Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir išdėstyti ją taip:
“11. Profesinio mokymo įstaiga – mokykla ar kita įstaiga, kurios pagrindinė
veikla – profesinis mokymas. Profesinio mokymo įstaigų tipai yra tokie: technologinė gimnazija, mokykla, kita profesinio mokymo įstaiga.”
įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo švietimo ir mokslo ministras
priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Teikia: Seimo narys dr. Mantas Adomėnas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Esminė problema, kurią siekia spręsti teikiami įstatymų projektai, yra ta, kad Lietuvoje per mažai moksleivių dalyvauja profesiniame mokyme vidurinėje mokykloje. „Eurostato“ duomenimis, 2015 m. profesiniame mokyme vidurinio ugdymo stadijoje dalyvavo 26,8 proc. Lietuvos moksleivių, tuo tarpu ES vidurkis yra ženkliai aukštesnis – 47,3 proc. Šie rodikliai ženkliai aukštesni pažangiose ekonomikose: Vokietijoje profesiniame mokyme vidurinėje mokykloje dalyvauja 46,8 proc. moksleivių, Šveicarijoje – 65,3 proc., Suomijoje – 71,3 proc., Nyderlanduose – 68,5 proc. Pridedamoje lentelėje pateikiama 2015 m. Europos valstybių statistika („Eurostat“ duomenys):
Edukologai ir ekonomistai sutaria, kad pritraukti daugiau moksleivių, ir ypač gabių moksleivių, į profesinį mokymą – svarbus uždavinys švietimo sistemai, klojant tvarios Lietuvos ekonomikos pamatus. Siekiant sugrąžinti profesinio mokymo prestižą bei pritraukti gabių mokinių į profesinio mokymo įstaigas, būtina sektoriaus reformą vykdyti taip, kad profesinis mokymas taptų pasirinkimu, lygiaverčiu akademiniam mokymosi profiliui. Todėl siūlau sukurti mišrų ugdymo įstaigos tipą – realinę gimnaziją
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Seimo narys dr. Mantas Adomėnas. 3.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu nėra numatyta mišraus tipo ugdymo įstaigų, kurios derintų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo profilius. Profesinio mokymo įstaigos savo dabartiniu įstatymuose įtvirtintu pavadinimu asocijuojasi su diskredituotomis „proftechninėmis“ mokyklomis ir neleidžia sukurti aukšto prestižo profesinio mokymo įstaigų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma įtvirtinti tris mokyklų, vykdančių vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo antrosios dalies lygmens ugdymą, tipus: akademinę gimnaziją, kurios pagrindinė veikla yra bendrasis ugdymas; realinę gimnaziją, kuri derina bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo profilius; ir technologinę gimnaziją, kurios pagrindinė veikla yra profesinis mokymas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių priėmus Seimo statuto pataisas nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Teikiamų įstatymų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų priėmimas sukurs palankesnes sąlygas ugdyti kvalifikuotus darbuotojus, dinamiškai atliepiant į ekonomikos raidoje kylančius poreikius, taigi tai turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus šiuos įstatymų pakeitimus kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Teikiamas projektas atitinka Europos žmonių teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus šiuos įstatymų pakeitimus švietimo ir mokslo ministras iki 2018 m. rugsėjo 1 d. turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, be biudžete jau numatytų lėšų profesinio mokymo įstaigų pertvarkai, įstatymui įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Švietimas, profesinis mokymas,
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo narys Mantas Adomėnas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-04-16 Nr. S-2018-2927 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP1941 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP1941, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti profesinio mokymo įstaigų tipus – technologinę gimnaziją, mokyklą, kitą profesinio mokymo įstaigą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomos projekto nuostatos nedera su kartu teikiamo Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-1940) nuostatomis, kuriomis siūloma nustatyti, kad profesinio mokymo įstaigos skirstomos į technologines gimnazijas ir kitas profesinio mokymo įstaigas. Šių projektų nuostatos turi būti suderintos tarpusavyje. Be to, projektu siūlomas Profesinio mokymo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies pakeitimas neatitinka teisinio aiškumo ir įstatymo nuostatų nuoseklumo principų, t.y., toje pačioje dalyje pati profesinio mokymo įstaiga apibrėžiama beveik taip pat, kaip ir tokių profesinių įstaigų tipai, kas tautologiniu požiūriu yra ydinga. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Švietimo įstatymo nuostatomis sąvoka „mokykla“ taip pat apimtų ir technologinę gimnaziją, kaip vieną iš mokyklos tipų. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad „technologinės gimnazijos“ įvedimo Profesinio mokymo įstatyme tikslas yra neaiškus bei klaidinantis, nes iš siūlomo reguliavimo, t.y. dėl nepakankamo ir neišbaigto reguliavimo, galima daryti išvadą, kad „technologinės gimnazijos“ tipo profesinio mokymo įstaigą nuo kitų profesinio mokymo įstaigų skirtų išimtinai tik jos pavadinime esantys žodžiai „technologinė gimnazija“.
Jokių kitų tokių mokymo įstaigų steigimo, veiklos, teikiamų profesinio mokymo paslaugų, finansavimo skirtumų nei pačiame projekte, nei projekto aiškinamajame rašte nenurodoma. Manytume, kad toks įstatyminis reguliavimas nedera su Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintais tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo ir aiškumo principais. Taip pat manome, kad tik profesinio mokymo įstaigų pavadinimų pakeitimas, pavadinime įrašant žodžius
„technologinė gimnazija“, nepaskatins moksleivių labiau rinktis profesinio
mokymo mokyklas (kaip tai nurodoma aiškinamajame rašte), tuo labiau nepagerins organizuojamų profesinio mokymo programų kokybės bei teikiamų kvalifikacijų vertės. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
ministras priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus siūlomus Švietimo įstatymo pakeitimus, turėtų būti keičiami ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai, pvz., Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 2 dalis tikslintina. Be to, projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlome nurodyti konkrečią datą, iki kurios turi būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. 6. Atsižvelgus į tai, kad valstybės politiką profesinio mokymo srityje formuoja Švietimo ir mokslo ministerija, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]