aiškinamasis raštas
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas arba Projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 5.5.12 darbo 11 punktą. Projektu siekiama sustiprinti asmenis deleguojančiųjų institucijų bendradarbiavimą ir atsakomybę, supaprastinti delegavimo rezervo sudarymą ir administravimą ir asmenų delegavimo procesą. Projektu taip pat siekiama aiškiau nustatyti deleguotų asmenų pareigas ir patikslinti Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo (toliau – Asmenų delegavimo įstatymas arba įstatymas) nuostatas, susijusias su deleguotų asmenų darbo apmokėjimu ir išmokomis, sudaryti sąlygas, kad daugiau Lietuvos atstovų dalyvautų civilinėse tarptautinėse misijose. Taip pat siekiama išspręsti praktinius teisinio reguliavimo taikymo metu kylančius klausimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Įstatymo projektą parengė darbo grupė, sudaryta Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr.
V-69 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti sudarymo“. Darbo grupės vadovas – Algimantas Misevičius (tel. Nr. + 370 706 52427, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Asmenų delegavimą reglamentuoja Asmenų delegavimo įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 120 „Dėl delegavimo prioritetų ir preliminarių lėšų paskirstymo proporcijų nustatymo“, kuris peržiūrimas ir atnaujinamas kasmet, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 639
„Dėl Socialinių garantijų deleguotiems asmenims dydžių aprašo ir Socialinių
garantijų deleguotiems asmenims taikymo ir su delegavimo susijusių išlaidų padengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1414 „Dėl Pretendentų į laisvas pareigas ar pareigybes tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose ir pretendentų į delegavimo rezervą atrankos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. V-157 „Dėl Pretendentų atrankos iš delegavimo rezervo komisijos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. V-68 „Dėl pavyzdinės delegavimo sutarties formos patvirtinimo“). Delegavimas į Europos išorės veiksmų tarnybą Asmenų delegavimo įstatymas buvo priimtas iki įkuriant Europos išorės veiksmų tarnybą, ir delegavimas į šią tarnybą įstatyme nėra atskirai reglamentuojamas.
Delegavimas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos misijas Delegavimas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (toliau – ESBO) misijas, įskaitant jos išorinius biurus (angl. field offices), įstatyme nėra atskirai reglamentuotas, deleguojant į ESBO misijas taikoma bendra delegavimo tvarka. Kai kurios ESBO valstybės narės (pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, Rumunija ir kitos), atsižvelgdamos į ESBO skiriamas dideles išmokas pragyvenimui ir apsirūpinimui gyvenamosiomis patalpomis (angl. board and lodging allowance), nemoka darbo užmokesčio asmenims, siunčiamiems į ESBO misijas. Tai atveria galimybes šioms valstybėms siųsti daug daugiau asmenų į ESBO misijas, nes tai nereikalauja nacionalinio biudžeto lėšų. Tokia išlyga dabartiniame Asmenų delegavimo įstatyme nenumatyta. Esant ribotam delegavimo biudžetui, Lietuva lieka tarp valstybių, kurios deleguoja mažiausiai asmenų į ESBO misijas. Klausimą dėl galimybių vykti į ESBO misijas dažnai kelia Lietuvos atsargos kariai ir vidaus reikalų sistemos pensininkai, kurių pasirengimas ir kvalifikacija ESBO misijose labai reikalinga. Delegavimo prioritetai Įstatyme nustatyta, kad delegavimo prioritetus tvirtina Vyriausybė ir kad jie peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus. Tačiau faktiškai dauguma delegavimo prioritetų yra ilgalaikiai ir per vienus metus nepakinta, todėl kasmetinė prioritetų peržiūra kaskart rengiant naują Vyriausybės nutarimą yra perteklinė.
Kadangi pagal dabartinį reglamentavimą asmenų delegavimas galimas tik tada, kai veiklos sritys ar pareigos yra nurodytos delegavimo prioritetų sąraše, įskaitant ir tuos atvejus, kai delegavimo išlaidas apmoka tarptautinė ar Europos Sąjungos institucija ar užsienio valstybių institucija (toliau kartu
atsakomybės sritimi. Dėl šių priežasčių prioritetų sąrašas labai išsiplečia. Informacijos apie laisvas pareigas, į kurias gali būti deleguojama, perdavimas Valstybės institucijos ir įstaigos, gavusios informaciją apie laisvas pareigas, į kurias gali būti deleguojami asmenys iš Lietuvos, visą gautą informaciją pateikia Užsienio reikalų ministerijai ir Valstybės tarnybos departamentui, o Užsienio reikalų ministerija, gavusi tokią informaciją, ją perduoda Valstybės tarnybos departamentui. Kadangi nėra numatyta, kad Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybės prie tarptautinių organizacijų, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos (toliau kartu – diplomatinės atstovybės), gavusios tokią informaciją, ją tiesiogiai perduotų ir Valstybės tarnybos departamentui, Užsienio reikalų ministerijai tenka perteklinė administracinė našta persiunčiant tokią informaciją, gaunamą iš diplomatinių atstovybių, be to, perduoti šią informaciją Valstybės tarnybos departamentui užtrunka.
Pretendentų atrankos principai Pagal Asmenų delegavimo įstatymą į konkrečias pareigas priimančiojoje institucijoje atrenkama tiek pretendentų, kiek prašo priimančioji institucija arba nurodyta Užsienio reikalų ministerijos išvadoje ar kitos deleguojančiosios institucijos patvirtinime apmokėti delegavimo išlaidas. Pažymėtina, kad beveik visais atvejais galutinę pretendentų atranką vykdo priimančioji institucija ir daugeliu atveju priimančioji institucija leidžia teikti daugiau nei vieną Lietuvos kandidatą į tas pačias pareigas. Delegavimo rezervo sudarymas ir administravimas Asmenų delegavimo įstatyme nustatyta, kad pretendentai į pareigas civilinėse tarptautinėse ar Europos Sąjungos misijose ar operacijose (toliau kartu – misijos), taip pat į pareigas tarptautinėse, Europos Sąjungos ir užsienio valstybių institucijose, susijusias su krizių valdymu ir bendra Europos Sąjungos užsienio, saugumo ir gynybos politika, į kurias gali būti deleguojama per 30 ar mažiau dienų nuo informacijos apie šias pareigas gavimo valstybės institucijoje ar įstaigoje dienos, atrenkami iš delegavimo rezervo. Tačiau dažni atvejai, kai vykdant pretendentų atranką į tokias, ypač aukštesnes, pareigas nerandama tinkamo pretendento, nors tinkamą kvalifikaciją ir pasirengimą turinčių asmenų yra, tačiau jie negali dalyvauti atrankoje, nes nėra įrašyti į delegavimo rezervą.
Šis įstatyme minimas 30 dienų terminas atrankoms į minėtas pareigas nėra esminis, nes dažnai nuo atrankos iki faktinio išvykimo į misiją praeina keletas mėnesių. Įstatyme nėra nustatyti pretendentų atrankos į delegavimo rezervą kvalifikacijos kriterijai ir nenustatytas atrankų į delegavimo rezervą periodiškumas. Pagal Asmenų delegavimo įstatymą, kai asmuo atleidžiamas iš pareigų valstybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje ėjo pareigas, kai buvo atrinktas į delegavimo rezervą, ir pereina dirbti į kitą valstybės instituciją ar įstaigą, kuri yra deleguojančioji institucija, naujoji deleguojančioji institucija privalo ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo perėjimo į šią instituciją ar įstaigą dienos informuoti Užsienio reikalų ministeriją ir Valstybės tarnybos departamentą, ar sutinka, kad pretendentas liktų delegavimo rezerve. Tačiau toks sutikimas niekaip negarantuoja, kad pretendentas deleguojančiosios institucijos faktiškai bus išleidžiamas vykti į kurią nors ateityje vykdomą misiją. Kita vertus, ne visos deleguojančiosios institucijos tokią informaciją gauna ir gali pateikti Užsienio reikalų ministerijai. Paminėtina, kad kitiems asmenims (ne valstybės tarnautojams ar valstybės pareigūnams) darbovietės sutikimas nereikalingas. Asmenų delegavimo įstatymas numato atvejus, kai asmuo išbraukiamas iš delegavimo rezervo, t. y. kai jis pats pateikia tokį prašymą, kai atsiranda aplinkybės, numatytos Asmenų delegavimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, ir kai asmuo miršta. Įstatymas nenumato galimybės išbraukti asmens, įrašyto į delegavimo rezervą, tais atvejais, kai jis išvis nedalyvauja atrankose.
Dėl šios priežasties asmenų, esančių Lietuvos delegavimo rezerve, skaičius, kuris yra apie 750, yra daug didesnis (atsižvelgiant į gyventojų skaičių) negu kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, turinčiose analogišką rezervą (pavyzdžiui, Vokietijos delegavimo rezerve yra 540 pretendentų į rinkimų stebėjimo misijas ir 930 kitų civilinių ekspertų, iš viso 1470). Išvada dėl pareigų tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose pripažinimo atitinkančiomis delegavimo prioritetus ir išlaidų, susijusių su delegavimu, kompensavimo galimybės Įstatyme nustatyta, kad išvadą dėl pareigų priimančiosios institucijos pripažinimo atitinkančiomis delegavimo prioritetus ir išlaidų, susijusių su delegavimu, padengimo galimybės (toliau – išvada) Valstybės tarnybos departamentui pateikia Užsienio reikalų ministerija. Teisės aktai nenustato, kuriais atvejais tokia išvada teiktina, o teikti išvadą apie visas atsirandančias laisvas pareigybes, kurių yra labai daug, yra perteklinė administracinė našta. Pažymėtina, kad į daugelį laisvų pareigų priimančiosiose institucijose Lietuvoje neatsirastų reikiamo profilio ekspertų. Išvada yra rengiama Užsienio reikalų ministerijos padalinio, kurio nuostatuose yra numatyta ši funkcija, ir pasirašoma Užsienio reikalų ministerijos darbo reglamente nustatyta tvarka. Delegavimo trukmė, deleguoto asmens perkėlimas į kitas pareigas priimančiojoje institucijoje ir delegavimo pratęsimas Pretendentas deleguojamas į priimančiąją instituciją laikotarpiui, kurį nurodo priimančioji institucija, tačiau paprastai ne ilgiau nei 3 metams, jeigu tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Delegavimo laikotarpis įstatyme nėra konkrečiai nustatomas, nes priimančiosios institucijos nustato skirtingą delegavimo laikotarpį skirtingoms pareigoms, o tais atvejais, kai delegavimo išlaidas apmoka deleguojančioji institucija, šis laikotarpis priklauso ir nuo skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, kuriuos sunku iš anksto numatyti. Tais atvejais, kai priimančioji institucija gerai vertina deleguoto asmens veiklą ir prašo pratęsti delegavimą, laikotarpis, kuriam pratęsiamas delegavimas, priklauso ir nuo priimančiosios institucijos kvietimo, ir nuo turimų valstybės biudžeto asignavimų delegavimo išlaidoms apmokėti, o priimant sprendimą pratęsti delegavimą atsižvelgiama į deleguojamos pareigybės svarbą. Deleguojamų asmenų pareigos Įstatyme nustatytos tik deleguojamų asmenų teisės ir socialinės garantijos, tačiau nėra nustatytos deleguojamų asmenų pareigos. Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, deleguotų asmenų ir jų šeimos narių draudimas ir kitos garantijos Asmenų delegavimo įstatymu nustatyti su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientai valstybės tarnautojams priklauso nuo valstybės tarnautojo kategorijos. Kai kuriais atvejais, deleguojant diplomatus, esama koeficientų neatitikimų, palyginti su analogiškais koeficientais, nustatytais Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme.
Pavyzdžiui, jeigu Užsienio reikalų ministerijos diplomatas, turintis 14 valstybės tarnautojo kategoriją, pagal Diplomatinės tarnybos įstatymą skiriamas patarėju diplomatinėje atstovybėje, jam mokamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientas yra 10,5, o jei jis būtų deleguojamas pagal Asmenų delegavimo įstatymą – 8,0. Tokias atvejais diplomatai demotyvuojami dalyvauti atrankose į deleguojamas pareigas. Asmenims, deleguojamiems į tarptautines rinkimų stebėjimo misijas (toliau – rinkimų stebėjimo misijos), nepaisant to, kad jie yra deleguojami į vienodas rinkimų stebėtojo pareigas ir atlieka vienodą darbą vienodomis sąlygomis, pagal įstatymą yra taikomi skirtingi su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientai (nuo 5 iki 14). Įstatyme nėra numatyti su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientai statutiniams valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams, neturintiems valstybės tarnautojo kategorijos, tarp jų ir žvalgybos pareigūnams, o Asmenų delegavimo įstatyme įtvirtinti prokurorų pareiginės algos koeficientai yra pasikeitę, o taip pat dar pasikeis 2018 m. liepos 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo pakeitimui. Deleguojamų asmenų darbo užmokestis Įstatymas (20 straipsnio 1 dalis) įtvirtina, kad deleguotiems asmenims darbo priimančiojoje institucijoje laikotarpiu taikomos priimančiosios institucijos darbo sąlygas reglamentuojančios taisyklės ar užsienio valstybės darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.
Įstatymo
karjeros valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams ir prokurorams darbo priimančioje institucijoje laikotarpiu pareiginės algos, priedų ir priemokos dydį ir jų mokėjimo tvarką nustato delegavimo laikotarpiu galiojantys teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kad deleguotiems asmenims jų delegavimo laikotarpiu taikomos priimančiosios valstybės darbo sąlygas reguliuojančios teisės normos, o jų darbo užmokestis mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, kyla nemažai klausimų, susijusių su darbo užmokesčio mokėjimu deleguotiems asmenims. Asmenų delegavimo įstatymas taip pat numato galimybę deleguotiems asmenims mokėti priemoką už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, jei tokio pobūdžio išmokos nemoka priimančioji institucija. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, įsigaliojęs 2017 m. liepos 1 d., taip pat ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų numato didesnį, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestį, šiuo aspektu tikslintinos ir Asmenų delegavimo įstatymo nuostatos, kiek atitinkamos priemokos mokėjimas susijęs su kitais asmenimis. Valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams pagal galiojantį teisinį reguliavimą paliekama galimybė skirti priemoką už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis. Pareiginės algos koeficientai kitiems asmenims Įstatyme pareiginės algos koeficientas deleguojamiems kitiems asmenims (kurie nėra valstybės tarnautojai ar prokurorai) yra 1,7 – 7,0.
Taikant minimalų koeficientą 1,7 deleguojamo asmens atlyginimas nesiekia Vyriausybės nustatytosios minimalios algos. Taip pat ir kai kitas asmuo deleguojamas į priimančiąją instituciją, esančią Lietuvoje, jo pareiginė alga taikant maksimalų koeficientą 7,0 yra per maža, kad į šias pareigas pretenduotų aukštos kvalifikacijos ekspertas. Vienintelė tokia institucija Lietuvoje yra NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras Vilniuje, ir Lietuvos institucijos yra įsipareigojusios į šį centrą deleguoti ekspertus. Šeimos narių sąvoka Įstatyme apibrėžiant šeimos narius nurodomi deleguoto asmens ir (ar) jo sutuoktinio nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos. Ši amžiaus riba skiriasi nuo, pavyzdžiui, Diplomatinės tarnybos įstatyme nustatytos 20 metų amžiaus ribos. Nacionalinio kontingento vadovas misijoje Daugelio misijų nuostatai numato misijos nacionalinio kontingento vadovo skyrimą, tačiau įstatymas tokio asmens skyrimo nereglamentuoja. Deleguoto asmens perkėlimas į kitas pareigas priimančiojoje institucijoje Dažni atvejai, kai delegavimo terminui nesibaigus, priimančioji institucija siūlo konkretų asmenį, deleguotą į šią priimančiąją instituciją, perkelti į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje. Kadangi perkėlimo į kitas pareigas pasiūlymas galioja tik šiam jau deleguotam asmeniui, skelbti naują atranką į šias naujas pareigas nėra galimybės. Šiuo metu teisės aktai tokių situacijų sprendimo nenumato. Mokymas Įstatyme nustatyta, kad atrinktų pretendentų ir asmenų, įrašytų į delegavimo rezervą, mokymus inicijuoja Užsienio reikalų ministerija arba kitos deleguojančiosios institucijos, tačiau tik gavusios Užsienio reikalų ministerijos rašytinį sutikimą kompensuoti mokymų išlaidas.
Tai apriboja galimybę vykdyti mokymus, juos finansuojant kitoms deleguojančiosioms institucijoms. Kiti klausimai Įstatymas nustato atvejus, kai asmuo negali dalyvauti atrankoje. Tačiau nuostata, kad atrankoje negali dalyvauti asmuo, kuris anksčiau buvo atleistas iš priimančiosios institucijos dėl netinkamo pareigų vykdymo ar netinkamo elgesio, nenustačius termino, kuriam suėjus asmuo vėl galėtų dalyvauti atrankoje, neproporcingai riboja asmens teisę dalyvauti atrankose. Asmenų delegavimo įstatymas nustato delegavimo nutraukimo pagrindus, tačiau tarp šių pagrindų nėra įtvirtinta galimybės nutraukti delegavimą deleguojančiosios institucijos sprendimu, esant tarnybinei būtinybei. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte pagrindiniai pakeitimai numatomi delegavimo prioritetų nustatymo, informacijos apie deleguojamas pareigybes perdavimo, išvadų apie pareigybės atitikimą delegavimo prioritetams ir apie galimybę padengti delegavimo išlaidas rengimo, delegavimo rezervo sudarymo ir administravimo, deleguojamų asmenų pareigų nustatymo, kompensacijų, darbo užmokesčio ir susijusių su darbu užsienyje kompensacijų nustatymo srityse. Delegavimas į Europos išorės veiksmų tarnybą Projekte siūloma aiškiai įtvirtinti, kad įstatymas taikomas siunčiant ar perkeliant laikinai dirbti valstybės tarnautojus į Europos išorės veiksmų tarnybą (pagal kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų, nustatytų 1961 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentais Nr. 31 (EEB) ir Nr. 11 (EAEB) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 2 tomas, p. 5), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. spalio 22 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013 (OL 2013 L 287, p. 15), 2 straipsnio e dalį). Pabrėžtina, kad Europos išorės veiksmų tarnyba inter alia reikalauja pateikti deleguojančiosios valstybės garantiją, kad baigus delegavimą, į šią instituciją deleguoti asmenys bus sugrąžinti į ankstesnę darbovietę, todėl svarbu aiškiai įtvirtinti, kad į Europos išorės veiksmų tarnybą deleguotiems asmenims taikomos įstatymo nuostatos. Delegavimas į ESBO misijas ir padalinius Projekte siūloma nustatyti, kad įstatymas netaikomas asmenims į žemesnes nei misijos vadovo ar jo pavaduotojo pareigas ESBO misijose, įskaitant jos išorinius biurus (angl. field offices), siųsti, kai ši organizacija apmoka pragyvenimo ir apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis išlaidas, išskyrus atitinkamus įstatymo straipsnius, kurie mutatis mutandis taikomi pretendentų vykti į šias misijas ir padalinius atrankai. Tokių pareigybių sąrašą tvirtintų užsienio reikalų ministras. Tokia nuostata sudarytų sąlygas gerokai padidinti Lietuvos Respublikos piliečių šiose misijose skaičių, kuris dabar yra ypač mažas dėl lėšų trūkumo, ir leistų taupyti delegavimo biudžeto lėšas. Šiuo metu ESBO misijose dalyvauja tik trys Lietuvos Respublikos atstovai (vienas iš blogiausių rodiklių tarp ESBO dalyvaujančių valstybių). Vienas Lietuvos Respublikos ekspertas vadovauja ESBO išoriniam biurui. Delegavimui į ESBO misijos vadovo ar misijos vadovo pavaduotojo pareigas ir į tas pareigas (kaip taisyklė, susijusias su padidinta rizika), kurios nenurodytos užsienio reikalų ministro tvirtinamame sąraše, galiotų įprastinė delegavimo tvarka. Antraip nebūtų randama reikiamo lygio pretendentų, galinčių laimėti galutines atrankas į ESBO misijos vadovo ar misijos vadovo pavaduotojo pareigas.
Įprastinė delegavimo tvarka būtų taikoma ir asmenų siuntimui į pareigas misijose, susijusias su padidinta rizika, ir tokios pareigos nebūtų įtraukiamos į užsienio reikalų ministro tvirtinamą sąrašą. Delegavimo prioritetų nustatymas Delegavimo prioritetai yra priimančiųjų institucijų veiklos sritys, pareigybės priimančiosiose institucijose, į kurias deleguojamų asmenų darbas atitinka Lietuvos vidaus ir užsienio politikos prioritetus, tikslus ir tarptautinius įsipareigojimus. Projekte siūloma nustatyti dviejų lygių delegavimo prioritetus – nacionalinius delegavimo prioritetus, tvirtinamus Vyriausybės užsienio reikalų ministro teikimu, apsvarsčius Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitete, – ir šiuos prioritetus papildančius žinybinius delegavimo prioritetus (toliau – žinybiniai prioritetai), kuriuos, atsižvelgdamos į jų kompetencijai priskirtą atstovavimą priimančiosiose institucijose, galėtų nustatyti konkrečios deleguojančiosios institucijos. Žinybiniai prioritetai papildytų nacionalinius delegavimo prioritetus deleguojančiosioms institucijoms priskirtomis atstovavimo priimančiosiose institucijose veiklos sritimis ir pareigybėmis, neįtrauktomis į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus prioritetus Ministerijų, ministrų valdymo sritimis nepriskirtų valstybės institucijų, kurių vadovas yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojas pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą, žinybinius prioritetus tvirtintų šios institucijos vadovo, o ministrų valdymo sritims priskirtos institucijos vadovautųsi tos valdymo srities ministro patvirtintais žinybiniais prioritetais.
Toks atskyrimas padėtų išvengti dabar vyraujančios tendencijos į Vyriausybės tvirtinamus prioritetus įtraukti specializuotas priimančiųjų institucijų veiklos sritis ir pareigybes, aktualias tik atskirai žinybai, ir leistų išgryninti nacionalinius delegavimo prioritetus, tikslingiau paskirstyti delegavimui numatytus valstybės biudžeto asignavimus. Atitinkamai valstybės institucijos, siekdamos tobulinti savo ekspertams reikalingas specifines žinias, gilinti jų įgūdžius konkrečioje srityje, turėtų galimybę juos deleguoti pagal poreikį į jų žinybinius prioritetus atitinkančias pareigybes, jei atitinkamai nuspręstų finansuoti jų delegavimą iš konkrečiai deleguojančiajai institucijai patvirtintų biudžeto asignavimų. Vyriausybės tvirtinamus nacionalinius delegavimo prioritetus, kurie turi atspindėti esminius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos prioritetus, tikslus ir tarptautinius įsipareigojimus, siūloma peržiūrėti nerečiau kaip kartą per ketverius metus (dabar – peržiūrimi kasmet). Tai sumažintų administracinę naštą ir atspindėtų tą aplinkybę, kad didžioji dalis minėtųjų delegavimo prioritetų yra ilgalaikiai ir per vienus metus nepakinta. Maksimalus ketverių metų terminas peržiūrėti prioritetus siūlomas atsižvelgiant į Seimo ir Vyriausybės įgaliojimų trukmę, atitinkamai ir į Vyriausybės programos laikotarpį.
Siūloma, kad žinybiniais prioritetais deleguojančioji institucija vadovautųsi teikdama pasiūlymą pradėti atranką ir priimdama sprendimą įsipareigoti apmokėti delegavimo išlaidas iš jai valstybės biudžete skirtų asignavimų (kai tokių išlaidų neapmoka priimančioji institucija) tais atvejais, kai pareigos, į kurias planuojama deleguoti, nėra įtrauktos į nacionalinius prioritetus, tvirtinamus Vyriausybės. Informacijos apie laisvas pareigas, į kuris gali būti deleguojama, perdavimas Projekte siūloma greta valstybės institucijų ir įstaigų, kurios perduoda valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie laisvas pareigas, į kurias gali būti deleguojami asmenys iš Lietuvos Respublikos, įrašyti ir diplomatines atstovybes. Tiesioginis šios informacijos persiuntimas iš diplomatinių atstovybių valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai, kuri šią informaciją skelbia Vyriausybės nustatyta tvarka, leis operatyviau perduoti informaciją ir sumažins administracinę naštą, susijusią su informacijos persiuntimu per Užsienio reikalų ministeriją. Delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijas (toliau – rinkimų stebėjimo misijos) rezervo sudarymas ir administravimas Projekte siūloma nustatyti, kad delegavimo rezervas yra pretendentų, kurie gali būti deleguojami į rinkimų stebėjimo misijas, sąrašas. Atitinkamai tikslinama sąvoka, nurodant, kad sudaromas ne delegavimo rezervas, bet delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervas. Atrankos į kitas misijas būtų vykdomos iš visų pretendentų, atitinkančių pareigybės reikalavimus.
Šis pakeitimas padės išvengti dažnos situacijos, kai vykdant pretendentų atranką į pareigas ilgalaikėse misijose, ypač į aukštesnes pareigas, nerandama tinkamų kandidatų, nes reikiamą kvalifikaciją ir pasirengimą turinys asmenys, kurie nėra įrašyti į delegavimo rezervą, negali dalyvauti atrankoje. Siūloma nustatyti šiuos reikalavimus pretendentams į delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervą: atitikti bendruosius reikalavimus pretendentams ir turėti ne žemesnį nei aukštąjį koleginį išsilavinimą, mokėti ne mažiau kaip dvi užsienio kalbas ir turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį arba veiklos visuomeninėje organizacijoje patirtį. Toks reikalavimų nustatymas įstatyme suteiks daugiau skaidrumo ir leis delegavimo rezervą formuoti iš asmenų, turinčių pakankamą kvalifikaciją ir patirtį vykti į rinkimų stebėjimo misijas ir dalyvauti priimančiosios institucijos vykdomoje galutinėje pretendentų atrankoje. Atsižvelgiant į tai, kad delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervą sudaro tik pretendentai, kurie gali būti deleguojami į rinkimų stebėjimo misijas, siūloma atsisakyti nuostatos, kad jeigu pretendentas atleidžiamas iš pareigų valstybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje ėjo pareigas, kai buvo atrinktas į delegavimo rezervą, ir pereina dirbti į kitą valstybės instituciją ar įstaigą, kuri yra deleguojančioji institucija, naujoji deleguojančioji institucija privalo informuoti Užsienio reikalų ministeriją ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią įstaigą, ar sutinka, kad pretendentas liktų delegavimo rezerve. Kita vertus, šis reikalavimas yra perteklinis, nes įstatymas nenumato tokio sutikimo, kai vykdoma atranka į delegavimo rezervą, be to, toks sutikimas asmeniui negarantuoja išankstinio deleguojančiosios institucijos pritarimo vykti į konkrečią misiją konkrečiu laikotarpiu.
Projekte siūloma nustatyti sąlygų, kada pretendentas išbraukiamas iš delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervo, sąrašo. Šis sąrašas yra sudarytas įstatyme nustatytų sąlygų pagrindu, tačiau papildytas nuostata, kad iš minėto rezervo išbraukiami pretendentai, kurie per septynerius metus nė karto nedalyvavo atrankoje iš delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervo. Tokia papildoma sąlyga įrašyta atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis šiuo metu galiojančio delegavimo rezervo narių nė karto nedalyvavo atrankose, o taip pat remiantis kitų Europos Sąjungos valstybių narių (pvz., Vokietijos, Ispanijos) praktika. Siūloma nuostata padės aktualizuoti ir nuolat atnaujinti delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervo sąrašą. Septynerių metų laikotarpis pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad dalis delegavimo rezerve esančių asmenų atrankose negali dalyvauti būdami vaiko priežiūros atostogose arba būdami paskirti į pareigas diplomatinėse atstovybėse, o Diplomatinės tarnybos įstatymo 24 straipsnis nustato, diplomatai į pareigas diplomatinėje atstovybėje paprastai skiriami 3 metams, o bendras nuoseklaus paskyrimo dviejose diplomatinėse atstovybėse terminas negali būti ilgesnis negu 6 metai.
Išvada dėl pareigų priimančiosiose institucijose pripažinimo atitinkančiomis delegavimo prioritetus ir išlaidų, susijusių su delegavimu, kompensavimo galimybės Projekte siūloma nustatyti, kad išvadą dėl pareigų priimančiosiose institucijose ar užsienio valstybių institucijose pripažinimo atitinkančiomis delegavimo prioritetus ir išlaidų, susijusių su delegavimu, padengimo galimybės, kaip ir galiojančioje įstatymo redakcijoje, pateiktų Užsienio reikalų ministerija, tačiau tik tada, kai dėl šios išvados kreipiasi kita deleguojančioji institucija su motyvuotu prašymu, arba kai tokią išvadą Užsienio reikalų ministerija nusprendžia rengti savo iniciatyva. Ši nuostata gerokai sumažintų administracinę naštą, kylančią dėl nereikalingo išvadų rengimo tais atvejais, kai faktiškai nė viena deleguojančioji institucija neketina deleguoti asmenų į šias pareigas. Kartu ši nuostata įtvirtintų proaktyvų deleguojančiųjų institucijų vaidmenį ir atsakomybę identifikuojant pareigas, į kurias tikslinga deleguoti asmenis, įvertinus ir realių pretendentų buvimą. Taip pat pabrėžtina, kad Užsienio reikalų ministerijai paliekama teisė teikti išvadas ir savo iniciatyva ir taip užtikrinti, kad į Lietuvai svarbias nacionalinius delegavimo prioritetus atitinkančias pareigybes ir į pareigybes, į kurias galima deleguoti tik diplomatus, būtų organizuojamos atrankos. Projekte siūloma sudaryti sąlygas skatinti į misijas deleguotų Lietuvos ekspertų karjeros galimybes misijose ir tokius atvejus reglamentuoti.
Kai laisvos pareigos misijoje, kurioje jau yra deleguotų ekspertų, atitinka delegavimo prioritetus, tačiau Užsienio reikalų ministerija neturi galimybės skirti finansavimo dar vieno asmens delegavimui į šias naujas pareigas (o kitos deleguojančiosios institucijos taip pat neįsipareigoja apmokėti delegavimo išlaidų), Užsienio reikalų ministerija, gavusi į konkrečią misiją deleguoto (-ų) asmens (-ų) prašymą leisti dalyvauti atrankoje į aukštesnes pareigas toje pačioje misijoje, gali priimti išvadą, kad pretendentų atranka į laisvas pareigas vykdoma tik iš pagal įstatymą į tą pačią misiją deleguotų asmenų . Tokia išvada priimama įvertinus galimą papildomų lėšų, susijusių su asmens delegavimu į aukštesnes pareigas, poreikį. Misijose vyksta nuolatinė deleguotų asmenų kaita, todėl priimančioji institucija periodiškai skelbia atvirą atranką į atsilaisvinusias pareigas ir skatina misijose jau dirbančius asmenis jose dalyvauti, daryti karjerą misijos viduje. Tačiau esant ribotam Lietuvos delegavimo biudžetui, dažniausiai į šias papildomas naujas, aukštesnes pareigas nacionalinė atranka nebūdavo skelbiama (jei būtų skelbiama atranka ir būtų atrinktas asmuo, nesantis misijoje, tektų tęsti jau esančio asmens delegavimą ir finansuoti dar vieną papildomą pareigybę). Deleguoto asmens pareigos Projekte siūloma nustatyti deleguoto asmens pareigas:
institucija sudarymo dienos deleguojančiajai institucijai pateikti šios sutarties, kitų dokumentų, nurodančių priimančiosios institucijos skiriamas išmokas ir teikiamas socialines garantijas (jei jie yra), kopijas.
Tokia pareiga nustatoma siekiant tiksliai apskaičiuoti, kokios delegavimo išlaidos padengtinos iš Užsienio reikalų ministerijos tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar Projekte numatytais atvejais – iš deleguojančiajai institucijai valstybės biudžete skirtų asignavimų. 2. Ne rečiau kaip 1 kartą per 3 mėnesius pateikti deleguojančiajai institucijai savo veiklos ataskaitą. Į misijas deleguoti asmenys tokias ataskaitas turėtų teikti ir Užsienio reikalų ministerijai. Pažymėtina, kad beveik visų valstybių deleguoti asmenys teikia veiklos atskaitas siunčiančiajai valstybei, į misijas deleguoti asmenys paprastai teikia atskaitą kiekvieną mėnesį. Tokiu būdu užtikrinamas deleguoto asmenys informacinis ryšys su jį delegavusia institucija, o deleguojančiajai institucijai ir Užsienio reikalų ministerijai perduodama aktualumą nepraradusi informacija apie veiklą priimančiojoje institucijoje. 3. Pateikti deleguojančiajai institucijai iš priimančiosios institucijos gautą savo veiklos vertinimo išvadą. Tokia išvada reikalinga, siekiant įvertinti, ar Lietuvos deleguotas asmuo tinkamai vykdė jam pavestas funkcijas, t. y. įvertinti tam tikrą priimančiosios institucijos grįžtamąjį ryšį. 4. Kai darbo užmokestį deleguotam asmeniui moka deleguojančioji institucija, informuoti deleguojančiąją instituciją apie priimančiojoje institucijoje jam suteikiamas atostogas ir teikti informaciją apie neatvykimo į darbą atvejus (išskyrus, kai vykstama į tarnybines komandiruotes). Ši informacija reikalinga, siekiant tinkamai apskaičiuoti deleguotam asmeniui mokėtiną darbo užmokestį ir kitas išmokas. 5.
deleguotam asmeniui moka priimančioji institucija, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo delegavimo laikotarpio pabaigos pateikti deleguojančiajai institucijai informaciją, kiek per delegavimo laikotarpį jam buvo suteikta kasmetinių atostogų. Ši informacija reikalinga, atsižvelgiant į Projekto 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl kasmetinių atostogų trumpinimo. Ši nuostata padės išvengti atvejų, kai deleguoti asmenys neinformuoja apie kasmetines atostogas, suteikiamas priimančiojoje institucijoje, todėl delegavimui pasibaigus Lietuvoje nepagrįstai gali gauti papildomų kasmetinių atostogų arba kompensaciją. Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, deleguotų asmenų ir jų šeimos narių draudimas ir kitos garantijos Projekte siūloma patikslinti su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientus karjeros ir statutiniams valstybės tarnautojams, juos nustatyti valstybės pareigūnams, kurie pagal jų veiklą reguliuojančius įstatymus ir Asmenų delegavimo įstatymą gali būti deleguojami, taip pat – statutiniams valstybės tarnautojams, kurių darbo užmokestį nustato atitinkami jų veiklą reglamentuojantys statutai ir įstatymai, o ne Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Projektu siekiama nurodytus koeficientus maksimaliai priartinti prie analogiškų koeficientų, taikomų pagal Diplomatinės tarnybos įstatymą diplomatinėje atstovybėje dirbantiems diplomatams. Tai padėtų išvengti neatitikimų, kai yra deleguojami diplomatai, taip pat išlaikyti suvienodintą karjeros valstybės tarnautojų ir statutinių valstybės tarnautojų, kurių darbo užmokestį nustato Valstybės tarnybos įstatymas, koeficientus.
Įstatyme nustatyti darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientai prokurorams yra susieti su prokurorų pareiginės algos koeficientais, kurie nebeatitinka Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Prokuratūros įstatymo pakeitime, kuris įsigalios 2018 m. liepos 1 d., nustatytų pareiginės algos koeficientų, todėl projekte siūloma juos patikslinti. Projekte taip pat siūloma nustatyti su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientus valstybės pareigūnams ar statutiniams valstybės tarnautojams, kuriems netaikomos Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojų kategorijos, o pareiginė alga nustatoma ir darbo užmokestis mokamas pagal jų veiklą reglamentuojančius kitus įstatymus ar statutus (pavyzdžiui, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą). Šiuo metu galiojantis įstatymas tokiems pareigūnams su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų nenustato. Projektu siekiama pašalinti tokią susidariusią teisinio reguliavimo spragą ir siūloma nustatyti kompensacijų koeficientus, pagal einamų pareigų lygį atitinkančius valstybės tarnautojų, kuriems Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka taikomos valstybės tarnautojų kategorijos, koeficientus. Visiems asmenims, deleguojamiems į rinkimų stebėjimo misijas į rinkimų stebėtojų pareigas, siūloma nustatyti vienodą su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, kadangi jie deleguojami į tas pačias rinkimų stebėtojo pareigas ir atlieka tą patį darbą, reikalaujantį vienodos kvalifikacijos.
Taip pat siūloma patikslinti nuostatą dėl deleguotiems asmenims Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamų kitų būtinų delegavimo išlaidų, nustatant, kad tai tiesiogiai susijusios su deleguoto asmens veikla priimančiojoje institucijoje išlaidos, kurias kaip privalomą delegavimo sąlygą nustato, tačiau neapmoka priimančioji institucija, ir dėl kurių padengimo Užsienio reikalų ministerija pateikia išvadą arba kurias padengti įsipareigoja deleguojančioji institucija. Darbo užmokestis kitiems asmenims Projekte siūloma deleguotiems kitiems asmenims darbo priimančiojoje institucijoje laikotarpiu mokamą pareiginę algą apskaičiuoti nustatant konkrečius pareiginės algos koeficientus (koeficiento vienetas yra lygus Seimo patvirtintam pareiginės algos baziniam dydžiui, nustatomam Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka), priklausomai nuo to, kur asmuo deleguojamas (t. y. ar į rinkimų stebėjimo misiją, ar į kitą priimančiąją instituciją), taip pat nuo to, ar priimančioji institucija skiria deleguotajam asmeniui dienpinigius ar kitas išmokas. Siūloma į rinkimų stebėjimo misijas deleguotiems asmenims pareiginės algos koeficientą nustatyti 3,5, į priimančiąją instituciją, išskyrus rinkimų stebėjimo misijas, deleguotiems asmenims, kuriems priimančioji institucija moka dienpinigius ar kitas finansines išmokas – 4, į priimančiąją instituciją, išskyrus rinkimų stebėjimo misijas, deleguotiems asmenims, kuriems priimančioji institucija nemoka jokių finansinių išmokų, – 11.
Šie koeficientai užtikrins, kad pareiginė alga nebus mažesnė už nustatytąją minimalią algą, o asmenims, deleguojamiems į priimančiąją instituciją, esančią Lietuvoje (vienintelė tokia institucija yra NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras Vilniuje), pareiginė alga padidės ir motyvuos į šias pareigas pretenduoti aukštesnės kvalifikacijos ekspertams. Šeimos narių sąvoka Projekte siūloma apibrėžti šeimos narius, nurodyti deleguoto asmens ir (ar) jo sutuoktinio nepilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, ir taip suvienodinti įstatymo ir Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatas. Nacionalinio kontingento vadovo misijoje skyrimas Daugelio misijų (pavyzdžiui, Europos Sąjungos Stebėsenos misijos Gruzijoje, Europos Sąjungos Teisės viršenybės misijos Kosove) nuostatai numato, kad deleguojančioji valstybė turėtų skirti misijos nacionalinio kontingento vadovą. Nacionalinio kontingento vadovas misijoje informuojamas apie deleguojančiosios valstybės narių disciplinos pažeidimus, per jį misijos vadovybė gali perduoti kitą informaciją kontingento veiklos klausimais Užsienio reikalų ministerijai. Misijose rengiami reguliarūs nacionalinių kontingento vadovų pasitarimai ir skiriamas papildomas laikas šiai veiklai, kontingento vadovui suteikiama galimybė rengti periodiškus nacionalinio kontingento susitikimus. Todėl Projektu siūloma numatyti nacionalinio kontingento vadovo misijoje skyrimą.
Atsižvelgiant į tai, kad atranką į misijas atlieka Užsienio reikalų ministerija, o nacionalinį kontingentą konkrečioje misijoje gali sudaryti kelių deleguojančiųjų institucijų atstovai, projektu siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl nacionalinio kontingento vadovo skyrimo priimtų Užsienio reikalų ministerija. Toks sprendimas būtų priimamas, atsižvelgiant į deleguotų asmenų pareigas priimančiojoje institucijoje ir į jų delegavimo trukmę, siekiant užtikrinti aukštesnio lygio atstovavimą santykiuose su priimančiosios institucijos atstovais ir funkcijų tęstinumą. Delegavimo trukmė, deleguoto asmens perkėlimas į kitas pareigas priimančiojoje institucijoje ir delegavimo pratęsimas Projekte siūloma patikslinti delegavimo ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui sąlygas: asmuo gali būti deleguojamas arba jo delegavimo trukmė pratęsiama ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui priklausomai nuo pareigybės, į kurią asmuo deleguotas, svarbos Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslams, į kuriuos atsižvelgiama tvirtinant delegavimo prioritetus, o Užsienio reikalų ministerija delegavimo ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui tikslingumą motyvuotai pagrindžia išvadoje, rengiamoje pagal įstatymo projekto
kurią deleguojančioji institucija gali pritarti priimančiosios institucijos pasiūlymui konkretų deleguotą asmenį perkelti į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje, gavusi išvadą dėl atitikties delegavimo prioritetams arba pritarimą, kai deleguojama pagal žinybinį prioritetą. Asmenų delegavimo įstatyme yra numatyta galimybė tik pratęsti deleguoto asmens delegavimą. Toks teisinis reguliavimas neleidžia į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje perkelti konkretaus deleguoto asmens, nors priimančioji institucija to prašo.
Tokiu atveju turėtų būti organizuojama nauja atranka, nors priimančioji institucija nurodo konkretų jau deleguotą į priimančiąją instituciją asmenį, kuriam ji teikia pasiūlymą perkelti į kitas pareigas. Įtvirtinus galimybę perkelti deleguotus asmenis į kitas pareigas, kai yra gautas priimančiosios institucijos prašymas, būtų sudaroma galimybė deleguotiems asmenims daryti karjerą priimančioje institucijoje. Deleguojančiajai institucijai neturint galimybių perkelti deleguoto asmens į kitas pareigas, priimančioji institucija siūlytų jas eiti kitos valstybės deleguotam asmeniui. Delegavimo trukmė, pratęsus delegavimą arba perkėlus į kitas pareigas priimančiojoje institucijoje, priklauso nuo priimančiosios institucijos pasiūlymo ir Lietuvos galimybių finansuoti delegavimą. Bendra asmens delegavimo trukmė į tą pačią priimančiąją instituciją paprastai neviršija 3 metų, jeigu tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip – tokiu būdu yra užtikrinama deleguojamų asmenų kaita. Mokymas Projekte siūloma nuostata, kad asmenų, įrašytų į delegavimo rezervą, mokymus inicijuoti ir finansuoti gali ne tik Užsienio reikalų ministerija, bet ir kitos deleguojančiosios institucijos. Tai sudarytų galimybes vykdyti mokymus ir tais atvejais, kai lėšų mokymams negali skirti Užsienio reikalų ministerija. Kiti klausimai Projekte siūloma nustatyti proporcingus ribojimus dalyvauti atrankose asmenims, kurie anksčiau buvo atleisti iš priimančiosios institucijos dėl netinkamo pareigų vykdymo ar netinkamo elgesio. Kadangi įstatyme nėra nurodytas terminas, kuriam suėjus tokie asmenys vėl galėtų dalyvauti atrankose, manytina, toks ribojimas yra neproporcingas.
Siūloma nustatyti bendrą penkerių metų terminą nuo asmens atleidimo bet kokioje priimančiojoje institucijoje (t. y. nesiejama su būtent ta institucija, į kurią vykdoma atranka, tačiau galioja ir tiems atvejams, kai asmuo atleistas iš kitos priimančiosios institucijos nei ta, į kurią vyksta atranka) dienos, kuriam suėjus asmuo vėl galėtų dalyvauti atrankose. Toks terminas taikomas daugumoje misijų ir institucijų, tačiau kadangi bendros sistemos priimančiosiose institucijose nėra, numatoma, kad jei konkreti priimančioji institucija, į kurią organizuojama atranka, nustatytų ilgesnį nei penkerių metų terminą, toks terminas ir turėtų būti taikomas. Projekte taip pat siūloma nustatyti galimybę nutraukti delegavimą, nesuėjus delegavimo terminui, deleguojančiosios institucijos sprendimu tais atvejais, kai deleguojančioji institucija konstatuoja tarnybinę būtinybę arba deleguotas asmuo nevykdo Projekte nustatytų deleguoto asmens pareigų ir dėl šių pareigų nevykdymo buvo deleguojančiosios institucijos raštu perspėtas ne mažiau kaip 2 kartus per 6 mėnesius. Ši nuostata padės sustiprinti deleguotųjų asmenų pareigingumą ir ryšį su deleguojančiąja institucija. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami teigiami Projekto rezultatai aptarti 4 punkte. Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai. Atliktas Projekto antikorupcinis vertinimas. Šio vertinimo rezultatai pateikiami pridedamoje Projekto antikorupcinio vertinimo išvadoje. 7.
ir jo plėtrai Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įgyvendinti Projekto nuostatas, kitų įstatymų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projekte įtvirtintos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Projektą, ne vėliau kaip iki siūlomos įstatymo įsigaliojimo datos, t. y. ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 639 „Dėl Socialinių garantijų deleguotiems asmenims dydžių aprašo ir Socialinių garantijų deleguotiems asmenims taikymo ir su delegavimo susijusių išlaidų padengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr.
pareigybes tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose ir pretendentų į delegavimo rezervą atrankos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. V-157 „Dėl Pretendentų atrankos iš delegavimo rezervo komisijos nuostatų patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. V-68 „Dėl pavyzdinės delegavimo sutarties formos patvirtinimo“). Deleguojančiosios institucijos taip pat turės prireikus priimti teisės aktus dėl žinybinių delegavimo prioritetų tvirtinimo. Įgyvendinant Įstatymo projekto nuostatas dėl teikiamų išvadų ir priimamų sprendimų, bus papildyti Užsienio reikalų ministerijos padalinių, kurie pagal kompetenciją dalyvauja juos rengiant, nuostatai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymas Nr. V-142 „Dėl pavedimo ministerijos kancleriui vykdyti funkcijas“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Išlaidos, susijusios su Projekte siūlomų su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientų ir pareiginės algos koeficientų kitiems asmenims taikymu turės būti padengtos iš deleguojančiosioms įstaigoms atitinkamais metais patvirtintų asignavimų.
Apskaičiuoti valstybės biudžeto lėšų poreikio augimo ar sutaupymo nėra galimybės, nes tai priklauso nuo deleguojamų asmenų skaičiaus ir jų priklausymo vienai ar kitai deleguojamų asmenų kategorijai (karjeros ir statutiniai valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai, kiti asmenys), priimančiųjų institucijų apmokamos delegavimo išlaidų dalies. 13. Įstatymo Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „delegavimas“, „deleguojami asmenys“,
„delegavimo išlaidos“, „delegavimo prioritetai“, „delegavimo į rinkimų
stebėjimo misijas rezervas“, „tarptautinės ir Europos Sąjungos institucijos“,
„užsienio valstybės institucijos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Seime užregistruotas Vyriausybės pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-1596. Kaip lydimasis jo projektas kartu yra pateiktas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr.
X-1262 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1601. Seimui priėmus minėtus įstatymus, su jų nuostatomis reikės suderinti įstatymo projekto nuostatas. Projekte vartojama Valstybės tarnybos įstatymo formuluotė „valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga“ (dabar tai – Valstybės tarnybos departamentas).
DĖL
2018-04-03
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijas rezervo“ įrašytini žodžiai „delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervo“, nes tokia sąvoka yra apibrėžta keičiamo įstatymo 2 straipsnio
straipsnis), reglamentuojančios išvadų dėl pareigybių priimančiose institucijose pripažinimo atitinkančiomis nacionalinius delegavimo prioritetus ir delegavimo išlaidų padengimo netaikomos asmenų, siunčiamų į Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijas, atžvilgiu, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje reikėtų nurodyti, kad šiems asmenims taikomas ne visas 11 straipsnis, o jo 1 ir
daliai. 3. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma:
„Deleguojančios institucijos <...> Užsienio reikalų ministerijai ir
valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai pateikia motyvuotus siūlymus dėl <...> delegavimo išlaidų padengimo galimybės iš Užsienio reikalų ministerijai tam skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų galimybę“. Nėra aiškus šios projekto nuostatos turinys.
Kita vertus, nėra aiškus šios nuostatos santykis su keičiamo įstatymo
Užsienio reikalų ministerijai tam skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų įvertina pati Užsienio reikalų ministerija. 4. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti atvejį, kai Užsienio reikalų ministerija gali nuspręsti, kad pretendentų atranka į pareigybę misijoje vykdoma tik iš pagal šį įstatymą į tą pačią misiją deleguotų asmenų. Svarstytina, ar aptariamoje nuostatoje nereikėtų žodžių „deleguoto (-ų) asmens (-ų)“ pakeisti žodžiu „pretendento (-ų)“, nes pati aptariamos nuostatos konstrukcija leidžia manyti, kad iš pradžių yra paduodami prašymai ir tik po to priimamas sprendimas vykdyti atranką tik iš deleguotų asmenų. 5. Keičiamas įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatoma, kad pretendentų atrankoje negali dalyvauti asmuo, kuris pripažintas neveiksniu. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, fizinis asmuo gali būti pripažintas neveiksniu ar jo veiksnumas gali būti apribotas tik tam tikroje konkrečioje srityje (ar konkrečiose srityse). Atsižvelgiant į tai, tikslintina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkto formuluotė. 6. Kečiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „gaunamą iš misijos“. 7. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio antrajame sakinyje prieš žodį „tai“ įrašytinas žodis „apie“. 8. Siekiant teisinio aiškumo keičiamo įstatymo 18 straipsnio trečiajame sakinyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris pateikia atitinkamą informaciją Užsienio reikalų ministerijai ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai. 9. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies paskutiniajame sakinyje, siekiant teisinio aiškumo, vietoj žodžių „iš jai“ įrašytina „iš Užsienio reikalų ministerijai“. 10.
skaičių ir žodį „23 straipsnyje“ įrašytina „šio įstatymo“. 11. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nereikėtų nurodyti, kad šioje dalyje nustatytu atveju su asmeniu gali būti sudaroma nauja delegavimo sutartis. 12. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte skliaustuose vartojama formuluotė „jei jie yra“ siekiant teisinio aiškumo turėtų būti tikslinama, kad būtų aišku, ar kalbama apie dokumentus ar apie skiriamas išmokas ir teikiamas socialines garantijas. 13. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nereikėtų nurodyti formos, kuria turi būti pateikiamos asmenų, atrinktų į misijas pagal šį įstatymą, veiklos misijoje ataskaitos. 14. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostata tikslintina, atsisakant perteklinės nuorodos į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį. 15. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalis tikslintina ir joje vietoj nuorodos „šios dalies 1–3 punktuose“ įrašytina nuoroda „šio straipsnio 2 dalyje“. 16. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje po žodžių
„kitiems asmenims nustatytus“ įrašytini trūkstami žodžiai „pareiginės algos“, o
po žodžių „Seimo patvirtintam“ įrašytini žodžiai „atitinkamų metų“. 17. Pagal projekto 3 straipsnio 1 dalį teikiamas įstatymas turėtų įsigalioti 2018 m. liepos 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu yra padidinami su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientai, o iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad nėra galimybės apskaičiuoti valstybės biudžeto lėšų poreikio augimo ar sutaupymo, svarstytina, ar įstatymo įsigaliojimo datos nereikėtų sieti su kitų biudžetinių metų pradžia, t.y. 2019 m. sausio 1 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8
5) 239 6552, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ DELEGAVIMO Į TARPTAUTINES IR EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJAS AR UŽSIENIO VALSTYBIŲ INSTITUCIJAS ĮSTATYMO NR. X-1262 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-12-17 Nr. XIIIP-1844(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8
5) 239 6552, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2018-05-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Užsienio reikalų ministerijos: viceministras Darius Skusevičius, Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento Tarptautinių misijų ir konfliktų prevencijos skyriaus trečiasis sekretorius Karolis Stanevičius, Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Kunigelytė-Žiūkienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-0311 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektu keičiamo Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių
„delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijas
rezervo“ įrašytini žodžiai „delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervo“, nes tokia sąvoka yra apibrėžta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje. Pritarti 2.
į tai, kad įstatymo nuostatos (7 straipsnis), reglamentuojančios išvadų dėl pareigybių priimančiose institucijose pripažinimo atitinkančiomis nacionalinius delegavimo prioritetus ir delegavimo išlaidų padengimo netaikomos asmenų, siunčiamų į Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijas, atžvilgiu, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje reikėtų nurodyti, kad šiems asmenims taikomas ne visas 11 straipsnis, o jo 1 ir 2 dalys. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 daliai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-0362
įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma: „Deleguojančios institucijos <...> Užsienio reikalų ministerijai ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai pateikia motyvuotus siūlymus dėl <...> delegavimo išlaidų padengimo galimybės iš Užsienio reikalų ministerijai tam skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų galimybę“. Nėra aiškus šios projekto nuostatos turinys. Kita vertus, nėra aiškus šios nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią delegavimo išlaidų padengimo galimybę iš Užsienio reikalų ministerijai tam skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų įvertina pati
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-0373
įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti atvejį, kai Užsienio reikalų ministerija gali nuspręsti, kad pretendentų atranka į pareigybę misijoje vykdoma tik iš pagal šį įstatymą į tą pačią misiją deleguotų asmenų. Svarstytina, ar aptariamoje nuostatoje nereikėtų žodžių
„deleguoto (-ų) asmens (-ų)“ pakeisti žodžiu „pretendento (-ų)“, nes pati
aptariamos nuostatos konstrukcija leidžia manyti, kad iš pradžių yra paduodami prašymai ir tik po to priimamas sprendimas vykdyti atranką tik iš deleguotų asmenų.
Iš dalies pritarti Argumentacija: Šiuo specialiu atveju (kai URM ir deleguojanti institucija neturi galimybių finansuoti išlaidų) nacionalinė pretendentų atranka būtų vykdoma iš į misiją jau deleguotų asmenų tarpo. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlome tikslinti nuostatą nurodant, kad prašymas turi būti pateiktas leisti dalyvauti priimančiosios institucijos paskelbtoje atrankoje. Pasiūlymas: „3. Kai pareigybė misijoje atitinka nacionalinius delegavimo prioritetus, tačiau Užsienio reikalų ministerija, atsižvelgdama į tam tikslui jai skirtus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus, neturi galimybės skirti tokių asignavimų delegavimui į šias pareigas finansuoti ir kitos deleguojančiosios institucijos Užsienio reikalų ministerijai nebuvo pranešusios apie sprendimą įsipareigoti apmokėti delegavimo išlaidas, Užsienio reikalų ministerija, gavusi į konkrečią misiją deleguoto (-ų) asmens (-ų) prašymą leisti dalyvauti priimančiosios institucijos paskelbtoje pretendentų atrankoje į aukštesnes pareigas toje pačioje misijoje, atsižvelgusi į galimą papildomų delegavimo lėšų poreikį, gali nuspręsti, kad pretendentų atranka į laisvas pareigas vykdoma tik iš pagal šį įstatymą į tą pačią misiją deleguotų asmenų.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-031026
įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatoma, kad pretendentų atrankoje negali dalyvauti asmuo, kuris pripažintas neveiksniu. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, fizinis asmuo gali būti pripažintas neveiksniu ar jo veiksnumas gali būti apribotas tik tam tikroje konkrečioje srityje (ar konkrečiose srityse).
Atsižvelgiant į tai, tikslintina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkto formuluotė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-03153
įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „gaunamą iš misijos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-0318
įstatymo 18 straipsnio antrajame sakinyje prieš žodį „tai“ įrašytinas žodis „apie“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-0318
teisinio aiškumo keičiamo įstatymo 18 straipsnio trečiajame sakinyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris pateikia atitinkamą informaciją Užsienio reikalų ministerijai ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-03202
įstatymo 20 straipsnio 2 dalies paskutiniajame sakinyje, siekiant teisinio aiškumo, vietoj žodžių „iš jai“ įrašytina „iš Užsienio reikalų ministerijai“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-032114
įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte prieš skaičių ir žodį „23 straipsnyje“ įrašytina „šio įstatymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-03216
11Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nereikėtų nurodyti, kad šioje dalyje nustatytu atveju su asmeniu gali būti sudaroma nauja delegavimo sutartis. Nepritarti Su karjeros valstybės tarnautojais delegavimo sutartys nėra sudaromos, jų delegavimas įforminamas vadovo įsakymu.
Atleidus karjeros valstybės tarnautoją iš delegavusios institucijos, priimančiajai institucijai prašant jį galima deleguoti kaip „kitą asmenį“ (kaip ši sąvoka suprantama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje) sudarant delegavimo sutartį (terminuotą darbo sutartį su
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-032311
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte skliaustuose vartojama formuluotė
„jei jie yra“ siekiant teisinio aiškumo turėtų būti tikslinama, kad būtų
aišku, ar kalbama apie dokumentus ar apie skiriamas išmokas ir teikiamas socialines garantijas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-03232
13Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nereikėtų nurodyti formos, kuria turi būti pateikiamos asmenų, atrinktų į misijas pagal šį įstatymą, veiklos misijoje ataskaitos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-03242
įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostata tikslintina, atsisakant perteklinės nuorodos į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-03243
įstatymo 24 straipsnio 3 dalis tikslintina ir joje vietoj nuorodos „šios dalies 1–3 punktuose“ įrašytina nuoroda „šio straipsnio 2 dalyje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-03253 16.
Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje po žodžių „kitiems asmenims nustatytus“ įrašytini trūkstami žodžiai „pareiginės algos“, o po žodžių „Seimo patvirtintam“ įrašytini žodžiai „atitinkamų metų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-03
1
projekto 3 straipsnio 1 dalį teikiamas įstatymas turėtų įsigalioti 2018 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu yra padidinami su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientai, o iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad nėra galimybės apskaičiuoti valstybės biudžeto lėšų poreikio augimo ar sutaupymo, svarstytina, ar įstatymo įsigaliojimo datos nereikėtų sieti su kitų biudžetinių metų pradžia, t.y. 2019 m. sausio 1 d. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir Komiteto pateiktus pasiūlymus. 6.2. Seime užregistruotas Vyriausybės pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-1596. Kaip lydimasis jo projektas kartu yra pateiktas Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1601. Pastarojo ir įstatymo projekto Nr. XIIIP-1844 nuostatas reikalinga suderinti tarpusavyje. 6.3. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir savivaldybių komitetas, 2018-05-2310 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, jog pagal šį įstatymą gali būti deleguojami karjeros ir statutiniai valstybės tarnautojai, pareigūnai ir kiti asmenys, siūlome pretendentams ir deleguotiems asmenims nustatyti reikalavimą būti nepriekaištingos reputacijos. Siūlome, kad nepriekaištinga reputacija būtu suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, su keičiamame įstatyme nustatytais specialiais papildomais nepriekaištingos reputacijos reikalavimais. Nustatoma pareiga atrankas organizuojančiai ir vykdančiai institucijai ar įstaigai arba deleguojančiajai institucijai užtikrinti, kad pretendentai arba deleguojami asmenys atitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Tam numatomi šie instrumentai: 1) nepriekaištingos reputacijos deklaracija, kurią tvirtina užsienio reikalų ministras, kaip delegavimą koordinuojančios institucijos vadovas; 2) teisė kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, valstybės ar savivaldybių kontroliuojamas įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie pretendentą jų turimą informaciją (taikoma atskirais atvejais kilus abejonių dėl nepriekaištingos reputacijos). Taip pat sistemiškai prašome žiūrėti Komiteto pasiūlymą |Nr. 3. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Reikalavimai pretendentams
nustatytus reikalavimus pretendentams. 2.
2Pretendentų atrankoje negali dalyvauti asmuo:
1) kuris buvo atleistas iš bet kokios priimančiosios institucijos jos iniciatyva, jeigu asmuo dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padarė pareigų, kurias nustato priimančiosios institucijos vidaus tvarka ar darbo sutartis, pažeidimą ir nuo atleidimo dienos nepraėjo 5 metai, išskyrus tuos atvejus, kai priimančioji institucija nustato ilgesnį terminą;
2) pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) kurio teisę eiti pareigas, tokias pat kaip priimančiojoje institucijoje, į kurias jis pretenduoja, yra atėmęs teismas;
4) kuris buvo atleistas iš karjeros valstybės tarnautojo, statutinio valstybės tarnautojo arba valstybės pareigūno pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą arba už pareigūno vardą žeminančios veikos padarymą, jei nuo atleidimo nepraėjo 3 metai;
5) kuris pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, jeigu nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo vieni metai, arba kuris pripažintas šiurkščiai pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, jeigu nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepaėjo 3 metai;
6) kuris pripažintas neveiksniu;
7) kuris yra uždraustos organizacijos narys. 1) kurio teisę eiti pareigas, tokias pat kaip priimančiojoje institucijoje, į kurias jis pretenduoja, yra atėmęs teismas;
2) kuris teismo pripažintas neveiksniu arba jo veiksnumas apribotas srityje, susijusioje su pareigomis, į kurias jis pretenduoja;
3) kuris neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. 3.
3Pretendentas ar deleguotas asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos,
jeigu jis:
1) buvo atleistas iš bet kokios priimančiosios institucijos jos iniciatyva, kai asmuo dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padarė pareigų, kurias nustato priimančiosios institucijos vidaus tvarka ar darbo sutartis, pažeidimą ir nuo atleidimo dienos nepraėjo 5 metai, išskyrus tuos atvejus, kai priimančioji institucija nustato ilgesnį terminą;
2) buvo atleistas iš statutinio valstybės tarnautojo arba valstybės pareigūno pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą, jei nuo atleidimo nepraėjo 3 metai;
3) buvo pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, ir jeigu nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo vieni metai, arba jeigu buvo pripažintas šiurkščiai pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, ir jeigu nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
4) nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. 4. Pretendentų atrankas organizuojanti ir vykdanti institucija ar įstaiga arba deleguojančioji institucija privalo užtikrinti, kad pretendentai ir deleguojami asmenys atitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. 5. Pretendentas turi užpildyti užsienio reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, kurioje pateikiami duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Jeigu nustatoma, kad pretendentas nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, jis negali būti deleguojamas arba jo delegavimas nutraukiamas. 6.
įstaigai arba deleguojančiai institucijai vykdant šio straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą kilus abejonių dėl pretendento ar deleguoto asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, ji turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, valstybės ar savivaldybių kontroliuojamas įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“
ir savivaldybių komitetas, 2018-05-231413 Argumentai: Įvertinę formuojamą valstybės politiką dėl kadencijų nustatymo atskiroms viešajame sektoriuje dirbančių asmenų grupėms ir siekdami, kad delegavimo rezervas būtų atnaujinamas operatyviau, siūlome projekte numatytą 7 metų neveiklumo būnant rezerve terminą sutrumpinti iki 5 metų. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kai pretendentas per 7 5 metus nuo jo įrašymo į delegavimo rezervą nė karto nedalyvavo pretendentų atrankoje iš delegavimo rezervo;“
ir savivaldybių komitetas, 2018-05-232316 N Argumentai: Įstatymo projekto 10 straipsnyje nustačius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, siūlome deleguotam asmeniui nustatyti pareigą atsiradus nepriekaištingą reputaciją šalinančių aplinkybių nedelsiant apie jas informuoti jį delegavusią instituciją. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį papildyti 6 punktu:
„6) paaiškėjus duomenims, dėl kurių deleguotas asmuo nebūtų
laikomas nepriekaištingos reputacijos, nedelsiant apie juos informuoti deleguojančią instituciją.“
sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Guoda Burokienė.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė
SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas
2018-06-06
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos prezidentės patarėja, D. Skusevičius – užsienio reikalų viceministras, A. Misevičius – Užsienio reikalų ministerijos Tarptautinių misijų ir konfliktų prevencijos skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-03)11
Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijas rezervo“ įrašytini žodžiai „delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervo“, nes tokia sąvoka yra apibrėžta keičiamo įstatymo
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-03)145 2.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo nuostatos (7 straipsnis), reglamentuojančios išvadų dėl pareigybių priimančiose institucijose pripažinimo atitinkančiomis nacionalinius delegavimo prioritetus ir delegavimo išlaidų padengimo netaikomos asmenų, siunčiamų į Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijas, atžvilgiu, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje reikėtų nurodyti, kad šiems asmenims taikomas ne visas 11 straipsnis, o jo 1 ir 2 dalys. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 daliai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-03)62
dalyje nurodoma: „Deleguojančios institucijos <...> Užsienio reikalų ministerijai ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai pateikia motyvuotus siūlymus dėl<...> delegavimo išlaidų padengimo galimybės iš Užsienio reikalų ministerijai tam skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų galimybę“. Nėra aiškus šios projekto nuostatos turinys. Kita vertus, nėra aiškus šios nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią delegavimo išlaidų padengimo galimybę iš Užsienio reikalų ministerijai tam skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų įvertina pati
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-03)73
dalyje siūloma reglamentuoti atvejį, kai Užsienio reikalų ministerija gali nuspręsti, kad pretendentų atranka į pareigybę misijoje vykdoma tik iš pagal šį įstatymą į tą pačią misiją deleguotų asmenų. Svarstytina, ar aptariamoje nuostatoje nereikėtų žodžių „deleguoto (-ų) asmens (-ų)“ pakeisti žodžiu „pretendento (-ų)“, nes pati aptariamos nuostatos konstrukcija leidžia manyti, kad iš pradžių yra paduodami prašymai ir tik po to priimamas sprendimas vykdyti atranką tik iš deleguotų asmenų. Pritarti 5.
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-03)1026
dalies 6 punkte nustatoma, kad pretendentų atrankoje negali dalyvauti asmuo, kuris pripažintas neveiksniu. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, fizinis asmuo gali būti pripažintas neveiksniu ar jo veiksnumas gali būti apribotas tik tam tikroje konkrečioje srityje (ar konkrečiose srityse). Atsižvelgiant į tai, tikslintina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkto formuluotė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-03)153
dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „gaunamą iš misijos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-03)
antrajame sakinyje prieš žodį „tai“ įrašytinas žodis „apie“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-03)18
įstatymo 18 straipsnio trečiajame sakinyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris pateikia atitinkamą informaciją Užsienio reikalų ministerijai ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-03)202
dalies paskutiniajame sakinyje, siekiant teisinio aiškumo, vietoj žodžių „iš jai“ įrašytina „iš Užsienio reikalų ministerijai“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-03)2114
dalies 4 punkte prieš skaičių ir žodį „23 straipsnyje“ įrašytina „šio įstatymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-03)216
straipsnio 6 dalyje nereikėtų nurodyti, kad šioje dalyje nustatytu atveju su asmeniu gali būti sudaroma nauja delegavimo sutartis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-03)2311 12.
Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte skliaustuose vartojama formuluotė „jei jie yra“ siekiant teisinio aiškumo turėtų būti tikslinama, kad būtų aišku, ar kalbama apie dokumentus ar apie skiriamas išmokas ir teikiamas socialines garantijas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-03)232
straipsnio 2 dalyje nereikėtų nurodyti formos, kuria turi būti pateikiamos asmenų, atrinktų į misijas pagal šį įstatymą, veiklos misijoje ataskaitos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-03)242
dalies nuostata tikslintina, atsisakant perteklinės nuorodos į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-03)243
dalis tikslintina ir joje vietoj nuorodos „šios dalies 1–3 punktuose“ įrašytina nuoroda „šio straipsnio 2 dalyje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-03)253
dalyje po žodžių „kitiems asmenims nustatytus“ įrašytini trūkstami žodžiai
„pareiginės algos“, o po žodžių „Seimo patvirtintam“ įrašytini žodžiai
„atitinkamų metų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-03)
teikiamas įstatymas turėtų įsigalioti 2018 m. liepos 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu yra padidinami su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientai, o iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad nėra galimybės apskaičiuoti valstybės biudžeto lėšų poreikio augimo ar sutaupymo, svarstytina, ar įstatymo įsigaliojimo datos nereikėtų sieti su kitų biudžetinių metų pradžia, t.y. 2019 m. sausio 1 d. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui:
tobulinti jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas;
metu Seime svarstomomis Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-1601) nuostatomis ir jas patikslinti pagal jau priimtus teisės aktus, pakeitusius prokurorų, žvalgybos pareigūnų, valstybės tarnautojų ir diplomatų pareiginės algos koeficientus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantė Šalaševičiūtė
Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Regina Molienė
Užsienio reikalų komitetas
2018 m. gruodžio 7 d. Nr. 105-P-101
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Mantas Adomėnas, Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius, Užsienio reikalų ministerijos (toliau – URM) Finansų departamento direktorė Jolanta Tubaitė, URM Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktoriaus pavaduotojas Tomas Bliznikas, URM Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento Tarptautinių misijų ir konfliktų prevencijos skyriaus vedėjas Aleksandas Kudaba, URM Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Kunigėlytė-Žiūkienė, Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento direktorius Žilvinas Tomkus, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisėkūros skyriaus patarėja Jurgita Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-0311 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijas rezervo“ įrašytini žodžiai „delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervo“, nes tokia sąvoka yra apibrėžta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-03145
2Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo nuostatos (7 straipsnis),
reglamentuojančios išvadų dėl pareigybių priimančiose institucijose pripažinimo atitinkančiomis nacionalinius delegavimo prioritetus ir delegavimo išlaidų padengimo netaikomos asmenų, siunčiamų į Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijas, atžvilgiu, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje reikėtų nurodyti, kad šiems asmenims taikomas ne visas 11 straipsnis, o jo 1 ir 2 dalys. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 daliai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-0362
institucijos <...> Užsienio reikalų ministerijai ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai pateikia motyvuotus siūlymus dėl <...> delegavimo išlaidų padengimo galimybės iš Užsienio reikalų ministerijai tam skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų galimybę“. Nėra aiškus šios projekto nuostatos turinys.
Kita vertus, nėra aiškus šios nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią delegavimo išlaidų padengimo galimybę iš Užsienio reikalų ministerijai tam skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų įvertina pati Užsienio reikalų ministerija. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį siūloma išdėstyti taip: „2. Deleguojančiosios institucijos, įvertinusios informaciją, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, ir atsižvelgdamos į delegavimo į tas pareigas poreikius, Užsienio reikalų ministerijai ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai Vyriausybės įgaliotai įstaigai pateikia motyvuotus pasiūlymus dėl pareigybių pripažinimo atitinkančiomis nacionalinius delegavimo prioritetus ir delegavimo išlaidų padengimo galimybės tikslingumo iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų galimybę. Deleguojančioji institucija, atsižvelgdama į delegavimo prioritetus, taip pat gali informuoti apie savo sutikimą delegavimo išlaidas apmokėti iš jai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete skirtų asignavimų. Deleguojančioji institucija, atsižvelgdama į delegavimo prioritetus, taip pat gali informuoti apie savo sutikimą delegavimo išlaidas apmokėti iš jai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete skirtų asignavimų.“
3
atvejį, kai Užsienio reikalų ministerija gali nuspręsti, kad pretendentų atranka į pareigybę misijoje vykdoma tik iš pagal šį įstatymą į tą pačią misiją deleguotų asmenų.
Svarstytina, ar aptariamoje nuostatoje nereikėtų žodžių „deleguoto (-ų) asmens (-ų)“ pakeisti žodžiu „pretendento (-ų)“, nes pati aptariamos nuostatos konstrukcija leidžia manyti, kad iš pradžių yra paduodami prašymai ir tik po to priimamas sprendimas vykdyti atranką tik iš deleguotų asmenų. Iš dalies pritarti Šiuo specialiu atveju (kai URM ir deleguojanti institucija neturi galimybių finansuoti išlaidų) nacionalinė pretendentų atranka būtų vykdoma iš į misiją jau deleguotų asmenų tarpo. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlome tikslinti nuostatą nurodant, kad prašymas turi būti pateiktas leisti dalyvauti priimančiosios institucijos paskelbtoje atrankoje. Pasiūlymas: „3. Kai pareigybė misijoje atitinka nacionalinius delegavimo prioritetus, tačiau Užsienio reikalų ministerija, atsižvelgdama į tam tikslui jai skirtus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus, neturi galimybės skirti tokių asignavimų delegavimui į šias pareigas finansuoti ir kitos deleguojančiosios institucijos Užsienio reikalų ministerijai nebuvo pranešusios apie sprendimą įsipareigoti apmokėti delegavimo išlaidas, Užsienio reikalų ministerija, gavusi į konkrečią misiją deleguoto (deleguotų) asmens (asmenų) prašymą leisti dalyvauti priimančiosios institucijos paskelbtoje pretendentų atrankoje į aukštesnes pareigas toje pačioje misijoje, atsižvelgusi į galimą papildomų delegavimo lėšų poreikį, gali nuspręsti, kad pretendentų atranka į laisvas pareigas vykdoma tik iš pagal šį įstatymą į tą pačią misiją deleguotų asmenų.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-031026
pretendentų atrankoje negali dalyvauti asmuo, kuris pripažintas neveiksniu.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, fizinis asmuo gali būti pripažintas neveiksniu ar jo veiksnumas gali būti apribotas tik tam tikroje konkrečioje srityje (ar konkrečiose srityse). Atsižvelgiant į tai, tikslintina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkto formuluotė. Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad pritariama Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui dėl 10 straipsnio formuluočių. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-03153
žodžiai „gaunamą iš misijos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-03181
„tai“ įrašytinas žodis „apie“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-03181
trečiajame sakinyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris pateikia atitinkamą informaciją Užsienio reikalų ministerijai ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai. Pritarti Siūloma nurodyti „deleguojančioji institucija“. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-03202
9Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies paskutiniajame sakinyje,
siekiant teisinio aiškumo, vietoj žodžių „iš jai“ įrašytina „iš
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-032114
ir žodį „23 straipsnyje“ įrašytina „šio įstatymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-03216
nereikėtų nurodyti, kad šioje dalyje nustatytu atveju su asmeniu gali būti sudaroma nauja delegavimo sutartis.
Nepritarti Su karjeros valstybės tarnautojais delegavimo sutartys nėra sudaromos, jų delegavimas įforminamas vadovo įsakymu. Atleidus karjeros valstybės tarnautoją iš delegavusios institucijos, priimančiajai institucijai prašant jį galima deleguoti kaip „kitą asmenį“ (kaip ši sąvoka suprantama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje) sudarant delegavimo sutartį (terminuotą darbo sutartį su
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-032311
vartojama formuluotė „jei jie yra“ siekiant teisinio aiškumo turėtų būti tikslinama, kad būtų aišku, ar kalbama apie dokumentus ar apie skiriamas išmokas ir teikiamas socialines garantijas. Pritarti Pasiūlymas: „1) ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo sutarties su priimančiąja institucija sudarymo dienos pateikti deleguojančiajai institucijai šios sutarties ir kitų dokumentų, nurodančių priimančiosios institucijos skiriamas išmokas ir teikiamas socialines garantijas (jei jie šie dokumentai yra), kopijas;“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-03232
nereikėtų nurodyti formos, kuria turi būti pateikiamos asmenų, atrinktų į misijas pagal šį įstatymą, veiklos misijoje ataskaitos. Pritarti Siūloma nustatyti rašytinės formos ataskaitą. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-03242 14.
Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostata tikslintina, atsisakant perteklinės nuorodos į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį. Pritarti Pasiūlymas: „2. Deleguotiems kitiems asmenims darbo priimančiojoje institucijoje laikotarpiu mokama pareiginė alga apskaičiuojama taikant pareiginės algos koeficientą, kurio vienetas yra lygus Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui (toliau – pareiginės algos bazinis dydis) pareiginės algos baziniam dydžiui, nustatomam Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka:“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-03243
vietoj nuorodos „šios dalies 1–3 punktuose“ įrašytina nuoroda „šio straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-03253
asmenims nustatytus“ įrašytini trūkstami žodžiai „pareiginės algos“, o po žodžių „Seimo patvirtintam“ įrašytini žodžiai „atitinkamų metų“. Pritarti iš dalies Siūloma pateikti nuorodą ne į pareiginės algos koeficientą, o į su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą.
Pasiūlymas: Siūloma 25 straipsnio 3 dalies 2 sakinį išdėstyti taip:
„<...> Ši kompensacija apskaičiuojama taikant šio įstatymo
priede atitinkamiems atitinkamam karjeros, statutiniams valstybės tarnautojui tarnautojams, valstybės pareigūnams pareigūnui ir kitiems asmenims kitam asmeniui nustatytą nustatytus pareiginės algos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą koeficientus, kurių kurio vienetas yra lygus Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) pareiginės algos baziniam dydžiui, ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytą šalių gyvenimo lygio vietos koeficientą.<...>“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-03
1
įsigalioti 2018 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu yra padidinami su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientai, o iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad nėra galimybės apskaičiuoti valstybės biudžeto lėšų poreikio augimo ar sutaupymo, svarstytina, ar įstatymo įsigaliojimo datos nereikėtų sieti su kitų biudžetinių metų pradžia, t.y. 2019 m. sausio 1 d. Nepritarti Užsienio reikalų komitetas siūlo numatyti įstatymo įsigaliojimą 2019 m. balandžio 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-05-23 * Sprendimas:
projektui Nr. XIIIP-1844 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal
valdymo ir savivaldybių komitetas, ir Komiteto pateiktus pasiūlymus. Pritarti
2Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2018-06-06 * Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui:
esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir tobulinti jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas;
3Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2018-05-23 *
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-1596. Kaip lydimasis jo projektas kartu yra pateiktas Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1601. Pastarojo ir įstatymo projekto Nr. XIIIP-1844 nuostatas reikalinga suderinti tarpusavyje. Pritarti iš dalies Kadangi siūloma, kad priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1844 įsigaliotų 2019 m. balandžio 1 d., jo nuostatos yra atitinkamai suderintos su valstybės tarnybos reformos pakete pateikto ir Seimo 2018 m. birželio 27 d. atmesto įstatymo projekto Nr. XIIIP-1601 nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos taip pat yra perkeltos į Seime svarstomą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2743, kuris, siūloma, įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. ir taip visa apimtimi būtų suderintas valstybės tarnybos reformos nuostatų įgyvendinimas visuose susijusiuose įstatymuose. 4.
4Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2018-06-06 *
šio įstatymo projekto nuostatas su šiuo metu Seime svarstomomis Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-1601) nuostatomis ir jas patikslinti pagal jau priimtus teisės aktus, pakeitusius prokurorų, žvalgybos pareigūnų, valstybės tarnautojų ir diplomatų pareiginės algos koeficientus. Pritarti iš dalies Argumentai prie VVSK pasiūlymo. 5. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-05-2310 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, jog pagal šį įstatymą gali būti deleguojami karjeros ir statutiniai valstybės tarnautojai, pareigūnai ir kiti asmenys, siūlome pretendentams ir deleguotiems asmenims nustatyti reikalavimą būti nepriekaištingos reputacijos. Siūlome, kad nepriekaištinga reputacija būtu suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, su keičiamame įstatyme nustatytais specialiais papildomais nepriekaištingos reputacijos reikalavimais. Nustatoma pareiga atrankas organizuojančiai ir vykdančiai institucijai ar įstaigai arba deleguojančiajai institucijai užtikrinti, kad pretendentai arba deleguojami asmenys atitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Tam numatomi šie instrumentai: 1) nepriekaištingos reputacijos deklaracija, kurią tvirtina užsienio reikalų ministras, kaip delegavimą koordinuojančios institucijos vadovas; 2) teisė kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, valstybės ar savivaldybių kontroliuojamas įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie pretendentą jų turimą informaciją (taikoma atskirais atvejais kilus abejonių dėl nepriekaištingos reputacijos). Taip pat sistemiškai prašome žiūrėti Komiteto pasiūlymą |Nr. 3. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Reikalavimai pretendentams
1.
priimančiosios institucijos nustatytus reikalavimus pretendentams. 2. Pretendentų atrankoje negali dalyvauti asmuo:
1) kuris buvo atleistas iš bet kokios priimančiosios institucijos jos iniciatyva, jeigu asmuo dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padarė pareigų, kurias nustato priimančiosios institucijos vidaus tvarka ar darbo sutartis, pažeidimą ir nuo atleidimo dienos nepraėjo 5 metai, išskyrus tuos atvejus, kai priimančioji institucija nustato ilgesnį terminą;
2) pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) kurio teisę eiti pareigas, tokias pat kaip priimančiojoje institucijoje, į kurias jis pretenduoja, yra atėmęs teismas;
4) kuris buvo atleistas iš karjeros valstybės tarnautojo, statutinio valstybės tarnautojo arba valstybės pareigūno pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą arba už pareigūno vardą žeminančios veikos padarymą, jei nuo atleidimo nepraėjo 3 metai;
5) kuris pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, jeigu nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo vieni metai, arba kuris pripažintas šiurkščiai pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, jeigu nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepaėjo 3 metai;
6) kuris pripažintas neveiksniu;
7) kuris yra uždraustos organizacijos narys. 1) kurio teisę eiti pareigas, tokias pat kaip priimančiojoje institucijoje, į kurias jis pretenduoja, yra atėmęs teismas;
2) kuris teismo pripažintas neveiksniu arba jo veiksnumas apribotas srityje, susijusioje su pareigomis, į kurias jis pretenduoja;
3) kuris neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. 3.
laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) buvo atleistas iš bet kokios priimančiosios institucijos jos iniciatyva, kai asmuo dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padarė pareigų, kurias nustato priimančiosios institucijos vidaus tvarka ar darbo sutartis, pažeidimą ir nuo atleidimo dienos nepraėjo 5 metai, išskyrus tuos atvejus, kai priimančioji institucija nustato ilgesnį terminą;
2) buvo atleistas iš statutinio valstybės tarnautojo arba valstybės pareigūno pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą, jei nuo atleidimo nepraėjo 3 metai;
3) buvo pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, ir jeigu nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo vieni metai, arba jeigu buvo pripažintas šiurkščiai pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, ir jeigu nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
4) nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. 4. Pretendentų atrankas organizuojanti ir vykdanti institucija ar įstaiga arba deleguojančioji institucija privalo užtikrinti, kad pretendentai ir deleguojami asmenys atitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. 5. Pretendentas turi užpildyti užsienio reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, kurioje pateikiami duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Jeigu nustatoma, kad pretendentas nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, jis negali būti deleguojamas arba jo delegavimas nutraukiamas. 6.
įstaigai arba deleguojančiai institucijai vykdant šio straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą kilus abejonių dėl pretendento ar deleguoto asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, ji turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, valstybės ar savivaldybių kontroliuojamas įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“
6Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
13 Argumentai: Įvertinę formuojamą valstybės politiką dėl kadencijų nustatymo atskiroms viešajame sektoriuje dirbančių asmenų grupėms ir siekdami, kad delegavimo rezervas būtų atnaujinamas operatyviau, siūlome projekte numatytą 7 metų neveiklumo būnant rezerve terminą sutrumpinti iki 5 metų. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kai pretendentas per 7 5 metus nuo jo įrašymo į delegavimo rezervą nė karto nedalyvavo pretendentų atrankoje iš delegavimo rezervo;“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1844 ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Užsienio reikalų komitetas,
3 Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimų paketo parengtas Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIIIP-2869, kuriuo teikiami pakeitimai taip pat turėtų galioti ir nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos įstatymui. Dėl šios priežasties Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo naujos redakcijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsniu dėstomo naujos redakcijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3. Šis įstatymas netaikomas kariams ir civilinės krašto apsaugos tarnybos statutiniams valstybės tarnautojams krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, dalyvaujantiems užsienyje vykstančiose tarptautinėse karinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, kariams, siunčiamiems į užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, pedagoginiams darbuotojams, siunčiamiems dirbti į Europos mokyklas, asmenims, vykdantiems ar vykstantiems vykdyti lituanistinį švietimą užsienyje, specialistams, vykstantiems dirbti į užsienio lietuvių bendruomenes, organizacijas ir kultūros įstaigas, taip pat asmenims, kurių negalima deleguoti pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus.““
komitetas, 2018-12-073 Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje buvo pritarta atmesti bendrame pakete su Valstybės tarnybos reforma pateiktą Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-1601, nes pagrindinis paskirtas svarstyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas savo 2018-06-15 išvadoje buvo atkreipęs dėmesį, kad „Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1844 (nauja redakcija), kuriame analogiškos nuostatos suderinamos su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1596 nuostatomis.“ Kadangi Seimo Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis komitetas pasiūlė papildyti įstatymo projektą Nr. XIIIP-2743 nuostatomis, kurios turėtų įsigalioti nuo 2019 m. sausio 1 d., todėl analogiškomis nuostatomis turėtų būti papildytas ir nauja redakcija dėstomas įstatymo projektas, kuris įsigalios nuo 2019 m. balandžio 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsniu dėstomo naujos redakcijos įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Deleguojančiosios institucijos
Deleguojančiosios institucijos yra šios:
1) karjeros valstybės tarnautojų ir statutinių valstybės tarnautojų, išskyrus vidaus tarnybos sistemos ir muitinės statutinius valstybės tarnautojus pareigūnus, – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos (toliau – valstybės institucijos ir įstaigos), kuriose šie asmenys eina pareigas;
2) vidaus tarnybos sistemos statutinių valstybės tarnautojų pareigūnų – atitinkamai vidaus reikalų ministro ar finansų ministro valdymo srities centrinės statutinės įstaigos;
3) muitinės statutinių valstybės tarnautojų – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;
prokuratūra (toliau kartu – valstybės institucijos);
užsienio reikalų ministerija.““ Pritarti 3.
Užsienio reikalų komitetas,
1 Pasiūlymas ir argumentai: Atsižvelgiant bendrame pakete dėl valstybės tarnybos reformos pakeistuose įstatymuose vartojamas formuluotes, Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo visame įstatymo projekte vietoje formuluotės „valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga“ vartoti „Vyriausybės įgaliota įstaiga“. Pritarti
4Užsienio reikalų komitetas,
2018-12-07 Argumentai: Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į pasiūlymus, pateiktus įstatymo projektui Nr. XIIIP-2743, liečiančius įstatymo priedo pakeitimus, analogiškai siūlo pakeisti nauja redakcija dėstomo įstatymo priedą, kuris įsigaliotų kartu su naujos redakcijos įstatymu 2019 m. balandžio 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekte nauja redakcija išdėstyto įstatymo projekto priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir
Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo priedas
Deleguojami asmenys Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompen-sacijos koeficientai 1.
Valstybės tarnautojai, kurių pareigybių grupes nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, išskyrus deleguojamus į rinkimų stebėjimo misijas:
pareigybės priskirtos 1–3 pareigybių grupei 10,87
pareigybės priskirtos 4 pareigybių grupei 9,70
pareigybės priskirtos 5 pareigybių grupei 8,93
pareigybės priskirtos 6 pareigybių grupei 8,15
pareigybės priskirtos 7 pareigybių grupei 6,99
pareigybės priskirtos 8 pareigybių grupei 5,82
pareigybės priskirtos 9 pareigybių grupei 5,05
pareigybės priskirtos 10 pareigybių grupei
tarnautojai, kurių darbo užmokestį arba pareigybių grupes nustato atitinkami jų veiklą reglamentuojantys statutai ir įstatymai, išskyrus deleguojamus į rinkimų stebėjimo misijas: 2.1. Diplomatai:
10,87
9,70
8,93
8,15
6,99
5,82
5,05
4,27 2.2.
Prokurorai:
9,70
8,93
8,15
6,99
5,82
5,05
4,27 2.3. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai:
10,87
9,70
8,93
8,15
6,99
5,82
5,05
4,27 2.4. Žvalgybos pareigūnai:
10,87
9,70
8,93
8,15
6,99
5,82
5,05
3,88 4.
3,88“
5Užsienio reikalų komitetas,
2018-12-07 2P Argumentai: Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad nebus spėta tinkamai pasirengti priimto naujos redakcijos įstatymo įgyvendinimui, siūlo numatyti vėlesnę jo įsigaliojimo datą 2019 m. balandžio 1 d. ir atitinkamai iki 2019 m. kovo 31 d. įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir kitas valstybės institucijos priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos
Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos iki 2018 m. birželio 30 d. 2019 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
6Užsienio reikalų komitetas,
2018-12-07 3P Argumentai: Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad nebus spėta tinkamai pasirengti priimto naujos redakcijos įstatymo įgyvendinimui, siūlo numatyti vėlesnę jo įsigaliojimo datą 2019 m. balandžio
straipsnyje numatyti, kad priedo pakeitimai, susiję su žvalgybos pareigūnų veiklą reglamentuojančio įstatymo įsigaliojimo data, įsigalioja nuo 2019 m. liepos 1 d. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2019 m. balandžio 1 d. 2.
d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas priedo redakcija:
„Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir
Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo priedas
Deleguojami asmenys
susijusių išlaidų kompensa-cijos koeficientai
nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, išskyrus deleguojamus į rinkimų stebėjimo misijas:
grupei 10,87
grupei 9,70
grupei 8,93
grupei 8,15
grupei 6,99
grupei 5,82
grupei 5,05
grupei
statutiniai valstybės tarnautojai, kurių darbo užmokestį arba pareigybių grupes nustato atitinkami jų veiklą reglamentuojantys statutai ir įstatymai, išskyrus deleguojamus į rinkimų stebėjimo misijas: 2.1. Diplomatai:
10,87
9,70
8,93
8,15
6,99
5,82
5,05
4,27 2.2.
Prokurorai: 2.2.1. kurių pareiginės algos koeficientas 20,2–21,2 9,70 2.2.2. kurių pareiginės algos koeficientas 19,0–19,2 8,93 2.2.3. kurių pareiginės algos koeficientas 18,5–18,6 8,15 2.2.4. kurių pareiginės algos koeficientas 17,3–17,7 6,99 2.2.5. kurių pareiginės algos koeficientas 16,5–17,0 5,82 2.2.6. kurių pareiginės algos koeficientas 15,7–16,0 5,05 2.2.7. kurių pareiginės algos koeficientas 13,9–15,2 4,27 2.3. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai: 2.3.1. kurių pareigybės priskirtos 1–2 pareigybių grupei 10,87 2.3.2. kurių pareigybės priskirtos 3–4 pareigybių grupei 9,70 2.3.3. kurių pareigybės priskirtos 5–6 pareigybių grupei 8,93 2.3.4. kurių pareigybės priskirtos 7–8 pareigybių grupei 8,15 2.3.5. kurių pareigybės priskirtos 9–10 pareigybių grupei 6,99 2.3.6. kurių pareigybės priskirtos 11–12 pareigybių grupei 5,82 2.3.7. kurių pareigybės priskirtos 13–14 pareigybių grupei 5,05 2.3.8. kurių pareigybės priskirtos 15 pareigybių grupei 4,27 2.4. Žvalgybos pareigūnai: 2.4.1. kurių pareiginės algos koeficientas 19,0 ir didesnis 10,87 2.4.2. kurių pareiginės algos koeficientas 18,0–18,9 9,70 2.4.3. kurių pareiginės algos koeficientas 17,0–17,9 8,93 2.4.4. kurių pareiginės algos koeficientas 14,4–16,0 8,15 2.4.5. kurių pareiginės algos koeficientas 12,8–14,3 6,99 2.4.6. kurių pareiginės algos koeficientas 11,2–12,7 5,82 2.4.7. kurių pareiginės algos koeficientas 9,6–11,1 5,05 2.4.8. kurių pareiginės algos koeficientas 8,0–9,5 4,27
3Kiti asmenys 3,88 4.
stebėjimo misijas 3,88“
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti delegavimo prioritetai po šio įstatymo įsigaliojimo laikomi nacionaliniais delegavimo prioritetais. 3. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas delegavimo rezervas po šio įstatymo įsigaliojimo laikomas delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervu. 4. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į delegavimo rezervą įrašytiems asmenims šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5. 6. Jei iki šio įstatymo įsigaliojimo deleguotiems asmenims buvo nustatytas didesnis nei po šio įstatymo įsigaliojimo jiems taikytinas darbo užmokestis ar kitos delegavimo išlaidos, iki jų delegavimo termino pabaigos taikomas jiems iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas darbo užmokestis ar kitos delegavimo išlaidos.“
pranešėjai: Egidijus Vareikis, Audronius Ažubalis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1844(2). Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė