Projekto lyginamasis variantas
vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16, 19, 20 IR 31 straipsnių pakeitimo
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Savivaldybės tarybos mažuma (opozicija)
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybė administruoja ir užtikrina
viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę.“
jį išdėstyti taip:
„2) gali būti posėdžio pirmininkui įteikiami
vieši pareiškimai dėl savivaldybės tarybos narių vienijimosi į frakcijas, dėl savivaldybės tarybos daugumos ir savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) sudarymo;“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių
tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Balsai laikomi pasiskirstę po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus.
Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Slaptas balsavimas reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“
Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų
pavaduotojus mero siūlymu skiria komitetai. Tą pačią kandidatūrą meras gali siūlyti du kartus. Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) raštišku siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka.
Jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba mero siūlymu. Tą pačią kandidatūrą meras arba savivaldybės tarybos opozicija gali siūlyti du kartus. Kontrolės komiteto pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Kontrolės komiteto pirmininkas mero siūlymu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ir jeigu už sprendimą jį atleisti balsuoja visų posėdyje dalyvaujančių savivaldybės tarybos narių dauguma.“
Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją
ir Antikorupcijos komisiją. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš tarybos narių. Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras meras teikia savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) raštišku siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, reglamento nustatyta tvarka.
Jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrų, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus savivaldybės taryba skiria mero teikimu. Tą pačią kandidatūrą meras arba savivaldybės tarybos opozicija gali siūlyti du kartus. Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas mero siūlymu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ir jeigu už sprendimą jį atleisti balsuoja visų posėdyje dalyvaujančių savivaldybės tarybos narių dauguma. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.“
išdėstyti taip:
„2) mero atleidimas iš pareigų prieš terminą,
mero darbo užmokesčio nustatymas, mero pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario darbo užmokesčio nustatymas;“. 2.
ir jį išdėstyti taip:
„19) mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės
kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka, sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas; šio įstatymo 13 straipsnio 5, 6, 8 ir 9 dalyse nustatyta tvarka rengiant, pateikiant sprendimų projektus ir dėl jų balsuojant;“. 3. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21) biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė),
savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiūra, savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis; seniūnijų – biudžetinių įstaigų – nuostatų tvirtinimas;“. 7 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mero pavaduotojas mero teikimu siūlymu prieš terminą
netenka savo įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotoją slaptu balsavimu balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma. Klausimą dėl mero pavaduotojo įgaliojimų netekimo kartu su įregistruotu sprendimo projektu meras, šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo įtraukti į artimiausio savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę.“
2Pakeisti 19 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Mero, ir mero pavaduotojo, mero pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina savivaldybės taryba. Merui darbo užmokestis nemokamas, kai yra laikinai taikomos baudžiamojo proceso kardomosios priemonės ir jam teismo sprendimu yra apribojamos teisės vykdyti įstatymu nustatytus įgaliojimus.“
jį išdėstyti taip:
„16) priima į pareigas ir atleidžia iš jų
biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų, išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus biudžetinių įstaigų vadovų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, įgyvendina pats arba šio įstatymo nustatytais atvejais mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys ar mero pavaduotojas;“. 2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17) priima į pareigas ir atleidžia iš jų viešųjų
įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus; Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kitas funkcijas, susijusias su visų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, įgyvendina pats arba šio įstatymo nustatytais atvejais mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys ar mero pavaduotojas;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 20 straipsnio 2 dalies 20 punktą. „20) keičia pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;“
dalies 21 punktą.
„21) suteikia patalpas Seimo nariams pagal
Lietuvos Respublikos Seimo statutą;“
išdėstyti taip:
„8. Mero pavaduotojas atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus. Meras mero pavaduotojo funkcijas nustato mero pavaduotojo kadencijos
laikotarpiui ir gali jas keisti. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas ar laikinai mero pareigas einantis savivaldybės tarybos narys atlieka visas mero pareigas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4–8, ir 15–22 15, 18-22 punktuose nustatytus įgaliojimus. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalies 15–22 punktuose nustatytus mero įgaliojimus atlieka savivaldybės taryba, išskyrus funkcijas, kurias šio įstatymo nustatytais atvejais atlieka mero pavaduotojas ar mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys. Mero veikla ir jo pavadavimo procedūra nustatyta reglamente.“
Pakeisti 31 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas taikant Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas garantijas arba kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, taikomus kitos formos seniūnijos vadovui. Be konkurso toje pačioje savivaldybėje seniūną galima perkelti į laisvas kitos seniūnijos seniūno pareigas jeigu asmuo atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją.
Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo, išskyrus laikiną perkėlimą į kitas pareigas, kai yra tarnybinė būtinybė. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys. Konkursas į laisvas seniūno pareigas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios pareigybės įsteigimo ar atsilaisvinimo.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m.
liepos 1 d. 2. Savivaldybių tarybos iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas
Projekto
lyginamasis variantas
vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16, 19, 20 IR 31 straipsnių pakeitimo
2018 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 3 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) – savivaldybės
tarybos mažumai priklausanti savivaldybės tarybos narių frakcija (frakcijos) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (grupės), pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusios (deklaravusi), kad nesiūlo savo kandidato sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, nedelegavusios (nedelegavusi) savo kandidatų į mero pavaduotojo pareigas ir pateikusios (pateikusi) savo veiklos kryptis.“
2Papildyti 3 straipsnį 21 dalimi:
„21. Savivaldybės tarybos mažuma – savivaldybės tarybos daugumai nepriklausantys
savivaldybės tarybos nariai.“
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams,
nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę.“
1Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) gali būti posėdžio pirmininkui įteikiami vieši pareiškimai dėl savivaldybės tarybos narių vienijimosi į frakcijas, dėl savivaldybės tarybos daugumos ir savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) sudarymo;“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių
balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas.
Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirstę po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir
„susilaikiusių“ kartu sudėjus), laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Dėl
savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Slaptas balsavimas reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“
1Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus mero
siūlymu skiria komitetai. Tą pačią kandidatūrą meras gali siūlyti du kartus. Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka.
Jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba mero siūlymu. Jeigu pasiūlyti kandidatai į Kontrolės komiteto pirmininko ir į Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, savivaldybės taryba negali pasiūlytų kandidatūrų atmesti. Komiteto pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, savivaldybės tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius trejus metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Komiteto pirmininkas mero siūlymu komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Kontrolės komiteto pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu.“
2Pakeisti 14 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) dirba pagal savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pradžioje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai reglamento nustatyta tvarka; savivaldybės taryba Kontrolės komiteto veiklos programą patvirtina per vieną mėnesį nuo Kontrolės komiteto sudarymo, o kai Kontrolės komitetas sudarytas – per vieną mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios;“. 5 straipsnis.
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir
Antikorupcijos komisiją. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš tarybos narių. Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras meras teikia savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, reglamento nustatyta tvarka. Jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrų, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus savivaldybės taryba skiria mero teikimu. Jeigu pasiūlyti kandidatai į Etikos komisijos pirmininko ir Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, savivaldybės taryba negali pasiūlytų kandidatūrų atmesti. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.“
2Papildyti 15 straipsnį 6¹ dalimi:
„6¹. Savivaldybės tarybos sudaromos komisijos (įskaitant Etikos komisijos ir
Antikorupcijos komisijos pirmininkus) pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, savivaldybės tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius trejus metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Komisijos pirmininkas mero siūlymu komisijos (išskyrus Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus) sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu.“
išdėstyti taip: „2) mero atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero darbo užmokesčio nustatymas, mero pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario darbo užmokesčio nustatymas;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19) mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka, sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas; šio įstatymo 13 straipsnio 5, 6, 8 ir 9 dalyse nustatyta tvarka rengiant, pateikiant sprendimų projektus ir dėl jų balsuojant;“. 7 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mero pavaduotojas mero teikimu siūlymu prieš terminą netenka savo
įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotoją slaptu balsavimu balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma. Klausimą dėl mero pavaduotojo įgaliojimų netekimo kartu su įregistruotu sprendimo projektu meras, šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo įtraukti į artimiausio savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę.“
2Pakeisti 19 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Mero, ir mero pavaduotojo, mero pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina savivaldybės taryba. Merui darbo užmokestis nemokamas, kai jam yra taikomos kardomosios priemonės, dėl kurių meras negali vykdyti mero įgaliojimų.“
1Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina pats arba šio įstatymo nustatytais atvejais šias funkcijas įgyvendina mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys ar mero pavaduotojas;“. 2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17) priima į pareigas ir atleidžia iš jų viešųjų
įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus; kitas funkcijas, susijusias su visų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina pats arba šio įstatymo nustatytais atvejais šias funkcijas įgyvendina mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys ar mero pavaduotojas;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 20 straipsnio 2 dalies 20 punktą. „20) keičia pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;“
suteikia patalpas Seimo nariams pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą;“
5Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Mero pavaduotojas atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus. Meras mero
pavaduotojo funkcijas nustato mero pavaduotojo kadencijos laikotarpiui ir gali jas keisti.
Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas ar laikinai mero pareigas einantis savivaldybės tarybos narys atlieka visas mero pareigas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4–8, ir 15–22 15, 18, 19 ir 22 punktuose nustatytus įgaliojimus. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalies 15–22 15, 16, 17, 18, 19 ir 22 punktuose nustatytus mero įgaliojimus atlieka savivaldybės taryba, išskyrus funkcijas, kurias šio įstatymo nustatytais atvejais atlieka mero pavaduotojas ar mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys. Mero veikla ir jo pavadavimo procedūra nustatyta reglamente.“
Pakeisti 31 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės
įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas taikant Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas garantijas arba kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, taikomus kitos formos seniūnijos vadovui. Be konkurso toje pačioje savivaldybėje seniūną galima perkelti į laisvas kitos seniūnijos seniūno pareigas jeigu asmuo atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją. Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo, išskyrus laikiną perkėlimą į kitas pareigas, kai yra tarnybinė būtinybė.
Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys. Konkursas į laisvas seniūno pareigas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios pareigybės įsteigimo ar atsilaisvinimo.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 2 d. 2. Savivaldybių tarybos iki 2018 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys
Projekto Nr. XIIP-1924(3) lyginamasis variantas
vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16 IR 19 straipsnių pakeitimo
2018 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 3 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) – savivaldybės
tarybos mažumai priklausanti savivaldybės tarybos narių frakcija (frakcijos) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (grupės), pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusios (deklaravusi), kad nesiūlo savo kandidato sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, nedelegavusios (nedelegavusi) savo kandidatų į mero pavaduotojo pareigas ir pateikusios (pateikusi) savo veiklos kryptis.“
2Papildyti 3 straipsnį 21 dalimi:
„21. Savivaldybės tarybos mažuma – savivaldybės tarybos daugumai nepriklausantys
savivaldybės tarybos nariai.“
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams,
nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę.“
1Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) gali būti posėdžio pirmininkui įteikiami vieši pareiškimai dėl savivaldybės tarybos narių vienijimosi į frakcijas, dėl savivaldybės tarybos daugumos ir savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) sudarymo;“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių
balsų dauguma.
Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirstę po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir
„susilaikiusių“ kartu sudėjus), lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje
nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Slaptas balsavimas reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“
3Pakeisti 13 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Tarybos narys savivaldybės tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą,
kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu savivaldybės taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą.
Savivaldybės taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Balsavimas dėl tarybos nario nusišalinimo nepriėmimo vyksta prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris tarybos nariui sukelia interesų konfliktą. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami savivaldybės interneto svetainėje ir per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus mero
siūlymu skiria komitetai. Tą pačią kandidatūrą meras gali siūlyti du kartus. Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka. Jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba mero siūlymu.
Jeigu pasiūlyti kandidatai į Kontrolės komiteto pirmininko ir į Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, savivaldybės taryba negali pasiūlytų kandidatūrų atmesti. Komiteto pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, savivaldybės tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius trejus metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Komiteto pirmininkas mero siūlymu komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Kontrolės komiteto pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu.“
2Pakeisti 14 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) dirba pagal savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pradžioje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai reglamento nustatyta tvarka; savivaldybės taryba Kontrolės komiteto veiklos programą patvirtina per vieną mėnesį nuo Kontrolės komiteto sudarymo, o kai Kontrolės komitetas sudarytas – per vieną mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios;“. 5 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir
Antikorupcijos komisiją. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš tarybos narių.
Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras meras teikia savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, reglamento nustatyta tvarka. Jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrų, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus savivaldybės taryba skiria mero teikimu. Jeigu pasiūlyti kandidatai į Etikos komisijos pirmininko ir Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, savivaldybės taryba negali pasiūlytų kandidatūrų atmesti. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.“
2Pakeisti 15 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl
savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, jeigu šis tarybos narys yra praleidęs iš eilės tris savivaldybės tarybos ar iš eilės tris to paties savivaldybės tarybos komiteto posėdžius be pateisinamos priežasties;“. 3. Papildyti 15 straipsnį 6¹ dalimi:
„6¹. Savivaldybės tarybos sudaromos komisijos pirmininku (įskaitant Etikos
komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, savivaldybės tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius trejus metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Komisijos pirmininkas mero siūlymu komisijos (išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu jis pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Etikos komisijos pirmininkas ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu.“
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19) mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka, sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas; šio įstatymo 13 straipsnio 5, 6, 8 ir 9 dalyse nustatyta tvarka rengiant, pateikiant sprendimų projektus ir dėl jų balsuojant;“. 7 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mero pavaduotojas mero teikimu siūlymu prieš terminą netenka savo
įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotoją slaptu balsavimu balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma.
Klausimą dėl mero pavaduotojo įgaliojimų netekimo kartu su įregistruotu sprendimo projektu meras šio įstatymo
tarybos posėdžio darbotvarkę.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gruodžio 1 d. 2. Savivaldybių tarybos iki 2018 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projekto Nr. XIIIP-1924(4) lyginamasis variantas
vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16 IR 19 straipsnių pakeitimo
2019 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 3 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) – savivaldybės
tarybos mažumai priklausanti savivaldybės tarybos narių frakcija (frakcijos) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (grupės), pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusios (deklaravusi), kad nesiūlo savo kandidato sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, nedelegavusios (nedelegavusi) savo kandidatų į mero pavaduotojo pareigas ir pateikusios (pateikusi) savo veiklos kryptis.“
2Papildyti 3 straipsnį 21 dalimi:
„21. Savivaldybės tarybos mažuma – savivaldybės tarybos daugumai nepriklausantys
savivaldybės tarybos nariai.“
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams,
nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę.“
1Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) gali būti posėdžio pirmininkui įteikiami vieši pareiškimai dėl savivaldybės tarybos narių vienijimosi į frakcijas, dėl savivaldybės tarybos daugumos ir savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) sudarymo;“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių
balsų dauguma.
Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirstę po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir
„susilaikiusių“ kartu sudėjus), lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje
nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Slaptas balsavimas reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“
3Pakeisti 13 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Tarybos narys savivaldybės tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą,
kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu savivaldybės taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą.
Savivaldybės taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Balsavimas dėl tarybos nario nusišalinimo nepriėmimo vyksta prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris tarybos nariui sukelia interesų konfliktą. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami savivaldybės interneto svetainėje ir per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Savivaldybės tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir
savivaldybės tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras, jo pavaduotojas ar kitas tarybos narys. Savivaldybės tarybos posėdžių protokolus turi pasirašyti ir savivaldybės tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra, – mero paskirtas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas arba savivaldybės administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartį. Protokolai paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po savivaldybės tarybos posėdžio.“
dalimi: „14. Tarybos posėdžių metu daromas garso įrašas. Tarybos posėdžių garso įrašai saugomi informacinėse laikmenose.“
1.
1Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus iš komiteto narių mero siūlymu skiria komitetai. Tą pačią kandidatūrą meras gali
siūlyti du kartus. Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu iš komiteto narių skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka. Jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba iš komiteto narių mero siūlymu. Komiteto pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šiame įstatyme, savivaldybės tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius trejus metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Komiteto pirmininkas mero siūlymu komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Kontrolės komiteto pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu.“ 2.
Pakeisti 14 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) dirba pagal savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pradžioje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai reglamento nustatyta tvarka; savivaldybės taryba Kontrolės komiteto veiklos programą patvirtina per vieną mėnesį nuo Kontrolės komiteto sudarymo, o kai Kontrolės komitetas sudarytas – per vieną mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios;“. 3. Papildyti 14 straipsnį 9 dalimi: „9.
Asmuo, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.“
Asmuo, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.“
1.
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir
Antikorupcijos komisiją. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš tarybos šių komisijų narių. Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras iš šių komisijų narių meras teikia savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, reglamento nustatyta tvarka. Jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrų, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus savivaldybės taryba iš šių komisijų narių skiria mero teikimu. Jeigu pasiūlyti kandidatai į Etikos komisijos pirmininko ir Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, savivaldybės taryba negali pasiūlytų kandidatūrų atmesti. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.“
straipsnį 6¹ dalimi:
„6¹. Savivaldybės tarybos sudaromos komisijos pirmininku (įskaitant Etikos
komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šiame įstatyme, savivaldybės tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius trejus metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Komisijos pirmininkas mero siūlymu komisijos (išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu jis pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Etikos komisijos pirmininkas ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu.“
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19) mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka, sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas; šio įstatymo 13 straipsnio 5, 6, 8 ir 9 dalyse nustatyta tvarka rengiant, pateikiant sprendimų projektus ir dėl jų balsuojant;“. 7 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mero pavaduotojas mero teikimu siūlymu prieš terminą netenka savo
įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotoją slaptu balsavimu balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma.
Klausimą dėl mero pavaduotojo įgaliojimų netekimo kartu su įregistruotu sprendimo projektu meras šio įstatymo
tarybos posėdžio darbotvarkę.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. kovo 1 d. 2. Savivaldybių tarybos iki 2019 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Savivaldybės iki 2019 m. kovo 13 d. savo interneto svetainėse paskelbia 2015 m. išrinktos savivaldybės tarybos visų posėdžių protokolus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
DĖL
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Rengti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16, 19, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą paskatino tai, kad galiojančios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos kelia neaiškumų dėl savivaldybės tarybos mažumos ir opozicijos sąvokų, neišsamiai reglamentuoja savivaldybės tarybos sudaromo Kontrolės komiteto, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų skyrimą. Įstatymo nuostatos dėl balsų skaičiavimo, dėl mero ir mero pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario darbo užmokesčio nustatymo, dėl mero pavaduotojo įgaliojimų netekimo bei dėl priėmimo į seniūno pareigas. Be to, tikslinga Vietos savivaldos įstatyme aiškiai atskirti ir nustatyti savivaldybės tarybos, mero ir mero pavaduotojo įgaliojimus, susijusius su biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų priėmimu į pareigas ir funkcijų, susijusių su šių vadovo darbo santykiais. Atsižvelgiant į tai, parengtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16, 19, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas), kurio tikslas – pašalinti nurodytus teisinio reguliavimo trūkumus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, atsižvelgdamas į Vyriausybės atstovų, savivaldybių, gyventojų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 3.
aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje sąvoka „savivaldybės tarybos mažuma (opozicija)“ apibrėžta kaip „savivaldybės tarybos narių frakcija ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė, pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusios (deklaravusi), kad nesiūlo savo kandidato sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, nedelegavusios (nedelegavusi) savo kandidatų į mero pavaduotojo pareigas ir pateikusios (pateikusi) savo veiklos kryptis.“ Toks apibrėžimas kelia neaiškumų, nes praktikoje savivaldybės tarybos mažumai dažniausiai priskiriami visi savivaldybės tarybos nariai, nepriklausantys savivaldybės tarybos daugumai. Tuo tarpu „opozicija“ yra suprantama, kaip tarybos nariai, aiškiai deklaravę, kad yra opozicija. Todėl esamas apibrėžimas, sulyginantis mažumą ir opoziciją yra netikslus, nes galima situacija, kai tarybos narys nepriklauso daugumai (yra mažumoje), tačiau ir nedeklaruoja, kad yra opozicijoje. Įstatymas turi sudaryti galimybes asmeniui nebūti nei daugumoje, nei opozicijoje. Šiuo metu Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas nevienodas ratas subjektų, galinčių teikti viešąsias paslaugas, už kurias yra atsakinga savivaldybė. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje prie šių subjektų nėra nurodytos savivaldybės įmonės ir akcinės bendrovės. Įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad, „jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas“, tačiau įstatymu neapibrėžta, kada balsai laikomi pasiskirstę po lygiai. Šiuo metu kai kurių savivaldybių tarybų veiklos reglamentuose sąvoka „balsai laikomi pasiskirstę tolygiai“ traktuojama skirtingai. Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytas savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimas.
Savivaldybės taryba Kontrolės komiteto pirmininką skiria savivaldybės taryba mažumos (opozicijos), o kai ji nepaskelbta – mero, siūlymu. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją savivaldybės taryba skiria mero siūlymu. Apribojimas dėl tos pačios kandidatūros siūlymo du kartus įstatymu tėra nustatytas tik merui. Be to, įstatymu nėra nustatyta reikalavimų Kontrolės komiteto pirmininko reputacijai ir Kontrolės komiteto pirmininko įgaliojimų netekimo prieš terminą pagrindų. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas savivaldybės tarybos Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų skyrimas. Savivaldybės taryba Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus skiria savivaldybės taryba mažumos (opozicijos), o kai ji nepasiūlo kandidato – mero, siūlymu. Įstatymu nėra nustatyta apribojimų dėl tos pačios kandidatūros siūlymo. Be to, įstatymu nėra nustatyta reikalavimų Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų reputacijai ir šių pirmininkų įgaliojimų netekimo prieš terminą pagrindų. Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punktu kaip išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra nustatytas mero atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero darbo užmokesčio nustatymas, tačiau įstatymu nereglamentuotas mero pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario darbo užmokesčio nustatymas. Be to, įstatymu nėra sureguliuoti atvejai dėl darbo užmokesčio mokėjimo, kai merui laikinai taikomos baudžiamojo proceso kardomosios priemonės ir jam teismo sprendimu yra apribojamos teisės vykdyti įstatymu nustatytus įgaliojimus.
Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punktu kaip išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra nustatytas mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas, sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas. Tačiau kai kurios savivaldybių tarybos tik išklauso minėtas ataskaitas kaip informaciją ir dėl jų nerengia, nepriima sprendimų, argumentuodamos, kad tokia prievolė įstatymu nėra aiškiai nustatyta. Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu kaip išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra nustatytas savivaldybės mokymo ir auklėjimo įstaigų (toliau – švietimo įstaigos) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktų nuostatomis, biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas, ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovus į pareigas priima ir iš jų atleidžia meras. Toks reglamentavimas yra keistinas, nes ne tik švietimo įstaigų, bet ir kitų įstaigų vadovų priėmimas į pareigas ir iš jų atleidimas turėtų būti įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos
nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą.
Išimtis, atsižvelgiant į specifinį seniūnijų statusą ir funkcijas, darytina tik dėl seniūnijų – biudžetinių įstaigų vadovų. Todėl tikslinga palikti Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje nustatytą teisę savivaldybės administracijos direktoriui į pareigas priimti ir iš jų atleisti seniūną – biudžetinės įstaigos vadovą. Įstatyme nėra nustatyto termino, per kiek laiko turi būti paskelbtas konkursas į laisvas seniūno pareigas. Todėl susiklostė neigiama praktika ir kai kuriose savivaldybėse ilgą laiką neskelbiami konkursai į laisvas seniūno pareigas. Be to, remiantis Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalies nuostata, savivaldybės administracijos direktorius savo sprendimu gali seniūną perkelti į kitos seniūnijos seniūno pareigas. Ši nuostata galimai prieštarauja kitai nuostatai, pagal kurią priimant į seniūno pareigas netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl tarnybinio kaitumo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Visų pirma, Projektu siūloma patobulinti Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 19 dalį, nustatant sąvoką „savivaldybės tarybos opozicija“. Tokiu atveju opozicija būtų laikoma tai deklaravusi ir savo veiklos kryptis pateikusi savivaldybės tarybos mažumai priklausanti savivaldybės tarybos narių frakcija ir (ar) grupė. Savivaldybės tarybos mažuma būtų laikomi visi savivaldybės tarybos nariai (tarp jų ir savivaldybės tarybos opozicija), nepriklausantys savivaldybės tarybos daugumai. Antra, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą, Projektu siūloma papildyti Įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, prie subjektų, galinčių teikti viešąsias paslaugas, už kurias yra atsakinga savivaldybė, priskiriant savivaldybės įmones ir akcines bendroves.
Trečia, Projektu siūloma Įstatymo 13 straipsnio 9 dalį papildyti, nustatant, kad savivaldybės tarybos posėdyje balsai laikomi pasiskirstę po lygiai tada, kada balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus. Ketvirta, Projektu siūloma Įstatymo14 straipsnio 3 dalies nuostatas patobulinti, numatant, kad savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūrą meras teikia savivaldybės tarybos opozicijos raštišku siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių. Savivaldybės tarybos opozicija ar meras tą pačią kandidatūrą gali siūlyti du kartus. Taip pat, atsižvelgiant į Kontrolės komiteto įgaliojimų ypatumus, siūloma įstatymu nustatyti reikalavimus Kontrolės komiteto pirmininkui dėl nepriekaištingos reputacijos ir dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo laikymosi. Be to, siūloma nustatyti, kad, Kontrolės komiteto pirmininkui pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, jis prieš terminą netektų savo įgaliojimų. Penkta, Projektu siūloma papildyti Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatant, kad savivaldybės tarybos Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras meras teikia savivaldybės tarybos opozicijos raštišku siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių. Savivaldybės tarybos opozicija ar meras tą pačią kandidatūrą gali siūlyti du kartus.
Taip pat, atsižvelgiant į Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos įgaliojimų ypatumus, siūloma įstatymu nustatyti reikalavimus šių komisijų pirmininkams dėl nepriekaištingos reputacijos ir dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo laikymosi. Be to, siūloma nustatyti, kad, šių komisijų pirmininkams pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, jie prieš terminą netektų savo įgaliojimų. Šešta, Projektu siūloma papildyti Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir kaip išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją nustatyti mero pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario darbo užmokesčio nustatymą. Projektu siūloma analogiška nuostata taip pat papildyti Įstatymo 19 straipsnio 19 dalį. Be to, šioje dalyje siūloma nustatyti, kad merui darbo užmokestis nemokamas, kai yra laikinai taikomos baudžiamojo proceso kardomosios priemonės ir jam teismo sprendimu yra apribojamos teisės vykdyti įstatymu nustatytus įgaliojimus. Šis papildymas sudarytų teisines prielaidas visais atvejais užtikrinti darbo užmokesčio mokėjimą tam asmeniui, kuris faktiškai vykdo mero įgaliojimus. Septinta, Projektu siūloma papildyti Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punktą, nustatant prievolę savivaldybių taryboms įstatymo nustatyta tvarka rengti ir priimti sprendimus dėl mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į savivaldybės tarybos narių paklausimus.
Aštunta, Projektu siūloma keisti Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punkto ir 20 straipsnio 2 dalies 16, 17 punktų nuostatas, nustatant kaip išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją biudžetinių įstaigų, išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų priėmimą į pareigas ir jų atleidimą, merui paliekant įgyvendinti kitas teisės aktais nustatytas funkcijas, susijusias su biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų darbo santykiais. Tokiu būdu savivaldybės tarybai būtų suteikta kompetencija, kuri yra reikalinga prisiimant įstaigos savininkei priskirtinas pareigas ir pilnai įgyvendinant su tuo susijusias teises. Kartu merui būtų palikti įgaliojimai vykdyti su biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų darbo santykiais susijusias kitas funkcijas, kurioms įgyvendinti reikia lankstumo ir operatyvumo. Be to, siekiant lankstumo ir operatyvumo, siūloma papildyti Įstatymo
mero pareigas einančiam savivaldybės tarybos nariui, kai meras negali eiti pareigų, priimti sprendimus, susijusius su viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) ir su biudžetinių įstaigų, išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovų darbo santykiais, išskyrus šių vadovų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų. Devinta, Projektu siūloma papildyti Įstatymo 31 straipsnio 9 dalį nustatant reikalavimą konkursą į laisvas seniūno pareigas skelbti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šių pareigų pareigybės įsteigimo ar atsilaisvinimo.
Tai leis išvengiant šiuo metu praktikoje pasitaikančio savivaldybių delsimo skelbti konkursus. Be to, siūloma išbraukti nuostatą, kad be konkurso toje pačioje savivaldybėje seniūną galima perkelti į laisvas kitos seniūnijos seniūno pareigas jeigu asmuo atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Taip pat siūloma išbraukti nuostatą dėl seniūno perkėlimo į kitas pareigas, kai yra tarnybinė būtinybė, nes šiuos atvejus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Galiausiai, siūloma, kad Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16, 19, 20 ir 31 straipsnių pakeitimai įsigaliotų 2018 m. liepos 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų įstatymo priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės poveikio verslo sąlygoms. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymą savivaldybių tarybos turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projektu patikslinama sąvoka „savivaldybės tarybos opozicija“, tačiau jos apibrėžiamas iš esmės nėra keičiamas, nesiūloma nauja sąvoka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti reikalingus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus savivaldybių tarybos turėtų priimti iki 2018 m. birželio 30 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas nesusijęs su papildomų finansinių išteklių poreikiu. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Savivaldybės tarybos opozicija, viešųjų paslaugų teikimas, Kontrolės komitetas, Etikos komisija, Antikorupcijos komisija, mero darbo užmokestis, mero įgaliojimai, mero pavaduotojo įgaliojimai, konkursas į laisvas seniūno pareigas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
nuostatas dėl reikalavimų asmeniui (turi būti - savivaldybės tarybos nariui), kuris gali būti skiriamas Kontrolės komiteto, Etikos ir procedūrų komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininku. Projekte siūlomi nustatyti reikalavimai, kad asmuo būtų nepriekaištingos reputacijos ir nebūtų pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnybos įstatymą. Taip pat siūloma nustatyti, kad šie pirmininkai mero siūlymu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstami pažeidusiais Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ir jeigu už sprendimą jį atleisti balsuoja visų posėdyje dalyvaujančių savivaldybės tarybos narių dauguma. Iš šių nuostatų matyti, kad jose siūlomi įtvirtinti reikalavimai (ribojimai) yra selektyvus, t.y., nustatomi tik konkrečių savivaldybės tarybos sudaromų struktūrinių padalinių vadovams ir nebūtų taikomi kitų savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ir komisijų pirmininkams. Svarstytina, ar toks savivaldybių tarybų struktūrinių padalinių pirmininkų statuso diferencijavimas yra pakankamai pagrįstas įvertinus įstatyme įtvirtintą skirtingą nuo kitų struktūrinių padalinių Kontrolės komiteto, Etikos ir procedūrų komisijos ir Antikorupcijos komisijos reglamentavimą. 2.
2Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybių tarybų nariams,
siekiantiems projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų Kontrolės komiteto pirmininko, Etikos komisijos ar Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų, siūlomi įtvirtinti ribojimai visam laikui suvaržo jų teisę būti skiriamais į šias pareigas dėl bet kada ir bet kokio padaryto Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo. Toks ribojimas yra neproporcingas ir suvaržo savivaldybių tarybų narių teisę būti skiriamu į šias pareigas labiau nei reikia projekto tikslams pasiekti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves <...> galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Pažymėtina, kad rengiant projektą neatsižvelgta į tai, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme asmenims, pažeidusiems šį įstatymą, ribojimai užimti aukštesnes pareigas yra laikini ir priklauso nuo pažeidimo sunkumo.
Antai, šio įstatymo 15 straipsnyje be kita ko, įtvirtinta, kad „<...> Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais kitus šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus, o asmenys, pripažinti šiurkščiai pažeidę šio įstatymo reikalavimus, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas“. Nenustačius proporcingo ribojimų tapti Kontrolės komiteto, Etikos ir procedūrų komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininku termino, neterminuotas ribojimas galimai neatitiktų Konstitucijos. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio
po lygiai, dėstytina šio dalies antrajame sakinyje po žodžių „po lygiai“. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio
tarybos opoziciją“. Tokiu atveju lieka neaišku, kokia „mažuma“ turima omenyje galiojančioje keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, kurios projektu keisti nesiūloma. 5. Projekto 4 ir 5 straipsnių nuostatose vartojama sąvoka
„asmuo“ yra keistina į „savivaldybės tarybos narys“, nes tik šį teisinį statusą
turintis asmuo gali būti skiriamas į savivaldybės tarybos sudaromų struktūrinių padalinių vadovus. 6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio
gali siūlyti du kartus“ tikslintinas nurodant, kurioms pareigoms užimti kandidatūra turima omenyje.
Šis sakinys yra įterptas tarp dviejų Kontrolės komiteto pirmininko skyrimą reglamentuojančių sakinių, tačiau šios dalies pirmajame sakinyje nurodomi ir kitų komitetų pirmininkai bei mero siūlymas juos skirti. 7. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio
„jeigu už šį sprendimą jį atleisti balsuoja visų posėdyje dalyvaujančių
savivaldybės tarybos narių dauguma“ yra perteklinė ir brauktina, nes savivaldybių tarybų sprendimų priėmimas yra aptartas keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje. 8. Projekto 6 straipsnio 2 dalis, kuria keičiamo įstatymo
išreiškimo dėl svarstomų klausimų forma – sprendimų priėmimas. Keičiamas punktas numato sprendimų dėl ataskaitų ir atsakymų priėmimą. 13 straipsnio 5, 6, 8, 9 dalių nuostatos yra taikomos visiems be išimties savivaldybės tarybos sprendimams, taigi ir 16 straipsnio 2 dalies 19 punkte nurodytiems, ir neturi būti papildomai minimos. Dėl šių priežasčių pertekline laikytina ir brauktina projekto 7 straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuoroda „šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka“. 9. Projekto 7 straipsnio 2 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalies sąlyga dėl darbo užmokesčio nemokėjimo merui yra prieštaringa, praktikoje neįgyvendinama ir iš esmės tikslintina.
Pagal siūlomą reguliavimą ši sąlyga sudaryta iš dviejų elementų visumos – 1) kai yra laikinai taikoma baudžiamojo proceso kardomoji priemonė ir 2) teismo sprendimu yra apribojamos teisės vykdyti įstatymu nustatytus įgaliojimus. Pirmasis elementas siejamas su baudžiamojo proceso užtikrinimu, o antrasis – su Baudžiamajame kodekse numatyta baudžiamojo poveikio priemone, taikoma kartu su skiriama bausme kai asmuo teismo pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tai reiškia, kad šių dviejų elementų visuma vienu metu yra negalima. Be to, apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimas, taigi ir baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimas ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas (Baudžiamojo kodekso 68¹ ir 68² straipsniai) savaime yra savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindas (Savivaldybių tarybų rinkimų 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ir darbo užmokesčio klausimas šiuo atveju nebėra aktualus. Taip pat pažymime, kad vertinamoje nuostatoje žodžiai „laikinai“ ir „baudžiamojo proceso“ yra pertekliniai, nes kardomosios priemonės yra tiktai baudžiamojo proceso institutas, ir savo esme jos yra tiktai laikinos. 10. Projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse keičiamo įstatymo 16 ir 17 punktai turėtų būti formuluojami iš pradžių apibrėžiant mero funkciją, o tik paskui šalutiniu ar atskiru sakiniu nustatant ją vykdančius asmenis. 11. Projekto 9 straipsniu, keičiama įstatymo 31 straipsnio 9 dalis. Atkreipiame dėmesį, kad 2018-03-29 Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuris įsigalioja 2018-07-01, ir kuriame keičiamo įstatymo 31 straipsnio 9 dalis dėstoma kitaip nei projekte.
Projekto 8 straipsnio nuostatas bei jų įsigaliojimą reikėtų suderinti su minėtu įstatymu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-04-06 Nr. S-2018-2675 Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16, 19, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1924 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo derinti pateiktą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16, 19, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1924 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Mykolas Šavelskis, tel. 8 706 63 732, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
viešinimą, taip pat savivaldybės tarybos posėdžių garso įrašymą bei saugojimą. Kompleksiškai reglamentuojant tarybos veiklos fiksavimo ir viešinimo klausimus, siūlytina:
viešinimą ir/ar teikimą ar kitokį naudojimą, nes pagal siūlomas nuostatas nėra aišku, kokiu tikslu šie įrašai daromi ir saugomi;
aktus ne visa informacija gali būti vieša, papildomai reglamentuoti tarybos veiklos viešinimo aspektus tais atvejais, kai tarybos posėdyje svarstoma valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudaranti, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) reikalavimų, susijusi informacija ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektai. 2.
straipsniuose siūloma nustatyti reikalavimus savivaldybės tarybos nariams, skiriamiems tarybos struktūrinių padalinių pirmininkais – „nepriekaištingos reputacijos“ ir „per pastaruosius trejus metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą“. Šiuose straipsniuose taip pat nustatoma, kad jei struktūrinio padalinio pirmininkas nustoja atitikti vieną iš šių reikalavimų, t.y. pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, jis gali būti atleistas iš pareigų. Svarstytina, ar neturėtų būti nustatomos analogiškos pasekmės ir pirmininkui nustojus atitiktį kitą kriterijų – būti nepriekaištingos reputacijos (pavyzdžiui, jei jis pripažįstamas kaltu dėl keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo arba pašalinamas iš kitų eitų pareigų), taip pat vėliau paaiškėjus, kad šių kriterijų jis neatitiko skyrimo metu. 3. Projekto 4 straipsniu teikiamoje keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „asmuo“ yra keistina į „savivaldybės tarybos narys“, nes tik šį teisinį statusą turintis asmuo gali būti skiriamas į savivaldybės tarybos sudaromų struktūrinių padalinių vadovus. 4. Teisės departamentas laikosi savo 2018-04-19 išvadoje vertinamo projekto pirmajam variantui pateiktoje išvadoje išdėstytos nuomonės, kad projekto 6 straipsnis, kuriuo keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punkte siūloma pateikti nuorodą į keičiamo įstatymo 13 straipsnio konkrečias dalis, yra perteklinis ir brauktinas. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta vienintelė savivaldybės tarybos valios išreiškimo dėl svarstomų klausimų forma – sprendimų priėmimas.
Pažymime, kad keičiamame įstatyme nėra numatyta kitokių tarybos valios išreiškimo formų nei sprendimas, nėra numatyta kitokių savivaldybės tarybos „sprendimų“, nei numatyti 12 straipsnio 1 dalyje. Nei viena įstatymo nuoroda į tarybos sprendimą nėra tikslinama nurodant, kad sprendimas turi būti priimamas vadovaujantis 13 straipsnio nuostatomis. Tai reiškia, kad 13 straipsnio 5, 6, 8, 9 dalių nuostatos yra taikomos visiems be išimties, taigi ir vertinamoje nuostatoje nurodytiems savivaldybės tarybos sprendimams, ir neturi būti papildomai minimos. Dėl šios priežasties pertekline laikytina ir taip pat brauktina projekto 7 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuoroda „šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka“. 5. Projekto 8 straipsniu siūloma nustatyti savivaldybių tarybų pareigą savo interneto svetainėse paskelbti 2015 m. išrinktos savivaldybės tarybos visų posėdžių protokolus. Nėra aišku, kodėl reglamentuojant savivaldybės tarybos posėdžių protokolų viešinimą siūloma apsiriboti tik pastarosios (2015 metų) kadencijos savivaldybių tarybų protokolais. Svarstytina, ar neturėtų būti viešinami ir kitų iki 2015 m. savivaldybių rinkimų veikusių kadencijų savivaldybių tarybų posėdžių protokolai (projekte atitinkamai nustačius realų tokio įpareigojimo įgyvendinimo terminą). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2018-05-16
dalyvavo: komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus; Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė;
Kviestieji asmenys: Seimo narė Gintarė Skaistė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius Paulius Skardžius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento Vietos savivaldos politikos skyriaus vedėja Dalia Masaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-18 4,5 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatas dėl reikalavimų asmeniui (turi būti - savivaldybės tarybos nariui), kuris gali būti skiriamas Kontrolės komiteto, Etikos ir procedūrų komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininku.
Projekte siūlomi nustatyti reikalavimai, kad asmuo būtų nepriekaištingos reputacijos ir nebūtų pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnybos įstatymą. Taip pat siūloma nustatyti, kad šie pirmininkai mero siūlymu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstami pažeidusiais Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ir jeigu už sprendimą jį atleisti balsuoja visų posėdyje dalyvaujančių savivaldybės tarybos narių dauguma. Iš šių nuostatų matyti, kad jose siūlomi įtvirtinti reikalavimai (ribojimai) yra selektyvus, t.y., nustatomi tik konkrečių savivaldybės tarybos sudaromų struktūrinių padalinių vadovams ir nebūtų taikomi kitų savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ir komisijų pirmininkams. Svarstytina, ar toks savivaldybių tarybų struktūrinių padalinių pirmininkų statuso diferencijavimas yra pakankamai pagrįstas įvertinus įstatyme įtvirtintą skirtingą nuo kitų struktūrinių padalinių Kontrolės komiteto, Etikos ir procedūrų komisijos ir Antikorupcijos komisijos reglamentavimą. Pritarti Tikslinga reikalavimus dėl nepriekaištingos reputacijos ir viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo laikymosi nustatyti visiems savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ir komisijų primininkams. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-18 4,5 2.
Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybių tarybų nariams, siekiantiems projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų Kontrolės komiteto pirmininko, Etikos komisijos ar Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų, siūlomi įtvirtinti ribojimai visam laikui suvaržo jų teisę būti skiriamais į šias pareigas dėl bet kada ir bet kokio padaryto Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo. Toks ribojimas yra neproporcingas ir suvaržo savivaldybių tarybų narių teisę būti skiriamu į šias pareigas labiau nei reikia projekto tikslams pasiekti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves <...> galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Pažymėtina, kad rengiant projektą neatsižvelgta į tai, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme asmenims, pažeidusiems šį įstatymą, ribojimai užimti aukštesnes pareigas yra laikini ir priklauso nuo pažeidimo sunkumo.
Antai, šio įstatymo 15 straipsnyje be kita ko, įtvirtinta, kad
„<...> Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta
tvarka pripažinti pažeidusiais kitus šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus, o asmenys, pripažinti šiurkščiai pažeidę šio įstatymo reikalavimus, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas“. Nenustačius proporcingo ribojimų tapti Kontrolės komiteto, Etikos ir procedūrų komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininku termino, neterminuotas ribojimas galimai neatitiktų Konstitucijos. Pritarti Tikslinga nustatyti 3 metų apribojimo terminą, atsižvelgiant į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias, „jeigu asmuo per vienerius metus, o šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo arba atleidimo už šio įstatymo pažeidimą atveju – per trejus metus nuo tos dienos, kurią buvo pripažintas pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, nebuvo dar kartą pripažintas padaręs šio įstatymo pažeidimą, laikoma, kad jis šio įstatymo nėra pažeidęs.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
novela dėl balsų skaičiavimo, jiems pasiskirsčius po lygiai, dėstytina šio dalies antrajame sakinyje po žodžių „po lygiai“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
„mažumos“ termino apibrėžiant „savivaldybės tarybos opoziciją“. Tokiu atveju
lieka neaišku, kokia „mažuma“ turima omenyje galiojančioje keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, kurios projektu keisti nesiūloma.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-18 4,5
„savivaldybės tarybos narys“, nes tik šį teisinį statusą turintis asmuo gali
būti skiriamas į savivaldybės tarybos sudaromų struktūrinių padalinių vadovus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
kandidatūrą meras arba savivaldybės tarybos opozicija gali siūlyti du kartus“ tikslintinas nurodant, kurioms pareigoms užimti kandidatūra turima omenyje. Šis sakinys yra įterptas tarp dviejų Kontrolės komiteto pirmininko skyrimą reglamentuojančių sakinių, tačiau šios dalies pirmajame sakinyje nurodomi ir kitų komitetų pirmininkai bei mero siūlymas juos skirti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-18 4,5
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nuostata „jeigu už šį sprendimą jį atleisti balsuoja visų posėdyje dalyvaujančių savivaldybės tarybos narių dauguma“ yra perteklinė ir brauktina, nes savivaldybių tarybų sprendimų priėmimas yra aptartas keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje. Pritarti
punkte siūloma pateikti nuorodą į keičiamo įstatymo 13 straipsnio konkrečias dalis yra perteklinė ir brauktina. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta vienintelė savivaldybės tarybos valios išreiškimo dėl svarstomų klausimų forma – sprendimų priėmimas. Keičiamas punktas numato sprendimų dėl ataskaitų ir atsakymų priėmimą.
taikomos visiems be išimties savivaldybės tarybos sprendimams, taigi ir 16 straipsnio 2 dalies 19 punkte nurodytiems, ir neturi būti papildomai minimos. Dėl šių priežasčių pertekline laikytina ir brauktina projekto 7 straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuoroda „šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka“. Nepritarti Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir išvengti pasitaikančios neigiamos praktikos, kai įstatyme nurodytas „sprendimas“ traktuojamas ne tik kaip tarybos priimamas dokumentas, o bendrąja prasme, kaip procesas, tikslinga nustatyti, kad dėl ataskaitų ir atsakymų turi būti priimami savivaldybės tarybos sprendimai ir jie privalo būti įtraukti į artimiausią savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę pagal įstatymu nustatytus reikalavimus. Taip pat, kad būtų išvengta įstatymo nuostatų skirtingo interpretavimo, tikslinga
Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalies sąlyga dėl darbo užmokesčio nemokėjimo merui yra prieštaringa, praktikoje neįgyvendinama ir iš esmės tikslintina. Pagal siūlomą reguliavimą ši sąlyga sudaryta iš dviejų elementų visumos – 1) kai yra laikinai taikoma baudžiamojo proceso kardomoji priemonė ir 2) teismo sprendimu yra apribojamos teisės vykdyti įstatymu nustatytus įgaliojimus. Pirmasis elementas siejamas su baudžiamojo proceso užtikrinimu, o antrasis – su Baudžiamajame kodekse numatyta baudžiamojo poveikio priemone, taikoma kartu su skiriama bausme kai asmuo teismo pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Tai reiškia, kad šių dviejų elementų visuma vienu metu yra negalima. Be to, apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimas, taigi ir baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimas ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas (Baudžiamojo kodekso 681 ir 682 straipsniai) savaime yra savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindas (Savivaldybių tarybų rinkimų 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ir darbo užmokesčio klausimas šiuo atveju nebėra aktualus. Taip pat pažymime, kad vertinamoje nuostatoje žodžiai „laikinai“ ir „baudžiamojo proceso“ yra pertekliniai, nes kardomosios priemonės yra tiktai baudžiamojo proceso institutas, ir savo esme jos yra tiktai laikinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
12
formuluojami iš pradžių apibrėžiant mero funkciją, o tik paskui šalutiniu ar atskiru sakiniu nustatant ją vykdančius asmenis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
9 straipsniu, keičiama įstatymo 31 straipsnio 9 dalis. Atkreipiame dėmesį, kad 2018-03-29 Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuris įsigalioja 2018-07-01, ir kuriame keičiamo įstatymo 31 straipsnio 9 dalis dėstoma kitaip nei projekte. Projekto 8 straipsnio nuostatas bei jų įsigaliojimą reikėtų suderinti su minėtu įstatymu. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame keičiamo įstatymo 31 straipsnio 9 dalis, įsigalioja 2018-07-01, siūloma numatyti, kad projektu siūlomos nuostatos įsigaliotų 2018-07-02. 12.
Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-04-09 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo derinti pateiktą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16, 19, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1924 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija,
1 Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėtas Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16, 19, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1924. Projektui teikiame šias pastabas:
opoziciją sudaro ne viena frakcija ir ne viena tarybos narių grupė, todėl siūlytume įstatymo 3 str. 19 dalį patikslinti taip:
„19. Savivaldybės tarybos mažuma (opozicija)
–savivaldybės tarybos narių frakcija (-jos) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (-ės), pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusios (deklaravusi), kad nesiūlo savo kandidato sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, nedelegavusios (nedelegavusi) savo kandidatų į mero pavaduotojo pareigas ir pateikusios (pateikusi) savo veiklos kryptis.“
savivaldybių asociacija,
2
teisę spręsti dėl atviro balsavimo 13 str.
skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas balsuojama slaptai, išskyrus atvejus jeigu atviro balsavimo šiais klausimais pageidauja daugiau kaip 2/3 tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių.“. Nepritarti Tikslinga pritarti įstatymo projektu siūlomai nuostatai, nes tik slaptai turi būti balsuojama sprendžiant klausimus dėl asmenų skyrimo į mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas ar sprendžiant klausimus dėl mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo, nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija,
2
nariai dalyvauja posėdyje, tačiau svarstomu klausimu nebalsuoja. Manome, kad siekiant aiškumo, 13 str. 9 dalyje pildomas sakinys turėtų būti patikslintas: ,,Balsai laikomi pasiskirstę po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“, „susilaikiusių“ ir nebalsavusių kartu sudėjus.“ Nepritarti Tikslinga pritarti įstatymo projektu siūlomai nuostatai, nes nebalsavę savivaldybės tarybos nariai savo valios nėra pareiškę, todėl nėra pagrindo juos priskirti prie balsavusiųjų „prieš“. 4. Lietuvos savivaldybių asociacija,
apriboti kandidato į komitetų narius siūlymų skaičių, bei aiškiai nurodyti kokiu atveju komitetas netenka įgaliojimų: ,,2.
Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Tą pačią kandidatūrą į komitetus galima siūlyti du kartus. Jeigu taryba nepatvirtina pasiūlyto kandidato du kartus, siūlomas kitas kandidatas. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto įgaliojimus savivaldybės taryba nustato atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalį. Komitetų darbo tvarka nustatoma reglamente. Komitetai savo įgaliojimų netenka jeigu juose liko mažiau kaip pusė jų narių. Tokiu atveju, komitetai sudaromi iš naujo, šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“ Nepritarti Netikslinga įstatymu reglamentuoti komitetų narių skyrimo, nes tai – procedūros, kurias tikslinga nustatyti savivaldybės tarybos darbo reglamente. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija,
5Būtų tikslinga 14 str. 3 dalį ir 15 str. 1 dalį tokiu sakiniu: „Jeigu taryba nepatvirtina pasiūlyto kandidato du
kartus, siūlomas kitas kandidatas.“. Pritarti iš dalies Tikslinga nustatyti, kad, jeigu pasiūlyti kandidatai į Kontrolės komiteto pirmininko ir į kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas atitinka įstatymu nustatytus reikalavimus (dėl teikimo tvarkos ir nepriekaištingos reputacijos), savivaldybės taryba negali pasiūlytų kandidatūrų atmesti. 6. Lietuvos savivaldybių asociacija,
51 6.
Atsižvelgdami į tai, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme apribojimai eiti pareigas yra apibrėžti laike, siūlome 14 str. 3 dalyje ir 15 str. 1 d. nustatyti, kad komiteto pirmininku gali būti skiriamas tarybos narys, kuris per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą. Pritarti
savivaldybių asociacija,
3 7. Manome, kad biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų funkcijos priskyrimas išimtinei tarybos kompetencijai nėra racionalus ir netikslingas, todėl tokiam siūlymui pritarti negalime (16 str. 2 dalies 21 punktas ir 20 str. 2 dalies 16 ir 17 punktai). Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą tik savivaldybės taryba gali priimti į pareigas ir iš jų atleisti švietimo įstaigų vadovus. Vykdant šią nuostatą susiduriama su sunkumais operatyviai spręsti švietimo įstaigų vadovų priėmimo ir atleidimo iš darbo klausimus:
dienas, esant Darbo kodekso 56 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms. Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą. Taip pat paminėtina, jog, pavyzdžiui, vienas iš darbo sutarties pasibaigimo pagrindų (DK 53 straipsnio 5 punktas) – darbuotojui mirus.
Šiuo atveju būtina skubos tvarka šaukti Tarybos posėdį, kad būtų priimtas sprendimas dėl darbo sutarties pasibaigimo. Pagal galiojantį reguliavimą tik savivaldybės taryba gali priimti sprendimą dėl darbo santykių pasibaigimo švietimo įstaigos vadovui mirus, tik savivaldybės taryba tuo pačiu sprendimu turi teisę ir pareigą paskirti laikinąjį švietimo įstaigos vadovą. Taigi darbo sutarties pasibaigimas yra privaloma tokį faktą įteisinanti formalioji procedūra (darbdavio pareiga), kurios įvykdymą nustatytais terminais komplikuoja tarybos posėdžių sušaukimo specifika.
Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašu. Šio aprašo 45 punkte nustatyta, kad darbo sutartis su konkursą laimėjusiu asmeniu sudaroma ir jis priimamas į pareigas per 30 kalendorinių dienų. Švietimo įstaigos vadovo skyrimo į pareigas kompetencija priskirta išskirtinai tik savivaldybės tarybai, todėl įvertinus įstatymo nuostatą, kad Tarybos posėdžiai gali būti šaukiami ne rečiau kaip 3 mėnesiai, darbo sutarties sudarymas gali užtrukti nuo vieno iki trijų mėnesių. Tai sudarytų sąlygas pažeisti minėtuose teisės akte nustatytus terminus.
Manome, kad esamas reguliavimas nėra racionalus, o perdavus savivaldybės tarybai įgaliojimus skirti į pareigas ir iš jų atleisti visų biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovus, problemų įgyvendinant teisės aktus tik padidės. Siūlome tikslinti įstatymą švietimo įstaigų vadovų priėmimo ir atleidimo klausimus išbraukiant iš tarybos išimtinės kompetencijos (VSĮ 16 str. 2 d. 21 p.) bei priskiriant juos mero kompetencijai (20 str. 2 dalies 16 ir 17 punktai). Manome, kad yra teisinga būtent merui deleguoti švietimo įstaigų vadovų priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų funkciją, taip bus galima užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami efektyviausiai ir greičiausiai, tokiu būdu užtikrinant subsidiarumo, gero administravimo principų įgyvendinimą. Pritarti iš dalies Tikslinga palikti galiojantį reglamentavimą, pagal kurį savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai yra priskirta tik savivaldybės mokymo ir auklėjimo (švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka. 8. Lietuvos savivaldybių asociacija,
2
dalies siūloma nuostata dėl darbo užmokesčio nemokėjimo yra prieštaringa. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 120 straipsnį išskiriamos tokios kardomosios priemonės yra šios: suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Taigi, jeigu merui būtų pritaikytos atitinkamos kardomosios priemonės (pvz., užstatas ar dokumentų paėmimas), tai savaime nereikštų, kad jis negali eiti mero pareigų ir gauti darbo užmokestį. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 9 dalį, jeigu įstatymų nustatyta tvarka išrinktas meras laikinai nušalintas nuo pareigų šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, mero pareigas laikinai einančiam savivaldybės tarybos nariui mokamas mero darbo užmokestis ir tokiu atveju merui atlyginimas nėra mokamas. Pagal Baudžiamojo kodekso 67 str. baudžiamojo poveikio priemonės: viešųjų teisių atėmimas bei teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Todėl, jeigu teismo sprendimu bus apribota teisė vykdyti įstatymu nustatytus įgaliojimus, taikytinas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 str. 1 d. 5 p. - tarybos narių įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą - pagrindas, todėl darbo užmokesčio klausimas bus neaktualus. Manome, kad siūlymas yra perteklinis ir netikslingas, todėl jam nepritariame. Pritarti iš dalies Kadangi kardomosios priemonės ir baudžiamojo poveikio priemonės atsiranda skirtingose baudžiamojo proceso stadijose, tikslinga aiškiai nustatyti, kad jeigu merui yra taikomos kardomosios priemonės, kurios neleidžia jam vykdyti mero funkcijų, merui atlyginimas nemokamas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė G.
Seimo narė G. Skaistė, 2018-04-234 Argumentai: Pasiūlymu siūloma keisti 3 straipsnio aspektus:
1) Siekiama aiškiai nurodyti, kaip yra skiriamas Kontrolės komiteto pirmininkas – siūloma, kad savivaldybės tarybos opozicijos atstovai savo balsų dauguma pirmiausiai išsirinktų bendrą kandidatą į Kontrolės komiteto pirmininkus. Taip kandidatu į Kontrolės komiteto pirmininkus taps didžiausią opozicijos pasitikėjimą turintis atstovas. 2) Nuostata, kad tą pačią kandidatūrą galima siūlyti tik du kartus yra ydinga, kadangi taip opozicija gali atsirinkinėti sau priimtinus kandidatus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Druskininkų savivaldybei (pareiškėjui) dar 2015 m. savo nutartimi konstatavo:
„Tai, jog opozicija siūlė savo kandidatūras, o pareiškėjas, kreipdamasis į
teismą, prašo įpareigoti ne apskirtai teikti kandidatūras į Kontrolės komitetą ir Etikos komisiją, bet teikti jas tam tikru būdu (ne daugiau nei du kartus), nors ir fakultatyviai, tačiau tik patvirtina teisėjų kolegijos pirmiau išsakytą teiginį, jog teismui įpareigojus atsakovus teikti kandidatūras tam tikru būdu, būtų daroma intervencija į išimtinai politinį procesą, tokiu būdu paneigiant laisvo mandato principą ir sukuriant teisinėje valstybėje neleistiną situaciją, kuomet atstovaujamąja demokratija grindžiamos (Konstitucijos 119 str. Vietos savivaldos įstatymo 4 str.
tarybos dauguma iš savivaldybės tarybos struktūrinių dalinių turėtų galimybę teisminiu, o ne politinio konsensuso paieškų (politiniais svertais) grindžiamu, keliu eliminuoti jai neparankius opozicijos kandidatus.“ Tą patį
administracinis teismas: „nuostata „tą pačią kandidatūrą galima siūlyti du kartus“ taip pat prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintam teisėtumo principui“, „nepagrįstai įtvirtina tokį apribojimą, kurio nėra numatyta įstatyme, taip nepagrįstai apribojama tarybos narių teisė siūlyti kandidatus į komisijas, inter alia Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją“. Siekiant, kad valdančioji dauguma neatsirinkinėtų patogaus kandidato iš skirtingų opozicijos frakcijų, pasiūlyme numatomas 2 mėnesių terminas per kurį savivaldybių tarybos turi priimti sprendimą dėl pirmininkų skyrimo, siekiant išvengti atvejų, kai yra piktybiškai netvirtinamos pirmininkų kandidatūros. Jeigu savivaldybės taryba nepatvirtina opozicijos teikto kandidato per 2 mėnesius, pirmininku tampa opozicijos siūlytas kandidatas. 3) Siekiant nuobaudos adekvatumo, siūloma, kad Kontrolės komiteto pirmininkas negalėtų būti skiriamas ir mero siūlymu prieš terminą netektų savo įgaliojimų tik, jeigu būtų pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
straipsnio pakeitimas
14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus mero siūlymu skiria komitetai.
Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos opozicijos raštišku siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, Savivaldybės tarybos opozicija savivaldybės tarybai teikia Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūrą, gavusią daugiausiai savivaldybės tarybos opozicijos narių balsų. Savivaldybės tarybai nepatvirtinus Kontrolės komiteto pirmininko per 2 mėnesius nuo teikimo, Kontrolės komiteto pirmininku tampa savivaldybės tarybos opozicijos teiktas kandidatas. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba mero siūlymu. Tą pačią kandidatūrą meras arba savivaldybės tarybos opozicija gali siūlyti du kartus. Kontrolės komiteto pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Kontrolės komiteto pirmininkas mero siūlymu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ir jeigu už sprendimą jį atleisti balsuoja visų posėdyje dalyvaujančių savivaldybės tarybos narių dauguma.“ Pritarti iš dalies Tikslinga nuostatą papildyti dėl šiurkštaus pažeidimo ir nustatyti, kad, jeigu pasiūlyti kandidatai į Kontrolės komiteto pirmininko ir į Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas atitinka įstatymu nustatytus reikalavimus (dėl teikimo tvarkos ir nepriekaištingos reputacijos), savivaldybės taryba negali pasiūlytų kandidatūrų atmesti. 2. Seimo narė G. Skaistė,
2 N Argumentai: Taikant analogiškus argumentus, siūloma, kad Kontrolės komiteto veiklos programa būtų tvirtinama savivaldybės tarybos per
įsigaliotų automatiškai. Pasiūlymas: Siūlau papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
taip:
„8) dirba pagal Kontrolės komiteto teikimu
savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pradžioje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai reglamento nustatyta tvarka;. Jei savivaldybės taryba nepatvirtina veiklos programos per 2 mėnesius nuo pateikimo, įsigalioja Kontrolės komiteto teikta veiklos programa;“
ją išdėstyti taip:
„9) kiekvienų metų pradžioje už savo veiklą
atsiskaito savivaldybės tarybai reglamento nustatyta tvarka;“ 4.
Buvusį 14 straipsnio 4 dalies 9 punktą laikyti 10 punktu. Pritarti iš dalies Tikslinga pakeisti galiojančio įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir nustatyti, kad Kontrolės komiteto veiklos programą savivaldybės taryba tvirtina per 1 mėnesį nuo Kontrolės komiteto sudarymo, o kai Kontrolės komitetas sudarytas – per vieną mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios. 3. Seimo narė G. Skaistė, 2018-04-235 Argumentai: Taikant aukščiau išvardintus argumentus, siūloma taikyti analogiškas nuostatas ir skiriant Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkus. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
taip: „1.Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš tarybos narių. Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras meras teikia savivaldybės tarybos opozicijos raštišku siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, reglamento nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos opozicija savivaldybės tarybai teikia Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras, gavusias daugiausiai savivaldybės tarybos opozicijos narių balsų. Savivaldybės tarybai nepatvirtinus Etikos komisijos pirmininko ir (arba) Antikorupcijos komisijos pirmininko per 2 mėnesius nuo teikimo, Etikos komisijos pirmininku ir (arba) Antikorupcijos komisijos pirmininku tampa savivaldybės tarybos opozicijos teiktas kandidatas. Tą pačią kandidatūrą meras arba savivaldybės tarybos opozicija gali siūlyti du kartus.
Jeigu savivaldybės tarybos opozicija nepasiūlo Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrų, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus savivaldybės taryba skiria mero teikimu. Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas mero siūlymu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ir jeigu už sprendimą jį atleisti balsuoja visų posėdyje dalyvaujančių savivaldybės tarybos narių dauguma. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.“ Pritarti iš dalies Siūlytina nustatyti analogišką reguliavimą, koks nustatytas dėl Kontrolės komiteto pirmininko. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1924(2). 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš –0, susilaikė –2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Kravčionok. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2018-09-19
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys; Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė;
Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-18 4,5 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatas dėl reikalavimų asmeniui (turi būti – savivaldybės tarybos nariui), kuris gali būti skiriamas Kontrolės komiteto, Etikos ir procedūrų komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininku. Projekte siūlomi nustatyti reikalavimai, kad asmuo būtų nepriekaištingos reputacijos ir nebūtų pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnybos įstatymą.
Taip pat siūloma nustatyti, kad šie pirmininkai mero siūlymu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstami pažeidusiais Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ir jeigu už sprendimą jį atleisti balsuoja visų posėdyje dalyvaujančių savivaldybės tarybos narių dauguma. Iš šių nuostatų matyti, kad jose siūlomi įtvirtinti reikalavimai (ribojimai) yra selektyvus, t.y., nustatomi tik konkrečių savivaldybės tarybos sudaromų struktūrinių padalinių vadovams ir nebūtų taikomi kitų savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ir komisijų pirmininkams. Svarstytina, ar toks savivaldybių tarybų struktūrinių padalinių pirmininkų statuso diferencijavimas yra pakankamai pagrįstas įvertinus įstatyme įtvirtintą skirtingą nuo kitų struktūrinių padalinių Kontrolės komiteto, Etikos ir procedūrų komisijos ir Antikorupcijos komisijos reglamentavimą. Pritarti Tikslinga reikalavimus dėl nepriekaištingos reputacijos ir viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo laikymosi nustatyti visiems savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ir komisijų primininkams. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-18 4,5
nariams, siekiantiems projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų Kontrolės komiteto pirmininko, Etikos komisijos ar Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų, siūlomi įtvirtinti ribojimai visam laikui suvaržo jų teisę būti skiriamais į šias pareigas dėl bet kada ir bet kokio padaryto Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo.
Toks ribojimas yra neproporcingas ir suvaržo savivaldybių tarybų narių teisę būti skiriamu į šias pareigas labiau nei reikia projekto tikslams pasiekti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves <...> galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Pažymėtina, kad rengiant projektą neatsižvelgta į tai, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme asmenims, pažeidusiems šį įstatymą, ribojimai užimti aukštesnes pareigas yra laikini ir priklauso nuo pažeidimo sunkumo.
Antai, šio įstatymo 15 straipsnyje be kita ko, įtvirtinta, kad
„<...> Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta
tvarka pripažinti pažeidusiais kitus šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus, o asmenys, pripažinti šiurkščiai pažeidę šio įstatymo reikalavimus, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas“. Nenustačius proporcingo ribojimų tapti Kontrolės komiteto, Etikos ir procedūrų komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininku termino, neterminuotas ribojimas galimai neatitiktų Konstitucijos. Pritarti Tikslinga nustatyti 3 metų apribojimo terminą, atsižvelgiant į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias, „jeigu asmuo per vienerius metus, o šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo arba atleidimo už šio įstatymo pažeidimą atveju – per trejus metus nuo tos dienos, kurią buvo pripažintas pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, nebuvo dar kartą pripažintas padaręs šio įstatymo pažeidimą, laikoma, kad jis šio įstatymo nėra pažeidęs.“
Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti novela dėl balsų skaičiavimo, jiems pasiskirsčius po lygiai, dėstytina šio dalies antrajame sakinyje po žodžių „po lygiai“. Pritarti
Teisės departamentas,
straipsnio 19 dalyje siūloma atsisakyti „mažumos“ termino apibrėžiant
„savivaldybės tarybos opoziciją“. Tokiu atveju lieka neaišku, kokia „mažuma“
turima omenyje galiojančioje keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, kurios projektu keisti nesiūloma.
Teisės departamentas, 2018-04-18 4,5
vartojama sąvoka „asmuo“ yra keistina į „savivaldybės tarybos narys“, nes tik šį teisinį statusą turintis asmuo gali būti skiriamas į savivaldybės tarybos sudaromų struktūrinių padalinių vadovus. Pritarti
Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalies sakinys „tą pačią kandidatūrą meras arba savivaldybės tarybos opozicija gali siūlyti du kartus“ tikslintinas nurodant, kurioms pareigoms užimti kandidatūra turima omenyje. Šis sakinys yra įterptas tarp dviejų Kontrolės komiteto pirmininko skyrimą reglamentuojančių sakinių, tačiau šios dalies pirmajame sakinyje nurodomi ir kitų komitetų pirmininkai bei mero siūlymas juos skirti. Pritarti
Teisės departamentas, 2018-04-18 4,5
straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nuostata „jeigu už šį sprendimą jį atleisti balsuoja visų posėdyje dalyvaujančių savivaldybės tarybos narių dauguma“ yra perteklinė ir brauktina, nes savivaldybių tarybų sprendimų priėmimas yra aptartas keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje. Pritarti
Teisės departamentas,
7
įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punkte siūloma pateikti nuorodą į keičiamo įstatymo 13 straipsnio konkrečias dalis yra perteklinė ir brauktina. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta vienintelė savivaldybės tarybos valios išreiškimo dėl svarstomų klausimų forma – sprendimų priėmimas. Keičiamas punktas numato sprendimų dėl ataskaitų ir atsakymų priėmimą.
13 straipsnio 5, 6, 8, 9 dalių nuostatos yra taikomos visiems be išimties savivaldybės tarybos sprendimams, taigi ir 16 straipsnio 2 dalies 19 punkte nurodytiems, ir neturi būti papildomai minimos. Dėl šių priežasčių pertekline laikytina ir brauktina projekto 7 straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuoroda „šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka“. Nepritarti Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir išvengti pasitaikančios neigiamos praktikos, kai įstatyme nurodytas „sprendimas“ traktuojamas ne tik kaip tarybos priimamas dokumentas, o bendrąja prasme, kaip procesas, tikslinga nustatyti, kad dėl ataskaitų ir atsakymų turi būti priimami savivaldybės tarybos sprendimai ir jie privalo būti įtraukti į artimiausią savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę pagal įstatymu nustatytus reikalavimus. Taip pat, kad būtų išvengta įstatymo nuostatų skirtingo interpretavimo, tikslinga 19 straipsnyje palikti nuorodą į 13 straipsnį, t. y. į jame nustatytą terminą – sprendimo projektas dėl mero pavaduotojo įgaliojimų netekimo turi būti parengtas ir užregistruotas ne vėliau kaip 4 dienos iki posėdžio. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 19 straipsnio 11 dalies sąlyga dėl darbo užmokesčio nemokėjimo merui yra prieštaringa, praktikoje neįgyvendinama ir iš esmės tikslintina. Pagal siūlomą reguliavimą ši sąlyga sudaryta iš dviejų elementų visumos – 1) kai yra laikinai taikoma baudžiamojo proceso kardomoji priemonė ir 2) teismo sprendimu yra apribojamos teisės vykdyti įstatymu nustatytus įgaliojimus. Pirmasis elementas siejamas su baudžiamojo proceso užtikrinimu, o antrasis – su Baudžiamajame kodekse numatyta baudžiamojo poveikio priemone, taikoma kartu su skiriama bausme kai asmuo teismo pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Tai reiškia, kad šių dviejų elementų visuma vienu metu yra negalima. Be to, apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimas, taigi ir baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimas ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas (Baudžiamojo kodekso 681 ir 682 straipsniai) savaime yra savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindas (Savivaldybių tarybų rinkimų 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ir darbo užmokesčio klausimas šiuo atveju nebėra aktualus. Taip pat pažymime, kad vertinamoje nuostatoje žodžiai „laikinai“ ir „baudžiamojo proceso“ yra pertekliniai, nes kardomosios priemonės yra tiktai baudžiamojo proceso institutas, ir savo esme jos yra tiktai laikinos. Nepritarti Tikslinga projekto
įstatymo Nr. I-533 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1445, kuriuo buvo nustatytas įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūlomas reglamentavimas. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
funkciją, o tik paskui šalutiniu ar atskiru sakiniu nustatant ją vykdančius asmenis. Nepritarti Tikslinga projekto
įstatymo Nr. I-533 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1445, kuriuo buvo nustatytas įstatymo projekto 8 straipsnyje siūlomas reglamentavimas. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 9 dalis.
Atkreipiame dėmesį, kad 2018-03-29 Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuris įsigalioja 2018-07-01, ir kuriame keičiamo įstatymo
nuostatas bei jų įsigaliojimą reikėtų suderinti su minėtu įstatymu. Nepritarti Tikslinga projekto
2018-06-29 priėmė Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19, 27, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1377, kuriuo buvo nustatytas įstatymo projekto 9 straipsnyje siūlomas reglamentavimas ir jis įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d. 12. Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-04-09 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo derinti pateiktą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16, 19, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1924 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija,
1 Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėtas Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16, 19, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1924. Projektui teikiame šias pastabas:
frakcija ir ne viena tarybos narių grupė, todėl siūlytume įstatymo 3 str. 19 dalį patikslinti taip: „19.
Savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) –savivaldybės tarybos narių frakcija (-jos) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (-ės), pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusios (deklaravusi), kad nesiūlo savo kandidato sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, nedelegavusios (nedelegavusi) savo kandidatų į mero pavaduotojo pareigas ir pateikusios (pateikusi) savo veiklos kryptis.“
2Lietuvos savivaldybių asociacija,
2
balsavimo 13 str. 9 dalį patikslinti taip: „kKai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas balsuojama slaptai, išskyrus atvejus jeigu atviro balsavimo šiais klausimais pageidauja daugiau kaip 2/3 tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių.“. Nepritarti Tikslinga pritarti įstatymo projektu siūlomai nuostatai, nes tik slaptai turi būti balsuojama sprendžiant klausimus dėl asmenų skyrimo į mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas ar sprendžiant klausimus dėl mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo, nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija,
2
3Savivaldybėse būna atvejų, kai tarybos nariai dalyvauja posėdyje,
tačiau svarstomu klausimu nebalsuoja. Manome, kad siekiant aiškumo, 13 str.
9 dalyje pildomas sakinys turėtų būti patikslintas: ,,Balsai laikomi pasiskirstę po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“, „susilaikiusių“ ir nebalsavusių kartu sudėjus.“ Nepritarti Tikslinga pritarti įstatymo projektu siūlomai nuostatai, nes nebalsavę savivaldybės tarybos nariai savo valios nėra pareiškę, todėl nėra pagrindo juos priskirti prie balsavusiųjų „prieš“. 4. Lietuvos savivaldybių asociacija,
komitetų narius siūlymų skaičių, bei aiškiai nurodyti kokiu atveju komitetas netenka įgaliojimų: ,,2. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Tą pačią kandidatūrą į komitetus galima siūlyti du kartus. Jeigu taryba nepatvirtina pasiūlyto kandidato du kartus, siūlomas kitas kandidatas. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto įgaliojimus savivaldybės taryba nustato atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalį. Komitetų darbo tvarka nustatoma reglamente. Komitetai savo įgaliojimų netenka jeigu juose liko mažiau kaip pusė jų narių. Tokiu atveju, komitetai sudaromi iš naujo, šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“ Nepritarti Netikslinga įstatymu reglamentuoti komitetų narių skyrimo, nes tai – procedūros, kurias tikslinga nustatyti savivaldybės tarybos darbo reglamente. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija,
5
5Būtų tikslinga 14 str. 3 dalį ir 15 str.
3 dalį ir 15 str. 1 dalį tokiu sakiniu: „Jeigu taryba nepatvirtina pasiūlyto kandidato du kartus, siūlomas kitas kandidatas.“. Pritarti iš dalies Tikslinga nustatyti, kad, jeigu pasiūlyti kandidatai į Kontrolės komiteto pirmininko ir į kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas atitinka įstatymu nustatytus reikalavimus (dėl teikimo tvarkos ir nepriekaištingos reputacijos), savivaldybės taryba negali pasiūlytų kandidatūrų atmesti. 6. Lietuvos savivaldybių asociacija,
51
valstybės tarnyboje įstatyme apribojimai eiti pareigas yra apibrėžti laike, siūlome 14 str. 3 dalyje ir 15 str. 1 d. nustatyti, kad komiteto pirmininku gali būti skiriamas tarybos narys, kuris per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą. Pritarti
7Lietuvos savivaldybių asociacija,
savivaldybė) vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų funkcijos priskyrimas išimtinei tarybos kompetencijai nėra racionalus ir netikslingas, todėl tokiam siūlymui pritarti negalime (16 str. 2 dalies 21 punktas ir 20 str. 2 dalies 16 ir 17 punktai). Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą tik savivaldybės taryba gali priimti į pareigas ir iš jų atleisti švietimo įstaigų vadovus. Vykdant šią nuostatą susiduriama su sunkumais operatyviai spręsti švietimo įstaigų vadovų priėmimo ir atleidimo iš darbo klausimus:
DK 54-56 str.), kai darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, ar rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, esant Darbo kodekso 56 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms. Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą. Taip pat paminėtina, jog, pavyzdžiui, vienas iš darbo sutarties pasibaigimo pagrindų (DK 53 straipsnio 5 punktas) – darbuotojui mirus. Šiuo atveju būtina skubos tvarka šaukti Tarybos posėdį, kad būtų priimtas sprendimas dėl darbo sutarties pasibaigimo. Pagal galiojantį reguliavimą tik savivaldybės taryba gali priimti sprendimą dėl darbo santykių pasibaigimo švietimo įstaigos vadovui mirus, tik savivaldybės taryba tuo pačiu sprendimu turi teisę ir pareigą paskirti laikinąjį švietimo įstaigos vadovą. Taigi darbo sutarties pasibaigimas yra privaloma tokį faktą įteisinanti formalioji procedūra (darbdavio pareiga), kurios įvykdymą nustatytais terminais komplikuoja tarybos posėdžių sušaukimo specifika.
įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašu. Šio aprašo 45 punkte nustatyta, kad darbo sutartis su konkursą laimėjusiu asmeniu sudaroma ir jis priimamas į pareigas per 30 kalendorinių dienų.
Švietimo įstaigos vadovo skyrimo į pareigas kompetencija priskirta išskirtinai tik savivaldybės tarybai, todėl įvertinus įstatymo nuostatą, kad Tarybos posėdžiai gali būti šaukiami ne rečiau kaip 3 mėnesiai, darbo sutarties sudarymas gali užtrukti nuo vieno iki trijų mėnesių. Tai sudarytų sąlygas pažeisti minėtuose teisės akte nustatytus terminus.
Tikslinga projekto
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1445, kuriuo aptariamas reglamentavimas jau patobulintas. 8. Lietuvos savivaldybių asociacija,
darbo užmokesčio nemokėjimo yra prieštaringa.
Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 120 straipsnį išskiriamos tokios kardomosios priemonės yra šios: suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Taigi, jeigu merui būtų pritaikytos atitinkamos kardomosios priemonės (pvz., užstatas ar dokumentų paėmimas), tai savaime nereikštų, kad jis negali eiti mero pareigų ir gauti darbo užmokestį. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 9 dalį, jeigu įstatymų nustatyta tvarka išrinktas meras laikinai nušalintas nuo pareigų šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, mero pareigas laikinai einančiam savivaldybės tarybos nariui mokamas mero darbo užmokestis ir tokiu atveju merui atlyginimas nėra mokamas. Pagal Baudžiamojo kodekso 67 str. baudžiamojo poveikio priemonės: viešųjų teisių atėmimas bei teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Todėl, jeigu teismo sprendimu bus apribota teisė vykdyti įstatymu nustatytus įgaliojimus, taikytinas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 str. 1 d. 5 p. - tarybos narių įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą - pagrindas, todėl darbo užmokesčio klausimas bus neaktualus. Manome, kad siūlymas yra perteklinis ir netikslingas, todėl jam nepritariame. Nepritarti Tikslinga projekto
įstatymo Nr. I-533 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1445, kuriuo buvo nustatytas įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūlomas reglamentavimas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė G.
Seimo narė G. Skaistė,
3 N Argumentai: Dabar dažnai savivaldybės tarybos narių nusišalinimai nuo svarstomų klausimų, kurie jiems gali sukelti interesų konfliktą, vyksta gana chaotiškai: iš pradžių tarybos nario nusišalinimas yra priimamas, po to balsavimo rezultatams esant ne tokiems, kokių buvo tikėtasi, neretai vyksta pakartotinas balsavimas dėl tarybos nario nusišalinimo, kurio metu nusišalinimas nėra priimamas ir savivaldybės tarybos nariui yra leidžiama balsuoti dėl konkretaus klausimo. Pagal Vyriausios tarnybinės etikos komisijos pateiktus duomenis, 2017 metais nepriimtų nusišalinimų skaičius savivaldybių tarybose buvo 837. Šis skaičius yra pakankamai reikšmingas, todėl tikslinga šią procedūrą reglamentuoti aiškiau. Todėl tam, kad būtų daugiau aiškumo ir skaidrumo savivaldos veikloje, siūlau įtvirtinti nuostatą, kuria balsavimas dėl tarybos nario nusišalinimo nepriėmimo turi vykti prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris tarybos nariui sukelia interesų konfliktą. Pasiūlymas: Siūlau papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 3 dalimi ir išdėstyti ją taip:
pakeitimas
3Papildyti 13 straipsnio 10 dalį ir išdėstyti ją taip:
„10. Tarybos narys savivaldybės tarybos posėdyje
prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu savivaldybės taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Savivaldybės taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Balsavimas dėl tarybos nario nusišalinimo nepriėmimo vyksta prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris tarybos nariui sukelia interesų konfliktą.
Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami savivaldybės interneto svetainėje ir per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka.“
G. Skaistė,
4 N Argumentai: Naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis visos savivaldybės be didelių papildomų lėšų galėtų įrašyti visus posėdžius, taip užtikrinant visų savivaldybės tarybos posėdžių rezultatų skaidrumą ir aiškumą. Reikalavimas įrašyti savivaldybės tarybos posėdžius užkirstų kelią manipuliacijoms posėdžių protokolais, kuriuos saugo ir viešina savo tinklalapyje pati savivaldybė. Toks reglamentavimas užtikrintų didesnį savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo proceso skaidrumą. Pasiūlymas: Siūlau papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 4 dalimi ir išdėstyti ją taip:
pakeitimas
4Papildyti 13 straipsnio 13 dalį ir išdėstyti ją taip:
„13. Savivaldybės tarybos posėdžiai protokoluojami, daromas garso ir/ar vaizdo įrašas. Posėdžių protokolus ir savivaldybės
tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras, jo pavaduotojas ar kitas tarybos narys. Savivaldybės tarybos posėdžių protokolus turi pasirašyti ir savivaldybės tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra, – mero paskirtas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas arba savivaldybės administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartį.“ Nepritarti Siūlomas nustatyti reikalavimas daryti savivaldybės tarybos posėdžių garso ir/ar vaizdo įrašą galimai pareikalautų papildomų išlaidų, be to, ne visose savivaldybėse tam gali būti techninių galimybių.
G. Skaistė,
1 Argumentai: Pasiūlymu siūloma keisti 3 straipsnio aspektus:
pirmiausiai išsirinktų bendrą kandidatą į Kontrolės komiteto pirmininkus. Taip kandidatu į Kontrolės komiteto pirmininkus taps didžiausią opozicijos pasitikėjimą turintis atstovas. 2) Nuostata, kad tą pačią kandidatūrą galima siūlyti tik du kartus yra ydinga, kadangi taip opozicija gali atsirinkinėti sau priimtinus kandidatus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Druskininkų savivaldybei (pareiškėjui) dar 2015 m. savo nutartimi konstatavo: „Tai, jog opozicija siūlė savo kandidatūras, o pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašo įpareigoti ne apskirtai teikti kandidatūras į Kontrolės komitetą ir Etikos komisiją, bet teikti jas tam tikru būdu (ne daugiau nei du kartus), nors ir fakultatyviai, tačiau tik patvirtina teisėjų kolegijos pirmiau išsakytą teiginį, jog teismui įpareigojus atsakovus teikti kandidatūras tam tikru būdu, būtų daroma intervencija į išimtinai politinį procesą, tokiu būdu paneigiant laisvo mandato principą ir sukuriant teisinėje valstybėje neleistiną situaciją, kuomet atstovaujamąja demokratija grindžiamos (Konstitucijos 119 str. Vietos savivaldos įstatymo 4 str.
dalinių turėtų galimybę teisminiu, o ne politinio konsensuso paieškų (politiniais svertais) grindžiamu, keliu eliminuoti jai neparankius opozicijos kandidatus.“ Tą patį 2018 m. savo nutarimu dar kartą patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: „nuostata „tą pačią kandidatūrą galima siūlyti du kartus“ taip pat prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintam teisėtumo principui“, „nepagrįstai įtvirtina tokį apribojimą, kurio nėra numatyta įstatyme, taip nepagrįstai apribojama tarybos narių teisė siūlyti kandidatus į komisijas, inter alia Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją“. Siekiant, kad valdančioji dauguma neatsirinkinėtų patogaus kandidato iš skirtingų opozicijos frakcijų, pasiūlyme numatomas 2 mėnesių terminas per kurį savivaldybių tarybos turi priimti sprendimą dėl pirmininkų skyrimo, siekiant išvengti atvejų, kai yra piktybiškai netvirtinamos pirmininkų kandidatūros. Jeigu savivaldybės taryba nepatvirtina opozicijos teikto kandidato per 2 mėnesius, pirmininku tampa opozicijos siūlytas kandidatas. 3) Siekiant nuobaudos adekvatumo, siūloma, kad Kontrolės komiteto pirmininkas negalėtų būti skiriamas ir mero siūlymu prieš terminą netektų savo įgaliojimų tik, jeigu būtų pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus mero siūlymu skiria komitetai.
Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos opozicijos raštišku siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, Savivaldybės tarybos opozicija savivaldybės tarybai teikia Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūrą, gavusią daugiausiai savivaldybės tarybos opozicijos narių balsų. Savivaldybės tarybai nepatvirtinus Kontrolės komiteto pirmininko per 2 mėnesius nuo teikimo, Kontrolės komiteto pirmininku tampa savivaldybės tarybos opozicijos teiktas kandidatas. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba mero siūlymu. Tą pačią kandidatūrą meras arba savivaldybės tarybos opozicija gali siūlyti du kartus. Kontrolės komiteto pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Kontrolės komiteto pirmininkas mero siūlymu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ir jeigu už sprendimą jį atleisti balsuoja visų posėdyje dalyvaujančių savivaldybės tarybos narių dauguma.“ Pritarti iš dalies Tikslinga nuostatą papildyti dėl šiurkštaus pažeidimo ir nustatyti, kad, jeigu pasiūlyti kandidatai į Kontrolės komiteto pirmininko ir į Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas atitinka įstatymu nustatytus reikalavimus (dėl teikimo tvarkos ir nepriekaištingos reputacijos), savivaldybės taryba negali pasiūlytų kandidatūrų atmesti. 4. Seimo narė G. Skaistė,
2 N Argumentai: Taikant analogiškus argumentus, siūloma, kad Kontrolės komiteto veiklos programa būtų tvirtinama savivaldybės tarybos per 2 mėnesius nuo pateikimo. Nepatvirtinus per šį laikotarpį, veiklos programa įsigaliotų automatiškai. Pasiūlymas: Siūlau papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
2Pakeisti 14 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) dirba pagal Kontrolės komiteto teikimu savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pradžioje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai reglamento nustatyta tvarka;. Jei savivaldybės taryba nepatvirtina veiklos programos per 2 mėnesius nuo pateikimo, įsigalioja Kontrolės komiteto teikta veiklos programa;“
3Papildyti 14 straipsnio 4 dalį nauju 9 punktu ir ją išdėstyti taip:
„9) kiekvienų metų pradžioje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės
tarybai reglamento nustatyta tvarka;“ 4.
Buvusį 14 straipsnio 4 dalies 9 punktą laikyti 10 punktu. Pritarti iš dalies Tikslinga pakeisti galiojančio įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir nustatyti, kad Kontrolės komiteto veiklos programą savivaldybės taryba tvirtina per vieną mėnesį nuo Kontrolės komiteto sudarymo, o kai Kontrolės komitetas sudarytas – per vieną mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios. 5. Seimo narė G. Skaistė,
1 Argumentai: Taikant aukščiau išvardintus argumentus, siūloma taikyti analogiškas nuostatas ir skiriant Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkus. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro
Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš tarybos narių. Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras meras teikia savivaldybės tarybos opozicijos raštišku siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, reglamento nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos opozicija savivaldybės tarybai teikia Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras, gavusias daugiausiai savivaldybės tarybos opozicijos narių balsų. Savivaldybės tarybai nepatvirtinus Etikos komisijos pirmininko ir (arba) Antikorupcijos komisijos pirmininko per 2 mėnesius nuo teikimo, Etikos komisijos pirmininku ir (arba) Antikorupcijos komisijos pirmininku tampa savivaldybės tarybos opozicijos teiktas kandidatas. Tą pačią kandidatūrą meras arba savivaldybės tarybos opozicija gali siūlyti du kartus.
Jeigu savivaldybės tarybos opozicija nepasiūlo Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrų, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus savivaldybės taryba skiria mero teikimu. Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas mero siūlymu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ir jeigu už sprendimą jį atleisti balsuoja visų posėdyje dalyvaujančių savivaldybės tarybos narių dauguma. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.“ Pritarti iš dalies Tikslinga nustatyti analogišką reguliavimą, koks nustatytas dėl Kontrolės komiteto pirmininko. 6. Seimo nariai G. Kindurys, V. Rastenis,
2 N Argumentai: Vietos savivaldos įstatyme yra tarybos nario pareiga dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose, tačiau nėra numatyta drausminamų veiksmų savivaldybės tarybos nariui nepraleisti komiteto posėdžių. Galimi piktnaudžiavimo tokio teisinio reguliavimo atvejai, kuomet dėl neatvykimo į posėdžius ir kvorumo nebuvimo posėdis neįvyksta ir tokiu būdu blogai atstovaujami rinkėjai.
Kadangi dalyvauti komiteto posėdžiuose yra savivaldybės tarybos nario pareiga, dėl posėdžio jis yra atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, siūlytina įstatyme numatyti galimą sankciją teikti Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, jeigu šis tarybos narys be pateisinamos priežasties yra praleidęs iš eilės ne vien savivaldybės tarybos, bet ir tris komiteto posėdžius. Pasiūlymas: Siūlome papildyti įstatymo projekto 5 straipsnį 3 dalimi ir išdėstyti ją taip: „5 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
3Pakeisti 15 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir išdėstyti ją taip:
„3.
Etikos komisija:
1) prižiūri, kaip savivaldybės tarybos nariai laikosi šio įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;
2) analizuoja savivaldybės tarybos narių nedalyvavimo savivaldybės tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose ir šio įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo priežastis;
3) tiria ir priima sprendimus dėl savivaldybės tarybos narių veiklos atitikties šio įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms;
4) nagrinėja savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl savivaldybės tarybos narių veiklos skaidrumo;
5) teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, jeigu šis tarybos narys yra praleidęs iš eilės tris savivaldybės tarybos ar komiteto posėdžius be pateisinamos priežasties;
6) tarybos narių, mero, savo iniciatyva teikia tarybos nariams rekomendacijas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų įgyvendinimo.“ Pritarti Sukonkretinti nuostatos formuluotę ir nustatyti, kad Etikos komisija „5) teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, jeigu šis tarybos narys yra praleidęs iš eilės tris savivaldybės tarybos ar iš eilės tris to paties savivaldybės tarybos komiteto posėdžius be pateisinamos priežasties“. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1924(3). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-09-19 I Argumentai: Seimas 2018 m. birželio 29 d. priėmė Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19, 27, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1377, kuriuo buvo nustatytas įstatymo projekto 9 straipsnyje siūlomas reglamentavimas. Be to, Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1445, kuriuo buvo nustatytas įstatymo projekto 8 straipsnyje siūlomas reglamentavimas. Todėl tikslinga išbraukti įstatymo projekto 8 ir 9 straipsnius ir pakeisti įstatymo pavadinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo pavadinimą, išbraukiant skaičius „20“, „31“, ir jį išdėstyti taip:
vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16, IR 19, 20 IR 31 straipsnių pakeitimo
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-09-196 Argumentai: Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1445, kuriuo atitinkamai buvo patobulintas įstatymo projekto 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse siūlomas reglamentavimas. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 6 straipsnio 1 ir 3 dalis, patikslinti šio straipsnio 2 dalies numeraciją ir šį straipsnį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) mero atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero darbo užmokesčio
nustatymas, mero pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario darbo užmokesčio nustatymas;“. 2.
ir jį išdėstyti taip:
„19) mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės
kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka, sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas šio įstatymo 13 straipsnio 5, 6, 8 ir 9 dalyse nustatyta tvarka rengiant, pateikiant sprendimų projektus ir dėl jų balsuojant;“. 3. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21) biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra
savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiūra, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis; seniūnijų – biudžetinių įstaigų – nuostatų tvirtinimas;“.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-09-197 Argumentai: Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1445, kuriuo buvo nustatytas įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūlomas reglamentavimas. Pasiūlymas:
1Išbraukti 7 straipsnio 2 dalį ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„4. Mero pavaduotojas mero siūlymu prieš terminą netenka savo
įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotoją slaptu balsavimu balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma.
Klausimą dėl mero pavaduotojo įgaliojimų netekimo kartu su įregistruotu sprendimo projektu meras, šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo įtraukti į artimiausio savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę.“
2Pakeisti 19 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Mero, mero pavaduotojo, mero pareigas laikinai einančio
savivaldybės tarybos nario darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina savivaldybės taryba. Merui darbo užmokestis nemokamas, kai jam yra taikomos kardomosios priemonės, dėl kurių meras negali vykdyti mero įgaliojimų.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-09-12 * Argumentai: Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1445, kuriuo buvo nustatytas įstatymo projekto 8 straipsnyje siūlomas reglamentavimas. Pasiūlymas:
1Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų,
išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina pats arba šio įstatymo nustatytais atvejais šias funkcijas įgyvendina mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys ar mero pavaduotojas;“. 2.
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17) priima į pareigas ir atleidžia iš jų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus; kitas funkcijas, susijusias su visų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina pats arba šio įstatymo nustatytais atvejais šias funkcijas įgyvendina mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys ar mero pavaduotojas;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 20 straipsnio 2 dalies 20 punktą. 4. Pripažinti netekusiu galios 20 straipsnio 2 dalies 21 punktą. 5. Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Mero pavaduotojas atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus. Meras mero pavaduotojo funkcijas nustato mero pavaduotojo kadencijos
laikotarpiui ir gali jas keisti. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas ar laikinai mero pareigas einantis savivaldybės tarybos narys atlieka visas mero pareigas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4–8, 15, 18, 19 ir 22 punktuose nustatytus įgaliojimus. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalies 15, 16, 17, 18, 19 ir 22 punktuose nustatytus mero įgaliojimus atlieka savivaldybės taryba, išskyrus funkcijas, kurias šio įstatymo nustatytais atvejais atlieka mero pavaduotojas ar mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys. Mero veikla ir jo pavadavimo procedūra nustatyta reglamente.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-09-12 * Argumentai: Seimas 2018 m. birželio 29 d. priėmė Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19, 27, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1377, kuriuo buvo patobulintos galiojančio įstatymo 31 straipsnio 9 d. nuostatos ir jos įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 9 straipsnį. „9 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas taikant Valstybės tarnybos įstatymo
forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, taikomus kitos formos seniūnijos vadovui. Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją. Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys. Konkursas į laisvas seniūno pareigas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios pareigybės įsteigimo ar atsilaisvinimo.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-09-128 Argumentai: Atsižvelgiant tai, kad įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminai yra pasibaigę, tikslinga nustatyti kitus terminus, kurie būtų suderinti su įstatymo projekto ir įgyvendinamų teisės aktų priėmimo procedūrų terminais. Be to, išbraukus įstatymo projekto 8 ir 9 straipsnius, tikslinga pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio numeraciją. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„108 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 2 gruodžio 1 d. 2. Savivaldybių tarybos iki 2018 m. liepos 1 lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
paskirta pranešėjas: G. Kindurys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė