Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Nustatytosios normos vienetų įsigijimo ir perleidimo sandoriai
sandorių sudarymo priima Vyriausybė jos įgaliotos institucijos teikimu. 2. Lėšos, gautos už perleistus nustatytosios normos vienetus, pervedamos į Klimato kaitos specialiąją programą. 3. Nustatytosios normos vienetams įsigyti naudojamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje Klimato kaitos specialiojoje programoje sukauptos lėšos ir
(ar) valstybės biudžeto lėšos. 4. Kai nustatytosios normos vienetus perkančioji valstybė ar jos įgaliotas asmuo siūlo sudaryti sandorį, už kurį būtų atsiskaitoma nauju ilgalaikiu materialiuoju turtu, Vyriausybė įvertina šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos pateiktą aplinkosauginės ir finansinės naudos reikšmingumo pagrindimą. Pagrindimas parengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka, numatant, kad turi būti įvertintas ir pagrįstas ekvivalentiškų gautinų lėšų už perleidžiamus nustatytosios normos vienetus ir siūlomo naujo ilgalaikio materialiojo turto verčių skirtumas. Vyriausybė gali priimti sprendimą, kad nustatytosios normos vienetus perkančioji valstybė ar jos įgaliotas asmuo už perleidžiamus nustatytosios normos vienetus gali atsiskaityti ekvivalentišku lėšų už perleidžiamus nustatytosios normos vienetus kiekiui nauju ilgalaikiu materialiuoju turtu, kuris atitinka Europos ir Lietuvos standartų reikalavimus ir bus naudojamas klimato kaitą mažinantiems šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų Klimato kaitos specialiosios programos lėšų panaudojimo krypčių projektams ir (ar) priemonėms įgyvendinti (toliau – turtas).
Nustatytosios normos vienetų vertė nustatoma pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos derybų būdu su nustatytosios normos vienetus perkančiąja valstybe ar jos įgaliotu asmeniu sutartą Lietuvos Respublikai palankiausią kainą.“. 2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
10 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Klimato kaitos specialioji
programa ir pagal nustatytosios normos vienetų įsigijimo ir perleidimo sandorius gauto turto perdavimas“
10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti jį taip: „1. Klimato kaitos valdymo priemonėms papildomai finansuoti sudaroma Klimato kaitos specialioji programa (toliau – Programa). Programos lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje ir planuojamos valstybės biudžete. Planuojamos Programos lėšos naudojamos šio Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti. Programos finansavimo pajamos ir išlaidos, vadovaujantis specialiųjų programų finansavimo principais, planuojamos valstybės biudžete.“ Programos lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija.“
10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti jį taip: „ 3.
Programos lėšos naudojamos:
namams ir visuomeninės paskirties pastatams modernizuoti, kitiems projektams, kurie leidžia efektyviausiai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kitose srityse, įgyvendinti – ne mažiau kaip 40 procentų;
technologijoms, tarp jų efektyvios energijos gamybos kogeneracijos būdu, diegti
uždavinių įgyvendinimo priemonių priemonėms planui vykdyti;
veiklos vykdytojams ir kitiems asmenims konsultuoti ir mokyti aktualiausiais klimato kaitos politikos valdymo ir įgyvendinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo ir aplinkai palankių technologijų diegimo klausimais;
Paryžiaus susitarimą ir kitus tarptautinius susitarimus nustatytoms prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos padarinių švelninimo priemonėms įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir trečiosiose valstybėse;
naudojantis valstybės pagalba, leistų veiklos vykdytojams ir kitiems ūkio subjektams, kurių vykdoma veikla nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą, sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo įsipareigojimų finansinę ir ekonominę naštą, įgyvendinti. 8) Programos lėšų administravimui ir Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro administravimui finansuoti.“. 4.
10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;
Nacionaliniu klimato kaitos komitetu ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;
3) Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, naudojamos kitiems metams numatytoms priemonėms arba kitoms šio straipsnio 3 dalies 13–7 punktuose numatytoms nurodytoms priemonėms finansuoti. 4) Vyriausybė gali pakeisti šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą finansavimo dydį tik tuo atveju, kai yra motyvuotas Vyriausybės įgaliotos institucijos, administruojančios Programos lėšas, siūlymas.“. 3 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti 1 priedo lentelės 29 punkto k papunktį ir jį išdėstyti taip: „k) nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 2030 m. gruodžio 31 d. – skrydžiai, kurie, jei nebūtų taikomas šis punktas, būtų priskiriami šiai veiklos rūšiai ir kuriuos atlieka nekomercinės oro transporto priemonės naudotojas, vykdantis skrydžius, kurių bendras metinis išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis kaip 1
Pakeisti 2 priedo 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 421/2014, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, siekiant iki 2020 m. įgyvendinti tarptautinį susitarimą, kuriuo tarptautinės aviacijos išmetamiesiems teršalams nustatoma viena pasaulinė rinkos priemonė (OL 2014 L 129, p. 1). 2017 m. gruodžio 13 d.
2017/2392, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimas ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę (OL 2017, L 350, p. 7).“
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1945(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KLIMATO KAITOS VALDYMO FINANSINIŲ INSTRUMENTŲ ĮSTATYMO NR. XI-329 2, 9, 10 STRAIPSNIŲ IR 1, 2 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio 7 dalies pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Naujas šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetantis įrenginys rinkos dalyvis (toliau
1) vykdo vieną arba daugiau veiklų pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą ir turi jam po 2011 m. birželio 30 d. pirmą kartą išduotą leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas;
2) vykdo veiklą, kuri nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytų veiklos rūšių sąrašą arba neapima šio įstatymo 1 priede nurodytų veiklos rūšių ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tačiau ši veikla ir (arba) šiltnamio efektą sukeliančios dujos, gavus Europos Komisijos patvirtinimą, Lietuvos Respublikos vienašališkai yra įtrauktos į Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą;
3) vykdo vieną arba daugiau veiklų pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą arba veiklą, kuri nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytų veiklos rūšių sąrašą arba neapima šio įstatymo 1 priede nurodytų veiklos rūšių ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tačiau ši veikla (veiklos) ir (arba) šiltnamio efektą sukeliančios dujos, gavus Europos Komisijos patvirtinimą, Lietuvos Respublikos vienašališkai yra įtrauktos į Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, ir įrenginio pajėgumai buvo labai išplėsti po 2011 m. birželio 30 d. vykdo vieną arba daugiau veiklų pagal šio įstatymo I priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą ir jam pirmą kartą buvo išduotas leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas per Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos laikotarpį, kuris prasideda likus trims mėnesiams iki naujo laikotarpio Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąrašo pateikimo dienos ir baigiasi likus trims mėnesiams iki kito laikotarpio sąrašo pateikimo dienos.“
Naujas šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetantis įrenginys rinkos dalyvis (toliau
1) vykdo vieną arba daugiau veiklų pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą ir turi jam po 2011 m. birželio 30 d. pirmą kartą išduotą leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas;
2) vykdo veiklą, kuri nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytų veiklos rūšių sąrašą arba neapima šio įstatymo 1 priede nurodytų veiklos rūšių ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tačiau ši veikla ir (arba) šiltnamio efektą sukeliančios dujos, gavus Europos Komisijos patvirtinimą, Lietuvos Respublikos vienašališkai yra įtrauktos į Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą;
3) vykdo vieną arba daugiau veiklų pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą arba veiklą, kuri nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytų veiklos rūšių sąrašą arba neapima šio įstatymo 1 priede nurodytų veiklos rūšių ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tačiau ši veikla (veiklos) ir (arba) šiltnamio efektą sukeliančios dujos, gavus Europos Komisijos patvirtinimą, Lietuvos Respublikos vienašališkai yra įtrauktos į Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, ir įrenginio pajėgumai buvo labai išplėsti po 2011 m. birželio 30 d. vykdo vieną arba daugiau veiklų pagal šio įstatymo I priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą ir jam pirmą kartą buvo išduotas leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas per Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos laikotarpį, kuris prasideda likus trims mėnesiams iki naujo laikotarpio Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąrašo pateikimo dienos ir baigiasi likus trims mėnesiams iki kito laikotarpio sąrašo pateikimo dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis.
sandorių sudarymo priima Vyriausybė jos įgaliotos institucijos teikimu. 2. Lėšos, gautos už perleistus nustatytosios normos vienetus, pervedamos į Klimato kaitos specialiąją programą. 3. Nustatytosios normos vienetams įsigyti naudojamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje Klimato kaitos specialiojoje programoje sukauptos lėšos ir
(ar) valstybės biudžeto lėšos. 4. Kai nustatytosios normos vienetus perkančioji valstybė ar jos įgaliotas asmuo siūlo sudaryti sandorį, už kurį būtų atsiskaitoma nauju ilgalaikiu materialiuoju turtu, Vyriausybė įvertina šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos pateiktą aplinkosauginės ir finansinės naudos reikšmingumo pagrindimą. Pagrindimas parengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka, numatant, kad turi būti įvertintas ir pagrįstas ekvivalentiškų gautinų lėšų už perleidžiamus nustatytosios normos vienetus ir siūlomo naujo ilgalaikio materialiojo turto verčių skirtumas. Vyriausybė gali priimti sprendimą, kad nustatytosios normos vienetus perkančioji valstybė ar jos įgaliotas asmuo už perleidžiamus nustatytosios normos vienetus gali atsiskaityti ekvivalentišku lėšų už perleidžiamus nustatytosios normos vienetus kiekiui nauju ilgalaikiu materialiuoju turtu, kuris atitinka Europos ir Lietuvos standartų reikalavimus ir bus naudojamas klimato kaitą mažinantiems šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų Klimato kaitos specialiosios programos lėšų panaudojimo krypčių projektams ir (ar) priemonėms įgyvendinti (toliau – turtas).
Nustatytosios normos vienetų vertė nustatoma pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos derybų būdu su nustatytosios normos vienetus perkančiąja valstybe ar jos įgaliotu asmeniu sutartą Lietuvos Respublikai palankiausią kainą. 5. Ūkio subjektams, kurių vykdoma veikla nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą ir kurie priskiriami Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujantiems sektoriams, metiniai išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai ir šių tikslų nustatymo principai nustatomi Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje. Vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktais ir Nacionaline klimato kaitos valdymo politikos strategija, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato metiniams išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslams pasiekti taikomų lankstumo priemonių naudojimo tvarką.“. 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
10 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Klimato kaitos specialioji
programa ir pagal nustatytosios normos vienetų įsigijimo ir perleidimo sandorius gauto turto perdavimas“
10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti jį taip: „1.
Klimato kaitos valdymo priemonėms papildomai finansuoti sudaroma Klimato kaitos specialioji programa (toliau – Programa). Programos lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje ir planuojamos valstybės biudžete. Planuojamos Programos lėšos naudojamos šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms priemonėms finansuoti, kiekvienais metais užtikrinant šio straipsnio
finansavimo pajamos ir išlaidos, vadovaujantis specialiųjų programų finansavimo principais, planuojamos valstybės biudžete.“
10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti jį taip: „ 3.
Programos lėšos naudojamos:
namams ir visuomeninės paskirties pastatams modernizuoti, kitiems projektams, kurie leidžia efektyviausiai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kitose srityse, įgyvendinti – ne mažiau kaip 40 procentų;
technologijoms, tarp jų efektyvios energijos gamybos kogeneracijos būdu, diegti
uždavinių įgyvendinimo priemonių priemonėms planui vykdyti;
veiklos vykdytojams ir kitiems asmenims konsultuoti ir mokyti aktualiausiais klimato kaitos politikos valdymo ir įgyvendinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo ir aplinkai palankių technologijų diegimo klausimais;
Paryžiaus susitarimą ir kitus tarptautinius susitarimus nustatytoms prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos padarinių švelninimo priemonėms įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir trečiosiose valstybėse;
kurios, naudojantis laikantis valstybės pagalbos taisyklių, leistų veiklos vykdytojams, eksploatuojantiems sektorių ar jų pošakių įrenginius, kuriems gresia reali anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl didelių netiesioginių išlaidų, kurios faktiškai patiriamos su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusias išlaidas perkeliant į elektros energijos kainas, ir kitiems ūkio subjektams, kurių vykdoma veikla nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą, sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo įsipareigojimų finansinę ir ekonominę naštą, įgyvendinti – ne daugiau kaip 25 procentų pajamų, gautų pardavus aukcione apyvartinius taršos leidimus.
Programos lėšos naudojamos:
namams ir visuomeninės paskirties pastatams modernizuoti, kitiems projektams, kurie leidžia efektyviausiai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kitose srityse, įgyvendinti – ne mažiau kaip 40 procentų;
technologijoms, tarp jų efektyvios energijos gamybos kogeneracijos būdu, diegti
uždavinių įgyvendinimo priemonių priemonėms planui vykdyti;
veiklos vykdytojams ir kitiems asmenims konsultuoti ir mokyti aktualiausiais klimato kaitos politikos valdymo ir įgyvendinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo ir aplinkai palankių technologijų diegimo klausimais;
Paryžiaus susitarimą ir kitus tarptautinius susitarimus nustatytoms prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos padarinių švelninimo priemonėms įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir trečiosiose valstybėse;
kurios, naudojantis laikantis valstybės pagalbos taisyklių, leistų veiklos vykdytojams, eksploatuojantiems sektorių ar jų pošakių įrenginius, kuriems gresia reali anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl didelių netiesioginių išlaidų, kurios faktiškai patiriamos su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusias išlaidas perkeliant į elektros energijos kainas, ir kitiems ūkio subjektams, kurių vykdoma veikla nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą, sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo įsipareigojimų finansinę ir ekonominę naštą, įgyvendinti – ne daugiau kaip 25 procentų pajamų, gautų pardavus aukcione apyvartinius taršos leidimus. 8) Programos lėšų administravimui ir Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro administravimui finansuoti.“ 4.
Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;
Nacionaliniu klimato kaitos komitetu ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;
3) Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, naudojamos kitiems metams numatytoms priemonėms arba kitoms šio straipsnio 3 dalies 13–7 punktuose numatytoms nurodytoms priemonėms finansuoti. 4) Vyriausybė gali pakeisti šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą finansavimo dydį tik tuo atveju, kai yra motyvuotas Vyriausybės įgaliotos institucijos, administruojančios Programos lėšas, siūlymas.“. 4 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti 1 priedo lentelės 29 punkto k papunktį ir jį išdėstyti taip: „k) nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 2030 m. gruodžio 31 d. – skrydžiai, kurie, jei nebūtų taikomas šis punktas, būtų priskiriami šiai veiklos rūšiai ir kuriuos atlieka nekomercinės oro transporto priemonės naudotojas, vykdantis skrydžius, kurių bendras metinis išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis kaip 1
2 priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1. 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas 15 skyrius,
23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB (OL 2009 L 140, p. 63). 2018 m. kovo 14 d.
Tarybos direktyva (ES) 2018/410 (OL 2018 L 76, p. 3).“
2 priedo 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 421/2014, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, siekiant iki 2020 m. įgyvendinti tarptautinį susitarimą, kuriuo tarptautinės aviacijos išmetamiesiems teršalams nustatoma viena pasaulinė rinkos priemonė (OL 2014 L 129, p. 1). 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2392, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimas ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę (OL 2017, L 350, p. 7).“
dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KLIMATO KAITOS VALDYMO FINANSINIŲ INSTRUMENTŲ ĮSTATYMO NR. XI-329 9 IR 10 STRAIPSNIŲ, 1 IR 2 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 19 d. pasitarimo protokolo Nr. 15 12 klausimo 5 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2017 m. liepos 3 d. pasitarimo pas Ministrą Pirmininką protokolo Nr. 11 3 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengė Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo (toliau – Įstatymas), susijusio su Klimato kaitos specialiąja programa (toliau – KKSP), pakeitimo projektą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. ir 2002 m. liepos 11 d. nutarimus dėl Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalies taikymo išaiškinimo ir vykdant 2017 m. liepos 26 d. patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIIP-499”, kuris įpareigoja panaikinti Klimato kaitos programos lėšų panaudojimo proporcijas, keičiamos KKSP programos nuostatos. Įstatymo projekte nustatomos patikslintos KKSP lėšų ir išlaidų planavimo ir panaudojimo nuostatos. Nenusižengiant Konstitucinio Teismo išaiškinimui, perkeliant ir įgyvendinant 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 631), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2392 (OL 2017 L 350, p.
7), 10 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatoma, kaip naudojamos apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione gautos pajamos, užtikrinant jų naudojimas visoms klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo priemonėms finansuoti, tarp jų ir besivystančių šalių finansavimui. Pateikta Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata užtikrina, kad būtų finansuojamos visos minėtos Direktyvos 10 straipsnio 3 dalyje nurodytos su klimato kaita susijusios priemonės. Papildomai keičiami galiojančio Įstatymo
2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2392, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę, nuostatas, pagal kurias iki 2023 m. pratęsiamas ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymas tik Europos ekonominės erdvės šalių orlaivių naudotojų skrydžiams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė, tel. 8 706 61867. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatymo
specialiųjų programų principais. 3 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip 40 procentų Programos lėšų turi būti skiriama energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo projektams ir ne mažiau kaip 40 procentų lėšų – atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui skatinti, aplinkai palankioms technologijoms diegti.
Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, esant motyvuotam įgaliotosios institucijos siūlymui, gali nustatyti kitas, negu Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytas, proporcijas. Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti reikalavimai Vyriausybės įgaliotai institucijai parengti einamųjų metų sąmatas ir ataskaitas ir jas tvirtinti, apsvarsčius su Nacionaliniu klimato kaitos komitetu ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetu. Įgyvendinant 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 421/2014, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, siekiant iki 2020 m. įgyvendinti tarptautinį susitarimą, kuriuo tarptautinės aviacijos išmetamiesiems teršalams nustatoma viena pasaulinė rinkos priemonė (OL 2014 L 129, p. 1), 1 priedo lentelės 29 punkto k papunktyje nustatyta, kad išimtis visų orlaivių naudotojų skrydžiams, kurių bendras metinis išmetamųjų teršalų kiekis yra mažesnis negu 1 000 tonų, dalyvauti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje taikoma tik iki 2020 m. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimo projekte siūlomi šie pakeitimai:
dalyje numatoma, kad lėšos planuojamos valstybės biudžete ir naudojamos šio Įstatymo 3 straipsnyje nurodytoms klimato kaitos priemonėms finansuoti. Taip pat atsisakoma nuostatos vadovautis specialiųjų programų principais. Atitinkamai pakeičiamos Įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalys dėl Programos pavadinimo patikslinimo.
Pabrėžtina, kad perkeliant ir įgyvendinant 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 631), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2392 (OL 2017 L 350, p. 7), 10 straipsnio 3 dalies nuostatas, Programos pajamos, gautos iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais, turi būti paskirstomos ir naudojamos su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie klimato kaitos susijusioms priemonėms finansuoti Lietuvoje ir besivystančiose šalyse. Įgyvendinant 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 525/2013 (ES) dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas
165, p. 13), 16 ir 17 straipsnių reikalavimus, kuriuos reikia vykdyti pagal 2014 m. birželio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 749/2014 dėl valstybių narių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 525/2013 teikiamos informacijos struktūros, formato, pateikimo tvarkos ir peržiūros (OL 2014 L 203, p. 23) XIII priede nustatytą formą, Lietuva turi pateikti ataskaitas apie šių pajamų panaudojimą Lietuvoje ir besivystančiose šalyse. Lietuvą prisidėti prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo besivystančiose šalyse įpareigoja JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) ir Paryžiaus susitarimas, priimtas pagal JTBKKK.
Atkreiptinas dėmesys, kad KKSP tikslinis lėšų panaudojimas ypač svarbus Lietuvos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančių sektorių (žemės ūkis, transportas, pastatai, namų ūkiai ir kt.) metiniams išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslams vykdyti po 2020-ųjų metų, nes ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšos sumažės (tuo tarpu kai 2013-2020 m. laikotarpiu apie 80% su klimato kaitos ir energetikos tikslų iki 2020 m. vykdymu susijusių investicijų iš Daugiametės finansinės programos 2014-2020 m. lėšų). Lietuva privalės vykdyti daug ambicingesnius klimato kaitos ir energetikos tikslus iki 2030-ųjų metų. Paskaičiuota, kad 2021-2030 m. laikotarpiu šiems tikslams įgyvendinti reikės apie 7,6 mlrd. eurų arba 1-2% BVP. 2. Vykdant 2017 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-499”, kuris įpareigoja panaikinti Klimato kaitos programos lėšų panaudojimo proporcijas, Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje išbraukiama nustatyta ne mažesnė kaip po 40 procentų lėšų panaudojimo proporcija energijos efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo projektams ir priemonėms. Tokiu būdu paliekamos tik finansavimo sritys neribojant konkrečiais procentais lėšų panaudojimo, kas leistų Vyriausybei lengviau planuoti einamųjų metų lėšas, atsižvelgiant į Vyriausybės programos ir jos įgyvendinimo plano patvirtintus prioritetus, valstybės ekonominę ir socialinę padėtį. 3.
išbraukiamas ir Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punktas, kuriame nurodoma, kad Vyriausybė, esant motyvuotam Programos lėšas administruojančios institucijos siūlymui, gali pakeisti Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytas proporcijas. Atsisakius Programos lėšų panaudojimo proporcijų, ši nuostata tampa perteklinė. 4. Atsižvelgiant į Finansų ministerijos pastabas, išbraukti Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai, nes KKSP yra Aplinkos ministerijos Strateginio veiklos plano dalis, kuri sudaroma ir už ją atsiskaitoma pagal bendras Strateginės veiklos planavimo taisykles, taip pat išbraukiamos nuostatos, kuriose nustatyta, kad Programos einamųjų metų sąmatas ir ataskaitas rengia įgaliota Vyriausybės institucija ir jas apsvarsto su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu ir Nacionaliniu klimato kaitos komitetu. 5. Įstatymo
biudžetiniais metais nepanaudotos Programos lėšos naudojamos kitiems metams šio straipsnio 3 dalies 1-7 punktuose nurodytoms priemonėms finansuoti. 10 straipsnio 4 dalies struktūra pakeičiama atsisakius daugumos punktų. Patvirtinimas Įstatymo pakeitimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Programos lėšas galėtų planuoti ir skirstyti, atsižvelgiant į Vyriausybės programos ir jos įgyvendinimo plano prioritetus klimato kaitos poveikio mažinimo srityje. 6. Įgyvendinant 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2392, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimas ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę, nuostatas, keičiamas galiojančio Įstatymo 1 priedo lentelės 29 punkto k papunktis, nustatant kad išimtis visų orlaivių naudotojų skrydžiams, kurių bendras metinis išmetamųjų teršalų kiekis yra mažesnis negu 1 000 tonų, dalyvauti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje taikoma ne iki 2020 m., o iki 2030 m. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas neigiamos įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo straipsnių pakeitimai neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai nurodyti 11 punkte. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Nauji terminai nenustatomi. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymo pakeitimus, bus keičiami šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr.
D1-275 „Dėl Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio
ir prekybos jais tvarkos aprašo patvirtinimo“, naujai parengtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių orlaivio naudotojų 2017–2023 metų laikotarpiu sąrašo patvirtinimo“ projektas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymui įgyvendinti nereikės papildomų lėšų. Kiek pavyks valstybės ir savivaldybių lėšų sutaupyti, įgyvendinant KKSP lėšomis finansuojamus projektus, priklausys nuo to, kokie konkrečiai projektai bus vykdomi. 13. Įstatymo projekto rengimo metų gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: klimato kaita, programa, finansavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad įstatymo projekto lyginamojo varianto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnis neatitinka šiuo metu galiojančio įstatymo 9 straipsnio redakcijos. Pažymėtina, kad galiojančio įstatymo redakcijos 9 straipsnis turi 5 dalis, todėl nei iš įstatymo projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl šios dalies yra atsisakoma ir kodėl šis pakeitimas nenurodomas įstatymo projekto lyginamajame variante. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamojo varianto 2 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo
10 straipsnio 4 dalies. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projektą ir įstatymo projekto lyginamąjį variantą suvienodinti. 3. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 41 straipsnio 2 punkte vartojamas terminas „klimato kaitos specialiosios programos lėšos“. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma keičiamame įstatyme atsisakyti žodžio
„specialioji“, siekiant teisės aktų aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo,
turėtų būti pakeistas ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 7 punkte yra numatoma „<...> kurios, laikantis valstybės pagalbos taisyklių <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kokios valstybės pagalbos taisyklės turimos omenyje, ar kas šias taisykles turėtų priimti. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 7 punktą. 2. Atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad įstatymo projekto iniciatoriai prie projekto prideda atitikties lentelę, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
ĮSTATYMO NR. XI-329 9 IR 10 STRAIPSNIŲ, 1 IR 2 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1945
Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė ir vyr. specialistas Romualdas Brazauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2018-04-131 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projekto lyginamojo varianto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnis neatitinka šiuo metu galiojančio įstatymo 9 straipsnio redakcijos. Pažymėtina, kad galiojančio įstatymo redakcijos 9 straipsnis turi 5 dalis, todėl nei iš įstatymo projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl šios dalies yra atsisakoma ir kodėl šis pakeitimas nenurodomas įstatymo projekto lyginamajame variante. Pritarti
ir lyginamąjį variantą 5 dalimi pagal galiojantį įstatymą2
projekto lyginamojo varianto 2 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis, neatitinka įstatymo projekto 2 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projektą ir įstatymo projekto lyginamąjį variantą suvienodinti. Pritarti
suvienodinti
atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 41 straipsnio 2 punkte vartojamas terminas „klimato kaitos specialiosios programos lėšos“. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma keičiamame įstatyme atsisakyti žodžio
„specialioji“, siekiant teisės aktų aiškumo ir įstatymo nuostatų
suderinamumo, turėtų būti pakeistas ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Pritarti 2018-06-20 LRV posėdyje A dalyje buvo svarstomas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas. Pripažinus netekus galios 8-ąjį skirsnį, bus išbrauktas 41 str., kur paminėta Klimato kaitos specialioji programa. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Kęstutis Mažeika 2018-04-243 (buvęs 2)2 Argumentai Perkeliant ir įgyvendinant 2003 m. spalio
šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 631), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/410 (OL 2018 L 76, p.
3), 10 straipsnio 3 dalies nuostatas, valstybės narės turi nustatyti, kaip naudojamos apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione gautos pajamos, užtikrinti jų naudojimą visoms klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo priemonėms finansuoti, tarp jų ir besivystančių šalių finansavimui, neišskiriant vienos paramos srities. Atsisakius programos lėšų panaudojimo proporcijų procentais, svarbu, kad kiekvienais metais būtų finansuojamos visos minėtos Direktyvos 10 straipsnio 3 dalyje nurodytos su klimato kaita susijusios priemonės, o ne tik viena sritis. Todėl siūloma 2 straipsniu keičiamo galiojančio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 sakinyje įrašyti žodžius „kasmet užtikrinant finansavimą Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1, 2, 6 ir 8 punktuose numatytoms priemonėms“. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti jį taip:
finansuoti sudaroma Klimato kaitos specialioji programa (toliau – Programa). Programos lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje ir planuojamos valstybės biudžete. Planuojamos Programos lėšos naudojamos šio Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti, kasmet užtikrinant finansavimą Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1, 2, 6 ir 8 punktuose numatytoms priemonėms. Programos finansavimo pajamos ir išlaidos, vadovaujantis specialiųjų programų finansavimo principais, planuojamos valstybės biudžete.“ Programos lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija.“ Pritarti Siūloma patikslinti
paskutinį šios dalies sakinį „Programos lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija“, nes pritarta Seimo nario Lino Balsio pasiūlymui (žr. žemiau) 2.
7 N Argumentai: Siekiant efektyvaus teisėkūros proceso ir išvengti papildomo įstatymo pakeitimo projekto rengimo trumpais terminais dėl 2018 m. kovo 14 d. paskelbtos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos Direktyvos (ES) 2018/410 nuostatų perkėlimo (nuostatas dėl valstybė pagalbos būtina perkelti iki 2018 m. gruodžio 31 d.), papildomai Įstatymo projekte Nr. XIP-1945 siūlomi šie galiojančio įstatymo pakeitimai:
pakeitimas dėl naujas šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetantis įrenginys apibrėžimo pakeitimo (Direktyvos 1 str. 7) p. keičiamas 3 str. h) punktas);
punkto pakeitimas dėl galimybės ne daugiau 25% Klimato kaitos programos lėšų naudoti finansinėms priemonėms valstybės pagalbai daug energijos naudojančiai pramonei (Direktyvos 1 str. 14 p. f) papunktis, keičiantis 10a str. 6 dalį);
punkto pakeitimas pateikiant nuorodą į Direktyvą (ES) 2018/410. Pasiūlymas: Papildyti projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Naujas šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetantis įrenginys rinkos dalyvis (toliau
1) vykdo vieną arba daugiau veiklų pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą ir turi jam po 2011 m. birželio 30 d. pirmą kartą išduotą leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas;
2) vykdo veiklą, kuri nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytų veiklos rūšių sąrašą arba neapima šio įstatymo 1 priede nurodytų veiklos rūšių ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tačiau ši veikla ir (arba) šiltnamio efektą sukeliančios dujos, gavus Europos Komisijos patvirtinimą, Lietuvos Respublikos vienašališkai yra įtrauktos į Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą;
3) vykdo vieną arba daugiau veiklų pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą arba veiklą, kuri nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytų veiklos rūšių sąrašą arba neapima šio įstatymo
dujų, tačiau ši veikla (veiklos) ir (arba) šiltnamio efektą sukeliančios dujos, gavus Europos Komisijos patvirtinimą, Lietuvos Respublikos vienašališkai yra įtrauktos į Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, ir įrenginio pajėgumai buvo labai išplėsti po 2011 m. birželio 30 d. vykdo vieną arba daugiau veiklų pagal šio įstatymo I priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą ir jam pirmą kartą buvo išduotas leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas per Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos laikotarpį, kuris prasideda likus trims mėnesiams iki naujo laikotarpio Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąrašo pateikimo dienos ir baigiasi likus trims mėnesiams iki kito laikotarpio sąrašo pateikimo dienos.“ Buvusius 1-5 straipsnius laikyti 2-6 straipsniais.
Naujas šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetantis įrenginys rinkos dalyvis (toliau
1) vykdo vieną arba daugiau veiklų pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą ir turi jam po 2011 m. birželio 30 d. pirmą kartą išduotą leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas;
2) vykdo veiklą, kuri nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytų veiklos rūšių sąrašą arba neapima šio įstatymo 1 priede nurodytų veiklos rūšių ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tačiau ši veikla ir (arba) šiltnamio efektą sukeliančios dujos, gavus Europos Komisijos patvirtinimą, Lietuvos Respublikos vienašališkai yra įtrauktos į Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą;
3) vykdo vieną arba daugiau veiklų pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą arba veiklą, kuri nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytų veiklos rūšių sąrašą arba neapima šio įstatymo
dujų, tačiau ši veikla (veiklos) ir (arba) šiltnamio efektą sukeliančios dujos, gavus Europos Komisijos patvirtinimą, Lietuvos Respublikos vienašališkai yra įtrauktos į Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, ir įrenginio pajėgumai buvo labai išplėsti po 2011 m. birželio 30 d. vykdo vieną arba daugiau veiklų pagal šio įstatymo I priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą ir jam pirmą kartą buvo išduotas leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas per Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos laikotarpį, kuris prasideda likus trims mėnesiams iki naujo laikotarpio Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąrašo pateikimo dienos ir baigiasi likus trims mėnesiams iki kito laikotarpio sąrašo pateikimo dienos.“ Buvusius 1-5 straipsnius laikyti 2-6 straipsniais. Pritarti 3.
37 Argumentai: žr. argumentus 2 pasiūlymui Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
7) kitoms klimato kaitos politikos veiksmingo valdymo finansinėms priemonėms, kurios, naudojantis laikantis valstybės pagalbos taisyklių, leistų veiklos vykdytojams, eksploatuojantiems sektorių ar jų pošakių įrenginius, kuriems gresia reali anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl didelių netiesioginių išlaidų, kurios faktiškai patiriamos su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusias išlaidas perkeliant į elektros energijos kainas, ir kitiems ūkio subjektams, kurių vykdoma veikla nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą, sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo įsipareigojimų finansinę ir ekonominę naštą, įgyvendinti – ne daugiau kaip 25 procentų pajamų, gautų pardavus aukcione apyvartinius taršos leidimus. Pritarti
1 Argumentai: žr. argumentus 2 pasiūlymui Pasiūlymas:
taip:
„1. 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB,
nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL 2004 m. specialus leidimas 15 skyrius, 7 tomas, p. 631), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB (OL 2009 L 140, p. 63). 2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410 (OL 2018 L 76, p. 3).“
2018-06-18
2 Argumentai: Siekiant didesnio skaidrumo ir didesnio Seimo įsitraukimo į klimato kaitos programai skirtų lėšų skyrimą, siūlau palikti dabar galiojančiame įstatyme numatytą galimybę Seimo Aplinkos apsaugos komitetui svarstyti metines Klimato kaitos programos sąmatas ir ataskaitas.
Siūloma formuluotė neįgalina Vyriausybės privalomai atsižvelgti į Seimo nuomonę, tačiau suteikia galimybę vykdyti nuolatinę veiksmingą parlamentinę kontrolę ir suteikia galimybę derinti programos kryptis su parlamento nariais. Taip pat manytina, kad netikslinga perduoti programos administravimą žemesnio negu Vyriausybės lygio institucijai. Pasiūlymas:
straipsniu dėstomą galiojančio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Klimato kaitos valdymo priemonėms papildomai finansuoti sudaroma Klimato kaitos programa (toliau – Programa). Programos lėšos kaupiamos atskiroje Valstybė iždo sąskaitoje ir planuojamos valstybės biudžete. Planuojamos Programos lėšos naudojamos šio Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti. Programos lėšas administruoja
2018-06-18
4 Argumentai: žr. argumentus 1 pasiūlymui Pasiūlymas:
galiojančio įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4. Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1) metines programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia ir programos lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;
2) metines programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas, apsvarstytas su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;
3) Pprogramos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, naudojamos kitiems metams numatytoms šio straipsnio 3 dalies 1-7 punktų priemonėms finansuoti.“.
Pritarti iš dalies Siūloma pritarti Seimo nario pasiūlymui, tik
Nacionaliniu klimato kaitos komitetu:
“2) metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir
ataskaitas, apsvarstytas su Nacionaliniu klimato kaitos komiteto ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;”
paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, įstatymo projekto nuostatas sujungti su Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-499, pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Seimui svarstyti Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 2, 9, 10 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1945(2). 8. Balsavimo rezultatai: 8 - už, 1- prieš. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1945 (2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė