Projekto Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMas 2018 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 178 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė
svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį ar jo dalį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“
2Pakeisti 178 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar
kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.“
1Pakeisti 189 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą
žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų trejų metų.“
2Pakeisti 189 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės
turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių šešerių metų.“
1Pakeisti 203 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų trejų metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Dainius Gaižauskas Paulius Saudargas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimai išaugo automobilių dalių vagysčių skaičius, – apie 40 ir daugiau proc. Pavyzdžiui, vien Vilniaus apskrityje per pirmąsias penkias 2018 m. savaites jų registruota beveik 450. Draudikų teigimu, į juos besikreipiančių nukentėjusiųjų klientų skaičius išaugo dvigubai, o nuostoliai siekia nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Dažniausiai apvagiamai prabangūs automobiliai. Tą rodo auganti vidutinė tokių vagysčių padaryta žala – t. y. vagiamos brangesnės dalys (žibintai, šoniniai galinio vaizdo veidrodėliai, bamperiai, vairai, multimedijos įrenginiai). Tokiais atvejais, pavyzdžiui, išdaužiamas automobilio langas, sugadinamas salonas, išplėšiamas multimedijos įrenginys, ir dėl to žala yra didžiulė. Nuostoliai išauga dar labiau, kai pavagiamos kelios detalės. Į prabangius automobilius montuojamos saugos sistemos, kurios efektyviai apsaugo nuo paties automobilio vagystės, tačiau neapsaugo nuo automobilių detalių vagysčių. Be to, vagys veikia organizuotomis grupuotėmis, tokiais nusikaltimais užsiima netgi jaunuoliai nuo 16 iki trisdešimt kelerių metų, nes nelegalus vogtu automobilių dalių prekybos verslas pelningas, o šiuo metu galiojančios bausmės mažos. Pavyzdžiui, automobilio vagystė prilyginta vagystei, padarytai įsibraunant į gyvenamąją patalpą, ar kišenvagystei, o automobilio detalės vagystė gali būti prilyginta ir paprastai vagystei (priklauso nuo detalės vertės). Kita problema – Lietuvoje yra nemaža dėvėtų automobilių dalių rinka, skirta eksportui. Net jei automobilių dalys būtų žymimos, jos vis vien gali būti labai greitai realizuojamos. O policijos reidai po autolaužynus ir kitas vietas, kuriose prekiaujama naudotomis automobilių dalimis, yra nepakankami.
Todėl būtina įvertinti ir taikomas bausmes už vagystes ir prekybą vogtais daiktais. Bausmės turi būti ne tik neišvengiamos, bet ir atgrasančios. Todėl, atsižvelgiant į visa tai, parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 189 ir 203 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siekiama sugriežtinti bausmes už vagystes, taip pat vadystes, padarytas dalyvaujant organizuotose grupuotėse, bei vogtų daiktų supirkimą ar pardavimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauryno Kasčiūno padėjėjai-sekretoriai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? BK
svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Kaip matyti, automobilių dalių vagystė viešoje vietoje nėra išskirta. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, tas kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. BK 189 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, tas kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. BK 203 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą juridinio asmens veiklą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Neteisėta veikla suprantama kaip, be kita ko, vogtų automobilių arba jų dalių pardavinėjimas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? BK projektu siūlomi šie BK 178, 189 ir 203 straipsnių pakeitimai:
automobilio, bet ir jo dalių vagystė, nustatant, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį ar jo dalį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
2) Sugriežtinama baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto, t. y. ir brangių automobilių dalių, arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių pagrobimą arba pagrobė svetimo turto pagrobimą dalyvaujant organizuotoje grupėje, nustatant, kad tokias nusikalstamas veikas taikoma nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. 3) Sugriežtinama baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą, o tai reiškia ir už vogtų brangių automobilių dalių supirkimą ar pardavimą, nustatant, kad tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, o tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu – bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
juridinio asmens veiklą, kadangi ši veikla suprantama ir kaip vogtų automobilių ar jų dalių pardavinėjimas, nustatant, kad tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tikimasi, kad sugriežtintos bausmės už šiuos nusikaltimus labiau atgrasys potencialius nusikaltėlius nuo vagysčių, vogtų daiktų supirkinėjimo ar pardavinėjimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, siūlomomis BK pataisomis bus sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė už vagystes, ypatingai automobilių dalių, taip pat vadystes, padarytas dalyvaujant organizuotose grupuotėse, vogtų daiktų supirkimą ar pardavimą, kas turėtų atgrasyti potencialius nusikaltėlius nuo tokių nusikaltimų darymo. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai?
Numatoma, kad Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes sugriežtintos bausmės už vagystes ir vogtų daiktų supirkimą ar pardavimą labiau atgrasys nuo tokių nusikalstamų veikų darymo ir, tikėtina, prisidės prie vagysčių, ypač brangių automobilių dalių, ir kada tokios vagystės daromos dalyvaujant organizuotose grupuotėse, skaičiaus mažėjimo. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Baudžiamasis kodeksas“, „nusikaltimai žmogaus sveikatai“,
„nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir
turtiniams interesams“, „vagystė“, „automobilis“, „automobilių dalys“, „laisvės atėmimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Dainius Gaižauskas Paulius Saudargas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-04-06 Nr. S-2018-2675 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Baudžiamojo kodekso 178,
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 189 ir 203 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1884 (toliau – Įstatymo projektas). Pažymime, kad pastabų dėl Įstatymo projekto ir Europos Sąjungos teisės aktų atitikties neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. balandžio 5 d. išvadoje pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalies dispozicija, papildant ją alternatyviu vagystę kvalifikuojančiu požymiu – automobilio dalies – pagrobimu. Tačiau atitinkamas pakeitimas vertintinas kaip sistemiškai nepagrįstas ir neproporcingas: Visų pirma, akcentuotina, kad šiuo metu galiojančioje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje automobilio – kaip savarankiško dalyko požymio – išskyrimas iš kitų daiktų rūšių viseto BK sistemos prasme yra kritikuotinas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 52
„Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“, „automobiliu
laikoma bet kokia transporto priemonė, skirta važiuoti keliu ir vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones.“ Kita vertus, „automobiliams nepriskiriami motociklai, traktoriai ir savaeigės mašinos, taip pat savadarbės transporto priemonės, nustatyta tvarka neįregistruotos valstybės registre kaip automobiliai, bei transporto priemonės, išregistruotos baigus jas eksploatuoti ir akivaizdžiai netinkamos eksploatuoti.“ Šiame kontekste pabrėžtina, kad vagystės nusikalstamos veikos pavojingumą pirmiausia nulemia jos dalyko vertė. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi: „Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.“ Iki 3 MGL vertės turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip smulki vagystė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį.
Atsižvelgiant į tai, bendrasis vagystės dalyko kvalifikuojantis požymis, nepriklausomai nuo grobiamo turto pobūdžio ar rūšies, yra didelės vertės svetimas turtas, t. y. kurio vertė viršija 250 MGL dydžio (past. – 12
pagal BK 178 straipsnio 3 dalį). Nepaisant vagystės pavojingumo klasifikavimo pagal jos dalyko vertę, įstatymų leidėjas BK
požymį – automobilį, kuris savaime sunkina atsakomybę už vagystę, nepriklausomai nuo pagrobto automobilio vertės. Istoriškai šio kvalifikuojančio požymio atsiradimą vagystės sudėtyje nulėmė vienintelis argumentas – tuo laikotarpiu išaugęs automobilių vagysčių paplitimas[¹] – kuris vertintinas kaip kazuistinio pobūdžio ir nepagrindžiantis atitinkamų vagysčių didesnio pavojingumo už kitų daiktų vagystes. Konstatuotina, kad galiojantis teisinis reguliavimas automobilių vagysčių srityje laikytinas teisiškai ydingu, nes, pavyzdžiui, seno automobilio, kurio vertė gali būti 100 ar 200 Eur, vagystė yra baudžiama griežčiau nei 10 000 Eur vertės traktoriaus, motociklo ar bet kurio kito brangaus daikto (kurio vertė neviršija 12 500 Eur) vagystė. Dėl išvardintų priežasčių kaip dar labiau nepagrįstas ir neproporcingas laikytinas projekto rengėjų siūlymas sunkinti atsakomybę ne tik už automobilio, bet ir už atskiros jos dalies vagystę. Pabrėžtina, kad šis siūlymas apimtų ne tik automobilių brangias dalis, bet ir jų nebrangias dalis, kurių vertė nesiekia 3 MGL (past. – pagal galiojantį reguliavimą tokia veika užtrauktų tik administracinę atsakomybę).
Pavyzdžiui, kaip kvalifikuota vagystė (apysunkis nusikaltimas) pagal projektu siūlomą reguliavimą turėtų būti vertinama ir vienas automobilio ratlankio gaubto pagrobimas. Konstatuotina ir tai, kad siūlomas pakeitimas dalį veikų perkeltų iš administracinės į baudžiamosios atsakomybės sritį, ir taip dirbtinai pakeltų nusikalstamumo lygį, bei padidintų teisėsaugos institucijų darbo krūvį. 2. Teikiamo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiama BK
atėmimo bausmės ribą – nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši pataisa nėra pagrįsta ir sistemiškai suderinta su kitų BK XXVIII skyriaus („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“) panašių nusikalstamų veikų sankcijomis. Pavyzdžiui, atlikus siūlomą BK 178 straipsnio 3 dalies pataisą, jos sankcijoje įtvirtinta laisvės atėmimo bausmė taptų griežtesnė už kvalifikuoto sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis) sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę („baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų”). Šiame kontekste akcentuotina, kad sukčiavimas yra kvalifikuota turto pagrobimo forma, kurią nuo vagystės skiria tai, jog grobiant turtą naudojamas apgaulės būdas. Pritarus projekto rengėjų siūlomai BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijos pataisai, apgaulės būdas didelės vertės turto grobimo veikoje ne kvalifikuotų, o priešingai – privilegijuotų asmens teisinę atsakomybę. 3. Teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalimi sugriežtinama BK 189 straipsnio 1 dalies sankcija, pakeliant joje numatytos alternatyvios laisvės atėmimo bausmės viršutinę ribą nuo dvejų iki trejų metų.
Projekto 2 straipsnio 2 dalimi sugriežtinama BK 189 straipsnio 2 dalies sankcija, pakeliant joje numatytos alternatyvios laisvės atėmimo bausmės viršutinę ribą nuo ketverių iki šešerių metų. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šios pataisos nėra esminės – siūlomas sankcijų sugriežtinimas yra minimalus, nepakeičiantis nusikaltimų kategorijos (past. – BK 189 straipsnio 1 dalis ir po atliktų pataisų išliktų nesunkus nusikaltimas, o 2 dalis – apysunkis). Dėl tos priežasties, abejotina, ar teikiamos pataisos pasieks projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus. Antra, akcentuotina, kad nesunkių ir apysunkių nusikaltimų sankcijose prioritetinės yra ne laisvės atėmimo bausmės. Atkreiptinas dėmesys į BK 55 straipsnyje įtvirtintą specialią bausmės skyrimo taisyklę – „Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.“
projekto 3 straipsnio, keičiančio BK 203 straipsnio 2 dalies sankciją. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnyje vienintelė jo dalis neturėtų būti numeruojama. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] VOSYLIŪTĖ, Andželika. Baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą vagystę: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teisė (01 S). - Vilnius: Vilniaus universitetas, 2009, p. 164-167.