Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Žemės konsolidacijos projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles tvirtina Žemės ūkio Aplinkos ministerija kartu su Aplinkos Žemės ūkio ministerija. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodiką tvirtina Žemės ūkio Aplinkos ministerija. Ypatingos valstybinės svarbos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai rengiami Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka. 2. Pakeisti 37 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai atliekami
automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos paskirtis, organizacinė, informacinė ir funkcinė struktūra, kaupiamų duomenų šaltiniai nustatomi Lietuvos Respublikos žemės ūkio aplinkos ministro patvirtintuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatuose."
įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, aplinkos ministras ir žemės ūkio ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas
DĖL
2018 m. d. Nr. Vilnius
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto paregimą paskatino sekančios priežastys. Nuo 1991 metų vykdant žemės reformą, stipriai keitėsi valstybės urbanistinis-erdvinis modelis ir valstybės urbanizacijos proceso sparta. Vykdytos žemės reformos rezultatai leidžia konstatuoti, jog kompleksinis uždavinių sprendimas yra neišspręstas ir paliktas vėlesniam, neapibrėžtam etapui. To pasekmė – urbanistinio planavimo principų disbalansas, užkertantis kelią urbanistinio planavimo sprendinių darniam įgyvendinimui. Žemės ūkio ministerijai, kuriai buvo pavesta kuruoti šį procesą akivaizdžiai trūko kompetencijų. Dažnai besikartojantys korupciniai skandalai žemės grąžinimo, įsigijimo, naudojimo, disponavimo ir žemėtvarkos srityje, nesudarė galimybių žemės reformai įgyvendinti socialinio teisingumo principo. Mažai buvo kreipiamas dėmesys į galiojančius planavimo dokumentus bei valstybės patvirtintus plėtros planus. Tai užprogramavo sunkumus įgyvendinant tolesnius teritorijų planavimo ir valdymo procesus. Jau du dešimtmečius valstybėje vykdomų teritorijų planavimo procesų praktika parodė, kad Žemės ūkio ministerija, kuriai buvo paskirta pastarąjį procesą realizuoti, nesugebėjo užtikrinti kompleksinio teritorijos įvertinimo ir paruošti bei patvirtinti planavimo dokumentų, kurie užtikrintų maksimalų visų subjektų lūkesčių įgyvendinimą bei viešo intereso apsaugą. Dėl to, kai kurių teritorijų patrauklumas ir kompleksinė vertė, ne tik kad neišaugo, bet tapo sunkiai tinkamos tolesniam plėtojimui.
Pasaulinės praktikos pavyzdžiai rodo, kad geriausi rezultatai erdvinio planavimo srityje pasiekiami tada, kai laikomasi pricipo, jog nustatyti planavimo modelį, jo teisinius reguliavimo mechanizmus ir jų taikymo principus, vykdyti šių principų įgyvendinimo priežiūrą ir valdyti patikėjimo teise planuojamas teritorijas turi viena institucija. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 (toliau - Įstatymas) 37 straipsniu, specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles tvirtina dvi ministerijos, tai Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija. Remiantis urbanistinio planavimo teorijos ir praktikos logika, formuojant sklypus privalu užtikrinti socialinių, ekonominių, estetinių, erdvinių struktūrų, visų rūšių ryšių ir transporto rūšių srautų, verslo interesų, gamtosauginių, paveldosauginių ir kraštovaizdinių reikalavimų racionalų įgyvendinimą. Dažnu atvejų į šių reikalavimų yra nepaisoma, bei nėra numatomi sklypų plėtros būdai ir galimybės. Dėl ko, valstybinės institucijos tiesiogiai susiduria su aukštesnio lygmens planavimo dokumentų paruošimo ir strateginių planų įgyvendinimo problema. Taip pat, dėl to nėra užtikrinami gyventojų teisėti lūkesčiai, o verslui yra apribotos galimybės tolesnei ir efektyviai plėtrai. Urbanistinis planavimas – tai kompleksinė valstybės vystymosi valdymo priemonė. Todėl, tokios valdymo priemonės, kurios apima tiek gamtinių, tiek antropogeninių elementų planavimą, priklausomumas kelioms valstybinėms institucijoms yra ydingas ir neturintis loginio pagrindo.
Užtikrinti aukštesnę planavimo kokybę ir šių procesų skaidrų bei efektyvų administravimą gali tik institucija, kuriai deleguota daugiausia misijų ir strateginių tikslų susijusių su gamtinių (gamtos ištekliai, saugomos teritorijos ir t.t.) ir antropogeninių (statybos, pramonės, teritorijų planavimas ir t.t.) elementų vystymu, jų valdymo įgyvendinimu ir teisiniu reguliavimu. Šiuo metu vis dar išlieka prielaidos šalies teritoriją planuoti vadovaujantis darnios plėtros ir integralaus urbanistinio planavimo principais. Didžiausi erdvinio planavimo darbai vyksta urbanizuotose teritorijose, todėl šiame procese didelę svarbą įgauna aiški planavimo objektų hierarchija ir planavimo lygmenų integralumas, kurį tinkamai ir profesionaliai galėtu atlikti Aplinkos ministerija. Nuo to, kokia institucija ir kokiais principais vykdys šių teritorijų urbanistinį planavimą, priklausys kokia apimtimi bus įgyvendinti įvairių piliečių grupių interesai, sudarytos prielaidos įgyvendinti urbanistinius sprendimus, užtikrinančius darnų tolesnį šalies vystymąsi. Minėtame Įstatyme yra apibrėžta, jog Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodiką tvirtina Žemės ūkio ministerija, o su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą, kuri yra Žemės ūkio ministerijos kompetencijoje.
Žemės reformos įstatyme nurodyta, jog žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę. Taip pat, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus matyti, jog Žemės ūkio ministerija vykdydama žemėtvarkos funkcijas, dėl kompetencijos stokos neleidžia pasiekti Įstatymu keliamų tikslų. Užtikrinti aukštesnę planavimo kokybę ir šių procesų skaidrų bei efektyvų administravimą, būtų tikslinga žemėtvarkos procesų priežiūros valstybinį reguliavimą pavesti Aplinkos ministerijai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
rengėjas Seimo narys Simonas Gentvilas
metu galiojančiame Žemės įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje yra reglamentuota, jog Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodiką tvirtina Žemės ūkio ministerija.
To paties straipsnio 11 dalyje nurodyta, jog žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos paskirtis, organizacinė, informacinė ir funkcinė struktūra, kaupiamų duomenų šaltiniai nustatomi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma 37 straipsnio 10 dalyje nustatyti, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodiką tvirtina ne Žemės ūkio ministerija, o Aplinkos ministerija. Taip pat, šio straipsnio 11 dalyje nustatyti reglamentavimą, jog Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos paskirtis, organizacinė, informacinė ir funkcinė struktūra, kaupiamų duomenų šaltiniai nustatomi ne Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro, o aplinkos ministro patvirtintuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatuose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijos rizikai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Neigiamos įtakos neturės 8.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymui įgyvendinti būtina keisti: Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 10 ir 19 straipsnius; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998-04-23 įsakymą Nr.207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimą Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. 3D-349 “Dėl Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatų ir Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Vyriausybė, aplinkos ministras ir žemės ūkio ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projektui įgyvendinti papildomai lėšų iš Valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „Žemėtvarka“;
„Žemėtvarkos planavimo dokumentai“; „Žemėtvarkos projektų rengimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-03-27
Lietuvos Respublikos Seimui
Atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I‑446 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1829, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatus tvirtina ne Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministras, bet Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad steigdama valstybės informacinę sistemą, institucija rengia valstybės informacinės sistemos saugos nuostatų projektą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas rengtų valstybės informacinės sistemos saugos nuostatus ir juos tvirtintų. Be to, pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 33 straipsnį valstybės informacinės sistemos nuostatuose nurodomas tokios sistemos valdytojas ir tvarkytojas (tvarkytojai). Iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar būtų skiriami nauji aukščiau minėtos informacinės sistemos valdytojas ir tvarkytojas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas valstybės informacinės sistemos valdytojo bei tvarkytojo funkcijų perimamumo klausimai. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Tokiu būdu projekto 2 straipsnio 2 dalis įsigaliotų anksčiau nei visas įstatymas, o pastarojoje dalyje nurodyti subjektai iki įstatymo įsigaliojimo datos galėtų priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus poįstatyminius teisės aktus. 3.
3Atsižvelgiant į tai,
kad projekto nuostatose siūloma Žemės ūkio ministerijos tam tikras funkcijas žemėtvarkos planavimo srityje perduoti Aplinkos ministerijai, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
A D A
2018-10-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas,
Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Rolandas Juknevičius, Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Giedrius Siurplys - žemės ūkio ministras, Aušra Kalantaitė - Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja, Laimonas Čiakas – NŽT direktorius, Zita Kvietkienė – NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo departamento direktorė, Sigitas Dimaitis – ŽŪR direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-27) 1(37) 2(11) Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatus tvirtina ne Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministras, bet Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad steigdama valstybės informacinę sistemą, institucija rengia valstybės informacinės sistemos saugos nuostatų projektą.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas rengtų valstybės informacinės sistemos saugos nuostatus ir juos tvirtintų. Be to, pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 33 straipsnį valstybės informacinės sistemos nuostatuose nurodomas tokios sistemos valdytojas ir tvarkytojas (tvarkytojai). Iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar būtų skiriami nauji aukščiau minėtos informacinės sistemos valdytojas ir tvarkytojas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas valstybės informacinės sistemos valdytojo bei tvarkytojo funkcijų perimamumo klausimai. Atsižvelgti. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-27)21
žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Tokiu būdu projekto 2 straipsnio 2 dalis įsigaliotų anksčiau nei visas įstatymas, o pastarojoje dalyje nurodyti subjektai iki įstatymo įsigaliojimo datos galėtų priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgti. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-27)
nuostatose siūloma Žemės ūkio ministerijos tam tikras funkcijas žemėtvarkos planavimo srityje perduoti Aplinkos ministerijai, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Atsižvelgti. Vyriausybės išvada pateikta. 4. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2018-04-04) 1,2 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I‑446 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP‑1829, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2018-07-18, nutarimas Nr. 716) 1,2 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
1.6 ir 1.7 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1829 ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1830 (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
reformos žemėtvarkos projektų (toliau – žemėtvarkos projektai) rengimo metodiką tvirtintų ne Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad
„remiantis urbanistinio planavimo teorijos ir praktikos logika, formuojant
sklypus privalu užtikrinti socialinių, ekonominių, estetinių, erdvinių struktūrų, visų rūšių ryšių ir transporto rūšių srautų, verslo interesų, gamtosauginių, paveldosauginių ir kraštovaizdinių reikalavimų racionalų įgyvendinimą. <...> Didžiausi erdvinio planavimo darbai vyksta urbanizuotose teritorijose, todėl šiame procese didelę svarbą įgauna aiški planavimo objektų hierarchija ir planavimo lygmenų integralumas, kurį tinkamai ir profesionaliai galėtų atlikti Aplinkos ministerija. Nuo to, kokia institucija ir kokiais principais vykdys šių teritorijų urbanistinį planavimą, priklausys, kokia apimtimi bus įgyvendinti įvairių piliečių grupių interesai, sudarytos prielaidos įgyvendinti urbanistinius sprendimus, užtikrinančius darnų tolesnį šalies vystymąsi.“ Išvardyti uždaviniai atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio tikslus, keliamus teritorijų planavimui. Teritorijų planavimas patenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro valdymo sritį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.1.3 papunktis). Tuo tarpu žemėtvarkos projektai nėra priskiriami teritorijų planavimo dokumentams (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalis ir Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnis).
Žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, tačiau nė vienas iš minėto įstatymo straipsnių, apibrėžiančių žemėtvarkos projektų tikslus, šiems projektams nenustato Įstatymų projektų aiškinamajame rašte išvardytų uždavinių, kurie susiję su urbanistiniu planavimu (taip pat statyba, transporto sistemos vystymu, architektūrine įvairove ir kt.). Pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir 19 straipsnio 5 dalį žemėtvarkos projektai yra skirti formuoti žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose (toliau – kaimo gyvenamosios vietovės) – juos suprojektuoti, nustatyti jų plotus bei ribas, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės servitutus ir žemės naudojimo sąlygas, t. y. žemėtvarkos projektų sprendiniais nėra sprendžiami konkretūs urbanistikos ir pan. klausimai. Atsižvelgiant į tai, žemėtvarkos projektų rengimo metodikos tvirtinimo funkcijos perdavimas iš Žemės ūkio ministerijos į Aplinkos ministeriją negalės būti pagrindu kitaip taikyti žemėtvarkos projektų rengimą reglamentuojančias Žemės reformos įstatymo nuostatas ir jo įgyvendinamuoju teisės aktu – ministro įsakymu praplėsti šiems projektams keliamų uždavinių. 2. Kaimo gyvenamosiose vietovėse žemėtvarkos projektais sprendžiami žemės sklypų ribų nustatymo ir kiti uždaviniai yra neatsiejamai susiję su tokių uždavinių, kaip nuosavybės teisių į žemę atkūrimas, valstybinės žemės privatizavimas ir pan., įgyvendinimu, kas priskirta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro valdymo sričiai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.14.3 papunktis).
Todėl žemėtvarkos projektų rengimo metodinį vadovavimą perdavus Aplinkos ministerijai, bus sudarytos prielaidos nenuosekliai spręsti kaimo gyvenamosiose vietovėse valstybinės žemės sklypų formavimo ir šių sklypų naudojimo teisių perleidimo (nuosavybės teisių atkūrimo, pardavimo, nuomos, panaudos pagrindais) klausimus. Be to, kaimo gyvenamosiose vietovėse didžiąją dalį žemės sudaro žemės ūkio paskirties žemė, kurioje Aplinkos ministerijos valdymo sritims priskirti klausimai, kaip urbanistika, architektūra, statyba ir kt., dažniausiai nėra aktualūs. 3. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra nurodyta jokių pagrįstų argumentų, kad Žemės ūkio ministerija netinkamai bei nekompetentingai metodiškai vadovauja žemėtvarkos projektų rengimo sričiai. Priešingai, kaimo gyvenamosiose vietovėse nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas, kuriam žemės sklypai formuojami būtent žemėtvarkos projektais, yra beveik užbaigtas – pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skelbiamą informaciją, iki 2018 m. balandžio 1 d. nuosavybės teisės atkurtos net į 99,8 proc. piliečių prašymuose nurodyto žemės ploto. 4. Galiojančioje Žemės įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija. Žemės įstatymo Nr. I-446 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1829 siūloma minėtas ministerijas sukeisti vietomis, tačiau Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra atskleistas tokio sukeitimo tikslas. Siūlomas pakeitimas nėra tikslingas, kadangi minėtų dokumentų rengimo taisyklių procese pagal savo kompetenciją vienodai dalyvauja tiek Žemės ūkio ministerija, tiek Aplinkos ministerija, taip pat geranoriškai bendradarbiauja iškilus poreikiui keisti (tobulinti) šios srities esamą reglamentavimą. 5.
jokių objektyvių priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatus siūloma tvirtinti ne žemės ūkio ministrui, o aplinkos ministrui. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema, kurios valdytoja yra Žemės ūkio ministerija, veikia nuo 2015 m. sausio 2 d. Ši sistema puikiai užtikrina žemėtvarkos planavimo proceso efektyvų valdymą, vieno langelio principu paremtą skaidrią proceso eigą, skatina visuomenės ir verslo subjektų dalyvavimą priimant sprendimus, mažina administracinę naštą verslo subjektams, be to, yra nuolat tobulinama bei modernizuojama. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados dėl galiojančio Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos teisinio reguliavimo trūkumų ir poreikio jį keisti, perdavus šios srities valdymą Aplinkos ministerijai. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema buvo sukurta įgyvendinant projektą „E. paslaugų plėtra žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo procese“, finansuotą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Šiam projektui taikomas įsipareigojimas ne mažiau kaip penkerius metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos turto, kuris buvo sukurtas projekto rengimo metu ir kuriam skirtas finansavimas, neperleisti, neįkeisti ar kitaip nesuvaržyti daiktinių teisių į jį. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. I-446 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1829 atsižvelgiant į Vyriausybės nuomonę. Komiteto nuomone, keisti teisinį reglamentavimą šiuo klausimu nėra pagrindo, kadangi tam nepateikta jokių pagrįstų argumentų. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algimantas Salamakinas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė