ir uždaviniai Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatinusios priežastys:
1) Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa), 9.6 papunktis, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigojo kurti priemones, kurios padėtų visoms jaunoms (kiekvienas iš sutuoktinių ar motina arba tėvas, vieni auginantys vaiką (įvaikį), iki 35 metų) šeimoms, kad ir kokios būtų jų pajamos, įsigyti būstą ne didmiesčiuose. 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
plano patvirtinimo“, kurio vienas iš I prioriteto – darni, atsakinga ir sveika visuomenė – krypties – šeimai palankios aplinkos kūrimas, bendruomenių stiprinimas ir smurto visose gyvenimo srityse mažinimas – darbų yra paramos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą ne didmiesčiuose, sistemos sukūrimas;
3) 2017 m. spalio 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymas, kurio 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog valstybės ir savivaldybių institucijos šeimas stiprina taip pat ir apsirūpinimo būstu ir palankios šeimai gyvenamosios aplinkos kūrimo srityje – siekdama paskatinti jaunimo apsisprendimą kurti šeimą ir auginti vaikus, šeimoms, turinčioms teisę į paramą būstui, sudaro sąlygas gauti būsto nuomos mokesčio ar kredito dalies kompensaciją, kuria šeimai palankią gyvenamąją aplinką;
4) siekis padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu, prisidedant prie Lietuvos Respublikos regionų atsigavimo, jų stiprinimo, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo, tolygios ir tvarios plėtros visoje valstybės teritorijoje skatinimo;
5) siekis prisidėti prie jaunų šeimų emigracijos mažinimo ir Lietuvos Respublikos demografinės padėties gerinimo, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje kasmet vis mažėja vaikų skaičius ir Lietuvos piliečiai vis dažniau šeimas kuria ir vaikų susilaukia užsienio valstybėse, o viena iš to priežasčių yra nepakankamos finansinės galimybės apsirūpinti nuosavu būstu. Įstatymo projekto tikslas – padėti jaunoms šeimoms, nevertinant jų gaunamų pajamų ir turimo turto, apsirūpinti nuosavu pirmuoju būstu Lietuvos Respublikos regionų teritorijose.
Įstatymo projekto uždavinys – nustatyti finansinės paskatos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionų teritorijose (toliau – finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms), teikimo sąlygas, tvarką, reikalavimus kredito davėjams, įrašytiems į viešąjį kredito davėjų sąrašą (toliau – kredito davėjas), kurie teiks būsto kreditus jaunoms šeimoms pirmajam būstui pirkti ar (ir) statyti, suteikiant subsidiją būsto kredito daliai apmokėti (toliau – būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti). Siekiant teisės aktų nuostatų suderinamumo, kartu teikiamas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuris yra Įstatymo projekto įgyvendinamasis teisės aktas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis, tel. 8 706 64241, el. p. [email protected], ir šio skyriaus vyriausioji specialistė Justina Dzičkancaitė, tel. 8 706 68219, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu paramą būstui įsigyti (taip pat ir jaunoms šeimoms) reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr.
kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarkos aprašo ir Bankų ar kitų kredito įstaigų atrankos valstybės iš dalies kompensuojamiems būsto kreditams teikti tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, parama būstui įsigyti teikiama valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas šio kredito daliai apmokėti. Atsižvelgiant į Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintą vieną iš principų – socialinio teisingumo – parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius. Asmenys ir šeimos, kurių už praeitus kalendorinius metus deklaruotos pajamos ir turtas neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių bei kurie atitinka kitus minėtame įstatyme nustatytus reikalavimus, turi teisę kreiptis dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito, kurį teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 3 metams atrinktos kredito įstaigos.
Paminėtina, kad, pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, jaunoms šeimoms – šeimoms, kuriose kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeimoms, kuriose motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir yra ne vyresni kaip 35 metų, – auginančioms vieną ar daugiau vaikų ir gavusioms valstybės iš dalies kompensuojamą būto kreditą, apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos, kuri, esant prašymui, gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui padengti. Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito suma dviejų ar daugiau asmenų šeimai negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme numatyta, kad jaunos šeimos, pageidaujančios gauti paramą būstui įsigyti, pagal deklaruotą gyvenamąją vietą kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją, kuri įvertina, ar jauna šeima turi teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir /ar subsidiją, ir išduoda pažymą, patvirtinančią teisę į paramą būstui įsigyti, arba raštu pateikia motyvuotą atsisakymą išduoti tokią pažymą. Minėtą pažymą ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo jos išdavimo dienos jauna šeima privalo pateikti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą teikiančiai kredito įstaigai kartu su būsto kredito paraiška gauti šį kreditą.
Priėmusi sprendimą suteikti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, kredito įstaiga, jeigu savivaldybės vykdomoji institucija išduotoje pažymoje patvirtina asmens ar šeimos teisę į subsidiją, apskaičiuoja subsidijos sumą. Paminėtina, kad asmenys ir šeimos, gavę valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, pirkti būstą ar statyti gyvenamąjį namą turi teisę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus teikiančiomis kredito įstaigomis sudaro sutartis dėl valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos, kuriose įtvirtina metinius šių kreditų teikimo limitus – juos nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgdama į valstybės biudžeto asignavimus paramai būstui įsigyti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą teikti, valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito dalies (subsidijos) apmokėjimo tvarką ir reikalavimą įregistruoti už valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą įsigyjamo būsto hipoteką. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai asmenys ir šeimos, taip pat jaunos šeimos, gavę subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, gautą valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą grąžina kredito įstaigai anksčiau kaip per 5 metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius 5 metus nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos perleidžia kito asmens nuosavybėn, iš kredito gavėjo išieškoma valstybės suteikta subsidija ir išieškota subsidijos suma pervedama į valstybės biudžetą.
valstybės iš dalies kompensuojami būsto kreditai buvo suteikti 220 asmenų ir šeimų, o 2016 metais šiuos kreditus gavo 520 asmenų ir šeimų. 2016 metais subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai padengti skirtos 460 asmenų ir šeimų, iš jų 325 skirtos jaunoms šeimoms. Daugiausia asmenų ir šeimų, kuriems 2016 metais buvo suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai padengti, buvo Vilniaus (15,9 proc.), Kauno (12,2 proc.) ir Klaipėdos (11,5 proc.) miestų savivaldybėse. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu:
1) siūloma reglamentuoti finansinės paskatos pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionų teritorijose įsigyjančioms jaunoms šeimoms, nevertinant jų gaunamų pajamų ir turto, teikimą.
Įstatymo projekto tikslinė asmenų grupė – jaunos šeimos – pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje gyvena apie 100
matomas visuomenės senėjimas: Lietuvos statistikos departamento duomenimis,
amžiaus asmenys (2016 m. iš Lietuvos emigravo 8 320 20–24 metų asmenų, 9 312 24–29 metų asmenų, 7 160 30–34 metų asmenų), t. y. kas trečias emigravęs buvo 20–34 metų amžiaus, o vyresnių asmenų emigracija laipsniškai mažėja (2016 m. iš Lietuvos emigravo 4 985 35–39 metų asmenys, 3 537 40–44 metų asmenys). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Statistikos departamento duomenimis, svarbi jaunų šeimų emigracijos priežastis yra šeimyninės priežastys, dėl kurių išvyksta 16 procentų (15 647) jaunų šeimų, o iš jų 9 procentai (1 410) išvyksta užsidirbti nuosavam būstui įsigyti. Šį faktą patvirtina ir viešosios įstaigos
„Pilietinės visuomenės institutas“, viešosios įstaigos Viešosios politikos ir
vadybos instituto ir Mykolo Romerio universiteto tyrėjų 2005–2014 metais atliktų tyrimų duomenys, pagal kuriuos asmenis ir šeimas emigruoti, be kita ko, skatina ir finansiniai sunkumai įsigyjant būstą bei kuriant materialinius šeimos gyvenimo pagrindus. Atsižvelgiant į tai, finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms padėtų praktiškai prisidėti prie jaunų šeimų emigracijos srautų mažinimo ir emigracijos silpninimo.
Be to, paminėtina, kad Lietuvos Respublikos gyventojų skaičius kasmet mažėja (2012 metais buvo 3 mln. gyventojų, 2016 metais – 2,89 mln., o 2017 metais – 2,85 mln.), o jaunos šeimos pirmiausia nori susikurti materialinę gerovę ir apsirūpinti būstu, tik po to pradeda galvoti apie šeimos pagausėjimą, todėl Įstatymo projektu taip pat siekiama prisidėti prie demografinės Lietuvos Respublikos padėties gerinimo. Įvertinus Statistikos departamento pateiktus duomenis, pagal kuriuos Lietuvoje vidutinis gimdančiųjų amžius yra 29 metai, Įstatymo projekte nustatytą finansinę paskatą siūloma teikti jaunoms šeimoms, kurios, tikėtina, labiau prisidės prie demografinės Lietuvos Respubikos padėties gerinimo. Įstatymo projektas atitiktų Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
įgyvendinimo plano patvirtinimo“ numatytą prioritetą kurti šeimai palankią aplinką;
2) siūloma nustatyti, kad finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama toms jaunoms šeimoms, kurios kiekvienas iš šeimos narių yra deklaravęs gyvenamąją vietą arba įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka: Lietuvos Respublikos piliečiams ir jų šeimos nariams, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje;
3) siekiant, kad finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms atitiktų Vyriausybės regioninę politiką ir prisidėtų prie Lietuvos Respublikos regionų plėtros, vidinės migracijos srautų subalansavimo, siūloma nustatyti, kad finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama, jeigu pirmasis būstas įsigyjamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 60 procentų mažesnė nei didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose 1 kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose.
įgyvendinimo plano patvirtinimo“ numatytą prioritetą kurti šeimai palankią aplinką;
2) siūloma nustatyti, kad finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama toms jaunoms šeimoms, kurios kiekvienas iš šeimos narių yra deklaravęs gyvenamąją vietą arba įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka: Lietuvos Respublikos piliečiams ir jų šeimos nariams, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje;
3) siekiant, kad finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms atitiktų Vyriausybės regioninę politiką ir prisidėtų prie Lietuvos Respublikos regionų plėtros, vidinės migracijos srautų subalansavimo, siūloma nustatyti, kad finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama, jeigu pirmasis būstas įsigyjamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 60 procentų mažesnė nei didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose 1 kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose. Šis siūlymas būtų viena iš priemonių, skatinančių jaunas šeimas kurtis ne didmiesčiuose, o šalies regionuose, įsilieti į vietinę darbo rinką, prisidėti prie vietos ekonomikos plėtros.
Didėjant gyventojų skaičiui regionuose, būtų prisidedama prie Lietuvos Respublikos regionų išlaikymo, tolygaus vystymo ir stiprinimo, atskirties tarp atskirų Lietuvos regionų mažinimo. Įvertinus tai, kad, Įstatymo projekte nustačius 55 ar 50 procentų ribą, dalis Kauno ar Šiaulių miestų dar patektų į Įstatymo projekto reguliavimo apimtį, pasirinktas 60 procentų dydis, kuris sudarys sąlygas įgyvendinti Įstatymo projekto tikslą – padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti pirmuoju būstu, prisidedant prie regionų plėtros, t. y. skatinti jaunas šeimas gyvenimui rinktis Lietuvos Respublikos regionus, o ne didžiuosius Lietuvos miestus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms siūloma teikti jaunoms šeimoms, nevertinant jų gaunamų pajamų ir turimo turto, šiuo siūlymu būtų išvengta atvejų, kai įsigyjami didelės vertės būstai tankiai apgyvendintose teritorijose;
4) siūloma nustatyti, kad jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) suteikiama subsidija, kurios dydis – 15 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos, jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vaiką , kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis – 20 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos, jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ir (ar) vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis – 25 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos, o jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis – 30 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.
Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Atsakingojo skolinimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 ,,Dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų“ (toliau – Atsakingojo skolinimo nuostatai), būsto kredito suma negali sudaryti daugiau kaip 85 procentų įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės, t. y. 15 procentų įsigijamo būsto vertės būsto kredito gavėjas turi sumokėti nuosavomis lėšomis, tačiau dauguma jaunų šeimų neturi santaupų savo lėšomis padengti šią dalį, siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų sąlygas būstu apsirūpinti toms jaunoms šeimoms, kurios neturi piniginių lėšų pradiniam įnašui
Siekiant prisidėti prie finansinių paskatų ir paslaugų vaikus auginančioms šeimoms plėtros bei demografinės Lietuvos Respublikos padėties gerinimo, siūloma nustatyti, kad jaunoms šeimoms, auginančioms vaiką (vaikus) ir (ar) vaiką (vaikus)us, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama proporcingai didesnė subsidija;
5) atsižvelgiant į tai, kad butai naujos statybos namuose kaimo vietovėse 2017 metais kainavo vidutiniškai 726 Eur /kv. m., o naujos statybos namai mažesniuose miestuose ir miesteliuose vidutiniškai siekė
nustatytas maksimalus būsto kredito dydis yra 87 tūkstančiai eurų, siūloma nustatyti, jog būsto kredito suma, nuo kurios jaunoms šeimoms suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta;
6) atsižvelgiant į tai, kad asmenys ir šeimos, kuriems suteikiamas valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą būstui statyti, šio kredito dalies negali panaudoti žemės sklypui įsigyti, o neturėdami nuosavų lėšų, yra priversti kreiptis dėl vartojimo paskolos, siūloma nustatyti, kad iki
gali panaudoti žemės sklypui, kuriame yra būstas arba planuojama jį statyti (toliau – žemės sklypas), įsigyti.
Siekiant prisidėti prie finansinių paskatų ir paslaugų vaikus auginančioms šeimoms plėtros bei demografinės Lietuvos Respublikos padėties gerinimo, siūloma nustatyti, kad jaunoms šeimoms, auginančioms vaiką (vaikus) ir (ar) vaiką (vaikus)us, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama proporcingai didesnė subsidija;
5) atsižvelgiant į tai, kad butai naujos statybos namuose kaimo vietovėse 2017 metais kainavo vidutiniškai 726 Eur /kv. m., o naujos statybos namai mažesniuose miestuose ir miesteliuose vidutiniškai siekė
nustatytas maksimalus būsto kredito dydis yra 87 tūkstančiai eurų, siūloma nustatyti, jog būsto kredito suma, nuo kurios jaunoms šeimoms suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta;
6) atsižvelgiant į tai, kad asmenys ir šeimos, kuriems suteikiamas valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą būstui statyti, šio kredito dalies negali panaudoti žemės sklypui įsigyti, o neturėdami nuosavų lėšų, yra priversti kreiptis dėl vartojimo paskolos, siūloma nustatyti, kad iki
gali panaudoti žemės sklypui, kuriame yra būstas arba planuojama jį statyti (toliau – žemės sklypas), įsigyti. Įvertinus tai, kad Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas jaunas šeimas įpareigos būstus įsigyti ne didmiesčiuose, manytina, kad jaunos šeimos bus linkusios įsigyti ne butus, o gyvenamuosius namus, kurie yra neatsiejamai susiję su žemės sklypu, todėl siūlomas teisinis reguliavimas jaunoms šeimoms padės išvengti būtinybės įsigyjant žemės sklypą kreiptis dėl vartojimo paskolos, kurios skolinimosi kaina, atsižvelgiant į jos esmę ir sąlygas, dažnai yra didesnė nei būsto kredito;
7) siūloma nustatyti, kad jaunos šeimos, pageidaujančios gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti būstą, administraciją (toliau – savivaldybės administracija), pateikdamos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytoje tvarkoje nurodytus dokumentus ir (ar) duomenis, kurių reikia nustatant jaunų šeimų teisę į į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – papildomi dokumentai).
Įvertinus tai, kad Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas jaunas šeimas įpareigos būstus įsigyti ne didmiesčiuose, manytina, kad jaunos šeimos bus linkusios įsigyti ne butus, o gyvenamuosius namus, kurie yra neatsiejamai susiję su žemės sklypu, todėl siūlomas teisinis reguliavimas jaunoms šeimoms padės išvengti būtinybės įsigyjant žemės sklypą kreiptis dėl vartojimo paskolos, kurios skolinimosi kaina, atsižvelgiant į jos esmę ir sąlygas, dažnai yra didesnė nei būsto kredito;
7) siūloma nustatyti, kad jaunos šeimos, pageidaujančios gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti būstą, administraciją (toliau – savivaldybės administracija), pateikdamos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytoje tvarkoje nurodytus dokumentus ir (ar) duomenis, kurių reikia nustatant jaunų šeimų teisę į į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – papildomi dokumentai). Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo minėto prašymo kartu su papildomais dokumentais arba papildomų dokumentų iš valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių bei organizacijų gavimo savivaldybės administracijoje dienos jaunai šeimai išduoda pažymą, patvirtinančią jos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, arba, jeigu jauna šeima neatitinka nustatytų reikalavimų arba jeigu panaudoti visi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai atitinkamiems metams finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti, raštu pateikia motyvuotą atsisakymą ją išduoti.
Įvertinus tai, kad finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus atitinkamiems metams finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti, siūloma nustatyti, kad minėta pažyma galioja 15 kalendorinių dienų nuo jos išdavimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų gruodžio 31 dienos. Jauna šeima, pageidaujanti gauti būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti, savivaldybės administracijos išduotą pažymą jos galiojimo laikotarpiu pateikia būsto kreditus pirmajam būstui įsigyti teikiančiam kredito davėjui;
8) siūloma nustatyti, jog finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus atitinkamiems metams finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti.
Todėl, siekiant apsaugoti jaunų šeimų teisėtus lūkesčius gauti subsidiją būsto kredito pirmajam būstui įsigyti daliai apmokėti tais atvejais, kai jauna šeima gavo pažymą, patvirtinančią jos teisę į subsidiją, tačiau kreipiantis į kredito davėją paaiškėja, kad finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo finansavimas baigėsi, Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (toliau
darbuotojams išduoti tik tiek pažymų, kiek leidžia nustatytas finansavimas. Atsižvelgiant į tai, SPIS siūloma nustatyti konkretų pinigų limitą, kuris, išdavus pažymą, sumažės, priklausomai nuo prašyme nurodytos subsidijos sumos, skaičiuojant ją nuo maksimalaus būsto kredito dydžio – 87 tūkstančiai eurų.
Įvertinus tai, kad gali pasitaikyti atvejų, kai jauna šeima išduotos pažymos nepanaudos, t. y. nepateiks kredito davėjui, arba kredito davėjas netenkins jaunos šeimos prašymo išduoti būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti, nes jauna šeima neatitinka Atsakingojo skolinimo nuostatuose nustatytų reikalavimų, Įstatymo projekte siūloma kredito davėjams nustatyti pareigą informuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ar jos įgaliotą instituciją apie pažymos gavimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoti apie sprendimą dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suteikimo ar atsisakymo jį suteikti;
ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija sudaro sutartis dėl tokių kreditų teikimo ir subsidijų finansavimo tvarkos, kuriose nustatoma subsidijos finansavimo tvarka, kredito davėjų įsipareigojimai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos įsipareigojimai kredito davėjams;
10) siūloma nustatyti, kad būsto kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija būsto kredito pirmajam būstui įsigyti daliai apmokėti, už būsto kreditą įsigytą būstą per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos perleidęs kito asmens nuosavybėn, privalo grąžinti subsidiją kredito davėjui, kuris ją perveda į valstybės biudžetą..
Įvertinus tai, kad gali pasitaikyti atvejų, kai jauna šeima išduotos pažymos nepanaudos, t. y. nepateiks kredito davėjui, arba kredito davėjas netenkins jaunos šeimos prašymo išduoti būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti, nes jauna šeima neatitinka Atsakingojo skolinimo nuostatuose nustatytų reikalavimų, Įstatymo projekte siūloma kredito davėjams nustatyti pareigą informuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ar jos įgaliotą instituciją apie pažymos gavimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoti apie sprendimą dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suteikimo ar atsisakymo jį suteikti;
ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija sudaro sutartis dėl tokių kreditų teikimo ir subsidijų finansavimo tvarkos, kuriose nustatoma subsidijos finansavimo tvarka, kredito davėjų įsipareigojimai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos įsipareigojimai kredito davėjams;
10) siūloma nustatyti, kad būsto kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija būsto kredito pirmajam būstui įsigyti daliai apmokėti, už būsto kreditą įsigytą būstą per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos perleidęs kito asmens nuosavybėn, privalo grąžinti subsidiją kredito davėjui, kuris ją perveda į valstybės biudžetą.. Įstatymo projekto tikslas yra padėti jaunoms šeimoms, nevertinant jų gaunamų pajamų, įsigyti pirmąjį būstą ne didmiesčiuose, tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar nekontroliuojant tokių šeimų, gavusių būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti, bus pasiekti ir kiti Įstatymo projekto tikslai – prisidėti prie Lietuvos regionų stiprinimo, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo ir plėtros;
11) atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai kredito gavėjas būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti kredito davėjui grąžins anksčiau kaip per 10 metų, sutartiniai santykiai tarp kredito gavėjo ir kredito davėjo išnyksta, išnyksta ir kredito davėjo pareiga kontroliuoti, ar kredito gavėjas per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos neperleidžia būsto kito asmens nuosavybėn, tad jaunos šeimos, grąžinusios būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti anksčiau kaip per 10 metų nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos, turėtų netrukdomą galimybę įsigytą būstą perleisti kitų asmenų nuosavybėn ir taip pasipelnyti, gaudamos subsidiją, Įstatymo projekte siūloma kredito davėjui nustatyti pareigą kreditavimo sutartyje nustatyti, jog už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyjamo būsto pirkimo–pardavimo sutartyje kredito gavėjui numatoma pareiga registruojant nuosavybės teisę į įsigytą būstą Nekilnojamojo turto registre įrašyti žymą, apribojančią nuosavybės teisės perleidimą.
Įstatymo projekto tikslas yra padėti jaunoms šeimoms, nevertinant jų gaunamų pajamų, įsigyti pirmąjį būstą ne didmiesčiuose, tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar nekontroliuojant tokių šeimų, gavusių būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti, bus pasiekti ir kiti Įstatymo projekto tikslai – prisidėti prie Lietuvos regionų stiprinimo, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo ir plėtros;
11) atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai kredito gavėjas būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti kredito davėjui grąžins anksčiau kaip per 10 metų, sutartiniai santykiai tarp kredito gavėjo ir kredito davėjo išnyksta, išnyksta ir kredito davėjo pareiga kontroliuoti, ar kredito gavėjas per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos neperleidžia būsto kito asmens nuosavybėn, tad jaunos šeimos, grąžinusios būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti anksčiau kaip per 10 metų nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos, turėtų netrukdomą galimybę įsigytą būstą perleisti kitų asmenų nuosavybėn ir taip pasipelnyti, gaudamos subsidiją, Įstatymo projekte siūloma kredito davėjui nustatyti pareigą kreditavimo sutartyje nustatyti, jog už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyjamo būsto pirkimo–pardavimo sutartyje kredito gavėjui numatoma pareiga registruojant nuosavybės teisę į įsigytą būstą Nekilnojamojo turto registre įrašyti žymą, apribojančią nuosavybės teisės perleidimą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad jauna šeima, grąžinusi subsidiją, raštu kreipiasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ar jos įgaliotą instituciją dėl subsidijos grąžinimo patvirtinimo ir dėl žymos, apribojančios nuosavybės teisės į įsigytą būstą ir žemės sklypą perleidimą, panaikinimo;
12) jaunos šeimos, imdamos būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti, bet kuriuo atveju sudaro sutartį su kredito davėju, t. y. tarp šių subjektų atsiranda sutartiniai santykiai.
Atsižvelgiant į tai, kad visose su kredito davėju sudaromose sutartyse dėl būsto kredito teikimo numatytas kredito davėjų įsipareigojimas prieš perleidžiant už būsto kreditą įsigytą būstą kitų asmenų nuosavybėn gauti kredito davėjo sutikimą, Įstatymo projektu pareiga išieškoti subsidiją, jeigu jauna šeima per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos nori perleisti už būsto kreditą įsigytą būstą kito asmens nuosavybėn ir dar nėra nutraukusi kreditavimo sutarties su kredito davėju, numatoma kredito davėjui;
13) atsižvelgiant į tai, kad sutartyje dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos kredito davėjui bus nustatyta pareiga iš jaunos šeimos išieškoti subsidiją, jeigu jauna šeima per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos nori perleisti už būsto kreditą įsigytą būstą kito asmens nuosavybėn, siūloma nustatyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija kredito davėjui 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki kreditavimo sutarties įvykdymo arba jos pasibaigimo kitu būdu dienos kredito davėjui moka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą užmokestį už sutartyje nustatytų įsipareigojimų vykdymą.
Atsižvelgiant į tai, kad visose su kredito davėju sudaromose sutartyse dėl būsto kredito teikimo numatytas kredito davėjų įsipareigojimas prieš perleidžiant už būsto kreditą įsigytą būstą kitų asmenų nuosavybėn gauti kredito davėjo sutikimą, Įstatymo projektu pareiga išieškoti subsidiją, jeigu jauna šeima per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos nori perleisti už būsto kreditą įsigytą būstą kito asmens nuosavybėn ir dar nėra nutraukusi kreditavimo sutarties su kredito davėju, numatoma kredito davėjui;
13) atsižvelgiant į tai, kad sutartyje dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos kredito davėjui bus nustatyta pareiga iš jaunos šeimos išieškoti subsidiją, jeigu jauna šeima per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos nori perleisti už būsto kreditą įsigytą būstą kito asmens nuosavybėn, siūloma nustatyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija kredito davėjui 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki kreditavimo sutarties įvykdymo arba jos pasibaigimo kitu būdu dienos kredito davėjui moka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą užmokestį už sutartyje nustatytų įsipareigojimų vykdymą. Šio užmokesčio dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reglamentuodama valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo tvarką, yra nustačiusi Bankų ar kitų kredito įstaigų atrankos valstybės iš dalies kompensuojamiems būsto kreditams teikti tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės
kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarkos aprašo ir Bankų ar kitų kredito įstaigų atrankos valstybės iš dalies kompensuojamiems būsto kreditams teikti tvarkos aprašo patvirtinimo“, 11 punkte – 30 eurų.
Įvertinus tai, kad siekiant nustatyti, ar jauna šeima neturi būsto užsienio valstybėje, Įstatymo projekte jaunoms šeimoms, pageidaujančios gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, numatoma pareiga Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą, kartu siūloma tikslinti Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą, nustatant turto deklaravimo įgyvendinimo tvarką. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas nustatomas atskirame įstatyme, įvertinus tai, kad Įstatymo projekto tikslas yra reglamentuoti finansinę paskatą pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionų teritorijose įsigyjančioms jaunoms šeimoms, nevertinant jų gaunamų pajamų ir turimo turto, taip siekiant prisidėti prie suderintos regionų plėtros.
Atsižvelgiant į tai bei įvertinus tai, kad Vyriausybės programoje įtvirtintas Vyriausybės siekis kurti gyvenimui šeimoje palankią aplinką, padedant visoms jaunoms šeimoms, nepaisant jų pajamų, įsigyti būstą ne didmiesčiuose, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gali kreiptis visos jaunos šeimos, neatsižvelgiant į jų gaunamas pajamas ir turimą turtą, kurios įsigyja pirmąjį būstą toje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 60 procentų mažesnė nei didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose 1 kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams nustato galimybę būstą įsigyti bet kurioje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatyta, kad parama būstui įsigyti ar išsinuomoti yra teikiama įvertinus asmenų ir šeimų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius, todėl vienas iš esminių reikalavimų asmenims ir šeimoms, norintiems gauti paramą būstui įsigyti vadovaujantis minėtu įstatymu, yra jų už praeitus kalendorinius metus deklaruoto turto ir pajamų dydžiai, kurie turi neviršyti minėtame įstatyme nustatytų dydžių.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme taip pat nustatyta, kad dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gali kreiptis visi asmenys ar šeimos, kurie atitinka minėtame įstatyme nustatytus reikalavimus, neišskiriant tikslinės asmenų ar šeimų grupės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projekto nuostatomis papildžius Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, būtų iškreiptas Įstatymo projekto tikslas, o siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatų, kuriomis vadovaujantis nustatoma asmenų ir šeimų teisė į paramą būstui įsigyti. Kitų šalių patirtis, sprendžiant jaunų šeimų apsirūpinimo būstu problemas:
1) Airija. Asmenys ir šeimos, įsigyjančios pirmąjį būstą, turi teisę reikalauti grąžinti pajamų mokestį, sumokėtą per praėjusius 4 metus. Paminėtina, kad įsigyjamas būstas turi būti naujos statybos, o šeimose nė vienas šeimos narys iki kreipimosi dėl būsto paskolos negali būti turėjęs būsto nuosavybės teise. Būsto paskola turi būti ne mažesnė kaip 70 procentų būsto kainos. Taip pat asmenims ir šeimoms, įsigyjantiems pirmąjį būstą ir atitinkantiems atsakingo skolinimo taisykles, yra teikiami būsto kreditai, taikant sumažintas palūkanų normas. 2) Jungtinė Karalystė.
2) Jungtinė Karalystė. Taikoma Help to buy: ISA programa – pirmąjį būstą planuojantiems įsigyti asmenims ar šeimoms, atsidariusiems specialiąją banko sąskaitą ir kaupiantiems pinigus pirmajam būstui įsigyti, Vyriausybė teikia finansinę pagalbą – kas mėnesį sukaupus ne mažiau kaip 200 svarų, papildomai pridedama 50 svarų. Maksimali suma, kurią Vyriausybė išmoka, yra 3000 svarų. Taip pat taikoma Help to Buy: Equity Loan programa – Vyriausybė asmenims ir šeimoms, įsigyjantiems pirmąjį būstą, skolina iki 20 proc. būsto kainos, todėl kitą dalį – 5 proc. būsto kainos – asmenys ir šeimos privalo sumokėti patys, o likusią dalį padengti padedant kredito įstaigoms. Per pirmuosius penkerius metus nuo Vyriausybės paskolintos 20 proc. sumos nėra mokamas paskolos mokestis. 3) Naujoji Zelandija. Vyriausybė subsidijuoja mažas pajamas gaunančius asmenis, atleisdama juos nuo mokesčių. Individualūs dydžiai skiriasi, priklausomai nuo gaunamų pajamų. Pagal šią programą įsigyjamas būstas negali būti didesnis nei 175 kvadratinių metrų. Atsižvelgiant į tai, kad kredito davėjams Įstatymo projektu yra nustatomi informaciniai įpareigojimai, buvo įvertinta Įstatymo projektu jiems sukuriama administracinė našta ir parengta administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaita (pridedama). Siūloma Įstatymo projekto įsigaliojimo data – 2018 m. liepos 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimas paskatins jaunų šeimų kūrimąsi regionuose, o atsižvelgiant į tai, kad žemas gimstamumo lygis ir vidinė migracija lemia bendrai mažėjantį regionų investicinį patrauklumą, galimybę kurti naujas darbo vietas, teritorijos gyventojų „mokumą“ per surenkamus mokesčius ir besikeičiančias paslaugų gavėjų tikslines grupes, manytina, kad jaunų šeimų kūrimasis regionuose ir įsiliejimas į regiono darbo rinką skatins verslininkus didinti investicijas juose. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įgyvendinant Įstatymo projektu siūlomas nuostatas, kartu teikiamas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte pateikiama nauja sąvoka „pradinis būsto kredito įnašas“ suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11.
11Jeigu įstatymų projektams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
Priėmus Įstatymo projektą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 325 „Dėl Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarkos aprašo ir Bankų ar kitų kredito įstaigų atrankos valstybės iš dalies kompensuojamiems būsto kreditams teikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtinti prašymo suteikti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms ir pažymos, patvirtinančios jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, formas bei nustatyti minėto prašymo nagrinėjimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo nuostatoms įgyvendinti 2018 metams iš valstybės biudžeto planuojama skirti 2 mln. eurų, iš kurių 1,996 mln. eurų bus panaudota subsidijoms mokėti, todėl finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms 2018 m. bus galima suteikti apie 115 jaunų šeimų, 2019 metams planuojama skirti 10,1 mln. eurų, iš kurių 8,735 mln. eurų – subsidijoms mokėti 590 jaunų šeimų, o 2020 metams – 9,4 mln. eurų, iš kurių 8,107 mln. eurų – subsidijoms mokėti 548 jaunoms šeimoms. Likusi lėšų dalis bus naudojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsipareigojimui – mokėti kredito davėjui Bankų ar kitų kredito įstaigų atrankos valstybės iš dalies kompensuojamiems būsto kreditams teikti tvarkos apraše, patvirtintame 2015 m. balandžio 1 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 325 „Dėl Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarkos aprašo ir Bankų ar kitų kredito įstaigų atrankos valstybės iš dalies kompensuojamiems būsto kreditams teikti tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytą užmokestį už sutartyje nustatytų įsipareigojimų vykdymą. Savivaldybių biudžetų lėšų įstatymo nuostatoms įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „jauna šeima“, „finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
2018-03-27
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektu siekiama nustatyti teisinį reguliavimą dėl finansinės paskatos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionų teritorijose. Įstatymo nuostatos nebūtų taikomos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Įsigaliojus projektu siūlomoms nuostatoms, galimai susiklostytų situacijos, kai asmenys, kurių šeiminė ar turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, negalėtų pretenduoti į valstybės finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti tik dėl to, jog jie siekia įsigyti būstą skirtingose gyvenamosiose vietovėse. Be to, įstatymo projekte numatyta, kad finansinė paskata jaunoms šeimoms būtų skiriama nevertinant jų turto ir pajamų. Šią paramą galėtų gauti net ir tos jaunos šeimos, kurios yra finansiškai apsirūpinusios ir joms ta finansinė paskata nėra būtina. Atsižvelgiant į tai, gali susidaryti situacijos, kuomet jaunos šeimos, kurioms finansinė paskata būtų reikalinga, negalėtų pasinaudoti galimybe ją gauti, nes einamųjų metų lėšos būtų išnaudotos skiriant lėšas jaunoms šeimoms, kurios būtų geriau finansiškai apsirūpinusios. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto nuostatos yra socialiai teisingos, taip pat svarstytina, ar esant tokiam teisiniam reguliavimui būtų užtikrintas efektyvus valstybės biudžeto lėšų naudojimas. Šiame kontekste svarstytina ir tai, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų diskriminuojamos šeimos, sudarytos ne santuokos pagrindu.
Atkreiptinas dėmesys, kad konstitucinėje doktrinoje yra įtvirtinta valstybės pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters ir kt.). 2. Svarstytina, ar siekiant užtikrinti jaunų šeimų teisėtus lūkesčius įstatyme neturėtų būti numatytos tam tikros garantijos jaunoms šeimoms, kurioms nebus išduodama pažyma dėl to, kad tais metais bus išnaudotas valstybės biudžeto lėšų limitas, arba nespėja kreiptis į kredito davėją dėl labai trumpo pažymos galiojimo laiko, pvz., pirmumo teisė gauti pažymą kreipiantis kitais metais ar pan. 3. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, kad subsidija išmokama tik užbaigus statybas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant teisinio apibrėžtumo, siūlytina nustatyti terminą, per kurį ši subsidija turėtų būti išmokama. 4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte numatoma nauja (valstybės perduota) funkcija savivaldybių administracijoms, svarstytina, ar įstatymo projekte neturėtų būti numatytos lėšos šios funkcijos administravimui. 5. Svarstytinas įstatymo projekte siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo santykis su Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Svarstytina, ar nesusidarys situacija, kuomet jaunos šeimos galės kreiptis tiek dėl finansinės paskatos, tiek dėl paramos būstui įsigyti, taigi neaišku, ar nebus sudarytos sąlygos piktnaudžiavimo atvejams ir ar bus užtikrintas efektyvus valstybės biudžeto lėšų naudojimas. 6. Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „šiame straipsnyje“ reikėtų įrašyti žodžius „šioje dalyje“, nes reikalavimai nurodyti ne visame straipsnyje, o tik 5 straipsnio 1 dalyje.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
DĖL
2018-06-07
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
departamentas laikosi nuomonės, išdėstytos 2018 m. kovo 27 d. išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1833, kad siūlomos įstatymo projekto nuostatos galimai diskriminuoja šeimas, sudarytas ne santuokos pagrindu. 2. Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalimi siūloma įtvirtinti, kad jauna šeima neturi teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, jeigu būstas įsigyjamas iš jaunos šeimos tėvų ar senelių. Šia nuostata siekiama apriboti galimus piktnaudžiavimo atvejus, tačiau nevisiškai aišku, kodėl yra išskirtos tik dvi grupės asmenų (tėvai ir seneliai), iš kurių nebūtų galima įsigyti būsto. Svarstytina, ar šiuo atveju siekiant nurodyto tikslo asmenų ratas neturėtų būti apibrėžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y., ar nereikėtų įtvirtinti, kad jauna šeima neturi teisės į finansinę paskatą, jei būstas įsigyjamas iš jaunos šeimos narių artimųjų giminaičių. 3. Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „tais atvejais, kai savivaldybės administracija atsisako išduoti pažymą jaunai šeimai, nes yra panaudoti visi tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti, jauna šeima pagal prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką įrašoma į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą. Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis eiliškumo“. Siūloma nuostata diskutuotina.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka ir kokiomis sąlygomis būtų teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įrašytoms į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą, t. y. ar atsiradus papildomiems valstybės biudžeto asignavimams būtų išduodamos pažymos laikantis eiliškumo, pakartotinai nebevertinant jaunų šeimų atitikimo šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, ar jaunos šeimos pakartotinai turėtų kreiptis į savivaldybes ir pateikti pakartotinius prašymus bei dokumentus, patvirtinančius atitikimą šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, aiškiai nurodant kokia tvarka ir kokiomis sąlygomis būtų pakartotinai svarstomi klausimai dėl pažymos išdavimo jaunoms šeimoms, įrašytoms į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu projekto nuostatomis siekiama nustatyti, jog tokiu atveju jaunos šeimos neprivalo kreiptis pakartotinai dėl pažymos išdavimo ir nebūtų pakartotinai vertinamas jų atitikimas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, o pažymos būtų išduodamos atsižvelgiant tik į esantį eiliškumą, gali susidaryti situacijos, kuomet finansinė paskata būtų skiriama šeimoms, neatitinkančioms jaunos šeimos apibrėžimo ir (ar) įsigyjančioms nebe pirmąjį būstą. Tokiu atveju būtų pažeista šio įstatymo paskirtis. 4. Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos dėl gautos subsidijos grąžinimo netaikomos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis (karas, stichinės nelaimės, mirtis). Ši nuostata svarstytina. Pirma, prievolių pabaigą ir atleidimą nuo atsakomybės nenugalimos jėgos atvejais nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
Civilinio kodekso 6.127 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Šio kodekso
aplinkybės, kurių šalis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Tačiau pastebėtina, kad šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui. Tai reiškia, kad tokiais atvejais (pvz., dėl stichinių nelaimių) prievolių įvykdymas tiesiog turėtų būti atidėtas vėlesniam laikui ir pasibaigus laikinam aplinkybių poveikiui prievolė turėtų būti įvykdyta bendrąja tvarka. Antra, mirtis nėra laikoma nenugalima aplinkybe. Prievolės pabaigą mirus fiziniam asmeniui reguliuoja Civilinio kodekso 6.128 straipsnio normos. Pastebėtina, kad mirties atveju prievolė pereina skolininko įpėdiniams, todėl ją gali įvykdyti skolininko įpėdiniai, pvz., mirus vienam jaunos šeimos nariui šią prievolę gali įvykdyti kitas jaunos šeimos narys. Mirties atveju įsipareigojimų įvykdymų reikėtų taikyti Civilinio kodekso 6.204 straipsnio nuostatas, reguliuojančias sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šiame kontekste pažymėtina, kad siūlomas pakeitimas nėra visiškai aiškus – kieno mirtis turima omeny (vieno iš jaunos šeimos narių, jaunos šeimos nario artimojo giminaičio ir pan.).
Trečia, pastebėtina, kad Civiliniame kodekse nėra įtvirtintas baigtinis nenugalimos jėgos aplinkybių (force majeure) sąrašas, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės gali būti labai įvairios. Praktikoje kaip nenugalimos jėgos aplinkybės, be siūlomų įtvirtinti įstatymo projekte, įvardijamos tokios aplinkybės kaip, pvz., sukilimai, riaušės, valstybės veiksmai. Ketvirta, neatsižvelgiant į aukščiau nurodytas pastabas, įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos susijusios su suteiktos subsidijos grąžinimu tais atvejais, kuomet finansinę paskatą gavusios jaunos šeimos per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos perleidžia nuosavybę kito asmens nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar jos būtų taikomos tais atvejais, kuomet būstas būti privalomai parduodamas dėl atsiradusių nenugalimos jėgos aplinkybių, ar tais atvejais, kuomet pardavus būstą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių jauną šeima negalėtų grąžinti suteiktos subsidijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir esant apsisprendimui numatyti konkrečius atvejus, kada nuostatos dėl gautos subsidijos grąžinimo netaikomos, siūlytina formuluoti konkrečią taisyklę, kokiais atvejais minėtos nuostatos netaikomos, neįvardijant jų nenugalimos jėgos aplinkybėmis, arba įtvirtinti bendro pobūdžio nuostatą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, neįtvirtinant konkretaus šių aplinkybių sąrašo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
2018 m. gegužės 9 d. Nr. 103-P-19
Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: A. Brukštutė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja, R. Laiconienė - Vyriausybės kanceliarijos patarėja, V. Augienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, A. Stapulionis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas, J. Dzičkancaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vyr. specialistė, S. Krėpšta – Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius, R. Krūminas – Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyr. ekonomistas, A. Vareikytė - Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2018-03-27) Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
nustatyti teisinį reguliavimą dėl finansinės paskatos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionų teritorijose. Įstatymo nuostatos nebūtų taikomos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Įsigaliojus projektu siūlomoms nuostatoms, galimai susiklostytų situacijos, kai asmenys, kurių šeiminė ar turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, negalėtų pretenduoti į valstybės finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti tik dėl to, jog jie siekia įsigyti būstą skirtingose gyvenamosiose vietovėse. Be to, įstatymo projekte numatyta, kad finansinė paskata jaunoms šeimoms būtų skiriama nevertinant jų turto ir pajamų. Šią paramą galėtų gauti net ir tos jaunos šeimos, kurios yra finansiškai apsirūpinusios ir joms ta finansinė paskata nėra būtina. Atsižvelgiant į tai, gali susidaryti situacijos, kuomet jaunos šeimos, kurioms finansinė paskata būtų reikalinga, negalėtų pasinaudoti galimybe ją gauti, nes einamųjų metų lėšos būtų išnaudotos skiriant lėšas jaunoms šeimoms, kurios būtų geriau finansiškai apsirūpinusios. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto nuostatos yra socialiai teisingos, taip pat svarstytina, ar esant tokiam teisiniam reguliavimui būtų užtikrintas efektyvus valstybės biudžeto lėšų naudojimas. Šiame kontekste svarstytina ir tai, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų diskriminuojamos šeimos, sudarytos ne santuokos pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad konstitucinėje doktrinoje yra įtvirtinta valstybės pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters ir kt.). Įvertinta
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2018-03-27) 2.
Svarstytina, ar siekiant užtikrinti jaunų šeimų teisėtus lūkesčius įstatyme neturėtų būti numatytos tam tikros garantijos jaunoms šeimoms, kurioms nebus išduodama pažyma dėl to, kad tais metais bus išnaudotas valstybės biudžeto lėšų limitas, arba nespėja kreiptis į kredito davėją dėl labai trumpo pažymos galiojimo laiko, pvz., pirmumo teisė gauti pažymą kreipiantis kitais metais ar pan. Atsižvelgti Įstatymo projekto 6 str. 3 d. siūloma nustatyti, kad jei jaunos šeimos kreipėsi dėl finansinės paskatos, tačiau einamaisiais metais finansinės paskatos negavo, nes išnaudotas valstybės biudžeto lėšų limitas, tokios šeimos neprivalo kreiptis pakartotinai, o yra įrašomos į atitinkamą sąrašą (žr. komiteto pasiūlymą). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2018-03-27)52
įtvirtinama, kad subsidija išmokama tik užbaigus statybas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant teisinio apibrėžtumo, siūlytina nustatyti terminą, per kurį ši subsidija turėtų būti išmokama. Atsižvelgti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2018-03-27)
numatoma nauja (valstybės perduota) funkcija savivaldybių administracijoms, svarstytina, ar įstatymo projekte neturėtų būti numatytos lėšos šios funkcijos administravimui. Įvertinta Atsižvelgiant į tai, kad šiais metais nėra numatomas didelis gavėjų skaičius, skirti lėšų šios funkcijos administravimui nėra būtina. Svarstytina galimybė tokių lėšų skirti kitų metų biudžete tik apibendrinus rajoninių savivaldybių duomenis bei įstatymo taikymo praktiką einamųjų metų pabaigoje. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2018-03-27)
įtvirtinti teisinio reguliavimo santykis su Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu.
Svarstytina, ar nesusidarys situacija, kuomet jaunos šeimos galės kreiptis tiek dėl finansinės paskatos, tiek dėl paramos būstui įsigyti, taigi neaišku, ar nebus sudarytos sąlygos piktnaudžiavimo atvejams ir ar bus užtikrintas efektyvus valstybės biudžeto lėšų naudojimas. Įvertinta Svarstomo įstatymo projekto 5 straipsnyje nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti jaunos šeimos, ketinančios pasinaudoti finansine paskata pirmajam būstui įsigyti. Vienas iš tokių reikalavimų – iki kreipimosi dėl finansinės paskatos ir kreipimosi bei pažymos išdavimo metu nė vienas jaunos šeimos narys negali turėti Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje nuosavybės teise registruoto būsto, todėl jeigu jauna šeima jau buvo pasinaudojusi parama būstui įsigyti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ji jau bus turėjusi būstą ir finansine paskata negalės naudotis. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2018-03-27)51
straipsnyje“ reikėtų įrašyti žodžius „šioje dalyje“, nes reikalavimai nurodyti ne visame straipsnyje, o tik 5 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgti
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Viktoras Andrejevas (2018-01-30) Norime atkreipti dėmesį į projekte numatytus apribojimą, kuris mažina galimybes pasiekti įstatyminiu reguliavimu keliamą tikslą - pritraukti jaunus, aktyvius ir iniciatyvius piliečius persikelti ir vykdyti veiklą kaime. Mūsų situacija (kaip pavyzdys): Mūsų šeima šiuo metu turi butą mieste, už kurį moka ir dar 24 metus mokės paskolą.
Šį turimą butą, kai išsikelsime gyventi į kaimą, planuojame nuomoti ir gautas lėšas panaudoti paskolos įmokoms padengti. Pastatyti namus kaime ar juos įsigyti mums taip pat reikės paskolos. Naujos paskolos, kurios bankai gali ir nesuteikti dėl jau turimų įsipareigojimų, todėl valstybės parama ir pasitikėjimas kaime gyventi norinčiais piliečiais būtų itin vertinga. Apribojimo įtaka Taigi, norime atkreipti jūsų dėmesį, kad pirmo būsto reikalavimas projekte yra suprantamas (dėl finansinių valstybės galimybių), tačiau jis neprisideda prie paties įstatymo tikslo - t.y. 1. užkerta kelią parama pasinaudoti į kaimą persikelti norintiems piliečiams, kurie jau turi būstą, bet už jį moka (ir dar eilę metų mokės) paskolą. Taip pat
parama pasinaudoti į kaimą persikelti norintiems piliečiams, kurie jau turi būstą, tačiau jis yra kitame kaime ir kurio vertė gali būti itin maža (pvz.: namo Akmenės rajone vertė gali nesiekti 6000 eurų) Pasiūlymai projektui: siūlome įvertinti galimybes atsisakyti apribojimo dėl pirmo būsto ir suteikti galimybes pasinaudoti parama ir tiems, kurie jau moka paskolą už kitą šeimos būstą ar turi mažavertį būstą kitoje kaimiškoje vietovėje. Nepritarti Komitete pritarta projekto iniciatorių pasiūlytam teisiniam reguliavimui. 2. Birutė Pečiūraitė-Baltuškienė (2018-03-26) Remiantis Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, visos jaunos šeimos (kaip apibrėžta šiame įstatyme: jauna šeima - šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų), vadovaujantis trečio straipsnio pirmos dalies lygiateisiškumo principu, ir atitinkančios nurodytus reikalavimus, turi teisę į paramą būstui įsigyti.
Tačiau, nuo 2018-01-01, kol yra ruošiamas Lietuvos Respublikos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektas, visos jaunos šeimos negali pasinaudoti savo teise teikti prašymus pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą nustatyta tvarka į savivaldybės vykdomąją instituciją. Tarp jų yra šeimos, kurių vienam iš sutuoktinių sukanka 36 metai ir taip jos praranda teisę ir galimybę įgyvendinti savo teisėtus lūkesčius dėl paramos būstui įsigyti. Prašome skubos tvarka išaiškinti, ar visoms jaunoms šeimoms, kurios turėjo įstatyminę teisę pasinaudoti parama būstui įsigyti ar išsinuomoti, tačiau ne dėl savo kaltės negali ja pasinaudoti, įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymui ar patvirtinus naują programą pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, bus atstatyta ši teisė. Todėl siūlome visoms šeimoms, kurių vienam ar kiekvienam nariui nuo 2018 sausio 1 dienos iki įsigalios naujas įstatymas, sukaks 36 metai, turėtų galimybę teikti prašymus pirmam būstui įsigyti visus 2018 metus imtinai.
Taip pat, remdamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekiu, kurti šeimai palankios aplinkos sąlygas ir skatinti šeimas turėti daugiau vaikų, siūlome Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme ar naujame Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme, visoms šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, netaikyti jaunos šeimos amžiaus limito (iki sukaks 35 metai) ir sudaryti vienodas sąlygas kartu su jaunomis šeimomis teisei į finansinę paskatą - 30 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos subsidiją. Nepritarti Komitete pritarta projekto iniciatorių pasiūlytam teisiniam reguliavimui. 3. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (2018-04-20, Nr. g. 2018-4301) Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos (LR) paramos jaunoms šeimoms pirmam būstui įsigyti įstatymo projektą Nr. XIIIP-1833 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Projektu reglamentuojama paskata jaunoms šeimoms (šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35 metų) pirmam būstui įsigyti regionuose (toliau – Kompensacija). Projekto tikslas paskatinti jaunas šeimas kurtis regionuose ir taip mažinti emigraciją. Siūloma kompensuoti:
Kitos Kompensacijos sąlygos:
1) būsto kredito suma negali būti didesnė nei 87 tūkst. eurų;
2) nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 60 procentų mažesnė nei didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose 1 kvadratinio metro normatyvinė vertė. Kompensacija šeimoms būtų skiriama nevertinant jų turimo turto ir gaunamų pajamų. Siūlome nepritarti Projektui dėl šių priežasčių:
principą Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio
m. liepos 5 d. nutarimai). Vis dėlto, Projektu siūloma Kompensacija nepagrįstai nukreipta į selektyvią asmenų grupę. Kompensacija negalės pasinaudoti jaunos šeimos, kurios norėtų įsikurti didmiesčiuose, vieniši ar ne santuokoje gyvenantys asmenys, vyresni nei 35 m. amžiaus asmenys, kurie iki šiol dar nėra įsigiję pirmo būsto.
Todėl Projektas vertintinas kaip diskriminacinis šių asmenų atžvilgiu ir pažeidžiantis lygiateisiškumo principą. Atkreipiame dėmesį, kad 2017 m. 20-34 metų amžiaus asmenys sudarė 69 proc. miestų gyventojų (Statistikos departamento duomenys). Ši gyventojų dalis siūloma būsto Kompensacija pasinaudoti negalės, jei ir toliau planuos gyvenimą miestuose. Tokiu būdu būtent gyvenamoji vieta tampa diskriminaciniu kriterijumi siūlomai paramai gauti. Kaip nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, jaunų šeimų tikslinė grupė pasirinkta todėl, kad jai priklauso didžiausia dalis gyventojų emigruojančių iš Lietuvos. Tačiau, diskriminacija geografiniu požiūriu nesudaro prielaidų Kompensacijai prisidėti prie tarptautinės emigracijos mažinimo iš didžiųjų miestų, kur ir gyvena didžioji dalis emigruojančių gyventojų. Pavyzdžiui, iš Klaipėdos m. 2001-2016 m. laikotarpiu į užsienį emigravo 18,4 proc. gyventojų, iš Šiaulių m. - 19 proc., o tuo tarpu iš regionų, tokių kaip Plungės r. sav. - 15,4 proc., Kupiškio r. sav. - 10,3 proc., Šakių r. sav. - 9,9 proc. (Statistikos departamento duomenys). Taip pat, Projekto formuluotės sudaro prielaidas asmenims piktnaudžiauti Kompensacija. Šeima galėtų gauti dvi Kompensacijas, jei įtvirtintų fiktyvias skyrybas ir kiekvienas iš tėvų augintų bent po vieną vaiką. Be to, šeima, gavusi Kompensaciją, galėtų įsigyti ne gyvenimui, o tik poilsiui skirtą būstą ir gyventi nuomojame būste kitame regione ar viename iš didžiųjų miestų. 2. Projektu siūlomų pakeitimų pobūdis neatitinka paramos (finansinės pagalbos to stokojantiems) sąvokos Projekte numatyta, kad Kompensacija šeimoms būtų skiriama nevertinant jų turto ir pajamų. Ją galėtų gauti net ir tos jaunos šeimos, kurios yra finansiškai apsirūpinusios ir joms ta parama nėra būtina.
Tokiu būdu valstybės biudžeto pinigai būtų leidžiami neefektyviai. Atkreipiame dėmesį, kad 2018 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 469 mln. eurų deficitas, o viešojo sektoriaus skola viršija 17 milijardų eurų, taigi reikėtų vengti papildomų išlaidų ir siekti subalansuoto biudžeto. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kuris suteikia galimybę gauti paramą įsigyti pirmąjį būstą jaunoms šeimoms, atsižvelgiant į šeimos pajamas. Paramos būstui įsigyti įstatymo vykdymui ir taip ženkliai trūksta lėšų, nes 2017 m. kovo 31 d. buvo 12,5 tūkst. asmenų ir šeimų (26,4 tūkst. šeimos narių) turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, bet vis dar laukiančių šios paramos (2016-2017 Socialinio pranešimo duomenimis). Kvestionuotina, ar verta įvesti dar vieną papildomą, kai kuriais atvejais ir perteklinį, socialinės paramos mechanizmą. 3. Projektas galimai sukuria prielaidas korupcijai arba užprogramuoja dar didesnį biudžeto lėšų poreikį Projekte numatyta, kad turimomis lėšomis Kompensaciją 2018 m. galima bus suteikti 115 jaunų šeimų. Tačiau projekto rengėjai nenumato, kaip bus atrenkamos šios šeimos, jei norinčių gauti Kompensaciją bus daugiau. Nenumačius aiškaus ir skaidraus šeimų atrinkimo mechanizmo susidaro korupcijos rizika. Be to, jei šiuo tikslu nebus skirta papildomai lėšų, ir Kompensacijos bus suteikiamos pirmumo tvarka (pirmiesiems 115 besikreipusių asmenų, kurie atitinka Kompensacijos gavimo sąlygas), gali susidaryti situacija, kad Kompensaciją gaus turtingesnės šeimos, o šeimos, kurios be paramos neišgali nusipirkti būsto, Kompensacijos negaus. Tuo atveju, jei paramos kreiptųsi daugiau šeimų nei planuojama (115) ir būtų nuspręstą patenkinti visus prašymus, nėra aišku, kaip būtų patenkinamas papildomas lėšų poreikis.
Atsižvelgiant į tai, kad iš viso Lietuvoje gyvena virš 550 tūkstančių 20-34 metų asmenų, tikėtina, kad parama norės pasinaudoti daugiau kaip 115 šeimų (2018 m. Statistikos departamento duomenys). Tikėtina, kad lėšų poreikis, gerokai išaugs. 4. Projektas leistų iš dalies apeiti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatus, o tai gali turėti neigiamų pasekmių Galimybę įsigyti būstą apriboja Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatai, pagal kuriuos asmenys siekiantys gauti paskolą, turi sukaupti 15 proc. būsto vertės pradinį įnašą, o paskolos grąžinimui negali skirti daugiau kaip 40 proc. šeimos mėnesio pajamų. Šeimoms, gavusioms paramą įsigyti pirmąjį būstą regionuose, nereikėtų savarankiškai sukaupti 15 proc. vertės pradinio įnašo. Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų nesilaikymas gali turėti neigiamų finansinių pasekmių šeimoms, gavusioms Kompensaciją. Pagal Projektą, šeima privalo grąžinti Kompensaciją, jei per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos, įsigytą būstą nori perleisti kito asmens nuosavybėn. Taigi, kompensuotas pradinis įnašas nesuteikia finansinės apsaugos šeimai. Jei šeima, pasikeitus finansinėms aplinkybėms, nebegalėtų mokėti paskolos ir nuspręstų būstą parduoti, o būsto kainos būtų nukritusios, yra galimybė, kad šeima net pardavusi būstą, negalėtų grąžinti visos banko paskolos ir Kompensacijos sumos. Tuo tarpu, šeimos, kurios negavo Kompensacijos ir savarankiškai sukaupė pradinį įnašą, turėtų papildomą 15 proc. apsaugą nuo būsto kainų kritimo. Žvelgiant iš kredito davėjų pusės, Projekte nėra numatyta, kas, būsto pardavimo anksčiau nei per 10 metų atveju, turėtų pirmumo teisę atgauti pinigus: ar komercinis bankas suteikęs paskolą, ar valstybės biudžetas už suteiktą Kompensaciją.
Ši pirmumo teisė yra svarbi skaičiuojant komercinių bankų paskolos palūkanas. Jei valstybės biudžetas turėtų pirmumo teisę, tuomet tikėtina, kad komercinis bankas įskaičiuotų padidėjusią riziką į palūkanų kainą. Tokiu atveju, Kompensacijos gavėjai mokėtų didesnes palūkanas nei gyventojai patys sukaupę pradinį įnašą. Tokiu būdu, būtų sumažintas paskatos efektyvumas. Vis dėlto, jei bankas turėtų pirmumo teisę ir valstybė prisiimtų riziką dėl būsto kainų kritimo iki Kompensacijos sumos, tuomet bankai neturėtų įskaičiuoti šios valstybės biudžeto rizikos į palūkanas. Todėl bankai galėtų išduoti žemesnės kokybės paskolas, kurių riziką prisiimtų valstybės biudžetas. Tokiu atveju, suteiktos palūkanos neatitiktų tikrosios rizikos ir iškreiptų būsto paskolų rinką. 5. Valstybės parama būstui įsigyti nepagrįstai išskiria įsigijimą iš kitų apsirūpinimo būstu būdų Eurostato duomenimis, 2016 m. daugiau nei 90 proc. lietuvių gyvena nuosavame būste. Tai – vienas didžiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje (ES). Vidutiniškai ES nuosavame būste gyvenančiųjų dalis nesiekia 70 proc. Tačiau priėmus Projektą, būtų diskriminuojami gyventojai, kurie nusprendė būstą nuomotis, o ne jį įsigyti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlome nepritarti Projektui. Nepritarti Komitete pritarta įstatymo projektui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
(Nr. g-2018-4250, 2018-04-19) Lietuvos bankas gavo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto prašymą pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo projektu Nr. XIIIP-1833 (toliau – Įstatymo projektas) siūlomo teisinio reglamentavimo ir dėl Įstatymo projekto pateikto Seimo narių pasiūlymo[1], kad finansinė paskata būtų taikoma ir jaunoms šeimoms, pirmąjį būstą įsigyjančioms didžiuosiuose Lietuvos miestuose (toliau – Pasiūlymas). Norime pabrėžti, kad bet koks finansinės paskatos teikimo modelis neturėtų sudaryti sąlygų pažeisti Atsakingojo skolinimo nuostatus[2] ir kelti rizikų Lietuvos Respublikos finansiniam stabilumui. Teigiamai vertintina tai, kad siūlomas Įstatymo projektas atsakingojo skolinimo principų nepaveikia, nes, prieš suteikdamos paskolas paramos gavėjams, kredito įstaigos ir toliau bus įpareigotos įvertinti jų kreditingumą. Svarbu ir tai, kad Įstatymo projekte numatytas saugiklis, ribojantis spekuliacinius sandorius (žr. 7 str. 1 dalies
paskatos mastai ateityje gali daryti įtaką būsto rinkai šalyje. Apytiksliais skaičiavimais, 2018, 2019 ir 2020 m. su finansine paskata galėtų būti suteikta paskolų, kurių vertė, atitinkamai 10,0, 51,3 ir 47,7 mln. Eur[3], o tai naujų paskolų srautą atitinkamais metais galėtų padidinti apie 0,9, 4,5 ir 4,3 proc.[4] Įvertinant faktą, kad būsto paskolų portfelis Lietuvoje pastaruoju metu auga pakankamai sparčiai – apie 8 proc. per metus, o būsto kainos per 2017 m. paaugo 6,9 proc. (Lietuvos teritorijoje, išskyrus Vilniaus miestą, – 11,3 proc.)[5], svarbu atsargiai įvertinti visus papildomą paklausą skatinančius veiksnius, nes tai galėtų sudaryti spaudimą dar spartesniam būsto kainų augimui, ypač jei numatyta paramos suma ateityje būtų didinama.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad svarstant tokias būsto paklausą skatinančias priemones, kaip pasiūlyta Įstatymo projekte, vertėtų apgalvoti ir pasiūlą skatinančias priemones, kurios leistų užtikrinti paklausos ir pasiūlos būsto rinkoje balansą. Padidėjus paklausai, o pasiūlai nesant pakankamai lanksčiai, gali susidaryti situacija, kad būsto kainos išaugs, sumažės būsto įperkamumas ir padidės namų ūkių įsiskolinimas, todėl paskata nebus efektyvi. Į būsto pasiūlą orientuotos politikos priemonės, pvz., statybų planavimo, leidimų išdavimo procedūrų, urbanistinės plėtros reikalavimų paprastinimas, prisidėtų prie teigiamų ilgalaikių struktūrinių pokyčių būsto rinkoje. Be to, siūlomas paskatos teikimo modelis išimtinai skatina nuosavą būstą įsigyti imant paskolą. Svarstytina, ar neturėtų būti sudaryta galimybė pasinaudoti finansine paskata būstą nuomojantis arba įsigyjant būstą be paskolos (pagal Įstatymo projekte pasiūlytą modelį, būsto įsigijimo finansavimas nuosavomis lėšomis iš esmės būtų įgyvendinamas imant labai trumpos trukmės paskolą arba grąžinant ją pirma laiko). Taip būtų geriau išlaikomas būsto pirkimo ir nuomos rinkų balansas, modelis atitiktų skirtingus jaunų šeimų poreikius ir galimai leistų sumažinti kredito įstaigų tarpininkavimui skiriamas lėšas.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad Įstatymo projekto tikslas yra padėti jaunoms šeimoms, nevertinant jų gaunamų pajamų ir turimo turto, įsigyti nuosavą pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionų teritorijose, tačiau abejonių kelia galimybės įgyvendinti iškeltą siekį sumažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir pristabdyti emigraciją. Šiems tikslams įgyvendinti visų pirma būtinos esminių valstybės veiklos sričių (pvz., mokesčių sistemos, švietimo, sveikatos apsaugos) reformos, taip pat būtina mažinti šešėlinę ekonomiką. Svarstytina, ar Įstatymo projekto nuostatos, numatančios finansinės paskatos skyrimą nevertinant jaunų šeimų turto ir pajamų, yra socialiai teisingos, o tai ypač aktualu šalyje vyraujant didelei pajamų nelygybei. Remiantis dabartine Įstatymo projekto redakcija, parama gali pasinaudoti ir dideles pajamas gaunančios jaunos šeimos, kurios neturėtų sunkumų įsigyti būstą ir be valstybės paramos, taip galimai sumažinant mažesnes pajamas gaunančių jaunų šeimų galimybes pasinaudoti finansine paskata. Be to, Įstatymo projekte nenumatyta priemonių, kurios užkirstų kelią sandoriams tarp artimų giminaičių arba ekonomiškai artimai susijusių asmenų, siekiant pasipelnyti. Todėl galimas atvejis, kai finansine paskata pasinaudoja jauna šeima, neturinti poreikio pirkti nuosavą būstą, bet perkanti jį iš artimų giminaičių, taip „išsigrynindama“ finansinės paskatos sumą. Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo Įstatymo projekte turėtų būti detalizuojama, kam atitektų nuosavybės teisė į būstą ir finansinė paskata, panaudota tą būstą įsigyjant, jei namų ūkis taptų nemokus arba pasikeistų šeiminė padėtis.
Kadangi Įstatymo projektas nenumato kitaip, pagal dabartinę tvarką finansinę paskatą gavęs ir vėliau nemokiu tapęs namų ūkis viso būsto nuosavybę turėtų perleisti kredito įstaigai, o tai neužtikrintų efektyvaus valstybės biudžeto lėšų panaudojimo. Apskritai, svarstant galimybes praplėsti finansinės paskatos taikymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, reikėtų atsižvelgti į šalies mastu palyginti dideles ir aktyvias Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų būsto rinkas. Pavyzdžiui, butų šiuose miestuose pirkimo sandorių dalis svyruoja apie 35 proc., palyginti su visoje Lietuvoje sudaromais atitinkamais sandoriais, o naujos paskolos būstui Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose įsigyti sudaro apie pusę visų kredito įstaigų suteikiamų naujų būsto paskolų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad, praplėtus finansinės paskatos taikymą, didelė jos dalis būtų panaudojama būstams didmiesčiuose įsigyti, taip susilpninant šios priemonės regioninį aspektą. Be to, papildomas paklausos būstams ir kreditavimo būstui įsigyti skatinimas galėtų neigiamai paveikti būsto rinkos balansą Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose, sudarydamas spaudimą būsto kainoms kilti sparčiau. Laikantis atsargios pozicijos dėl finansinės paskatos taikymo praplėtimo visoje Lietuvos Respublikoje, atkreipiame dėmesį į tai, kad iš Seimo narių Pasiūlymo detalių nėra aišku, kaip Pasiūlymas prisidėtų prie jame iškelto tikslo nustatyti tokį modelį, kuris leistų nediskriminuoti šeimų, įsigyjančių pirmąjį būstą didžiuosiuose Lietuvos miestuose.[6] Įvertinta Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Lietuvos banko nuomonę. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai G. Burokienė, V. Ačienė,
2 Jauna šeima – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 40 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 18 metų. Nepritarti Komitete pritarta projekto iniciatorių pasiūlytam teisiniam reguliavimui. 2. Seimo nariai A. Palionis, V. Bukauskas,
31 Argumentai: Įstatymo nuostatos nebūtų taikomos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Įsigaliojus tokioms nuostatoms, galimai susiklostytų situacijos, kai asmenys, kurių šeiminė ar turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, negalėtų pretenduoti į valstybės finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti tik dėl to, jog jie siekia įsigyti būstą skirtingose gyvenamosiose vietovėse. Atsižvelgiant į tai, įstatyme siūloma nustatyti tokį modelį, kuris leistų nediskriminuoti šeimų, įsigyjančių pirmąjį būstą didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pasiūlymas:
1Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama jaunoms šeimoms, atitinkančioms šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gavusioms socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos pažymą, patvirtinančią jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – pažyma), ir imančioms būsto kreditą pirmajam būstui pirkti ar (ir) statyti, suteikiant subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba, esant jaunos šeimos prašymui, pradiniam įnašui padengti (toliau – subsidija) (toliau – būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti):
globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis: rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra iki 50 000 gyventojų –
būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – 12 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra virš 100 000 gyventojų – 7 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis: rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra iki 50 000 gyventojų – 22 20 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – 13 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra virš 100 000 gyventojų – 8 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis: rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra iki 50 000 gyventojų – 24 25 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – 14 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra virš 100 000 gyventojų – 9 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis: rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra iki 50 000 gyventojų – 26 30 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – 15 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra virš 100 000 gyventojų – 10 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.“ Nepritarti Komitete pritarta projekto iniciatorių pasiūlytam teisiniam reguliavimui.
Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama jaunoms šeimoms, atitinkančioms šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gavusioms socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos pažymą, patvirtinančią jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – pažyma), ir imančioms būsto kreditą pirmajam būstui pirkti ar (ir) statyti, suteikiant subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba, esant jaunos šeimos prašymui, pradiniam įnašui padengti (toliau – subsidija) (toliau – būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti):
globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis: rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra iki 50 000 gyventojų –
būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – 12 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra virš 100 000 gyventojų – 7 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis: rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra iki 50 000 gyventojų – 22 20 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – 13 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra virš 100 000 gyventojų – 8 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis: rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra iki 50 000 gyventojų – 24 25 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – 14 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra virš 100 000 gyventojų – 9 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis: rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra iki 50 000 gyventojų – 26 30 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – 15 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra virš 100 000 gyventojų – 10 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.“ Nepritarti Komitete pritarta projekto iniciatorių pasiūlytam teisiniam reguliavimui. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui tobulinti jį atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
Argumentai: siekiant įgyvendinti įstatymo projekto tikslą, kad jaunos šeimos kurtųsi teritorijose, kurios labiau nutolę nuo didmiesčių ar kitų nekilnojamu turtu paklausių teritorijų, siūloma patikslinti reikalavimus finansinei paskaitai gauti. Pasiūlymas: įstatymo projekto 5 str. 1 dalies 2 punktą siūloma išdėstyti taip: ,,2) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionų teritorijoje, kurioje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 60 65 procentųais mažesnė nei didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose 1 kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose;”
reikalų ir darbo komitetas
3 Argumentai: atsižvelgiant į komiteto pasiūlymą dėl 5 str. 1 dalies 2 punkto pakeitimo, atitinkamai tikslintina 8 straipsnio 3 dalis. Pasiūlymas: įstatymo projekto 8 str. 3 dalį siūloma išdėstyti taip: ,,3.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje kasmet, ne vėliau kaip nuo einamųjų metų vasario 1 d., skelbiama informacija apie Lietuvos Respublikos regionų teritorijas, kuriose nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 60
daugiabučiuose pastatuose 1 kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose.”
reikalų ir darbo komitetas
6 N Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabą, siūloma papildyti įstatymo projekto 3 str. nauja 6 dalimi. Pasiūlymas: įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti nauja 6 dalimi ir išdėstyti taip: ,,6. Subsidija jaunai šeimai išmokama ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suteikimo dienos, papildoma subsidija – ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo kreipimosi į kredito davėją su prašymu pakeisti kreditavimo sutartį dienos. Jei būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti suteikiamas būsto statybai, subsidija išmokama ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių būsto statybos užbaigimą, pateikimo dienos kredito davėjui.”
reikalų ir darbo komitetas
3 N Argumentai: Siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai vaikai ar anūkai fiktyviai perka būstus iš savo tėvų, ar senelių, siūloma nustatyti apribojimą. Pasiūlymas:
dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Jei būstas įsigyjamas iš jaunos šeimos nario tėvų ar senelių, jauna šeima neturi teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.” Pritarti 5.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
3 Argumentai: Įvertinus tai, kad finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms bus teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus atitinkamiems metams finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti, todėl, tikėtina, bus atvejų, kai jaunos šeimos, nors ir kreipėsi, tačiau einamaisiais metais atitinkamos finansinės paskatos negaus, todėl įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tokios jaunos šeimos neprivalo kreiptis pakartotinai, o yra įrašomos į atitinkamą sąrašą. Pasiūlymas:
ir ją išdėstyti taip: „3. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Prašymo kartu su papildomais dokumentais arba papildomų dokumentų iš valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių bei organizacijų gavimo savivaldybės administracijoje dienos jaunai šeimai išduoda pažymą, galiojančią 15 kalendorinių dienų nuo jos išdavimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų gruodžio 31 dienos, arba raštu pateikia motyvuotą atsisakymą išduoti pažymą, jeigu jauna šeima neatitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų arba jeigu panaudoti visi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai atitinkamiems metams finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti. Tais atvejais, kai savivaldybės administracija atsisako išduoti pažymą jaunai šeimai, nes panaudoti visi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai atitinkamiems metams finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti, jauna šeima pagal prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką įrašoma į Jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą.” Pritarti 7.
Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1; susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantė Šalaševičiūtė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Biuro vedėja E. Bulotaitė [1] 2018-03-30 Pasiūlymas dėl Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projekto. [2] Atsakingojo skolinimo nuostatai patvirtinti Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 (aktuali redakcija – Lietuvos banko valdybos 2017 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 03-22). Atsakingasis skolinimas grindžiamas kredito dydžio ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykio, skolos įmokos ir pajamų santykio, kredito trukmės ribojimu ir kitais atsakingojo skolinimo principais. [3] Remtasi prielaida, kad planuotos paramos sumos visiškai panaudojamos, o būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma lygi 87 tūkst. Eur. Tokia kredito suma pasirinkta todėl, kad pagal Įstatymo projektą tai yra maksimali suma, nuo kurios jaunoms šeimoms apskaičiuojama ir suteikiama finansinė paskata. [4] Lyginant su naujų kredito įstaigų suteiktų paskolų srautu per 2017 m. [5] Remiantis Lietuvos statistikos departamento 2017 m. ketvirtojo ketvirčio duomenimis. [6] Pirmiausia, Pasiūlyme nesiūloma keisti Įstatymo projekto 5 str. 1 dalies 2 punkto, kuriame apibrėžiama teritorija, kurioje būtų teikiama finansinė paskata, taip iš esmės paliekant Įstatymo projekte numatytą regioninį finansinės paskatos taikymą. Antra, suformuluotame Įstatymo projekto 3 str.
1 dalies pakeitime minimas finansinės paskatos taikymas tik rajoninėse savivaldybėse, neįtraukiant miestų savivaldybių. Todėl diskriminacija jaunų šeimų, siekiančių pasinaudoti finansine paskata būstui didžiuosiuose Lietuvos miestuose, atžvilgiu išliktų. Trečia, net jeigu Pasiūlymas apimtų ir miestų savivaldybes, vis tiek būtų išlaikytas panašus į Įstatymo projektą modelis, nes Pasiūlyme nurodyti finansinės paskatos dydžiai skiriasi atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių. Todėl susiklostytų situacija, kai asmenys, kurių šeiminė ar turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, gali pretenduoti į skirtingų dydžių finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti tik dėl to, kad jie siekia įsigyti būstą skirtingose vietovėse.
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-05-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius
Palionis, Rasa Budbergytė, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Valius Ąžuolas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-27 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
finansinės paskatos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionų teritorijose. Įstatymo nuostatos nebūtų taikomos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Įsigaliojus projektu siūlomoms nuostatoms, galimai susiklostytų situacijos, kai asmenys, kurių šeiminė ar turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, negalėtų pretenduoti į valstybės finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti tik dėl to, jog jie siekia įsigyti būstą skirtingose gyvenamosiose vietovėse. Be to, įstatymo projekte numatyta, kad finansinė paskata jaunoms šeimoms būtų skiriama nevertinant jų turto ir pajamų. Šią paramą galėtų gauti net ir tos jaunos šeimos, kurios yra finansiškai apsirūpinusios ir joms ta finansinė paskata nėra būtina.
Atsižvelgiant į tai, gali susidaryti situacijos, kuomet jaunos šeimos, kurioms finansinė paskata būtų reikalinga, negalėtų pasinaudoti galimybe ją gauti, nes einamųjų metų lėšos būtų išnaudotos skiriant lėšas jaunoms šeimoms, kurios būtų geriau finansiškai apsirūpinusios. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto nuostatos yra socialiai teisingos, taip pat svarstytina, ar esant tokiam teisiniam reguliavimui būtų užtikrintas efektyvus valstybės biudžeto lėšų naudojimas. Šiame kontekste svarstytina ir tai, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų diskriminuojamos šeimos, sudarytos ne santuokos pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad konstitucinėje doktrinoje yra įtvirtinta valstybės pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters ir kt.). Iš dalies pritarti. Įstatymo projektu siekiama padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu pirmuoju būstu Lietuvos Respublikos regionų teritorijose, siekiant, kad finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms atitiktų Vyriausybės regioninę politiką ir prisidėtų prie Lietuvos Respublikos regionų plėtros. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė rengia ir planuoja teikti Seimui svarstyti Paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo bus siūloma papildyti šeimos sąvoką, įrašant ir asmenis, kurie yra sudarę registruotos partnerystės sutartį. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-27 2.
Svarstytina, ar siekiant užtikrinti jaunų šeimų teisėtus lūkesčius įstatyme neturėtų būti numatytos tam tikros garantijos jaunoms šeimoms, kurioms nebus išduodama pažyma dėl to, kad tais metais bus išnaudotas valstybės biudžeto lėšų limitas, arba nespėja kreiptis į kredito davėją dėl labai trumpo pažymos galiojimo laiko, pvz., pirmumo teisė gauti pažymą kreipiantis kitais metais ar pan. Pritarti. Žr. Komiteto išvadą dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymo papildyti projekto
punktu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įtvirtinama, kad subsidija išmokama tik užbaigus statybas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant teisinio apibrėžtumo, siūlytina nustatyti terminą, per kurį ši subsidija turėtų būti išmokama. Pritarti. Žr. Komiteto išvadas dėl
reikalų ir darbo komiteto pasiūlymo papildyti projekto 3 straipsnį 6 dalimi
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekte numatoma nauja (valstybės perduota) funkcija savivaldybių administracijoms, svarstytina, ar įstatymo projekte neturėtų būti numatytos lėšos šios funkcijos administravimui. Atsižvelgti. Atkreiptinas dėmesys, kad dabartiniu metu savivaldybės administruoja pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą teikiamą paramą, kurios administravimui skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Be to, savivaldybės pačios turėtų būti suinteresuotos, kad kuo daugiau jaunų šeimų įsikurtų regionuose ir prisidėtų prie vietos ekonomikos plėtros. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įtvirtinti teisinio reguliavimo santykis su Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu.
Svarstytina, ar nesusidarys situacija, kuomet jaunos šeimos galės kreiptis tiek dėl finansinės paskatos, tiek dėl paramos būstui įsigyti, taigi neaišku, ar nebus sudarytos sąlygos piktnaudžiavimo atvejams ir ar bus užtikrintas efektyvus valstybės biudžeto lėšų naudojimas. Atsižvelgti. Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad jauna šeima iki kreipimosi dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms neturėjo ir kreipimosi metu neturi nuosavybės teise registruoto būsto, todėl jei jauna šeima yra pasinaudojusi parama pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ji jau bus turėjusi būstą ir finansine paskata pasinaudoti negalės. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
vietoj žodžių „šiame straipsnyje“ reikėtų įrašyti žodžius „šioje dalyje“, nes reikalavimai nurodyti ne visame straipsnyje, o tik 5 straipsnio 1 dalyje. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Viktoras Andrejevas, 2018-01-30 Pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos paramos jaunoms šeimoms pirmam būstui įsigyti įstatymo esame jauna šeima, kuri planuojame keltis gyventi į kaimą. Džiaugėmės, kad Lietuvos valstybei rūpi kaimo ateitis. Tačiau įvertinę įstatymo projektą pamatėme, kad negalėsime pretenduoti į paramą, nes neatitinkame įstatyme numatytų reikalavimo dėl pirmo būsto. Norime atkreipti dėmesį į projekte numatytus apribojimą, kuris mažina galimybes pasiekti įstatyminiu reguliavimu keliamą tikslą - pritraukti jaunus, aktyvius ir iniciatyvius piliečius persikelti ir vykdyti veiklą kaime.
Mūsų situacija (kaip pavyzdys): Mūsų šeima šiuo metu turi butą mieste, už kurį moka ir dar 24 metus mokės paskolą. Šį turimą butą, kai išsikelsime gyventi į kaimą, planuojame nuomoti ir gautas lėšas panaudoti paskolos įmokoms padengti. Pastatyti namus kaime ar juos įsigyti mums taip pat reikės paskolos. Naujos paskolos, kurios bankai gali ir nesuteikti dėl jau turimų įsipareigojimų, todėl valstybės parama ir pasitikėjimas kaime gyventi norinčiais piliečiais būtų itin vertinga. Apribojimo įtaka Taigi, norime atkreipti jūsų dėmesį, kad pirmo būsto reikalavimas projekte yra suprantamas (dėl finansinių valstybės galimybių), tačiau jis neprisideda prie paties įstatymo tikslo - t.y. 1. užkerta kelią parama pasinaudoti į kaimą persikelti norintiems piliečiams, kurie jau turi būstą, bet už jį moka (ir dar eilę metų mokės) paskolą. Taip pat
pasinaudoti į kaimą persikelti norintiems piliečiams, kurie jau turi būstą, tačiau jis yra kitame kaime ir kurio vertė gali būti itin maža (pvz.: namo Akmenės rajone vertė gali nesiekti 6000 eurų) Pasiūlymai projektui: Siūlome įvertinti galimybes atsisakyti apribojimo dėl pirmo būsto ir suteikti galimybes pasinaudoti parama ir tiems, kurie jau moka paskolą už kitą šeimos būstą ar turi mažavertį būstą kitoje kaimiškoje vietovėje. Nepritarti. Įstatymo projektu siūloma finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti teikti toms jaunoms šeimoms, kurios iki kreipimosi dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms dienos neturėjo ir kreipimosi bei pažymos išdavimo metu nė vienas jaunos šeimos narys neturi Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje nuosavybės teise registruoto būsto. 2.
Molėtų miesto Jaunų Šeimų vardu
Dėl amžiaus cenzo Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatų papildymo Remiantis Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, visos jaunos šeimos (kaip apibrėžta šiame įstatyme: jauna šeima - šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų), vadovaujantis trečio straipsnio pirmos dalies lygiateisiškumo principu, ir atitinkančios nurodytus reikalavimus, turi teisę į paramą būstui įsigyti. Tačiau, nuo 2018-01-01, kol yra ruošiamas Lietuvos Respublikos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektas, visos jaunos šeimos negali pasinaudoti savo teise teikti prašymus pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą nustatyta tvarka į savivaldybės vykdomąją instituciją. Tarp jų yra šeimos, kurių vienam iš sutuoktinių sukanka 36 metai ir taip jos praranda teisę ir galimybę įgyvendinti savo teisėtus lūkesčius dėl paramos būstui įsigyti. Prašome skubos tvarka išaiškinti, ar visoms jaunoms šeimoms, kurios turėjo įstatyminę teisę pasinaudoti parama būstui įsigyti ar išsinuomoti, tačiau ne dėl savo kaltės negali ja pasinaudoti, įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymui ar patvirtinus naują programą pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, bus atstatyta ši teisė. Todėl siūlome visoms šeimoms, kurių vienam ar kiekvienam nariui nuo 2018 sausio 1 dienos iki įsigalios naujas įstatymas, sukaks 36 metai, turėtų galimybę teikti prašymus pirmam būstui įsigyti visus 2018 metus imtinai.
Taip pat, remdamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekiu, kurti šeimai palankios aplinkos sąlygas ir skatinti šeimas turėti daugiau vaikų, siūlome Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme ar naujame Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme, visoms šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, netaikyti jaunos šeimos amžiaus limito (iki sukaks 35 metai) ir sudaryti vienodas sąlygas kartu su jaunomis šeimomis teisei į finansinę paskatą - 30 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos subsidiją. Nepritarti. Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, kreipiantis paramos amžiaus cenzas nėra vertinamas. Pritarti įstatymo projekto iniciatorių pasiūlytam teisiniam reguliavimui. 3. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2018-04-20 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos (LR) paramos jaunoms šeimoms pirmam būstui įsigyti įstatymo projektą Nr. XIIIP-1833 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Projektu reglamentuojama paskata jaunoms šeimoms (šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35 metų) pirmam būstui įsigyti regionuose (toliau – Kompensacija). Projekto tikslas paskatinti jaunas šeimas kurtis regionuose ir taip mažinti emigraciją. Siūloma kompensuoti:
Kitos Kompensacijos sąlygos: --
1) būsto kredito suma negali būti didesnė nei 87 tūkst. eurų;
2) nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 60 procentų mažesnė nei didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose 1 kvadratinio metro normatyvinė vertė. Kompensacija šeimoms būtų skiriama nevertinant jų turimo turto ir gaunamų pajamų. Siūlome nepritarti Projektui dėl šių priežasčių:
diskriminuojanti bei pažeistų lygiateisiškumo principą Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). Vis dėlto, Projektu siūloma Kompensacija nepagrįstai nukreipta į selektyvią asmenų grupę. Kompensacija negalės pasinaudoti jaunos šeimos, kurios norėtų įsikurti didmiesčiuose, vieniši ar ne santuokoje gyvenantys asmenys, vyresni nei 35 m. amžiaus asmenys, kurie iki šiol dar nėra įsigiję pirmo būsto.
Todėl Projektas vertintinas kaip diskriminacinis šių asmenų atžvilgiu ir pažeidžiantis lygiateisiškumo principą. Atkreipiame dėmesį, kad 2017 m. 20-34 metų amžiaus asmenys sudarė 69 proc. miestų gyventojų (Statistikos departamento duomenys). Ši gyventojų dalis siūloma būsto Kompensacija pasinaudoti negalės, jei ir toliau planuos gyvenimą miestuose. Tokiu būdu būtent gyvenamoji vieta tampa diskriminaciniu kriterijumi siūlomai paramai gauti. Kaip nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, jaunų šeimų tikslinė grupė pasirinkta todėl, kad jai priklauso didžiausia dalis gyventojų emigruojančių iš Lietuvos. Tačiau, diskriminacija geografiniu požiūriu nesudaro prielaidų Kompensacijai prisidėti prie tarptautinės emigracijos mažinimo iš didžiųjų miestų, kur ir gyvena didžioji dalis emigruojančių gyventojų. Pavyzdžiui, iš Klaipėdos m. 2001-2016 m. laikotarpiu į užsienį emigravo 18,4 proc. gyventojų, iš Šiaulių m. - 19 proc., o tuo tarpu iš regionų, tokių kaip Plungės r. sav. - 15,4 proc., Kupiškio r. sav. - 10,3 proc., Šakių r. sav. - 9,9 proc. (Statistikos departamento duomenys). Taip pat, Projekto formuluotės sudaro prielaidas asmenims piktnaudžiauti Kompensacija. Šeima galėtų gauti dvi Kompensacijas, jei įtvirtintų fiktyvias skyrybas ir kiekvienas iš tėvų augintų bent po vieną vaiką. Be to, šeima, gavusi Kompensaciją, galėtų įsigyti ne gyvenimui, o tik poilsiui skirtą būstą ir gyventi nuomojame būste kitame regione ar viename iš didžiųjų miestų. 2. Projektu siūlomų pakeitimų pobūdis neatitinka paramos (finansinės pagalbos to stokojantiems) sąvokos Projekte numatyta, kad Kompensacija šeimoms būtų skiriama nevertinant jų turto ir pajamų. Ją galėtų gauti net ir tos jaunos šeimos, kurios yra finansiškai apsirūpinusios ir joms ta parama nėra būtina.
Tokiu būdu valstybės biudžeto pinigai būtų leidžiami neefektyviai. Atkreipiame dėmesį, kad 2018 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 469 mln. eurų deficitas, o viešojo sektoriaus skola viršija 17 milijardų eurų, taigi reikėtų vengti papildomų išlaidų ir siekti subalansuoto biudžeto. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kuris suteikia galimybę gauti paramą įsigyti pirmąjį būstą jaunoms šeimoms, atsižvelgiant į šeimos pajamas. Paramos būstui įsigyti įstatymo vykdymui ir taip ženkliai trūksta lėšų, nes 2017 m. kovo 31 d. buvo 12,5 tūkst. asmenų ir šeimų (26,4 tūkst. šeimos narių) turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, bet vis dar laukiančių šios paramos (2016-2017 Socialinio pranešimo duomenimis). Kvestionuotina, ar verta įvesti dar vieną papildomą, kai kuriais atvejais ir perteklinį, socialinės paramos mechanizmą. 3. Projektas galimai sukuria prielaidas korupcijai arba užprogramuoja dar didesnį biudžeto lėšų poreikį Projekte numatyta, kad turimomis lėšomis Kompensaciją 2018 m. galima bus suteikti 115 jaunų šeimų. Tačiau projekto rengėjai nenumato, kaip bus atrenkamos šios šeimos, jei norinčių gauti Kompensaciją bus daugiau. Nenumačius aiškaus ir skaidraus šeimų atrinkimo mechanizmo susidaro korupcijos rizika. Be to, jei šiuo tikslu nebus skirta papildomai lėšų, ir Kompensacijos bus suteikiamos pirmumo tvarka (pirmiesiems 115 besikreipusių asmenų, kurie atitinka Kompensacijos gavimo sąlygas), gali susidaryti situacija, kad Kompensaciją gaus turtingesnės šeimos, o šeimos, kurios be paramos neišgali nusipirkti būsto, Kompensacijos negaus. Tuo atveju, jei paramos kreiptųsi daugiau šeimų nei planuojama (115) ir būtų nuspręstą patenkinti visus prašymus, nėra aišku, kaip būtų patenkinamas papildomas lėšų poreikis.
Atsižvelgiant į tai, kad iš viso Lietuvoje gyvena virš 550 tūkstančių 20-34 metų asmenų, tikėtina, kad parama norės pasinaudoti daugiau kaip 115 šeimų (2018 m. Statistikos departamento duomenys). Tikėtina, kad lėšų poreikis, gerokai išaugs. 4. Projektas leistų iš dalies apeiti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatus, o tai gali turėti neigiamų pasekmių Galimybę įsigyti būstą apriboja Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatai, pagal kuriuos asmenys siekiantys gauti paskolą, turi sukaupti 15 proc. būsto vertės pradinį įnašą, o paskolos grąžinimui negali skirti daugiau kaip 40 proc. šeimos mėnesio pajamų. Šeimoms, gavusioms paramą įsigyti pirmąjį būstą regionuose, nereikėtų savarankiškai sukaupti 15 proc. vertės pradinio įnašo. Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų nesilaikymas gali turėti neigiamų finansinių pasekmių šeimoms, gavusioms Kompensaciją. Pagal Projektą, šeima privalo grąžinti Kompensaciją, jei per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos, įsigytą būstą nori perleisti kito asmens nuosavybėn. Taigi, kompensuotas pradinis įnašas nesuteikia finansinės apsaugos šeimai. Jei šeima, pasikeitus finansinėms aplinkybėms, nebegalėtų mokėti paskolos ir nuspręstų būstą parduoti, o būsto kainos būtų nukritusios, yra galimybė, kad šeima net pardavusi būstą, negalėtų grąžinti visos banko paskolos ir Kompensacijos sumos. Tuo tarpu, šeimos, kurios negavo Kompensacijos ir savarankiškai sukaupė pradinį įnašą, turėtų papildomą 15 proc. apsaugą nuo būsto kainų kritimo. Žvelgiant iš kredito davėjų pusės, Projekte nėra numatyta, kas, būsto pardavimo anksčiau nei per 10 metų atveju, turėtų pirmumo teisę atgauti pinigus: ar komercinis bankas suteikęs paskolą, ar valstybės biudžetas už suteiktą Kompensaciją.
Ši pirmumo teisė yra svarbi skaičiuojant komercinių bankų paskolos palūkanas. Jei valstybės biudžetas turėtų pirmumo teisę, tuomet tikėtina, kad komercinis bankas įskaičiuotų padidėjusią riziką į palūkanų kainą. Tokiu atveju, Kompensacijos gavėjai mokėtų didesnes palūkanas nei gyventojai patys sukaupę pradinį įnašą. Tokiu būdu, būtų sumažintas paskatos efektyvumas. Vis dėlto, jei bankas turėtų pirmumo teisę ir valstybė prisiimtų riziką dėl būsto kainų kritimo iki Kompensacijos sumos, tuomet bankai neturėtų įskaičiuoti šios valstybės biudžeto rizikos į palūkanas. Todėl bankai galėtų išduoti žemesnės kokybės paskolas, kurių riziką prisiimtų valstybės biudžetas. Tokiu atveju, suteiktos palūkanos neatitiktų tikrosios rizikos ir iškreiptų būsto paskolų rinką. 5. Valstybės parama būstui įsigyti nepagrįstai išskiria įsigijimą iš kitų apsirūpinimo būstu būdų Eurostato duomenimis, 2016 m. daugiau nei 90 proc. lietuvių gyvena nuosavame būste. Tai – vienas didžiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje (ES). Vidutiniškai ES nuosavame būste gyvenančiųjų dalis nesiekia 70 proc. Tačiau priėmus Projektą, būtų diskriminuojami gyventojai, kurie nusprendė būstą nuomotis, o ne jį įsigyti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlome nepritarti Projektui. Nepritarti. Įstatymo projektu siekiama padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu pirmuoju būstu Lietuvos Respublikos regionų teritorijose, siekiant, kad finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms atitiktų Vyriausybės regioninę politiką ir prisidėtų prie Lietuvos Respublikos regionų plėtros.
Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos banko pateiktą nuomonę, kad „Teigiamai vertintina tai, kad siūlomas Įstatymo projektas atsakingojo skolinimo principų nepaveikia, nes, prieš suteikdamos paskolas paramos gavėjams, kredito įstaigos ir toliau bus įpareigotos įvertinti jų kreditingumą. Svarbu ir tai, kad Įstatymo projekte numatytas saugiklis, ribojantis spekuliacinius sandorius (žr. 7 str. 1 dalies 2 punktą).“ Komitetas siūlo papildyti įstatymo projektą nuostata, kad tais atvejais, kai savivaldybės administracija atsisako išduoti pažymą jaunai šeimai, nes panaudoti visi Lietuvos Respublikos valstybės biudžete skirti asignavimai finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti, jauna šeima pagal prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką įrašoma į Jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą ir nustatyti, kad ar jauna šeima atitinka jaunos šeimos amžiaus cenzą vertinama prašymo skirti subsidiją pirmajam būstui įsigyti pateikimo metu. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos bankas, 2018-04-19 Lietuvos bankas gavo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto prašymą pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo projektu Nr.
XIIIP-1833 (toliau – Įstatymo projektas) siūlomo teisinio reglamentavimo ir dėl Įstatymo projekto pateikto Seimo narių pasiūlymo[1], kad finansinė paskata būtų taikoma ir jaunoms šeimoms, pirmąjį būstą įsigyjančioms didžiuosiuose Lietuvos miestuose (toliau – Pasiūlymas). Norime pabrėžti, kad bet koks finansinės paskatos teikimo modelis neturėtų sudaryti sąlygų pažeisti Atsakingojo skolinimo nuostatus[2] ir kelti rizikų Lietuvos Respublikos finansiniam stabilumui. Teigiamai vertintina tai, kad siūlomas Įstatymo projektas atsakingojo skolinimo principų nepaveikia, nes, prieš suteikdamos paskolas paramos gavėjams, kredito įstaigos ir toliau bus įpareigotos įvertinti jų kreditingumą. Svarbu ir tai, kad Įstatymo projekte numatytas saugiklis, ribojantis spekuliacinius sandorius (žr. 7 str. 1 dalies 2 punktą). Finansinio stabilumo atžvilgiu Įstatymo projekte numatyti finansinės paskatos mastai ateityje gali daryti įtaką būsto rinkai šalyje. Apytiksliais skaičiavimais, 2018, 2019 ir 2020 m. su finansine paskata galėtų būti suteikta paskolų, kurių vertė, atitinkamai 10,0, 51,3 ir 47,7 mln. Eur[3], o tai naujų paskolų srautą atitinkamais metais galėtų padidinti apie 0,9, 4,5 ir 4,3 proc.[4] Įvertinant faktą, kad būsto paskolų portfelis Lietuvoje pastaruoju metu auga pakankamai sparčiai – apie 8 proc. per metus, o būsto kainos per
miestą, – 11,3 proc.)[5], svarbu atsargiai įvertinti visus papildomą paklausą skatinančius veiksnius, nes tai galėtų sudaryti spaudimą dar spartesniam būsto kainų augimui, ypač jei numatyta paramos suma ateityje būtų didinama.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad svarstant tokias būsto paklausą skatinančias priemones, kaip pasiūlyta Įstatymo projekte, vertėtų apgalvoti ir pasiūlą skatinančias priemones, kurios leistų užtikrinti paklausos ir pasiūlos būsto rinkoje balansą. Padidėjus paklausai, o pasiūlai nesant pakankamai lanksčiai, gali susidaryti situacija, kad būsto kainos išaugs, sumažės būsto įperkamumas ir padidės namų ūkių įsiskolinimas, todėl paskata nebus efektyvi. Į būsto pasiūlą orientuotos politikos priemonės, pvz., statybų planavimo, leidimų išdavimo procedūrų, urbanistinės plėtros reikalavimų paprastinimas, prisidėtų prie teigiamų ilgalaikių struktūrinių pokyčių būsto rinkoje. Be to, siūlomas paskatos teikimo modelis išimtinai skatina nuosavą būstą įsigyti imant paskolą. Svarstytina, ar neturėtų būti sudaryta galimybė pasinaudoti finansine paskata būstą nuomojantis arba įsigyjant būstą be paskolos (pagal Įstatymo projekte pasiūlytą modelį, būsto įsigijimo finansavimas nuosavomis lėšomis iš esmės būtų įgyvendinamas imant labai trumpos trukmės paskolą arba grąžinant ją pirma laiko). Taip būtų geriau išlaikomas būsto pirkimo ir nuomos rinkų balansas, modelis atitiktų skirtingus jaunų šeimų poreikius ir galimai leistų sumažinti kredito įstaigų tarpininkavimui skiriamas lėšas.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad Įstatymo projekto tikslas yra padėti jaunoms šeimoms, nevertinant jų gaunamų pajamų ir turimo turto, įsigyti nuosavą pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionų teritorijose, tačiau abejonių kelia galimybės įgyvendinti iškeltą siekį sumažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir pristabdyti emigraciją. Šiems tikslams įgyvendinti visų pirma būtinos esminių valstybės veiklos sričių (pvz., mokesčių sistemos, švietimo, sveikatos apsaugos) reformos, taip pat būtina mažinti šešėlinę ekonomiką. Svarstytina, ar Įstatymo projekto nuostatos, numatančios finansinės paskatos skyrimą nevertinant jaunų šeimų turto ir pajamų, yra socialiai teisingos, o tai ypač aktualu šalyje vyraujant didelei pajamų nelygybei. Remiantis dabartine Įstatymo projekto redakcija, parama gali pasinaudoti ir dideles pajamas gaunančios jaunos šeimos, kurios neturėtų sunkumų įsigyti būstą ir be valstybės paramos, taip galimai sumažinant mažesnes pajamas gaunančių jaunų šeimų galimybes pasinaudoti finansine paskata. Be to, Įstatymo projekte nenumatyta priemonių, kurios užkirstų kelią sandoriams tarp artimų giminaičių arba ekonomiškai artimai susijusių asmenų, siekiant pasipelnyti. Todėl galimas atvejis, kai finansine paskata pasinaudoja jauna šeima, neturinti poreikio pirkti nuosavą būstą, bet perkanti jį iš artimų giminaičių, taip „išsigrynindama“ finansinės paskatos sumą. Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo Įstatymo projekte turėtų būti detalizuojama, kam atitektų nuosavybės teisė į būstą ir finansinė paskata, panaudota tą būstą įsigyjant, jei namų ūkis taptų nemokus arba pasikeistų šeiminė padėtis.
Kadangi Įstatymo projektas nenumato kitaip, pagal dabartinę tvarką finansinę paskatą gavęs ir vėliau nemokiu tapęs namų ūkis viso būsto nuosavybę turėtų perleisti kredito įstaigai, o tai neužtikrintų efektyvaus valstybės biudžeto lėšų panaudojimo. Apskritai, svarstant galimybes praplėsti finansinės paskatos taikymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, reikėtų atsižvelgti į šalies mastu palyginti dideles ir aktyvias Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų būsto rinkas. Pavyzdžiui, butų šiuose miestuose pirkimo sandorių dalis svyruoja apie 35 proc., palyginti su visoje Lietuvoje sudaromais atitinkamais sandoriais, o naujos paskolos būstui Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose įsigyti sudaro apie pusę visų kredito įstaigų suteikiamų naujų būsto paskolų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad, praplėtus finansinės paskatos taikymą, didelė jos dalis būtų panaudojama būstams didmiesčiuose įsigyti, taip susilpninant šios priemonės regioninį aspektą. Be to, papildomas paklausos būstams ir kreditavimo būstui įsigyti skatinimas galėtų neigiamai paveikti būsto rinkos balansą Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose, sudarydamas spaudimą būsto kainoms kilti sparčiau. Laikantis atsargios pozicijos dėl finansinės paskatos taikymo praplėtimo visoje Lietuvos Respublikoje, atkreipiame dėmesį į tai, kad iš Seimo narių Pasiūlymo detalių nėra aišku, kaip Pasiūlymas prisidėtų prie jame iškelto tikslo nustatyti tokį modelį, kuris leistų nediskriminuoti šeimų, įsigyjančių pirmąjį būstą didžiuosiuose Lietuvos miestuose.[6] Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Guoda Burokienė Vida Ačienė Asta Kubilienė,
2 Argumentai: Pagal 2016 m. statistinius duomenis besituokiančių asmenų amžiaus vidurkis vyrų- 34 metai, moterų -31 metai. Imant laikotarpį nuo 2012 metų iki 2016 metų ryškiai didėja gimdančių moterų, kurių amžius 35 metai, skaičius. Įstatyme numatyta papildoma subsidija, ir vadovaujantis ta pačia statistika, šeimų susilaukusių antro , o tuo labiau trečio vaiko, tėvai būna vyresni nei 35 metai. Papildoma subsidija gali būti paskata didinti šeimas, todėl ir siūloma nukelti amžiau ribojimą. Pasiūlymas:
Jauna šeima – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 40 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 18 metų. Nepritarti. Paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatyme jaunos šeimos sąvoka yra apibrėžta kaip: „Jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35 metų.“ Šios sąvokos abiejuose įstatymuose turėtų būti vienodos. 2. Seimo nariai Andrius Palionis Valentinas Bukauskas Juozas Bernatonis Rimantas Sinkevičius,
1 Argumentai: Įstatymo nuostatos nebūtų taikomos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Įsigaliojus tokioms nuostatoms, galimai susiklostytų situacijos, kai asmenys, kurių šeiminė ar turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, negalėtų pretenduoti į valstybės finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti tik dėl to, jog jie siekia įsigyti būstą skirtingose gyvenamosiose vietovėse. Atsižvelgiant į tai, įstatyme siūloma nustatyti tokį modelį, kuris leistų nediskriminuoti šeimų, įsigyjančių pirmąjį būstą didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pasiūlymas:
ir ją išdėstyti taip: „1.
Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama jaunoms šeimoms, atitinkančioms šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gavusioms socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos pažymą, patvirtinančią jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – pažyma), ir imančioms būsto kreditą pirmajam būstui pirkti ar (ir) statyti, suteikiant subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba, esant jaunos šeimos prašymui, pradiniam įnašui padengti (toliau – subsidija) (toliau – būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti):
1) jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis: rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra iki 50 000 gyventojų
2) jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis: rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra iki 50 000 gyventojų – 22 20 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – 13 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra virš 100 000 gyventojų – 8 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
3) jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ir (ar) vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis: rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra iki 50 000 gyventojų –
pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – 14 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra virš 100 000 gyventojų – 9 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
4) jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis: rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra iki 50 000 gyventojų –
pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – 15 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra virš 100 000 gyventojų – 10 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.“ Nepritarti.
Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama jaunoms šeimoms, atitinkančioms šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gavusioms socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos pažymą, patvirtinančią jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – pažyma), ir imančioms būsto kreditą pirmajam būstui pirkti ar (ir) statyti, suteikiant subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba, esant jaunos šeimos prašymui, pradiniam įnašui padengti (toliau – subsidija) (toliau – būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti):
1) jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis: rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra iki 50 000 gyventojų
2) jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis: rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra iki 50 000 gyventojų – 22 20 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – 13 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra virš 100 000 gyventojų – 8 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
3) jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ir (ar) vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis: rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra iki 50 000 gyventojų –
pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – 14 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra virš 100 000 gyventojų – 9 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
4) jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis: rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra iki 50 000 gyventojų –
pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – 15 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; rajoninėje savivaldybėje, kurioje yra virš 100 000 gyventojų – 10 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.“ Nepritarti. Pasiūlymas neatitinka įstatymo projekto tikslo padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu pirmuoju būstu Lietuvos Respublikos regionų teritorijose, siekiant, kad finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms atitiktų Vyriausybės regioninę politiką ir prisidėtų prie Lietuvos Respublikos regionų plėtros.
Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos banko pateiktą nuomonę, kad „Apskritai, svarstant galimybes praplėsti finansinės paskatos taikymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, reikėtų atsižvelgti į šalies mastu palyginti dideles ir aktyvias Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų būsto rinkas. Pavyzdžiui, butų šiuose miestuose pirkimo sandorių dalis svyruoja apie 35 proc., palyginti su visoje Lietuvoje sudaromais atitinkamais sandoriais, o naujos paskolos būstui Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose įsigyti sudaro apie pusę visų kredito įstaigų suteikiamų naujų būsto paskolų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad, praplėtus finansinės paskatos taikymą, didelė jos dalis būtų panaudojama būstams didmiesčiuose įsigyti, taip susilpninant šios priemonės regioninį aspektą. Be to, papildomas paklausos būstams ir kreditavimo būstui įsigyti skatinimas galėtų neigiamai paveikti būsto rinkos balansą Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose, sudarydamas spaudimą būsto kainoms kilti sparčiau.“
Vida Ačienė, Asta Kubilienė, Guoda Burokienė,
1 Argumentai: Įstatymo projektu (toliau - Projektas) siekiama nustatyti teisinį reguliavimą dėl finansinės paskatos jaunoms šeimos, siekiančios įsigyti pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionų teritorijose. Pagal Projekto 5 str. 1 d. reglamentavimą įžvelgiamas teisinis neapibrėžtumas dėl atskaitos datos keliamiems reikalavimams, todėl pasiūlymu norima tikslinti, jog atitiktis įstatyme esantiems reikalavimams vertinama pagal viešuosiuose registruose ir/ar pateikiamuose dokumentuose esančius duomenis prašymo pateikimo datai.
Tokiu būdu butų užkertamas kelias papildomoms spekuliacijoms dėl reikalavimų atitikimo finansinės paskatos pirmajam būstui įsigyti Lietuvos Respublikos regionų teritorijose. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą
įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios prašymo pateikimo metu atitinka straipsnyje nurodytus reikalavimus:“ Iš dalies pritarti. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti 2 kriterijus, kada būtų įgyjama teisė į finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti: šeima turi jaunos šeimos statusą (abu sutuoktiniai yra ne vyresni kaip 35 metų) ir prašymo padavimo metu neturi nuosavybės teise gyvenamojo būsto nei Lietuvos Respublikoje nei užsienio valstybėje. Atsižvelgiant į tai, kad gali susiklostyti situacija, kad nors šeima ir atitinka šiuos abu kriterijus, tačiau panaudoti visi Lietuvos Respublikos biudžete asignavimai atitinkamiems metams finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti, o kitais metais šeimos nariams (nariui) sukanka 36 metai ir šeima praranda teisę į finansinę paskatą, siūloma nustatyti, kad šis kriterijus vertinamas pagal tai kada yra pateiktas prašymas subsidijai, tačiau, kriterijus dėl gyvenamojo būsto nuosavybės teise turėjimo ar neturėjimo turėtų būti vertinamas pažymos finansinei subsidijai gauti išdavimo metu. 4. Seimo nariai Vida Ačienė, Asta Kubilienė, Guoda Burokienė,
3 Argumentai: Įstatymo projektu (toliau – Projektas) siekiama nustatyti teisinį reguliavimą dėl finansinės paskatos jaunoms šeimos, siekiančios įsigyti pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionų teritorijose.
sprendžiama dėl lėšų skyrimo, kai neužtenka valstybės biudžeto lėšų atitinkamiems asignavimams jaunų šeimų pirmajam būstui įsigyti Lietuvos Respublikos regionų teritorijose. Jaunos šeimos negavusios finansinės paskatos pirmajam būstui įsigyti, susiklosčius prieš tai minėtoms aplinkybės, privalo gauti šią finansinę paskatą iš sekančių metų suformuoto valstybės biudžeto. Vadovaujantis lygiateisiškumo principu privalu nustatyti tinkamą reglamentavimą, kiekvienos jaunos šeimos atžvilgiu, norinčios kurti gyvenimą bei šeimą LR regionų teritorijose. Pasiūlymas:
Siūlau pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Prašymo kartu su papildomais dokumentais arba papildomų dokumentų iš valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių bei organizacijų gavimo savivaldybės administracijoje dienos jaunai šeimai išduoda pažymą, galiojančią
kalendorinių metų gruodžio 31 dienos, arba raštu pateikia motyvuotą atsisakymą išduoti pažymą, jeigu jauna šeima neatitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų. arba jJeigu panaudoti visi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai atitinkamiems metams finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti, šeima, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį atitikusi keliamus reikalavimus turi gauti finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti iš sekančių metų suformuoto valstybės biudžeto, pirmumo tvarka.“ Iš dalies pritarti.
Atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą siūloma įstatymo 6 straipsnio 3 dalį papildyti nuostata: „Tais atvejais, kai savivaldybės administracija atsisako išduoti pažymą jaunai šeimai, nes panaudoti visi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai atitinkamiems metams finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti, jauna šeima pagal prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką įrašoma į Jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą. Šį pasiūlymą papildyti nuostata, kad „Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis eiliškumo.“
Vida Ačienė, Asta Kubilienė, Guoda Burokienė,
3 N Argumentai: Įstatymo projektu (toliau- Projektas) siekiama nustatyti teisinį reguliavimą dėl finansinės paskatos jaunoms šeimos, siekiančios įsigyti pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionų teritorijose.
Tikslinamos Projekto 7 straipsnio nuostatos, kurios gali atsirasti nenugalimos jėgos atvejais, todėl svarbu yra teisiškai apsibrėžti, kaip turėtų būti elgiamasi esant tokioms aplinkybėms. Pasiūlymas: Siūlau papildyti įstatymo projekto 7 straipsnį 3 dalimi ir išdėstyti taip:
„3. Gautos subsidijos grąžinimas, numatytas šio straipsnio 1 dalies 2
punkte netaikomas esant nenugalimos jėgos aplinkybėms (karas, stichinės nelaimės, mirtis). Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-05-09 Įstatymo projektui pritarti ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui tobulinti jį atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus. Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-05-09 5,8 1,32 Argumentai: siekiant pasiekti įstatymo projekto tikslo, kad jaunos šeimos kurtųsi teritorijose, kurios labiau nutolę nuo didmiesčių ar kitų nekilnojamu turtu paklausių teritorijų, siūloma patikslinti reikalavimus finansinei paskaitai gauti. Pasiūlymas: įstatymo projekto 5 str.
1 dalies 2 punktą siūloma išdėstyti taip: ,,2) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionų teritorijoje, kurioje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 60
daugiabučiuose pastatuose 1 kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose;”
3 Argumentai: atsižvelgiant į komiteto pasiūlymą dėl 5 str. 1 dalies 2 punkto pakeitimo, atitinkamai tikslintina 8 straipsnio 3 dalis. Pasiūlymas: įstatymo projekto 8 str. 3 dalį siūloma išdėstyti taip: ,,3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje kasmet, ne vėliau kaip nuo einamųjų metų vasario 1 d., skelbiama informacija apie Lietuvos Respublikos regionų teritorijas, kuriose nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 60 65 procentųais mažesnė nei didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose 1 kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose.”
6 N Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabą, siūloma papildyti įstatymo projekto 3 str. nauja 6 dalimi. Pasiūlymas: įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti nauja 6 dalimi ir išdėstyti taip: ,,6.
Subsidija jaunai šeimai išmokama ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suteikimo dienos, papildoma subsidija – ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo kreipimosi į kredito davėją su prašymu pakeisti kreditavimo sutartį dienos. Jei būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti suteikiamas būsto statybai, subsidija išmokama ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių būsto statybos užbaigimą, pateikimo dienos kredito davėjui.”
3 N Argumentai: Siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai vaikai ar anūkai fiktyviai perka būstus iš savo tėvų, ar senelių, siūloma nustatyti apribojimą. Pasiūlymas:
3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Jei būstas įsigyjamas iš jaunos šeimos nario tėvų ar senelių, jauna šeima neturi teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.”
3 Argumentai: Įvertinus tai, kad finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms bus teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus atitinkamiems metams finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti, todėl, tikėtina, bus atvejų, kai jaunos šeimos, nors ir kreipėsi, tačiau einamaisiais metais atitinkamos finansinės paskatos negaus, todėl įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tokios jaunos šeimos neprivalo kreiptis pakartotinai, o yra įrašomos į atitinkamą sąrašą. Pasiūlymas:
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Prašymo kartu su papildomais dokumentais arba papildomų dokumentų iš valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių bei organizacijų gavimo savivaldybės administracijoje dienos jaunai šeimai išduoda pažymą, galiojančią 15 kalendorinių dienų nuo jos išdavimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų gruodžio 31 dienos, arba raštu pateikia motyvuotą atsisakymą išduoti pažymą, jeigu jauna šeima neatitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų arba jeigu panaudoti visi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai atitinkamiems metams finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti. Tais atvejais, kai savivaldybės administracija atsisako išduoti pažymą jaunai šeimai, nes panaudoti visi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai atitinkamiems metams finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti, jauna šeima pagal prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką įrašoma į Jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą.” Pritarti. Šį pasiūlymą papildyti nuostata, kad: „Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis eiliškumo.“
pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
Biudžeto ir finansų komitetas,
11 N Argumentai: Siekiant, kad nesusidarytų situacija, kai panaudoti visi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai atitinkamiems metams finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti, jauna šeima pagal prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką įrašoma į Jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą, tačiau sutuoktiniams sukanka 36 metai ir jie neatitinka jaunos šeimos kriterijų, siūloma papildyti įstatymo projekto 5 straipsnio
gauti subsidiją pirmajam būstui įsigyti pateikimo metu. Pasiūlymas:
dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymo dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo (toliau – Prašymas) pateikimo metu atitinka jaunos šeimos apibrėžimą;“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už –5, prieš –1, susilaikė –1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vida Ačienė
nuomonė: nėra PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė [1] 2018-03-30 Pasiūlymas dėl Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projekto. [2] Atsakingojo skolinimo nuostatai patvirtinti Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 (aktuali redakcija – Lietuvos banko valdybos 2017 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 03-22).
03-22). Atsakingasis skolinimas grindžiamas kredito dydžio ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykio, skolos įmokos ir pajamų santykio, kredito trukmės ribojimu ir kitais atsakingojo skolinimo principais. [3] Remtasi prielaida, kad planuotos paramos sumos visiškai panaudojamos, o būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma lygi 87 tūkst. Eur. Tokia kredito suma pasirinkta todėl, kad pagal Įstatymo projektą tai yra maksimali suma, nuo kurios jaunoms šeimoms apskaičiuojama ir suteikiama finansinė paskata. [4] Lyginant su naujų kredito įstaigų suteiktų paskolų srautu per 2017 m. [5] Remiantis Lietuvos statistikos departamento 2017 m. ketvirtojo ketvirčio duomenimis. [6] Pirmiausia, Pasiūlyme nesiūloma keisti Įstatymo projekto 5 str. 1 dalies 2 punkto, kuriame apibrėžiama teritorija, kurioje būtų teikiama finansinė paskata, taip iš esmės paliekant Įstatymo projekte numatytą regioninį finansinės paskatos taikymą. Antra, suformuluotame Įstatymo projekto 3 str. 1 dalies pakeitime minimas finansinės paskatos taikymas tik rajoninėse savivaldybėse, neįtraukiant miestų savivaldybių. Todėl diskriminacija jaunų šeimų, siekiančių pasinaudoti finansine paskata būstui didžiuosiuose Lietuvos miestuose, atžvilgiu išliktų. Trečia, net jeigu Pasiūlymas apimtų ir miestų savivaldybes, vis tiek būtų išlaikytas panašus į Įstatymo projektą modelis, nes Pasiūlyme nurodyti finansinės paskatos dydžiai skiriasi atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių. Todėl susiklostytų situacija, kai asmenys, kurių šeiminė ar turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, gali pretenduoti į skirtingų dydžių finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti tik dėl to, kad jie siekia įsigyti būstą skirtingose vietovėse.