Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prieš pradedant rengti branduolinės energetikos objekto
projektą, pritaikytą konkrečiai statybos vietai (aikštelei), turi būti atlikta branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) saugos analizė ir pagrindimas. Šios analizės ir pagrindimo rezultatai pateikiami branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) vertinimo ataskaitoje, kuri turi būti suderinta su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija. Šios analizės ir pagrindimo metu turi būti nustatyti visi su statybos vieta (aikštele) ar jos aplinka susiję veiksniai, galintys turėti įtakos branduolinės energetikos objekto branduolinei saugai, įskaitant fizinę saugą ir avarinės parengties planavimą, ir pasiūlytos branduolinės (atominės) elektrinės statybos vietos (aikštelės) trūkumus kompensuojančios priemonės, jeigu tokių trūkumų būtų nustatyta. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija suderina statybos vietos (aikštelės) vertinimo ataskaitą tik įsitikinusi, kad statybos vietos (aikštelės) analizės ir pagrindimo rezultatai atitinka teisės aktų reikalavimus, ir gavusi teigiamas išvadas dėl branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) vertinimo ataskaitos iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos administracijos, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos. Branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) vertinimo ataskaitos peržiūros tvarką nustato Vyriausybė.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 3 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Antanas Baura
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prieš pradedant rengti branduolinės energetikos objekto
projektą, pritaikytą konkrečiai statybos vietai (aikštelei), turi būti atlikta branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) saugos analizė ir pagrindimas. Šios analizės ir pagrindimo rezultatai pateikiami branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) vertinimo ataskaitoje, kuri turi būti suderinta su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija. Šios analizės ir pagrindimo metu turi būti nustatyti visi su statybos vieta (aikštele) ar jos aplinka susiję veiksniai, galintys turėti įtakos branduolinės energetikos objekto branduolinei saugai, įskaitant fizinę saugą ir avarinės parengties planavimą, ir pasiūlytos branduolinės (atominės) elektrinės statybos vietos (aikštelės) trūkumus kompensuojančios priemonės, jeigu tokių trūkumų būtų nustatyta. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija suderina statybos vietos (aikštelės) vertinimo ataskaitą tik įsitikinusi, kad statybos vietos (aikštelės) analizės ir pagrindimo rezultatai atitinka teisės aktų reikalavimus, ir gavusi teigiamas išvadas dėl branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) vertinimo ataskaitos iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos administracijos, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos. Branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) vertinimo ataskaitos peržiūros tvarką nustato Vyriausybė.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
RESPUBLIKOS AVIACIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-2066 3, 5, 6, 7, 10, 12, 14, 14¹, 15, 16, 17, 18, 20, 22, 23, 25, 26, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37, 38, 40, 41, 42, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 54, 55, 56, 58, 61, 62, 63, 66, 67, 67¹, 70, 70¹, 71¹, 73 straipsnių ir priedo
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Įstatymų projektų tikslas – reorganizuoti civilinės aviacijos valstybinę priežiūrą vykdančią biudžetinę įstaigą Civilinės aviacijos administraciją (toliau – CAA) užtikrinant tinkamą civilinės aviacijos valstybinę priežiūrą ir pakankamą civilinės aviacijos valstybinio valdymo finansavimą, kartu neapsunkinant tarptautinių oro uostų nepagrįstomis išlaidomis, sumažinant ar bent jau nedidinant civilinės aviacijos priežiūros veiklos finansavimo iš valstybės biudžeto, orientuojantis į lankstesnius ir pažangesnius viešojo valdymo sistemos metodus, užtikrinant šios įstaigos veiklos skaidrumą, efektyvumą, taip gerinant Lietuvos aviacijos įmonių konkurencingumą tarptautinėje aviacijos paslaugų rinkoje, mažinant biudžetinių įstaigų ir valstybės tarnautojų skaičių. Šiuo metu Lietuvoje veikia šios transporto priežiūros institucijos – Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – LTSA) ir CAA, kurių funkcijos panašios, skiriasi tik veiklos sritis.
LTSA veikia automobilių transporto, geležinkelių transporto ir vandens transporto, o CAA – oro transporto srityse. Kadangi šių institucijų tikslai iš esmės vienodi, Susisiekimo ministerija pasiūlė Vyriausybei CAA reorganizuoti jungimo būdu, prijungiant ją prie LTSA. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu „Dėl sutikimo reorganizuoti Civilinės aviacijos administraciją“ sutiko, kad CAA būtų reorganizuota jungimo būdu prijungiant ją prie LTSA. Visų dabartinių CAA funkcijų perdavimas LTSA bus efektyvus tik valstybės biudžeto taupymo prasme (bus sutaupyta apie 200 tūkst. eurų per metus), tačiau neturės esminio poveikio gerinant pačios aviacijos priežiūros paslaugų kokybę, nesudarys prielaidų užtikrinti pakankamą aviacijos priežiūros paslaugų finansavimą, nesudarys sąlygų LTSA pritraukti naujų kvalifikuotų aviacijos specialistų ar išlaikyti esamus. Akivaizdu, kad nei dabartinis civilinės aviacijos priežiūros modelis (kai priežiūrą vykdo biudžetinė įstaiga CAA), nei Susisiekimo ministerijos siūlomas modelis (priežiūrą vykdys biudžetinė įstaiga LTSA) nėra efektyvūs sprendžiant dabartines civilinės aviacijos priežiūros sistemos problemas ir neatitiks Lietuvos aviacijos verslo įmonių ir aviacijos bendruomenės lūkesčių, nes abu modeliai turi šiuos esminius trūkumus:
tiesiogiai priklausomas nuo aviacijos ūkio subjektų skiriamų lėšų. Šioje sistemoje neproporcingai didelė finansinė našta tenka VĮ Lietuvos oro uostams.
Toks modelis, kai vienas ūkio subjektas dengia didžiąją dalį visos civilinės aviacijos priežiūros sistemos įgyvendinimo sąnaudų, yra abejotinas teisingumo ir pagrįstumo prasme: oro uostų lėšomis dengiamos valstybinės civilinės aviacijos priežiūros įgyvendinimo sistemos sąnaudos, susijusios ne tik su tarptautinių oro uostų, bet ir su kitų civilinės aviacijos sektoriuje veikiančių privačių subjektų (oro vežėjų, orlaivių techninės priežiūros organizacijų, mokymo organizacijų, bendrosios aviacijos aerodromų, aviacijos specialistų ir t. t.) valstybine priežiūra. 2015-2017 m. VĮ Lietuvos oro uostai skyrė virš 3,3 mln. eurų civilinės aviacijos priežiūros sistemai išlaikyti. Šių neproporcingai didelių atskaitymų panaikinimas, kai dengiami ne tik savo, bet ir kitiems ūkio subjektams teikiamų paslaugų kaštai, Lietuvos oro uostams atvertų naujas galimybes daugiau investuoti į oro uostų infrastruktūrą, veiklos kokybės gerinimą, įvairias rinkodaros ir maršrutų skatinimo priemones. Pažymėtina, kad 2017 m. VĮ Lietuvos oro uostai CAA išlaikyti skyrė tik 62 proc. suplanuotos sumos, todėl bendras CAA biudžetas 2017 metais vietoje numatytų 2,6 mln. Eur sumažėjo iki 1,9 mln. Eur. Tai neigiamai paveikė CAA galimybes tinkamai vykdyti funkcijas, vykdyti investicinius projektus ir operatyviai reaguoti į aviacijos įmonių poreikius jiems teikiant priežiūros paslaugas. 2) Esama civilinės aviacijos priežiūros įgyvendinimo sistema dėl finansinių ir žmogiškųjų išteklių ribojimo negali kokybiškai vykdyti civilinės aviacijos priežiūros funkcijų. Veiklos apimtys nuolat didėja, nes naujų funkcijų ir prižiūrimų objektų skaičius per pastaruosius metus padidėjo itin smarkiai. Plečiasi vykdomos priežiūros veiklos geografija, o tai taip pat lemia CAA veiklos apimčių padidėjimą.
Ši tendencija skatina reaguoti į tokius CAA veiklos apimčių pasikeitimus, tačiau trūksta žmogiškųjų išteklių ir kvalifikuoto personalo (pvz., 2017 m. CAA paliko beveik 18 proc. darbuotojų), o atitinkamai didinti CAA žmogiškuosius išteklius praktiškai nėra galimybių. Papildomai Lietuvos aviacijos ūkio subjektai pastebi, kad CAA nepajėgi teikti daugiau rūšių priežiūros paslaugų ir šias paslaugas, lyginant su kitoms CAA, teikia nepakankamai operatyviai, pvz.: ilgai trunka dokumentų nagrinėjimas, nėra 24/7 paslaugų teikimo, nėra „fast track“ paslaugų pirkimo galimybių. CAA to daryti negali ir dėl valstybės tarnybos ar biudžetinės įstaigos statusų ypatumų. Dėl santykinai mažų valstybės rinkliavų ir didelių investicijų atnaujinant procedūras ir klausimų banką poreikio CAA yra sustabdžiusi aviacijos mechanikų egzaminavimą, todėl šiuo metu aviacijos specialistai tokius egzaminus turi laikyti Lenkijoje arba Latvijoje, o tai apsunkina mūsų ūkio subjektų konkurencingumą. Maži valstybės rinkliavos dydžiai, pvz., aviacijos specialistų licencijavimo srityje, lemia tai, kad CAA turi teikti paslaugas užsienio rinkoms, kurios nesukuria pridėtinės vertės Lietuvai. Ydinga dar ir tai, kad sumažėja galimybė ir taip ribotus CAA resursus panaudoti efektyviau, pvz., atnaujinti infrastruktūrą, informacines technologijas, ryšių paslaugas, trumpinti dokumentų nagrinėjimo laiką, gerinti paslaugų kokybę ir kt. Atsižvelgiant į tai, būtina keisti ir optimizuoti patį civilinės aviacijos priežiūros įgyvendinimo institutą tiek finansiniu, tiek žmogiškųjų išteklių valdymo aspektu.
Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktai įpareigoja kiekvieną valstybę užtikrinti pakankamus jos nacionalinės aviacijos priežiūros institucijos (šiuo atveju – CAA) resursus priskirtoms funkcijoms vykdyti ir Europos Komisija kartu su Europos saugios aviacijos agentūra (toliau – EASA) nuolat kontroliuoja, kad šios institucijos būtų pajėgios vykdyti civilinės aviacijos priežiūrą. Pažymėtina, kad esant dabartiniam finansavimo modeliui, kai už CAA paslaugas gautos valstybės rinkliavos yra pervedamos į valstybės biudžetą ir perskirstomos įstaigai asignavimų forma, įstaiga negali suteikti pakankamai galimybių valstybės tarnautojams ir darbuotojams įgyti ar palaikyti aukštą kvalifikaciją, pritraukti naujus aviacijos specialistus ar kitu būdu paskatinti esamus darbuotojus didinti savo kompetencijas aviacijos srityje. Dėl to kyla grėsmė kokybiškam CAA priskirtų tiesioginių funkcijų vykdymui, ką yra pastebėjusi ir Europos Komisija, EASA ir Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija nuolat atliekamų auditų metu. Papildomai pažymėtina, kad netinkamas CAA finansavimo modelio įtvirtinimas lemia nepakankamą įstaigos finansavimą, kas sukelia ir eilę kitų su tuo susijusių problemų, pvz.:
a) negalėjimas CAA valstybės tarnautojams ir darbuotojams nustatyti konkurencingos apmokėjimo už darbą sistemos skatina kompetentingus asmenis palikti darbą įstaigoje ir pradėti dirbti privačiame aviacijos sektoriuje;
b) esant nepakankamam CAA biudžetui, tenka riboti su CAA funkcionavimu ir veiklos modernizavimu susijusias išlaidas (pvz.: infrastruktūros atnaujinimas, informacinių technologijų ir ryšių paslaugos ir t. t.).
Projektais siūloma iš esmės pritarti Susisiekimo ministerijos parengtam CAA reorganizavimo projektui, tačiau kartu jį patobulinti pakeičiant dabar galiojantį Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymą ir kitus teisės aktus siekiant šių papildomų tikslų:
a) pagerinti aviacijos priežiūros paslaugų kokybę, priežiūros sistemos veiklos efektyvumą, taip didinant Lietuvos aviacijos įmonių konkurencingumą, skatinant užsienio kapitalo pritraukimą didinant investicijas į aviacijos sektorių Lietuvoje ir paslaugų eksporto augimą.
b) nustatyti naują civilinės aviacijos priežiūros finansavimo modelį, paliekant galimybę priežiūrą finansuoti atskaitymais nuo oro navigacijos rinkliavų (tokia galimybė numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose) ir oro uosto rinkliavų (proporcingai CAA patiriamoms išlaidoms prižiūrint oro uostų veiklą);
c) sumažinti civilinės aviacijos priežiūros išlaikymui skiriamas valstybės biudžeto lėšas arba bent jų nedidinti;
d) sudaryti galimybes CAA veikti sąnaudų dengimo pagrindais (kaip viešajai įstaigai) –tiesiogiai gauti pajamas iš ūkio subjektų už jiems teikiamas paslaugas ir šiomis lėšomis dengti didžiąją dalį CAA veiklos sąnaudų, susijusių su šių paslaugų teikimu. 2. Įstatymų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Lietuvos Respublikos Seimo nariai Antanas Baura ir Virginijus Sinkevičius.
yra reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai yra reglamentuoti Aviacijos įstatyme (toliau – įstatymas), pagal kurį CAA yra paskirta nacionaline aviacijos priežiūros institucija ir vykdo aviacijos valstybinį valdymą. Keičiamuose įstatymuose yra įvardintos šiuo metu CAA atliekamos civilinės aviacijos priežiūros funkcijos. CAA veikia specifinėje aviacijos srityje, kuri faktiškai reguliuojama ne tiek nacionaliniu, kiek ES ir tarptautiniu lygmeniu. Šioje srityje dirbantiems asmenims keliami ypač aukšti kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimai, dėl ko civilinės aviacijos priežiūrą vykdantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo ne tik nuolat tobulinti savo kompetencijas, bet gali būti priimti į šias pareigas tik tada, kai jie atitinka itin aukštus kvalifikacinius reikalavimus, kurie tam tikrais atvejais nustatomi ir ES reglamentų lygiu. ES teisės aktai nustato reikalavimus, kad nacionalinė aviacijos priežiūros institucija vykdytų savo įgaliojimus nešališkai, nepriklausomai ir skaidriai (2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1070/2009 4 str. 3 d.; 2013 m. gegužės 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 390/2013 4 str. 1 d.), o valstybėms narėms nustatyta pareiga užtikrinti, kad nacionalinės priežiūros institucijos turėtų reikalingų išteklių ir pajėgumų vykdyti pagal minėtus reglamentus joms priskirtas užduotis veiksmingai ir laiku (2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1070/2009 4 str. 4 d.). 2013 m. gegužės 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 390/2013 4 str.
390/2013 4 str. 2 d. nustatyta valstybės narės pareiga užtikrinti, kad nacionalinės priežiūros institucijos turėtų būtinus išteklius ir pajėgumą visose pagrindinėse veiklos srityse arba galimybę šiais ištekliais ir pajėgumais pasinaudoti, kad galėtų vykdyti reglamente nustatytas užduotis. Įstatymo
finansavimo šaltinių: valstybės biudžeto, atskaitymų nuo rinkliavų už oro navigacijos paslaugas ir atskaitymų nuo rinkliavų už naudojimąsi oro uostais. Šių atskaitymų dydį nustato Vyriausybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 96 (toliau – LRV nutarimas Nr. 96) civilinės aviacijos priežiūros sistemai ir CAA išlaikyti 2017 m. buvo numatyta 2,6 mln. Eur, kuriuos sudarė:
1Atskaitymai nuo VĮ „Oro navigacija“ rinkliavų už oro navigacijos paslaugas, susiję su VĮ „Oro navigacija“ valstybine
priežiūra pagal 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 549/2004, nustatančio bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą, nuostatas (17 proc. viso CAA finansavimo);
Lietuvos oro uostų ir SĮ Šiaulių oro uosto rinkliavų už naudojimąsi oro uostais (65 proc.);
biudžeto asignavimai, kurie naudojami tik tuo atveju, jei išnaudojamos atskaitymų nuo aukščiau minėtų rinkliavų forma surinktos lėšos (18 proc.). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad reorganizavimo metu numatoma CAA prijungti prie LTSA ir po reorganizavimo liktų tik viena biudžetinė institucija – LTSA, siūloma:
įgaliota viešoji įstaiga“.
Įstatymų projektais siekiama reformuoti civilinės aviacijos valdymo ir priežiūros įgyvendinimo sistemą atskiriant valstybės atstovavimo tarptautinėje aviacijos bendruomenėje, civilinės aviacijos inspektavimo, teisėkūros, administracinių sankcijų skyrimo, keleivių teisių apsaugos, ekonominio aviacijos reguliavimo veiklas (LTSA funkcijų dalis) nuo techninių-ekspertinių civilinės aviacijos priežiūros teikimo paslaugų (susisiekimo ministro įgaliotos viešosios įstaigos funkcijų dalis).
aviacijos priežiūros sistemos finansavimo modelį ir jo nuostatas perkelti į Aviacijos įstatymą. Pagal siūlomą modelį, aviacijos priežiūros veiklos sąnaudos būtų visiškai kompensuojamos iš: jos gaunamų pajamų už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus civilinės aviacijos subjektams (juridiniams ir fiziniams asmenims); ES teisės aktais įtvirtinto nacionalinės priežiūros institucijos veiklos sąnaudų kompensavimo per atskaitymus nuo oro navigacijos ir oro uostų rinkliavų pagal patiriamas priežiūros sąnaudas; iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, skiriamų valstybės įsipareigojimams aviacijos srityje vykdyti (pvz., ne ES šalių orlaivių patikra Lietuvos oro uostuose).
formą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą.
Teisinės formos pakeitimo atveju įstaiga turėtų galimybę pasinaudoti viešosios įstaigos teisinės formos teikiamais privalumais, t. y. nustatyti konkurencingesnę darbo užmokesčio sistemą, už suteiktas paslaugas gautos lėšos būtų tiesiogiai pervedamos jai pačiai, sudaryti sąlygas teikti paslaugas 24/7 ir diferencijuoti jų įkainius pagal paslaugos suteikimo laiką. Atitinkamai, pasikeitus įstaigos finansavimo modeliui, jos veikla nebebūtų ar būtų labai minimaliai finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, kas yra vienas iš kvalifikuojančių biudžetinės įstaigos teisinės formos juridinių asmenų požymių, todėl įstaigos teisinės formos keitimas yra neatsiejamai susijęs ir įgyvendintinas su finansavimo modelio keitimu.
d) atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai numato galimybę valstybės funkcijų vykdymą pavesti ir viešosioms įstaigoms, t. y. įstatymu priskiriant įstaigai tam tikrų viešojo administravimo funkcijų vykdymą, Aviacijos įstatyme pavesti valstybės valdomai ir susisiekimo ministro įgaliotai viešajai įstaigai vykdyti technines civilinės aviacijos priežiūros paslaugas.
Teisės aktuose nėra numatyta griežtų taisyklių ar ribojimų, kada viešojo administravimo funkcijas turi vykdyti biudžetinė įstaiga, o kada tokias funkcijas gali vykdyti ir viešoji įstaiga, kuriai suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. Kai kuriose kitose ES valstybėse viešojo administravimo funkcijos aviacijos srityje yra perduodamos vykdyti tokio teisinio statuso juridiniams asmenims, kurios yra panašios į Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtintas viešąsias įstaigas (Latvijos, Airijos, Jungtinės Karalystės civilinės aviacijos administracijos arba šalia Prancūzijos arba Nyderlandų civilinių aviacijos administracijų veikiančios aviacijos veiklos sertifikavimo bendrovės – OSAC ir KIWA). Pvz., Latvijos Respublikoje veikiančios Civilinės aviacijos agentūros veikla visiškai nėra finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, o visos jos veiklos vykdymui reikalingos lėšos gaunamos iš aviacijos saugos mokesčio ir pačios įmonės gaunamų pajamų už teikiamas paslaugas (pastarosios pajamos daugiau nei 4 kartus didesnės nei CAA surenkamos pajamos teikiant paslaugas pagal Vyriausybės nutarimu nustatytas valstybės rinkliavas). Civilinės aviacijos agentūrai yra suteikta teisė vykdyti ir viešojo administravimo funkcijas, o joje dirba ne valstybės tarnautojai, bet darbuotojai.
Atsižvelgiant į užsienio praktikos pavyzdžius, Lietuvoje taip pat galima pasinaudoti viešosios įstaigos teisinės formos privalumais ir suteikti teisę viešajai įstaigai vykdyti tam tikras viešojo administravimo funkcijas (t. y. tam tikras funkcijas, kurias šiuo metu vykdo biudžetinė įstaiga CAA). Pažymėtina, kad CAA reorganizavimas nebūtų sudėtingas, nes dabartinė BĮ CAA būtų reorganizuota prijungimo būdu prie LTSA, kuri pagal teikiamą Aviacijos įstatymo pakeitimo projektą perimtų dalį svarbiausių viešojo administravimo funkcijų (nustatyti teisinius reikalavimus, skirti baudas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso reikalavimus, licencijuoti ūkinę komercinę veiklą (oro vežėjus), tvarkyti valstybės orlaivių registrą, nagrinėti keleivių skundus pagal ES teisės aktus, vykdyti bendrą civilinės aviacijos valdymą). Likusios civilinės aviacijos priežiūros techninės funkcijos būtų pavestos vykdyti susisiekimo ministro įgaliotai viešajai įstaigai. Pvz., jau dabar veikiančiam Kelių ir transporto tyrimų institutui (toliau
Viešajai įstaigai būtų pavesta vykdyti šias konkrečias viešojo administravimo civilinės aviacijos srityje funkcijas, kurias dabar vykdo CAA:
pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo koordinavimas ir stebėsena;
nepertraukiamo tinkamumo skraidyti techninių reikalavimų laikymosi priežiūra ir atitinkamų pažymėjimų išdavimas;
gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo naudoti ir aplinkosauginio sertifikavimo techninių reikalavimų laikymosi priežiūra ir atitinkamų pažymėjimų išdavimas (tinkamumo skraidyti pažymėjimų, riboto galiojimo tinkamumo skraidyti pažymėjimų, skrydžio leidimų ir oficialų išleidimo pažymėjimų, triukšmo pažymėjimų, projektavimo ir gamybinių organizacijų pažymėjimų), tam tikrų dalių ir prietaisų sertifikavimas, projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimas, tinkamumo skraidyti nurodymų rengimas;
lėktuvais, sraigtasparniais, oro balionais ir sklandytuvais vykdymo taisyklių laikymosi priežiūra, trečiųjų šalių orlaivių tikrinimas perone, komercinius skrydžius vykdančių oro vežėjų pažymėjimų išdavimas ir šių vežėjų priežiūra, specialiuosius skrydžius vykdančių vežėjų priežiūra;
licencijų ir kvalifikacijų išdavimas ir trečiosiose šalyse išduotų piloto licencijų pripažinimas; asmenų, atsakingų už mokomuosius skrydžius ar imituojamo skrydžio mokymą pilotų įgūdžių vertinimą, sertifikavimas; aviacijos medicinos gydytojų ir aviacijos medicinos centrų sertifikavimas ir jų veiklos priežiūra; keleivių salono įgulos narių atestacijos pažymėjimų išdavimas; pilotų mokymo organizacijų pažymėjimų išdavimas; imituojamo skrydžio treniruoklių sertifikavimas ir juos naudojančių organizacijų priežiūra;
pažymėjimų ir už aerodromų naudojimą atsakingų organizacijų pažymėjimų išdavimas ir jų veiklos priežiūra;
uosto triukšmingumo vertinimas;
vadovų mokinių licencijų išdavimas; skrydžių vadovų ir skrydžių vadovų mokinių sveikatą tikrinančių aviacijos medicinos gydytojų ir aviacijos medicinos centrų sertifikavimas; skrydžio vadovų mokymo organizacijų sertifikavimas;
taisyklių laikymosi Lietuvos Respublikos oro erdvėje priežiūra;
navigacijos paslaugų teikėjų sertifikavimas ir priežiūra, oro navigacijos paslaugų teikimo veiklos rezultatų planų rengimas ir jų įgyvendinimo priežiūra;
valstybės orlaivių eksploatavimo priežiūra;
nuomos be įgulos ir nuomos su įgula sutarčių tvirtinimas;
su atitinkama kitos valstybės įgaliota institucija dėl funkcijų ir pareigų, susijusių su orlaivio perdavimu, sudarymas;
tinkamumo skraidyti pažymėjimo išdavimas, orlaivio eksploatavimo apribojimų nustatymas, orlaivio tinkamumo skraidyti priežiūra, tinkamumo skraidyti nurodymų leidyba;
vykdyti specialiuosius skrydžius išdavimas;
įmonėms gaminti civilinius orlaivius ar jų įrangą (komponentus), taip pat atlikti civilinių orlaivių techninės priežiūros darbus, išdavimas;
suteikiančių civilinių orlaivių, jų įrangos (komponentų) gamybos ir techninės priežiūros darbų atlikimo teisę, išdavimas ir priežiūra;
tipo sertifikatų neturinčių orlaivių gamybos, techninės priežiūros vykdymo, tinkamumo skraidyti ir naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymas
aerodromų, taip pat skrydžių valdymo sistemų įrenginių statybos arba rekonstrukcijos derinimas;
aerodromų atitikimo nustatytiems reikalavimams tikrinimas, aerodromų tinkamumo naudoti pažymėjimų išdavimas;
specialistus rengiančių mokymo įstaigų akreditavimas bei priežiūra;
aviacijos specialistams išdavimas.
Viešajai įstaigai būtų pavesta vykdyti šias konkrečias viešojo administravimo civilinės aviacijos srityje funkcijas, kurias dabar vykdo CAA:
pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo koordinavimas ir stebėsena;
nepertraukiamo tinkamumo skraidyti techninių reikalavimų laikymosi priežiūra ir atitinkamų pažymėjimų išdavimas;
gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo naudoti ir aplinkosauginio sertifikavimo techninių reikalavimų laikymosi priežiūra ir atitinkamų pažymėjimų išdavimas (tinkamumo skraidyti pažymėjimų, riboto galiojimo tinkamumo skraidyti pažymėjimų, skrydžio leidimų ir oficialų išleidimo pažymėjimų, triukšmo pažymėjimų, projektavimo ir gamybinių organizacijų pažymėjimų), tam tikrų dalių ir prietaisų sertifikavimas, projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimas, tinkamumo skraidyti nurodymų rengimas;
lėktuvais, sraigtasparniais, oro balionais ir sklandytuvais vykdymo taisyklių laikymosi priežiūra, trečiųjų šalių orlaivių tikrinimas perone, komercinius skrydžius vykdančių oro vežėjų pažymėjimų išdavimas ir šių vežėjų priežiūra, specialiuosius skrydžius vykdančių vežėjų priežiūra;
licencijų ir kvalifikacijų išdavimas ir trečiosiose šalyse išduotų piloto licencijų pripažinimas; asmenų, atsakingų už mokomuosius skrydžius ar imituojamo skrydžio mokymą pilotų įgūdžių vertinimą, sertifikavimas; aviacijos medicinos gydytojų ir aviacijos medicinos centrų sertifikavimas ir jų veiklos priežiūra; keleivių salono įgulos narių atestacijos pažymėjimų išdavimas; pilotų mokymo organizacijų pažymėjimų išdavimas; imituojamo skrydžio treniruoklių sertifikavimas ir juos naudojančių organizacijų priežiūra;
pažymėjimų ir už aerodromų naudojimą atsakingų organizacijų pažymėjimų išdavimas ir jų veiklos priežiūra;
uosto triukšmingumo vertinimas;
vadovų mokinių licencijų išdavimas; skrydžių vadovų ir skrydžių vadovų mokinių sveikatą tikrinančių aviacijos medicinos gydytojų ir aviacijos medicinos centrų sertifikavimas; skrydžio vadovų mokymo organizacijų sertifikavimas;
taisyklių laikymosi Lietuvos Respublikos oro erdvėje priežiūra;
navigacijos paslaugų teikėjų sertifikavimas ir priežiūra, oro navigacijos paslaugų teikimo veiklos rezultatų planų rengimas ir jų įgyvendinimo priežiūra;
valstybės orlaivių eksploatavimo priežiūra;
nuomos be įgulos ir nuomos su įgula sutarčių tvirtinimas;
su atitinkama kitos valstybės įgaliota institucija dėl funkcijų ir pareigų, susijusių su orlaivio perdavimu, sudarymas;
tinkamumo skraidyti pažymėjimo išdavimas, orlaivio eksploatavimo apribojimų nustatymas, orlaivio tinkamumo skraidyti priežiūra, tinkamumo skraidyti nurodymų leidyba;
vykdyti specialiuosius skrydžius išdavimas;
įmonėms gaminti civilinius orlaivius ar jų įrangą (komponentus), taip pat atlikti civilinių orlaivių techninės priežiūros darbus, išdavimas;
suteikiančių civilinių orlaivių, jų įrangos (komponentų) gamybos ir techninės priežiūros darbų atlikimo teisę, išdavimas ir priežiūra;
tipo sertifikatų neturinčių orlaivių gamybos, techninės priežiūros vykdymo, tinkamumo skraidyti ir naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymas
aerodromų, taip pat skrydžių valdymo sistemų įrenginių statybos arba rekonstrukcijos derinimas;
aerodromų atitikimo nustatytiems reikalavimams tikrinimas, aerodromų tinkamumo naudoti pažymėjimų išdavimas;
specialistus rengiančių mokymo įstaigų akreditavimas bei priežiūra;
aviacijos specialistams išdavimas. Tokiu būdu CAA teisinė forma galėtų būti pakeista nesteigiant naujos viešosios įstaigos, o įstatymo pagrindu suteikiant dalį dabartinių CAA funkcijų jau veikiančiai viešajai įstaigai, kartu perduodant visas likusias CAA funkcijas, turtą, darbuotojus, teises ir pareigas LTSA.
Atitinkamai sumažėtų biudžetinių įstaigų, valstybės tarnautojų skaičius, būtų sumažinta našta valstybės biudžetui (apie 200 tūkst. Eur) ir valstybės valdomiems oro uostams (apie 400 tūkst. Eur). Tinkamai įgyvendinta civilinės aviacijos valdymo ir priežiūros reforma sudarys sąlygas pašalinti CAA silpnybes, leis geriau išnaudoti stiprybes, suvaldys dalį grėsmių ir atvers naujas galimybes gerinti investicinį klimatą Lietuvoje, skatins Lietuvos eksporto pajamų augimą. Pritarus Aviacijos įstatymo pakeitimo projektui, sistemiškai reikės pakeisti šiuos įstatymus (atitinkami įstatymų pakeitimų projektai pridedami), nustatant, kad juose CAA pavestas vykdyti funkcijas vykdys LTSA:
a) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyti, kad LTSA surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus ir priima nutarimus dėl aviaciją reglamentuojančių reikalavimų pažeidimo;
b) Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme nustatyti, kad LTSA išduoda orlaivių keliamo triukšmo pažymėjimą ir nustato triukšmo stebėjimo vietų ir stebėjimo taškų skaičių ir stebėjimo tvarką;
c) Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatyme nustatyti, kad LTSA teikia išvadas dėl branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) vertinimo ataskaitos;
d) Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įstatyme nustatyti, kad LTSA prižiūri susisiekimo sankcijų įgyvendinimą. 5.
rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymų projektai atitinka Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Poveikis verslo sąlygoms ir plėtrai vertinamas teigiamai. Visų pirma Lietuvos oro uostai galės į infrastruktūros plėtrą ar rinkodarą investuoti daugiau lėšų, turėtų galimybę didinti tiek jų patrauklumą, tiek ir Lietuvos pasiekiamumą oro transportu. Nauja civilinės aviacijos priežiūros sistema leistų užtikrinti aukštą priežiūros paslaugų kokybę, būtų sudarytos palankios sąlygos steigtis užsienio aviacijos įmonėms Lietuvoje, atsirastų prielaidos ir instrumentai skatinti naujas investicijas į Lietuvos aviacijos sektorių. Priėmus siūlomą teisinį reguliavimą verslo sąlygos tik pagerėtų, nes nauja civilinės aviacijos priežiūros sistema leistų teikti paslaugas verslui atsižvelgiant į jų poreikį – lanksčiai, operatyviai ir verslo pasirinktoje vietoje, būtų skaidriai ir teisingai apmokestinami galutiniai paslaugos naudotojai (vartotojai). Taip pat sukurta stabili ir prognozuojama verslo ir investicijų aplinka. Konkurencijos verslo sąlygoms poveikis taip pat yra teigiamas, nes didėja Lietuvos oro uostų ir kitų aviacijos įmonių konkurencingumas ir sudaromos geresnės sąlygos Lietuvos aviacijos įmonėms efektyviau konkuruoti ES ir tarptautinėje aviacijos paslaugų rinkoje.
Civilinės aviacijos priežiūrą vykdanti viešoji įstaiga galėtų konkuruoti bendroje ES aviacijos paslaugų erdvėje, teiktų paslaugas užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims, taip gerintų bendrą Europos aviacijos pramonės vidinį konkurencingumą, skatintų užsienio investicijų pritraukimą į Lietuvą. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusius galios Pritarus įstatymų projektams priimti naujų įstatymų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios esamus nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatytų reikalavimų. Įstatymų projektuose nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymų projektai nevertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Pritarus įstatymų projektams, turės būti pakeisti teisės aktai, nurodyti šio aiškinamojo rašto priede Nr. 1. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Išlaidos, susijusios su reorganizavimu, pavadinimo keitimu, būtų dengiamos iš LTSA ir CAA 2018 m. numatytų asignavimų, KTTI nuosavų lėšų, todėl papildomos valstybės biudžeto lėšos nebūtų reikalingos. Reorganizavus minėtas įstaigas, preliminariais duomenimis, palaipsniui mažėtų išlaidos žmogiškiesiems ištekliams – apie 200 tūkst. eurų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Aviacijos įstatymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Seimo narys A.Baura
reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. 1224 „Dėl Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1332 „Dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio
tvarkos aprašo patvirtinimo“. 4.
programos patvirtinimo“. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimas Nr. 1132 „Dėl 2012 m. rugsėjo 26 d. komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr.923/2012, kuriuo nustatomos bendrosios skrydžių taisyklės ir veiklos nuostatos dėl oro navigacijos paslaugų ir procedūrų ir iš dalies keičiami įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr.1035/2011 ir reglamentas (EB) Nr.1265/2007, (EB) Nr.1794/2006, (EB) Nr.730/2006, (EB) Nr.1033/2006 ir (ES) Nr.255/2010, nuostatų įgyvendinimo“. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1487 „Dėl vienkartinių leidimų purkšti augalų apsaugos produktus iš oro išdavimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 626 „Dėl informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 625 „Dėl aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 83 „Dėl branduolinės (atominės) elektrinės statybos vietos (aikštelės) vertinimo ataskaitos peržiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 739 „Dėl ginklų ir šaudmenų vežimo“. 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 18 d. nutarimas Nr. 565 „Dėl 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų nuostatų įgyvendinimo“. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr.
įstatymą“. 13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1614-8 „Dėl teroro akto grėsmės lygio nustatymo, skelbimo ir parengties tvarkos aprašo patvirtinimo“. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1613-7 “Dėl nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos patvirtinimo“. 15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“. 16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr. 511
„Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“. 17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 813
„Dėl Valstybės turto informacinės paieškos sistemos steigimo ir jos nuostatų
patvirtinimo“. 18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 358 „Dėl Ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“. 19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 187 „Dėl Lietuvos Respublikos hidrometeorologijos įstatymo koncepcijos patvirtinimo“
20Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 1680 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro įsteigimo ir
civilinių orlaivių registro nuostatų patvirtinimo“. 21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 1679 “Dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“. 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 1592 „Dėl skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys, vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 28 d. nutarimas Nr.
tvarkos aprašo patvirtinimo“. 24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 966 „Dėl pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašą, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašo patvirtinimo“. 25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 489 „Dėl leidimo vykdyti viršgarsinius skrydžius Lietuvos Respublikos oro erdvėje“. 26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 483 „Dėl licencijų vykdyti oro susisiekimą išdavimo taisyklių patvirtinimo“. 27. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 285
„Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių patvirtinimo“. 28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 21
„Dėl Europos sąjungos reikalų koordinavimo“. 29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 394 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių aerodromų naudojimo civilinių orlaivių
reikmėms taisyklių patvirtinimo“. 30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 96
„Dėl atskaitymų nuo rinkliavų už oro navigacijos paslaugas ir naudojimąsi oro
uostais biudžetinei įstaigai Civilinės aviacijos administracijai išlaikyti dydžio nustatymo“;
31Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos
mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. 32. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Seimo narys A.Baura
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-16 Nr. S-2018-1793 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1795, pažymime, kad pastabų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS branduolinės saugos įstatymo nr xi-1539 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]; D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected].
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS branduolinės saugos įstatymo nr xi-1539 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]; D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected].
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS branduolinės saugos įstatymo nr xi-1539 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-1795
posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: R.Sinkevičius, D.Kreivys, A.Baura, E.Gentvilas, Z.Jedinskij, A.Kupčinskas, G.Landsbergis, B.Markauskas, B.Matelis, J.Razma, V.Ačienė (pavaduojantiV.Sinkevičių). Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Danė, L.Jasiukėnienė, I.Jurkšuvienė, Ž.Klimka; padėjėja Z.Jodkonienė. Kviestieji asmenys: susisiekimo viceministras P.Martinkus, Civilinės aviacijos administracijos direktorius J.Gintilas, Susisiekimo ministerijos atstovas M.Kerdokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-28 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-04-05 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1795, pažymime, kad pastabų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Išrašas iš LR Vyriausybės nutarimo Nr. 596: „1. Iš esmės pritarti (...) Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1795.“ Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2018-09-102 Argumentai: Įstatymo įsigaliojimo datą suderinti su pagrindinio įstatymo projekto įsigaliojimo data. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos
Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: E.Gentvilas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris