NAUJA REDAKCIJA nuo 2014 01 01 Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio
ir tais atvejais, kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus rengiami tik Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais.
Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.“2 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;“. 2. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;“. 3.
27 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą – ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;“. 4. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį – keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai;“ 5.
Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) leidimas nugriauti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys;“. 3 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio
paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius) ir ypatingųjų bei neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomo neypatingojo statinio statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai.
Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.“4 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ypatingojo statinio ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba
finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, statinių projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato kultūros ministras, suderinęs su aplinkos ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras. Statinio projekto ekspertizė neprivaloma projektuojant nesudėtingąjį statinį krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, kurio projektavimas ir statyba finansuojama Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.“. 5 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių projektinius pasiūlymus
administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras. 2.
numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą informuoti visuomenę neprivaloma tais atvejais, kai projektuojami krašto apsaugos skirtose teritorijose esantys statiniai ar statinių dalys.“6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2018 m. rugpjūčio 1 d. 2. Visuomenės informavimo apie numatomą statinių ar statinių dalių projektavimą krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, šių statinių statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir statybos užbaigimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, vykdomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NAUJA REDAKCIJA nuo 2014 01 01 Projekto
lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio
atvejais, kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus rengiami tik Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais.
Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.“2 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Statybą leidžiantys dokumentai yra:
(išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
(modernizavimui);
daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, per
tvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje
neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami
jokie statybos darbai;“
7) leidimas nugriauti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys;
pašalinus savavališkos statybos padarinius.“
Statybą leidžiantys dokumentai yra:
(išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
(modernizavimui);
daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės
sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje
neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai;“
7) leidimas nugriauti statinį – ypatingojo ar neypatingoj
o statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys;
pašalinus savavališkos statybos padarinius.“3 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.“4 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ypatingojo statinio ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba
finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato kultūros ministras, suderinęs su aplinkos ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras. Statinio projekto ekspertizė neprivaloma krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose projektuojant nesudėtingąjį statinį, kurio projektavimas ir statyba finansuojama Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.“5 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių projektinius pasiūlymus 1.
Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras. 2. Kai projektuojami statiniai ar statinių dalys krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, informuoti visuomenę apie numatomą šių statinių ir statinių dalių projektavimą, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant tokių statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus neprivaloma.“6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Visuomenės informavimo apie numatomą statinių ar statinių dalių projektavimą krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, šių statinių ar statinių dalių statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir statybos užbaigimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, atliekamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
projektų rengimą paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4, 6, 20, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Teritorijų planavimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 24, 27, 28, 34 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Statybos įstatymo projektas, kartu – Įstatymų projektai) rengimą paskatino teisinio reguliavimo, susijusio su krašto apsaugos sistemos reikmėms naudotinos infrastruktūros plėtra, problemos. Siekiant sudaryti sąlygas įgyvendinti 2014 m. NATO viršūnių susitikime Velse patvirtintą Pasirengimo veiksmų planą (angl. Readiness action plan), 2016 m. liepos 8–9 d. NATO viršūnių susitikimo, vykusio Varšuvoje, sprendimą Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje atgrasymo tikslais įkurti priešakinių NATO pajėgumų kovines grupes (NATO eFP) (angl. enhanced Forward Presence), vykdant Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos projektus, priimančiosios šalies paramos įsipareigojimus Lietuvoje dislokuojamoms NATO pajėgoms ir NATO keliamus reikalavimus, nuolat kyla poreikis plėtoti infrastruktūrą krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose. Atsižvelgiant į tai, kad sąjungininkų pajėgų dislokavimas yra nenuolatinio pobūdžio (pajėgos rotuojamos), jų vykdytinos užduotys ir keliami reikalavimai infrastruktūros plėtros srityje turi būti įgyvendinti per ganėtinai trumpą laiką. NATO sprendimai dislokuoti sąjungininkų pajėgas Lietuvoje taip pat gali būti priimti per trumpą laiką, ir Lietuva, kaip priimančioji šalis, vadovaudamasi 2005 m. balandžio 5 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiosios vadavietės bei Sąjungininkų pajėgų transformacijos vyriausiojo vado vadavietės susitarimo memorandumu dėl priimančiosios šalies paramos NATO vykdomoms operacijoms, privalo laiku užtikrinti Lietuvoje dislokuojamų NATO pajėgų poreikius, įskaitant aprūpinimą reikiama infrastruktūra. Krašto apsaugos tikslams naudotina infrastruktūra šiuo metu negali būti vystoma taip, kad būtų tinkamai vykdomas Lietuvos kariuomenės rengimas, priimančiosios šalies paramos teikimas bei įgyvendinti sąjungininkų keliami reikalavimai, nes teritorijų planavimo dokumentų (detaliųjų planų) sprendiniai neatitinka krašto apsaugos sistemos poreikių, o jų rengimo, keitimo ir koregavimo procesai užtrunka pernelyg ilgai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo reglamentavimą esamų detaliųjų planų keitimas ar koregavimas dėl numatomų statybų teritorijose, skirtose krašto apsaugos tikslams, užtrunka iki
susijusių projektų vykdomi teritorijose, kurių atžvilgiu parengti ir taikomi detalieji planai (Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos, Vytauto Didžiojo jėgerių, Gedimino štabo, Butigeidžio dragūnų ir Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalionuose, Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje ir Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje). Minėtų įsipareigojimų vykdymą laiku taip pat apsunkina ir ilgai trunkančios krašto apsaugos sistemai reikalingų objektų statybos ir rekonstrukcijos procedūros. Pagal dabartinį Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reglamentavimą ypatingojo statinio statyba trunka iki 18 mėnesių, nesudėtingojo
Atsižvelgiant į tai, kad dabartinis teisinis reglamentavimas infrastruktūros plėtros srityje užkerta kelią tinkamai vykdyti Lietuvos kariuomenei pavestus valstybės gynybos uždavinius bei Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, taip pat į tai, kad 2016 m. pasiektos Lietuvos kariuomenės infrastruktūros panaudojimo galimybių ribos, kyla būtinybė keisti minėtų įstatymų nuostatas siekiant, kad būtų paspartintas krašto apsaugos infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimas. Įstatymų projektų tikslas – supaprastinti krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų planavimo, statinių statybos procedūras ir kartu sutrumpinti krašto apsaugos reikmėms skirtos infrastruktūros plėtros terminus. Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 5.1 krypties „Lietuvos kariuomenės plėtrai ir priimančiosios šalies paramos poreikiams reikalingos infrastruktūros sukūrimas“ nuostatas (5.1.3.1. reikalingos karinės infrastruktūros Rukloje parengimas NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei (EFP BG) priimti; 5.1.3.2. infrastruktūros, skirtos V klasės atsargų ir sąjungininkų ginkluotės ir karinės įrangos saugojimui, parengimas; 5.1.3.3. NATO oro policijos misijos sąlygų pagerinimas įrengiant naują infrastruktūrą Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje), taip pat Krašto apsaugos sistemos plėtros programą, kurioje akcentuojamas poreikis plėtoti poligonų infrastruktūrą tam, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos NATO didesnio masto pratyboms Lietuvoje, prisidedama prie NATO sujungtų pajėgų iniciatyvos įgyvendinimo, siekiant paskatinti sąjungininkus organizuoti bendras pratybas regione).
Taip pat pažymėtina, kad teisinius krašto apsaugos sistemos infrastruktūros plėtros klausimus numatoma spręsti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitoje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė krašto apsaugos sistemos institucijų specialistai kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos specialistais. Tiesioginė rengėja – Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė – Judita Nagienė, tel. (8
5) 273 5545, el. p. [email protected]) Teisėkūros skyriaus (viršininkė – plk. ltn. Inga Šilinytė, tel. (8 5) 273 5563, el. p. [email protected]) patarėja Jurgita Banytė, tel. (8 5) 278 7046, el. p. [email protected]. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas. Dabartinis reglamentavimas, susijęs su Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimais:
planavimo įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja teritorijų planavimo lygmenis, įpareigodamas žemės valdytojus ir naudotojus vadovautis planuojamoje teritorijoje galiojančiais specialiojo teritorijų planavimo ir žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. 2. Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje aptarta teritorijų planavimo iniciatorių teisė teikti pasiūlymus, susijusius su teritorijų planavimo dokumentų rengimu, keitimu ir koregavimu; šio straipsnio 5 dalyje – teritorijų planavimo dokumentų rengimo finansavimas. 3.
planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kuo vadovaujantis vykdoma statyba, kai neparengti detalieji teritorijos planai; šio straipsnio 5 dalis – atvejus, kai netaikomas reikalavimas nustatyti statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, taip pat reikalavimas informuoti apie numatomą statinių projektavimą visuomenę ir reikalavimas visuomenei dalyvauti svarstant statinių projektinius pasiūlymus. 4. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnis reglamentuoja teritorijų planavimo dokumentų sprendinių koregavimo ir keitimo atvejus bei tvarką. 5. Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatytos teritorijų planavimo viešinimo išimtys. Dabartinis reglamentavimas, susijęs su Statybos įstatymo pakeitimais:
įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami statinio projekto rengimo atvejai. 2. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybos leidimas privalomas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai, jo rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui ar griovimui, nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste, taip pat kad leidimas reikalingas keičiant statinio ar jo patalpų paskirtį. 3. Statybos įstatymo 28 straipsnis reglamentuoja statybos užbaigimo būdus. 4. Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato statinių rūšis ir atvejus, kai privaloma atlikti statinių projektų ekspertizę. 5. Statybos įstatymo 37 straipsnis reglamentuoja pareigą informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių ir tam tikrų kitų statinių ir jų dalių projektavimą. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Naujos Teritorijų planavimo įstatymo projekto nuostatos:
projekto 1 straipsniu pildomo Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnyje numatoma, kokiais planais privalo vadovautis krašto apsaugos tikslams naudojamų teritorijų valdytojai ir naudotojai. 2.
projekto 2 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatoma galimybė Krašto apsaugos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikti siūlymus dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo, o planavimo organizatoriui nustatomas terminas, per kurį jis privalo priimti sprendimą dėl bendrųjų planų koregavimo. Šio straipsnio 5 dalies nuostata keičiama siekiant suderinti ją su nuostata dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo finansavimo. 3. Teritorijų planavimo įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad žemės sklypuose, skirtuose krašto apsaugos tikslams, statyba vykdoma vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis taikant tik savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius. 4. Teritorijų planavimo įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamame Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnyje nustatomas savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo atvejis – kai krašto apsaugos tikslams įgyvendinti būtina teritorijų plėtra nenumatyta savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatoma keisti ar koreguoti Krašto apsaugos ministerijos prašymu, t. y. dėl šios institucijos interesų, Teritorijų planavimo įstatymo projekto 4 straipsniu pildomo Teritorijų planavimo įstatymo
finansuojamas iš krašto apsaugos sistemai skirtų asignavimų. 5. Teritorijų planavimo įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies pakeitimu nustatoma teritorijų planavimo viešinimo išimtis krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų planavimo atžvilgiu. Naujos Statybos įstatymo projekto nuostatos: 1.
Statybos įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje siekiama nustatyti, kad leidimas nereikalingas neypatingojo statinio statybai, jo rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui ar griovimui, kai jis skirtas krašto apsaugos tikslams, nesudėtingojo statinio, skirto krašto apsaugos tikslams, statybai, rekonstravimui mieste, taip pat kad leidimas nereikalingas keičiant krašto apsaugos tikslams skirto neypatingojo ir nesudėtingojo pastato paskirtį. Atsižvelgiant į šį pakeitimą ir siekiant suderinamumo, atitinkamai tikslinama Statybos įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis ir 3 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis. 2. Statybos įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl statinių projektų ekspertizės neprivalomumo nesudėtingiesiems statiniams. 3. Statybos įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo 37 straipsnis nustato išimtį dėl pareigos apie numatomą statinių projektavimą informuoti visuomenę tais atvejais, kai projektuojami krašto apsaugos skirtose teritorijose esantys statiniai ar statinių dalys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymų projektuose vartojami žodžių junginiai „teritorija, skirta krašto apsaugos tikslams“ ir „žemės sklypas, skirtas krašto apsaugos tikslams“ suprantami Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta prasme. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Poveikis atitinkamai sričiai Atsisakius taikyti detaliojo plano sprendinius krašto apsaugos sistemos institucijų valdomose teritorijose ir šių teritorijų planavimo viešinimo procedūrų, krašto apsaugos sistemos naudojamos infrastruktūros plėtros procesas sutrumpėtų iki 18 mėnesių. Atsisakius statybos leidimo krašto apsaugos tikslams skirto neypatingojo ir nesudėtingojo statinio statybai, jo rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui ar griovimui ir statinių projektavimo viešinimo procedūrų, taip pat nesudėtingojo statinio ekspertizės atlikimo, ypatingojo statinio projekto rengimo procesas sutrumpėtų apie 50, neypatingojo – apie 90, o nesudėtingojo – apie 120 kalendorinių dienų. Numačius Krašto apsaugos ministerijai teisę inicijuoti savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimą bei finansuoti savivaldybės lygmens bendrųjų ir vietovės lygmens bendrųjų planų rengimo išlaidas, būtų užtikrintas operatyvus sprendimo dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo priėmimas, taip pat savivaldybės lygmens bendrųjų ir vietovės lygmens bendrųjų planų parengimas, o tai turėtų įtakos krašto apsaugos sistemai reikalingos infrastruktūros plėtros trukmei. Atsisakius nesudėtingojo statinio projektavimo ekspertizės, nebus atliekamas statinio projekto atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams įvertinimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal dabartinį reglamentavimą reikalavimas atlikti statinio ekspertizę keliamas atsižvelgiant į jo finansavimo šaltinį, o ne statinio rūšį, t. y. nesudėtingojo statinio projektavimo ekspertizė privaloma tik tuo atveju, jeigu jis finansuojamas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos biudžeto lėšomis.
Atsisakius nuostatos dėl visuomenės informavimo apie krašto apsaugos sistemos institucijų valdomose teritorijose vykdomą teritorijų planavimą, suinteresuoti visuomenės atstovai ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys negalės aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose. Atsisakius statybos leidimo krašto apsaugos tikslams skirto neypatingojo ir nesudėtingojo statinio statybai, savivaldybių administracijos negalės dalyvauti tikrinant, ar statybos projektas atitinka savivaldybės specialiuosius planus, teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir specialiuosius architektūros reikalavimus. Sutrumpėję krašto apsaugos infrastruktūros plėtros terminai leis įgyvendinti Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos projektus, priimančios šalies paramos įsipareigojimus, NATO keliamus reikalavimus, sudaryti tinkamas karinio rengimo sąlygas Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų kariams, t. y. įgyvendinti Lietuvos kariuomenei pavestus valstybės gynybos uždavinius ir Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Poveikis valstybės finansams Žymaus poveikio valstybės finansams nenumatoma. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos lėšos priklausys nuo Krašto apsaugos ministerijos inicijuojamų savivaldybės ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimo atvejų, jos bus skiriamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Atitinkamai sumažės savivaldybėms teritorijų planavimui skiriamų lėšų poreikis. Taip pat mažės Krašto apsaugos ministerijos lėšų, kurios būtų skiriamos detaliesiems planams keisti, taip pat nesudėtingojo statinio projektavimo ekspertizei atlikti.
Poveikis administracinei naštai Atsisakant taikyti detaliuosius planus krašto apsaugos sistemos institucijų valdomose teritorijose, nebūtų poreikio atlikti jų koregavimą tuo atveju, kai šių planų sprendiniai neatitiktų krašto apsaugos infrastruktūros plėtros poreikių. Taip būtų sumažinta administracinė našta teritorijų planavimo organizatoriams, t. y. subjektams, atsakingiems už teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir jų tvirtinimą. Teritorijų planavimo organizatoriui administracinė našta mažėtų ir atsisakius teritorijų, skirtų krašto apsaugos sistemos tikslams, planavimo viešinimo. Savivaldybės administracijos direktoriui administracinė našta sumažės atsisakius statybos leidimo krašto apsaugos tikslams skirto neypatingojo ir nesudėtingojo statinio statybai, jo rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui ar griovimui, tačiau papildoma administracinė našta atsiras dėl reikalavimo, Krašto apsaugos ministerijai inicijavus, priimti sprendimą dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo. Krašto apsaugos sistemos institucijoms administracinė našta mažėja, nes nereikės kreiptis dėl leidimo krašto apsaugos tikslams skirto neypatingojo ir nesudėtingojo statinio statybai, jo rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui ar griovimui išdavimo ir nereikės atlikti statinių projektavimo viešinimo procedūrų, nesudėtingojo statinio ekspertizės, taip pat detaliųjų planų keitimo ir koregavimo. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Įstatymų projektai nėra skirti verslo sąlygoms ir plėtrai. 8.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ pakeitimas. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1265 „Dėl Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimas. 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimas. 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ pakeitimas. 5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr.
D1-738 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ pakeitimas. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ pakeitimas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos lėšos priklausys nuo Krašto apsaugos ministerijos inicijuojamų savivaldybės ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimo atvejų, jos bus skiriamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra: „teritorijų planavimas“, „statyba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
struktūrinės dalies numeravimo. 2. Projekto 5 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą neprivaloma informuoti visuomenės tais atvejais, kai projektuojami statiniai ar statinių dalys krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose“. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu susijusiame Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4, 6, 20, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1947) 3 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2¹ dalyje siūloma nustatyti, kad „Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka“. Įvertinus šias projektų nuostatas, nėra pakankamai aišku, ar visuomenė galėtų dalyvauti svarstant statinių, kai jie projektuojami krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, projektiniai pasiūlymai (pavyzdžiui, jei ji sužinotų apie svarstymą kitais būdais), nes pagal siūlomas projekto nuostatas visuomenės neprivaloma informuoti tik apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatos projekte ir jo lyginamajame variante išdėstytos skirtingai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 66546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 66546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
D a
pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Jonas Jarutis, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai asmenys: Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, KAM atstovai Arūnas Bėta ir Asta Mozerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-27 Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu susijusiame Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4, 6, 20, 28 ir
keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2¹ dalyje siūloma nustatyti, kad „Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka“. Įvertinus šias projektų nuostatas, nėra pakankamai aišku, ar visuomenė galėtų dalyvauti svarstant statinių, kai jie projektuojami krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, projektiniai pasiūlymai (pavyzdžiui, jei ji sužinotų apie svarstymą kitais būdais), nes pagal siūlomas projekto nuostatas visuomenės neprivaloma informuoti tik apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą. Pritarti 2.
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-04-27 Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatos projekte ir jo lyginamajame variante išdėstytos skirtingai. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Komitetui pritarti iniciatorių pateiktam projektui. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bakas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas
APLINKOS APSAUGOS komitetas
2018-05-30
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjos: Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, KAM ministro patarėja Greta Monika Tučkutė, KAM Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas, AM STPD vyresn. patarėjas Dangyras Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies numeravimo. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje siūloma nustatyti, kad „Apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą neprivaloma informuoti visuomenės tais atvejais, kai projektuojami statiniai ar statinių dalys krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose“.
Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu susijusiame Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4, 6, 20, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1947)
siūloma nustatyti, kad „Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka“. Įvertinus šias projektų nuostatas, nėra pakankamai aišku, ar visuomenė galėtų dalyvauti svarstant statinių, kai jie projektuojami krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, projektiniai pasiūlymai (pavyzdžiui, jei ji sužinotų apie svarstymą kitais būdais), nes pagal siūlomas projekto nuostatas visuomenės neprivaloma informuoti tik apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatos projekte ir jo lyginamajame variante išdėstytos skirtingai. Pritarti Projekto 5 straipsnį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės
dalyvavimas svarstant statinių projektinius pasiūlymus 1.
Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras. 2. Kai projektuojami statiniai ar statinių dalys krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, informuoti visuomenės apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus neprivaloma.“
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų (komisijų) pateiktos išvados ir pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos Komitetas, 2018-05-11 Siūlyti pagrindiniam Komitetui pritarti iniciatorių pateiktam projektui atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas. Pritarti 7.
7Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pateiktas pastabas ir pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui, Komiteto išvadoms ir Komiteto pasiūlymui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas,
13 Argumentai: Siekiant, kad būtų laiku parengti ir priimti įgyvendinamieji teisės aktai, siūlytina Statybos įstatymo projekto 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti vėlesnius įstatymo įsigaliojimo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminus. Nutarimų projektų parengimui ir priėmimui reikalingas laikas – ne mažiau kaip trys mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 6 str. 1 d. vietoj žodžio „rugpjūčio“ įrašyti „lapkričio“, 6 str. 3 d. vietoj „liepos“ įrašyti „spalio“. Pasiūlymas:
Projekto 6 straipsnio 1 ir 3 dalis išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2018 m.
rugpjūčio lapkričio 1 d.“
„3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos
ministras iki 2018 m. liepos spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Mažeika. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė