Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 4.82 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Jeigu namo fasado išorinės konstrukcijos (atskirų balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), mechaninė ar kita įranga (liftai)), yra tik prie atskirų butų ir kitų savininkams priklausančių patalpų ir gali būti naudojami tik jų poreikiams tenkinti ir toks jų naudojimas netrukdo kitiems savininkams naudoti butus ir kitas patalpas pagal paskirtį, tai šios konstrukcijos ir įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik su jomis susijusiems butų ir kitų patalpų savininkams.“
įgyvendinimas
įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti su šio įstatymo įgyvendinimu susijusius teisės aktus iki
priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia: Seimo nariai Vytautas Juozapaitis Arvydas Anušauskas Vytautas Kernagis Kazys Starkevičius Dainius Kreivys
Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 4.82 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Jeigu namo fasado išorinės konstrukcijos (atskirų balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai) ar kita įranga, yra tik prie atskirų butų ir kitų savininkams priklausančių patalpų ir gali būti naudojami tik jų poreikiams tenkinti ir toks jų naudojimas netrukdo kitiems savininkams naudoti butus ir kitas patalpas pagal paskirtį, tai šios konstrukcijos ir įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik su jomis susijusiems butų ir kitų patalpų savininkams.“
Pakeisti 4.84 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
"9. Maksimalaus bendrojo naudojimo objektų
administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato savivaldybės taryba. Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje šio kodekso 4.82 straipsnio pagrindu.“
įstatymo nuostatos įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti su šio įstatymo įgyvendinimu susijusius teisės aktus iki 2018 m. birželio 30 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Vytautas Juozapaitis Arvydas Anušauskas Vytautas Kernagis Kazys Starkevičius Dainius Kreivys
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
4.82
asmenys dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą. Parengtas ir bus teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Todėl būtina patikslinti Civilinio kodekso 4.82 straipsnio nuostatas. Minėtų Įstatymo projektų rengimą paskatino daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų keliamos problemos, susijusios su pastato administravimu, bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra, butų ir patalpų savininkų teisių pažeidimu. Kyla daug neaiškumų dėl gaunamų augančių pastato priežiūros, remonto išlaidų. Ypač daug nesutarimų, konfliktų tarp namo gyventojų kyla dėl nepagrįstų remonto mokesčių už neturimus ir neprieinamus naudoti balkonus, mechaninę ar kitą įrangą, esančius tik prie atskirų butų ir kitų savininkams priklausančių patalpų ir galimus panaudoti tik jų poreikiams tenkinti. Projekto autoriai: Seimo nariai. 2. Įstatymo projekto tikslas Projekto tikslas – patikslinti butų ir kitų patalpų savininkų dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo reglamentavimą, siekiant socialiai teisingesnio išlaidų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, paskirstymo. 3. Kaip šiuo metu teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai. Pagal šiuo metu Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra tiksliai reglamentuota butų ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios nuosavybės dalis. Todėl kyla daug nesutarimų, kaimyninių konfliktų. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūloma pakeisti Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį ir patikslinti, jeigu namo fasado išorinės konstrukcijos (atskirų balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), mechaninė ar kita įranga (liftai), yra tik prie atskirų butų ir kitų savininkams priklausančių patalpų ir gali būti naudojami tik jų poreikiams tenkinti ir toks jų naudojimas netrukdo kitiems savininkams naudoti butus ir kitas patalpas pagal paskirtį, tai šios konstrukcijos ir įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik su jomis susijusiems butų ir kitų patalpų savininkams. Siūlomas bendrosios nuosavybės dalies reglamentavimas, leistų socialiai teisingai paskirstyti išlaidas susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu, atnaujinimu (remontu) ir pagerintų daugiabučių namų gyventojų kaimyninius santykius. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus šį įstatymą pagerėtų daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkų kaimyniniai santykiai. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neatsilieps. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima įgyvendinamuosius teisės aktus. 9.Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų. 10.Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja nurodytiems dokumentams.
11.Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų teisės aktų,
priklausančios bendrosios nuosavybės dalies apskaičiavimo ir nustatymo tvarką. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas. Įstatymo įgyvendinimas įtakos valstybės biudžetui neturės. 13.Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė. Įstatymo projekto autoriai: Seimo nariai. 14. Reikšminiai žodžiai: „Bendroji dalinė nuosavybė“. Seimo nariai:
Vytautas Juozapaitis Arvydas Anušauskas Vytautas Kernagis Kazys Starkevičius Dainius Kreivys
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
4.82
asmenys dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą. Parengtas ir bus teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Todėl būtina patikslinti Civilinio kodekso 4.82 ir 4.84 straipsnių nuostatas. Minėtų Įstatymo projektų rengimą paskatino daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų keliamos problemos, susijusios su pastato administravimu, bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra, butų ir patalpų savininkų teisių pažeidimu. Kyla daug neaiškumų dėl gaunamų augančių pastato priežiūros, remonto išlaidų. Ypač daug nesutarimų, konfliktų tarp namo gyventojų kyla dėl nepagrįstų remonto mokesčių už neturimus ir neprieinamus naudoti balkonus ar kitą įrangą, esančius tik prie atskirų butų ir kitų savininkams priklausančių patalpų ir galimus panaudoti tik jų poreikiams tenkinti. Projekto autoriai: Seimo nariai. 2. Įstatymo projekto tikslas Projekto tikslas – patikslinti butų ir kitų patalpų savininkų dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo reglamentavimą, siekiant socialiai teisingesnio išlaidų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, paskirstymo. 3. Kaip šiuo metu teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai. Pagal šiuo metu Civilinio kodekso 4.82 ir 4.84 straipsnių nuostatas nėra tiksliai reglamentuota butų ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios nuosavybės dalis. Todėl kyla daug nesutarimų, kaimyninių konfliktų. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūloma pakeisti ir patikslinti Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį, jeigu namo fasado išorinės konstrukcijos (atskirų balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai) ar kita įranga yra tik prie atskirų butų ir kitų savininkams priklausančių patalpų ir gali būti naudojami tik jų poreikiams tenkinti ir toks jų naudojimas netrukdo kitiems savininkams naudoti butus ir kitas patalpas pagal paskirtį, tai šios konstrukcijos ir įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik su jomis susijusiems butų ir kitų patalpų savininkams. Taip pat patikslinti Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 9 dalies nuostatas. Siūlomas butų ir kitų patalpų savininkų dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje tikslesnis reglamentavimas sudarytų sąlygas socialiai teisingai paskirstyti išlaidas susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu, atnaujinimu (remontu) ir pagerintų daugiabučių namų gyventojų kaimyninius santykius. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus šį įstatymą pagerėtų daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkų kaimyniniai santykiai. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neatsilieps. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima įgyvendinamuosius teisės aktus. 9.Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų.
10.Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja nurodytiems dokumentams. 11.Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų teisės aktų,
Seimo nariai. 14. Reikšminiai žodžiai: „Bendroji dalinė nuosavybė“. Seimo nariai: Vytautas Juozapaitis Arvydas Anušauskas Vytautas Kernagis Kazys Starkevičius Dainius Kreivys
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-27 Nr. S-2018-2305 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1857 atitikties Europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. kovo 27 d. raštu Nr. S-2018-2305 pateiktą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1857 (toliau – projektas). Pažymime, kad projektu siūlomų nuostatų atžvilgiu Europos Sąjungos teisė netaikoma, tačiau atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad projektu siūloma nuostata (Jeigu namo fasado išorinės konstrukcijos (atskirų balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), mechaninė ar kita įranga (liftai)), yra tik prie atskirų butų ir kitų savininkams priklausančių patalpų ir gali būti naudojami tik jų poreikiams tenkinti ir toks jų naudojimas netrukdo kitiems savininkams naudoti butus ir kitas patalpas pagal paskirtį, tai šios konstrukcijos ir įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik su jomis susijusiems butų ir kitų patalpų savininkams.) derintina su kitomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis[1] bei Lietuvos teismų praktika šioje srityje[2]. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu[3].
Plėtodamas praktiką bylose dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų Kasacinis teismas akcentavo principinę nuostatą, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės[4]. Taigi, kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, butų ir kitų patalpų savininkams, kaip namo bendraturčiams, kyla prievolė proporcingai savo daliai apmokėti visas išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, reguliariai kaupti lėšas, kurios yra bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė, namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus[5] (paryškinome mes).
Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar nurodyta Lietuvos Respublikos teismų praktika vis tik gali būti aiškinama, kaip pagrindžianti projektu pateiktą siūlymą, kad tam tikri bendrosios dalinės nuosavybės objektai (namo fasado išorinės konstrukcijos, mechaninė ar kita įranga) priklausys tik kai kuriems iš bendrasavininkų ir tik jiems bus privaloma vykdyti savo kaip bendrasavininkų pareigas (pagal jų realius poreikius naudotis tokiais objektais) ir prisidėti prie šių bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo (eksploatavimo, remonto ir atnaujinimo) bei priežiūros. Neaišku, kaip įgyvendinant įstatymo projektu siūlomą pakeitimą, bus įmanoma apskaičiuoti bendrosios dalinės nuosavybės objekto realiai naudojamą dalį, nes bendrosios dalinės nuosavybės objektams priskiriami visi bendrojo naudojimo objektai iš kurių dalis už kurią atsakingas konkretus bendrasavininkis išvedama pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatytą santykį. CK
savininkas turi teisę perduoti bendrosios dalinės nuosavybės objektą ar jo dalį tik tuomet, kai šis objektas ar jo dalis gali būti ar, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis.
Tokiu būdu projektu pateikto siūlymo pagrindu būtų galima formuoti atskirus daiktus iš dalies pastato išorinių konstrukcijų (dalies bendrojo naudojimo konstrukcijų ar įrangos), tačiau tuo pačiu metu būtų daroma įtaka visam pastatui. Jei manytume, kad tam tikrų bendrosios dalinės nuosavybės objektų remontui neturėtų skirti lėšų butų savininkai, nesinaudojantys objektais, tuomet galima svarstyti ir apie kitų pagrindinių pastato konstrukcijų išskyrimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atvejus ir lėšų rinkimo šių objektų remontui pagrįstumą (pavyzdžiui, stogas daugiaaukščiame name taip pat tiesiogiai siejasi tik su viršutiniuose aukštuose esančiais butais ir jų naudojamas; ne visos pastato išorės sienos yra visų butų išorės sienos; kam turėtų būti priskiriamos pastato architektūrinės detalės ir jų tvarkymas). Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel.
[1] CK
teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms; 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga; 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas; 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. [2] Įskaitant ir projekto aiškinamajame rašte minimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje I. A. V. prieš UAB „Karoliniškių būstas“ ir kt. (bylos Nr. 3K-7-1/2003). [3] Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
savininkų bendrija prieš UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt. (bylos Nr. 3K-3-579/2003). [4] Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija (bylos Nr.
3K-7-515/2009). [5] Žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1236-662/2015.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-04-06 Nr. S-2018-2675 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos civilinio kodekso 4.82 ir 4.84 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1857(2) atitikties Europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr. S-2018-2675 pateiktą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 ir
Sąjungos teisė netaikoma, tačiau atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad projektu siūloma nuostata (Jeigu namo fasado išorinės konstrukcijos (atskirų balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai) ar kita įranga yra tik prie atskirų butų ir kitų savininkams priklausančių patalpų ir gali būti naudojami tik jų poreikiams tenkinti ir toks jų naudojimas netrukdo kitiems savininkams naudoti butus ir kitas patalpas pagal paskirtį, tai šios konstrukcijos ir įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik su jomis susijusiems butų ir kitų patalpų savininkams.) derintina su kitomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis[1] bei Lietuvos teismų praktika šioje srityje[2]. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu[3].
Plėtodamas praktiką bylose dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų Kasacinis teismas akcentavo principinę nuostatą, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės[4]. Taigi, kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, butų ir kitų patalpų savininkams, kaip namo bendraturčiams, kyla prievolė proporcingai savo daliai apmokėti visas išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, reguliariai kaupti lėšas, kurios yra bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė, namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus[5] (paryškinome mes).
Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar nurodyta Lietuvos Respublikos teismų praktika vis tik gali būti aiškinama, kaip pagrindžianti projektu pateiktą siūlymą, kad tam tikri bendrosios dalinės nuosavybės objektai (namo fasado išorinės konstrukcijos, mechaninė ar kita įranga) priklausys tik kai kuriems iš bendrasavininkų ir tik jiems bus privaloma vykdyti savo kaip bendrasavininkų pareigas (pagal jų realius poreikius naudotis tokiais objektais) ir prisidėti prie šių bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo (eksploatavimo, remonto ir atnaujinimo) bei priežiūros. Neaišku, kaip įgyvendinant įstatymo projektu siūlomą pakeitimą, bus įmanoma apskaičiuoti bendrosios dalinės nuosavybės objekto realiai naudojamą dalį, nes bendrosios dalinės nuosavybės objektams priskiriami visi bendrojo naudojimo objektai iš kurių dalis už kurią atsakingas konkretus bendrasavininkis išvedama pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatytą santykį. CK
savininkas turi teisę perduoti bendrosios dalinės nuosavybės objektą ar jo dalį tik tuomet, kai šis objektas ar jo dalis gali būti ar, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis.
Tokiu būdu projektu pateikto siūlymo pagrindu būtų galima formuoti atskirus daiktus iš dalies pastato išorinių konstrukcijų (dalies bendrojo naudojimo konstrukcijų ar įrangos), tačiau tuo pačiu metu būtų daroma įtaka visam pastatui. Jei manytume, kad tam tikrų bendrosios dalinės nuosavybės objektų remontui neturėtų skirti lėšų butų savininkai, nesinaudojantys objektais, tuomet galima svarstyti ir apie kitų pagrindinių pastato konstrukcijų išskyrimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atvejus ir lėšų rinkimo šių objektų remontui pagrįstumą (pavyzdžiui, stogas daugiaaukščiame name taip pat tiesiogiai siejasi tik su viršutiniuose aukštuose esančiais butais ir jų naudojamas; ne visos pastato išorės sienos yra visų butų išorės sienos; kam turėtų būti priskiriamos pastato architektūrinės detalės ir jų tvarkymas). Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel.
[1] CK
teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms; 4.82 straipsnio
dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga; 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas; 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. [2] Įskaitant ir projekto aiškinamajame rašte minimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje I. A. V. prieš UAB „Karoliniškių būstas“ ir kt. (bylos Nr. 3K-7-1/2003). [3] Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
savininkų bendrija prieš UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt. (bylos Nr. 3K-3-579/2003). [4] Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija (bylos Nr.
3K-7-515/2009). [5] Žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1236-662/2015.
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį nustatant, kad: ,,Jeigu namo fasado išorinės konstrukcijos (atskirų balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), mechaninė ar kita įranga (liftai)), yra tik prie atskirų butų ir kitų savininkams priklausančių patalpų ir gali būti naudojami tik jų poreikiams tenkinti ir toks jų naudojimas netrukdo kitiems savininkams naudoti butus ir kitas patalpas pagal paskirtį, tai šios konstrukcijos ir įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik su jomis susijusiems butų ir kitų patalpų savininkams.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą visos, tame tarpe ir išorinės namo konstrukcijos, balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos ar mechaninė, ar kita įranga (liftai), šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Siūlomu reguliavimu toks bendrosios dalinės nuosavybės teisės reguliavimas panaikinamas ir bendroji dalinė nuosavybė perskirstoma, nes tam tikra dalis namo butų ir patalpų savininkų, kurių poreikių aptariami objektai tiesiogiai netenkina, būtų eliminuoti iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų savininkų sąrašo. Tokia išvada darytina dėl to, jog siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas jau susiklosčiusiems teisiniams santykiams, nes projekte neaptariamas nuostatos galiojimas tik į ateitį - teisiniams santykiams, kurie susiklostys po nuostatos priėmimo.
Pažymėtina, jog Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, manytina, kad projekto nuostatomis siūloma įteisinti neatlygintiną nuosavybės paėmimą neesant visuomenės poreikio tokiam nuosavybės paėmimui. Todėl projekto nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. Atkreipiame dėmesį, kad 2014 m. balandžio 9 d. Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komitetas nutarė, kad Civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-1607 (2), kuriame siūlomas teisinis reguliavimas yra iš esmės analogiškas teikiamu įstatymo projektu Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje siūlomam nustatyti teisiniam reguliavimui, galimai prieštarauja Konstitucijos 23 ir 29 straipsniams. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto rengimą paskatino tai, jog kyla daug neaiškumų dėl gaunamų augančių pastato priežiūros, remonto išlaidų. Nurodoma, kad ,, ypač daug nesutarimų, konfliktų tarp namo gyventojų kyla dėl nepagrįstų remonto mokesčių už neturimus ir neprieinamus naudoti balkonus, mechaninę ar kitą įrangą, esančius tik prie atskirų butų ir kitų savininkams priklausančių patalpų ir galimus panaudoti tik jų poreikiams tenkinti“.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog bendraturtis privalo prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016). Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, kurios konkrečiai namo fasado išorinės konstrukcijos, mechaninė ar kita įranga (liftai)), būtų laikomos esančiomis prie atskirų butų ir kitų savininkams priklausančių patalpų. Taikant įstatymą ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama, nes ji nėra pakankamai konkreti. Atsižvelgus į tai, minėtą nuostatą reikėtų patikslinti.
Ketvirta, aptartame kontekste svarstytina kodėl įstatymo projektu siekiama išskirti tik atskiras namo fasado išorines konstrukcijas (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiąsias konstrukcijas, aptvarus, stogelius, išorės duris, išorinius laiptus) ar mechaninę ar kitą įrangą (liftus), nes kitos pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, laiptinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos,) taip pat galėtų būti priskirtos tik atskiriems savininkas pagal atskirų pastato savininkų poreikių tenkinimo kriterijus. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis tam tikros pagrindinės pastato konstrukcijos turėtų būti laikomos svarbesnėmis ar kitokiomis ir besiskiriančiomis nuo kitų pagrindinių pastato konstrukcijų, be to, neaišku kodėl asmenų neturinčių balkonų ir lodžijų interesai yra iškeliami aukščiau nei kitų asmenų interesai, ir ar tokiu būdu nėra paneigiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Penkta, jog namo išorinės (fasado) konstrukcijos (tarp jų balkonai, lodžijos), liftai, priskiriami bendro naudojimo objektams, pavyzdžiui, ir dėl to, jog būtų galimybė tinkamai pasirūpinti tokių konstrukcijų saugumu, kadangi maža dalis asmenų arba vienas asmuo, kuriems pagal siūlomą įstatymo pakeitimą galimai būtų pavesta rūpintis namo išorinėmis (fasado) konstrukcijomis, gali neturėti tam pakankamai lėšų. Pažymėtina, jog pastatų saugumo klausimas liečia ne tik atskiro savininko, kurio poreikius tenkina tam tikras objektas, interesus, tačiau ir visus kitus trečiuosius asmenis, kurie gali nukentėti dėl nesaugių pastato konstrukcijų. 2.
kodekso 4.84 straipsnio 9 dalies pakeitimo nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio, nes juo nėra sukuriamas naujas teisinis reguliavimas. 3. Projekto 3 straipsnio 1 dalis tobulintina, vietoj žodžių ,,šio įstatymo nuostatos“ įrašant žodžius ,,šis įstatymas“. Be to, projekto 3 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Tokiu būdu Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki įstatymo įsigaliojimo datos turėtų teisinį pagrindą parengti ir priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Atsižvelgus į tai, projekto 3 straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti išlygą dėl projekto 3 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo anksčiau, nei visas įstatymas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas K O M I T E T O I Š V A D A DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 4.82 IR 4.84 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas Saulius Švedas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-031 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamu įstatymo projektu siūloma pakeisti Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį nustatant, kad: ,,Jeigu namo fasado išorinės konstrukcijos (atskirų balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), mechaninė ar kita įranga (liftai)), yra tik prie atskirų butų ir kitų savininkams priklausančių patalpų ir gali būti naudojami tik jų poreikiams tenkinti ir toks jų naudojimas netrukdo kitiems savininkams naudoti butus ir kitas patalpas pagal paskirtį, tai šios konstrukcijos ir įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik su jomis susijusiems butų ir kitų patalpų savininkams.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą visos, tame tarpe ir išorinės namo konstrukcijos, balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos ar mechaninė, ar kita įranga (liftai), šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Siūlomu reguliavimu toks bendrosios dalinės nuosavybės teisės reguliavimas panaikinamas ir bendroji dalinė nuosavybė perskirstoma, nes tam tikra dalis namo butų ir patalpų savininkų, kurių poreikių aptariami objektai tiesiogiai netenkina, būtų eliminuoti iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų savininkų sąrašo. Tokia išvada darytina dėl to, jog siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas jau susiklosčiusiems teisiniams santykiams, nes projekte neaptariamas nuostatos galiojimas tik į ateitį - teisiniams santykiams, kurie susiklostys po nuostatos priėmimo. Pažymėtina, jog Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, manytina, kad projekto nuostatomis siūloma įteisinti neatlygintiną nuosavybės paėmimą neesant visuomenės poreikio tokiam nuosavybės paėmimui. Todėl projekto nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. Atkreipiame dėmesį, kad 2014 m. balandžio 9 d. Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komitetas nutarė, kad Civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-1607 (2), kuriame siūlomas teisinis reguliavimas yra iš esmės analogiškas teikiamu įstatymo projektu Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje siūlomam nustatyti teisiniam reguliavimui, galimai prieštarauja Konstitucijos 23 ir 29 straipsniams. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto rengimą paskatino tai, jog kyla daug neaiškumų dėl gaunamų augančių pastato priežiūros, remonto išlaidų. Nurodoma, kad ,, ypač daug nesutarimų, konfliktų tarp namo gyventojų kyla dėl nepagrįstų remonto mokesčių už neturimus ir neprieinamus naudoti balkonus, mechaninę ar kitą įrangą, esančius tik prie atskirų butų ir kitų savininkams priklausančių patalpų ir galimus panaudoti tik jų poreikiams tenkinti“. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog bendraturtis privalo prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.
Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016). Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, kurios konkrečiai namo fasado išorinės konstrukcijos, mechaninė ar kita įranga (liftai)), būtų laikomos esančiomis prie atskirų butų ir kitų savininkams priklausančių patalpų. Taikant įstatymą ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama, nes ji nėra pakankamai konkreti. Atsižvelgus į tai, minėtą nuostatą reikėtų patikslinti.
Ketvirta, aptartame kontekste svarstytina kodėl įstatymo projektu siekiama išskirti tik atskiras namo fasado išorines konstrukcijas (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiąsias konstrukcijas, aptvarus, stogelius, išorės duris, išorinius laiptus) ar mechaninę ar kitą įrangą (liftus), nes kitos pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, laiptinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos,) taip pat galėtų būti priskirtos tik atskiriems savininkas pagal atskirų pastato savininkų poreikių tenkinimo kriterijus. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis tam tikros pagrindinės pastato konstrukcijos turėtų būti laikomos svarbesnėmis ar kitokiomis ir besiskiriančiomis nuo kitų pagrindinių pastato konstrukcijų, be to, neaišku kodėl asmenų neturinčių balkonų ir lodžijų interesai yra iškeliami aukščiau nei kitų asmenų interesai, ir ar tokiu būdu nėra paneigiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Penkta, jog namo išorinės (fasado) konstrukcijos (tarp jų balkonai, lodžijos), liftai, priskiriami bendro naudojimo objektams, pavyzdžiui, ir dėl to, jog būtų galimybė tinkamai pasirūpinti tokių konstrukcijų saugumu, kadangi maža dalis asmenų arba vienas asmuo, kuriems pagal siūlomą įstatymo pakeitimą galimai būtų pavesta rūpintis namo išorinėmis (fasado) konstrukcijomis, gali neturėti tam pakankamai lėšų. Pažymėtina, jog pastatų saugumo klausimas liečia ne tik atskiro savininko, kurio poreikius tenkina tam tikras objektas, interesus, tačiau ir visus kitus trečiuosius asmenis, kurie gali nukentėti dėl nesaugių pastato konstrukcijų. Pritarti 3.
Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. balandžio 3 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
nuostatos, kuriomis siūloma įteisinti neatlygintiną nuosavybės paėmimą nesant visuomenės poreikio tokiam nuosavybės paėmimui, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. 4. Balsavimo rezultatai: už- 7, prieš-nėra, susilaikė- 1. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė