Lyginamasis projekto variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. i-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMAS 2018 d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai, muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą.“
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams:
1) ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (užėmusiems Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, teritorinės muitinės direktoriaus (viršininko) ar jo pavaduotojo pareigas arba dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir
(arba) ikiteisminį tyrimą) 25 ir daugiau metų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pareigūnus ir karius;
2) ištarnavusiems prokuratūroje 20 ir daugiau metų ir sukakusiems Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių;
3) pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, susijusių su tarnyba;
4) atleistiems dėl sveikatos, kai yra žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (užėmusiems Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, teritorinės muitinės direktoriaus (viršininko) ar jo pavaduotojo pareigas arba dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir
(arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų;
5) sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių) ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (užėmusiems Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, teritorinės muitinės direktoriaus (viršininko) ar jo pavaduotojo pareigas arba dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir
(arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų.
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams:
1) ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (užėmusiems Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, teritorinės muitinės direktoriaus (viršininko) ar jo pavaduotojo pareigas arba dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir
(arba) ikiteisminį tyrimą) 25 ir daugiau metų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pareigūnus ir karius;
2) ištarnavusiems prokuratūroje 20 ir daugiau metų ir sukakusiems Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių;
3) pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, susijusių su tarnyba;
4) atleistiems dėl sveikatos, kai yra žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (užėmusiems Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, teritorinės muitinės direktoriaus (viršininko) ar jo pavaduotojo pareigas arba dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir
(arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų;
5) sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių) ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (užėmusiems Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, teritorinės muitinės direktoriaus (viršininko) ar jo pavaduotojo pareigas arba dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir
(arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų. 2.
pačių kaltės pašalintiems iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (užėmusiems Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, teritorinės muitinės direktoriaus (viršininko) ar jo pavaduotojo pareigas arba dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 25 ar daugiau metų ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra ištarnavę 25 ar daugiau metų ir yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių), išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus. 3.
priimti į tarnybą iki 2016 m. sausio 1 d. ir kurių tarnybos laikas pensijai skirti, apskaičiuotas šio įstatymo nustatyta tvarka, 2016 m. sausio 1 d. yra 11 ir daugiau metų, šio straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikomas, o pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama, kai jie vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (užėmusiems Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, teritorinės muitinės direktoriaus (viršininko) ar jo pavaduotojo pareigas arba dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) ištarnauja:
1) 24 metus ir 6 mėnesius – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 11 ir daugiau metų, bet mažiau negu 12 metų;
2) 24 metus – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 12 ir daugiau metų, bet mažiau negu 13 metų;
3) 23 metus ir 6 mėnesius – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 13 ir daugiau metų, bet mažiau negu 14 metų;
4) 23 metus – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 14 ir daugiau metų, bet mažiau negu 15 metų;
5) 22 metus ir 6 mėnesius – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 15 ir daugiau metų, bet mažiau negu 16 metų;
6) 22 metus – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 16 ir daugiau metų, bet mažiau negu 17 metų;
7) 21 metus ir 6 mėnesius – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 17 ir daugiau metų, bet mažiau negu 18 metų;
8) 20 metų – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 18 ir daugiau metų.
Pareigūnams ir kariams, kurie priimti į tarnybą iki 2016 m. sausio 1 d. ir kurių tarnybos laikas pensijai skirti, apskaičiuotas šio įstatymo nustatyta tvarka, 2016 m. sausio 1 d. yra 11 ir daugiau metų, šio straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikomas, o pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama, kai jie vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (užėmusiems Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, teritorinės muitinės direktoriaus (viršininko) ar jo pavaduotojo pareigas arba dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) ištarnauja:
1) 24 metus ir 6 mėnesius – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 11 ir daugiau metų, bet mažiau negu 12 metų;
2) 24 metus – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 12 ir daugiau metų, bet mažiau negu 13 metų;
3) 23 metus ir 6 mėnesius – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 13 ir daugiau metų, bet mažiau negu 14 metų;
4) 23 metus – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 14 ir daugiau metų, bet mažiau negu 15 metų;
5) 22 metus ir 6 mėnesius – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 15 ir daugiau metų, bet mažiau negu 16 metų;
6) 22 metus – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 16 ir daugiau metų, bet mažiau negu 17 metų;
7) 21 metus ir 6 mėnesius – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 17 ir daugiau metų, bet mažiau negu 18 metų;
8) 20 metų – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 18 ir daugiau metų. 4.
iki 2016 m. sausio 1 d. dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (užėmusiems Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, teritorinės muitinės direktoriaus (viršininko) ar jo pavaduotojo pareigas arba dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) ir kurie 2016 m. sausio 1 d. buvo ištarnavę vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (užėmę Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, teritorinės muitinės direktoriaus (viršininko) ar jo pavaduotojo pareigas arba dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, arba atlikę kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 20 ir daugiau metų, valstybinė pensija skiriama, kai po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių). 5.
dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (užėmusiems Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, teritorinės muitinės direktoriaus (viršininko) ar jo pavaduotojo pareigas arba dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) po 2016 m. sausio 1 d. ir kurie 2016 m. sausio 1 d. buvo ištarnavę vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (užėmę Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, teritorinės muitinės direktoriaus (viršininko) ar jo pavaduotojo pareigas arba dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, arba atlikę kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 11 ir daugiau metų, valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę šio straipsnio 3 dalyje nustatytą tarnybos metų skaičių, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra ištarnavę šio straipsnio 3 dalyje nustatytą tarnybos metų skaičių, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, ir yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių). 6. Pareigūnams, kurie dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš prokuratūros sistemos, valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 20 ar daugiau metų ir yra sukakę Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių. 7. Tarnaujantiems pareigūnams ir kariams valstybinės pensijos nemokamos, išskyrus našlių pensijas.“
Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos,
valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (užėmusiems Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, teritorinės muitinės direktoriaus (viršininko) ar jo pavaduotojo pareigas arba dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos;“4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija
už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnams ir kariams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (užėmusiems Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, teritorinės muitinės direktoriaus (viršininko) ar jo pavaduotojo pareigas arba dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) mažiau negu 12 mėnesių, pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos skiriamos pagal pareigūno ar kario ištarnautų mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.“5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
taip: „1. Asmenims, nestojusiems tarnauti arba nepriimtiems į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnus ir karius, muitinės pareigūnus (Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, teritorinės muitinės direktoriaus (viršininko) ar jo pavaduotojo pareigas arba muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir
(arba) ikiteisminį tyrimą), pareigūnų ir karių valstybinės pensijos šio įstatymo nustatyta tvarka neskiriamos.“
taip: „3.
Asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, teritorinės muitinės direktoriaus (viršininko) ar jo pavaduotojo pareigas arba muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.:
1) faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas iki 1990 m. kovo 11 d. ir faktinis Lietuvoje veikusių SSRS karinių komisariatų pašauktų asmenų prievartinės būtinosios karinės tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikas po 1990 m. kovo 11 d., jeigu asmuo už jį negauna kitos valstybės pensijos;
tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno ar kario pareigoms;
vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais;
tarnyba organizuota statutiniais pagrindais, laikas, nenurodytas šios dalies 2 ir 3 punktuose;
struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – skaičiuojama kaip trys tarnybos dienos;
sistemoje, ir asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo
nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;
8) mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo mokyklose laikas.
Asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, teritorinės muitinės direktoriaus (viršininko) ar jo pavaduotojo pareigas arba muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.:
1) faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas iki 1990 m. kovo 11 d. ir faktinis Lietuvoje veikusių SSRS karinių komisariatų pašauktų asmenų prievartinės būtinosios karinės tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikas po 1990 m. kovo 11 d., jeigu asmuo už jį negauna kitos valstybės pensijos;
tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno ar kario pareigoms;
vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais;
tarnyba organizuota statutiniais pagrindais, laikas, nenurodytas šios dalies 2 ir 3 punktuose;
struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – skaičiuojama kaip trys tarnybos dienos;
sistemoje, ir asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo
nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;
8) mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję 3 mėnesiai. Į 3 mėnesių terminą neįskaičiuojamas ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų (moterims, kurios neturėjo teisės į nėštumo ir gimdymo atostogas, – laikotarpis, apimantis 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ar daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų), taip pat iki 1995 m. sausio 1 d. prievolės būdu atliktos tikrosios krašto apsaugos tarnybos ar dalyvavimo kariniuose mokymuose laikas.“
straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Muitinės pareigūnams, užėmusiems muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, teritorinės muitinės direktoriaus (viršininko) ar jo pavaduotojo pareigas arba muitinės sistemoje dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos tik įgijusiems teisę į šią pensiją po Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo.“6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rimantas Sinkevičius
DĖL
pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. i-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo IR
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Kuriant Muitinės kovos su kontrabanda (vėliau tapo Muitinės kriminaline tarnyba) ir Žinybinės kontrolės (vėliau tapo Muitinės imuniteto tarnyba) tarnybas, iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prokuratūros buvo kviečiami pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir
(arba) ikiteisminį tyrimą. Nutarimus pradėti ikiteisminius tyrimus (baudžiamąsias bylas), sankcionuodavo teritorinių muitinių viršininkai arba jų pavaduotojai. Vėliau kūrėsi muitinės mobilios grupės, kurių sudėtį sudarė patruliai, kinologai ir rentgenologai, kurių veiklą taip pat organizavo, kontroliavo bei priimdavo reikiamus sprendimus Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai. Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai pagal gautą žvalgybinę informaciją iš Muitinės kriminalinės tarnybos, muitinės postų ir kitų įstaigų, organizuoja kontrabandos sulaikymus, duodami konkrečius nurodymus mobilių grupių, postų pareigūnams, nagrinėja administracinių nusižengimų (administracinių teisės pažeidimų) bylas. Muitinė buvo ir yra viena iš atsakingų institucijų kovai su šešėline ekonomika (nelegalia akcizinių prekių apyvarta). Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai organizuoja pasitarimus su kitų statutinių institucijų vadovais, priima atitinkamus bendros veiklos sprendimus.
Neretai Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai dalyvauja teritorinių muitinių pareigūnų, inter alia muitinės mobiliųjų grupių pareigūnų, muitinės postų pareigūnų, muitinės pareigūnų, atliekančių kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, ar sudarytų jų grupių atliekamuose veiksmuose. Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų, teritorinių muitinių direktorių (viršininkų) ir jų pavaduotojų tarnybos specifika sudėtingumo, atsakomybės, pavojingumo gyvybei arba sveikatai ir ilgesnio darbo laiko bei įvairių su tarnyba susijusių apribojimų aspektu yra iš esmės panaši į kitų statutinių institucijų ir įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų tarnybos specifiką, o tam tikrais atvejais panaši ir į muitinės mobiliųjų grupių pareigūnų, muitinės postų pareigūnų, muitinės pareigūnų, atliekančių kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą tarnybos specifiką. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tik muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Kiti muitinės sistemos pareigūnai, inter alia Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai, tokios teisės neturi. Tik muitinės sistemos pareigūnai, lyginant juos su kitais pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turinčiais teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiais, yra diferencijuojami pagal jų tarnybos muitinės sistemoje pobūdį, pareigas ir atliekamas funkcijas.
Aptariamas diferencijavimas vertintinas kaip nepagrįstas ir diskriminuojantis, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų, teritorinių muitinių direktorių (viršininkų) ir jų pavaduotojų tarnybos specifiką, įstatymo projektais yra siūloma pagerinti šių muitinės pareigūnų, t.y. Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų, teritorinių muitinių direktorių (viršininkų) ir jų pavaduotojų, socialines garantijas, suvienodinti jas su kitų institucijų ir įstaigų, vykdančių panašias funkcijas, vadovų ir pavaduotojų, pareigūnų socialinėmis garantijomis. Siūlomi pakeitimai ir socialinių garantijų gerinimas leistų padidinti tarnybos muitinėje patrauklumą ir išsaugoti aukštos kvalifikacijos specialistus, skatintų juos, be kita ko, siekti karjeros, bent iš dalies pašalintų įtvirtintą nepagrįstą ir diskriminuojantį asmenų diferencijavimą, užtikrintų lygiateisiškumo, teisingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų, teritorinių muitinių direktorių (viršininkų) ir jų pavaduotojų tarnybos specifika sudėtingumo, atsakomybės, pavojingumo gyvybei arba sveikatai ir ilgesnio darbo laiko bei įvairių su tarnyba susijusių apribojimų aspektu yra iš esmės panaši į kitų statutinių pareigūnų tarnybos specifiką. Pirminis projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Rimantas Sinkevičius. 2. Projekto tikslai ir uždaviniai Projekto tikslas – užtikrinti lygias, nediskriminacines vidaus reikalų sistemos pareigūnų teises į valstybinę pensiją ir papildomas socialines garantijas.
Projekto uždaviniai – įstatymuose įtvirtinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų, teritorinių muitinių direktorių (viršininkų) ir jų pavaduotojų teisę į valstybinę pensiją ir papildomas socialines garantijas. 3. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai neturi teisės į valstybinę pensiją ir papildomas socialines garantijas. 4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos Projektu siūloma numatyti, kad Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai turėtų teisę gauti valstybinę pensiją ir papildomas socialines garantijas. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei ES teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms Projekto įgyvendinimas pareikalaus papildomų biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Projekto rengėjai Įstatymo projektą rengė Seimo narys Rimantas Sinkevičius. 15. Projekto reikšminiai žodžiai
„Valstybinė pensija“, „muitinės departamentas”, „teritorinė
muitinė“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Teikia Seimo nariai Rimantas Sinkevičius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. i-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-03-27
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) ir nustatyti, kad teisę gauti valstybinę pareigūno pensiją turi Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pirma, pagal keičiamo įstatymo 1, 3 ir kitus straipsnius, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pareigūnams ir kariams. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo, ypač jo 20 ir
direktoriaus, jo pavaduotojų, teritorinių muitinių direktorių (viršininkų) ir jų pavaduotojų pareiginės funkcijos gali būti tapatinamos su Muitinės pareigūnų, turinčių įgaliojimus vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą, pareigūnų funkcijomis. Be to, pažymėtina, kad teisę į valstybinę pareigūno ar kario pensiją suteikia ne pareiginių funkcijų požymiai, o užimamos statutinio valstybės tarnautojo ar kario pareigos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į 2005 m. gruodžio 22 d. Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (reg. Nr. XP-1013) travaux préparatoires.
Antra, Lietuvos Respublikos Seimui yra pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1609 (toliau – projektas Nr. XIIIP-1609), kurio aiškinamajame rašte nurodytas tikslas – suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų socialines garantijas, todėl siūlomas teisinis reguliavimas derintinas tarpusavyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto Nr. XIIIP-1609 priede kai kurios muitinės pareigūnų pareigybės apibrėžtos kitaip, nei siūloma aptariamame keičiamo įstatymo projekte. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su projektu Nr. XIIIP-1609 yra pateiktas Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1986 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1617. 2. Įstatymo projekto nuostatos tobulintinos ir šiais aspektais:
1) keičiamame įstatyme teisė į pareigūno ar kario valstybinę pensiją apibrėžiama kaip pareigūno ar kario tarnyba tam tikroje statutinėje sistemoje – Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ir pan., todėl įstatymo projekte teikiamas atskirų pareigybių sąrašas, kurias ėję asmenys turi teisę į pareigūno ar kario valstybinę pensiją, sistemiškai nedera su nustatytu teisiniu reguliavimu;
departamento generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, teritorinių muitinių direktoriams (viršininkams) ir jų pavaduotojams teisė gauti valstybinę pareigūno pensiją būtų nustatyta atgal, t. y. nuo 2007 m. sausio 18 d. už praeityje eitas pareigas. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties proporcingumo, teisinio tikrumo principams.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte tokio teisinio reguliavimo priežastys nėra nurodytos, todėl neaišku, kodėl pasirinktas būtent toks teisinis reguliavimas;
direktoriui, jo pavaduotojams, teritorinių muitinių direktoriams (viršininkams) ir jų pavaduotojams teisę gauti valstybinę pareigūno pensiją atgal, įstatymo projekte reikėtų nustatyti tokio teisinio reguliavimo įgyvendinimo tvarką;
4) atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 2 straipsnyje prieš dėstomą keičiamo įstatymo tekstą, įrašytinas 3 straipsnio pavadinimas;
valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 nauja redakcija, kuria pakeistas šio įstatymo pavadinimas į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, tikslintinos įstatymo projekte pateiktos nuorodos į šio įstatymo pavadinimą (keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 straipsnio 6 dalis, 16 straipsnio 7 dalies 1 punktas). 3. Įstatymo projekto 6 straipsnį siūlytina papildyti 2 dalimi ir nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarus šiam siūlymui, 6 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ reikėtų įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o 2
dalyje nurodyti datą, iki kurios įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti priimti. Ši data, atsižvelgiant į numatytą įstatymo įsigaliojimo datą, turėtų būti ne vėlesnė kaip 2018 m. birželio 31 d. 4.
į tai, kad projekto įgyvendinimui reikėtų papildomų lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, pagal Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalį, turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
188600362 2018-04- Nr. Į 2018-03-27 Nr. S-2018-2305 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. i-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO nr. XIIIP-1851 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1851, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. i-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-1851 2019-12-09
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė, Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-27 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
valstybinių pensijų įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) ir nustatyti, kad teisę gauti valstybinę pareigūno pensiją turi Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pirma, pagal keičiamo įstatymo 1, 3 ir kitus straipsnius, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pareigūnams ir kariams.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo, ypač jo 20 ir 21 straipsnių nuostatas, svarstytina, ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų, teritorinių muitinių direktorių (viršininkų) ir jų pavaduotojų pareiginės funkcijos gali būti tapatinamos su Muitinės pareigūnų, turinčių įgaliojimus vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą, pareigūnų funkcijomis. Be to, pažymėtina, kad teisę į valstybinę pareigūno ar kario pensiją suteikia ne pareiginių funkcijų požymiai, o užimamos statutinio valstybės tarnautojo ar kario pareigos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į 2005 m. gruodžio 22 d. Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (reg. Nr. XP-1013) travaux préparatoires. Antra, Lietuvos Respublikos Seimui yra pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1609 (toliau – projektas Nr. XIIIP-1609), kurio aiškinamajame rašte nurodytas tikslas – suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų socialines garantijas, todėl siūlomas teisinis reguliavimas derintinas tarpusavyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto Nr. XIIIP-1609 priede kai kurios muitinės pareigūnų pareigybės apibrėžtos kitaip, nei siūloma aptariamame keičiamo įstatymo projekte. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su projektu Nr. XIIIP-1609 yra pateiktas Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr.
pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1617. Pritarti. Komitetas siūlo projektą atmesti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Įstatymo projekto nuostatos tobulintinos ir šiais aspektais:
kaip pareigūno ar kario tarnyba tam tikroje statutinėje sistemoje – Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ir pan., todėl įstatymo projekte teikiamas atskirų pareigybių sąrašas, kurias ėję asmenys turi teisę į pareigūno ar kario valstybinę pensiją, sistemiškai nedera su nustatytu teisiniu reguliavimu;
straipsnio 12 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad Muitinės departamento generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, teritorinių muitinių direktoriams (viršininkams) ir jų pavaduotojams teisė gauti valstybinę pareigūno pensiją būtų nustatyta atgal, t. y. nuo 2007 m. sausio 18 d. už praeityje eitas pareigas. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties proporcingumo, teisinio tikrumo principams.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte tokio teisinio reguliavimo priežastys nėra nurodytos, todėl neaišku, kodėl pasirinktas būtent toks teisinis reguliavimas;
direktoriui, jo pavaduotojams, teritorinių muitinių direktoriams (viršininkams) ir jų pavaduotojams teisę gauti valstybinę pareigūno pensiją atgal, įstatymo projekte reikėtų nustatyti tokio teisinio reguliavimo įgyvendinimo tvarką;
technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 2 straipsnyje prieš dėstomą keičiamo įstatymo tekstą, įrašytinas 3 straipsnio pavadinimas;
valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 nauja redakcija, kuria pakeistas šio įstatymo pavadinimas į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, tikslintinos įstatymo projekte pateiktos nuorodos į šio įstatymo pavadinimą (keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 straipsnio 6 dalis, 16 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Atsižvelgti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalimi ir nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarus šiam siūlymui, 6 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ reikėtų įrašyti žodžius
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o 2 dalyje nurodyti datą, iki kurios
įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti priimti. Ši data, atsižvelgiant į numatytą įstatymo įsigaliojimo datą, turėtų būti ne vėlesnė kaip 2018 m. birželio 31 d. Atsižvelgti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-27 4.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimui reikėtų papildomų lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, pagal Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalį, turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
5Europos teisė departamentas prie TM,
2018-04-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1851, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-31 d. nutarimas Nr. 790 <3. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1851 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1851), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui šio projekto nesvarstyti, nes Įstatymo projektu Nr. XIIIP-3200 siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis būtų įgyvendintas Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1851 aiškinamajame rašte nurodytas tikslas ir muitinės pareigūnams, kaip ir kitiems statutinių įstaigų pareigūnams, užtikrinama teisė gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.>... Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis iš esmės būtų įgyvendintas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1851 aiškinamajame rašte nurodytas tikslas ir muitinės pareigūnams, kaip ir kitiems statutinių įstaigų pareigūnams, užtikrinama teisė gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją., pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą XIIIP-1851 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J.Varžgalys, M.Majauskas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. i-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
2019-12-11
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuro patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė;
kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-27 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
valstybinių pensijų įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) ir nustatyti, kad teisę gauti valstybinę pareigūno pensiją turi Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pirma, pagal keičiamo įstatymo 1, 3 ir kitus straipsnius, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pareigūnams ir kariams.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo, ypač jo 20 ir 21 straipsnių nuostatas, svarstytina, ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų, teritorinių muitinių direktorių (viršininkų) ir jų pavaduotojų pareiginės funkcijos gali būti tapatinamos su Muitinės pareigūnų, turinčių įgaliojimus vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą, pareigūnų funkcijomis. Be to, pažymėtina, kad teisę į valstybinę pareigūno ar kario pensiją suteikia ne pareiginių funkcijų požymiai, o užimamos statutinio valstybės tarnautojo ar kario pareigos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į 2005 m. gruodžio 22 d. Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (reg. Nr. XP-1013) travaux préparatoires. Antra, Lietuvos Respublikos Seimui yra pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1609 (toliau – projektas Nr. XIIIP-1609), kurio aiškinamajame rašte nurodytas tikslas – suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų socialines garantijas, todėl siūlomas teisinis reguliavimas derintinas tarpusavyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto Nr. XIIIP-1609 priede kai kurios muitinės pareigūnų pareigybės apibrėžtos kitaip, nei siūloma aptariamame keičiamo įstatymo projekte. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su projektu Nr. XIIIP-1609 yra pateiktas Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr.
pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1617. Nesvarstyti. Komitetas siūlo projektą atmesti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Įstatymo projekto nuostatos tobulintinos ir šiais aspektais:
kaip pareigūno ar kario tarnyba tam tikroje statutinėje sistemoje – Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ir pan., todėl įstatymo projekte teikiamas atskirų pareigybių sąrašas, kurias ėję asmenys turi teisę į pareigūno ar kario valstybinę pensiją, sistemiškai nedera su nustatytu teisiniu reguliavimu;
straipsnio 12 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad Muitinės departamento generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, teritorinių muitinių direktoriams (viršininkams) ir jų pavaduotojams teisė gauti valstybinę pareigūno pensiją būtų nustatyta atgal, t. y. nuo 2007 m. sausio 18 d. už praeityje eitas pareigas. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties proporcingumo, teisinio tikrumo principams.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte tokio teisinio reguliavimo priežastys nėra nurodytos, todėl neaišku, kodėl pasirinktas būtent toks teisinis reguliavimas;
direktoriui, jo pavaduotojams, teritorinių muitinių direktoriams (viršininkams) ir jų pavaduotojams teisę gauti valstybinę pareigūno pensiją atgal, įstatymo projekte reikėtų nustatyti tokio teisinio reguliavimo įgyvendinimo tvarką;
technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 2 straipsnyje prieš dėstomą keičiamo įstatymo tekstą, įrašytinas 3 straipsnio pavadinimas;
valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 nauja redakcija, kuria pakeistas šio įstatymo pavadinimas į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, tikslintinos įstatymo projekte pateiktos nuorodos į šio įstatymo pavadinimą (keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 straipsnio 6 dalis, 16 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalimi ir nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarus šiam siūlymui, 6 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ reikėtų įrašyti žodžius
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o 2 dalyje nurodyti datą, iki kurios
įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti priimti. Ši data, atsižvelgiant į numatytą įstatymo įsigaliojimo datą, turėtų būti ne vėlesnė kaip 2018 m. birželio 31 d. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-27 4.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimui reikėtų papildomų lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, pagal Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalį, turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
5Europos teisė departamentas prie TM,
2018-04-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1851, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-31 d. nutarimas Nr. 790 <3. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1851 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1851), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui šio projekto nesvarstyti, nes Įstatymo projektu Nr. XIIIP-3200 siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis būtų įgyvendintas Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1851 aiškinamajame rašte nurodytas tikslas ir muitinės pareigūnams, kaip ir kitiems statutinių įstaigų pareigūnams, užtikrinama teisė gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.>... Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų išvados: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2019-12-10 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu Nr. XIIIP-3200 siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis iš esmės būtų įgyvendintas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1851 aiškinamajame rašte nurodytas tikslas ir muitinės pareigūnams, kaip ir kitiems statutinių įstaigų pareigūnams, užtikrinama teisė gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą XIIIP-1851 atmesti. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą XIIIP-1851 atmesti, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu Nr. XIIIP-3200 siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis iš esmės būtų įgyvendintas ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1851 aiškinamajame rašte nurodytas tikslas - ir muitinės pareigūnams, kaip ir kitiems statutinių įstaigų pareigūnams, būtų užtikrinta teisė gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algimantas Dumbrava. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė SRDK biuro patarėja I.Kuodienė