Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS ĮSTATYMO NR. I-1163 4 STRAIPSNIO IR 2 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 201 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede;“ 2 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas
1Pakeisti įstatymo 2 priedo antraštę ir ją išdėstyti taip:
2Pakeisti įstatymo 2 priedo lentelės 10 eilutę ir ją išdėstyti taip:
10Statybinis gruntas m³ 0,26 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1791 (2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS ĮSTATYMO NR. I-1163 4 STRAIPSNIO IR 2 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 201 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede;“ 2 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas
1Pakeisti įstatymo 2 priedo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2Pakeisti įstatymo 2 priedo lentelės 10 eilutę ir ją išdėstyti taip:
10Statybinis gruntas m³ 0,26 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinę priemonę Nr. 278 „Sukurti efektyvesnę žemės gelmių išteklių valdymo sistemą, pagrįstą racionaliu žemės gelmių išteklių naudojimu (numatyti, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išduodami konkurso būdu, nustatyti aiškesnes leidimų tirti ir naudoti išdavimo ir panaikinimo procedūras, patikslinti institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių žemės gelmių apsaugos ir išteklių naudojimo srities valstybės politiką, funkcijas ir jų vykdymo kontrolę)“. Žemės gelmių įstatymas įsigaliojo 1995 m., nauja redakcija dėstytas 2001 m., nuo to laiko keisti atskiri straipsniai. Šiuo metu galiojantis reglamentavimas, įvykus esminiams teisinės sistemos, ekonomikos pokyčiams yra nepakankamas. Yra nesuderintų nuostatų su Paslaugų įstatymu, ypač dėl leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti aiškų ir atitinkantį Paslaugų įstatyme įtvirtintus principus, ypatingą dėmesį skiriant leidimų tirti žemės gelmes ir leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo reglamentavimui. Taip pat siekiama užtikrinti efektyvų ir skaidrų teisės naudotis žemės gelmių ištekliais, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, suteikimą ir įtvirtinti konkurencingas sąlygas žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sektoriuje, įstatymu įtvirtinti institucijų funkcijas. Taip pat įstatymo projektu perkeliamos 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (OL L 178, 2013 6 28, p. 66) (toliau – Naftos ir dujų operacijų jūroje saugos direktyva), 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 124, 2014 4 25, p. 1) (toliau – PAV direktyva). 2010 m. avarija Meksikos įlankoje atkreipė visuomenės dėmesį į su jūroje vykdomomis naftos ir dujų operacijomis susijusią riziką ir paskatino persvarstyti tokių operacijų saugos užtikrinimo politiką. 2013 m. ES lygiu priimta direktyva dėl naftos ir dujų jūroje saugos.
Direktyvos tikslas – kuo labiau sumažinti didelių avarijų, susijusių su jūroje vykdomomis naftos ir dujų operacijomis, skaičių ir riboti šių avarijų padarinius, taip padidinant jūros aplinkos ir pakrančių ekonomikos apsaugą nuo taršos, nustatant naftos ir dujų saugaus žvalgymo ir gavybos jūroje būtinąsias sąlygas ir ribojant galimus Europos Sąjungos energijos gamybos iš vietos išteklių trikdžius, taip pat tobulinti avarijos atveju taikomus avarijų likvidavimo mechanizmus. Naftos ir dujų operacijos jūroje apima visą veiklą, įskaitant projektavimą, planavimą, statybą, eksploatavimą ir eksploatavimo nutraukimą, kuri vykdoma naftos arba dujų žvalgymo ir gavybos tikslais (išskyrus naftos ir dujų transportavimą iš vienos pakrantės į kitą). Atsižvelgdami į tai, direktyvos 11 straipsnį vertiname, kaip būtinąsias naftos ir dujų operacijų pasirengimo vykdyti ir vykdymo sąlygas. Pareiga laikytis šių sąlygų ir poveikio priemonės už nesilaikymą nustatomos Žemės gelmių įstatymo projekte. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Aplinkos ministerijos Vandenų ir žemės gelmių departamento (direktorius Irmantas Valūnas, tel. 8-706 63482, el. p. [email protected]) Vandenų ir žemės gelmių išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Toma Leonova (tel. 706 63619 , el. p. [email protected]) ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (direktorius Jonas Satkūnas, tel. (8 5) 233 2889, el. p. [email protected]) Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Tadas Gauronskis (tel. (8 5) 233 7715, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojantis Žemės gelmių įstatymas nustato, kad žemės gelmių išteklius galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai.
Šiuo metu galiojantis leidimų tirti žemės gelmes ir leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo reglamentavimas yra neišsamus. Žemės gelmių įstatymo nuostatos, nustatančios leidimų išdavimą, sustabdymą ir panaikinimą, yra nepakankamos arba jų iš viso nėra. Tai sukelia neaiškumų valstybės institucijoms, išduodančioms leidimus ūkio subjektams, turintiems leidimus ar siekiantiems juos gauti. Pagal Paslaugų įstatymo nuostatas leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai turi būti nustatomi įstatymais. Žemės gelmių įstatyme nustatytas reguliavimas, kai asmenims, siekiantiems įgyti teisę tirti žemės gelmes, suteikiama teisė užsiimti žemės gelmių tyrimu ir atskirai išduodamas leidimas vykdyti tyrimą konkrečiame objekte, sukuria neproporcingą administracinę naštą ūkio subjektams ir valstybės institucijoms. Leidimai naudoti tradicinių ir išsklaidytųjų angliavandenilių, metalų rūdų, vertingųjų mineralų, monomineralinio kvarcinio smėlio išteklius išduodami konkurso būdu. Leidimai naudoti naudingųjų iškasenų – klinčių, dolomito, kreidos mergelio, opokos, gipso, anhidrito, akmens druskos, molio, smėlio, žvyro, sapropelio, durpių – išteklius išduodami be konkurso. Asmenys, siekiantys naudoti šias naudingąsias iškasenas, savo lėšomis vykdo žemės gelmių išteklių tyrimus, atlieka planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir įgyja teisę valdyti ar naudoti žemės sklypus, reikalingus išteklių naudojimui.
Po to jie su prašymu kreipiasi į Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos be konkurso išduoti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius. Vidutiniškai per metus išduodama 20 naujų leidimų, iš jų apie 20 % – valstybinėje žemėje, 80 % – privačioje žemėje ir 30 pakartotinių leidimų, išduodamų leidimo turėtojui, pageidaujančiam keisti naudojamų objektų skaičių arba naudojamo objekto ribas. 2014 m. birželio 19 d. priėmus Žemės gelmių įstatymo 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymą, požeminio geriamojo gėlo ir požeminio gamybinio vandens naudojimui taip pat išduodami leidimai (iki 2014 m. liepos 1 d. šių išteklių naudojimo leidimais buvo laikomi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai). Įgyvendinant įstatymo pakeitimo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ papildytas nuostata, kad „Jeigu iš telkinio išgaunama (planuojama išgauti) mažiau kaip 10 m³ požeminio geriamojo gėlo ir gamybinio vandens per parą arba vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai, leidimu naudoti išteklius laikomas teisės akto nustatyta tvarka užregistruotas gręžinio pasas.“, nes įstatyme nenumatyta, kad, atsižvelgiant į paimamo vandens kiekį, būtų galima naudoti požeminį vandenį be leidimo, išskyrus naudojimą savo reikmėms.
Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme mokesčio mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Todėl, vadovaujantis dabartiniu reglamentavimu, už požeminį geriamąjį gėlą ir požeminį gamybinį vandenį turėtų mokėti visi jį išgaunantys asmenys, nepriklausomai nuo išgauto kiekio. Įstatyme numatyta, kad žemės gelmių šiluminę energiją galima naudoti turint leidimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Patikslinamos institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių žemės gelmių apsaugos ir išteklių naudojimo srities valstybės politiką, funkcijos. Įstatymo projekte įtvirtinamos institucijų funkcijos rengiant, įgyvendinat, vykdant strateginio planavimo dokumentų: strategijų, programų įgyvendinimo stebėseną, pavyzdžiui, žemės gelmių išteklių naudojimo srityje galioja Naftos paieškos ir gavybos Lietuvoje strategija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta 2003 m. Tikėtina, kad įvertinant angliavandenilių (naftos) paieškos ir gavybos sektoriaus pokyčius ateityje bus tikslinga peržiūrėti šią strategiją.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įgyvendina Lietuvos valstybinių geologinių tyrimų 2016–2020 metų programą „Geoenergetika ir saugi aplinka“, Užterštų teritorijų tvarkymo 2013-2023 m. planą, kuriame numatyta nustatyti cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų taršos mastą, saugiai sutvarkyti pavojingiausias cheminėmis medžiagomis užterštas teritorijas siekiant mažinti neigiamą šių teritorijų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, užtikrinti gerą dirvožemio, grunto bei požeminio vandens cheminę būklę. Formuojant žemės gelmių politiką, bus rengiami ir įgyvendinami skirtingo laikotarpio strateginio planavimo dokumentai, kurie įtvirtins gaires ir pagrindines žemės gelmių išteklių naudojimo ir apsaugos kryptis, užtikrins integravimą į kitas sritis. Siekiant užtikrinti tinkamą PAV direktyvos perkėlimą ir įgyvendinimą, projekte įtvirtinamos nuostatos dėl visuomenės informavimo apie veiklą leidžiančio dokumento priėmimą. Įtvirtinami aiškūs leidimų tirti žemės gelmes ir leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir (arba) ertmes išdavimo, tikslinimo, sustabdymo ir panaikinimo pagrindai. Pagal galiojantį žemės gelmių tyrimo reglamentavimą asmuo, siekiantis atlikti žemės gelmių tyrimus, turi: a) įgyti teisę užsiimti tokia veikla (leidimas vykdyti veiklą), b) gauti leidimą atlikti žemės gelmių tyrimus konkrečiame objekte ir c) privalomai registruoti atliekamą tyrimą Žemės gelmių registre. Leidimo vykdyti veiklą ir leidimo atlikti tyrimą konkrečiame objekte gavimas vertinamas kaip perteklinis reikalavimas, sukuriantis administracinę naštą tiek verslo subjektams, tiek valstybės institucijoms. Atsisakoma dvigubo teisės užsiimti veikla ir teisės vykdyti veiklą konkrečiame objekte suteikimo.
Taip pat atsisakoma reikalavimo, asmenims, vykdantiems mechaninį gręžinių, išskyrus angliavandenilių, gręžimą, turėti leidimą atlikti žemės gelmių tyrimą. Licencijuojama tyrimo vykdymo veikla, o ne mechaninio darbo atlikimas. Svarbu pažymėti, kad įstatymu siūloma įtvirtinti aukštojo mokslo kvalifikacijos (tam tikru atveju ir patirties) reikalavimus asmeniui, siekiančiam vykdyti žemės gelmių tyrimą. Aukštojo mokslo kvalifikacija būtina norint vykdyti žemės gelmių geologinius tyrimus, tik ją turintis asmuo turi būtinas žinias ir kompetenciją. Įstatyme numatyta, kad leidimas tirti žemės gelmes priklausomai nuo tyrimo rūšies išduodamas specialistams, turintiems aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus geologijos studijų krypties universitetines studijas arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba geofizikos šakos ar geologijos studijų krypties ir fizikos studijų krypties universitetines studijas, arba statybos inžinerijos krypties geotechninės inžinerijos šakos universitetines studijas arba lygiavertę kvalifikaciją. Pažymėtina, kad studijų metu būsimieji specialistai neturi galimybės ir neįgyja praktinės patirties, reikalingos savarankiškai vykdyti žemės gelmių tyrimo darbus. Minėta patirtis gali būti įgyjama, tik praktiškai dalyvaujant atitinkamos rūšies žemės gelmių tyrimo procese, kuriam vadovauja patyręs tos tyrimų rūšies specialistas. Siekiant užtikrinti leidimų turėtojų atliekamų žemės gelmių tyrimų rezultatų patikimumą, tikslinga suteikti teisę savarankiškai vykdyti tyrimus tik praktinę patirtį turintiems specialistams. Atsižvelgiant į tai, siūloma jiems nustatyti reikalavimą turėti ne mažesnę kaip 3 metų tos rūšies tyrimų darbo patirtį per paskutiniuosius 10 kalendorinių metų.
Per 3 metus specialistas įgyja praktinių žinių, suteikiančių galimybę savarankiškai vykdyti geologinius tyrimus, patirties įgijimo vertinimo laiko terminas būtinas norint užtikrinti aktualių praktinių žinių turėjimą. Į tyrimų darbo patirtį įskaičiuojama tyrimo darbo patirtis, įgyta iki aukštojo mokslo kvalifikacijos įgijimo. Siūloma įtvirtinti leidimų tirti žemės gelmes rūšis: 1) angliavandenilių, nemetalinių naudingųjų iškasenų, vertingųjų mineralų, metalų rūdų, požeminio vandens, žemės gelmių šiluminės energijos, žemės gelmių ertmių paieška ir žvalgyba, 2) geologinis, hidrogeologinis, aerofotogeologinis, geocheminis, ekogeologinis, inžinerinis geologinis, geofizinis, naudingųjų iškasenų išteklių kartografavimas, 3) inžinerinis geologinis (geotechninis), ekogeologinis, geofizinis tyrimas, 4) mechaninis angliavandenilių išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinių gręžimas ir (arba) likvidavimas. Leidimo atlikti žemės gelmių tyrimus turėtojui suteikiama teisė vykyti tiesioginius žemės gelmių tyrimus, t. y. tyrimai, kurių metu daromas tiesioginis fizinis poveikis žemės gelmėms ir netiesioginius, kurių metu žemės gelmėms nedaromas tiesioginis fizinis poveikis. Leidimo tirti žemės gelmes išdavimo procedūros metu vienas pagrindinių tikslų – įvertinti, ar asmuo turi kvalifikaciją atlikti tam tikros rūšies žemės gelmių tyrimus.
Leidimą tirti žemės gelmes išduoti atsisakoma, jeigu asmuo pateikia dokumentus, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tvarkos; pateiktuose dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys ir per leidimą išduodančios institucijos nurodytą terminą prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų; prašymą padavęs asmuo neatitinka nustatytos aukštojo mokslo kvalifikacijos arba darbo patirties reikalavimų arba neturi nustatytos aukštojo mokslo kvalifikacijos specialistų; pateiktuose dokumentuose nurodomi melagingi ir (arba) suklastoti duomenys; prašymą pateikusiam asmeniui anksčiau išduoto leidimo galiojimas buvo panaikintas įstatymo numatytais pagrindais ir nuo leidimo galiojimo panaikinimo nepraėjo 1 metai; už leidimo tirti žemės gelmes išdavimą nesumokėta valstybės rinkliava. Klaidingi duomenys suprantami, kai duomenys, kurie nors ir yra netikslūs, tačiau neturėtų esminės įtakos priimant sprendimą dėl leidimo išdavimo. Suprantami, kaip techninio pobūdžio klaidos, dėl šios priežasties siūloma įtvirtinti nuostatą, kad asmuo, siekiantis gauti leidimą tirti žemės gelmes, galėtų ištaisyti jas, neprarandant galimybės gauti leidimo. Tuo tarpu melagingų ir (arba) suklastotų duomenų pateikimas iš esmės suklaidintų leidimus išduodančią instituciją. Įstatymo projekte įtvirtinami naudingųjų iškasenų tyrimo atlikimo terminai. Nustatoma, kad naudingųjų iškasenų, išgaunamų atvirais kasiniais, tyrimų maksimalus vykdymo terminas 1 metai, jis gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip dar 1 metų terminui, naudingųjų iškasenų, išgaunamų požeminiais kasiniais, tyrimo maksimalus vykdymo terminas – 3 metai, jis gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip dar 3 metų terminui.
Jeigu asmuo per nustatytą terminą neatliktų tyrimo, kitas suinteresuotas atlikti tyrimą subjektas galėtų registruoti analogiškos rūšies tyrimą tame plote. Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, žemės gelmių tyrimai neregistruojami, jeigu tame pačiame plote ar toje pačioje vietoje jau yra įregistruotas tos pačios tyrimų rūšies objektas arba tame pačiame plote anksčiau buvo atlikti tos pačios rūšies naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, tyrimai ir šių tyrimų rezultatai yra aprobuoti. Naudingųjų iškasenų tyrimo tikslas yra ištirti tam tikrame žemės plote slūgsančias naudingąsias iškasenas, o ištirtos naudingosios iškasenos aprobuojamos. Tyrimas privalo būti registruojamas Žemės gelmių registre, kuriame nurodomas tyrimų vykdymo plotas ir numatomos tirti naudingosios iškasenos rūšis. Įregistruotas tyrimas tampa Žemės gelmių registro tyrimų dalies objektu, užimančiu apibrėžtą tam tikros teritorijos plotą. Netikslinga naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, tyrimų atveju vykdyti naują tos pačios tyrimų rūšies objekto tyrimą, kai jau aprobuoti tos pačios rūšies ištekliai. Siekiant sumažinti administracinę naštą, siūloma atsisakyti tyrimo vykdytojo pareigos vykdant tiesioginį žemės gelmių tyrimą visais atvejais informuoti savivaldybės, kurios teritorijoje numatomi tyrimai, vykdomąją instituciją, paliekant tik angliavandenilių tyrimą, atsižvelgiant į šių išteklių tyrimo specifiką (tyrimas gali apimti dideles teritorijas). Projekte tikslinama žemės gelmių tyrimų registravimo tvarka ir sąlygos.
Nustatoma, kad turi būti aprobuoti išžvalgyti naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens ištekliai ir žemės gelmių ertmės. Aprobavus išteklius Žemės gelmių registre registruojamas naujas naudingųjų iškasenų išteklių telkinys, kuriam taikomas specialus teisinis režimas (specialiosios miško ir žemės naudojimo sąlygos, atitinkami reikalavimai vykdant teritorijų planavimą ir kita). Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (toliau – leidimas naudoti) sistema. Projekte, atsižvelgiant į išteklių paplitimą ir vertę, įtvirtinama dualistinė leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo sistema. Įtirtinami atvejai, kai žemės gelmių išteklius galima naudoti be leidimo. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatas, reglamentuojančias grunto išteklių gavybą, nes gruntas yra žemės gelmių išteklius. Žemės gelmių įstatymo projekte įtvirtinama „grunto“ sąvoka, nes ji neapibrėžta ir teisės norminiuose aktuose vartojama skirtingai. Atitinkamai tikslinamas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas, vietoje vartojamo termino „statybinis gruntas“ siūloma įtvirtinti sąvoką „gruntas“, kuri vartojama Žemės gelmių įstatymo projekte. Siekiant sisteminio žemės gelmių išteklių reglamentavimo, teisės normos, reglamentuojančios grunto naudojimą, įtvirtinamos Žemės gelmių įstatyme. Atsižvelgiant į tai, pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 23-4 straipsnis. Nustatoma, kad leidimai naudoti vertinguosius mineralus, kvarcinį smėlį, metalų rūdas, kurių kiekis ribotas, išduodami konkurso tvarka. Plačiai paplitę ištekliai, pavyzdžiui, žvyras, smėlis, durpės – ne konkurso tvarka. Atsižvelgiant į 1994 m. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (OJ L 164, 30.6.1994, p.
3–8) nuostatas, leidimai naudoti angliavandenilių išteklius išduodami konkurso tvarka. Šios direktyvos 1 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad „leidimas“ – įstatymų ir kitų teisės aktų ar sutarties nuostatos ar dokumentas, išduotas remiantis anksčiau nurodytais aktais, kuriais valstybės narės kompetentingos institucijos suteikia subjektui išimtinę teisę savo vardu ir rizika žvalgyti ar tirti, ar išgauti angliavandenilius geografinėje teritorijoje. Leidimas gali būti išduodamas kiekvienai veiklos rūšiai atskirai arba iš karto kelioms veiklos rūšims“. Siekiant nustatyti optimalų leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo modelį, pasirinkta, kad konkurso dalyką sudarytų ir teisės tirti, ir teisės išgauti išteklius suteikimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, tačiau žemės paviršius gali priklausyti privačia nuosavybe. Valstybei būtų neefektyvu leidimus naudoti žemės gelmių išteklius visada išdavinėti konkurso būdu. Prieš skelbiant išteklių naudojimo konkursą, valstybės institucija, atsakinga už konkursų organizavimą, turėtų inicijuoti, finansuoti ir atlikti žemės gelmių tyrimus (paiešką ir žvalgybą), žemės paėmimą iš savininko išteklių naudojimui. Tai pareikalautų papildomų lėšų, pailgėtų leidimo išdavimo procedūra. Lėšų poreikis tyrimams tiesiogiai priklausytų nuo ruošiamo naudoti telkinio dydžio ir naudingosios iškasenos. Pažymėtina, kad konkurso organizatoriaus išlaidas būtų galima susigrąžinti jas įskaičiuojant į konkursinės įmokos dydį, bet tai būtų galima padaryti, jei bus nustatytas laimėtojas ir jis sumokės nustatyto dydžio įmoką.
Yra grėsmė, kad investavus valstybės lėšas į išteklių tyrimą ir jų parengimą naudojimui, neatsiras ūkio subjektų, pageidaujančių dalyvauti konkurse naudoti šiuos išteklius, ir valstybė patirs finansinių nuostolių. Manytina, kad asmuo, siekiantis naudoti žemės gelmių išteklius, turėtų platesnes derybų galimybes su žemės savininku dėl teisės naudotis žeme įgijimo nei valstybė. Dauguma (apie 80 proc.) leidimų naudoti žemės gelmių išteklius plačiai paplitusiems žemės gelmių ištekliams išduodama privačios nuosavybės žemėje. Siūloma leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo plačiai paplitusiems žemės gelmių ištekliams procedūra ne konkurso tvarka neribos asmenų konkurencijos. Pažymėtina, kad dažniausiai naudojami žemės gelmių ištekliai (smėlis, žvyras) paplitę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, atlikęs žemės gelmių tyrimus, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras ir įgijęs teisę naudotis žeme galės gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius. Galima situacija, kad vieną žemės gelmių išteklių telkinį galės naudoti ne vienas, o ir daugiau asmenų. Konkurso būdu suteikiamų naudoti žemės gelmių objektų rūšys nurodytos Žemės gelmių įstatymo projekto 16 straipsnio 7 dalyje. Leidimo naudoti šiuos objektus turinys ir išdavimo sąlygos aptariamos konkretaus konkurso organizavimo dokumentuose. Kai pageidaujamas naudoti objektas nėra pakankamai ištirtas, leidime naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes numatoma prievolė konkurso laimėtojui atlikti detalų objekto tyrimą. Konkurso dalyviai konkurso sąlygose supažindinami su šiuo reikalavimu ir iš to išplaukiančia rizika, jeigu detalaus tyrimo metu nepasitvirtintų preliminarūs duomenys apie objektą.
Ištyrus objektą, leidimo duomenys patikslinami, nurodant ištirtus ir suteikiamus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Konkurso sąlygose nurodoma, kad subjektas veiklą galės vykdyti atlikęs Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veikos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras. Pažymėtina, kad įstatymo projekte leidimas naudoti žemės gelmių išteklius nepriklausomai nuo išdavimo procedūros siejamas su konkrečiu objektu. Iki šiol galiojančiame įstatyme leidimas buvo siejamas su asmeniu, tačiau ne objektu. Tai reiškia, kad kiekvieną kartą, pavyzdžiui, suteikiant teisę naudoti naują telkinį asmeniui, kuriam išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius, buvo naikinamas ankstesnis leidimas ir išduodamas naujas. Europos Sąjungos valstybėse taikoma nevienoda leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo praktika. Valstybėse, kuriose leidimas terminuotas, leidimų terminas nustatomas įvairiam laikotarpiui, leidimų terminai gali skirtis priklausomai nuo žemės gelmių išteklių rūšies. Prancūzijoje teisė naudoti žemės gelmių išteklius suteikiama maksimaliam 50 metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęsiamas dar po 25 m. Bulgarijoje teisė naudoti žemės gelmių išteklius suteikiama iki 35 m., ji pratęsiama kitiems 15 m. Estijoje leidimas naudoti valstybinės reikšmės žemės gelmių išteklius išduodamas 30 m., jis pratęsiamas 10 m., leidimas naudoti vietinės reikšmės žemės gelmių išteklius išduodamas 15 m., pratęsiamas 5 m. Švedijoje teisė naudoti žemės gelmių išteklius suteikiama 25 m. laikotarpiui, pratęsiama 10 m.
Graikijoje leidimas naudoti vertinguosius mineralus ir metalus galioja 50 m. su galimybe 2 kartus pratęsti papildomam 25 m. terminui, leidimas naudoti kitus pramonėje naudojamus mineralus galioja 15 –
m., su galimybe pratęsti 10 m. terminui. Suomijoje leidimas išduodamas maksimaliam 10 m. terminui su galimybe jį pratęsti dar 10 m. Įstatymo projektu paliekama šiuo metu galiojanti nuostata, kad leidimas išduodamas neterminuotai. Tačiau įvedami papildomi saugikliai, užkardantys leidimų turėtojų piktnaudžiavimo suteikta teise galimybę. Rinkos skaidrumo ir dinamikos siekiama teisinio poveikio priemonėmis, įtvirtinant naują leidimų panaikinimo pagrindą. Leidimas būtų panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas per 4 metus nepradėjo gavybos ar 4 metus paeiliui nevykdė veiklos konkrečiame telkinyje. Šiomis nuostatomis bus užtikrinamas valstybės interesas ir konkurencinės sąlygos. Ši priemonė užtikrintų skaidrumą ir galimybę įeiti į rinką naujam dalyviui, jeigu leidimo turėtojas neįgyvendina leidimu suteiktos teisės. Gavęs leidimą naudoti žemės gelmių išteklius, išskyrus angliavandenilius, asmuo turi įgyvendinti žemės gelmių naudojimo plane numatytus sprendinius, pasistatyti gamybinę bazę ir sukurti reikiamą infrastruktūrą (pvz., nutiesti kelius, elektros tinklus ir pan.), todėl projekte numatytas atitinkamas laikotarpis, kuriuo suteikiama galimybė pasirengti išteklių naudojimui, ir lankstumas, atsižvelgiant į galimą paklausos sumažėjimą.
Žemės gelmių išteklių naudotojo veiklą gali nulemti ne tik nuo jo priklausančios aplinkybės, pasikeitus išteklių žaliavos kainai, ar sumažėjus paklausai (ištekliai naudojami kitose ūkio šakose – statyboje, chemijos pramonėje ir kt.) galima situacija, kad leidimo turėtojas tam tikram laikui gali sustabdyti gavybą, todėl siūloma nustatyti maksimalų veiklos nevykdymo terminą 4 metus. Siūlomi nustatyti terminai atitiktų tiek ūkio subjekto, vykdančio veiklą, tiek valstybės, kaip išteklių savininko, interesus ir būtų proporcingi siekiamam tikslui. Siūloma nustatyti, kad visus leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išduoda viena institucija, atsakinga už valstybės politikos įgyvendinimą žemės gelmių srityje – Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atsisakant Vyriausybės funkcijų išduodant leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Europos Sąjungos institucijos teikia išskirtinį dėmesį, užtikrinant saugią žmogui ir aplinkai angliavandenilių išteklių žvalgybą ir gavybą. Ypatingas dėmesys skiriamas angliavandenilių operacijų saugos užtikrinimui, kai veikla vykdoma jūroje. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuva šiuo metu nevykdo angliavandenilių išteklių žvalgybos ar gavybos jūroje, tačiau turima preliminarių duomenų apie angliavandenilių išteklių kaupavietes. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, kad Lietuvos teritorijoje Baltijos jūroje potencialiai yra angliavandenilių išteklių, inicijuotas Naftos ir dujų operacijų saugos jūroje direktyvos visiškas perkėlimas į nacionalinę teisę.
Direktyvos 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės negali išduoti licencijų (leidimų) tokioms operacijoms, kol į nacionalinę teisę neperkels ir neįgyvendins likusių šios direktyvos nuostatų ir apie tai nepraneš Komisijai. Pastebime, kad vis dar neratifikuota Lietuvos ir Latvijos jūrinė siena. Naudingųjų iškasenų gavybos atviru kasybos būdu (karjerais) darbai priskiriami prie potencialiai pavojingų darbų, todėl juos vykdantis ūkio subjektas privalo turėti žinių apie šių darbų vykdymo specifiką, galimas grėsmes ir saugius darbo metodus, padedančius šių grėsmių išvengti. Darbai organizuojami pagal žemės gelmių naudojimo planą, kurio sprendinių suvokimui ir įgyvendinimui taip pat reikalingos atitinkamos profesinės žinios, kurios suteikiamos kasybos darbų vadovo mokymo metu. Projekte numatomas reikalavimas asmenims, siekiantiems gauti leidimą naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius, išgaunamus atviru kasybos būdu, būti išklausiusiam Kasybos darbų vadovo mokymo programą ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą ar turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus geologijos studijų krypties universitetines studijas arba turėti sutartį su specialistu, atitinkančiu anksčiau nurodytus reikalavimus. Projektu nustatoma konkursų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes vykdymo tvarka, reikalavimai konkursų dalyviams, konkurso laimėtojo nustatymo kriterijai. Konkurso naudoti žemės gelmių išteklius, išskyrus angliavandenilius, ir ertmes laimėtoju pripažįstamas asmuo, konkursiniame pasiūlyme pasiūlęs didžiausią įmoką už žemės gelmių išteklių ar ertmių naudojimo teisės suteikimą.
Konkurso naudoti angliavandenilių išteklius laimėtojas nustatomas pagal formulę, kurioje svarbūs būtų šie kriterijai: numatomos investicijos, skirtos geologinio tyrimo darbams atlikti ir (arba) plote esančio (-ių) telkinio (-ių) išteklių gavybos vystymui ir pasiūlyta įmoka. Kriterijų reikšmei išskirti nustatomos jų svertinės reikšmės, kurių dydis negali skirtis daugiau kaip 3 kartus. Konkrečios svertinės kriterijų rodiklių reikšmės turėtų būti nustatomos konkurso sąlygose, atsižvelgiant į ploto, kuriam skelbiamas konkursas, ištirtumą, geologinę ir tektoninę sandarą, išteklių kiekį ir gavybos sąlygas. Pasiūlymo įmoka negali būti mažesnė nei minimali įmoka. Minimalus įmokos dydis kinta priklausomai nuo suteikiamo žemės gelmių naudojimui ploto. Į minimalų įmokos dydį įskaitomos valstybės atliktų telkinio ar jo dalies geologinio tyrimo darbų bei konkurso parengiamųjų darbų bei jo organizavimo išlaidos. Į teritorijos plotą, nuo kurio būtų skaičiuojamos valstybės atliktų geologinių tyrimų sąnaudos, neįsiskaičiuojamos saugomos ir urbanizuotos teritorijos, nes jose negalimas angliavandenilių išteklių naudojimas. Į valstybės lėšomis iki konkurso atliktų konkursui siūlomo ploto (telkinio) tyrimo darbų išlaidas įskaičiuojamos konkrečių geologinio tyrimo darbų išlaidos. Valstybės atliktų sąnaudų dydis, parodo kiek valstybė investavo į angliavandenilių išteklių sektoriaus vystymą ir atitinkamų darbų atlikimą bendrai visoje šalyje. Siekiant užtikrinti konkursiniame pasiūlyme nurodytų investicinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą, siūloma įvesti nuostatą, kad konkurso naudoti angliavandenilių išteklius laimėtojas prieš leidimo išdavimą privalo pateikti finansų įstaigos garantiją, užtikrinančią investicinius įsipareigojimus.
Konkurso laimėtojas pasiūlyme nurodytą įmoką privalės sumokėti iki leidimo išdavimo. Įmoka mokama į Lietuvos Respublikos valstybės iždą ir išdavus leidimą negrąžinama. Jeigu konkurso laimėtojas nepateiktų finansų įstaigos garantijos ir (arba) nesumokėtų pasiūlyme nurodytos įmokos, leidimas naudoti išteklius būtų neišduotas. Atsižvelgiant į Naftos ir dujų operacijų jūroje saugos direktyvos reikalavimus bei angliavandenilių išteklių gavybos jūroje pavojingumą nustatoma, kad leidimo naudoti angliavandenilių išteklius jūroje turėtojas privalo turėti finansų įstaigos garantiją, užtikrinančią žalos aplinkai atlyginimą. Šios garantijos dydis sudarytų
pasiūlyme nurodytos įmokos ir investicijų sumos. Siekiant užtikrinti tinkamą konkursų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes įgyvendinimą, nustatomi minimalūs ekonominės ir finansinės būklės reikalavimai konkursų dalyviams. Atsižvelgiant į angliavandenilių išteklių strateginę ir ekonominę svarbą valstybei, taip pat galimą poveikį aplinkai vykdant gavybą jūroje, nustatomi papildomi reikalavimai angliavandenilių išteklių konkurso dalyviui, lyginant su kitais ištekliais. Jis privalės turėti angliavandenilių išteklių rūšies, kurią planuoja tirti ir naudoti, tyrimo ir (ar) naudojimo patirtį ir turėti pakankamai techninių ir finansinių pajėgumų užtikrinti, jog būtų imamasi visų tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias avarijoms, susijusioms su angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo darbų vykdymu jūroje, taip pat finansinių pajėgumų prisiimti atsakomybę už žalą, galinčią kilti dėl angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo darbų jūroje.
Atsižvelgiant į tradicinių angliavandenilių išteklių būvį (nafta žemės gelmėse slūgso skystame būvyje) ir susikaupimo žemės gelmėse specifiką – angliavandeniliai susikaupia uždarose sankaupose, kurios turi bendrą hidrodinaminę sistemą, kuri ir yra telkinio kontūras ir telkinio gavybos eigoje kinta, ir slūgsojimo sąlygas (ištekliai slūgso žemės gelmėse 1,5-2 km gylyje ir yra išgaunami gręžiniais), Projekte numatoma galimybė leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius išduoti be konkurso leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius turėtojui, kai leidimo turėtojo plote esančio tradicinių angliavandenilių išteklių telkinio dalis patenka į su šiuo plotu besiribojantį plotą, kuriame neišduotas leidimas naudoti angliavandenilių išteklius arba kai nėra galimybės įrengti angliavandenilių išteklių gavybos gręžinio leidimo turėtojui suteiktame plote, kai gręžinį prašoma įrengti plote, kuriame neišduotas leidimas. Besiribojantis plotas suprantamas kaip plotas, turintis bendrą ribą su leidimo turėtojui suteiktu plotu. Siūloma įstatyme įtvirtinti išimtį, kad asmenys galėtų naudoti be leidimo žemės gelmių šiluminę energiją ir požeminį gėlą vandenį, jeigu jie nėra viešojo geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai ir išgauna (planuoja išgauti) mažiau kaip 10 kub. metrų požeminio gėlo vandens per parą, skaičiuojant metinį paėmimo vidurkį.
Pažymėtina, kad požeminis vanduo ir žemės gelmių šiluminė energija yra atsinaujinantys ištekliai, skirtingai nuo kitų žemės gelmių išteklių. Įstatymo projekte nustatyta, kad teisę išgauti požeminį gėlą vandenį be leidimo turi asmenys, išgaunantieji ar planuojantys išgauti iki 10 kub. per parą, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodyta sąvoka „Individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu – toks fizinių ir juridinių asmenų apsirūpinimas geriamuoju vandeniu, kai per parą paimama ne daugiau kaip 10 m³ vandens ir vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 fizinių asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai“;
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje požeminio vandens telkinys apibrėžiamas, kaip „sąlygines ribas turinti vandeningojo sluoksnio ar sluoksnių dalis, kurioje yra susitelkęs pakankamas kiekis požeminio vandens, kurio per dieną būtų galima išgauti 10 m³“; 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, įpareigoja valstybes nares identifikuoti
„visus vandens telkinius, iš kurių kasdien vidutiniškai imama daugiau kaip 10 m³
arba daugiau kaip penkiasdešimčiai asmenų vartoti skirto vandens“ (7 straipsnis). Išimtis dėl leidimo naudoti požeminio gėlo vandens išteklius gavimo nustatoma žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantiems asmenims. .
Leidimas šiems asmenims būtų privalomas, jeigu išgauna (planuoja išgauti) iš požeminio vandens vandenvietės 100 m³ ar daugiau požeminio gėlo vandens, skaičiuojat metinį vidurkį. Ši norma įtvirtinama, siekiant skatinti žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų konkurencingumą. Žemės gelmių šiluminė energija nesudaro atskiro žemės gelmių objekto, aprašomo erdviniais, kiekybiniais ir kokybiniais parametrais. Žemės gelmių šiluminė energija išgaunama per gręžinius (gręžinių sistemas), visi gręžiniai privalo būti registruojami Žemės gelmių registre, gręžiniams įrengti rengiamas projektas, įrengus išduodamas gręžinio pasas. Įstatymo projektu atsisakoma mažųjų karjerų instituto. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. D1-140/3D-141 „Dėl Naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka įrengtus mažuosius karjerus bus galima baigti eksploatuoti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Įtvirtinus aiškius leidimų išdavimo, sustabdymo, panaikinimo pagrindus, būtų užtikrinta patikima ir efektyvi žemės gelmių išteklių naudojimo leidimų sistema, kurios įgyvendinimas nepareikalautų papildomų valstybės lėšų, nesukurtų administracinės naštos. Siekiant užtikrinti tinkamą teisės aktų reikalavimų vykdymą, siūloma nustatyti, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes galiojimas sustabdomas iki vienerių metų, jei leidimo turėtojas pažeidžia atitinkamus reikalavimus, ir per priežiūrą vykdančios institucijos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis negu 14 kalendorinių dienų, tačiau ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, nepašalina pažeidimų.
Siūloma nustatyti, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, kuris išduodamas konkurso būdu, išduodamas per 50 kalendorinių dienų nuo konkurso rezultatų paskelbimo. Toks terminas nustatomas atsižvelgiant į tai, kad negalima išduoti leidimo anksčiau nei praeis 1 mėnesio apskundimo terminas, taip pat konkursinių pasiūlymų vertinimo laiką, kuris gali užtrukti atsižvelgiant į konkursinių sąlygose nustatytus reikalavimus dalyviams ir pasiūlymams. Atsisakoma žemės gelmių išteklių ar ertmių naudojimo sutarties instituto. Esminiai reikalavimai išteklių gavybai būtų nustatyti leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes priede.
Leidimai naudoti angliavandenilių išteklius suteikiami plotuose, kurių geologinė sandara yra menkai ištirta, todėl angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso laimėtojo konkursiniame pasiūlyme numatyti angliavandenilių išteklių tyrimų metodai, parinkti pagal to meto ploto ištyrimo laipsnį, gali būti neefektyvūs konkretaus naujai aptikto angliavandenilių išteklių telkinio tyrimui: pavyzdžiui, dėl konkrečios vietos geologinės sandaros ir uolienų savybių anksčiau planuoti gravimetriniai ar mikrobiologiniai tyrimų metodai gali būti visiškai nepritaikomi ir neinformatyvūs, taip pat galimos situacijos, kai atlikus tam tikrus geologinius tyrimus (pvz., paiešką) paaiškėja, kad atlikti tolimesnius tyrimus numatytais metodais tiriamoje kaupavietėje neracionalu (pvz., lokalios struktūros buvimas nepasitvirtino) ir juos galima pakeisti kitos kaupavietės (kurios geologinė sandara gali būti skirtinga) kitoje ploto vietoje tyrimais, taikant kitus metodus. Tokiais atvejais angliavandenilių išteklių naudojimo leidime (jo priede) numatyti tyrimo metodai gali būti pakeičiami kitais efektyvesniais tyrimo metodais, labiau tinkamais konkrečios kaupavietės ir (ar) telkinio geologinės sandaros tyrimui, tačiau ne mažesnės investicinės vertės, nei buvo nurodyta konkursiniame pasiūlyme. Tai turi būti motyvuotai pagrįsta geologinio ar geofizinio tyrimo rezultatais ir (ar) kitais duomenimis. Leidimas naudoti angliavandenilių išteklius išduodamas vykdyti veiklą atitinkamame plote (plotas gali apimti kelių savivaldybių teritoriją), o ne naudingųjų iškasenų telkinyje.
Prieš išduodant leidimą naudoti angliavandenilių išteklius nereikalaujama atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras (skirtingai nuo kitų naudingųjų iškasenų), nes angliavandenilių ištekliai naudojami ne visame leidimu suteiktame plote, o tik nedideliuose plotuose (gavybos aikštelėse), kuriuose išgręžiami gręžiniai. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros privalės būti atliktos prieš angliavandenilių išteklių naudojimo projekto rengimą. Siūloma įstatyme įtvirtinti skirtingus leidimų naudoti angliavandenilių išteklius panaikinimo pagrindus, lyginant su kitomis naudingosiomis iškasenomis. Neįtrauktas leidimų panaikinimo pagrindas, kai įsiteisėjo teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos. Tikslinamos nuostatos susijusios su žemės gelmių naudojimo planų rengimu. Žemės gelmių naudojimo planas rengiamas tik aprobavus naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ir žemės gelmių ertmes, kuriuos planuojama naudoti ir atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Žemės gelmių naudojimo plano organizatoriais galės būti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu atlikę planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir turintys teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą arba žemės savininko ar subjekto, valdančio valstybinę žemę patikėjimo teise, sutikimą vykdyti naudojimo plano organizatoriaus funkcijas.
Prieš pradedant rengti naudojimo planą Lietuvos geologijos tarnyba turės priimti sprendimą dėl naudojimo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Žemės gelmių naudojimo planas yra vienas iš privalomų dokumentų, siekiant gauti leidimą vykdyti išteklių gavybą, išskyrus atvejus, kai leidimas naudoti naudingųjų iškasenų išteklius ar žemės gelmių ertmes išduodamas konkurso būdu. Siekiama palengvinti angliavandenilių išteklių naudojimo reguliavimą, atsižvelgiant į skirtingą nuo kitų naudingųjų iškasenų jų gavybos specifiką (angliavandeniliai išgaunami tik per gręžinius, jų gavybai reikalingas nedidelis žemės plotas, dažniausiai iki 1 ha). Siūloma atsisakyti angliavandenilių išteklius naudoti pagal žemės gelmių naudojimo planus, vietoj to numatant, kad jie bus naudojami pagal angliavandenilių išteklių naudojimo projektą, kuris rengiamas aprobavus angliavandenilių telkinio išteklius, kuriuos planuojama naudoti atlikus Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veikos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme šiai ūkinei veiklai nustatytas procedūras. Projekto rengimą inicijuotų leidimo naudoti angliavandenilių išteklius turėtojas. Angliavandenilių išteklių naudojimo projektu nebūtų sprendžiamas klausimas dėl teritorijų suformavimo. Angliavandenilių išteklių naudojimo projektų rengimo, derinimo, viešinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarką nustatytų aplinkos ministro patvirtintos Angliavandenilių išteklių naudojimo projektų rengimo taisyklės. Žemės įstatymo 25 str.
Žemės įstatymo 25 str. 3 d. nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis gali būti statomi statiniai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Siūloma suteikti galimybę žemės ūkio paskirties žemės sklype, kuris reikalingas angliavandenilių išteklių tyrimui ir naudojimui, angliavandenilių išteklių tyrimams ir naudojimui reikalingus statinius ir įrenginius projektuoti, statyti ir įrengti nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės naudojimo būdo, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ir nekeičiant bendrojo plano sprendinių. Priešingu atveju reikėtų nuolat keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, norint tirti ir (ar) naudoti angliavandenilių išteklius. Siekiant vykdyti angliavandenilių išteklių naudojimą (gavybą), šiuos išteklius iš pradžių reikia aptikti (atlikti paiešką) ir detaliai ištirti (išžvalgyti). Angliavandenilių ištekliai Lietuvos teritorijoje slūgso žemės gelmėse (1,5 – 2 km gylyje) ir prieš pradedant paiešką ir žvalgybą nėra žinomos jų susikaupimo vietos, nėra žinomas telkinio buvimas, jo kontūras, išteklių rūšis ir kiekis – tam reikia atlikti geologinį tyrimą. Prieš išduodant leidimą naudoti angliavandenilių išteklius konkrečiame teritorijos plote, nėra žinoma, kur ir ar bus aptikti telkiniai, arba gali būti įvertinta, kad aptiktų naftos išteklių tolimesnis naudojimas (gavyba) ekonomiškai nėra naudingas, todėl gavyba gali ir nebūti vykdoma, net aptikus telkinį. Angliavandenilių išteklių naudojimas vyksta įrengiant gręžinį, sukurti gavybos infrastruktūrai žemės paviršiuje reikalingas nedidelis žemės plotas (dažniausiai iki 1 ha). Angliavandenilių išteklių tyrimams ir naudojimui reikalingi statiniai ir įrenginiai yra laikini, tyrimai trunka 1 – 3 metus, naudojimas visame telkinyje (kurio plotas daug didesnis nei gavybos aikštelės), o ne vienoje atskiroje (iki 1 ha dydžio) gavybos aikštelėje, kuriai ir yra reikalingas žemės sklypas, dažniausiai trunka 25 – 40 metų.
laikotarpis laikiniems statiniams numatytas jau atrastiems dideliems naftos telkiniams, kuriuose naftos gavyba šiuo metu baigiasi. Dideliems telkiniams eksploatuoti dažniausiai naudojamos kelios ar daugiau naftos gavybos aikštelių iš kurių tik vienoje yra laikini pastatai, kitose yra tik gręžinys ar gręžiniai, sujungti su aikštele, turinčia laikinus pastatus, vamzdynais. Pastaraisiais 10 – 15 metų surastuose ir naudojamuose telkiniuose gavyba bendrai vyksta keletą ar keliolika metų: pvz., Š. Vėžaičiai - 5 metai, Uoksai – 4 metai, Auksoras - 2 metai, Agluonėnai – 12 metų (gavyba baigiasi). Išsklaidytųjų angliavandenilių telkinio ribos gali apimti dideles teritorijas, šių išteklių gavybos gręžiniai gali būti įrengiami trumpam laikotarpiui (iki kelių mėnesių), o paskui jie konservuojami ar likviduojami. Siekiant užtikrinti tinkamą žemės gelmių išteklių, kurie priklauso valstybei, naudojimą ir apskaitą, nustatoma, kad požeminio vandens, kuriam naudoti reikalingas leidimas arba iš požeminio gėlo vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) ne mažiau kaip 10 m³ požeminio gėlo vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, ir angliavandenilių išteklių gavybos vietoje turi būti įrengti apskaitos prietaisai, matuojantys išgaunamų išteklių kiekį. Pagal Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį žemės gelmės išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Konstitucinis Teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutarime pažymėjo, kad „žemės gelmės yra ypatingas natūralios gamtinės aplinkos objektas, priklausantis išimtinai valstybei ir jokiu būdu negalintis patekti kitų asmenų nuosavybėn.
Žemės gelmių priskyrimas išimtinei valstybės nuosavybei yra konstitucinis pagrindas valstybei nustatyti specialų, ypatingą, palyginti su kitais gamtos objektais, žemės gelmių apsaugos ir naudojimo teisinį režimą. Taigi, konstitucinė valstybės priedermė užtikrinti deramą žemės gelmių, kaip visuotinę reikšmę turinčios ir išimtine nuosavybės teise valstybei priklausančios nacionalinės vertybės, apsaugą ir racionalų naudojimą suponuoja ypatingą žemės gelmių apsaugos ir naudojimo santykių teisinį reguliavimą, inter alia specialias su žemės gelmių naudojimu susijusios ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, ribojimus ir draudimus“. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, siūloma įtvirtinti, kad atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų telkiniuose draudžiama: 1) statyti statinius, įrengti įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus (išskyrus statinius, įrenginius ar inžinerinius tinklus, skirtus šių telkinių eksploatavimui); 2) įveisti mišką ar sodą; 3) įrengti dirbtinius vandens telkinius; 4) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (arba) žemės sklypo būdą (būdus), išskyrus pakeitimą į kitos paskirties žemės naudingųjų iškasenų teritorijų naudojimo būdą. Šie apribojimai nustatomi siekiant užtikrinti žemės gelmių išteklių kokybę ir priėjimą prie jų. Nustatyti apribojimai yra proporcingi siekiamam tikslui. Atviru kasybos būdu išgaunamų išteklių gavyba vykdoma nuo žemės paviršiaus, įrengiant karjerą. Jeigu būtų apribotas prieinamumas prie naudingųjų iškasenų telkinio, išteklių gavyba taptų neįmanoma.
Atsižvelgiant į tai, kad Projekte nustatomas žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas tik pagal leidimą, nelieka žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutarčių, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes būtų išduodamas naudoti vieną naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių telkinį ar požeminio vandens vandenvietę, siūloma numatyti, kad jei iki įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą išduoto leidimo turėtojas pageidauja keisti žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutarties sąlygas, jam pagal įstatymą išduodamas naujas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Kai leidimo turėtojas yra sudaręs daugiau nei vieną naudojimo sutartį ir pageidauja keisti bent vienos naudojimo sutarties sąlygas, būtų išduodama tiek naujų leidimų, kiek buvo sudaryta sutarčių, išskyrus, jei leidimo turėtojas pageidauja gauti mažiau leidimų negu buvo sudaryta naudojimo sutarčių. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą būtų įvirtinti aiškūs leidimų išdavimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir leidimo panaikinimo pagrindai. Priėmus projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7.
Priėmus įstatymo projektą bus sudarytos palankios sąlygos verslo investicijoms į šią sritį, nustatyti aiškūs leidimų atlikti žemės gelmių geologinius tyrimų ir leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo, panaikinimo, tikslinimo, sustabdymo ir sustabdymo panaikinimo pagrindai. Ūkio subjektams nebus padidinta administracinė našta. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 23⁴ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 4 straipsnio ir 2 Priedo pakeitimo įstatymo projektas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą ir siekiant užtikrinti tinkamą normų įgyvendinimą, turės būti pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimas Nr.
(išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 1433 ,,Dėl Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarkos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. 584 „Dėl Žemės gelmių registro nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. 299 „Dėl Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 1151 „Dėl Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 677 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 34 „Dėl kompetentingų institucijų informavimo apie radioaktyviųjų, toksiškų ar pavojingų žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagų, skirtų išsklaidytiesiems angliavandeniliams tirti, panaudojimą ir hidraulinį uolienų ardymą tvarkos ir sąlygų“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. D1-616 „Dėl Angliavandenilių išteklių naudojimo tipinės sutarties patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. D1-578 „Dėl Angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ir naudojimo (gavybos) Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymas Nr.
D1-451 „Dėl Grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. D1-145 „Dėl Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 580 „Dėl Naudingųjų iškasenų išteklių (išskyrus angliavandenilius) ir žemės gelmių ertmių naudojimo konkurso nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr. D1-689 „Dėl Radioaktyviųjų, toksiškų ar pavojingų žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagų, naudojamų žemės gelmių tyrimui ir išteklių gavybai, naudojimo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“. Turės būti pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 27 d. nutarimas Nr. 1624 „Dėl Leidimų išvežti iš Lietuvos Respublikos geologines kolekcijas, muziejų geologinius eksponatus, gręžinių kerną ar jo mėginius išdavimo tvarkos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. D1-140/3D-141 „Dėl Naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės patvirtinti Avarijų jūroje prevencijos ir likvidavimo tvarkos aprašą, Suinteresuotų institucijų ir visuomenės informavimo apie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimą ar patikslinimą ir angliavandenilių išteklių naudojimo projekto patvirtinimą ar patikslinimą tvarką, aplinkos ministras turės patvirtinti Angliavandenilių išteklių naudojimo projektų rengimo taisykles. 12.
lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas derintas su visuomene ir suinteresuotomis institucijomis, paskelbiant Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje. Gautos Vidaus reikalų, Ūkio, Energetikos, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio, Susisiekimo, Teisingumo, Finansų, Kultūros, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Konkurencijos tarybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos išvados. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Žemės gelmės“, „žemės gelmių ištekliai“, „leidimai“,
„angliavandeniliai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžių „antraštę ir ją“ reikėtų įrašyti žodžius „pavadinimą ir jį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5)
S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5)
S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-05-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius
Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Andrius Kubilius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
vietoj žodžių „antraštę ir ją“ reikėtų įrašyti žodžius „pavadinimą ir jį“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
pasiūlymai: Negauta
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą bei Komiteto pasiūlymą, kuriems Komitetas pritarė. (žr. Komiteto išvadas). 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1 Biudžeto ir finansų komitetas 2018-05-303 Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį:
7Balsavimo rezultatai: už – 8; prieš – 0; susilaikė - 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Bartkevičius Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė
Kaimo reikalų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 4 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo ĮSTATYMO projektO NR. XIIIP-1791 2018-11-14
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas, Remigijus Žemaitaitis; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, Gintarė Remeikienė, padėjėja Renata Činskienė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministras
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Vandenų ir žemės gelmių išteklių skyriaus vyr. specialistė – Toma Leonova, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas – Vytautas Antanas Januška, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjas – Tadas Gauronskis, Ministro Pirmininko patarėjas Žemės ūkio klausimais – Aleksandras Muzikevičius, Žemės ūkio rūmų direktorius – Sigitas Dimaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-0921 Projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžių „antraštę ir ją“ reikėtų įrašyti žodžius „pavadinimą ir jį“. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 4 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-1791 iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į tai, kad Komitetas nusprendė grąžinti iniciatoriams tobulinti Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1788 ir nėra parengti šių įstatymų projektų įgyvendinamieji teisės aktai. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Remigijus Žemaitaitis. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Augustė Matulevičienė
Aplinkos apsaugos komitetas
Mažeika, pavaduotojas Simonas Gentvilas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Vandenų ir žemės gelmių išteklių skyriaus vyr. specialistė Toma Leonova, Lietuvos geologijos tarnybos atstovai Jurga Lazauskienė, Tadas Gauronskis, Vytautas Januška. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžių „antraštę ir ją“ reikėtų įrašyti žodžius „pavadinimą ir jį“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
ir finansų komitetas 2018-05-30 Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą bei Komiteto pasiūlymą, kuriems Komitetas pritarė. (žr. Komiteto išvadas). Pritarti
ir finansų komitetas 2018-05-30 Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį:
įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Pritarti įsigaliojimo termino nukėlimui, tačiau siūlyti dar vėlesnę datą – spalio 1 d. 36. Kaimo reikalų komitetas 2018-11-14 Siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1788 iniciatoriams patobulinti, kadangi siūloma naikinti mažojo karjero institutą ir nėra pateikti įgyvendinamųjų teisės aktų projektai. Komitetas siūlo ne atsisakyti mažojo karjero, bet tobulinti šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą šiuo klausimu. Nepritarti Komiteto argumentai:
patikslinti teisinį reglamentavimą
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
išteklius įstatymo Nr. I-1163 4 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1791, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2018-11-283 Argumentai Siūloma patikslinti ir numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 3straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. spalio 1 d.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1791(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė