Lyginamasis projekto variantas
tarnybos lietuvos respublikos muitinėje statuto 51 ir 53¹ straipsnių pakeitimo
1 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ar jo pavaduotojai arba muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą.“
ir jį išdėstyti taip:
„53¹ straipsnis. Kompensacijos muitinės departamento generaliniam direktoriui, jo
pavaduotojams, teritorinių muitinių direktoriams (viršininkams) ir jų pavaduotojams arba muitinės mobiliųjų grupių pareigūnams, muitinės postų pareigūnams ir muitinės pareigūnams, atliekantiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, teritorinių muitinių direktoriaus (viršininko) ir jo pavaduotojo arba muitinės mobiliųjų grupių pareigūno, muitinės postų pareigūno ir muitinės pareigūno, atliekančio kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, žuvusio vykdant tarnybines pareigas (arba ne tarnybos metu, bet dėl priežasčių, susijusių su tarnyba), sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui, motinai bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienerius metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama vienkartinė 120 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Žuvusysis laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Muitinės departamento generaliniam direktoriui, jo pavaduotojui, teritorinės muitinės direktoriui (viršininkui) ir jo pavaduotojui arba muitinės mobiliųjų grupių pareigūnui, muitinės postų pareigūnui ir muitinės pareigūnui, atliekančiam kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, sužeistam vykdant tarnybines pareigas (arba ne tarnybos metu, bet dėl priežasčių, susijusių su tarnyba), išmokama kompensacija, atsižvelgiant į sužeidimo (suluošinimo) laipsnį:
1) dėl sveikatos sutrikdymo tapusiam neįgaliuoju ir kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis arba iki 2005 m. liepos 1 d. buvo nustatyta I invalidumo grupė – 60 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
2) dėl sveikatos sutrikdymo tapusiam neįgaliuoju ir kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis arba iki 2005 m. liepos 1 d. buvo nustatyta II invalidumo grupė – 36 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
3) dėl sveikatos sutrikdymo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas 60–100 procentų darbingumo lygis arba iki 2005 m. liepos 1 d. buvo nustatyta III invalidumo grupė – 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, teritorinių muitinių direktoriaus (viršininko) ir jo pavaduotojo arba muitinės mobiliųjų grupių pareigūno, muitinės postų pareigūno ir muitinės pareigūno, atliekančio kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, sveikatos sužalojimo sunkumo laipsnį, taip pat dėl sužeidimo likusius sveikatos pakitimus ar sumažėjusį jo tinkamumą tarnybai teisės aktų nustatyta tvarka nustato įgaliota Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos komisija.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos kompensacijos mokamos iš Muitinės departamentui skirtų valstybės biudžeto lėšų.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rimantas Sinkevičius
DĖL
pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. i-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo IR
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Kuriant Muitinės kovos su kontrabanda (vėliau tapo Muitinės kriminaline tarnyba) ir Žinybinės kontrolės (vėliau tapo Muitinės imuniteto tarnyba) tarnybas, iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prokuratūros buvo kviečiami pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir
(arba) ikiteisminį tyrimą. Nutarimus pradėti ikiteisminius tyrimus (baudžiamąsias bylas), sankcionuodavo teritorinių muitinių viršininkai arba jų pavaduotojai. Vėliau kūrėsi muitinės mobilios grupės, kurių sudėtį sudarė patruliai, kinologai ir rentgenologai, kurių veiklą taip pat organizavo, kontroliavo bei priimdavo reikiamus sprendimus Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai. Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai pagal gautą žvalgybinę informaciją iš Muitinės kriminalinės tarnybos, muitinės postų ir kitų įstaigų, organizuoja kontrabandos sulaikymus, duodami konkrečius nurodymus mobilių grupių, postų pareigūnams, nagrinėja administracinių nusižengimų (administracinių teisės pažeidimų) bylas. Muitinė buvo ir yra viena iš atsakingų institucijų kovai su šešėline ekonomika (nelegalia akcizinių prekių apyvarta). Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai organizuoja pasitarimus su kitų statutinių institucijų vadovais, priima atitinkamus bendros veiklos sprendimus.
Neretai Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai dalyvauja teritorinių muitinių pareigūnų, inter alia muitinės mobiliųjų grupių pareigūnų, muitinės postų pareigūnų, muitinės pareigūnų, atliekančių kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, ar sudarytų jų grupių atliekamuose veiksmuose. Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų, teritorinių muitinių direktorių (viršininkų) ir jų pavaduotojų tarnybos specifika sudėtingumo, atsakomybės, pavojingumo gyvybei arba sveikatai ir ilgesnio darbo laiko bei įvairių su tarnyba susijusių apribojimų aspektu yra iš esmės panaši į kitų statutinių institucijų ir įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų tarnybos specifiką, o tam tikrais atvejais panaši ir į muitinės mobiliųjų grupių pareigūnų, muitinės postų pareigūnų, muitinės pareigūnų, atliekančių kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą tarnybos specifiką. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tik muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Kiti muitinės sistemos pareigūnai, inter alia Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai, tokios teisės neturi. Tik muitinės sistemos pareigūnai, lyginant juos su kitais pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turinčiais teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiais, yra diferencijuojami pagal jų tarnybos muitinės sistemoje pobūdį, pareigas ir atliekamas funkcijas.
Aptariamas diferencijavimas vertintinas kaip nepagrįstas ir diskriminuojantis, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų, teritorinių muitinių direktorių (viršininkų) ir jų pavaduotojų tarnybos specifiką, įstatymo projektais yra siūloma pagerinti šių muitinės pareigūnų, t.y. Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų, teritorinių muitinių direktorių (viršininkų) ir jų pavaduotojų, socialines garantijas, suvienodinti jas su kitų institucijų ir įstaigų, vykdančių panašias funkcijas, vadovų ir pavaduotojų, pareigūnų socialinėmis garantijomis. Siūlomi pakeitimai ir socialinių garantijų gerinimas leistų padidinti tarnybos muitinėje patrauklumą ir išsaugoti aukštos kvalifikacijos specialistus, skatintų juos, be kita ko, siekti karjeros, bent iš dalies pašalintų įtvirtintą nepagrįstą ir diskriminuojantį asmenų diferencijavimą, užtikrintų lygiateisiškumo, teisingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų, teritorinių muitinių direktorių (viršininkų) ir jų pavaduotojų tarnybos specifika sudėtingumo, atsakomybės, pavojingumo gyvybei arba sveikatai ir ilgesnio darbo laiko bei įvairių su tarnyba susijusių apribojimų aspektu yra iš esmės panaši į kitų statutinių pareigūnų tarnybos specifiką. Pirminis projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Rimantas Sinkevičius. 2. Projekto tikslai ir uždaviniai Projekto tikslas – užtikrinti lygias, nediskriminacines vidaus reikalų sistemos pareigūnų teises į valstybinę pensiją ir papildomas socialines garantijas.
Projekto uždaviniai – įstatymuose įtvirtinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų, teritorinių muitinių direktorių (viršininkų) ir jų pavaduotojų teisę į valstybinę pensiją ir papildomas socialines garantijas. 3. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai neturi teisės į valstybinę pensiją ir papildomas socialines garantijas. 4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos Projektu siūloma numatyti, kad Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai turėtų teisę gauti valstybinę pensiją ir papildomas socialines garantijas. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei ES teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms Projekto įgyvendinimas pareikalaus papildomų biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Projekto rengėjai Įstatymo projektą rengė Seimo narys Rimantas Sinkevičius. 15. Projekto reikšminiai žodžiai
„Valstybinė pensija“, „muitinės departamentas”, „teritorinė
muitinė“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Teikia Seimo nariai Rimantas Sinkevičius
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-03-27 Nr. S-2018-2305 Lietuvos Respublikos Seimui
RESPUBLIKOS tarnybos lietuvos respublikos muitinėje statuto 51 ir 53¹ straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO nr. XIIIP-1852 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 51 ir 53¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1852, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS tarnybos lietuvos respublikos muitinėje statuto 51 ir 53¹ straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-03-27
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo projektu siūloma nustatyti,
kad teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turėtų ne tik muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, bet ir Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai. Įstatymo įsigaliojimo datą siūloma nustatyti 2018 m. liepos 1 d. Pažymėtina, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1986 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1617 bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1609. Šių projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad Vidaus tarnybos statuto pagrindu siūloma suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų tarnybos teisinius santykius, darbo užmokestį ir socialines garantijas, paliekant kai kuriuos ypatumus, o Tarnybos Kalėjimų departamente statutą ir Tarnybos muitinėje statutą pripažinti netekusiais galios. Siūloma nustatyti, kad Vidaus tarnybos statutas įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomas teisinis reglamentavimas yra tikslingas, nes jis būtų paneigtas nauju teisiniu reguliavimu. 2.
2Jeigu projektą būtų nuspręsta teikti, keičiamo įstatymo 53¹ straipsnis dėstytinas nauja redakcija, nes keičiama daugiau nei pusė straipsnio sudėtinių dalių, Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel.
(8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS tarnybos lietuvos respublikos muitinėje statuto 51 ir 53¹ straipsnių pakeitimo
2019-12-09
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė, Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-27 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turėtų ne tik muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, bet ir Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai. Įstatymo įsigaliojimo datą siūloma nustatyti 2018 m. liepos 1 d. Pažymėtina, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1986 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1617 bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1609.
XIIIP-1609. Šių projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad Vidaus tarnybos statuto pagrindu siūloma suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų tarnybos teisinius santykius, darbo užmokestį ir socialines garantijas, paliekant kai kuriuos ypatumus, o Tarnybos Kalėjimų departamente statutą ir Tarnybos muitinėje statutą pripažinti netekusiais galios. Siūloma nustatyti, kad Vidaus tarnybos statutas įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomas teisinis reglamentavimas yra tikslingas, nes jis būtų paneigtas nauju teisiniu reguliavimu. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnis dėstytinas nauja redakcija, nes keičiama daugiau nei pusė straipsnio sudėtinių dalių. Atsižvelgti. 3. Europos teisė departamentas prie TM, 2018-04-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 51 ir 53¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1852, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-31 d. nutarimas Nr. 790
...
< 4. Pasiūlyti Seimui nesvarstyti Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 51 ir 53¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1852, nes Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr.
VIII-1986 pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIII-1389 Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. VIII-1986 su visais pakeitimais ir papildymais nuo
pareigūnų, tarp jų ir Muitinės departamento bei kitų muitinės statutinių įstaigų pareigūnų, socialinės garantijos nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatytos Vidaus tarnybos statute.>... Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos Vyriausybės pasiūlymus, pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą XIIIP-1852 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J.Varžgalys, M.Majauskas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS tarnybos lietuvos respublikos muitinėje statuto 51 ir 53¹ straipsnių pakeitimo
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuro patarėjos: D. Aleksejūnienė,
A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-27 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turėtų ne tik muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, bet ir Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai. Įstatymo įsigaliojimo datą siūloma nustatyti 2018 m. liepos 1 d. Pažymėtina, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1986 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1617 bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1609.
XIIIP-1609. Šių projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad Vidaus tarnybos statuto pagrindu siūloma suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų tarnybos teisinius santykius, darbo užmokestį ir socialines garantijas, paliekant kai kuriuos ypatumus, o Tarnybos Kalėjimų departamente statutą ir Tarnybos muitinėje statutą pripažinti netekusiais galios. Siūloma nustatyti, kad Vidaus tarnybos statutas įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomas teisinis reglamentavimas yra tikslingas, nes jis būtų paneigtas nauju teisiniu reguliavimu. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnis dėstytinas nauja redakcija, nes keičiama daugiau nei pusė straipsnio sudėtinių dalių. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3. Europos teisė departamentas prie TM, 2018-04-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 51 ir 53¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1852, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-31 d. nutarimas Nr. 790
...
< 4. Pasiūlyti Seimui nesvarstyti Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 51 ir 53¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1852, nes Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1986 pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIII-1389 Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. VIII-1986 su visais pakeitimais ir papildymais nuo
pareigūnų, tarp jų ir Muitinės departamento bei kitų muitinės statutinių įstaigų pareigūnų, socialinės garantijos nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatytos Vidaus tarnybos statute.>... Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų išvados: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2019-12-10 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus, pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą XIIIP-1852 atmesti. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą XIIIP-1852 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-07-31 d. nutarimu Nr. 790 pateiktą nuomonę bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algimantas Dumbrava. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė SRDK biuro patarėja I. Kuodienė