Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Papildyti Konstitucijos 74 straipsnį antrąja dalimi ir straipsnį išdėstyti taip:
„Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas. Asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu ne anksčiau kaip po 10 metų. Jei toks asmuo, praėjus 10 metų terminui po pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka, buvo išrinktas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu ir prisiekė, taip pat gali būti skiriamas ministru, Ministru Pirmininku bei, turėdamas reikiamą kvalifikaciją, turi teisę pretenduoti į teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
28Kęstutis Mažeika 29.
Projekto
lyginamasis variantas
2018
1 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Papildyti 74 straipsnį antrąja dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „74 straipsnis Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas. Asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu ne anksčiau kaip po dešimt metų. Jei toks asmuo praėjus dešimt metų po pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka buvo išrinktas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu ir prisiekė, jis taip pat gali būti skiriamas ministru, Ministru Pirmininku, o, turėdamas reikiamą kvalifikaciją, turi teisę pretenduoti į teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto tikslai ir uždaviniai. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) byloje Paksas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 34932/04), Didžioji kolegija 2011 sausio 6 d. sprendimu konstatavo, kad Lietuvos teisėje įtvirtintas „nuolatinis ir negrįžtamas draudimas“ Rolandui Paksui, pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka, užimti parlamento nario pareigas nepaisant to, kad Konstitucinis Teismas pripažino, kad Rolandas Paksas sulaužė priesaiką, yra neproporcingas ir todėl neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio (teisė į laisvus rinkimus) turinio. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad buvo pažeista Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė į laisvus rinkimus. Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komitetas (toliau JTŽTK) 110 sesijoje (pranešimas Nr. 2155/2012) nusprendė, kad Lietuva pažeidė Rolando Pakso teises pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 25 straipsnio b dalį (teisę būti išrinktu per reguliariai rengiamus teisingus rinkimus, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu, kurie garantuoja laisvą rinkėjų valios išreiškimą) ir d dalį (teisę bendromis lygybės sąlygomis stoti į savo šalies valstybės tarnybą). Remiantis Pakto 2 straipsnio 3 dalies a punktu Lietuva (Pakto) šalis buvo įpareigota per 180 dienų įvykdyti JTŽTK sprendimą dėl Rolando Pakso politinių teisių atkūrimo, suteikti Rolandui Paksui veiksmingas teisių gynimo priemones, įskaitant draudimo iki gyvos galvos jam kandidatuoti Prezidento rinkimuose ar užimti Ministro Pirmininko arba ministro pareigas persvarstymą pagal valstybės (Pakto) šalies prisiimtus įsipareigojimus. Be to, Lietuva (Pakto) šalis buvo įpareigota imtis veiksmų, kad ateityje panašių pažeidimų būtų išvengta.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. Gruodžio 22 d. nutarime padarė išvadą, kad „įgyvendinti <...> EŽTT 2011 m. sausio 6 d. sprendimą įmanoma vieninteliu Konstitucinio Teismo oficialioje doktrinoje nurodytu būdu – keičiant su tuo susijusias Konstitucijos nuostatas. Joks kitas būdas (inter alia įstatymų, kitų teisės aktų priėmimas ar keitimas) pagal Konstituciją nėra galimas“. Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas įgyvendinti EŽTT sprendimą, pagal Konstitucijoje numatytą Konstitucijos keitimo procedūrą 2015 m. rugsėjo 10 d. ir 2015 m. gruodžio 15 d. įteikė Seimui Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo projektą, kuriame buvo numatyta teisė asmeniui, pašalintam apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų ar panaikinus Seimo nario mandatą, vėl būti renkamu Seimo nariu ne anksčiau kaip po 10 metų. Šis projektas nesurinko būtinos Seimo narių daugumos balsų ir nebuvo priimtas. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-03-13 d. priėmė nagrinėti grupės Seimo narių teikiamą įstatymo projektą Nr. XIIP-2850 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 66, 74 IR 78 straipsnių pakeitimo “. Šiuo projektu siūloma Konstitucijoje įtvirtinti ptieštaringas nuostatas ir todėl jis negali tenkinti konstitucinės apkaltos ir priesaikos sulaužymo teisinių pasdeimių doktrinos. Siūlomoje Konstitucijos 74 straipsnio II dalyje nurodoma, kad “šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti « renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo“.
Galima spėti, kad ši nuostata numato, jog tokį asmenį išrinkus į Seimą, jis vėl galės prisiekti, nors jau kartą yra sulaužęs priesaiką, ir pradėti eiti Seimo nario pareigas, tačiau tokią prielaidą neigia kita siūlomo projekto nuostata, kuri teigia, kad priesaiką kartą sulaužęs ir iš pareigų apkaltos proceso tvarka pašalintas asmuo
“negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, taip
pat negali eiti pareigų, kurių ėjimo pradžia susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu“. Be to pažymėtina, kad toks Konstitucijos papildymas nuvertintų ir iškreiptų priesaikos instituto esmę. Priesaiką kartą sulaužęs asmuo, kaip išrinktas Seimo narys, vel galėtų prisiekti, bet priesaikos davimas neužtikrintų jam teisės būti reinamu Seimo Pirmininku, skiriamu į ministro ar Ministro Pirmininko pareigas. Tokiu atveju priesaika pasirodytų visiškai bereikšmė. Projektas Nr. XIIP-2850 netenkina ir EŽTT byloje Paksas prieš Lietuva išsakytos pozicijos, iš kurios išpkaukia, kad “sprendimą uždrausti aukštam pareigūnui, kuris pasirodė esąs netinkamas eiti savo pareigas, kada nors tapti parlamento nariu visų pirma turėtų priimti rinkėjai, kurie rinkimuose turi galimybę pasirinkti, ar vėl pasitikėti atitinkamu asmeniu“. Tai akivaizdu iš Konvencijos 1 Protokolo 3 straipsnio formuluotės, kurioje minima ,,žmonių nuomonės raiškos laisvė renkant įstatymų leidybos institucijas“. EŽTT akcentavo, kad „žmonių nuomonės raiškos laisvė renkant įstatymų leidybos institucijas“ privalo būti užtikrinta visais atvejais. Tuo tarpu projekte Nr. XIIP-2850 nesilaikoma tokios pozicijos.
Priesaiką kartą sulaužęs asmuo ir pašalintas iš pareigų apkaltos tvarka negali užimti jokių pareigų, kurias užimant pagal Konstituciją būtina prisiekti, bei negali būti renkamas Prezidentu, nors būtent rinkėjui visuotinių rinkimų metu priklauso teisė spręsti pasitikėti dar kartą priesaiką sulaužiusiu asmeniu ar ne. Be to atkreiptinas dėmesys, kad projektas nenukreiptas į tai, kad būtų įgyvendintas Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komineto sprendimas, kuris
pažeidė Rolando Pakso teises pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 25 straipsnio b dalį (teisę būti išrinktu per reguliariai rengiamus teisingus rinkimus, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu, kurie garantuoja laisvą rinkėjų valios išreiškimą) ir d dalį (teisę bendromis lygybės sąlygomis stoti į savo šalies valstybės tarnybą). Remiantis Pakto 2 straipsnio 3 dalies a punktu Lietuva (Pakto) šalis buvo įpareigota per 180 dienų įvykdyti JTŽTK sprendimą dėl Rolando Pakso politinių teisių atkūrimo, suteikti Rolandui Paksui veiksmingas teisių gynimo priemones, įskaitant draudimo iki gyvos galvos jam kandidatuoti Prezidento rinkimuose ar užimti Ministro Pirmininko arba ministro pareigas persvarstymą pagal valstybės (Pakto) šalies prisiimtus įsipareigojimus. Be to, Lietuva (Pakto) šalis buvo įpareigota imtis veiksmų, kad ateityje panašių pažeidimų būtų išvengta. Lietuva akivaizdžiai yra uždelsusi EŽTT sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą ir JTŽTK sprendimo vykdymą. Kita vertus Seimo narių delsimas vykdyti teismo sprendimą liudija ir tai, kad Seime iki šiol nėra pasiektas sutarimas dėl Konstitucijos pakeitimo, vykdant paminėtus sprendimus, turinio. Savo ruožtu tokio sutarimo nėra, nes iki šiol nebuvo teikiamas toks Konstitucijos pakeitimo projektas, kuris pilnai atitiktų Konstitucinę priesaikos doktriną, kurią atskleidė Konstitucinis Teismas.
Šiuo Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo projektu tikimasi, kad bus ne tik surastas būtinas Seimo narių sutarimas, bet ir visa būtina apimtimi bus įgyvendinti EŽTT sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą ir JTŽTK sprendimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Konstitucijos
Tvarkos ir teisingumo frakcijos nariai ir kiti šiam projektui pritariantys Seimo nariai. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptariamų teisinių santykių reglamentavimas. Konstitucijos 74 straipsnis nustato: Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas. Šiame Konstitucijos straipsnyje esamą priesaikos doktriną atskleidė Konstitucinis Teismas. Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 nutarime sakoma: „Pagal Konstituciją prisiekti turi ne tik Respublikos Prezidentas – valstybės vadovas, bet ir Seimo nariai, Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, valstybės kontrolierius. <...> Taigi pagal Konstituciją Seimo nariai, Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, valstybės kontrolierius prieš pradėdami eiti savo pareigas turi prisiekti.
Kol nurodyti asmenys neprisiekia, jie negali pradėti eiti savo pareigų... <...> Konstitucijoje yra įtvirtinta tokia valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų sąranga ir tokia jų formavimo tvarka, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos – Seimas, Vyriausybė, Respublikos Prezidentas, Teismas, kitos valstybės institucijos būtų sudaromos tik iš tokių piliečių, kurie be išlygų paklūsta Tautos priimtai Konstitucijai ir kurie eidami savo pareigas besąlygiškai vadovaujasi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. <...> Konstitucijoje yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kai asmuo, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, taip pat asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų, pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, negali užimti Konstitucinio Teismo teisėjo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo, Apeliacinio teismo teisėjo, kito teismo teisėjo, Vyriausybės nario, valstybės kontrolieriaus pareigų, t. y. negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Kol nurodyti asmenys neprisiekia, jie negali pradėti eiti savo pareigų... <...> Konstitucijoje yra įtvirtinta tokia valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų sąranga ir tokia jų formavimo tvarka, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos – Seimas, Vyriausybė, Respublikos Prezidentas, Teismas, kitos valstybės institucijos būtų sudaromos tik iš tokių piliečių, kurie be išlygų paklūsta Tautos priimtai Konstitucijai ir kurie eidami savo pareigas besąlygiškai vadovaujasi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. <...> Konstitucijoje yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kai asmuo, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, taip pat asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų, pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, negali užimti Konstitucinio Teismo teisėjo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo, Apeliacinio teismo teisėjo, kito teismo teisėjo, Vyriausybės nario, valstybės kontrolieriaus pareigų, t. y. negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas padarytų teisiškai beprasmį, betikslį patį konstitucinį apkaltos už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą institutą, būtų nesuderinamas su konstitucinės atsakomybės už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą esme ir paskirtimi, su Konstitucijoje numatytos priesaikos, kaip konstitucinės vertybės, esme ir paskirtimi, su iš visuminio konstitucinio teisinio reguliavimo kylančiu reikalavimu, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, taip pat kitos valstybės institucijos būtų sudaromos tik iš tokių piliečių, kurie be išlygų paklūsta Tautos priimtai Konstitucijai ir kurie, eidami savo pareigas, besąlygiškai vadovaujasi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.
Kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas būtų nesuderinamas ir su konstituciniu teisinės valstybės principu, su konstituciniu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvu.“ Jau minėta kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 n. Gruodžio 22 d. nutarime pažymėjo, kad „įgyvendinti <...> EŽTT 2011 m. sausio 6 d. sprendimą įmanoma vieninteliu Konstitucinio Teismo oficialioje doktrinoje nurodytu būdu – keičiant su tuo susijusias Konstitucijos nuostatas. Joks kitas būdas (inter alia įstatymų, kitų teisės aktų priėmimas ar keitimas) pagal Konstituciją nėra galimas“. Taip pat minėta, kad Seimas aptariamu kausimu iki šiol nepriėmė jokios Konstitucijos pataisos. Visa tai reiškia, kad vykdant apkaltą iki šiol galioja Konstitucijoje įtvirtinta ir Konstitucinio teismo atskleista apkaltos, priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo doktrina. Asmuo, kuriam apkaltos procedūros tvarka nustatytas šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ar priesaikos sulaužymas, niekada negali užimti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų pareigų ar tapti Seimo nariu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūloma Papildyti Konstitucijos 74 straipsnį antrąja dalimi: „Asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu ne anksčiau kaip po 10 metų. Jei toks asmuo, praėjus 10 metų terminui po pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka, buvo išrinktas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu ir prisiekė, taip pat gali būti skiriamas ministru, Ministru Pirmininku bei, turėdamas reikiamą kvalifikaciją, turi teisę pretenduoti į teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas.“. Teikiant tokį siūlymą, remiamasi žemiau išvardintomis teisinėmis aplinkybėmis:
a) Siūlymu siekiama remtis iki šiol galiojančia apkaltos ir priesaikos sulaužymo teisinių pasekmių doktrina bei jos nepažeisti. Šią doktriną, esant įtvirtintą Konstitucijoje, išaiškino Konstitucinis Teismas. Konstitucinis Teismas galiojančios priesaikos doktrinos nėra kaip nors kitaip interpretavęs. Priesaikos sulaužymo doktrina, pritaikyta R. Pakso atžvilgiu, galioja iki šiol. Jos esmė tame, kad priesaikos davimas yra ypatingas asmens įsipareigojimo valstybei ir visuomenei aktas, o įstatymais nustatyta galimybė duoti priesaiką, o po to ją sulaužyti, darytų beprasmį patį priesaikos institutą.
Nesant galimybės Seimui keisti iki šiol galiojančią priesaikos ir apkaltos doktriną, belieka vienintelis būdas įgyvendinti EŽTT sprendimą byloje Paksas ptieš Lietuvą - pačioje Konstitucijoje ieškoti išlygų, kada Konstitucija laiduoja galimybę priesaiką sulaužiusiam ir iš pareigų pašalinuam asmeniui vėl pretenduoti į analogiškas pareigas ir dar kartą prisiekti.
Konstitucinės priesaikos doktrinos, kurią išaiškino Konstitucinis Teismas, išplaukia, kad būtina keisti tą Konstitucijos straipsnį, kuriame apibrėžtas apkaltos institutas, jame nurodant galimas išlygas ir jų teisines pasekmes. Šios išlygos turi būti apibrėžtos Konstitucijos 74 straipsnyje, kuriame išvardijami asmenys, kuriems gali būti inicijuota apkalta už priesaikos sulaužymą ir šiurkštų Konstitucijos pažeidimą. Tai ir yra svarbiausia priežastis, kodėl siūloma keisti Konstitucijos 74 straipsnį, būtent šiame straipsnyje nustatant iškygas galiojančioje konstitucinėje priesaikos sulaužymo pasekmių ir apkaltos doktrinoje.
subjektas, turintis Konstitucijoje laiduotą kompetenciją nustatyti išlygas, kada priesaiką sulaužęs asmuo vėl turėtų teisę prisiekti, gali būti tik suverenas (tauta), kitaip tariant rinkėjas. Vadinasi tik rinkėjas visuotinių rinkimų metu gali spręsti, ar galima dar kartą pasitikėti priesaiką sulaužiusiu asmeniu ir leisti jam vėl prisiekti.
d) EŽTT byloje Paksas prieš Lietuvą, konstatavo, kad Lietuvos teisėje įtvirtintas „nuolatinis ir negrįžtamas draudimas“ Rolandui Paksui, pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka, užimti parlamento nario pareigas yra neproporcingas ir todėl neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio (teisė į laisvus rinkimus) turinio.
Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad buvo pažeista Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė į laisvus rinkimus. Iš šio EŽTT sprendimo seka, kad Konstitucijos 74 straipsnyje turi būti numatyta išlyga rinkimų į Seimą atvejui. Rinkėjas, kartą priesaiką sulaužiusį asmenį išrinkdamas į Seimą, kartu pripažįsta, kad šiuo asmeniu pasitiki ir dėl šios priežasties toks asmuo, užimdamas Seimo nario pareigas, turi Konstitucijoje laiduojamą teisę dar kartą prisiekti.
tuo, kad būtent rinkėjas visuotinių rinkimų metu sprendžia, ar galima dar kartą pasitikėti asmeniu, kuris už priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš pareigų, projekte siūloma neapsiriboti vien rinkimais į Seimą, bet įtraukti ir Respublikos Prezidento rinkimus. Jei rinkėjas turi kompetenciją spręsti ar galima dar kartą pasitikėti priesaiką sulaužiusiu asmeniu rinkimuose į Seimą, tai lygiai tokiais pačiais teisiniais pagrindais rinkėjas turi kompetenciją spręsti ar apkaltos proceso tvarka iš pareigų pašalintas asmuo gali dar kartą prisiekti Respublikos Prezidento rinkimuose. Be to pažymėtina, kad Respublikos Prezidento, kaip ir Seimo visuotiniai rinkimai yra demokratijos išraiška. Draudimas už priesaikos sulaužymą iš pareigų pašalintą asmenį rinkti Respublikos Prezidentu taip pat yra nusižengimas demokratijos principams.
Kita vertus, jei būtų apsiribojama tik rinkimais į Seimą, tai kiltų teisėtas klausimas, kokiu konstituciniu pagrindu daroma tik tokia išlyga? Vien tas argumentas, kad EŽTT byloje Paksas prieš Lietuvą nepaminėjo Respublikos Prezidento rinkimų, teisiškai nieko neįrodo. EŽTT lygiai taip pat nepaminėjo, kad Respublikos Prezidento rinkimai negali būti išimtis.
pašalintam asmeniui leisti būti renkamu Seimo nariu ar Prezidentu ne anksčiau kaip po 10 metų. Toks terminas pasirinktas dėl to, kad jis tenkina protingumo ir demokratijos principų reikalavimus. Jei būtų apsiribojama tik 5 metų terminu, tuomet pav. priesaiką sulaužęs ir iš pareigų pašalintas asmuo praleistų tik vienerius Seimo, ir vienerius priešlaikinius Respublikos Prezidento rinkimus. Tai reikštų, kad asmuo praktiškai nepatyrė priesaikos sulaužymo teisinių pasekmių ir tai būtų neprotinga. Jei būtų nustatytas pav. 15 metų terminas, tai toks asmuo privalėtų praleisti 3 ir daugiau Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų kampanijų. Tokiu būdu būtų ilgą laiką pažeidinėjama ne tik tokio asmens pasyvioji rinkimų teisė, bet ir aktyvioji rinkėjų rinkimų teisė, kurie yra nepraradę pasitikėjimo tokiu asmeniu ir nusiteikę vėl už jį balsuoti. Būtent tai grubiai pažeistų demokratijos ir protingumo principų reikalavimus. Be to pažymėtina, kad dėl 10 metų termino iki šiol Seime buvo labiausiai sutariama.
Lietuva turi pareigą užtikrinti šalies piliečių politines teises, leidžiant priesaiką sulaužiusiams ir apkaltos būdu iš pareigų pašalintam asmeniui vėl pretenduoti į Seimo narius, tapti ministru, Vyriausybės vadovu, būri renkamu Respublikos Prezidentu ar bendromis lygybės sąlygomis stoti į savo šalies valstybės tarnybą.
Tokias teises sąlygoja Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 25 straipsnio b dalis (teisė būti išrinktu per reguliariai rengiamus teisingus rinkimus, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu, kurie garantuoja laisvą rinkėjų valios išreiškimą) ir d dalis (teisė bendromis lygybės sąlygomis stoti į savo šalies valstybės tarnybą). Tai reiškia, kad asmuo, kuris prisiekia, kaip Seimo narys ar Respublikos Prezidentas, taip tat turi turėti teisę dalyvauti Seimo daugumos Vyriausybėje, t. y. būti skiriamas Vyriausybės vadovu ar Vyriausybės nariu. Tokio asmens teisė vėl prisiekti laiduoja jo teisę pretenduoti į kitas valstybines pareigas, kurioms užimti būtina prisiekti. Konstitucijoje yra numatytas priesaikos davimas pretenduojant į teisėjo ir valstybės kontrolieriaus pareigas.
pasisakoma, kad priesaiką sulaužęs ir apkaltos keliu iš pareigų pašalintas asmuo gali pretenduoti į teisėjo, valstybės kontrolieriaus pareigas ar būti skiriamas ministru, Ministru Pirmininku, jei po apkaltos buvo išrinktas į Seimą ar Respublikos Prezidentu. Toks leidimas išplaukia iš to, kad rinkėjas, asmenį, kuris apkaltos tvarka buvo pašalintas iš pareigų, išrinkdamas į Seimą ar Respublikos Prezidentu, paliudija, kad šiuo asmeniu pasitiki lygiai taip kaip kitu asmeniu, kuris nebuvo sulaužęs priesaikos.
Tačiau tuo atveju, jei rinkėjai neišrenka priesaiką sulaužiusį ir iš pareigų pašalintą asmenį Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, tai iš konstitucinės priesaikos doktrinos seka, kad toks asmuo negali pretenduoti į teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas ir būti skiriamas ministru ar Ministru Pirmininku.
Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo projektas nereikalauja keisti kitų Konstitucijos straipsnių. Išimtys, kurios daromos Respublikos Prezidento ir Seimo rinkimuose, yra tarpusavyje tiesiogiai susiję. Pagal Konstitucijos 78 straipsnio pirmą dalį, jei asmuo gali būti renkamas Seimo nariu, tai jis gali būti renkamas ir Respublikos Prezidentu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtos įstatymų projektų nuostatos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti priėmus teikiamą įstatymo projektą. Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą įstatymo projektą, reikės keisti Seimo ir Prezidento rinkimų įstatymus. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projekte nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl projektas nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projekts atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekte reglamentuojamas klausimas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai. Nereikalingi. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas. Priimtas įstatymas užbaigtų EŽTT sprendimo įgyvendinimo procesą, tokiu būdu, būtų taupomos valstybės lėšos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai. Apkalta, Konstitucija, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, rinkimai, Seimas, Prezidentas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia
nariai
22.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-16
Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos
ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui pateiktoms pastaboms. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Pažymėtina,
kad Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucija yra vientisas aktas, todėl, atsižvelgiant į tai, jog Konstitucijos 78 straipsnio pirmojoje dalyje nurodoma, kad „Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu“ (čia ir toliau išskirta
Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, praėjus projekte nurodytam laikotarpiui gali būti renkamas Seimo nariu ir nesuformulavus draudimo būti renkamam Respublikos Prezidentu, papildomai įvardyti, kad toks asmuo gali būti renkamas ir Respublikos Prezidentu, nėra prasmės, nes tai suponuoja Konstitucijos 78 straipsnio pirmosios dalies norma. 2. Projektu teikiamos Konstitucijos
nuostatos sukonstruotos dviprasmiškai ir painiai. Esą, asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš užimamų pareigų, teisę būti skiriamas ministru, Ministru Pirmininku bei, turėdamas reikiamą kvalifikaciją, pretenduoti į teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas įgytų tik tuomet, jei būtų išrinktas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu ir duotų atitinkamą priesaiką.
Tokia nuostata nedera su Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintų valdžių padalijimo principu, Seimo nario teisinio statusu ir veiklos apribojimais, įtvirtintais Konstitucijos 60 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, Respublikos Prezidento statusu ir nustatytais apribojimais 83 straipsnio pirmosios dalyje, Ministrui Pirmininkui - 99 straipsnyje, Konstitucinio Teismo teisėjams ir kitų teismų teisėjams -
vertus, aptariama projekto nuostata gali būti suprantama ir taip, kad apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalinto asmens teisę užimti ministro, Ministro Pirmininko, teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas, lemtų tai, ar jis (iki jos skyrimo į minėtas pareigas) ėjo Seimo nario ar Respublikos Prezidento pareigas. Pažymėtina, kad „Konstitucijos pataisomis yra keičiamas Konstitucijos nuostatų turinys, šių nuostatų tarpusavio ryšiai, gali būti keičiama Konstitucijoje įtvirtintų vertybių pusiausvyra; pakeitus vienas Konstitucijos nuostatas, gali kisti kitų jos nuostatų ir visuminio konstitucinio teisinio reguliavimo turinys. Tačiau keičiant Konstituciją turi būti paisoma imperatyvo, kad Konstitucija yra vientisas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog visos Konstitucijos nuostatos tarpusavyje yra taip susijusios, kad vienų Konstitucijos nuostatų turinys lemia kitų jos nuostatų turinį;
Konstitucijos nuostatos sudaro vieną, darnią sistemą; nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima priešpriešinti kitoms Konstitucijos nuostatoms.
Pati Konstitucijos, kaip aukščiausios teisinės galios akto, prigimtis, konstitucingumo idėja suponuoja tai, kad Konstitucijoje negali būti ir nėra spragų ar vidinių prieštaravimų“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). „<...> Konstitucijos pataisa negali būti sukurtas toks naujas konstitucinis teisinis reguliavimas, kad viena Konstitucijos nuostata paneigtų kitą ar jai prieštarautų ir šių nuostatų būtų neįmanoma aiškinti kaip tarpusavyje derančių. Taigi, iš Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalies kyla imperatyvas, kad Konstitucijos pataisomis negali būti pažeista Konstitucijos nuostatų, jose įtvirtintų vertybių darna“ (Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimas). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, manome, kad projektu teikiamos Konstitucijos 74 straipsniu antrosios dalies antrame sakinyje išdėstytos nuostatos neatitinka minėtų Konstitucijos keitimo imperatyvų. 3. Seime yra pradėta Konstitucijos 66, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-2850) teisėkūros procedūra, šiam projektui pritarta po pateikimo. Projektai Reg. Nr. XIIP-2850 ir Reg. Nr. XIIIP-1812 yra alternatyvaus turinio.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad „<...> iš Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalies kyla draudimas svarstant Seime iš esmės pakeisti ne mažesnės kaip 1/4 visų Seimo narių grupės arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų pateikto Konstitucijos keitimo įstatymo projekto turinį inter alia taip, kad būtų iškreiptas siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo tikslas, pakeista siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimtis, būtų siūlomos iš esmės kitokios konstitucinio teisinio reguliavimo priemonės siekiamam tikslui pasiekti, būtų siūloma keisti kitą Konstitucijos nuostatą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Konstitucijos keitimo įstatymo projektas su esminio pobūdžio pakeitimais laikytinas nauju projektu – nauju sumanymu keisti ar papildyti Konstituciją, kurį pagal Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalį gali pateikti tik ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų. Konstitucijos keitimo įstatymo projektas su esminio pobūdžio pakeitimais laikytinas nauju projektu – nauju sumanymu keisti ar papildyti Konstituciją <…>”;
“<…> pagal Konstituciją svarstant Seime Konstitucijos 147 straipsnio
gali būti daromi tik neesminiai, t. y. iš esmės nekeičiantys pateikto projekto turinio, pakeitimai, kuriais siekiama Konstitucijos pataisos projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties patikslinti ar sukonkretinti siūlomas formuluotes <...>“ (2014 m. sausio 24 d. nutarimas). Todėl, mūsų nuomone, projektų Reg. Nr. XIIP-2850 ir Reg. Nr. XIIIP-1812 (tuo atveju, jei projektui Reg. Nr.
Nr. XIIIP-1812 būtų pritarta po pateikimo) teisėkūros procedūroje negalėtų būti taikoma Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalyje nustatyta taisyklė ar kokiu nors kitu būdu vieno projekto nuostatos (ar jų dalis) inkorporuojama į kitą projektą. 4. Atkreipiame dėmesį, kad projekte nėra nustatyta kita (vėlesnė) siūlomų nuostatų įsigaliojimo ir taikymo pradžios data. Todėl, jeigu šis projektas būtų priimtas, įstatymas dėl Konstitucijos pakeitimo įsigaliotų ne anksčiau, kaip po vieno mėnesio nuo priėmimo (Konstitucijos 149 straipsnio trečioji dalis) ir nuo tos dienos turėtų būti taikomas. Inicijuojant projektą neatsižvelgta į tą aplinkybę, kad Konstitucijos pataisų įgyvendinimui būtinas tam tikras laikas, kad būtų pakeistas Seimo rinkimų įstatymas ir kiti įstatymai. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles projekto 1 straipsnyje galiojanti Konstitucijos 74 straipsnio nuostata (projekte – Konstitucijos 74 straipsnio pirmoji dalis) nedėstytina, nes jos keisti nesiūloma. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms bei atsižvelgdami į tai, kad projekto tekstas yra identiškas ankstesnio projekto varianto XIIIP-1812 tekstui, laikomės nuomonės, išdėstytos 2018 m. kovo 26 d. išvadoje Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-1812. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018-06-20
dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Teisingumo ministerijos atstovai: Teisės sistemos departamento Teisės sistemos vystymo skyriaus vedėja Natalija Žilinskienė, Teisės sistemos departamento Teisės sistemos vystymo skyriaus patarėjas Tautginas Mickevičius, Atstovavimo Europos Žmogaus Teisių Teisme skyriaus vedėjas Donatas Murauskas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros vedėjas Haroldas Šinkūnas, pilietis Paulius Šepetys, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė ir vyresnieji patarėjai Ona Buišienė, Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Pažymėtina, kad Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucija yra vientisas aktas, todėl, atsižvelgiant į tai, jog Konstitucijos 78 straipsnio pirmojoje dalyje nurodoma, kad „Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu“ (čia ir toliau išskirta – mūsų), projektu teikiamoje Konstitucijos 74 straipsnio antrosios dalies nuostatoje nurodžius, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, praėjus projekte nurodytam laikotarpiui gali būti renkamas Seimo nariu ir nesuformulavus draudimo būti renkamam Respublikos Prezidentu, papildomai įvardyti, kad toks asmuo gali būti renkamas ir Respublikos Prezidentu, nėra prasmės, nes tai suponuoja
2
teikiamos Konstitucijos 74 straipsnio antrosios dalies antrajame sakinyje siūlomos įtvirtinti nuostatos sukonstruotos dviprasmiškai ir painiai. Esą, asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš užimamų pareigų, teisę būti skiriamas ministru, Ministru Pirmininku bei, turėdamas reikiamą kvalifikaciją, pretenduoti į teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas įgytų tik tuomet, jei būtų išrinktas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu ir duotų atitinkamą priesaiką.
Tokia nuostata nedera su Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintų valdžių padalijimo principu, Seimo nario teisinio statusu ir veiklos apribojimais, įtvirtintais Konstitucijos 60 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, Respublikos Prezidento statusu ir nustatytais apribojimais 83 straipsnio pirmosios dalyje, Ministrui Pirmininkui - 99 straipsnyje, Konstitucinio Teismo teisėjams ir kitų teismų teisėjams - 104 straipsnio trečiosios dalies ir 113 straipsnio pirmosios dalyje. Kita vertus, aptariama projekto nuostata gali būti suprantama ir taip, kad apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalinto asmens teisę užimti ministro, Ministro Pirmininko, teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas, lemtų tai, ar jis (iki jos skyrimo į minėtas pareigas) ėjo Seimo nario ar Respublikos Prezidento pareigas. Pažymėtina, kad
„Konstitucijos pataisomis yra keičiamas Konstitucijos nuostatų turinys, šių
nuostatų tarpusavio ryšiai, gali būti keičiama Konstitucijoje įtvirtintų vertybių pusiausvyra; pakeitus vienas Konstitucijos nuostatas, gali kisti kitų jos nuostatų ir visuminio konstitucinio teisinio reguliavimo turinys. Tačiau keičiant Konstituciją turi būti paisoma imperatyvo, kad Konstitucija yra vientisas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog visos Konstitucijos nuostatos tarpusavyje yra taip susijusios, kad vienų Konstitucijos nuostatų turinys lemia kitų jos nuostatų turinį; Konstitucijos nuostatos sudaro vieną, darnią sistemą; nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima priešpriešinti kitoms Konstitucijos nuostatoms.
Pati Konstitucijos, kaip aukščiausios teisinės galios akto, prigimtis, konstitucingumo idėja suponuoja tai, kad Konstitucijoje negali būti ir nėra spragų ar vidinių prieštaravimų“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). „<...> Konstitucijos pataisa negali būti sukurtas toks naujas konstitucinis teisinis reguliavimas, kad viena Konstitucijos nuostata paneigtų kitą ar jai prieštarautų ir šių nuostatų būtų neįmanoma aiškinti kaip tarpusavyje derančių. Taigi, iš Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalies kyla imperatyvas, kad Konstitucijos pataisomis negali būti pažeista Konstitucijos nuostatų, jose įtvirtintų vertybių darna“ (Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimas). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, manome, kad projektu teikiamos Konstitucijos 74 straipsniu antrosios dalies antrame sakinyje išdėstytos nuostatos neatitinka minėtų
procedūra, šiam projektui pritarta po pateikimo. Projektai Reg. Nr. XIIP-2850 ir Reg. Nr. XIIIP-1812 yra alternatyvaus turinio.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad „<...> iš Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalies kyla draudimas svarstant Seime iš esmės pakeisti ne mažesnės kaip 1/4 visų Seimo narių grupės arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų pateikto Konstitucijos keitimo įstatymo projekto turinį inter alia taip, kad būtų iškreiptas siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo tikslas, pakeista siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimtis, būtų siūlomos iš esmės kitokios konstitucinio teisinio reguliavimo priemonės siekiamam tikslui pasiekti, būtų siūloma keisti kitą Konstitucijos nuostatą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Konstitucijos keitimo įstatymo projektas su esminio pobūdžio pakeitimais laikytinas nauju projektu – nauju sumanymu keisti ar papildyti Konstituciją, kurį pagal Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalį gali pateikti tik ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų. Konstitucijos keitimo įstatymo projektas su esminio pobūdžio pakeitimais laikytinas nauju projektu – nauju sumanymu keisti ar papildyti Konstituciją <…>”; “<…> pagal Konstituciją svarstant Seime Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų pateiktus Konstitucijos keitimo įstatymų projektus gali būti daromi tik neesminiai, t. y. iš esmės nekeičiantys pateikto projekto turinio, pakeitimai, kuriais siekiama Konstitucijos pataisos projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties patikslinti ar sukonkretinti siūlomas formuluotes <...>“ (2014 m. sausio 24 d. nutarimas). Todėl, mūsų nuomone, projektų Reg. Nr. XIIP-2850 ir Reg. Nr. XIIIP-1812 (tuo atveju, jei projektui Reg. Nr.
Nr. XIIIP-1812 būtų pritarta po pateikimo) teisėkūros procedūroje negalėtų būti taikoma Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalyje nustatyta taisyklė ar kokiu nors kitu būdu vieno projekto nuostatos (ar jų dalis) inkorporuojama į kitą projektą. Pritarti
XIIIP-1812 ir XIIP-2850 buvo svarstomi kaip alternatyvūs projektai. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
kita (vėlesnė) siūlomų nuostatų įsigaliojimo ir taikymo pradžios data. Todėl, jeigu šis projektas būtų priimtas, įstatymas dėl Konstitucijos pakeitimo įsigaliotų ne anksčiau, kaip po vieno mėnesio nuo priėmimo (Konstitucijos 149 straipsnio trečioji dalis) ir nuo tos dienos turėtų būti taikomas. Inicijuojant projektą neatsižvelgta į tą aplinkybę, kad Konstitucijos pataisų įgyvendinimui būtinas tam tikras laikas, kad būtų pakeistas Seimo rinkimų įstatymas ir kiti įstatymai. Pritarti
1
pirmoji dalis) nedėstytina, nes jos keisti nesiūloma. Atsižvelgti
prie Teisingumo ministerijos 2018-03-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1812 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui pateiktoms pastaboms. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Šepetys 2018-04-16 Iki šiol niekaip negalim išspręst kolizijos dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą (peticijos Nr.34932/04) dėl jo pilietinių teisių atstatymo, tam dabar Seime užregistruoti net du projektai: "Konstitucijos 66, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2850" bei
"Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1812". Reikia sutikt su pastabomis padarytomis projektui
Nr. XIIP-2850, bet lygiai taip pat kritikuotinas ir projektas Nr. XIIP-1812, bent jau ta dalimi "Jei toks asmuo, praėjus 10 metų terminui po pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka, buvo išrinktas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu ir prisiekė, taip pat gali būti skiriamas ministru, Ministru Pirmininku bei, turėdamas reikiamą kvalifikaciją, turi teisę pretenduoti į teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas" - reikia suprast kad teisėjo teisės gali būt atstatytos TIK jam tapus Seimo nariu ar Prezidentu, o tai jau totalus alogiškumas. Šie projektai skiriasi ir ta dalimi, kad pirmajame projekte tokiems asmenims ir toliau lieka tam tikri apribojimai (teisė tapt Prezidentu), antrajame jų jau nėra... galima ginčytis ar tokių apribojimų nebuvimas atitinka Tautos lūkesčius, bet aišku kad tai labiau atitinka EŽTT siekius. TIK - esmė TAME, kad Konstitucijoj NĖRA jokių apribojimų, mūsų Konstitucija niekaip neriboja Tautos valios rinkti jai patinkančius, visa kazuistika kyla TIK po Konstitucinio teismo (KT) priimtų nuostatų (jo pačio sau nusistatytų konstitucinių doktrinų), mūsų Konstitucijoj NĖRA konstitucinio pobūdžio draudimų tokiems asmenims būti vėl išrinktiems, kalbos apie tokius draudimus atsirado TIK minimam KT priėmus tokias nuostatas (nors tai ir bandoma kildint iš Konstitucijos vientisumo, bet tai jau tik traktavimo ypatumai).
Bet - tuo pačiu vis tik pripažįstama kad konstitucinės doktrinos gali būti keičiamos, ir nors teigiama "Nuo Konstitucinio Teismo precedentų, sukurtų priėmus sprendimus konstitucinės justicijos bylose, gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama", tačiau - keista kad KT net patį EŽTT sprendimą laiko nepakankamu tam pagrindu, jiems nesvarbu Lietuvos garbė, jie ir toliau aklai laikosi savo doktrinų, jie REKETUOJA mus keist Konstituciją, nors joje NĖRA jokių tokio pobūdžio apribojimų, tad ir joje keisti nėra ką (dar blogiau tame, kad VISI siūlomi pakeitimai ir toliau prieštaraus minimai KT doktrinai, ir KT lygiai taip pat sėkmingai galės visus siūlomus pakeitimus paskelbt prieštaraujančiais 'Konstitucijos vientisumui'). Bet tai - TIK KT asmeninė nuomonė, nieko bendro neturinti su Konstitucijos raide bei jos universalumu. Įdomu ir tame, kad pats KT teigia:
"Konstitucinis Teismas nevykdo išankstinės įstatymų konstitucingumo
kontrolės" (http://www.lrkt.lt/lt/apie-teisma/veikla/kompetencija/106), BET - tuo pačiu ultimatyviai RIBOJA Įstatymų leidėjų galias: "Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. Gruodžio 22 d. nutarime padarė išvadą, kad „įgyvendinti <...> EŽTT 2011 m. sausio 6 d. 2 sprendimą įmanoma vieninteliu Konstitucinio Teismo oficialioje doktrinoje nurodytu būdu – keičiant su tuo susijusias Konstitucijos nuostatas.
Joks kitas būdas (inter alia įstatymų, kitų teisės aktų priėmimas ar keitimas) pagal Konstituciją nėra galimas“..." BET - tai nėra teisingas požiūris, reikia nepamiršt kad KT prisiimtos 'konstitucinės doktrinos' (kaip ir kažkokia
'konstitucinė dvasia') NĖRA Konstitucijos sudėtinės dalys, būtina pakartot
kad "Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas" (Konstitucija (K.) 6str.1d.), ir kad "Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija" (K.6str.2d.) - žinant kad "Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai" (K.2str.), joks KT šių galių iš Piliečio (kaip Tautos atstovo) atimti negali; KT pretenzijos pasisavinti teisę "oficialiai aiškinti Konstituciją" (ką KT jau įrašė į savo doktrinas - kas jiems tokią teisę suteikė?) tėra tik bandymai peržengti pačią Konstituciją. Nes juk ŽINOM: "Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių" (K.3str.1d.), žinom kad "Valdžios galias riboja Konstitucija" (K.5str.2d.), žinom ir paties KT galias (jos visos išvardytos Konstitucijos VIII skirsnyje ir jos ten baigtinės), bet - KT bando mums nurodinėt kaip mums referendumuose balsuot, KT 'nuleidžia' Seimui nurodymus ko šie ESĄ negalintys, kokie įstatymai neleistini, ir - TIK sau pasilieka neribojamas galimybes tomis 'konstitucinėmis dogmomis' manipuliuot
Konstitucijoje keist, Ji pakankamai laisva ir pilnai atitinka EŽTT sprendimų dvasią.
Tuo labiau kad apkaltą patyrusių asmenų pilietines teises galima nesunkiai atstatyt referendumu (Tautos referendumas yra aukščiau bet kokių KT doktrinų; jei kam tai dar nepakankamai aišku galima truputį papildyt Referendumo įstatymą ir tai pateikt EŽTT)... tuo labiau kad turim Konstitucijoj ir 74 str. kuriame pasakyta: "Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas" - ten kur kalbama apie apkaltą, GALIMA įdėt ir jos anuliavimo saugiklius, ir tam visai nereikia keist Konstitucijos - Konstitucijos galia yra jos pastovume. Bet kol kas stebim tik nepagrįstus bandymus apribot Seimo galias, tai Vyriausybė kelia bangas viešai virkaudama kad Seimas ESĄ nespėja jos paruoštų įstatymų priimt, tai KT ultimatumus skelbia dėl Konstitucijos pakeitimų. Tik tiek kad tos institucijos NĖRA tiesiogiai Tautos išrinktos, Konstitucijoj pasakyta AIŠKIAI: "Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus" (K.4str.), ir tokiais MŪSŲ atstovais yra Seimas. Taip kad - netinka mums pasiduot KT diktatūros siekiams: "Valstybinės valdžios ar jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisėti ir negalioja" (K.8str.) - ar KT veiksmus jau galima vadinti smurtu vertėtų pasiaiškint. Bet AIŠKU kad dėl EŽTT sprendimo mes NIEKO Konstitucijoj neturim keisti.
Tuo labiau kad stodami į ES išreiškėm viltį kad
"Europos Sąjunga gerbia savo valstybių narių nacionalinį tapatumą ir
konstitucines tradicijas" (2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje) - vargu ar EŽTT drįstų tas Viltis paneigt. Taip kad minimą EŽTT sprendimą galim įvardyt tik kaip išbandymą Lietuvos pilietiškumui, jos brandai bei mūsų nusiteikimui nesitaikstyt su kažkieno primetamomis nepagrįstoms normoms, jauskim savo
Konstituciją: mūsų Konstitucijoj NIEKAS Tautos valios NERIBOJA, o tie atsiradę ribojimai - tik kažkieno nevykę išmąstymai. Taip kad - privalu grąžint visas galias Tautos demokratiškai išrinktiems atstovams (Seimui), gaila kad Seime nebeliko Konstitucijos komiteto. Pritarti iš dalies Pritartina dėl tos pačios pastabos, ką išsakė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo 2-joje pastaboje, t.y. dėl projektu teikiamos Konstitucijos 74 straipsnio antrosios dalies antrojo sakinio nuostatos. Nepritartina dėl to, kad Konstitucinis Teismas „bando mums nurodinėt“, „nuleidžia Seimui nurodymus“ ir t.t., nes šie teiginiai nėra pagrįsti aiškiais argumentais, be to, nėra susiję su svarstomu projektu. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-05-09 nutarimas DĖL Lietuvos Respublikos KONSTITUCIJOS 66,
Respublikos KONSTITUCIJOS 74 STRAIPSNIO pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIiP-1812 2018 m. gegužės 9 d. Nr.
Nr. 444 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. SV-S-647
„Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 2 punktą, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo
Nr. SV-S-675 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.7 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
įstatymo projektui Nr. XIIIP-1812. 2. Pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 66, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2850 tikslui – įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 34932/04), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti šio įstatymo projekto, atsižvelgiant į tai, kad šio nutarimo 1 punkte nurodytas įstatymo projektas užtikrina platesnes galimybes asmenims tinkamai įgyvendinti pasyviąją rinkimų teisę. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komisija 2018-05-17 * Iš esmės pritarti Konstitucijos
pagrindiniame komitete įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus įstatymo projektui. Pritarti
7Komiteto sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam, komiteto redakciškai ir teisinės technikos
požiūriu patikslintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1812 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: Balsuota alternatyviai:
pateiktam, komiteto redakciškai ir teisinės technikos požiūriu patikslintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1812 ir komiteto išvadoms – 5 balsai.
pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1812 ir siūlyti jiems, vadovaujantis Seimo statuto 169 straipsnio nuostatomis, įregistruoti naują Konstitucijos keitimo įstatymo projektą – 1 balsas;
Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1812 – 2 balsai;
paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė