiškesnio ir efektyvesnio tarpžinybinės komisijos darbo siūlome keisti komisijos sudarymą. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis
tarnybomis, veiklai vertinti ir sprendimams dėl asmenų įrašymo į įskaitą arba viešo duomenų apie slaptą bendradarbiavimą paskelbimo priimti sudaroma tarpžinybinė komisija (toliau – Komisija) iš 5 narių. Po Vvieną kandidatą į Komisiją teikia Generalinė prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas, ir po du kandidatus – Valstybės saugumo departamentas bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras., Teisingumo ministerija ir Seimo valdyba. Teikiami į Komisiją kandidatai privalo turėti įstatymų nustatyta tvarka išduotą leidimą susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, pažymėta slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu Komisijos narius ir pirmininką iš jų skiria bei atleidžia Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius. Komisija veikia visuomeniniais pagrindais.“ Nepritarti
svarstomo projekto
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisių komitetas 2018-10-19 Nepritarti įstatymo projektui XIIIP-1966, atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro,
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1.
Sprendimas: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas ir įvertinus Valstybės saugumo departamento, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro bei Seimo Žmogaus teisių komiteto nuomones, siūloma įstatymo projektą Nr. XIIIP-1966 atmesti. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Arūnas Gumuliauskas, Laurynas Kasčiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius
Žmogaus teisių komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen,
Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos: Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė Kviestieji asmenys: Seimo narys Zbignev Jedinskij, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad teikiamas projektas yra identiškas[1] 2017 m. liepos 26 d. įregistruotam įstatymo projektui Reg. Nr. XIIIP-1004, kuris 2017 m. rugsėjo 21 d. Seimo sprendimu buvo atmestas projekto pateikimo stadijos metu. Atsižvelgiant į tai, Teisės departamentas visa apimtimi laikosi 2017 m. rugpjūčio 2 d. išvadoje projektui Reg. Nr. XIIIP-1004 pateiktų pastabų. Pritarti 2.
2018-04-26 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1966 (toliau – Projektas) pažymime, jog atsižvelgdami į tai, kad Projekto nuostatos atkartoja 2017 m. liepos 26 d. įregistruoto įstatymo projekto Nr. XIIIP-1004 nuostatas, laikomės tų pačių pastabų, kurios Europos teisės departamento buvo pateiktos dėl pastarojo projekto. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: – . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas Valstybės saugumo departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS Specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, jskaitos ir prisipažinusių)ų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau - Įstatymo projektas), teikia savo nuomonę. Siūlomas Įstatymo projektas yra ydingas ir, manytina, pažeidžia asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS Specialiosiomis tarnybomis, teises bei teisėtus interesus. Manytina, kad visų pirma, toks Įstatymo projektas pažeidžia asmenų teisėtų lūkesčių principą, nes valstybė yra garantavusi asmenims, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su buvusiomis SSRS slaptosiomis tarnybomis, apsaugą t.y. įslaptindama šių asmenų bendradarbiavimo faktą bei su šiuo faktu susijusius duomenis. Pagal Konstituciją valstybė turi pareigą garantuoti minėtų įsipareigojimų vykdymą ir neatskleisti informacijos, susijusios su tokiu bendradarbiavimo faktu.
Įstatymo leidėjas, garantuodamas šią apsaugą, kartu numatė ir atvejus, kada asmuo, slapta bendradarbiavęs su tokiomis tarnybomis, negali tikėtis teisinės apsaugos. Keičiant teisinį reguliavimą, teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių padėčiai tokie pakeitimai galėtų turėti įtakos, šiuo atveju, asmenims, bendradarbiavusiems su buvusiomis SSRS slaptosiomis tarnybomis, būtų užtikrintos tos garantijos, kurios buvo numatytos ankstesniame teisniame reguliavime nepabloginant jų esamos padėties. Priešingu atveju, valstybė būtų atsakinga už tų teisinių padarinių, kurie galėtų kilti dėl neatsakingo teisinio reglamentavimo įtvirtinimo, pasekmes. Kita vertus, toks teisinis reglamentavimas pažeistų ir teisinio apibrėžtumo (saugumo) principą, kuris reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat jgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. 1990 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė pareiškimą, kuriuo pakvietė
“kiekvieną asmenį - buvusį TSRS valstybės saugumo komiteto informuojantį
bendradarbį - iki Š.m. kovo 28 d. apsispręsti ir nebeteikti pagalbos TSRS valstybės saugumo komiteto organams. Užtikriname, jog nė vienas asmuo, nepadaręs sunkių nusikaltinų prieš Lietuvos gyventojus ir atsisakęs palaikyti tolesnius ryšius su TSRS VSK, nepatirs nei moralinių, nei teisinių, nei jokių kitokių Lietuvos Respublikos valdžios persekiojimų. Slaptų informatorių sąrašuose esančios pavardės niekada nebus oficialiai skelbiamos ar patvirtinamos, jeigu viešumon iškiltų kokiu kitu būdu. Antra vertus, prisipažinimas ir atgaila būtų vertinami kaip moralinis piliečio ir visuomenės apsivalymas.
Tolesnis Lietuvos gyventojų bendradarbiavimas su TSRS VSK įstaigomis ir jų darbuotojais po š. m. kovo 28 d. bus vertinamas kaip žalinga atstatytos Lietuvos Respublikos interesams veikla ir baudžiama įstatymo nustatyta tvarka.“
Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. VIII-1436 „Dėl asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos“, kurio 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, per 6 mėnesius nuo „Valstybės žiniose“ Komisijos (Liustracijos) paskelbtos registravimo ir prisipažinimų priėmimo dienos turi atvykti registruotis, savanoriškai raštu prisipažinti Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, atskleisti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su SSRS specialiosiomis tarnybomis“. Minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi prisipažinusiems asmenims buvo numatytos garantijos, kad duomenys apie juos bus įslaptinti ir nebus atskleisti viešai -
„užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta
informacija bei duomenys apie juos yra įslaptinami ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (7 str. 1 d. 20 p.) numato, kad valstybės paslaptį gali sudaryti informacija, kurią esami ar buvę kitų valstybių saugumo ir (ar) žvalgybos tarnybų darbuotojai ar slaptieji bendradarbiai savanoriškai suteikė kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms. Informacijai, kurią asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikė Liustracijos komisijai bei tokių asmenų asmens duomenys buvo įslaptinti, žymimi slaptumo žyma „Slaptai“
d.
Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Įstatymo dėl asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos 8 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo nustatė, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Taigi 2015 m. buvo nustatytas specialus įslaptinimo terminas, kuriuo Lietuvos Valstybė dar kartą prisiėmė įsipareigojimą užtikrinti asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, asmens duomenų bei pateiktos informacijos konfidencialumą ir patvirtino, kad tokios informacijos įslaptinimo tikslingumas nėra išnykęs. Verta pažymėti, kad Liustracijos įstatymo 1 straipsnyje „Įstatymo paskirtis“ nurodyta, kad šiuo įstatymu įgyvendinamos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatos kurti nacionalinio saugumo sistemą, ginančią valstybę ir jos gyventojus, žmogaus ir piliečio teises, laisves bei asmens saugumą, apsaugant nuo užsienio specialiųjų tarnybų poveikio, šantažo ir verbavimo ar bandymo įtraukti į neteisėtą veiklą. Vertinant teisinį šio klausimo reglamentavimą, reikia pažymėti, kad teisinė apsauga yra taikoma tik duomenims, kuriuos prisipažinę asmenys pateikė per Liustracijos įstatyme nustatytą terminą, t.y. per pusmetį nuo 2000 m. sausio 1 d. 1990 m. nebuvo numatyta procedūrų ir teisinių mechanizmų kaip apsaugoti informaciją, kurią asmenys, 1990 m. kovo mėnesį atsiliepę į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kvietimą ir prisipažinę apie savo slapto bendradarbiavimo faktą su TSRS VSK įstaigomis ir jų darbuotojais, pateikė B.
Gajausko vadovaujamai Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje ištirti ar šios komisijos nariams. Dėl šios priežasties su KGB bendradarbiavę asmenys, 1990 m. pateikę jiems žinomą informaciją, 2000 m. turėjo dar kartą prisipažinti, siekiant gauti valstybės garantijas, kad jų duomenys nebus paviešinti. Valstybės saugumo departamento vertinimu, svarbu yra tai, kad asmenys, kurie prisipažino slaptai bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Liustracijos komisijai ir Valstybės saugumo departamentui pateikė ne tik duomenis apie save, bet ir jiems žinomą informaciją apie KGB veiklą Lietuvoje
specialiosiomis tarnybomis. Be to, Rusijos Federacija, jos tarnybos nežino, kurie iš buvusių KGB bendradarbių yra prisipažinę, todėl bet koks mėginimas verbuoti šiuo pagrindu, mėginantiesiems verbuoti kelia pavojų, kad prisipažinęs ir instruktuotas kaip elgtis asmuo kreipsis į Valstybės saugumo departamentą bei pateiks informaciją apie bandymus verbuoti, tokiu būdu būtų atskleisti dabartinės Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų domėjimosi objektai ir darbuotojai, dirbantys prieš Lietuvą. Paviešinus asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis, Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms taptų žinoma, kurie asmenys neprisipažino ir dėl to yra pažeidžiami, gali būti šantažuojami ir verbuojami šiuo pagrindu.
rezistencijos tyrimo centras Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras susipažinęs su Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1966 nesutinka su tokiu siūlomu teisiniu reglamentavimu. Šiuo projektu būtų pakirstas piliečių pasitikėjimas valstybe ir jos įsipareigojimas saugoti asmenų prisipažinimą ir jų pateiktus duomenis kaip valstybės paslaptį. 2015-06-30 įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-1911 nustatyta, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Agne Širinskienė Arvydas Nekrošius Argumentai: Manytina, kad tik tais atvejais, kai asmuo pradeda eiti valstybės politiko – Prezidento, Vyriausybės, Seimo, Europos Parlamento nario arba mero ar savivaldybės tarybos nario – pareigas, informacija ir duomenys gali būti išslaptinami, taip užtikrinant visuomenės teisę žinoti, kokias sąsajas praeityje su kitų valstybių saugumo tarnybomis yra turėję valstybės politikoje dalyvaujantys asmenys. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 straipsnis.
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip:
„1. Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta
informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d. įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejį, kai šioje dalyje nurodytas asmuo pradeda eiti Prezidento, Vyriausybės, Seimo ar Europos Parlamento nario, mero arba savivaldybės tarybos nario pareigas.“
2Seimo nariai:
Agne Širinskienė Arvydas Nekrošius Pavadinimas Argumentai: Atsižvelgiant į žemiau nurodytus pasiūlymus yra keistinas ir įstatymo projekto pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8 ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas NR. XIIIP-1966”72 Argumentai:
Manytina, kad tik tais atvejais, kai asmuo pradeda eiti valstybės politiko – Prezidento, Vyriausybės, Seimo, Europos Parlamento nario arba mero ar savivaldybės tarybos nario – pareigas, yra kandidatai į šias pareigas arba yra teisėjai ar prokurorai, informacija ir duomenys gali būti išslaptinami, taip užtikrinant visuomenės teisę žinoti, kokias sąsajas praeityje su kitų valstybių saugumo tarnybomis yra turėję valstybės politikoje dalyvaujantys asmenys. Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens
pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai, merai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas.“81 Argumentai:
Žr. aukščiau. Taip pat 8 straipsnio 1 dalies pakeitimas yra reikalingas siekiant išvengti kolizijos tarp šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies, kurioje iki šiol galioja suformuluota absoliuti norma, nedaranti jokios blanketinės nuorodos į kitus įstatymo straipsnius, kurie numato joje įtvirtinto reguliavimo išimtis. Pasiūlymas:
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta
informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d. įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejį, kai šioje dalyje nurodytas asmuo pradeda eiti Prezidento, Vyriausybės, Seimo ar Europos Parlamento nario, mero arba savivaldybės tarybos nario pareigas, yra teisėjas ar prokuroras arba kandidatas į šioje dalyje nurodytas pareigas.“83 Argumentai:
Žr. aukščiau Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Komisijai suteikta ir įslaptinta informacija gali būti panaudota moksliniams darbams tik su Komisijos leidimu ir Komisijos užkoduota. Informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis taip pat išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, mero, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
Einant minėtas pareigas arba į jas kandidatuojant, registruotis, prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, privaloma. Jei nurodytas pareigas einantys arba į jas kandidatuojantys asmenys šio įstatymo nustatyta tvarka neprisipažįsta Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikia žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslepia, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šių asmenų neprisipažinimas slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar žinomai melagingų žinių pateikimas apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą arba tokios informacijos nuslėpimas, turimų dokumentų ar daiktų, susijusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neperdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka reiškia priesaikos sulaužymą, pareigūno vardo pažeminimą.”95 Argumentai:
Žr. aukščiau Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Asmuo, keliamas kandidatu į Respublikos Prezidento,
Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, mero pareigas ir nepateikęs duomenų Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruojamas kandidatu arba išbraukiamas iš kandidatų.“ 3.
Seimo nariai: Simonas Gentvilas Virgilijus Alekna Kęstutis Glaveckas Aušrinė Armonaitė Vitalijus Gailius Gintaras Vaičekauskas Jonas Liesys Eugenijus Gentvilas
81 Argumentai: Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP- 1966 (toliau-Įstatymo projektas) siekiama, kad užregistruotų, pripažintų ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos būtų išslaptinti nuo 2019 m. sausio 1 d., naikinant 75 m. įslaptinimo normatyvą. Siūlomas Įstatymo projektas pažeidžia į įskaitą įrašytų asmenų teises, laisves bei saugumą. Siūloma teisės normos reglamentacija diskredituoja valstybę jos narių (piliečių) atžvilgiu. Valstybė, kuri nustatė 75 m. terminus, prisiėmė ir įsipareigojimus duomenų slaptumui. Būtent 75 m. terminas užtikrino aukščiau minėtų asmenų saugumą. Verta pažymėti, kad siūlomas Įstatymo projektas yra itin naudingas Rusijos federacijos nacionalinėms struktūroms. Tikėtina, kad jos bus suinteresuotos duomenų gavimu ir tolimesniu naudojimu. Kyla reali grėsmė nacionaliniam saugumui ir piliečiams. Įstatymo projektas gali atverti kelią minėtų asmenų šantažui ir kitoms neigiamo poveikio priemonėms jo ir jo artimųjų atžvilgiu. Verta priminti, kad analogiško turinio Įstatymo projektas buvo teiktas dar 2017 m. liepos 26 d., tačiau 2017 m. rugsėjo 21 d. Seimo sprendimu buvo atmestas jau projekto pateikimo stadijoje. Atsižvelgdami į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nepritariame teikiamam Įstatymo projektui.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą
asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d. įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. “
81 Argumentai: Teikiamam projektui, kuriuo siūloma užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateiktą informaciją ir duomenis apie juos išslaptinti nuo 2019 m. sausio 1 d., trūksta pagrįstumo. Toks reglamentavimas pažeistų asmenų, kurie savanoriškai prisipažino slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, interesus, tokių asmenų teises, laisves bei saugumą. Remiantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, „informacija turi būti įslaptinama ir išslaptinama vadovaujantis teisėtumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principais“. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, „prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teikiamo projekto nuostatos neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo, taip pat jo sistemingumo, teisėtumo, pagrįstumo, savalaikiškumo ir proporcingumo principų. Šiuos principus atitiktų siūlymas įslaptinimo terminą sutrumpinti iki protingumo kriterijus atitinkančios datos, tarkime 30 metų nuo užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų informacijos ir duomenų apie juos atsiradimo. Tokiu atveju saugumo aplinka jau bus žymiai pasikeitusi, o vidutinis prisipažinusių KGB agentų amžius sieks 75 metus. Taip pat ne mažiau svarbu yra numatyti, jog išslaptinimo procedūra turi atitikti įstatymų numatytą tvarką.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta
informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d. įslaptinami 30 metų nuo jų atsiradimo dienos ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Pasibaigus 30 metų terminui, informaciją ir duomenis sauganti institucija gali juos išslaptinti tik laikantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų.“83 Argumentai:
Priešingai nei Valstybės saugumo departamento saugomų duomenų atveju, KGB dokumentai istorikams turi būti prieinami jau nuo 2025 metų. Juo labiau, kad Lietuvos ypatingajame archyve nėra labai jau tiesioginių nuorodų į prisipažinusiuosius. Juos galima nustatyti tik ilgalaikio tyrimo būdu, daugumos prisipažinusių duomenų archyve net ir nėra. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Komisijai suteikta ir įslaptinta informacija gali būti panaudota moksliniams darbams tik su Komisijos leidimu ir Komisijos užkoduota. Buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentai, kurie saugomi Lietuvos ypatingajame archyve ir kuriuose yra informacija apie prisipažinusius slapta bendradarbiavusius asmenis, negali būti laikomi įslaptintais ilgiau nei 30 metų nuo dokumento sudarymo datos arba ne ilgiau kaip iki 2025 metų, jeigu dokumento sudarymo data nežinoma. Informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis taip pat išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
Einant minėtas pareigas arba į jas kandidatuojant, registruotis, prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, privaloma. Jei nurodytas pareigas einantys arba į jas kandidatuojantys asmenys šio įstatymo nustatyta tvarka neprisipažįsta Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikia žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslepia, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Šių asmenų neprisipažinimas slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar žinomai melagingų žinių pateikimas apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą arba tokios informacijos nuslėpimas, turimų dokumentų ar daiktų, susijusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neperdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka reiškia priesaikos sulaužymą, pareigūno vardo pažeminimą. “95 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija nepatikrino kandidatų į 2016 metų Seimo rinkimus ir tai, kad įstatyme nėra labai aiškiai nurodyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija privalo tai padaryti, siūloma eksplicitiškai numatyti, jog Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į instituciją, kuri saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis ir iki rinkimų dienos privalomai patikrina visų kandidatų į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario pareigas duomenis, o paaiškėjus, kad tarp kandidatų yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešina tokią informaciją Pasiūlymas:
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Asmuo, keliamas kandidatu į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento
ar savivaldybės tarybos nario pareigas ir nepateikęs duomenų Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruojamas kandidatu arba išbraukiamas iš kandidatų.
Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į instituciją, kuri saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis ir iki rinkimų dienos privalomai patikrina visų kandidatų į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario pareigas duomenis. Paaiškėjus, kad tarp kandidatų yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešina tokią informaciją.“
Pavadinimas Argumentai: Siekiant bendradarbiavusių ir iki šiol bendradarbiaujančių su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis asmenų liustracijos proceso siūlome keisti įstatymo pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pavadinimą ir išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir bendradarbiaujančių su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas“ Pavadinimas Argumentai:
Atsižvelgiant į žemiau nurodytus pasiūlymus yra keistinas ir įstatymo projekto pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 pavadinimo, 4 ir 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas NR. XIIIP-1966”41 Argumentai:
Siekiant skaidresnio, kokybiškesnio ir efektyvesnio tarpžinybinės komisijos darbo siūlome keisti komisijos sudarymą.
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklai vertinti ir sprendimams dėl asmenų įrašymo į įskaitą arba viešo duomenų apie slaptą bendradarbiavimą paskelbimo priimti sudaroma tarpžinybinė komisija (toliau – Komisija) iš 5 narių. Po Vvieną kandidatą į Komisiją teikia Generalinė prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas, ir po du kandidatus – Valstybės saugumo departamentas bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras., Teisingumo ministerija ir Seimo valdyba. Teikiami į Komisiją kandidatai privalo turėti įstatymų nustatyta tvarka išduotą leidimą susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, pažymėta slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu Komisijos narius ir pirmininką iš jų skiria bei atleidžia Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius. Komisija veikia visuomeniniais pagrindais.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas:.
Valstybės saugumo departamento, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – nėra, prieš – 5, susilaikė – nėra (balsuota dėl pritarimo įstatymo projektui XIIIP-1966). 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Navickas. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik