Projekto Lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1Papildyti Įstatymo 23 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu moteriai vienu metu gimė du ar daugiau vaikų ir ji gavo motinystės išmoką
už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, vaiko priežiūros išmoka kitiems turintiems teisę ją gauti šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko gimimo dienos arba nuo pirmosios dienos po tėvystės atostogų pabaigos.“
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Monika Navickienė Gabrielius Landsbergis Vytautas Kernagis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą skatina dažnai pasitaikanti situacija, kuomet vieno gimdymo metu gimus dviems ar daugiau vaikų (tokie gimdymai dažnu atveju įvyksta anksčiau), tėvas, norintis pasiimti vaikų priežiūros atostogas negali to padaryti iš karto po tėvystės, tačiau turi laukti kol motinai pasibaigs nėštumo ir gimdymo atostogos. Siekiama, kad vienu metu gimus dviem ar daugiau vaikų ir motinai gavus motinystės išmoką už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, vaiko priežiūros išmoka tėvui arba kitiems, turintiems teisę ją gauti, asmenims būtų skiriama nuo vaiko gimimo dienos arba nuo pirmosios dienos po tėvystės atostogų pabaigos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja - Seimo narė Monika Navickienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal šiuo metu galiojančio Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 23 straipsnį, vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė yra tokia:
vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos tol, kol vaikui sueis vieni arba 2 metai. 2. Jeigu motina negavo motinystės išmokos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, vaiko priežiūros išmoka turintiems teisę ją gauti šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko gimimo dienos arba nuo pirmosios dienos po tėvystės atostogų pabaigos. 3.
nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį gavusi motina mirė, vaiko priežiūros išmoka turintiems teisę ją gauti šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo motinos mirties dienos. 4. Tėvystės atostogų metu tėvui, gaunančiam tėvystės išmoką, vaiko priežiūros išmoka nemokama. 5. Apdraustojo asmens, turinčio teisę į vaiko priežiūros išmoką, vaikui teisės aktų nustatyta tvarka nustačius laikinąją ar nuolatinę globą ar apdraustajam asmeniui, turinčiam teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, teismo sprendimu apribojus tėvų (tėvo ar motinos) valdžią arba apdraustąjį asmenį teismo nutartimi atleidus ar nušalinus nuo globėjo pareigų, ši išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas kitą dieną po laikinosios globos nustatymo kitam globėjui arba teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos, jeigu teismas nenutaria jų vykdyti skubiai, Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma numatyti galimybę vienu metu gimus dviem ar daugiau vaikų ir motinai gavus motinystės išmoką už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, vaiko priežiūros išmoką tėvui arba kitiems, turintiems teisę ją gauti, asmenims skirti nuo vaiko gimimo dienos arba nuo pirmosios dienos po tėvystės atostogų pabaigos. Tokiu būdu tėvas ar kiti asmenys nebūtų priversti laukti, kada pasibaigs nėštumo ir gimdymo atostogos. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras per įstatyme nustatytą laikotarpį turės priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras per įstatyme nustatytą laikotarpį turės priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomas lėšų poreikis motinystės socialinio draudimo išmokoms: 2019 m. - 130 tūkst. Eur; 2020 m. - 138,1 tūkst. Eur;
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Vaiko priežiūros atostogos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Monika Navickienė Gabrielius Landsbergis Vytautas Kernagis
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos prielaidos dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 23 straipsnį siūloma papildyti nauja 3 dalimi ir joje nustatyti, kad „Jeigu moteriai vienu metu gimė du ar daugiau vaikų ir ji gavo motinystės išmoką už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, vaiko priežiūros išmoka kitiems turintiems teisę ją gauti šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko gimimo dienos arba nuo pirmosios dienos po tėvystės atostogų pabaigos.“ Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, jeigu moteriai vienu metu gimė du ar daugiau vaikų, moteriai nuo jų gimimo dienos būtų mokama motinystės socialinio draudimo išmoka, o tėvui (įtėviui), globėjui ar vienam iš vaiko senelių – vaiko priežiūros išmoka. Be to, sistemiškai įvertinus keičiamo įstatymo 19, 22 straipsnių ir siūlomo teisinio reguliavimo nuostatas, galima preziumuoti, kad dėl to paties socialinės rizikos draudiminio įvykio (kai moteriai vienu metu gimė du ar daugiau vaikų), nuo vaikų gimimo dienos galėtų būti mokamos: motinai - motinystės išmoka, tėvui (įtėviui) – tėvystės išmoka, vienam iš vaikų senelių - vaiko priežiūros išmoka. Darytina išvada, kad siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pažeistas dvigubų išmokų už tą patį draudiminį įvykį vengimo principas, nes vaiko priežiūros išmoka būtų mokama kartu su motinystės ir tėvystės išmokomis. 2.
ginčų dėl motinos teisės į vaiko priežiūros atostogas įgyvendinimo, nes vaiko priežiūros atostogos kitiems teisę į jas turintiems asmenims jau būtų suteiktos nuo vaikų gimimo dienos, t. y. anksčiau nei motinai, nes jai vaiko priežiūros atostogos galėtų būti suteiktos tik pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. 3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad inicijuoti
„Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą skatina dažnai pasitaikanti
situacija, kuomet vieno gimdymo metu gimus dviem ar daugiau vaikų (tokie gimdymai dažnu atveju įvyksta anksčiau), tėvas, norintis pasiimti vaikų priežiūros atostogas negali to padaryti iš karto po tėvystės, tačiau turi laukti kol motinai pasibaigs nėštumo ir gimdymo atostogos.“ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta projekto rengimą paskatinusi priežastis nevisiškai suprantama. Ligos ir motinystės socialinis draudimas kompensuoja dėl tam tikro socialinės rizikos įvykio netektas darbo pajamas ar jų dalį, nes preziumuojama, kad dėl socialinės rizikos įvykio apdraustasis asmuo negali dirbti. Siūlymas nuo pirmosios vaikų gimimo dienos mokėti ir vaiko priežiūros išmoką tėvams ar seneliams reikštų, kad dėl vaikų gimimo jie taip pat negali dirbti, tačiau kodėl jie negali dirbti, neaišku. Taip pat neaišku, kodėl įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kaip siekiama išspręsti teisinio reguliavimo problema, nurodyta aplinkybė, kad tėvas, norintis pasiimti vaikų priežiūros atostogas negali to padaryti iš karto po tėvystės (atostogų).
Pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnį ir Darbo kodekso 133 straipsnį, tėvystės atostogų trukmė yra 30 kalendorinių dienų, šios atostogos gali būti suteiktos laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks 3 mėnesiai, o komplikuoto gimdymo atveju ar gimus dviem ir daugiau vaikų – nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks 6 mėnesiai, todėl darytina išvada, kad tėvas gali suplanuoti ir pasinaudoti tėvystės atostogomis taip, kad iš karto po jų eitų vaiko priežiūros atostogų. 4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad rengti įstatymo pakeitimą paskatino ir ta aplinkybė, kad vieno gimdymo metu gimus dviem ar daugiau vaikų dažnai tokie gimdymai įvyksta anksčiau. Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nėra susietas su šia aplinkybe. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnyje nustatyta motinystės išmokos mokėjimo trukmė bei Darbo kodekso 133 straipsnyje nustatyta teisė pasirinkti tėvystės atostogų laikotarpį susietos su moters nėštumo ir gimdymo laiku, komplikuotu gimdymu arba dviejų ar daugiau vaikų gimimu. Įstatymo projekte siūloma nustatyti išimtines teises į vaiko priežiūros atostogas tik tuo atveju, kai moteriai vienu metu gimė du ar daugiau vaikų. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintą konstitucinį teisinės valstybės principą ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų. Be to, Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstitucinis visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį. Konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).
Konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 22 d. nutarimai). 5. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu keičiamo įstatymo 23 straipsnio naujoje 3 dalyje siekiama sureguliuoti vaiko priežiūros išmokos mokėjimą tais atvejais, kai moteriai vienu metu gimė du ar daugiau vaikų, siūlytina vietoj formuluotės „vaiko gimimo“ rašyti formuluotę „vaikų gimimo“
straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai „Įstatymo“ bei „ir ją išdėstyti taip“, o 2 dalies pakeitimo esmėje brauktinas perteklinis žodis „Įstatymo“. 7. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymui įgyvendinti reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, todėl įstatymo projekto 2 straipsnis pildytinas 2 dalimi, kurioje būtų numatyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki įstatymo įsigaliojimo turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus (ši dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei kitos įstatymo nuostatos), o šio straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ turėtų būti įrašyti žodžiai
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 8. Įstatymo projekte reikėtų nustatyti šio įstatymo nuostatų įgyvendinimo
taisykles.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą vaiko priežiūros išmoka tėvui arba kitiems, turintiems teisę ją gauti asmenims, būtų skiriama nuo vaiko gimimo dienos arba nuo pirmosios dienos po tėvystės atostogų pabaigos, reikėtų apibrėžti šio alternatyvaus termino taikymo taisykles. Siekiant tinkamai apibrėžti asmenis, kuriems būtų taikomos įstatymo nuostatos, reikėtų nustatyti teisių į numatytą išmoką įgijimo momentą – nuostatų taikymą tėvams ir kitiems asmenims, kai vaikai gimė po šio įstatymo įsigaliojimo, ar ir tėvams ir kitiems asmenims, kai vaikai gimė iki įstatymo įsigaliojimo, jeigu yra atitinkamų sąlygų visetas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-04-16 Nr. S-2018-2927 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1942 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėja Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pašalpų ir nedarbingumo skyriaus atstovės: vedėja Marija Paskočinienė, vyriausioji specialistė Irina Lemešava, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-171 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos prielaidos dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1.
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 23 straipsnį siūloma papildyti nauja 3 dalimi ir joje nustatyti, kad „Jeigu moteriai vienu metu gimė du ar daugiau vaikų ir ji gavo motinystės išmoką už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, vaiko priežiūros išmoka kitiems turintiems teisę ją gauti šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko gimimo dienos arba nuo pirmosios dienos po tėvystės atostogų pabaigos.“ Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, jeigu moteriai vienu metu gimė du ar daugiau vaikų, moteriai nuo jų gimimo dienos būtų mokama motinystės socialinio draudimo išmoka, o tėvui (įtėviui), globėjui ar vienam iš vaiko senelių – vaiko priežiūros išmoka. Be to, sistemiškai įvertinus keičiamo įstatymo 19, 22 straipsnių ir siūlomo teisinio reguliavimo nuostatas, galima preziumuoti, kad dėl to paties socialinės rizikos draudiminio įvykio (kai moteriai vienu metu gimė du ar daugiau vaikų), nuo vaikų gimimo dienos galėtų būti mokamos: motinai - motinystės išmoka, tėvui (įtėviui) – tėvystės išmoka, vienam iš vaikų senelių - vaiko priežiūros išmoka. Darytina išvada, kad siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pažeistas dvigubų išmokų už tą patį draudiminį įvykį vengimo principas, nes vaiko priežiūros išmoka būtų mokama kartu su motinystės ir tėvystės išmokomis. 2. Nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą galėtų kilti ginčų dėl motinos teisės į vaiko priežiūros atostogas įgyvendinimo, nes vaiko priežiūros atostogos kitiems teisę į jas turintiems asmenims jau būtų suteiktos nuo vaikų gimimo dienos, t. y. anksčiau nei motinai, nes jai vaiko priežiūros atostogos galėtų būti suteiktos tik pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. 3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad inicijuoti „Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr.
IX-110 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą skatina dažnai pasitaikanti situacija, kuomet vieno gimdymo metu gimus dviem ar daugiau vaikų (tokie gimdymai dažnu atveju įvyksta anksčiau), tėvas, norintis pasiimti vaikų priežiūros atostogas negali to padaryti iš karto po tėvystės, tačiau turi laukti kol motinai pasibaigs nėštumo ir gimdymo atostogos.“ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta projekto rengimą paskatinusi priežastis nevisiškai suprantama. Ligos ir motinystės socialinis draudimas kompensuoja dėl tam tikro socialinės rizikos įvykio netektas darbo pajamas ar jų dalį, nes preziumuojama, kad dėl socialinės rizikos įvykio apdraustasis asmuo negali dirbti. Siūlymas nuo pirmosios vaikų gimimo dienos mokėti ir vaiko priežiūros išmoką tėvams ar seneliams reikštų, kad dėl vaikų gimimo jie taip pat negali dirbti, tačiau kodėl jie negali dirbti, neaišku. Taip pat neaišku, kodėl įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kaip siekiama išspręsti teisinio reguliavimo problema, nurodyta aplinkybė, kad tėvas, norintis pasiimti vaikų priežiūros atostogas negali to padaryti iš karto po tėvystės (atostogų). Pagal keičiamo įstatymo
kalendorinių dienų, šios atostogos gali būti suteiktos laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks 3 mėnesiai, o komplikuoto gimdymo atveju ar gimus dviem ir daugiau vaikų – nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks 6 mėnesiai, todėl darytina išvada, kad tėvas gali suplanuoti ir pasinaudoti tėvystės atostogomis taip, kad iš karto po jų eitų vaiko priežiūros atostogų. 4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad rengti įstatymo pakeitimą paskatino ir ta aplinkybė, kad vieno gimdymo metu gimus dviem ar daugiau vaikų dažnai tokie gimdymai įvyksta anksčiau.
Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nėra susietas su šia aplinkybe. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnyje nustatyta motinystės išmokos mokėjimo trukmė bei Darbo kodekso 133 straipsnyje nustatyta teisė pasirinkti tėvystės atostogų laikotarpį susietos su moters nėštumo ir gimdymo laiku, komplikuotu gimdymu arba dviejų ar daugiau vaikų gimimu. Įstatymo projekte siūloma nustatyti išimtines teises į vaiko priežiūros atostogas tik tuo atveju, kai moteriai vienu metu gimė du ar daugiau vaikų. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintą konstitucinį teisinės valstybės principą ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų.
Be to, Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstitucinis visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį. Konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 22 d. nutarimai).
Nepritarti Atsižvelgta į argumentus, išdėstytus prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonių. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2018-05-281 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ministerija), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1942 (toliau – Įstatymo projektas)ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. balandžio 17 d. išvadą dėl – pateiktų prielaidų dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai, teikia ministerijos nuomonę. Galiojantis teisinis reguliavimas. Šiuo metu vaiko priežiūros išmoka, už vienu metu gimusius du ir daugiau vaikų, gali būti mokama keliems teisę gauti minėtą išmoką turintiems asmenims. Vaiko priežiūros išmoka už kiekvieną vaiką atskirai gali būti paskirta abiems tėvams ir (arba) seneliams nuo motinystės atostogų pabaigos, t. y. už dviejų vaikų priežiūrą išmokas gali gauti du asmenys, už trijų – trys, ir t.t. Šiuo metu motinystės socialinio draudimo išmoka sudaro 100 proc. apdraustosios turėto kompensuojamojo uždarbio per paskutiniuosius 12 mėnesių iki teisės gauti šią išmoką.
Motinystės išmokos dydis nesikeičia ir tuo atveju, kai gimė vienas vaikas, ir tuo atveju, kai gimė du ir daugiau vaikų – visais atvejais mokama 100 proc. turėtų pajamų. Dėl Įstatymo projekto. Ministerijos nuomone, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1942 siūlymas vertintinas teigiamai dėl to, kad vadovaujantis Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalimi pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Taigi, kai apdraustosioms, kurioms gimė du ir daugiau vaikų, palikus motinystės socialinio draudimo išmokų dydžius tokius pat kaip ir apdraustosioms, kurioms gimė vienas vaikas, galėtų būti nustatyta, kad antrojo ir paskesniojo vaiko priežiūros atostogas paėmę apdraustieji galėtų gauti vaiko priežiūros išmokas nuo vaiko gimimo. Įstatymo projektu siūlomą nuostatą ministerija siūlo tikslinti, nurodant, kad vaiko priežiūros išmoka kitiems, turintiems teisę ją gauti, asmenims nuo vaiko gimimo dienos arba nuo pirmosios dienos po tėvystės atostogų pabaigos skiriama antram ir
(ar) paskesniam vienu metu gimusiam vaikui. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog konstitucinis visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį. Konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).
Priėmus Įstatymo projektą būtų nustatytas socialiai teisingas teisinis reguliavimas asmenų, vienu metu susilaukusių dviejų ir daugiau vaikų, atžvilgiu. Pritarti
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018-05-251 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Fondo valdyba) susipažino su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2018-05- 16 posėdžio protokolo išrašu Nr. 102-P-15 dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1942 (toliau - Projektas) galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir prašymu pateikti išvadą dėl Projekto 1 straipsnyje dėstomos nuostatos galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsakydami į Jūsų prašymą, susipažinome su Projektui pateiktomis Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos išvadomis ir teikiame šią informaciją. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme šiuo metu nustatyta, kad gimus daugiau nei vienam vaikui, abu tėvai gali būti vaiko priežiūros atostogose - vienam išmoka skiriama vieno vaiko priežiūrai, kitam iš tėvų - kito vaiko priežiūrai, taigi išmokos yra mokamos skirtingiems asmenims dėl skirtingų draudiminių įvykių (vienam - dėl vieno vaiko gimimo, kitam - dėl kito vaiko gimimo).
Tam pačiam asmeniui dėl to paties vaiko dvi išmokos nėra mokamos tuo pačiu metu - vaiko priežiūros išmoka visada pradedama mokėti tik pasibaigus prieš tai tam pačiam asmeniui mokėtos išmokos gavimo laikotarpiui (vaiko priežiūros išmoka vaiko motinai pradedama mokėti pasibaigus motinystės išmokos mokėjimo laikotarpiui, vaiko priežiūros išmoka vaiko tėvui pradedama mokėti pasibaigus tėvystės išmokos mokėjimo laikotarpiui). Taigi, pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, gimus dvynukams ar trynukams, vaikų motinai gali būti mokama motinystės išmoka (kuri mokama nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, t. y. 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 70 kalendorinių dienų po gimdymo), vaikų tėvui nuo vaikų gimimo dienos 30 kalendorinių dienų gali būti mokama tėvystės išmoka, tačiau ji gali būti pradėta mokėti ir vėliau - kad ir po penkių mėnesių po vaikų gimimo (nes gimus daugiau nei vienam vaikui 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos gali būti suteiktos tėvui iki vaikams sukaks 6 mėnesiai). Tokiu atveju susidaro situacija, kad vaikų motina turi viena prižiūrėti du ar tris vaikus net penkis mėnesius; jeigu vaikų tėvas pasinaudoja tėvystės atostogomis iš karto po vaikų gimimo, vaiko priežiūros atostogų jis gali išeiti tik po 40 kalendorinių dienų (t. y. kai vaikų motinai pasibaigia nėštumo ir gimdymo atostogos), taigi vaikų motina turi viena prižiūrėti du ar tris vaikus daugiau nei mėnesį (čia aptarta situacija, kai vaiko senelių nėra, arba jie neturi teisės į vaiko priežiūros išmoką, arba negali prižiūrėti vaiko).
Išmokų dubliavimo rizika yra tada, kai tam pačiam apdraustajam asmeniui dėl to paties draudiminio įvykio už tą patį laikotarpį yra skiriama daugiau nei viena išmoka. Įstatymo numatytos išmokos nėra išmokos šeimai, jos yra skirtos konkrečiam apdraustajam asmeniui ir priklauso nuo to asmens turėtų draudžiamųjų pajamų per atitinkamą laikotarpį iki teisės į išmoką atsiradimo dienos. Kaip minėta, pagal Projektą tam pačiam apdraustajam asmeniui dėl to paties vaiko gimimo nebūtų skiriamos dvi ar daugiau išmokų, jos skiriamos skirtingiems asmenims dėl skirtingų draudžiamųjų įvykių, todėl manome, kad Projekto 1 straipsnio nuostata nesukeltų išmokų dubliavimo rizikos. Projekto tikslas - pagerinti apdraustojo asmens sąlygas vaiko priežiūrai, suteikiant jam teisę prižiūrėti vaiką (-us) be pertraukų svarbiausiu ir sunkiausiu laikotarpiu iš karto po vaiko (-ų) gimimo.
Dėl galimų kilti ginčų dėl motinos teisės į vaiko priežiūros atostogas įgyvendinimo, kai vaiko priežiūros atostogos kitiems teisę į jas turintiems asmenims būtų suteiktos nuo vaikų gimimo dienos, t. y. anksčiau nei motinai (nes jai vaiko priežiūros atostogos galėtų būti suteiktos tik pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms), pažymėtina, kad motinystės išmokos, kurios dydis yra 100 procentų asmens kompensuojamojo uždarbio ir nėra ribojamas maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu, gavimas ilgesnį laiką nepažeistų motinos teisės į vaiko priežiūros atostogas įgyvendinimo, nes vaiko priežiūros išmokos dydis yra toks pat arba mažesnis (100 procentų asmens kompensuojamojo uždarbio, jeigu pasirenkama gauti vaiko priežiūros išmoką iki vaikui sukaks 1 metai, arba 70 procentų asmens kompensuojamojo uždarbio pirmaisiais metais ir
išmoką iki vaikui sukaks 2 metai), ir yra ribojamas maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu. Taip pat manome, kad minėta Projekto nuostata neprieštarautų konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Konstitucinis visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu, ir nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį. Manome, kad moters fiziologinė ir psichologinė būsena po daugiavaisio nėštumo ir gimdymo bei galimybė vienai rūpintis keliais vaikais yra objektyviai skirtinga, t. y. sudėtingesnė, nei moters, kuriai gimė vienas vaikas. Pritarti 5.
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, institucijų pateiktus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 23 straipsnio nuostatos, neprieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo ir konstituciniam teisinės valstybės principams. 6. Balsavimo rezultatai: už – 3, susilaikė – 5, prieš – nėra (Balsavimui teikta formuluotė: „kas už tai, kad Įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai“). 7. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 8. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė