Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti
išdėstyti jį taip: “2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
švietimo programa, švietimo teikėjas atitinka nustatytus reikalavimus. 2. Bendrasis ugdymas – pradinis ugdymas, pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas. 3. Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti. 4. Gimnazija – mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo ir galinti vykdyti profesinio mokymo vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. 4.5. Išsilavinimas
tvarka pripažįstama asmens tam tikro lygio branda, kompetencija, kvalifikacija. 5.6. Karjera – asmeniui ir visuomenei reikšminga jo mokymosi, saviraiškos ir darbo veiklų bei vaidmenų visuma per visą jo gyvenimą. 6.7. Karjeros specialistas – asmuo, teikiantis profesinio informavimo ir konsultavimo, ugdymo karjerai paslaugas. 7.8. Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma. 8.9. Kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma. 9.10. Laisvasis mokytojas – fizinis asmuo, užsiimantis individualia švietimo teikėjo veikla. 10.11.
kvalifikacijų, grindžiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistema. 11.12. Lituanistinis švietimas – lietuvių kalbos, Lietuvos valstybės istorijos, kultūros mokymas ir supažindinimas su Lietuvos dabartimi, taip pat sąlygų saviraiškai lietuvių kalba užsienio valstybėse sudarymas. 12.13. Mokykla
ir asmens pasirinktas mokymosi organizavimo būdas. 17.18. Mokinys – asmuo, kuris mokosi. 18.19. Mokytojas – asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas. 19.20. Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas. 20.21. Nevalstybinė mokykla – mokykla, kurios savininkė ar viena iš dalininkų nėra valstybė ar savivaldybė. 21.22.
21.22. Pedagogas – asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją. 22.23. Pedagogo kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų mokiniams ugdyti, visuma. 22¹.24. Prevencinė programa – planingų ir sistemingų priemonių, padedančių stiprinti mokinio asmenybės ir aplinkos apsauginius veiksnius ir mažinti rizikos veiksnių įtaką, visuma. 23.25. Privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas. 24.26. Savišvieta – savarankiškas mokymasis, kuris remiasi asmens iš įvairių šaltinių gaunamomis žiniomis ir jo praktine patirtimi. 25.27. Savivaldybės mokykla – mokykla, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra savivaldybė (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis). 25¹.28. Smurtas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme.
Šiame įstatyme išskiriamos šios smurto formos:
1) patyčios – psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turinčio asmens ar asmenų grupės kitam asmeniui daromi tyčiniai pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama pažeminti jo reputaciją ar orumą, jį įžeisti, įskaudinti ar kitaip sukelti jam psichologinę ar fizinę žalą;
2) patyčios kibernetinėje erdvėje – patyčios iš kito asmens naudojantis informacinėmis technologijoms ir (ar) informacinės visuomenės informavimo priemonėmis, siekiant įbauginti tą asmenį, pakenkti jo reputacijai ar kitokiu būdu jį pažeminti, neatsižvelgiant į tai, ar patyčių informacija siunčiama asmeniškai, ar paskleidžiama neapibrėžtam gavėjų skaičiui;
3) vaiko nepriežiūra – vaiko atstovo pagal įstatymą ir (ar) už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, protinei, emocinei ir socialinei sveikatai ir raidai. 26.29. Specialieji ugdymosi poreikiai – pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių. 27.30. Švietimas – ugdymas ir išsilavinimo teikimas, savišvieta; taip pat mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų), švietimo įstaigų, mokytojų ir kitų švietimo teikėjų, švietimo pagalbos specialistų veiklų visuma. 28.31. Švietimo įstaiga – mokykla arba švietimo pagalbos įstaiga. 29.32. Švietimo pagalba – mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą. 30.33. Švietimo pagalbos įstaiga – įstaiga, kurios pagrindinė veikla – švietimo pagalbos teikimas. 31.34. Švietimo programa – iš anksto apibrėžtos formaliojo arba neformaliojo švietimo veiklos, kuria siekiama numatyto rezultato, aprašymas. 32.35.
programos modulis – iš anksto apibrėžta savarankiška švietimo programos dalis. 33.36. Švietimo stebėsena – nuolatinė švietimo būklės ir kaitos analizė, vertinimas, prognozavimas. 34.37. Švietimo teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas (įstaiga, įmonė, organizacija, taip pat valstybės narės juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kuriems švietimas nėra pagrindinė veikla), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti švietimą. 35.38. Ugdymas – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant. 36.39. Valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė. 37.40. Valstybinė mokykla – mokykla, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė. 38.41. Visuotinis švietimas – visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, valstybės laiduojamas švietimas. 39.42. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme.”2 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Papildyti
straipsnio dalių numeraciją ir išdėstyti jį taip: “41 straipsnis. Mokyklų grupės ir tipai
1Formaliojo švietimo mokyklos skirstomos į šias grupes:
mokykla, gimnazija. 3. Pradinės mokyklos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios pradinio ugdymo programą. 4. Progimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį arba pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir pradinio ugdymo programą. 5.
programą ar pagrindinio ugdymo ir pradinio ugdymo programas. 6. netenka galios nuo 2017-09-01. 7. Gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Atskiru atveju (mokykla gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų, arba bendrojo ugdymo mokykla, pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus priskirta miesto pakraščio mokyklai; pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo mokykla; nevalstybinė mokykla; mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, ir atitinkanti Vyriausybės patvirtintus kriterijus) gimnazija gali vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. 8. Gimnazijos rūšys yra akademinė gimnazija, realinė gimnazija, technologinė gimnazija. 1) Akademinė gimnazija – mokykla, kurios pagrindinė veikla yra bendrasis ugdymas. 2) Realinė gimnazija – mokykla, kuri derina bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo profilius. 3) Technologinė gimnazija – mokykla, kurios pagrindinė veikla yra profesinis mokymas. 8.9. Bendrojo ugdymo mokyklos šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka gali vykdyti profesinio mokymo programas. 9.10. Tenkinant skirtingus mokinių ugdymosi poreikius ir atsižvelgiant į skirtingas švietimo programų vykdymo sąlygas, bendrojo ugdymo mokyklos gali būti įvairių paskirčių.
Bendrojo ugdymo mokyklų paskirčių ir vykdomų ugdymo programų galimą įvairovę nustato Vyriausybės patvirtintos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės. 10.11. Profesinio mokymo įstaigos į tipus neskirstomos skirstomos į technologines gimnazijas ir kitas profesinio mokymo įstaigas. 11.12. Profesinio mokymo įstaigos gali vykdyti pagrindinio, vidurinio ugdymo programas. 12.13. Aukštųjų mokyklų tipus nustato Mokslo ir studijų įstatymas. 13.14. Neformaliojo švietimo mokyklos skirstomos į šias grupes:
mokyklų;
švietimo mokyklos į tipus neskirstomos. 15.16. Mokyklų pavadinimų (išskyrus aukštųjų mokyklų pavadinimus) sudarymo ir rašymo tvarką, suderinus su Valstybine lietuvių kalbos komisija, tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Mokyklos pavadinime grupę ar tipą nusakantis žodis gali būti nevartojamas.”
įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo švietimo ir mokslo ministras
priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Teikia: Seimo narys dr. Mantas Adomėnas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Esminė problema, kurią siekia spręsti teikiami įstatymų projektai, yra ta, kad Lietuvoje per mažai moksleivių dalyvauja profesiniame mokyme vidurinėje mokykloje. „Eurostato“ duomenimis, 2015 m. profesiniame mokyme vidurinio ugdymo stadijoje dalyvavo 26,8 proc. Lietuvos moksleivių, tuo tarpu ES vidurkis yra ženkliai aukštesnis – 47,3 proc. Šie rodikliai ženkliai aukštesni pažangiose ekonomikose: Vokietijoje profesiniame mokyme vidurinėje mokykloje dalyvauja 46,8 proc. moksleivių, Šveicarijoje – 65,3 proc., Suomijoje – 71,3 proc., Nyderlanduose – 68,5 proc. Pridedamoje lentelėje pateikiama 2015 m. Europos valstybių statistika („Eurostat“ duomenys):
Edukologai ir ekonomistai sutaria, kad pritraukti daugiau moksleivių, ir ypač gabių moksleivių, į profesinį mokymą – svarbus uždavinys švietimo sistemai, klojant tvarios Lietuvos ekonomikos pamatus. Siekiant sugrąžinti profesinio mokymo prestižą bei pritraukti gabių mokinių į profesinio mokymo įstaigas, būtina sektoriaus reformą vykdyti taip, kad profesinis mokymas taptų pasirinkimu, lygiaverčiu akademiniam mokymosi profiliui. Todėl siūlau sukurti mišrų ugdymo įstaigos tipą – realinę gimnaziją
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Seimo narys dr. Mantas Adomėnas. 3.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu nėra numatyta mišraus tipo ugdymo įstaigų, kurios derintų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo profilius. Profesinio mokymo įstaigos savo dabartiniu įstatymuose įtvirtintu pavadinimu asocijuojasi su diskredituotomis „proftechninėmis“ mokyklomis ir neleidžia sukurti aukšto prestižo profesinio mokymo įstaigų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma įtvirtinti tris mokyklų, vykdančių vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo antrosios dalies lygmens ugdymą, tipus: akademinę gimnaziją, kurios pagrindinė veikla yra bendrasis ugdymas; realinę gimnaziją, kuri derina bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo profilius; ir technologinę gimnaziją, kurios pagrindinė veikla yra profesinis mokymas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių priėmus Seimo statuto pataisas nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Teikiamų įstatymų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų priėmimas sukurs palankesnes sąlygas ugdyti kvalifikuotus darbuotojus, dinamiškai atliepiant į ekonomikos raidoje kylančius poreikius, taigi tai turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus šiuos įstatymų pakeitimus kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Teikiamas projektas atitinka Europos žmonių teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus šiuos įstatymų pakeitimus švietimo ir mokslo ministras iki 2018 m. rugsėjo 1 d. turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, be biudžete jau numatytų lėšų profesinio mokymo įstaigų pertvarkai, įstatymui įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Švietimas, profesinis mokymas,
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo narys Mantas Adomėnas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-04-16 Nr. S-2018-2927 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP1940 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP1940, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma iš esmės pakeisti gimnazijos sąvoką, nustatant, kad gimnazija gali vykdyti ne tik bendrojo ugdymo, bet ir profesinio mokymo vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, o taip pat nustatyti naujas gimnazijos rūšis – akademinę, realinę ir technologinę. Siūlomas reguliavimas ginčytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, teikiamas siūlymas iš esmės nedera su bendrąja mokyklų grupių ir tipų sistema, nustatyta keičiamo Švietimo įstatymo 41 straipsnyje, kuriame aiškiai apibrėžtas ir atskirtas bendrojo ugdymo mokyklų grupei priskiriamų mokyklų teisinis reguliavimas (41 straipsnio 2-9 dalys) ir profesinio mokymo įstaigų grupės teisinis reguliavimas (41 straipsnio 10 ir 11 dalys). Tuo tarpu siūlomu reguliavimu tiesiog supainiojamos dvi mokyklų grupės, apibrėžtos atskiruose keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose. Manytina, kad gimnazijos apibrėžimo pakeitimas ir gimnazijos rūšių išskyrimas nėra tikslingi, kadangi ir esamas teisinis profesinio mokymo reguliavimas yra pakankamas, atsižvelgiant į tai, kad ir šiuo metu profesinio mokymo įstaigos gali vykdyti pagrindinio, vidurinio ugdymo programas (keičiamo įstatymo 41 straipsnio 11 dalis), o vien profesinio mokymo įstaigų pavadinimų pakeitimas į gimnaziją nepaskatins moksleivių labiau rinktis profesinio mokymo mokyklas (kaip tai nurodoma aiškinamajame rašte). Antra, netgi nutarus įteisinti kelias gimnazijos rūšis, pakanka atlikti pakeitimus keičiamo įstatymo 41 straipsnyje. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 2 straipsnis neturi būti pildomas nauja „gimnazijos“ sąvoka, nes tai yra tik vienas iš mokyklos tipų.
Kitų tipų mokyklos yra reglamentuojamos keičiamo įstatymo 41 straipsnyje, o keičiamo įstatymo 2 straipsnyje yra tik bendroji sąvoka „mokykla“, apimanti visus mokyklų tipus. Todėl vieno mokyklos tipo apibrėžimo išskyrimas nederėtų su bendrąja keičiamo įstatymo 2 straipsnio struktūra. Trečia, siūlomos pataisos iš esmės lemtų, kad esamas įstatyminis ir poįstatyminis reguliavimas reglamentuotų išimtinai tik „akademinės gimnazijos“ sąvoką atitinkančių gimnazijų steigimą bei veiklą. Tuo tarpu „realinės gimnazijos“ sąvokos turinio projekto nuostatos aiškiai neapibrėžia, todėl nei priskyrimo tokiam mokymo įstaigos tipui kriterijai, nei pati tokios mokymo įstaigos reguliavimo specifika nėra aiški. Savo ruožtu „technologinės gimnazijos“ įvedimo tikslas yra iš viso neaiškus bei klaidinantis, nes siūlomas jos apibrėžimas yra beveik identiškas profesinės mokymo įstaigos apibrėžimo, nustatyto Profesinio mokymo įstatyme, turiniui. Tai suponuoja ne tik tai, kad šiam gimnazijos tipui priskiriamų mokymo įstaigų veikla nebūtų Švietimo įstatymo reguliavimo dalyku, bet taip pat ir tai, kad „technologinės gimnazijos“ mokymo įstaigą nuo kitų profesinio mokymo įstaigų skirtų išimtinai tik jos pavadinime esantys žodžiai „technologinė gimnazija“. Jokių kitų tokių mokymo įstaigų steigimo, veiklos, teikiamų švietimo paslaugų, finansavimo skirtumų nei pačiame projekte, nei projekto aiškinamajame rašte nenurodoma. Manytume, kad toks įstatyminis reguliavimas nedera su Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintais tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo ir aiškumo principais. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
Tokiu atveju, projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė būtų dėstytina taip: „Papildyti 2 straipsnį 3¹ dalimi:“. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnio dėstomoje dalyje turėtų būti dėstoma tik pildoma nauja dalis, o ne visa nauja keičiamo straipsnio redakcija. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta keičiamo įstatymo 2 straipsnį pildyti nauja 4 dalimi, projekto 1 straipsnis turėtų būti dėstomas dvejomis struktūrinėmis dalimis, iš kurių pirma reglamentuotų keičiamo įstatymo
dalių laikymą atitinkamai 5-42 dalimis;
3 straipsnio 1 dalyje reikėtų nurodyti išimtį dėl šio straipsnio 2 dalies, kuria pavedama priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, ankstesnio įsigaliojimo, t.y. įpareigojimas kompetentingoms institucijoms turėtų įsigalioti iš karto paskelbus priimtą įstatymą. 4. Projekto
mokslo ministras priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus siūlomus Švietimo įstatymo pakeitimus, turėtų būti keičiamos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio 2 dalis tikslintina. Be to, projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūlome nurodyti konkrečią datą, iki kurios turi būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. 5. Atsižvelgus į tai, kad valstybės politiką švietimo srityje formuoja Švietimo ir mokslo ministerija, o Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]