Lyginamasis variantas
2018 m. kovo d. Nr Vilnius 1straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas Pakeisti 80 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų.
Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų;
2) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – dviejų šimtų eurų, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo;
3) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo – trijų šimtų eurų;
4) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti atliekant viešuosius pirkimus:
a) mažos vertės pirkimus, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų šimtų eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų šimtų penkiasdešimt eurų;
b) supaprastintus pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus), kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – tūkstančio pusantro tūkstančio eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – dviejų tūkstančių eurų;
c) tarptautinius pirkimus, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – trijų keturių tūkstančių eurų, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – penkių tūkstančių eurų 2,5 procento nuo ieškinį teikiančio tiekėjo pasiūlymo vertė;
5) kituose ginčuose – vieno šimto eurų;
6) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų;
7) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų;
8) ypatingosios teisenos bylose – penkiasdešimt eurų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus;
9) už ieškinius dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo – penkių šimtų eurų, išskyrus atvejus, kai ieškinį pareiškia įmonės savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai ieškinys dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus;
10) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV¹ skyriaus taisykles.“ Teikia Seimo narys Bronislovas Matelis
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu egzistuojanti praktika, kuomet viešųjų pirkimų nelaimėjęs juridinis asmuo nepagrįstai ginčija rezultatus, jau kelia nerimą. Tai stabdo investicijas ir kenkia šalies ūkio plėtrai bei infrastruktūros modernizavimui. Paslaugų tiekėjai dažnai piktnaudžiauja jiems suteiktomis teisėmis, reikšdami nepagrįstus skundus, kurie vilkina viešųjų pirkimų procedūras, o tai stabdo investicinių projektų įgyvendinimą, kelia Europos Sąjungos paramos lėšų praradimo grėsmę. Dažnai pasitaiko atvejų, kai viešųjų pirkimų konkurso nelaimėję asmenys skundžia konkurso rezultatus, o vėliau reikalauja iš laimėtojo konkrečios pinigų sumos tik už tai, kad ieškinį atsiimtų. Tokia praktika skatina korupciją ir piktnaudžiavimą. Siekiant sumažinti nepagrįstų tiekėjų skundų skaičių, siūlytina patikslinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnyje nustatyto žyminio mokesčio dydžius, įvedant 2,5 proc. žyminį mokestį, kuris būtų apskaičiuojamas, atsižvelgiant į ieškinį teikiančio tiekėjo pasiūlymo vertę. . 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu egzistuojanti praktika leidžia paslaugos teikėjui piktnaudžiauti savo teise ginčyti sprendimą, mokant už ieškinio padavimą sąlyginai nedidelę sumą. Ypač didelės vertės pirkimuose. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Bus išvengta nepagrįstų ginčų dėl viešųjų pirkimų bei Europos Sąjungos lėšų praradimo grėsmės, nes į ginčą įsitraukęs paslaugos teikėjas turės susimokėti žyminį mokestį nuo konkrečios sumos, o tai privers jį atsakingiau įvertinti savo galimybes laimėti bylą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Tai padės mažinti korupcijos riziką. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Nestabdys investicijų ir nekenks ūkio plėtrai, o jas gerins. Padės operatyviau įsisavinti ES fondų investicines lėšas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Norint įgyvendinti siūlomus pakeitimus būtinas civilinio proceso kodekso papildymas . Visa tai siūloma šiuo projektu. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Atitinka. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Kitų teisės aktų keisti nereikės. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų išvadų ir vertinimų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Civilinio proceso kodeksas, ieškiniai, pirkimai, ginčai, bylos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra Teikia Seimo narys: Bronislovas Matelis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-16 Nr. S-2018-1793 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP1799 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP1799 (toliau – Projektas), kuriuo siekiama padidinti ieškinio pateikimo žyminius mokesčius ginčuose dėl supaprastintų ir tarptautinių viešųjų pirkimų, teikiame šias pastabas. Pagal 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (toliau – Direktyva 89/665/EB) 1 straipsnio 1 ir 3 dalis, valstybės narės turi imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad nesuderinami su Europos Sąjungos teise perkančiųjų organizacijų priimti sprendimai galėtų būti veiksmingai ir kuo greičiau peržiūrėti, taip pat peržiūros procedūromis galėtų pasinaudoti bet kuris asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas sudaryti konkrečią sutartį ir kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta žala ar kyla tokios žalos rizika. Pagal šią direktyvą valstybėms narėms suteikiama diskrecija apibrėžti direktyvoje nustatytų procesinių garantijų įgyvendinimo taisykles[1]. Tačiau procesinės taisyklės, skirtos apsaugoti teisėms, kurios Europos Sąjungos teisės suteiktos ekonominės veiklos vykdytojams, patyrusiems žalą dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų, neturi pakenkti Direktyvos 89/665/EB veiksmingumui[2] (veiksmingumo principas).
Be to, valstybių narių nustatomos procesinės taisyklės neturi būti mažiau palankios nei taikomos panašiems ieškiniams dėl teisių, kylančių iš nacionalinės teisės sistemos, apsaugos, t. y. iš Europos Sąjungos kylančių teisių gynimui taikomos taisyklės turi būti lygiavertės iš nacionalinės teisės kylančių teisių gynimo taisyklėms (lygiavertiškumo principas)[3]. Minėtoje direktyvoje nėra nuostatų, reglamentuojančių mokesčių, kuriuos turi sumokėti ekonominės veiklos vykdytojai, siekiantys pateikti ieškinį teismui dėl galimai neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų. Vis dėlto, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje yra nagrinėjęs tokių mokesčių atitikimą veiksmingumo ir lygiavertiškumo principams. Orizzonte Salute byloje[4] Teisingumo Teismas nagrinėjo Italijos nustatytus fiksuotus žyminius mokesčius viešųjų pirkimų bylose, kurie buvo tokie: kai sutarties vertė neviršija 200 000 eurų – 2 000 eurų (nuo 1,0 proc. iki 1,036 proc. sutarties vertės), kai sutarties vertė nuo
0,4 proc. iki 2,0 proc.), kai sutarties vertė viršija
procentinė ribinių verčių išraiška rodo, kad žyminio mokesčio dydžių sistema nustatyta proporcingai šioms trims kategorijoms priskiriamų viešųjų pirkimų sutarčių vertei ir iš esmės yra regresinė, t. y. didėjant sutarties vertei, žyminis mokestis mažėja.
Teisingumo Teismas šioje byloje taip pat nurodė, kad 2 proc. atitinkamos viešųjų pirkimų sutarties vertės neviršijantys kreipimosi į teismą mokesčiai nedaro naudojimosi Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisėje įtvirtintomis teisėmis praktiškai neįmanomu arba pernelyg sudėtingu[5]. Nurodyta Italijos žyminio mokesčio sistema, taikoma viešųjų pirkimų byloms, buvo pripažinta suderinama su Europos Sąjungos teise. Atsižvelgdamas į tai, jog žyminis mokestis atlieka ne tik teismo išlaidų kompensavimo ir atgrasymo nuo nepagrįstų reikalavimų funkcijas, bet ir į tai, kad juo neturi būti paneigiama ar pernelyg apsunkinama teisė į teisminę gynybą, Teisingumo Teismas savo praktikoje, vertindamas žyminio mokesčio atitiktį veiksmingumo ir lygiavertiškumo principams, atsižvelgė į žyminio mokesčio dydį ir regresiškumą. Todėl Projektu siūlomi nustatyti žyminiai mokesčiai, taikomi bylose dėl tarptautinių viešųjų pirkimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies
(ne)regresiškumą. Pirmiausia atkreipiame dėmesį į tai, kad 4 000 eurų žyminis mokestis tais atvejais, kai ginčijamos viešojo prekių ir paslaugų pirkimo sutarties vertė būtų, pavyzdžiui, nuo 144 000 eurų[6] iki 199 000 eurų (žyminis mokestis sudarytų nuo 2,01 proc. iki 2,78 proc. nuo nurodytų sutarčių verčių), taip pat 2,5 proc. nuo pasiūlymo vertės dydžio žyminis mokestis viršys Teisingumo Teismo praktikoje nurodytą 2 proc. dydį.
Taip, nors kai kuriais atvejais Projektu nustatomas šiek tiek didesnis nei 2 proc. žyminis mokestis, vis dėlto negalima teigti, kad tokie žyminiai mokesčiai savaime darytų naudojimąsi Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisėje įtvirtintomis teisėmis praktiškai neįmanomu arba pernelyg sudėtingu. Todėl kategoriškai teigti, kad tokie žyminiai mokesčiai neatitiktų Europos Sąjungos teisės, nėra tvirto pagrindo. Antra, Teisingumo Teismas savo praktikoje palankiai vertino tai, kad nustatomiems žyminiams mokesčiams yra būdingas regresiškumas, t. y. didėjant sutarties vertei, žyminis mokestis mažėja. Pažymėtina, kad siekiamas nustatyti 2,5 proc. nuo ieškinį teikiančio tiekėjo pasiūlymo vertės, kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, žyminis mokestis iš esmės pasižymi progresiškumu. Tai, kad žyminis mokestis didėja didėjant sutarties vertei ir nėra nustatyta tokio žyminio mokesčio maksimali riba, kelia tokio žyminio mokesčio atitikimo anksčiau minėtiems veiksmingumo ir lygiavertiškumo principams klausimą (kuo didesnis žyminis mokestis, tuo ekonominės veiklos vykdytojams sudėtingiau kreiptis į teismą). Papildomai pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti žyminiai mokesčiai, taikomi turtiniuose ginčuose, pasižymi regresiškumu (didėjant ieškinio sumai, mokėtino žyminio mokesčio procentas yra mažinamas).
Trečia, kyla abejonių, ar tokio dydžio žyminio mokesčio nustatymas yra tinkamas Projekto tikslui pasiekti – sumažinti nepagrįstų ekonominės veiklos vykdytojų skundų skaičių. Manytina, kad 2,5 proc. nuo pasiūlymo vertės dydžio žyminis mokestis ne tik galimai atgrasintų ekonominės veiklos vykdytojus nuo akivaizdžiai nepagrįstų reikalavimų pateikimo, bet apskritai galėtų užkirsti kelią ginti savo teises teismuose. Pavyzdžiui, tarptautinių viešojo darbų pirkimo sutarčių atveju minimalus žyminis mokestis būtų 138 700 eurų[7] ir šis mokestis didėtų didėjant viešojo pirkimo sutarties vertei. Taigi, Projektu siūlomas nustatyti žyminis mokestis galėtų iš Europos Sąjungos teisų kylančių teisių gynybą pernelyg apsunkinti, o tai pakenktų Direktyvos 89/665/EB veiksmingumui. Galiausiai, atkreipiame dėmesį, kad siūlomi nustatyti žyminiai mokesčiai, taikomi bylose dėl tarptautinių viešųjų pirkimų, daug didesni palyginus su mokesčiais, taikomais supaprastintų pirkimų atveju, t. y. pirkimams, kuriems taikomos nacionalinės viešųjų pirkimų taisyklės. Pavyzdžiui, kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, supaprastintų pirkimų atveju žyminis mokestis visada būtų 2 000 eurų ir nesikeistų priklausomai nuo vertės. Fiksuotas žyminis mokestis reiškia, kad sutarties vertei didėjant žyminio mokesčio procentinė išraiška mažėja (žyminis mokestis yra regresinis). Tačiau tarptautinių pirkimų atveju nustačius 2,5 proc. žyminį mokestį nuo pasiūlymo vertės reikš, kad didėjant sutarties vertei žyminio mokesčio piniginė išraiška visada didės (žyminis mokestis yra progresinis).
Todėl
mokesčiai. Atsižvelgiant į tai, kad supaprastintų ir tarptautinių viešųjų pirkimų bylose taikoma skirtinga žyminio mokesčio dydžio sistema, Projektu siūlomi Civilinio proceso kodekso pakeitimai neatitinka iš Europos Sąjungos teisės kylančių teisių gynimo proceso taisyklių lygiavertiškumo principo. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected] [1] Sprendimo Combinatie Spijker Infrabouw-De Jonge Konstruktie ir kt., C-568/08, EU:C:2010:751, 57 punktas. [2] Sprendimo eVigilo, C-538/13, EU:C:2015:166, 40 punktas. [3] Ten pat, 39 punktas. [4] Sprendimas Orizzonte Salute, C-61/14, EU:C:2015:655. [5] Sprendimo Orizzonte Salute, 58 punktas. [6] Tarptautinė viešojo prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių pradinė vertė, nustatyta
viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/2365, 4 straipsnio b punktu. [7] Ten pat, 4 straipsnio a punkte nustatyta tarptautinė viešojo darbų pirkimo sutarčių pradinė vertė yra 5 548 000 eurų.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
reikalavimus:
Antra, pastebėtina ir tai, jog Viešųjų pirkimų įstatyme yra naudojamos „pirkimo vertės“, „sutarties vertės“, „pasiūlymo kainos“ sąvokos, tuo tarpu projektu siūlomas žodžių junginys „tiekėjo pasiūlymo vertė“ apibrėžtas ir naudojamas nėra. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog siūlomas teisinis reguliavimas stokoja teisinio aiškumo ir yra tikslintinas. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Siekiant sumažinti nepagrįstų tiekėjų skundų skaičių, siūlytina patikslinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnyje nustatyto žyminio mokesčio dydžius, įvedant 2,5 proc. žyminį mokestį, kuris būtų apskaičiuojamas, atsižvelgiant į ieškinį teikiančio tiekėjo pasiūlymo vertę.“ Pažymime, kad toks teikiamo pasiūlymo didinti žyminio mokesčio sumas bylose, susijusiose su viešaisiais pirkimais, motyvavimas, o kartu ir teikiami pasiūlymai didinti žyminius mokesčius, vertinti kritiškai. Viena vertus, atkreipiame dėmesį, kad teisės doktrinoje pažymima, jog „<...> žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi[¹] “ (čia ir kitur pabraukta mūsų). Taigi žyminio mokesčio paskirtis ir dydis nesiejami su asmenų atgrasymo nuo bylinėjimosi funkcija. Kita vertus, pažymime, kad Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pažymėjo: „Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas.
Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama neatsižvelgiant į jo teisinį statusą <...>; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti <...>; priešingu atveju tektų konstatuoti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą .“ Šių argumentų kontekste manome, kad priimant siūlomus reguliavimo pakeitimus, turėtų būti svarstoma, ar pasiūlymai yra proporcingi siekiamiems tikslams, ar jie atitinka žyminio mokesčio paskirtį, ar pasiūlymas neturėtų būti laikomas konstitucinės teisės kreiptis į teismą dirbtiniu suvaržymu ir nepagrįstu pasunkinimu. Ketvirta, pažymime, kad siūlomas žyminio mokesčio mokėjimo sistemos pakeitimas, kai konkreti žyminio mokesčio suma būtų pakeičiama procentine išraiška, nedera su galiojančia CPK žyminio mokesčio nustatymo sistema, kurioje proporcinis žyminis mokestis derinamas su fiksuoto dydžio žyminiu mokesčiu, šalia procentinės išraiškos nustatant ir konkrečia pinigų suma išreikštą minimalų ir maksimalų žyminio mokesčio dydį. „Kadangi žyminio mokesčio esminė paskirtis – kompensuoti valstybės patiriamas išlaidas, tokia žyminio mokesčio dydžio parinkimo sistema yra logiška. Kreipiantis dėl nedidelės sumos išieškojimo, teismas vis tiek patiria nemažai išlaidų, todėl būtina įvesti minimalią, mokesčio ribą, užtikrinančią bent dalinį šių išlaidų atlyginimą.
Kita vertus, žyminio mokesčio suma negali būti pernelyg didelė, nors ir bylinėjamasi dėl nemažos sumos, kitaip žyminis mokestis taptų ne valstybės išlaidų kompensavimo, o pasipelnymo bylininkų sąskaita priemone.[²]“ Tuo tarpu pagal siūlomą reguliavimą žyminio mokesčio suma galėtų būti nepagrįstai didelė ir kartais besiskirianti nuo didžiausios žyminio mokesčio sumos mokėtinos turtinio pobūdžio ginčuose. Pavyzdžiui, vykdant viešąjį darbų pirkimą, kuriam būtų taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, nuostatos, kai numatoma pirkimo vertė be PVM yra lygi arba didesnė už 5 186 000 eurų, žyminio mokesčio suma būtų 129 650 eurų ar dar didesnė. Todėl manytina, kad siūlomas žyminio mokesčio dydis išreikštas tik procentine išraiška, nenustatant jokios maksimalios žyminio mokesčio ribos yra ne tik nederantis su galiojančia sistema, tačiau ir neproporcingas siekiamiems tikslams, neatitinkantis teisingumo vykdymo principų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] A.Driukas, V.Valančius. Civilinis procesas: teorija ir praktika II tomas. Teisinės informacijos centras. Vilnius, 2006. P.306. [2] A.Driukas, V.Valančius. Civilinis procesas: teorija ir praktika II tomas. Teisinės informacijos centras. Vilnius, 2006. P.311.