Lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 19 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu:
„3) juridiniai asmenys“;
2Buvusius 19 straipsnio 1 dalies 3-7 punktus laikyti atitinkamai 4-8 punktais. 2. straipsnis. Įstatymo papildymas 22¹ straipsniu
Papildyti įstatymą 22¹ straipsniu: „ 22¹ straipsnis. Juridinių asmenų finansinė parama politinėms partijoms
finansinę paramą konkrečioms politinėms partijoms negali. Tačiau juridiniams asmenims leidžiama skatinti ir puoselėti visų partijų sąžiningą konkurenciją, jų politinę brandą bei vertybėmis grįstą politinį dialogą. 2. Juridiniai asmenys gali finansiškai remti politinių partijų veiklą, skiriant per metus ne didesnę kaip 150 paskaičiuoto praėjusių metų vidutinio atlyginimo dydžio sumą į „Akląjį partijų rėmimo fondą“ nenurodant, kuriai konkrečiai partijai skiriamos lėšos. 3. Įsteigto fondo sąskaitoje esančias lėšas, pagal valstybės asignavimo politinėms partijoms jau nustatytą tvarką, administruoja, kontroliuoja jų panaudojimą ir taiko sankcijas Vyriausioji rinkimų komisija. 4. Fondo sąskaitoje esančias lėšas politinėms partijoms Vyriausioji rinkimų komisija skirsto vieną kartą per trejus metus pasibaigus kalendoriniams metams. Trejų metų laikotarpį pradėti skaičiuoti nuo 2019 metų sausio 1 dienos. 5. Kiekvieną kartą iš fondo privalo būti paskirstyta 50 procentų fonde esančių lėšų. 6. Jeigu politinėms partijoms pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį taikomos sankcijos ir lėšos neskiriamos iš fondo, nepanaudota finansinė parama privalo būti paskirstyta proporcingai pagal nustatytą tvarką kitoms politinėms partijoms.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 sausio 1d. Teikia Seimo narys Bronislovas Matelis
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos Politinių partijų įstatymas nepakankamai skatina skaidrią politinių partijų veiklą, nepadeda nuosekliai vystytis valstybės politinei sistemai ir partijoms, o joms stiprėti trukdo nuolat kylantys skandalai dėl neskaidraus politinių partijų finansavimo. Uždraudus juridiniams asmenims finansiškai remti politines partijas, įtakingų verslo koncernų atstovai ir atskiri verslininkai nelegaliai finansiškai remia Lietuvos politines partijas, o politiniai lyderiai, nenorėdami atsilikti nuo politinių konkurentų, ieško savo kelių pas tuos pačius ar kitus verslininkus. Galop visa tai virsta atviromis korupcijos schemomis ir nesibaigiančiais skandalais, nes visi verslininkų ir politikų sandėriai vykdomi nelegaliai, tiesiogine to žodžio prasme pardavinėjant ir superkant įstatymus. Specialiesiems agentams pavyksta užčiuopti tik nedidelę dalį tų sandėrių. Visuomenei susidaro įspūdis, kad nėra išeities iš tos politinės korupcijos karuselės, todėl kenčia visos valstybės politinis įvaizdis, o pasitikėjimas partijomis smuko žemiau grindjuostės. Reiktų pripažinti ir tai, kad politinių partijų veiklos finansavimas šiuo metu irgi nėra pakankamas, nes valstybė nepajėgi skirti tiek lėšų, kad situacija kardinaliai pasikeistų. Todėl šiuo projektu siūloma leisti juridiniams asmenims finansiškai remti politines partijas, tačiau tai daryti siūloma tokiu būdu, kad juridiniai asmenys neturėtų jokių iliuzijų, jog skirtos lėšos atiteks konkrečiai partijai, o konkreti partija neturėtų jokiu iliuzijų, kad gavo savo veiklai pinigų iš konkretaus juridinio asmens. Paramą skyrę juridiniai asmenys patys jokia forma nedalyvautų skirstant lėšas konkrečioms politinėms partijoms.
Siūloma, kad visi juridiniai asmenys finansinę paramą galėtų pervesti „Aklam partijų finansavimo fondui“, kurį pagal dabar esančią politinių partijų valstybės asignavimo tvarką, administruotų Vyriausioji rinkimų komisija. Šio įstatymo projekte taip pat numatyti ir saugikliai, padėsiantys visiškai atriboti juridinių asmenų įtaką partijoms, o pastarosioms įstatymo pataisa neleis įsipareigoti konkrečiam rėmėjui. Šis įstatymo projektas, jeigu jis būtų priimtas, padėtų visuomenei geriau suprasti, ko skirdami lėšų politinėms partijoms iš tikrųjų siekia juridiniai asmenys, ar tikrai jų tikslai yra kilnūs. Tai padėtų sukurti ir skaidrią politinių procesų eigą, jų finansavimą ir kontrolę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo Mišrios frakcijos seniūnas, Seimo narys Bronislovas Matelis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu juridinių asmenų parama politinėms partijos yra uždrausta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Šiuo projektu siūloma leisti juridiniams asmenims finansiškai remti politines partijas, tačiau tai daryti siūloma tokiu būdu, kad juridiniai asmenys neturėtų jokių iliuzijų, jog skirtos lėšos atiteks konkrečiai partijai, o konkreti partija neturėtų jokiu iliuzijų, kad gavo savo veiklai pinigų iš konkretaus juridinio asmens. Šis įstatymo projektas, jeigu jis būtų priimtas, padėtų visuomenei geriau suprasti, ko skirdami lėšų politinėms partijoms iš tikrųjų siekia juridiniai asmenys, ar tikrai jų tikslai yra kilnūs. Tai padėtų sukurti ir skaidrią politinių procesų eigą, jų finansavimą ir kontrolę. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Tai padės mažinti korupcijos riziką. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
sąlygoms ir verslo plėtrai įtakos neturės
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Norint įgyvendinti siūlomus pakeitimus reikia papildyti minimą įstatymą . Visa tai siūloma šiuo projektu. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Atitinka. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Kitų teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų išvadų ir vertinimų negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą,
įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Civilinio proceso kodeksas, ieškiniai, pirkimai, ginčai, bylos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo narys Bronislovas Matelis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-04-16 Nr. S-2018-2927 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ PARTIJŲ ĮSTATYMO NR. I-606 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 22¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 19 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1951 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
PARTIJŲ ĮSTATYMO NR. I- 606 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 22¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
asmenys“ būtų laikomi politinių partijų finansavimo šaltiniu (tikriausiai, turėta omenyje „juridinių asmenų aukos“). Pagal projekto 2 straipsniu siūlomą keičiamo įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalį „juridiniai asmenys tiesiogiai, ar kitaip nei numato šis įstatymas, teikti finansinę paramą konkrečioms politinėms partijoms negali“, o lėšos politinėms partijoms būtų skiriamos iš „Aklojo partijų rėmimo fondo“ (toliau išvadoje - fondas), kuriam lėšas skirtų juridiniai asmenys, o administruotų Vyriausioji rinkimų komisija (šio straipsnio 3-4 dalys). Taigi, partijos finansavimo šaltinis būtų būtų ne juridinių asmenų lėšos (aukos), o projekte nurodomo fondo lėšos. Tai ir reikėtų nurodyti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte. 2. Projekto
nuostata „juridiniai asmenys tiesiogiai ar kitaip, nei numato šis įstatymas, teikti finansinę paramą konkrečioms politinėms partijoms negali“ yra perteklinė ir nenustatanti jokio naujo teisinio reguliavimo. Politinių partijų finansavimo šaltinių baigtinis sąrašas nustatytas keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, ir joje nepaminėtų finansavimo šaltinių papildomas uždraudimas nėra reikalingas. 3.
nuostata „Tačiau juridiniams asmenims leidžiama skatinti ir puoselėti visų partijų sąžiningą konkurenciją, jų politinę brandą bei vertybėmis grįstą politinį dialogą“ vertintina kaip deklaratyvi, nesukurianti teisinio turinio, ir todėl įstatymo tekste neturėtų būti įrašoma. 4. Projekte nėra jokio teisinio reguliavimo, reglamentuojančio fondo statusą (teisinę formą), steigimą, valdymą. Šiuos fondo statuso ir veiklos aspektus būtina reglamentuoti įstatymu. 5. Projekte nėra fondo lėšų politinėms partijoms skyrimo pagrindų, skiriamų lėšų apskaičiavimo tvarkos ir pan., o projekto 2 straipsniu teikiamos keičiamo įstatymo 22¹ straipsnio 3 dalies nuostata „pagal valstybės asignavimo politinėms partijos nustatytą jau nustatyta tvarką“ bei 4-6 dalių nuostatos yra fragmentiškos, neaiškios (vartojamos sąvokos nesuderintos tarpusavyje, pvz. „lėšos“ ir
„finansinė parama“) bei nepakankamos siekiant įtvirtinti keičiamo įstatymo 20
ir 21 straipsnių atskyrų nuostatų taikymą dėl lėšų skirimo iš fondo. 6. Projekto
aišku, kokias „sankcijas“ ir kam „taiko“ Vyriausioji rinkimų komisija. Jei turėta omenyje Vyriausiosios rinkimų komisijos teisė taikyti Administracinių nusižengimų kodekse numatytą atsakomybę ar įstatymuose nustatytą atsakomybę politinėms partijoms už jų ar politinių kampanijų finansavimo pažeidimus, tokiu atveju minėta nuostata yra perteklinė. Jei turimos omenyje ekonominės sankcijos, susijusios su fondo veikla, įstatyme turi būti nustatyti atsakomybės pagrindai, subjektai, pažeidimų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo, jų apskundimo ir pan. tvarka. 7.
siūlomas įtvirtinti politinės partijos pervedamos į „Akląjį partijų rėmimo fondą“ sumos apskaičiavimo kriterijus „ne daugiau kaip 150 paskaičiuoto praėjusių metų vidutinio atlyginimo dydžio sumą“ nedera su šio įstatymo 19 straipsnio
kalendorinių metų ketvirto ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžių“, nei su vidutinio šalies darbo užmokesčio sąvoka, įtvirtinta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje „Lietuvos statistikos departamento paskelbtas užpraeitų metų III ir IV ketvirčių ir praėjusių metų I ir II ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis“. Atsižvelgus į tai, siūlytina įtvirtinti vienodą visiems juridiniams asmenims taikoma sumos apskaičiavimo kriterijų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]