Aplinkos apsaugos komitetas
Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Vandenų ir žemės gelmių išteklių skyriaus vyr. specialistė Toma Leonova, Lietuvos geologijos tarnybos atstovai Jurga Lazauskienė, Tadas Gauronskis, Vytautas Januška. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
gelmių įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 1 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „angliavandenilių išteklių naudojimo projektas“, kuris būtų suprantamas kaip dokumentas, kuriame pateikiami angliavandenilių išteklių naudojimo ir apsaugos, kasybos pramonės atliekų tvarkymo priemonių ir sąlygų sprendiniai. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „žemės gelmių naudojimo planas“, kuris būtų suprantamas kaip vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pateikiami naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių ar žemės gelmių ertmių ir jų teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių ir sąlygų sprendiniai.
Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalis bei 23 straipsnio 5 dalis nustato, kad žemės gelmių naudojimo plane bei angliavandenilių išteklių naudojimo projekte turi būti numatyta: išteklių naudojimo būdas ir priemonės, pažeistos žemės rekultivacijos priemonės, požeminio vandens apsaugos priemonės, kasybos pramonės atliekų ir kitų atliekų tvarkymo būdai ir priemonės ir kt., t. y., abiejuose dokumentuose nustatomi iš esmės analogiško pobūdžio sprendiniai, tačiau skiriasi šių dokumentų rengimo, derinimo, viešinimo ir kitos procedūros. Pažymėtina, kad nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kodėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentai nėra rengiami angliavandenilių išteklių naudojimo veiklai, kai jų naudojimo būdas (pavyzdžiui, hidraulinis uolienų ardymas, kurį atliekant susidarančios kasybos pramonės atliekos susideda iš šiam ardymui panaudotų medžiagų, tarp kurių gali būti toksinių medžiagų, ir žemės gelmėse susidariusių medžiagų, tarp kurių gali būti gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų) gali būtų pavojingesnis aplinkai ir žmonių sveikatai nei naudingųjų iškasenų, išgaunamų, pavyzdžiui, atviru kasybos būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad, siekiant užtikrinti racionalų žemės gelmių ir jų išteklių naudojimą ir apsaugą, žemės gelmių apsaugos priemonės įgyvendinamos atliekant teritorijų planavimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šios projekto nuostatos atitinka teisėkūros tikslingumo, aiškumo ir sistemiškumo principus.
Nepritarti Komiteto argumentai: Atsižvelgiant į tradicinių angliavandenilių išteklių būvį (nafta žemės gelmėse slūgso skystame būvyje) ir susikaupimo žemės gelmėse specifiką – angliavandeniliai susikaupia uždarose sankaupose, kurios turi bendrą hidrodinaminę sistemą, kuri ir yra telkinio kontūras ir telkinio gavybos eigoje kinta, ir slūgsojimo sąlygas (ištekliai slūgso žemės gelmėse 1,5-2 km gylyje ir yra išgaunami gręžiniais), netikslinga nustatyti, kad angliavandenilių išteklių naudojimo projektas yra teritorijų planavimo dokumentas. Angliavandenilių gavybos aikštelė neapima viso telkinio, angliavandenilių išteklių naudojimas vyksta įrengiant gręžinį, sukurti gavybos infrastruktūrai žemės paviršiuje reikalingas nedidelis žemės plotas (dažniausiai iki 1 ha). 210
sąvoka „kasybos pramonės atliekos - <...> susidarančios atliekos“ apibrėžta idem per idem, todėl ją reikėtų tikslinti. Nepritarti Komiteto argumentai: Įstatymo projekte apibrėžiamas ne bendrasis terminas, o specialusis terminas „kasybos pramonės atliekos“. Sąvokos apibrėžimas atitinka 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičią Direktyvą 2004/35/EB, nustatytą terminą. Kasybos pramonės atliekos – tiriant ir naudojant žemės gelmes susidarančios atliekos. 211
nustatyti, kad kasybos sklypas suprantamas kaip žemės gelmių naudojimo plane suprojektuota detaliai išžvalgyto naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, telkinio teritorija. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų suprantama angliavandenilių telkinio teritorija, jei ji nėra laikoma kasybos sklypu.
Nepritarti Komiteto argumentai: Angliavandenilių išteklių telkiniai slūgso žemės gelmėse 1,5–2 km gylyje, ištekliai išgaunami tik per gręžinius. Todėl sąvoka „kasybos sklypas“ neapima angliavandenilių. Žemės gelmių išteklių telkinys apima ir angliavandenilių išteklių telkinius (Įstatymo projekto 2 str. 26 d.), jo teritorija bus nustatoma tiesioginių žemės gelmių tyrimų metu ir aprobavus išteklius telkinio ribų duomenys įrašomi į Žemės gelmių registrą. 212
nustatyti, kad leidimas tirti žemės gelmes yra dokumentas, kuriuo suteikiama teisė vykdyti nurodytų rūšių žemės gelmių tyrimus. Iš siūlomo apibrėžimo turinio nėra pakankamai aišku, kokių konkrečiai rūšių žemės gelmių tyrimus suteiktų teisę vykdyti aukščiau nurodytas leidimas, t. y., ar rūšių, nurodytų pačiame leidime, ar įstatyme nurodytų rūšių. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti Papildyti projekto 2 str. 11 d. ir ją išdėstyti:
„Leidimas tirti žemės gelmes – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė
vykdyti jame nurodytų rūšių žemės gelmių tyrimus.“257162252222119 8,94
vartojamas sąvokas „eksploataciniai gręžiniai“ (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalis), „naudojimo gręžiniai‘ (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktas), „gavybos gręžiniai“ (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 7 dalis, 24 straipsnio 11 dalis) bei „gręžiniai“ (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 11 straipsnio 3 dalis, 17 straipsnio 7 dalis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 2 dalis, projekto 2 straipsnio 5 dalis). Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Gręžiniai pagal naudojimo paskirtį skirstomi į naudojimo ir tyrimo. Iš projekto pašalinta sąvoka „eksploataciniai gręžiniai“.
Naudojimo gręžiniai skirstomi į: gavybos, stebimieji ir injekciniai. Todėl įstatyme tam tikrais atvejais būtina nurodyti konkrečią naudojimo gręžinių rūšį (gavybos). Papildyti 2 str. 22 d. ir ją išdėstyti taip:
gelmių tyrimas) – geologinio kartografavimo, paieškos, žvalgybos ir kita veikla, kurios tikslas – gauti žinių apie žemės gelmių sandarą, sudėtį, savybes, fizikinius laukus, būklę, išteklius, ertmes jose vykstančius procesus, ūkinės veiklos poveikį žemės gelmėms. Prie žemės gelmių tyrimų taip pat priskiriami ruošiant naudoti žemės gelmių išteklius ir žemės gelmių ertmes atliekami ir žinių apie žemės gelmes teikiantys darbai (pvz., eksploatacinių žemės gelmių išteklių naudojimo gręžinių gręžimas, geofiziniai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai tyrimai ir kiti). Papildyti 5 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:
„2. Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia išvadas paraiškoms
dėl gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimo ir įrengimo, derina gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių projektus.“ Papildyti 7 str. 2 d. 4 p. ir jį išdėstyti taip:
4) mechaninį angliavandenilių išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinių gręžimą ir (ar) likvidavimą. 17 str. 7 d., atsižvelgiant į LRS TD 36 pastabą, inkorporuojama į 16 str. nauja 12 dalimi ir išdėstoma taip: „12.
Leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius išduodamas be konkurso Vyriausybės nustatyta tvarka leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius turėtojui, kai leidimo turėtojo plote esančio tradicinių angliavandenilių išteklių telkinio dalis patenka į su šiuo plotu besiribojantį plotą, kuriame neišduotas leidimas naudoti angliavandenilių išteklius arba kai nėra galimybės įrengti angliavandenilių išteklių naudojimogavybos gręžinio leidimo turėtojui suteiktame plote ir angliavandenilių išteklių gavybosnaudojimo gręžinį prašoma įrengti su leidimo turėtojo plotu besiribojančiame plote, kuriame neišduotas leidimas naudoti angliavandenilių išteklius.“ Papildyti 25 str. 19 d. ir ją išdėstyti taip:
„Jūroje vykdant veiklą, susijusią su angliavandenilių išteklių tyrimo
ir (arba) gavybos naudojimo gręžinių įrengimu ir angliavandenilių išteklių gavyba naudojimu, privaloma laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos avarijų jūroje prevencijos ir likvidavimo tvarkos.“ Papildyti 25 str. 8 d. ir ją išdėstyti taip: „Vykdant angliavandenilių išteklių tyrimo ir (arba) gavybos naudojimo darbus jūroje, leidimo naudoti angliavandenilių išteklius turėtojas ar angliavandenilių išteklių tyrimą vykdantis asmuo privalo imtis visų tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias avarijoms, susijusioms angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo darbų vykdymu, o joms kilus privalo imtis visų tinkamų priemonių jos padariniams žmogaus sveikatai ir aplinkai apriboti.“224
registrą. Pritarti Papildyti projekto 2 str. 24 d. ir ją išdėstyti taip:. “24.
Žemės gelmių išteklių ir ertmių aprobavimas – žemės gelmių tyrimo duomenų apie detaliai išžvalgytus žemės gelmių išteklius ir ertmes įvertinimas išanalizavus tyrimo darbų metodikos ir apimties pagrįstumą, žemės gelmių išteklių kiekio ir kokybės, žemės gelmių ertmių erdvinių parametrų nustatymo patikimumą, taip pat duomenų įrašymas į
straipsnio 21 dalyje yra apibrėžta sąvoka „žemės gelmių geologinis tyrimas“ ir jos santrumpa „žemės gelmių tyrimas“, tačiau kitose projekto nuostatose vartojama ir sąvoka „tyrimas“ (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 10, 11 ir kiti straipsniai). Siekiant aiškumo, projekto nuostatose reikėtų vartoti įstatyme apibrėžtas sąvokas, todėl projekto nuostatas reikėtų tikslinti. Pritarti Papildyti projekto :10 str. 1 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip:
„...pažeidžia žemės gelmių tyrimų metu gautų žemės
gelmių duomenų teikimo tvarką ir per kompetentingos institucijos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, nepašalina nustatytų pažeidimų;“ Papildyti projekto 10 str. 1 d, 3 p. ir jį išdėstyti taip:
„...pažeidžia žemės gelmių tyrimų registravimo
reikalavimus ir per kompetentingos institucijos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, nepašalina nustatytų pažeidimų;“ Papildyti projekto 10 str. 3 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip:
„...leidimo turėtojas 4 metus nuo leidimo išdavimo dienos
nepradėjo veiklos, nurodytos leidime, arba nevykdo leidime nurodytos veiklos
Projekto 11 str 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Žemės gelmių tyrimų registravimas ir
vykdymo terminai
registruojami Žemės gelmių registre Žemės gelmių registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Žemės gelmių tyrimai registruojami per 10 darbo dienų nuo tinkamų dokumentų pateikimo dienos. Naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, tyrimai neregistruojami, jeigu tame pačiame plote ar toje pačioje vietoje jau yra įregistruotas tos pačios rūšies naudingųjų iškasenų tyrimas arba tame pačiame plote anksčiau buvo atlikti tos pačios rūšies naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, tyrimai ir šių tyrimų pagrindu yra aprobuoti ištekliai.“ Projekto 11 str. 2 d. paskutiniame sakinyje prieš žodį „tyrimas“ įrašyti žodžius „naudingųjų iškasenų“. „<...> Pasibaigus naudingųjų iškasenų tyrimo vykdymo terminui, tyrimas per 10 darbo dienų išregistruojamas iš Žemės gelmių registro.“
angliavandenilius, išteklius ar žemės gelmių ertmes numatytas išteklių ir ertmių naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių ar žemės gelmių ertmių tyrimas, priede nurodomas šių tyrimų plotas, terminas ir nustatomos šių tyrimų vykdymo sąlygos. Šiuo atveju atlikus naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių ar žemės gelmių ertmių tyrimą, turi būti keičiamas leidimo priedas pagal šio straipsnio 2–ir 3 dalių nuostatas.“1720212533 1,2,5 2,
straipsnio 24 dalyje yra apibrėžta sąvoka „žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas“, tačiau keičiamo įstatymo tekste nemažai vartojama ir sąvoka
„gavyba“, kuri nėra apibrėžta keičiamo įstatymo nuostatose ir, kurios turinys
nėra pakankamai aiškus (pavyzdžiui, ar žemės gelmių išteklių naudojimas apima gavybą, ar ne). Siekiant aiškumo, reikėtų tikslinti projekto nuostatas. Pritarti Papildyti 17 str.
Pritarti Papildyti 17 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:
„....In – numatomos investicijos, skirtos angliavandenilių išteklių
tyrimo darbams atlikti ir (arba) plote esančio (-ių) telkinio (-ių) išteklių gavybos naudojimo vystymui;“ Papildyti projekto 20 str. 3 d. 6 p. ir jį išdėstyti taip:
„...leidimo turėtojas leidimu suteiktame naudoti leidimo
plote 4 metus paeiliui nevykdė leidime nurodytos angliavandenilių išteklių tyrimo ar naudojimo (gavybos) veiklos“ Papildyti 21str. 1 ir 2 d. ir jas išdėstyti taip:
„1. Leidimo naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus
angliavandenilius, išduodamo ne konkurso tvarka, priede nurodoma: žemės gelmių išteklius aprobavusi įstaiga, aprobuotų ir skiriamų naudoti žemės gelmių išteklių kiekis, skirto kasybos sklypo ribos, išteklių naudojimo paskirtis gavybos ir apskaita, įpareigojimas vykdyti veiklą vadovaujantis žemės gelmių naudojimo planu (nurodoma sprendimo, kuriuo jis tvirtintas data, numeris). 2. Leidimo naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išduodamo konkurso tvarka, priede nurodoma: žemės gelmių išteklius aprobavusi įstaiga, aprobuotų ir skiriamų naudoti žemės gelmių išteklių kiekis, išteklių naudojimo paskirtis gavybos ir apskaita. Priedas tikslinamas, patvirtinus žemės gelmių naudojimo planą, nurodant įpareigojimą vykdyti veiklą vadovaujantis žemės gelmių naudojimo planu (nurodoma sprendimo, kuriuo jis tvirtintas data, numeris) ir kasybos sklypo ribas. 21 str. 5 d. „5. Leidimo naudoti požeminio vandens išteklius priede nurodoma: išteklius aprobavusi įstaiga, eksploatacinis vandeningas horizontas, aprobuotų ir skiriamų naudoti išteklių kiekis, naudojimo paskirtis, naudojimo sąlygos, išgavimo kiekis ir gavybos apskaita, jeigu atliekamos poveikio aplinkai vertinimo arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros, jų metu priimti planuojamos ūkinės veiklos vykdymo sprendiniai.“ 25 str. 2 d. „2.
„2. Naudojant žemės gelmių išteklius, būtina stebėti jų būklę,
prognozuoti kiekio ir kokybės kaitą, tvarkyti išgaunamų ir liekančių telkinyje išteklių apskaitą, ūkio subjektams vykdyti žemės gelmių monitoringą ir nustatyta tvarka teikti duomenis. Požeminio vandens, kuriam naudoti reikalingas leidimas arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) 10 m³ ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, ir angliavandenilių išteklių gavybos išgavimo vietoje turi būti įrengti apskaitos prietaisai, atitinkantys Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme matavimo priemonėms keliamus reikalavimus, matuojantys išgaunamų išteklių kiekį. Apskaitos prietaisus savo lėšomis įrengia ir prižiūri požeminio vandens išteklių ir angliavandenilių išteklių naudotojai.“
naudojimo metu pažeistos žemės rekultivavimo darbus savo lėšomis atlieka arba juos organizuoja asmenys, turintys nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir (arba) žemės gelmių ertmes naudojantys ar naudoję naudingųjų iškasenų išteklius, grunto išteklius, mažuosius karjerus. Baigus vykdyti naudoti naudingųjų iškasenų ištekliusų gavybą išteklius, grunto išteklius, mažuosius karjerus, ne vėliau kaip per 2 metus žemės sklypas turi būti rekultivuotas.“
darbus jūroje, leidimo naudoti angliavandenilių išteklius turėtojas ar angliavandenilių išteklių tyrimą vykdantis asmuo privalo imtis visų tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias avarijoms, susijusioms angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo darbų vykdymu, o joms kilus privalo imtis visų tinkamų priemonių jos padariniams žmogaus sveikatai ir aplinkai apriboti. 10.
išteklių tyrimo ir (arba) gavybos naudojimo gręžinių įrengimu ir angliavandenilių išteklių gavyba naudojimu, privaloma laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos avarijų jūroje prevencijos ir likvidavimo tvarkos“71
nuostatų nėra aišku, kokios konkrečiai poveikio priemonės būtų taikomos subjektams, turintiems kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, įrodančius, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus, bei Lietuvos Respublikoje atliekančius konkrečius žemės gelmių tyrimus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostatas subjektams, kuriems leidimai tirti žemės gelmes būtų išduodami keičiamo įstatymo nustatyta tvarka, už įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą (nesilaikymas techninės užduoties ar darbų projekto, visuomenės sveikatos saugos ir t.t.) būtų taikoma leidimo tirti žemės gelmes galiojimo sustabdymas ar panaikinimas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikoje žemės gelmių tyrimus atliekantiems subjektams, turintiems kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotus atitinkamus dokumentus, jokių poveikio priemonių už analogiškų reikalavimų nesilaikymą keičiamame įstatyme nėra siūloma nustatyti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti 7 str.
Pritarti 7 str. 1 d. siūloma išdėstyti taip:
„Tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus turi
teisę atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą tirti žemės gelmes. arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, įrodančius, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus.“71019203344222
nustatyti, kad leidimas tirti žemės gelmes gali pereiti jungimo būdu reorganizuotam juridiniam asmeniui, kuris atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti. Nuostatos, kad leidimas pereina reorganizuotam juridiniam asmeniui, turinys lieka neaiškus, nes nėra aišku, kuriam konkrečiai juridiniam asmeniui, t. y., ar reorganizuojamam, ar dalyvaujančiam reorganizavime, ar po reorganizavimo veikiančiam juridiniam asmeniui leidimas tirti žemės gelmes pereitų. Be to, neaišku, kuris subjektas turėtų patikrinti, ar po juridinių asmenų reorganizacijos veiksiantis juridinis asmuo atitiks keičiamame įstatyme nustatytus reikalavimus bei nuo kurio momento leidimas pereitų atitinkamam juridiniam asmeniui, t. y., ar nuo reorganizacijos pabaigos, ar nuo to momento, kai atitinkamas subjektas konstatuotų, kad juridinis asmuo atitinka įstatymo reikalavimus. Projektą reikia papildyti nuostatomis, pašalinančiomis aukščiau nurodytus neaiškumus. Jeigu būtų pritarta aukščiau nurodytai pastabai, vadovaujantis joje nurodytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio, 10 straipsnio 4 dalies, 19 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 20 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas. Pritarti 7 str. 3 d.
jungimo būdu toliau veikiančiam reorganizuotam juridiniam asmeniui, kuris atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti. Kai juridinis asmuo reorganizuojamas skaidymo būdu, leidimas tirti žemės gelmes pereina tam juridiniam asmeniui, kuriam pereina reorganizavimo būdu pasibaigusio juridinio asmens teisės ir pareigos, susijusios su leidimu tirti žemės gelmes, ir jis atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti. 10 str. 3 d. 2 p. leidimo turėtojas juridinis asmuo yra likviduotas arba pasibaigia reorganizavimo būdu ir pasibaigusio asmens teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo toliau veikiančiam asmeniui, kuris neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų leidimui tirti žemes gelmes gauti arba leidimo turėtojas fizinis asmuo miršta; 19 str. 4 d. 2 p. leidimą turintis juridinis asmuo reorganizuojamas. Patikslintas leidimas išduodamas po reorganizavimo jungimo būdu toliau veikiančiam reorganizuotam asmeniui, kuriam pereina jungimo būdu reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos, susijusios su leidimu, ir jis atitinka reikalavimus, keliamus asmeniui, siekiančiam gauti leidimą, arba juridiniam asmeniui, kuriam pereina skaidymo būdu reorganizuoto juridinio asmens visos teisės ir pareigos, susijusios su leidimu, ir kuris atitinka reikalavimus, keliamus asmeniui, siekiančiam gauti leidimą. 20 str. 4 d. 2 p. leidimą turintis juridinis asmuo reorganizuojamas. Patikslintas leidimas išduodamas po reorganizavimo jungimo būdu toliau veikiančiam reorganizuotam asmeniui, kuriam pereina jungimo būdu reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos, susijusios su leidimu, ir jis atitinka reikalavimus, keliamus asmeniui, siekiančiam gauti leidimą, arba juridiniam asmeniui, kuriam pereina skaidymo būdu reorganizuoto juridinio asmens visos teisės ir pareigos, susijusios su leidimu, ir kuris atitinka reikalavimus, keliamus asmeniui, siekiančiam gauti leidimą. 74 11.
74
nustatyti, kad „jeigu prašymas pateikiamas nesilaikant Vyriausybės nustatytos tvarkos arba pateiktame prašyme ir (ar) dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys, leidimą išduodanti institucija <...> praneša prašymą padavusiam asmeniui apie būtinybę patikslinti prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją ir nustato terminą, ne ilgesnį nei 30 kalendorinių dienų, prašymui patikslinti ir (ar) trūkstamiems dokumentams ar informacijai pateikti“. Nėra aiškus šios projekto nuostatos (jose nustatytų terminų atžvilgiu) tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatomis, kurios nustato, jog leidimas tirti žemės gelmes neišduodamas, jeigu prašymas paduotas nesilaikant Vyriausybės nustatytos leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarkos arba pateiktame prašyme ar dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų. Taip pat šiose projekto nuostatose reikėtų suderinti formuluotes „Vyriausybės nustatytos tvarkos“ ir „Vyriausybės nustatytos leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarkos“ bei „Leidimą išduodanti institucija“ ir „Lietuvos geologijos tarnyba“. Pritarti Pakeisti 7 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:
„4. Leidimas tirti žemės gelmes išduodamas ne vėliau kaip per 20
darbo dienų nuo prašymo ir visų tinkamų dokumentų, reikalingų leidimui gauti, pateikimo dienos.
Jeigu prašymas pateikiamas nesilaikant Vyriausybės nustatytos leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarkos arba pateiktame prašyme ir (ar) dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys, Lietuvos geologijos tarnyba leidimą išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo ir dokumentų ar informacijos gavimo praneša prašymą padavusiam asmeniui apie būtinybę patikslinti prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją ir nustato terminą, ne trumpesnį nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai ne ilgesnį nei
ar informacijai pateikti. Terminas leidimui tirti žemės gelmes išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos. Leidimo tirti žemės gelmes neišdavimas per šio įstatymo nustatytą terminą nelaikomas leidimo išdavimu.“71843
nustatyti leidimo tirti žemės gelmes išdavimo terminą. Atkreipiame dėmesį, kad Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu į tinkamai įformintą prašymą dėl leidimo išdavimo, pateiktą kartu su visais leidimui išduoti reikalingais dokumentais ir informacija neatsakoma per įstatymų nustatytą terminą, laikoma, kad leidimas yra išduotas, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kuriais atsakymo dėl leidimo išdavimo nepateikimas nelaikomas leidimo išdavimu ir tokios išimtys pateisinamos svarbiais visuomenės interesais, įskaitant teisėtus trečiųjų asmenų interesus.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar aukščiau minėtą projekto nuostatą, taip pat keičiamo įstatymo 16 straipsnio,
reglamentuoti atitinkamų leidimų išdavimą, nuostatas nereikėtų įvertinti atsižvelgiant į Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, atkreipiant dėmesį į tai, kad tiriant, naudojant žemės gelmių išteklius gali būti naudojamos pavojingos sveikatai ir aplinkai medžiagos ir pan. Pritarti 7 str. 4 d. paskutinį sakinį išdėstyti taip:
Leidimo tirti žemės gelmes neišdavimas per šio įstatymo nustatytą terminą nelaikomas leidimo išdavimu . 18 str. 3 d. Leidimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, išduodamas per 50 darbo dienų nuo konkurso rezultatų paskelbimo, bet ne anksčiau kaip po mėnesio. Leidimas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, išduodamas per 20 darbo dienų nuo asmens tinkamų dokumentų pateikimo dienos arba motyvuotu Lietuvos geologijos tarnybos spendimu leidimo išdavimo terminas gali būti pratęstas iki 10 darbo dienų. Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes neišdavimas per šio įstatymo nustatytą terminą nelaikomas leidimo išdavimu . 813
suderinamumo, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „arba lygiavertę kvalifikaciją“ reikėtų įrašyti formuluotę „arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Pritarti 8 str. 1 d.
1 d. 3 p. turinčiam aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus statybos inžinerijos krypties geotechninės inžinerijos šakos universitetines studijas arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją – atlikti inžinerinį geologinį (geotechninį) tyrimą. 82
nuostatų nėra aišku, kokį leidimą (tos rūšies žemės gelmių tyrimo ar kokį kitą) turi turėti juridinis asmuo, kad jame dirbantis asmuo įgytų darbo patirties. Pritarti
dalyje nurodytą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 3 metų tos rūšies žemės gelmių tyrimų darbo patirtį per paskutiniuosius 10 kalendorinių metų įgytą dirbant tos rūšies leidimą tirti žemės gelmes turinčiame juridiniame asmenyje arba juridiniam asmeniui, kuris sudaręs sutartį su specialistu, turinčiu šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 3 metų tos rūšies žemės gelmių tyrimų darbo patirtį per paskutiniuosius 10 kalendorinių metų įgytą dirbant tos rūšies leidimą tirti žemės gelmes turinčiame juridiniame asmenyje. Į žemės gelmių tyrimų darbo patirtį įskaičiuojama žemės gelmių tyrimo darbo patirtis įgyta po aukštojo mokslo kvalifikacijos įgijimo. 10
straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti leidimo tirti žemės gelmes galiojimo sustabdymo panaikinimą, reikėtų atitinkamai papildyti 10 straipsnio pavadinimą. Pritarti
sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinamas, panaikinimas ir tikslinimas101920111
siūloma nustatyti, kad leidimas tirti žemės gelmes sustabdomas iki vienerių metų. Atkreipiame dėmesį, kad projekte nėra siūloma nustatyti jokių kriterijų, kuriais remiantis būtų nustatomas konkretus leidimo sustabdymo terminas.
Svarstytina, ar siekiant išvengti galimo subjektyvumo nustatant galutinį leidimo sustabdymo terminą, tokius kriterijus nereikėtų nustatyti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų papildyti ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pritarti Papildyti 10 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
1Leidimo tirti žemės gelmes galiojimas sustabdomas iki vienų metų,
atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pašalinimo galimybę, jeigu leidimo turėtojas:
angliavandenilius, ir (arba) žemės gelmių ertmes galiojimas sustabdomas iki vienių metų, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pašalinimo galimybę, jeigu:
iki vienių metų, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pašalinimo galimybę, jeigu leidimo turėtojas:1013
dalies 1-3 punktų nuostatų nėra pakankamai aišku, ar per kompetentingos institucijos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, pažeidimams pašalinti būtų stabdomas leidimo tirti žemės gelmes galiojimas, ar ne. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, šių projektų nuostatų nereikėtų formuluoti kaip įspėjimo apie galimą leidimo tirti žemės gelmes galiojimo sustabdymą pagrindų, t. y., leidimo turėtojas pirma turėtų būti įspėjamas, kad, jei per nustatytą terminą nepašalins pažeidimų, jo leidimo galiojimas bus sustabdomas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1-2 punktams, 20 straipsnio 1-2 punktams.
Nepritarti Komiteto argumentai: Pagal Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus leidimo tirti žemės gelmes galiojimas sustabdomas, jei leidimo turėtojas: 1) pažeidžia atitinkamus reikalavimus ir 2) per kompetentingos institucijos nurodytą terminą nepašalina nustatytų pažeidimų. Kompetentingos institucijos nurodyto termino metu leidimo galiojimas nesustabdomas. 1010192019202322114 1,2 1,2
siūloma nustatyti, kad leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas per nustatytą terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas. Nuostata ,,per nustatytą terminą“ nėra aiški. Nėra aišku, ar projekte turimas omenyje leidimo galiojimo sustabdymo terminas, ar kitas nustatytas terminas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatas nereikėtų sukonkretinti, nurodant kuris konkrečiai terminas turimas omenyje. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų papildyti ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to, projekte reikėtų nustatyti terminą, per kurį kompetentinga institucija privalėtų panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą po to, kai pašalinamos priežastys, dėl kurių leidimo galiojimas buvo sustabdytas. Pritarti Papildyti 10 str. 2 d. 2. Leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas per 5 darbo dienas po to, jeigu kai leidimo turėtojas per leidimo galiojimo sustabdymo nustatytą terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, ir pateikia apie tai informaciją Lietuvos geologijos tarnybai. Papildyti 10 str. 3 d. 4 p. ir jį išdėstyti:
„4) leidimo turėtojas per leidimo galiojimo sustabdymo kompetentingos institucijos nurodytą terminą nepašalina nustatytų
pažeidimų, dėl kurių sustabdytas leidimo galiojimas;“ 19 str. 2 d.
to, jeigu kai leidimo turėtojas per leidimo galiojimo sustabdymo nustatytą terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, ir pateikia apie tai informaciją Lietuvos geologijos tarnybai.“
dienas po to, jeigu kai leidimo turėtojas per nustatytą leidimo galiojimo sustabdymo terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, ir pateikia apie tai informaciją Lietuvos geologijos tarnybai. 19 str. 1 d. 1 ir 2 p. „1) leidimo turėtojas pažeidžia žemės gelmių išteklių ir (arba) žemės gelmių ertmių naudojimo sąlygas ar žemės gelmių naudojimo plane numatytus reikalavimus ir per priežiūrą vykdančios institucijos nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, arba terminą nurodytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka duotame privalomajame nurodyme, nepašalina pažeidimų;
2) leidimo turėtojas pažeidžia aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos ir žemės gelmių išteklių ir
(arba) žemės gelmių ertmių naudojimo reikalavimus ir per priežiūrą vykdančios institucijos nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, arba per terminą, nurodytą Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka duotame privalomajame nurodyme, nepašalina pažeidimų;“ 20 str. 1 d. 1 ir 2 p.
ir (ar) angliavandenilių išteklių naudojimo projektuose numatytus reikalavimus ir per priežiūrą vykdančios institucijos nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, arba per terminą, nurodytą Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka duotame privalomajame nurodyme nepašalina pažeidimų;
2) pažeidžia aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, žemės gelmių išteklių tyrimo ir
(ar) naudojimo reikalavimus ir per priežiūrą vykdančios institucijos nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, arba per terminą, nurodytą Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka duotame privalomajame nurodyme, nepašalina
siūloma nustatyti, kad leidimo tirti žemės gelmes duomenys yra tikslinami, kai fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, įsigijo leidimą turintį juridinį asmenį (įmonę) (Civilinio kodekso 6.402 straipsnis). Tokiu atveju leidimas su patikslintais duomenimis išduodamas įmonę įsigijusiam asmeniui ar asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, kuriam pereina visos leidimą turėjusio juridinio asmens teisės ir pareigos dėl leidime nurodytų tiesioginių ir nuotolinių žemės gelmių tyrimų vykdymo. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar pastaruoju atveju juridiniam asmeniui išduoto leidimo galiojimas yra panaikinamas. Atkreipiame dėmesį, kad 10 straipsnio 3 dalyje toks leidimo galiojimo panaikinimo pagrindas nėra nurodomas. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis leidimas turėtų būti įforminamas naujų įmonės savininkų vardu, jeigu pastarieji pageidautų, kad turinti atitinkamą leidimą įmonė toliau tęstų savo veiklą – tirtų žemės gelmes.
Kartu pastebėtina, kad nėra aišku, kuris subjektas tikrintų, ar aukščiau minėti asmenys (asmenų grupės) atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus bei nuo kurio momento pereitų visos leidimą turėjusio asmens teisės ir pareigos šių teisių perėmėjui. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas. Pritarti
pasikeičia žemės gelmių tyrimų rūšys, leidimo turėtojas reorganizuojamas arba fizinis ar juridinis asmuo ar asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, įsigijo leidimą turintį juridinį asmenį
(įmonę) (Civilinio kodekso 6.402 straipsnis). Kai leidimo turėtojas reorganizuojamas leidimas su patikslintais duomenimis išduodamas asmeniui, kuriam pereina pasibaigusio reorganizavimo būdu juridinio asmens visos teisės ir pareigos ir kuris atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti. Kai arba fizinis ar juridinis asmuo ar asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, įsigijo leidimą turintį juridinį asmenį (įmonę), leidimas su patikslintais duomenimis gali būti jo prašymu išduodamas įmonę įsigijusiam asmeniui ar asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, kuriam pereina visos leidimą turėjusio juridinio asmens teisės ir pareigos dėl leidime nurodytų tiesioginių ir nuotolinių žemės gelmių tyrimų vykdymo ir kuris atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti. 19 str. 4 d. 1 p.
pagal jungtinės veiklos sutartį, įsigijo leidimą turintį juridinį asmenį
(įmonę) (Civilinio kodekso 6.402 straipsnis). Patikslintas leidimas gali būti jo prašymu išduodamas įmonę įsigijusiam asmeniui ar asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, kuriam pereina visos leidimą turėjusio juridinio asmens teisės ir pareigos, susijusios su leidimu, ir kuris atitinka reikalavimus keliamus asmeniui, siekiančiam gauti leidimą vykdyti veiklą; 20 str. 4 d. 1 p. fizinis ar juridinis asmuo ar asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, įsigijo leidimą turintį juridinį asmenį
(įmonę) (Civilinio kodekso 6.402 straipsnis). Patikslintas leidimas gali būti jo prašymu išduodamas įmonę įsigijusiam asmeniui ar asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, kuriam pereina visos leidimą turėjusio juridinio asmens teisės ir pareigos, susijusios su leidimu, ir kuris atitinka reikalavimus, keliamus asmeniui, siekiančiam gauti leidimą;1111151617131074
nėra aiškus formuluotės „tame pačiame plote ar toje pačioje vietoje“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „kasybos sklypas“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus ir tokių formuluočių kaip „žemės gelmių tyrimų vieta ar plotas“ (keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis), „išteklių naudojimo plotas“ (keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalies 4 punktas), „plotas“ (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 7 dalis) turinys. Pritarti
registruojami Žemės gelmių registre Žemės gelmių registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės gelmių tyrimai registruojami per 10 darbo dienų nuo tinkamų dokumentų pateikimo dienos.
Naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, žemės gelmių tyrimai neregistruojami, jeigu tame pačiame plote ar toje pačioje vietoje jau yra įregistruotas tos pačios rūšies naudingųjų iškasenų tyrimas arba tame pačiame plote anksčiau buvo atlikti tos pačios rūšies naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, tyrimai ir šių tyrimų pagrindu yra aprobuoti ištekliai. 11 str. 3 d. Registruojamų tiesioginių žemės gelmių tyrimų vieta (kai gręžiamas gręžinys, kurio projektinis gylis 300 metrų ir daugiau, ar mineralinio požeminio vandens gręžinys) ar plotas (visais kitais atvejais), atlikimo būdas ir trukmė turi būti suderinti su žemės savininkais, valdytojais ir naudotojais vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo nuostatomis. Prieš pradėdamas angliavandenilių išteklių tiesioginį žemės gelmių tyrimą, leidimo turėtojas ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų apie tai turi raštu pranešti savivaldybės, kurios teritorijoje numatomi žemės gelmių tyrimai, vykdomajai institucijai. 15 str. 10 d. 4 p. išteklių naudojimo plote esančio požeminio vandens apsaugos nuo galimų neigiamų naudojimo padarinių priemonės; 16 str. išdėstyti taip:
išteklius ar (arba) žemės gelmių ertmes
ertmes išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims arba šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, norintiems naudoti Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir (ar) (arba) žemės gelmių ertmes. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes yra neterminuoti. 2.
ertmes nereikia norint naudoti:
1) išskyrus gėlą požeminį vandenį, jeigu fizinis ar juridinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, kurie nėra viešojo geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, išgauna (planuoja išgauti) iš požeminio vandens vandenvietės mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį;
2) gėlą požeminį vandenį, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna (planuoja išgauti) iš vandenvietės mažiau kaip 100 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį;
3) žemės gelmių geoterminę energiją;
4) mažuosius karjerus
4) gruntą. Gruntą leidžiama naudoti aplinkos ministro nustatyta tvarka. Aplinkos ministro nustatyta tvarka suderintas grunto išteklių naudojimo projektas yra leidimas naudoti gruntą. Grunto karjerą draudžiama įrengti atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų telkiniuose ar plotuose, kuriuose prieš įrengiant grunto karjerą atlikus tiesioginį žemės gelmių tyrimą surandamos atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų sankaupos. 3. Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ar (arba) žemės gelmių ertmes rūšys:
1) leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius;
2) leidimas naudoti angliavandenilių išteklius;
3) leidimas naudoti požeminio vandens išteklius;
4) leidimas naudoti žemės gelmių ertmes. 4. Leidime naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, požeminio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes įrašomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoje leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo tvarkoje nurodyti duomenys apie leidimo turėtoją ir suteikiamą naudoti žemės gelmių išteklių telkinį ar jo dalį, vandenvietę arba žemės gelmių ertmę. 5.
5Leidime naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius,
išteklius ir (arba) ar žemės gelmių ertmes, kuris išduodamas konkurso būdu, kai konkurso dalykas apima ir naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių arba žemės gelmių ertmių žemės gelmių išteklių ir ertmių tyrimų atlikimą, turi būti numatyta leidimo turėtojo prievolė atlikti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių arba žemės gelmių ertmių tyrimus ir jų atlikimo terminas. 6. Leidimai, nurodyti šio straipsnio 4 5 dalyje, turi būti tikslinami, kai įvykdžius naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių ar žemės gelmių ertmių tyrimus, aprobuojami naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, ištekliai arba žemės gelmių ertmės ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu atliktos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Patikslintame leidime nurodomi šio straipsnio 3 4 dalyje nurodyti duomenys ir tikslinamas leidimo priedas. 7. Leidime naudoti angliavandenilių išteklius įrašomi Vyriausybės nustatytoje leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo tvarkoje nurodyti duomenys apie leidimo turėtoją, suteikiamą naudoti angliavandenilių išteklių ir leidžiamos veiklos rūšį, suteikiamą naudoti plotą. Jeigu skelbiant konkursą buvo numatyti angliavandenilių išteklių tyrimai, leidime naudoti angliavandenilių išteklius nurodomi šių išteklių tyrimai ir jų atlikimo terminas. 8. Leidimai išduodami konkurso būdu:
1) leidimas naudoti angliavandenilių išteklius (išskyrus išimtį nurodytą šio straipsnio 12dalyje);
2) leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius, kai numatoma naudoti metalų rūdų, vertingųjų mineralų, monomineralinio kvarcinio smėlio išteklius;
3) leidimas naudoti žemės gelmių ertmes (išskyrus šio straipsnio 8 11 dalyje nurodytus atvejus). 9.
9Leidimai išduodami be konkurso:
1) leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius, išskyrus leidimą nurodytą šio straipsnio 8 dalies 2 punkte;
2) leidimas naudoti požeminio vandens išteklius. 10. Juridinis ar fizinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, norinti gauti leidimą, nurodytą šio straipsnio 8 9 dalyje, turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) juridinis asmuo arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai nelikviduojami, nebankrutavę, neiškelta bankroto byla arba nevykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka;
2) fiziniam asmeniui arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviams nėra vykdomas bankroto procesas;
3) fizinis asmuo turi būti išklausęs Kasybos darbų vadovo mokymo programą, kuri rengiama Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka, ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą arba atitikti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, juridinis asmuo arba fizinių ir juridinių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turėti sutartį su specialistu, išklausiusiu Kasybos darbų vadovo mokymo programą, kuri rengiama Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka, ir turinčiu tai patvirtinantį pažymėjimą arba yra sudarę sutartį su asmeniu, atitinkančiu šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, kai naudingosios iškasenos išgaunamos atviru kasybos būdu. 11. Leidimas naudoti dirbtines žemės gelmių ertmes radioaktyviosioms medžiagoms laikyti be konkurso išduodamas asmeniui, Branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka gavusiam licenciją statyti arba licenciją statyti ir eksploatuoti radioaktyviųjų atliekų atliekyną.
Leidimas naudoti žemės gelmių ertmes gamtinių dujų saugyklai įrengti išeksploatuotuose angliavandenilių telkiniuose išduodamas be konkurso leidimo naudoti angliavandenilių išteklius turėtojui, išeksploatavusiam angliavandenilių telkinius. 12. Leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius išduodamas be konkurso Vyriausybės nustatyta tvarka leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius turėtojui, kai leidimo turėtojo plote esančio tradicinių angliavandenilių išteklių telkinio dalis patenka į su šiuo plotu besiribojantį plotą, kuriame neišduotas leidimas naudoti angliavandenilių išteklius arba kai nėra galimybės įrengti angliavandenilių išteklių gavybos gręžinio leidimo turėtojui suteiktame plote ir angliavandenilių išteklių gavybos gręžinį prašoma įrengti su leidimo turėtojo plotu besiribojančiame plote, kuriame neišduotas leidimas naudoti angliavandenilių išteklius. Patikslinus 16 str. formuluotę ištrinti 17 str. 7 d. 7. Leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius išduodamas be konkurso Vyriausybės nustatyta tvarka leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius turėtojui, kai leidimo turėtojo plote esančio tradicinių angliavandenilių išteklių telkinio dalis patenka į su šiuo plotu besiribojantį plotą, kuriame neišduotas leidimas naudoti angliavandenilių išteklius arba kai nėra galimybės įrengti angliavandenilių išteklių gavybos gręžinio leidimo turėtojui suteiktame plote ir gręžinį prašoma įrengti su leidimo turėtojo plotu besiribojančiame plote, kuriame neišduotas leidimas naudoti angliavandenilių išteklius. 123 21.
123
straipsnio 2 dalyje reikėtų įvardinti informaciją, kurią privaloma teikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pritarti 12 str. 3 d. Jeigu žemės gelmių tyrimui numatoma naudoti radioaktyviąsias, pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas ir mišinius arba atlikti žemės gelmių tyrimą hidraulinio uolienų ardymo metodu, asmenys, atliekantys žemės gelmių tyrimą, privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie numatomas naudoti radioaktyviąsias, pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas ir mišinius. Informacijos apie numatomas naudoti radioaktyviąsias, pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas ir mišinius turinį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 152411
siūloma nustatyti, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka atliekamos planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų turinio nustatymu, gali būti nustatytas tik įstatyme, atvejai, kuriems esant atitinkami asmenys turėtų atlikti planų ir programų strateginio pasekmių vertinimo procedūras, turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne Vyriausybės nutarime, t. y., poįstatyminiame teisės akte. Pritarti 15 str. 1 d.
iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ir žemės gelmių ertmes, kuriuos planuojama naudoti, ir po to aprobavimo atlikus Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras ir priėmus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba priėmus sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus Vyriausybės nustatytais atvejais nustatyta tvarka atliekamos planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros. Atsižvelgiant į 15 str. 1 d. vartojamą formuluotę dėl PAV įstatymo, tikslinti 24 str . 1 d. ir ją išdėstyti taip“
„1. Angliavandenilių ištekliai naudojami pagal angliavandenilių
išteklių naudojimo projektą, kuris rengiamas aprobavus angliavandenilių telkinio išteklius, kuriuos planuojama naudoti, ir po aprobavimo atlikus Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme šiai ūkinei veiklai nustatytas procedūras Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras ir priėmus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba priėmus sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus.“155
straipsnio 5 dalies nuostatos, nustatančios, kad „valstybinės žemės patikėtinis neduoda sutikimo vykdyti naudojimo plano organizatoriaus funkcijas, jeigu jo prašantis asmuo neatliko Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytų procedūrų ir (arba) tai prieštarauja įstatymams“.
Abejotina, ar tikrinti, jog asmuo atliko planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir, ar tai neprieštarauja įstatymams yra visais atvejais valstybinės žemės patikėtinio funkcija. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad žemės savininkas, duodamas analogišką sutikimą, šios prievolės neturi. Be to, šiose projekto nuostatose prieš žodžius
„naudojimo plano“ įrašytini žodžiai „žemės gelmių“. Pritarti
iš dalies Komiteto pasiūlymas: 15 str. 5 d. išdėstyti taip:
„5. Valstybinės žemės patikėtinis neduoda sutikimo vykdyti žemės
gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas, jeigu jo prašantis asmuo neatliko Lietuvos Respublikos pPlanuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytų procedūrų ir (arba) tai prieštarauja įstatymamspriimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų .“ Siekiama įtvirtinti pagrindus, kai valstybinės žemės patikėtinis neduoda sutikimo vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas. Nesutikimo pagrindai – neatliktos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytos procedūros, ar priimta neigiama atranka arba išvada, t.y. nustatyta, kad ūkinė veikla negalima, todėl negalima pradėti žemės gelmių naudojimo plano rengimo procedūros. 156 24.
156
siūloma nustatyti, kad „kai leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ar leidimas naudoti žemės gelmių ertmes išduodamas konkurso būdu, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros pradedamos po leidimo išdavimo. Nėra aiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad „Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas <...> turi būti atlikti iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų įstatymuose nurodytų leidimų) išdavimo. Jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatlikti, leidimas neišduodamas“ bei su Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad „Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), planuojantis vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, šias procedūras atlieka iki leidimo, nurodyto šio straipsnio ketvirtojoje dalyje, išdavimo“. Nepritarti Komiteto argumentai:
Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes, išduodamas konkurso būdu, yra sąlyginis, turinio prasme išteklius ar ertmes leidžiama naudoti pagal patvirtintą žemės gelmių naudojimo planą. Vadovaujantis projekto 15 str. 1 d. žemės gelmių naudojimo planas (t.y. sprendimas dėl ūkinės veiklos leistinumo) yra priimamas atlikus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytas procedūras. 159
nuostatos yra perteklinės, nes analogiškos nuostatos jau yra nustatytos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje. Siūlytina jų atsisakyti.
Siūlytina jų atsisakyti. Pritarti
lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. 161
nuostatų pirmasis sakinys yra sunkiai suprantamas. Siūlytume jį tikslinti, aiškiai nurodant, kokiai veiklai leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir
(arba) ertmes gauti nereikia. Be to, šiose nuostatose brauktini žodžiai
„Lietuvos Respublikos“, o ketvirtajame sakinyje vietoj žodžio „ir“ įrašytini
žodžiai „ir (arba)“. Pritarti
241
nuostatos, susijusios su grunto naudojimu (antrasis, trečiasis ir ketvirtasis sakiniai), nedera su šio straipsnio pavadinimu ir jo turiniu, todėl jas reikėtų išdėstyti atskirame įstatymo straipsnyje, galbūt, sujungiat su keičiamo įstatymo 21 straipsnio nuostatomis. Be to, iš šių ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio nuostatų nėra aišku, koks dokumentas yra grunto išteklių naudojimo projektas, koks subjektas jį rengia, kokie subjektai jį derina, derinimo/nederinimo procedūros ir pan. Pritarti
nauju straipsniu „Grunto naudojimas“
nustatyta tvarka. Aplinkos ministro nustatyta tvarka suderintas grunto išteklių naudojimo projektas yra leidimas naudoti gruntą. 2. Grunto karjerą draudžiama įrengti atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų telkiniuose ir (ar) plotuose, kuriuose prieš įrengiant grunto karjerą atlikus tiesioginį žemės gelmių tyrimą surandamos atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų sankaupos. 3.
3Grunto išteklių naudojimo projektas nederinamas,
jeigu:
1) grunto karjerą planuojama įrengti atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų telkiniuose arba plotuose, kuriuose prieš įrengiant grunto karjerą atlikus tiesioginį žemės gelmių tyrimą surandamos atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų sankaupos;
2) parengto projekto sprendiniai neatitinka aplinkos ministro nustatytos grunto tyrimo ir naudojimo tvarkos. Siūloma 24 straipsnyje išbraukti 4 dalį
nustatyta tvarka, turint aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą ir suderintą grunto išteklių naudojimo projektą. 16
turinio nėra aišku, kokia konkrečiai Vyriausybės nustatyta tvarka turima omenyje. Analogiško turinio pastabai taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostatoms. Pritarti
punkte prieš skaičių „17“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti
prie Teisės departamento 20 pastabos. 1616189
30Siekiant aiškumo ir teisinio apibrėžtumo,
keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje reikėtų aiškiai įvardinti leidimus, kurie išduodami be konkurso. Pritarti
9Leidimai išduodami be konkurso:
1) leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius, išskyrus leidimą nurodytą šio straipsnio 8 dalies 2 punkte;
2) leidimas naudoti požeminio vandens išteklius. 16 straipsnio 11 ir 12 dalys
radioaktyviosioms medžiagoms laikyti be konkurso išduodamas asmeniui, Branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka gavusiam licenciją statyti arba licenciją statyti ir eksploatuoti radioaktyviųjų atliekų atliekyną.
Leidimas naudoti žemės gelmių ertmes gamtinių dujų saugyklai įrengti išeksploatuotuose angliavandenilių telkiniuose išduodamas be konkurso leidimo naudoti angliavandenilių išteklius turėtojui, išeksploatavusiam angliavandenilių telkinius. 12. Leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius išduodamas be konkurso Vyriausybės nustatyta tvarka leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius turėtojui, kai leidimo turėtojo plote esančio tradicinių angliavandenilių išteklių telkinio dalis patenka į su šiuo plotu besiribojantį plotą, kuriame neišduotas leidimas naudoti angliavandenilių išteklius arba kai nėra galimybės įrengti angliavandenilių išteklių gavybos gręžinio leidimo turėtojui suteiktame plote ir angliavandenilių išteklių gavybos gręžinį prašoma įrengti su leidimo turėtojo plotu besiribojančiame plote, kuriame neišduotas leidimas naudoti angliavandenilių išteklius. (ši dalis atsižvelgiant į 36 TD pastabą perkelta iš 17 str. 7 d.) Siūlome pakeisti 18 str. 2 d. ir ją išdėstyti:
institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir (arba) žemės gelmių ertmes, nenurodytus nurodytus šio straipsnio 1 įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje. Asmuo, norintis gauti leidimą, turi pateikti prašymą ir dokumentus, nurodytus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoje tvarkoje. 16910 31.
16910
nuostatų ir jose vartojamos formuluotės „leidimą, nurodytą šio straipsnio 8 dalyje“ turinio, nėra pakankamai aišku, ar šioje dalyje nustatytus reikalavimus turi atitikti asmenys, norintys gauti visus 8 dalyje nustatytus leidimus, t. y., leidimus, kurie išduodami be konkurso, leidimus naudoti dirbtines žemės gelmių ertmes radioaktyviosioms medžiagoms laikyti, leidimus naudoti žemės gelmių ertmes gamtinių dujų saugyklai įrengti, ar tik asmenys, norintys gauti leidimus, kurie išduodami be konkurso. Pritarti
9Leidimai išduodami be konkurso:
1) leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius, išskyrus leidimą nurodytą šio straipsnio 8 dalies 2 punkte;
2) leidimas naudoti požeminio vandens išteklius. 16 straipsnio 10 dalis 10.
jungtinės veiklos sutartį, norinti gauti leidimą, nurodytą šio straipsnio 9 dalyje, turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) juridinis asmuo arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai nelikviduojami, nebankrutavę, neiškelta bankroto byla arba nevykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka;
2) fiziniam asmeniui arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviams nėra vykdomas bankroto procesas;
3) fizinis asmuo turi būti išklausęs Kasybos darbų vadovo mokymo programą, kuri rengiama Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka, ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą arba atitikti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, juridinis asmuo arba fizinių ir juridinių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turėti sutartį su specialistu, išklausiusiu Kasybos darbų vadovo mokymo programą, kuri rengiama Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka, ir turinčiu tai patvirtinantį pažymėjimą arba yra sudarę sutartį su asmeniu, atitinkančiu šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, kai naudingosios iškasenos išgaunamos atviru kasybos būdu. 1693
punkte nėra aišku, kokia tvarka ir kokio subjekto parengtą Kasybos darbų vadovo mokymo programą turi būti išklausęs fizinis asmuo. Pritarti 16 str. 10 d.
10 d. 3 p. siūloma išdėstyti taip:
„3) fizinis asmuo turi būti išklausęs Kasybos darbų vadovo mokymo
programą, kuri rengiama Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka, ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą arba atitikti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, juridinis asmuo arba fizinių ir juridinių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turėti sutartį su specialistu, išklausiusiu Kasybos darbų vadovo mokymo programą, kuri rengiama Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka, ir turinčiu tai patvirtinantį pažymėjimą arba yra sudarę sutartį su asmeniu, atitinkančiu šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, kai naudingosios iškasenos išgaunamos atviru kasybos būdu.“171
straipsnio 1 dalies antrasis sakinys tikslintinas, nurodant, kad laimėtoju gali būti pripažįstama ir asmenų grupė, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Pritarti 17 str. 1 d. Konkursai naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ir žemės gelmių ertmes vykdomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, jų laimėtoju pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar asmenų grupė, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu, konkursiniame pasiūlyme nurodžiusi didžiausią įmoką už žemės gelmių išteklių ir ar žemės gelmių ertmių naudojimo teisės suteikimą. Jeigu pateikiami keli konkursiniai pasiūlymai, kuriuose nurodomos vienodos įmokos už žemės gelmių išteklių ir ar žemės gelmių ertmių naudojimo teisės suteikimą, laimėtoju pripažįstamas fizinis asmuo ar juridinis asmuo ar asmenų grupė, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kuris pirmas pateikė konkursinį pasiūlymą.
Konkurso sąlygose numatomas minimalus įmokos už žemės gelmių išteklių arba)ar žemės gelmių ertmių naudojimo teisės suteikimą dydis, kurį sudaro valstybės lėšomis iki konkurso atliktų konkurso objekto žemės gelmių tyrimo darbų sąnaudos ir konkurso parengiamųjų darbų ir organizavimo išlaidos, apskaičiuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 174
pirmojoje pastraipoje nurodoma, kad šioje dalyje nustatomi patirties reikalavimai asmenims, norintiems dalyvauti konkurse naudoti angliavandenilių išteklius. Šios dalies 4 punkte nustatoma, kad patirties reikalavimai nustatomi konkurso sąlygose. Atkreipiame dėmesį, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomas asmenų teisių ir pareigų turinys, turėtų būti įtvirtintas įstatyme. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 4 punkte reikėtų nustatyti konkrečius reikalavimus asmenų, norinčių dalyvauti konkurse naudoti angliavandenilius, patirčiai. Nepritarti Komiteto argumentai:
Įstatyme nustatyti konkrečius reikalavimus asmenims, norintiems dalyvauti konkurse naudoti angliavandenilius, angliavandenilių išteklių rūšies, kurią planuoja tirti ir naudoti, tyrimo ir (ar) naudojimo patirčiai netikslinga. Kiekvienas konkursas naudoti angliavandenilių išteklius yra skirtingas: skelbiamas skirtingai teritorijai ir skirtingoms angliavandenilių rūšims. Pvz. atsižvelgiant į Naftos ir dujų operacijų jūroje saugos direktyvos reikalavimus angliavandenilių išteklių gavyba jūroje sudėtingesnė ir žalos aplinkai atžvilgiu pavojingesnė už gavybą sausumoje.
Atsižvelgiant į angliavandenilių išteklių galimą poveikį aplinkai vykdant gavybą jūroje, nustatomi aukštesni reikalavimai angliavandenilių išteklių konkurso dalyviui. Atsižvelgiant į tai, sudėtingesnės veiklos vykdytojams turi būti keliami didesni patirties reikalavimai. 1745
rašto nuostatų nėra aišku, kodėl pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas asmenys, norintys dalyvauti konkurse naudoti angliavandenilių išteklius, privalo turėti pakankamai techninių ir finansinių pajėgumų užtikrinti, jog būtų imamasi visų tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias avarijoms, susijusioms su angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo darbų vykdymu jūroje, taip pat finansinių pajėgumų prisiimti atsakomybę už žalą, galinčią kilti dėl minėtų darbų jūroje, tuo tarpu asmenims, vykdantiems angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo darbus sausumoje toks reikalavimas nėra keliamas. Atsižvelgiant į tai, kad vykdant minėtus darbus sausumoje taip pat yra galimos avarijos, dėl kurių gali kilti pavojus ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai, jų gyvenamajai aplinkai, svarstytinas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo vien tik jūroje vykdomų minėtų darbų atžvilgiu pagrįstumas. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, atitinkamai reikėtų svarstyti ir keičiamo įstatymo 24 straipsnio 10 ir 11 dalyse įtvirtintų nuostatų pagrįstumą. Nepritarti Komiteto argumentai:
2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (OL L 178, 2013 6 28, p.
66) 4 str. nustatyta pareiga valstybėms narėms, priimant sprendimus dėl licencijų išdavimo vykdyti naftos ir dujų operacijas jūroje, įvertinti pareiškėjo finansinį pajėgumą, įskaitant finansines garantijas, prisiimti atsakomybę, galinčią kilti dėl naftos ir dujų operacijų jūroje, įskaitant atsakomybę už galimą žalą. Angliavandenilių išteklių gavyba jūroje technologiškai sudėtingesnė ir žalos aplinkai atžvilgiu pavojingesnė už gavybą sausumoje. Vykdant angliavandenilių išteklių gavybą sausumoje, kuri Lietuvoje vykdoma nuo 1990 metų, didesnio mąsto avarijų ir žalos aplinkai atvejų nefiksuota. 177
siūloma reglamentuoti leidimų naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius be konkurso išdavimą. Iš keičiamo įstatymo 17 straipsnio pavadinimo seka, kad šio straipsnio paskirtis yra reglamentuoti leidimų, išduodamų konkurso būdu, išdavimo tvarką. Taigi keičiamo įstatymo 17 straipsnio pavadinimas nedera su šio straipsnio turiniu, todėl juos reikia suderinti. Pritarti Atsisakoma 17 str. 7 d., o nuostatos dėl leidimų naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius be konkurso išdavimo, įtvirtinamos 16 str. 12 d. Žr. LRS Teisės departamento 20 pastabą. 18
įstatymo nuostatas gali būti išduodami atskiri leidimai naudoti žemės gelmių išteklius, leidimai naudoti žemės gelmių ertmes arba leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio pavadinime bei turinyje įvairiuose linksniuose vartojamą formuluotę „leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes“ po žodžio „ir“ įrašant žodį „arba“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 19 straipsniui ir kitoms projekto nuostatoms.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pastabą, įstatymo projekte siūloma visur rašyti „Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ar žemės gelmių ertmes“,
„Žemės gelmių išteklių ir ar žemės gelmių ertmių
naudojimo sutartys“,
182
siūloma nustatyti, kad asmuo, norintis gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, turi pateikti prašymą, o kiti dokumentai, kurie turėtų būti teikiami kartu su prašymu, nurodomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoje tvarkoje. Siekiant teisinio reguliavimo konkretumo, aiškumo, bei atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas, nustatantis asmenų pareigų turinį, turėtų būti įtvirtintas įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, visi leidimui gauti reikalingi dokumentai turėtų būti nurodyti keičiamame įstatyme, t. y. viename teisės akte. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Nepritarti Komiteto argumentai:
Įstatymo projekto 16 str. 10 d. numato reikalavimus asmenims, kurie nori gauti leidimą išduodamą be konkurso. Siūlymas įstatyme nurodyti visus dokumentus reikalingus leidimui gauti yra perteklinis. Tokie dokumentai bus nurodomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoje tvarkoje. 1863
dalies nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu leidimo išdavimo terminas gali būti pratęstas iki 10 darbo dienų. Taip pat iš keičiamo įstatymo 18 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokios trukmės terminą prašyme ar dokumentuose nurodytų trūkumų pašalinimui gali nustatyti Lietuvos geologijos tarnyba. Pritarti iš dalies Komiteto argumentai: Siūlomas reglamentavimas visiškai atitinka Paslaugų įstatymo 7 str. nuostatas dėl leidimų išdavimo termino ir leidimo išdavimo termino pratęsimo.
Pažymėtina, kad Projekte siūlomas įtvirtinti leidimo išdavimo terminas yra trumpesnis negu Paslaugų įstatymo 7 str. 1 d. įtvirtintas, o maksimalus pratęsimo terminas iki 10 darbo dienų, kai Paslaugų įstatymo 7 str. 2 d. – iki 30 darbo dienų. Pakeisti 18 str. 6 d. 3 p. 3) pateiktame prašyme ar dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų prašymas paduotas nesilaikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos tvarkos ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų;182346
antrojo sakinio nuostatas, susijusias su angliavandenilių išteklių naudojimo projektu, kaip neatitinkančias šio straipsnio pavadinimo ir turinio, reikėtų perkelti į keičiamo įstatymo 23 straipsnį. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, siūloma tikslinti 18 str. 4 d. ir ją išdėstyti:
„Apie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ar
žemės gelmių ertmes išdavimą, jo galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą arba leidimo galiojimo panaikinimą asmuo, pateikęs prašymą leidimui naudoti žemės gelmių išteklius ir ar žemės gelmių ertmes, arba leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes turėtojas informuojamas per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo.
Lietuvos geologijos tarnyba apie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ar žemės gelmių ertmes išdavimą ar patikslinimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir leidimo galiojimo panaikinimą ir apie angliavandenilių išteklių naudojimo projekto patvirtinimą ar patikslinimą informuoja suinteresuotas institucijas ir visuomenę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, neviešindama informacijos ir duomenų, sudarančių leidimo turėtojo komercinę (gamybinę) paslaptį. Komercine (gamybine) paslaptimi negali būti laikoma informacija ir duomenys, kurie pagal įstatymus turi būti prieinama visuomenei. Neviešinami asmens duomenys, kurių apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.:
Atitinkamai papildyti 24 str. 6 d. Lietuvos geologijos tarnyba apie angliavandenilių išteklių naudojimo projekto patvirtinimą ar patikslinimą informuoja suinteresuotas institucijas ir visuomenę Angliavandenilių išteklių naudojimo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, neviešindama informacijos ir duomenų, sudarančių leidimo naudoti angliavandenilių išteklius turėtojo komercinę (gamybinę) paslaptį. Komercine (gamybine) paslaptimi negali būti laikoma informacija ir duomenys, kurie pagal įstatymus turi būti prieinama visuomenei. Neviešinami asmens duomenys, kurių apsaugą reglamentuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. 1920 41.
1920
nuostatose nėra aiškus formuluotės „priežiūrą vykdančios institucijos“ turinys, nes kitose projekto nuostatose konkrečiai įvardijama žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo ir apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija – Lietuvos geologijos tarnyba. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 10 straipsnyje vartojamos formuluotės „kompetentinga institucija“ atžvilgiu. Nepritarti Komiteto argumentai:
Pagal LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 6, 11, 27, 35, 37, 48 straipsnių pakeitimo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą nuo 2019 m. sausio 1 d. aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdys viena biudžetinė įstaiga
338
įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 3 dalies 8 punkto nuostatose vartojamos formuluotės „netenka teisės naudotis suteikto kasybos sklypo žeme“ turinys, t. y., neaišku, ar netenkama teisės naudoti sklypu, ar tik jame esančia žeme. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemės gelmių ištekliai ar ertmės pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti. Pritarti 19 str. 1 d. 3 p. „leidimo turėtojas netenka teisės naudotis žemės sklypu, reikalingu žemės gelmių ištekliams ar žemės gelmių ertmėms naudoti suteikto kasybos sklypu ir (arba) žeme.“
leidimo galiojimo sustabdymo laikotarpį iš naujo neįgyja teisės naudotis žemės sklypu, reikalingu žemės gelmių ištekliams ar žemės gelmių ertmėms naudoti suteikto kasybos sklypu ir (arba) žeme.“1933 43.
Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies
19 str. 3 d. 3 p. leidimo turėtojas leidimu skirtame naudoti telkinyje nepradėjo vykdyti veiklos per 4 metus nuo leidimo gavimo, kai leidimas išduotas šio įstatymo 16 straipsnio 8 9 dalyje nurodytu atveju, ar per 4 metus nuo naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių ir ar žemės gelmių ertmių aprobavimo nepatvirtinamas žemės gelmių naudojimo planas arba leidimo turėtojas nepradėjo vykdyti veiklos per 4 metus nuo žemės gelmių naudojimo plano patvirtinimo, kai leidimas išduotas šio įstatymo 16 straipsnio 7 8 dalyje nurodytu atveju, arba 4 metus paeiliui nevykdė leidime nurodytos veiklos. Lietuvos geologijos tarnyba prieš 1 metus iki šiame papunktyje punkte nurodytų terminų pabaigos įspėja leidimo turėtoją apie galimą leidimo galiojimo panaikinimą;196
straipsnio 6 dalies nuostatos, kad Lietuvos geologijos tarnyba „pratęsia leidimo galiojimą“, nes pagal projekto nuostatas leidimai išduodami neterminuotai. Pritarti 19 str. 6 d. išdėstyti: Leidimą tikslina, leidimo galiojimą sustabdo ir panaikina, leidimo galiojimo sustabdymą panaikina Lietuvos geologijos tarnyba , pratęsia leidimo galiojimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 20 45.
20
straipsnyje nereikėtų papildomai nustatyti leidimo naudoti angliavandenilių išteklius galiojimo sustabdymo ir galiojimo panaikinimo pagrindų, kurie keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 3 dalies 10 punkte (dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikintų dokumentų) nustatyti leidimams naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, nes lieka neaišku, ar angliavandenilių išteklių naudojimo veikla bus tęsiama, jei teismas savo sprendimu panaikintų, pavyzdžiui, sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos ir pan. Nepritarti Komiteto argumentai:
Leidimas naudoti angliavandenilių išteklius išduodamas vykdyti veiklą atitinkamame plote, o ne naudingųjų iškasenų telkinyje, todėl jis išduodamas, kai neatliktos Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūros ir nerengiamas žemės gelmių naudojimo planas. Projekto 23 str. 1 d. nustatyti „Angliavandenilių ištekliai naudojami pagal angliavandenilių išteklių naudojimo projektą, kuris rengiamas aprobavus angliavandenilių telkinio išteklius, kuriuos planuojama naudoti, ir po to aprobavimo atlikus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme šiai ūkinei veiklai nustatytas procedūras.“ Šiuo atveju, teisės vykdyti išteklių gavybą realizavimas siejamas su angliavandenilių išteklių projektu. Taip pat pažymėtina, kad leidimo naudoti angliavandenilių išteklius turėtojas leidimu suteiktame plote gali naudoti daugiau negu vieną angliavandenilių išteklių telkinį ir toks leidimo sustabdymas užkirstų galimybę vykdyti veiklą visuose telkiniuose, o ne tik tame dėl kurio išteklių naudojimo priimtas teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos. 2036
straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos „leidimo turėtojas leidimo plote <....> nevykdė <...> veiklos“ turinys.
Be to, šiose projekto nuostatose brauktinas žodis „(gavybos)“. Pritarti 20 str. 3 d. 6 p. leidimo turėtojas leidimu suteiktame naudoti leidimo plote 4 metus paeiliui nevykdė leidime nurodytos angliavandenilių išteklių tyrimo ar naudojimo (gavybos) veiklos; Siūloma papildyti 20 str. 3 d. 7 p. ir jį išdėstyti:
7) išsenka išgaunamieji ištekliai, kuriuos naudoti gautas leidimas, ir leidimo turėtojas įvykdo visus leidime ir angliavandenilių išteklių naudojimo projektuose numatytus sprendinius. 241
nuostatos turėtų būti tikslinamos, nes iš jų nėra aišku, kada turi būti atliekamos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros (prieš angliavandenilių išteklių naudojimo projekto rengimą, ar po jo patvirtinimo, ar dar kaip kitaip). Pritarti
naudojimo projektą, kuris rengiamas aprobavus angliavandenilių telkinio išteklius, kuriuos planuojama naudoti, ir po aprobavimo atlikus
vertinimo įstatyme šiai ūkinei veiklai nustatytas procedūras. 243
nuostatose nėra aiškus formuluotės „turintys (-čios) leidimą atlikti angliavandenilių išteklių paiešką ir žvalgybą“, nes tokios rūšies leidimų keičiamo įstatymo nuostatos nereglamentuoja. Pritarti 24str. 3 d. Angliavandenilių išteklių naudojimo projektą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba. Angliavandenilių išteklių naudojimo projekto rengimą inicijuoja juridinis ar fizinis asmuo ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys leidimą naudoti angliavandenilių išteklius.
Angliavandenilių išteklių naudojimo projektą rengti turi teisę juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys (-čios) leidimą atlikti angliavandenilių išteklių paiešką ir žvalgybą. 252512564
reikėtų konkretizuoti, kokios konkrečiai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos tvarkos turimos omenyje. Taip pat reikėtų įstatyme, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose nurodyti kokią informaciją privaloma teikti. Pritarti
numatoma naudoti radioaktyviąsias, pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas ir mišinius arba žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes numatoma naudoti gavybą vykdyti taikant hidraulinio uolienų ardymo metodą, asmenys, turintys leidimą naudoti žemės gelmių išteklius, privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie numatomas naudoti radioaktyviąsias, pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas ir mišinius. Informacijos apie numatomas naudoti radioaktyviąsias, pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas ir mišinius turinį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 25 str. 6 d. išdėstyti taip:
„Asmenys, turintys leidimą naudoti angliavandenilių išteklius,
privalo Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis informuoti Lietuvos geologijos tarnybą Vyriausybės paskirtą instituciją apie kiekvieną hidraulinio uolienų ardymo atvejį ir tikslią jo metu panaudotų medžiagų sudėtį procentais ir jų kiekį. Vyriausybės paskirta institucija Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka informaciją pateikia kitoms kompetentingoms institucijoms. Siūloma pakeisti projekto 12 str.
4 d. ir ją išdėstyti:
išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių tyrimą, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis informuoti Lietuvos geologijos tarnybą Vyriausybės paskirtą instituciją apie kiekvieną radioaktyviųjų, pavojingų žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagų ir mišinių, skirtų išsklaidytiesiems angliavandeniliams tirti, panaudojimo atvejį, jų tikslią sudėtį procentais ir kiekį. Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės paskirta institucija Vyriausybės nustatyta tvarka informaciją pateikia kitoms kompetentingoms institucijoms. 272716
siūloma nustatyti, kad asmuo, suinteresuotas vykdyti naudingųjų iškasenų gavybą atviru kasybos būdu, dėl žemės savininko ar valdančio patikėjimo teise asmens nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės naudojimo ribojimų, rašytine forma sutaria su žemės savininku ar valdytoju. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriuos konkrečiai žemės naudojimo ribojimus apimtų nuostata ,,papildomi žemės naudojimo ribojimai“, t.y., ar tuos, kurie nurodomi keičiamo įstatymo 26 straipsnyje, ar ribojimus, dėl kurių susitaria žemės savininkas ar valdytojas su asmeniu, suinteresuotu vykdyti naudingų iškasenų gavybą. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu turimi omenyje ribojimai, nurodyti keičiamo įstatymo 26 straipsnyje, tai nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis asmuo, suinteresuotas vykdyti naudingųjų iškasenų gavybą, privalėtų atlyginti žemės savininko (valdytojo) nuostolius, atsiradusius dėl įstatyme nustatytų žemės naudojimo ribojimų. Pritarti iš dalies Išbraukti buvusio 26 str. 5 d. 27 str. 1 d. papildyti nauju 6 p.:
„6) nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.“
25
51Svarstytina, ar siekiant aiškumo,
keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti sąvoką ,,gręžinių kernas“. Pritarti
5.
ar birios masės pavidalu iškeliama iš žemės gelmių. 301
siūlomas teisinis reguliavimas dėl valstybinės geologinės informacijos sistemos kūrimo, saugojimo ir valdymo nėra išbaigtas ir pakankamas. Jį reikėtų papildyti atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 30 ir 31 straipsnių nuostatas. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Valstybinę geologinės informacijos sistemą apima ne tik žemės gelmių duomenys, kaupiami valstybės registruose ir informacinėse sistemose, bet ir žemės gelmių tyrimų dokumentai, Lietuvos geologijos tarnyboje saugomas gręžinių kernas. Pakeisti 30 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinę geologinės informacijos sistemą kuria, saugo ir valdo
Lietuvos geologijos tarnyba. Valstybinę geologinės informacijos sistemą sudaro Lietuvos geologijos tarnyboje kaupiami žemės gelmių tyrimų dokumentai, Lietuvos geologijos tarnyboje saugomas gręžinių kernas ir žemės gelmių duomenys, kaupiami valstybės registruose ir informacinėse sistemose. Valstybinėje geologinės informacijos sistemoje sukaupti žemės gelmių duomenys apie žemės gelmes ir gręžinių kernas yra valstybės nuosavybė.“302
nuostatas reikėtų patikslinti bei papildyti, atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 ir 19 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą. Nepritarti Komiteto argumentai: Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 50 str. 1 d. numato, kad šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos tik po šio įstatymo įsigaliojimo steigiamiems registrams. Žemės gelmių registras įsteigtas 1997 m. 2 priedas1
departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr.
129KKK, patvirtintų „Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų“ 12.1., 12.2. ir 17 punktais, keičiamo įstatymo 2 priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai turėtų būti išdėstyti chronologine tvarka, taip pat turėtų būtų tikslinami jame nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų oficialūs paskelbimo šaltiniai. Pritarti
94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (OL 1994 L 164, 1994-6 -30, p. 3). 2. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2004/35/EB (OLJ 2006 m. L 102, 2006-04-11, p. 15). 23. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 L 26, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2014 L 124, 2014-04-25, p. 1). 354. 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (OL 2013 m. L 178, 2013-6-28, p. 66). 4. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2004/35/EB (OJ L 102, 2006-04-11, p. 15). 2
papildyti, nurodant, kad šiame straipsnyje reglamentuojamas ir įstatymo taikymas. Pritarti
taikymas24 56.
Iš projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, ar šioje dalyje nurodyti asmenys per 5 metus nuo įstatymo įsigaliojimo turėtų atitikti projektu keičiamame įstatyme siūlomus nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, ar įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti. Be to, nėra aišku, kokios konkrečiai pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu per minėtą laikotarpį minėti asmenys nurodytų reikalavimų neatitiktų. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti
įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą, kurie neatitinka šiame įstatyme nurodytų kvalifikacijos reikalavimų, privalo per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo atitikti šiame įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui tirti žemės gelmes gauti. Jeigu asmuo per šioje dalyje nurodytą terminą neįgyja šiame įstatyme nurodytos kvalifikacijos leidimui tirti žemės gelmes gauti, jam išduoto leidimo tirti žemės gelmes galiojimas panaikinamas. 27
nustatyti, kad žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutartys, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki jose nurodyto sutarties galiojimo termino. Pažymėtina, kad siūlomo teisinio reguliavimo tikslai nėra aiškūs. Atkreipiame dėmesį, kad sutartys gali pasibaigti ne tik tuo atveju, jeigu pasibaigia jose nustatytas jų galiojimo terminas, bet ir tuomet, kai jos pasibaigia anksčiau termino kitais įstatyme ar sutartyje nustatytais pagrindais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti
naudojimo sutartys, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki jose nurodyto sutarties galiojimo termino, jeigu jų galiojimas nepasibaigia kitais įstatymų ar sutartyje nustatytais pagrindais . 58.
58Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m.
gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, projektas tikslintinas:
dalies struktūrinės dalys - punktai ir papunkčiai turėtų būti dėstomos atskirose pastraipose;
punktai numeruojami arabiškais skaitmenimis, po jų rašomi uždaromieji skliaustai;
projekto nuostatose (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis) gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas be žodžių „Lietuvos Respublikos“; 58.4 teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas be žodžių
„Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į šį punktą, turėtų būti tikslinamos
keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą. Pritarti 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VšĮ „Darnaus vystymosi centras“
21 Svarbiausios pastabos Žemės gelmių įstatymo projektui (atskirai pateiktos pastabos su komentarais pačiame projekto tekste (27 lapai): Dokumente painiojama eksploatacija su tyrimais (2 str. 21 dalis). Tyrimams negali būti gręžiami eksploataciniai gręžiniai. Nepritarti Komiteto argumentai: Įstatymo projekto 2 str. 21 dalis numato, kad prie žemės gelmių tyrimų taip pat priskiriami ruošiant naudoti žemės gelmių išteklius ir žemės gelmių ertmes atliekami ir žinių apie žemės gelmes teikiantys darbai – žemės gelmių išteklių naudojimo gręžinių gręžimas.
Tai nereiškia, kad žemės gelmių tyrimams bus gręžiami žemės gelmių (angliavandenilių) išteklių naudojimo (t. y. gavybos, injekciniai ar stebimieji) gręžiniai, atvirkščiai, pripažįstama, kad žemės gelmių išteklių naudojimo gręžiniai prilyginami žemės gelmių tyrimų vykdymui, nes jų gręžimo metu gaunama svarbi geologinė informacija, suteikianti duomenų apie žemės gelmes platesne, nei konkrečios žemės gelmių rūšies išteklių naudojimas prasme. Gręžinio gręžimas pagal Projekto 6 str. yra priskiriamas tiesioginiam žemės gelmių tyrimui. Pabrėžtina, kad žemės gelmių tyrimui bus priskiriamas ne visas angliavandenilių išteklių naudojimo (gavybos) laikotarpis, o tik ta dalis, kurios metu ruošiantis naudoti žemės gelmių išteklius, bus išgręžiamas naftos gavybos, injekcinis ar stebimasis gręžinys ir bus gauti nauji duomenys apie žemės gelmes (geologinio pjūvio stratigrafinio suskirstymo, gręžimu kirstų uolienų sluoksnių litologinės sudėties ir jų savybių ir kt. duomenys.)
1 Neturi būti taip, kad žemės gelmes galėtų tyrinėti (gręžti, sprogdinti ir pan). be suderinimo, tik per 10 dienų Lietuvos atsakingai institucijai užregistravus prašymą (7 str. 1 dalis). Leidimas žemės gelmių tyrimus atlikti privalo būti siejamas su objektu kaip ir naudojimo atveju. Dabar numatoma, kad užtektų bet kokios atsakingos ES institucijos išduoto leidimo teisei tyrinėti. Tai turi būti aiškiau apibrėžta. Iš dalies pritarti Komiteto pasiūlymas:
„1.
„1. Tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus turi teisę atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą tirti žemės gelmes. arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, įrodančius, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus.“ Leidimu tirti žemės gelmes suteikiama teisė atlikti įstatymo projekto 7 str. 2 d. nurodytų rūšių tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus. Asmeniui siekiančiam gauti leidimą keliami kvalifikaciniai reikalavimai apibrėžti įstatymo projekto 8 str. 3. VšĮ „darnaus vystymosi centras“
2 Kaip ir numato PAV įstatymas, prieš netradicinių angliavandenilių tyrimą naudojant hidraulinį ardymą turi būti atliekamas PAV nurodant kokias pavojingas medžiagas planuojama naudoti (tikslinti 12 str.). Nustatyti, kad pranešimas apie planuojamas naudoti pavojingas medžiagas būtų pateiktas iš anksto. Informacijos teikimas post factum neturi jokios prasmės ir niekaip negali įtakoti pačio tyrimo;
Pritarti Papildyti Įstatymo projekto 12 str. nauja 2 d. ir papildyti 3 d. ir jas išdėstyti taip: „2. Angliavandenilių išteklių tyrimo gręžinio projektas rengiamas atlikus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras ir priėmus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba priėmus sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus. Angliavandenilių išteklių tyrimo gręžinio projekte turi būti numatytos poveikio aplinkai vertinimo arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų metu priimtų planuojamos ūkinės veiklos vykdymo sprendinių įgyvendinimo priemonės. 3.
3Jeigu žemės gelmių tyrimui numatoma naudoti radioaktyviąsias,
pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas ir mišinius arba atlikti žemės gelmių tyrimą hidraulinio uolienų ardymo metodu, asmenys, atliekantys žemės gelmių tyrimą, privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie numatomas naudoti radioaktyviąsias, pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas ir mišinius. Informacijos apie numatomas naudoti radioaktyviąsias, pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas ir mišinius turinį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“
24 Įstatymas draudžia kasybos pramonės atliekų šalinimą, laikymą gamtinėse žemės gelmių ertmėse, tačiau kažkodėl visiškai nekalba apie atliekų šalinimą ar palikimą dirbtinėse ertmėse (14 str. 2). Atkreipiame dėmesį, kad sūrymai ir sūrus vanduo atskirtas nuo naftos praktikoje yra suleidžiamas atgal į žemės gelmių ertmes. Ir tame nieko blogo, jei procedūra aiškiai aprašyta ir sureglamentuota. Tačiau Įstatymo projektu ir toliau tai draudžiama. O hidraulinio ardymo metu gelmėse likusių technologinių medžiagų, tarp kurių yra ir pavojingos, ir radioaktyvios, klausimas apeinamas. Dabartiniu pavidalu straipsnis leidžia palikti visas hidraulinio ardymo atliekas, taip pat ir pavojingas chemines medžiagas, gelmėse ir net supumpuoti jas tenai tyčia, jei jos yra dirbtinės. Turi būti nustatyta, kad negalima palikti gelmėse radioaktyvių ir pavojingų žmonių sveikatai ir aplinkai medžiagų. Tuo pačiu būtų užkirstas kelias ir jų naudojimui apskritai ir skatinama ieškoti ir naudoti mažiau pavojingų technologijų. Iš dalies pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti 14 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: 2.
2 d. ir ją išdėstyti taip:
gelmių ertmes atliekoms, radioaktyviosioms ir pavojingoms žmonių sveikatai ir aplinkai medžiagoms, taip pat kasybos pramonės atliekoms šalinti ir (arba) laikyti, išskyrus angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo metu išgauto sūrymo grąžinimui į tą patį angliavandenilius talpinantį žemės gelmių sluoksnį ir Lietuvos Respublikos Anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo nustatyta tvarka anglies dioksido geologiniam saugojimui. Įstatymo projekto 14 str. 2 d. draudžia naudoti natūralias žemės gelmių ertmes atliekoms, radioaktyviosioms ir pavojingoms žmonių sveikatai ir aplinkai medžiagoms, taip pat kasybos pramonės atliekoms šalinti ir (arba) laikyti, išskyrus Anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo nustatyta tvarka anglies dioksido geologiniam saugojimui. Įstatymo projekto 2 str. 20 d. numato, kad dirbtinės žemės gelmių ertmės gali būti specialiai įrengtos arba susidariusios išgaunant naudingąsias iškasenas. Įstatymo projekto 16 str. 1 d. numato, kad naudoti žemės gelmių ertmes galima tik turint leidimą, 16 str. 8 d. numato, kad leidimas naudoti žemės gelmių ertmes išduodamas konkurso būdu. 5. VšĮ „Darnaus vystymosi centras“
5 Turi būti vertinami konkurse dalyvaujančio juridinio asmens pajėgumai ne tik jūroje užkirsti kelią avarijoms ar jas likviduoti, bet ir sausumoje (17 str. 5 dalis) Tai labai svarbu išsklaidytų angliavandenilių gavybos atveju, kurių metu labai padidėja cheminių medžiagų, technologinio skysčio ir kt. medžiagų pervežimo srautai ir tuo pačiu avarijų tikimybė. Nepritarti
departamento 35 pastabą
6 Turi būti įrašytas reikalavimas leidime nurodyti kokiai konkrečiai žemės gelmių išteklių rūšiai (tradiciniams ar išsklaidytiems angliavandeniliams, žvyrui, dolomitui, etc.) yra išduotas leidimas (16 str. 6).
6). Įstatymo projekte nereikalaujama nurodyti, kokiems angliavandeniliams (tradiciniams ar netradiciniams) yra išduotas leidimas ir taip paliekama dvirpasmybė ir erdvė manipuliacijoms. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad 17 str. 7 dalyje yra nurodoma, jog be konkurso leidimas gretimame sklype gali būti išduodamas tik turintiems leidimą tradiciniams angliavandeniliams išgauti. Be to keičiant priedą galima keisti išgavimo metodą. Tai sudaro sąlygas atsirasti leidimui taikyti hidraulinį ardymą apeinant SPAV ir PAV procedūras (22 str. 6 dalis). Tai yra nepateisinama, kadangi išsklaidytųjų angliavandenilių naudojimo atveju būtina atsižvelgti į daug didesnes gręžimo apimtims, naudojimo plotus ir neišvengiamai padidėjusį poveikį aplinkai (tiek gelmėse, tiek paviršiuje). Pritarti Įstatymo projekto 16 str. 7 d. nurodo, kad leidime naudoti angliavandenilių išteklius įrašomi duomenys apie suteikiamą naudoti angliavandenilių išteklių rūšį, t. y. leidime yra pareiga nurodyti kokie konkrečiai angliavandenilių ištekliai bus naudojami – tradiciniai ar išsklaidytieji. Angliavandenilių išteklių rūšys įtvirtintos įstatymo projekto 2 str. Naudingosios iškasenos – žemės gelmėse esančios gamtinės medžiagos, kurias galima naudoti gamyboje ar kitoms reikmėms :
1) angliavandeniliai:;
a) išsklaidytieji angliavandeniliai;
b) tradiciniai angliavandeniliai;
2) metalų rūdos;
3) nemetalinės naudingosios iškasenos;
4) vertingieji mineralai. 7. VšĮ „Darnaus vystymosi centras“ 2018-03-2724 1, 5 Įstatyme nėra aiškiai įvardinta, kuriuo etapu angliavandenilių išteklių atveju yra atliekamas PAV (23 str. 1 dalis). Iš 23 str. 5 dalies galima numanyti, kad PAV atliekamas prieš rengiant angliavandenilių naudojimo projektą. Turi būti aiškiai įvardinta, kad PAV daromas visam plotui;
Pritarti Žr. LRS Teisės departamento 47 pastabą. 8.
2018-03-2729 Iš dokumento teksto nėra aišku, ar reikia teikti kerną (28 str.) Kernas yra didžiulis mūsų turtas ir jo tiekimas, saugojimas, naudojimas turi būti aiškiai aptartas, o ne tarp eilučių, kaip yra dabar. Turi būti aiškiai patvirtinta ligi šiol galiojusi nuostata, kad gręžinių kernas turi būti nemokamai teikiamas Lietuvos geologijos tarnybai jos nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis buvo vykdomi darbai. Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto VI skyriaus pavadinimą ir 29 straipsnį ir išdėstyti taip:
gelmių duomenų apie žemės gelmes ir gręžinių kerno teikimas „Fiziniai ar juridiniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, privalo neatlygintinai teikti Lietuvos geologijos tarnybai jos nustatyta tvarka gręžinių kerną ir žemės gelmių duomenis apie žemės gelmes, gautus jų atliekamų žemės gelmių tyrimų ir jų išteklių arba žemės gelmių ertmių naudojimo metu, išskyrus netiesioginių tyrimų duomenis ir gręžinių kerną.“ Įstatymo projekte vietoje formuluotės
„duomenys apie žemės gelmes“ vartoti formuluotę „žemės gelmių duomenys“. 4. Valstybės ir savivaldybių
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2018-06-11
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 kovo 7 d. nutarimu Nr. 216 (TAR Nr. 2018-03856) pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo ir jį įgyvendinančių įstatymų projektus. Žemės gelmių įstatymo projektu perkeliama 2014 m. balandžio 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 124, 2014 4 25, p. 1) (toliau – PAV direktyva) ir 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (OL L 178, 2013 6 28, p. 66) (toliau – Naftos ir dujų operacijų jūroje saugos direktyva). PAV direktyva į nacionalinę teisę turėjo būti perkelta iki 2017 m. gegužės 16 d. Pasibaigus šiam terminui, 2017 m. liepos 19 d. Europos Komisija pradėjo oficialią ES teisės pažeidimo procedūrą ir nuolat stebi direktyvos perkėlimo procesą. Lietuvai neperkėlus PAV direktyvos per protingą laiko tarpą, Europos Komisija inicijuos bylos iškėlimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Atkreipiame dėmesį į tai, kad net Lietuvai iki bylos pabaigos perkėlus direktyvą, byla nebūtų nutraukta ir valstybei būtų paskirta bauda ir delspinigiai už kiekvieną dieną, kurią vėluojama perkelti direktyvą. Lietuvai labai svarbu kiek įmanoma greičiau perkelti Naftos ir dujų operacijų jūroje saugos direktyvą. Lietuvos teritorijoje Baltijos jūroje yra angliavandenilių išteklių kaupaviečių, tačiau atsižvelgiant į direktyvoje įtvirtintą imperatyvią normą, kad negali būti vykdoma naftos žvalgyba ir gavyba jūroje iki visiško direktyvos perkėlimo, šios veiklos nevykdomos. Latvija paskelbė konkursą dėl leidimo naudoti naftos išteklius suteikimo telkinyje, kuris yra Lietuvos-Latvijos pasienyje, o Rusija vykdo gavybą iš telkinio, kurio struktūra, tikėtina, susijusi su Lietuvos teritorijoje esančia kaupaviete.
Atsižvelgdami į įvardintas aplinkybes ir siekdami užtikrinti valstybės ekonominius interesus dėl naftos išteklių gavybos bei išvengti baudų už vėlavimą į nacionalinę teisę perkelti PAV direktyvą, prašome imtis visų įmanomų veiksmų, kad Žemės gelmių įstatymo projektas būtų apsvarstytas ir priimtas kiek įmanoma greičiau. Atsižvelgti
1 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1787 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą manome, kad dalis jame siūlomų nuostatų yra neaiškios, gali būti suvokiamos dviprasmiškai, nepakankamai reglamentuoja jų taikymą. Siekdami teisinio aiškumo dėl Projekto[1] teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas neturėtų suteikti teisės atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus: Pagal Projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostatas tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus turi teisę atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys ar šių asmenų grupės, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą tirti žemės gelmes arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, įrodančius, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus. Mūsų nuomone, minėtos Projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais: 1.1.
Projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostatos suponuoja nuomonę, kad fiziniams ir juridiniams asmenims ar jų grupėms, turintiems kitų Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, įrodančius, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus, Projekte siūlomo įstatymo nustatyta tvarka nereikia gauti atskiro leidimo tirti žemės gelmes. Šią nuomonę pagrindžia kitos Projekto nuostatos, kurios numato leidimų tirti žemės gelmes išdavimo procedūras ir sankcijas juos siekiantiems gauti arba turintiems asmenims (Projekto 7–10 straipsniai), tačiau pastebėtina, kad šios nuostatos pagal Projektą bus taikomos tik fiziniams ir juridiniams asmenims ar šių asmenų grupėms, turintiems Projekte siūlomo įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą tirti žemės gelmes, o fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, turinčių kitų Europos Sąjungos valstybės narių ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, įrodančius, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus, dalyvavimas leidimo išdavimo procedūrose, veiklos užtikrinimo ir atsakomybės klausimai Projekte neaptariami. 1.2. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio nuostatas žemės gelmės Lietuvos Respublikai priklauso išimtine nuosavybės teise. Šiuo aspektu svarstytina, kaip kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybių kompetentingos institucijos gali savarankiškai suteikti teisę tirti Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančius objektus.
Atsižvelgdami į tai, manome, kad:
yra padaryta techninė klaida, o Projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad
„kitų Europos Sąjungos valstybės narių ar Europos ekonominės erdvės
valstybių kompetentingų institucijų išduoti dokumentai, įrodantys, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus“ turėtų būti suvokiamos, kad kitų Europos Sąjungos narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių kompetentingų institucijų išduoti dokumentai gali patvirtinti asmenų atitiktį keliamiems kvalifikaciniams reikalavimams, būtiniems žemės gelmių tyrimams atlikti. 2) Žemės gelmių tyrimams Lietuvos Respublikos teritorijoje visais atvejais turi būti gaunami Lietuvos Respublikos (kaip tokios nuosavybės savininko) ar tokios nuosavybės patikėtinio (įgaliotos kompetentingos institucijos) leidimai Projekte siūlomo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome Projektą tikslinti ir nustatyti, kad fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, turinčių kitų Europos Sąjungos valstybės narių ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, įrodančius, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus, atžvilgiu visa apimtimi taip pat taikomos Projekte siūlomos nuostatos (dėl leidimų išdavimo, veiklos priežiūros, sankcijų taikymo ir kt.). Pritarti Pagal šią STT ir LRS Teisės departamento 9 pastabą 7 str.
1 d. siūloma išdėstyti taip: „Tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus turi teisę atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą tirti žemės gelmes. arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, įrodančius, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus.“
4
(ar) pateikti trūkstamus dokumentams nustatymo tvarka. Pagal Projekto 7 straipsnio 4 punkto nuostatas, jeigu prašymas išduoti leidimą tirti žemės gelmes pateikiamas nesilaikant Vyriausybės nustatytos tvarkos arba pateiktame prašyme ir (ar) dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys, leidimą išduodanti institucija per
ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją ir nustato ne ilgesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą prašymą patikslinti ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją. Minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
būti nustatomas konkretus terminas prašymą patikslinti ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją, ir tai yra papildomas korupcijos rizikos veiksnys, kadangi šiuo atveju sprendimą dėl termino priimantis asmuo gali nustatyti nepagrįstai trumpą ar ilgą terminą pašalinti pažeidimus. 2.2.
Projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, kurios nustato kitokius terminus, t. y. numato, kad leidimas tirti žemės gelmes neišduodamas, jeigu prašymas paduotas nesilaikant Vyriausybės nustatytos leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarkos arba pateiktame prašyme ar dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų. Siekiant išvengti dviprasmiškumų minėtų Projekto straipsnių nuostatos turėtų būti suderinamos, taip pat apsvarstyti konkrečių terminų nustatymo kriterijų būtinumo klausimai. Pritarti Pagal šią ir LRS Teisės departamento 11 pastabą siūloma patikslinti 7 straipsnio 4 dalies redakciją. 4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
6
kokiais kriterijais nustatytą terminą Lietuvos geologijos tarnyba gali įpareigoti prašymą padavusį asmenį ištaisyti trūkumus dėl klaidingų duomenų pateikimo. Pritarti Siūloma papildyti 18 str. 6 d. ir ją išdėstyti taip“ „6.
Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ar žemės gelmių ertmes, nurodytas šio įstatymo 16 straipsnio 8 9 dalyje, neišduodamas, jeigu:
1) asmuo neatitinka šio įstatymo 16 straipsnio 9 10 dalyje nurodytų reikalavimų;
2) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad pateiktuose dokumentuose nurodomi melagingi ir (arba) suklastoti duomenys ;
3) pateiktame prašyme ar dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų prašymas paduotas nesilaikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos tvarkos ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų ;“
18463
Projekto nuostatose vartojamos turiniu artimos formuluotės gali sudaryti sąlygas dviprasmiškumams sprendžiant atsakomybės klausimus. Projekto 7 straipsnio 4 dalies ir 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojama „klaidingų duomenų“ formuluotė, o tokius duomenis pateikusiam asmeniui gali būti nustatomas terminas pašalinti nurodytus trūkumus. Taip pat Projekto 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojama „melagingų ir (arba) suklastotų duomenų“ formuluotė, o tokius duomenis pateikusiam asmeniui leidimas tirti žemės gelmes neišduodamas ir terminas trūkumus ištaisyti nenustatomas. Mūsų nuomone, formuluotės „klaidingų duomenų“ turinys savo esme yra artimas „melagingų ir (arba) suklastotų duomenų“ formuluotės turiniui, todėl kai kuriais atvejais gali būti sunku identifikuoti, kurios Projekte siūlomos nuostatos turėtų būti taikomos konkrečiu atveju.
Be to, manome, kad kai kuriais atvejais sprendimus priimantys asmenys gali subjektyviai interpretuoti susidariusias situacijas arba sąmoningai elgtis nesąžiningai, pavyzdžiui: asmeniui pateikus melagingus ir (ar) suklastotus duomenis situaciją vertinti kaip „klaidingų duomenų pateikimą“ ir užuot neišdavus leidimo sudaryti galimybes prašymą pateikusiam asmeniui ištaisyti trūkumus ir vėliau tokį leidimą gauti. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome patikslinti Projekto nuostatas, siekiant išvengti ydingų situacijų pasireiškimo, pavyzdžiui, konkretinti ir aiškiau atskleisti minėtų formuluočių turinį. 4. Aukščiau išdėstyta pastaba gali būti aktuali ir Projekto siūlymams dėl įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktų[²] bei Projekto 19 straipsnio 3 dalies 9 punkto[³] nuostatų. Pritarti Pagal šią ir LRS Teisės departamento 11 pastabą siūloma patikslinti 9 straipsnio 1-4 dalis ir jas išdėstyti taip: 9 str.
Leidimas tirti žemės gelmes neišduodamas, jeigu:
1) prašymas paduotas nesilaikant Vyriausybės nustatytos leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarkos ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų;
2) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad pateiktame prašyme ar dokumentuose nurodyti klaidingi melagingi ir
(arba) suklastoti duomenys ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų;
3) prašymą padavęs asmuo neatitinka nustatytos aukštojo mokslo kvalifikacijos ir (arba) darbo patirties reikalavimų arba neturi nustatytos aukštojo mokslo kvalifikacijos ir (arba) darbo patirties specialistų;
4) pateiktuose dokumentuose nurodomi melagingi ir (arba) suklastoti duomenys; Siūloma patikslinti 18 str.:
nurodytų reikalavimų;
2) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad pateiktuose dokumentuose nurodomi melagingi ir (arba) suklastoti duomenys ;
3) pateiktame prašyme ar dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų prašymas paduotas nesilaikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos tvarkos ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų;
Siūloma patikslinti 19 str. 3 d. 9-10 p. 9) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad leidimo turėtojas leidimą gavo pateikęs klaidingus ar melagingus ir (arba) suklastotus duomenis.
10) šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, kai leidimo turėtojas per priežiūrą vykdančios institucijos nustatytą terminą vienius metus negauna naujo įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinto dokumento . 6. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
sustabdymo ir galiojimo panaikinimo taikymo tvarka. 5.1. Projekto 10 straipsnis nustato, kad leidimo tirti žemės gelmes galiojimas sustabdomas iki vienerių metų, tačiau iš Projekto neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis nustatomas konkretus leidimo galiojimo sustabdymo terminas. 5.2. Pagal Projekto 10 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų nuostatas, jeigu asmuo per kompetentingos institucijos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, nepašalina nustatytų pažeidimų, jo atžvilgiu gali būti taikomas leidimo galiojimo sustabdymas iki vienerių metų. 5.3. Pagal Projekto 10 straipsnio 2 punkto nuostatas leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas per nustatytą terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas. Taigi, galima teigti, kad neaiškus minėtų Projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų[⁴] santykis, pavyzdžiui: jeigu asmuo per 2 mėnesius nepašalina nustatytų pažeidimų ir jam taikoma sankcija sustabdyti leidimo galiojimą 1 metams, ar vėliau pašalinus pažeidimus (pavyzdžiui, per vieną mėnesį) sankcija turi būti nutraukiama ar ne. 5.4.
Projekto 10 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai leidimo galiojimo sustabdymą sieja su leidimo turėtojo veiksmais, kai asmuo nesilaiko techninės užduoties arba darbų projekto, darbų kokybės, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos ir žemės gelmių tyrimo sąlygų reikalavimų, pažeidžia tyrimų metu gautų duomenų apie žemės gelmes teikimo tvarką ir pažeidžia tyrimų registravimo reikalavimus. Tačiau pagal Projektą net tokius esminius pažeidimus padariusiam asmeniui gali būti sudaroma galimybė ir toliau iki 2 mėnesių vykdyti veiklą (galimai tęsiant pažeidimus). Dėl minėtos priežasties siūlome apsvarstyti, ar tokiais atvejais (arba tik reikšmingesniais ir jų) pažeidimą padariusiam asmeniui leidimo galiojimo sustabdymas negalėtų būti taikomas iš karto nustačius pažeidimą. Tokiu būdu, mūsų nuomone, asmuo pats būtų suinteresuotas kuo skubiau pašalinti pažeidimus ir būtų užtikrinama, kad saugomos vertybės asmens veiksmais nebūtų toliau pažeidžiamos. Nepritarti Komiteto argumentai:Įstatymo projekto 10 str. 2 d. numato, kad leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas per leidimo galiojimo sustabdymo terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas. Tai yra, leidimo turėtojui sustabdžius leidimo galiojimą nustatomas terminas ištaisyti pažeidimus, juos ištaisius leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas. Priešingu atveju pagal Įstatymo projekto 10 str. 3 d. 4 p. leidimo galiojimas panaikinamas, jei leidimo turėtojas per leidimo galiojimo sustabdymo terminą nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių sustabdytas leidimo galiojimas. Pažymėtina, kad nustačius atitinkamus pažeidimus asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Leidimo tirti žemės gelmes galiojimo sustabdymas laikytina griežtesne administracinio poveikio priemone ir taikoma, jei asmuo nesilaiko teisėtų nurodymų nutraukti pažeidimą. 7.
numato, kad leidimo tirti žemės gelmes galiojimas panaikinamas, jei leidimo turėtojas per kompetentingos institucijos nurodytą terminą nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių sustabdytas leidimo galiojimas. Minėtos Projekto nuostatos suponuoja nuomonę, kad sustabdžius leidimo galiojimą turi būti nustatytas terminas nustatytus pažeidimus pašalinti, tačiau Projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse šie klausimai nekonkretinami. Siekdami teisinio aiškumo, siūlome Projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalis tikslinti. Aukščiau išdėstyta 5 pastaba yra aktuali ir Projekto 19 straipsnio („Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, išskyrus angliavandenilius, ir ertmes galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, galiojimo panaikinimas, tikslinimas“) 1 dalies 1 ir 2 punktų, 2 dalies ir 3 dalies 4 punkto bei Projekto 20 straipsnio („Leidimo naudoti angliavandenilių išteklius galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, galiojimo panaikinimas, tikslinimas“) 1, 2, 3 dalies 2 punkto nuostatoms. Pritarti Žr. LRS Teisės departamento 18 pastabą. 10 str. 3 d. 4 p. 4) leidimo turėtojas per kompetentingos institucijos nurodytą leidimo galiojimo sustabdymo terminą nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių sustabdytas leidimo galiojimas;
panaikinamas, per 5 darbo dienas po to, kai jeigu leidimo turėtojas per nustatytą leidimo galiojimo sustabdymo terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, ir pateikia apie tai informaciją Lietuvos geologijos tarnybai, . 19 str. 3 d. 4 p. 4) leidimo turėtojas per priežiūrą vykdančios institucijos nurodytą leidimo galiojimo sustabdymo terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas; 20 str. 2 d. 2.
panaikinamas per 5 darbo dienas po to, kai, jeigu leidimo turėtojas per nustatytą leidimo galiojimo sustabdymo terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, , ir pateikia apie tai informaciją Lietuvos geologijos tarnybai. 20 str. 3 d. 2 p. 2) leidimo turėtojas per nurodytą leidimo galiojimo sustabdymo terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas;
2018-11-1223
Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje svarstyti LR žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) Nr. XIIIP-1787 lydinčiųjų įstatymų projektai. Posėdžio metu diskutuota dėl mažųjų karjerų instituto atstatymo LR žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projekte. Pakartotinai įvertinę siūlymą, informuojame, kad, Aplinkos ministerijos nuomone, mažųjų karjerų institutas ydingas, neužtikrina racionalaus žemės gelmių išteklių naudojimo, todėl tikslinga jo atsisakyti. Atkreipiame dėmesį, kad LR žemės gelmių įstatymo projektu perkeliama 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 124, 2014 4 25, p. 1) (toliau – PAV direktyva). PAV direktyva į nacionalinę teisę turėjo būti perkelta iki 2017 m. gegužės 16 d. Pasibaigus šiam terminui, 2017 m. liepos 19 d. Europos Komisija pradėjo oficialią ES teisės pažeidimo procedūrą ir nuolat stebi direktyvos perkėlimo procesą. Lietuvai neperkėlus PAV direktyvos per protingą laiko tarpą, Europos Komisija inicijuos bylos iškėlimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Atkreipiame dėmesį į tai, kad net Lietuvai iki bylos pabaigos perkėlus direktyvą, byla nebūtų nutraukta ir valstybei būtų paskirta bauda ir delspinigiai už kiekvieną dieną, kurią vėluojama perkelti direktyvą.
Siekdami išvengti baudų už vėlavimą į nacionalinę teisę perkelti PAV direktyvą, prašome imtis visų įmanomų veiksmų, kad Žemės gelmių įstatymo projektas būtų apsvarstytas ir priimtas kiek įmanoma greičiau. Nepritarti Siūloma papildyti projektą nauju 23 straipsniu „Mažasis karjeras“ ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Mažasis karjeras
metrų gylio smėlio ar žvyro mažąjį karjerą. 2. Smėlio ar žvyro ištekliai, išgauti mažajame karjere, naudojami savivaldybės nustatyta tvarka savivaldybės funkcijoms vykdyti. 3. Mažųjų karjerų įrengimo tvarką nustato aplinkos ministras.“
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Bacvinka, Valius Ąžuolas, Artūras Skardžius, Petras
423226 Argumentai: Įstatymo projektu nėra numatoma galimybė žemės savininkui ar naudotojui naudoti žemės sklype (mažajame karjere) esančius išteklius. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės ir seniūnijos galėtų grunto, naudojamo kelių remontui ir priežiūrai, poreikį patenkinti įsigydamos gruntą iš savivaldybės ar seniūnijos teritorijoje esančių mažųjų karjerų savininkų ar naudotojų. Tokiu būdu savivaldybės ir seniūnijos racionaliai naudotų turimas lėšas, kadangi įsigytų gruntą pigiau, būtų sutaupomi grunto transportavimo kaštai.
Atsižvelgiant į tai, įstatyme siūloma nustatyti, kad žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype savivaldybių ar seniūnijų reikmėms turėtų teisę naudoti žemės gelmių išteklius negavęs leidimo. Pasiūlymas:
1Papildyti 16 straipsnį 10 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„10. Žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise
priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype savivaldybių ar seniūnijų reikmėms turi teisę be šiame straipsnyje nurodyto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius – gruntą, kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Siūloma papildyti projektą nauju 23 straipsniu „Mažasis karjeras“ ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Mažasis karjeras
metrų gylio smėlio ar žvyro mažąjį karjerą. 2. Smėlio ar žvyro ištekliai, išgauti mažajame karjere, naudojami savivaldybės nustatyta tvarka savivaldybės funkcijoms vykdyti. 3. Mažųjų karjerų įrengimo tvarką nustato aplinkos ministras.“ Taip pat siūloma papildyti 16 str. 2 d. nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) mažuosius karjerus“ Papildžius 16 str. atitinkamai papildyti kitas, susijusias įstatymo projekto nuostatas. Papildyti 4 str. 2 d. nauju 6 p. ir jį išdėstyti
„6) nustato mažųjų karjerų įrengimo tvarką“
Papildyti 25 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:
„4. Naudingųjų iškasenų išteklių, ir grunto išteklių,
mažųjų karjerų naudojimo metu pažeistos žemės rekultivavimo darbus savo lėšomis atlieka arba juos organizuoja asmenys, naudojantys ar naudoję naudingųjų iškasenų išteklius, ir gruntą grunto išteklius, mažuosius karjerus.
Baigus naudoti naudingųjų iškasenų išteklius, ir gruntą grunto išteklius, mažuosius karjerus ne vėliau kaip per dvejus metus žemės sklypas turi būti rekultivuotas.“ Papildyti 27 str. 4 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip:
„3) įrengti dirbtinius vandens telkinius ir mažuosius karjerus“
Vingrienė, Kęstutis Smirnovas, Juozas Varžgalys, Rima Baškienė, Alfredas Stasys Nausėda, Dainius Kepenis, Algimantas Kirkutis, Kęstutis Bacvinka, Lauras Stacevičius, Aušra Papirtienė, Gediminas Vasiliauskas, Antanas Baura, Raimundas Martinėlis, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Guoda Burokienė, Aurimas Gaidžiūnas, Audrys Šimas, Petras Nevulis, Petras Valiūnas, Gintautas Kindurys, Vytautas Rastenis, Jonas Jarutis, Aušrinė Norkienė, Mindaugas
4 Argumentai: Išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimai ir gavyba kelia didelį pavojų aplinkai, požeminio vandens kokybei. Pasiūlymas:
papildyti įstatymo projekto 14 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Draudžiama vykdyti išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių tyrimą ir (ar)
naudojimą taikant hidraulinį uolienų ardymą.“
dalimi. Pritarti 3.
Vingrienė, Kęstutis Smirnovas, Juozas Varžgalys, Rima Baškienė, Alfredas Stasys Nausėda, Dainius Kepenis, Algimantas Kirkutis, Kęstutis Bacvinka, Lauras Stacevičius, Aušra Papirtienė, Gediminas Vasiliauskas, Antanas Baura, Raimundas Martinėlis, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Guoda Burokienė, Aurimas Gaidžiūnas, Audrys Šimas, Petras Nevulis, Petras Valiūnas, Gintautas Kindurys, Vytautas Rastenis, Jonas Jarutis, Aušrinė Norkienė, Mindaugas
6 Argumentai: Priėmus siūlymą dėl Žemės gelmių įstatymo projekto 14 straipsnio papildymo nauja 4 dalimi, 24 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta speciali norma, tampa perteklinė. Pasiūlymas: Siūloma išbraukti Žemės gelmių įstatymo projekto 24 straipsnio 6 dalį: „6. Draudžiama atlikti išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimą ir (arba) naudojimą taikant hidraulinį uolienų ardymą saugomose teritorijose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose ir įrenginių, skirtų geriamajam vandeniui vartotojams ruošti, teritorijose.“ Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Išbraukti buvusio
315 Argumentai: kerno tiekimas, saugojimas, naudojimas turėtų būti aiškiai reglamentuotas. Pasiūlymas: pridėti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje 16 punktą: „16) Kaupia ir saugo gręžinių kerną ir nustato jo naudojimo tvarką.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 4 str. 3 d. naujais punktais:
16) kaupia, tvarko ir saugo gręžinių kerną;
17) nustato gręžinių kerno teikimo, tvarkymo ir naudojimo tvarką. 5. Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Mindaugas Puidokas, Ramūnas Karbauskis 2018-05-1729 Argumentai: Lietuvoje visas išlikęs gręžinių kernas yra saugomas centrinėje saugykloje Vievyje.
Ankstesnėse šio įstatymo redakcijose kernas buvo laikomas Valstybinės geologinės informacijos sistemos dalimi, o jo tiekimas visada buvo privalomas, kaip ir visų kitų geologinių tyrimų metu gautų duomenų. Šiais pakeitimais kernas yra atskirtas nuo Valstybinės geologinės informacijos sistemos, o pagal 28 straipsnyje išdėstytą nuostatą galima suprasti, kad kerno teikti išvis nereikia. Todėl kerno tiekimas, saugojimas, naudojimas turi būti aiškiai reglamentuotas įstatymo. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 28 straipsnį ir išdėstyti taip: „Fiziniai ar juridiniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, privalo neatlygintinai teikti Lietuvos geologijos tarnybai jos nustatyta tvarka duomenis apie žemės gelmes ir gręžinių kerną, gautus jų atliekamų žemės gelmių tyrimų ir jų išteklių ar ertmių naudojimo metu, išskyrus netiesioginių tyrimų duomenis ir gręžinių kerną.“ Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Privalomas žemės gelmių duomenų
apie žemės gelmes ir gręžinių kerno teikimas „Fiziniai ar juridiniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, privalo neatlygintinai teikti Lietuvos geologijos tarnybai jos nustatyta tvarka gręžinių kerną ir žemės gelmių duomenis apie žemės gelmes, gautus jų atliekamų žemės gelmių tyrimų ir žemės gelmių išteklių išteklių arba žemės gelmių ertmių naudojimo metu, išskyrus netiesioginių žemės gelmių tyrimų duomenis ir gręžinių kerną.“
1 Argumentai: žr. argumentus eil. nr. 5 Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „1.
Valstybinę geologinės informacijos sistemą kuria, saugo ir valdo Lietuvos geologijos tarnyba. Valstybinėje geologinės informacijos sistemoje sukaupti duomenys apie žemės gelmes (toliau – duomenys) ir gręžinių kernas yra valstybės nuosavybė.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
geologinės informacijos sistemą kuria, saugo ir valdo Lietuvos geologijos tarnyba. Valstybinę geologinės informacijos sistemą sudaro Lietuvos geologijos tarnyboje kaupiami žemės gelmių tyrimų dokumentai, Lietuvos geologijos tarnyboje saugomas gręžinių kernas ir žemės gelmių duomenys, kaupiami valstybės registruose ir informacinėse sistemose. Valstybinėje geologinės informacijos sistemoje sukaupti žemės gelmių duomenys apie žemės gelmes ir gręžinių kernas yra valstybės nuosavybė. 7. Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Mindaugas
1 Argumentai: žr. argumentus eil. nr. 5. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 30 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „1. Valstybinės geologinės informacijos sistemos duomenys ir gręžinių kernas turi būti prieinami fiziniams ar juridiniams asmenims ir šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, išskyrus apribojimus, nustatytus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. Valstybinės geologinės informacijos sistemos duomenų ir gręžinių kerno teikimo ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos geologijos tarnyba.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Žr. Seimo narių Kęstučio Mažeikos, Mindaugo Puidoko, Ramūno Karbauskio 2018-05-17 siūlymą Įstatymo projekto 4 str. 3 d. 16 p. Įstatymo projekto 31 straipsnis reglamentuoja Valstybinėje geologinės informacijos sistemoje sukauptų žemės gelmių duomenų naudojimą.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 19 dalis apibrėžia žemės gelmių duomenis – tiriant ir (arba) naudojant žemės gelmes gauti duomenys apie žemės gelmių sudėtį, sandarą, savybes ir fizikinius laukus, tarp jų geologinių ir geofizinių tyrimų duomenys, fosilijų, uolienų, mineralų fizinių, mechaninių, radiologinių, cheminių ir kitų savybių tyrimų duomenys, taip pat jų apibendrinimo rezultatai. Gręžinių kernas nepatenka į žemės gelmių duomenų kategoriją. 8. Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Mindaugas
2 Argumentai: žr. argumentus eil. nr. 5. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 30 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2. Fiziniai ar juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, privalo naudoti gautus iš valstybinės geologinės informacijos sistemos duomenis, dokumentus ir (arba) jų kopijas ir gręžinių kerną tik teisėtiems ir apibrėžtiems tikslams.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Įstatymo projekto 31 straipsnis reglamentuoja Valstybinėje geologinės informacijos sistemoje sukauptų žemės gelmių duomenų naudojimą. Įstatymo projekto 2 straipsnio 19 dalis apibrėžia žemės gelmių duomenis – tiriant ir (arba) naudojant žemės gelmes gauti duomenys apie žemės gelmių sudėtį, sandarą, savybes ir fizikinius laukus, tarp jų geologinių ir geofizinių tyrimų duomenys, fosilijų, uolienų, mineralų fizinių, mechaninių, radiologinių, cheminių ir kitų savybių tyrimų duomenys, taip pat jų apibendrinimo rezultatai. Gręžinių kernas nepatenka į žemės gelmių duomenų kategoriją. 9. Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Mindaugas
5 Argumentai: žr. argumentus eil. nr. 5. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 30 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti taip: „5.
Duomenų apie žemės gelmes skelbimą, platinimą ir gręžinių kerno perdavimą trečiosioms šalims ar išvežimą iš Lietuvos Respublikos, nesvarbu, kieno lėšomis ir kada jie gauti, gali riboti Vyriausybė, jeigu tai gali pakenkti valstybės saugumui ir interesams.“ Nepritarti Komiteto argumentai: Įstatymo projekto 31 straipsnis reglamentuoja Valstybinėje geologinės informacijos sistemoje sukauptų žemės gelmių duomenų naudojimą. Įstatymo projekto 2 straipsnio 19 dalis apibrėžia žemės gelmių duomenis – tiriant ir (arba) naudojant žemės gelmes gauti duomenys apie žemės gelmių sudėtį, sandarą, savybes ir fizikinius laukus, tarp jų geologinių ir geofizinių tyrimų duomenys, fosilijų, uolienų, mineralų fizinių, mechaninių, radiologinių, cheminių ir kitų savybių tyrimų duomenys, taip pat jų apibendrinimo rezultatai. Gręžinių kernas nepatenka į žemės gelmių duomenų kategoriją. 10. Seimo narys Simonas Gentvilas 2018-06-191622 Argumentai:
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1787 (toliau
Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinę priemonę Nr. 278 „Sukurti efektyvesnę žemės gelmių išteklių valdymo sistemą, pagrįstą racionaliu žemės gelmių išteklių naudojimu (numatyti, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išduodami konkurso būdu, nustatyti aiškesnes leidimų tirti ir naudoti išdavimo ir panaikinimo procedūras, patikslinti institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių žemės gelmių apsaugos ir išteklių naudojimo srities valstybės politiką, funkcijas ir jų vykdymo kontrolę)“. Verta pažymėti, kad nuo 2001 m. Žemės gelmių įstatymas buvo keičiamas tik atskirų straipsnių apimtimi. Žemės gelmių įstatymo projektas yra reikalingas, kad būtų tinkamai suderinti šiandien aktualūs (ekonominiai, socialiniai, teisiniai) aspektai.
Tačiau, nors ir siekiama užtikrinti naudojimosi žemės gelmių ištekliais, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, efektyvių ir skaidrių teisių suteikimą ir įtvirtinti žemės gelmių sektoriuje konkurencingas išteklių ir ertmių naudojimo sąlygas, verta pažymėti, kad nėra užtikrinami proporcingumo ir lygiateisiškumo principai. Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalis suteikia ypatingas privilegijas žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams. Įstatymo projektu yra siūloma, kad asmenys galėtų be leidimo naudoti požeminį gėlą vandenį, jeigu jie nėra viešojo geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, ir išgauna (planuoja išgauti) mažiau kaip 10 kub. metrų požeminio gėlo vandens per parą, skaičiuojant metinį paėmimo vidurkį. Pažymima, kad toks kiekis yra skaičiuojamas pagal tai, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodyta tokia sąvoka
„Individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu – toks fizinių ir juridinių
asmenų apsirūpinimas geriamuoju vandeniu, kai per parą paimama ne daugiau kaip 10 m³ vandens ir vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 fizinių asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai“; Tačiau verta pažymėti, kad Įstatymo projekto rengėjas numato išimtis dėl leidimo naudoti požeminio gėlo vandens išteklius žemės ūkio veiklą vystantiems subjektams. Šiuo atveju Įstatymo projekto rengėjai suteikia itin dideles privilegijas žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams, nes leidimas šiems asmenims būtų privalomas, jeigu išgauna (planuoja išgauti) iš požeminio vandens vandenvietės 100 m³ ar daugiau požeminio gėlo vandens, skaičiuojat metinį vidurkį.
Pažymima, kad aukščiau pateikti argumentai akivaizdžiai parodo, kad siūlomas teisinis reglamentavimas suteikia privilegijas vienai subjektų grupei, o tai pažeidžia lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Manome, kad tikslinga suvienodinti ūkines veiklas vykdančių subjektų teises ir pareigas. Pasiūlymai:
išdėstyti taip: „1. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir (arba) ertmes išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims arba šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, norintiems naudoti Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir (arba) ertmes, išskyrus gėlą požeminį vandenį, jeigu fizinis ar juridinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, kurie nėra viešojo geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, išgauna (planuoja išgauti) iš požeminio vandens vandenvietės mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą vykdantis asmuo išgauna (planuoja išgauti) iš vandenvietės mažiaukaip100m³ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, žemės gelmių geoterminę energiją. Gruntą leidžiama naudoti aplinkos ministro nustatyta tvarka. Aplinkos ministro nustatyta tvarka suderintas grunto išteklių naudojimo projektas yra leidimas naudoti gruntą.
Grunto karjerą draudžiama įrengti atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų telkiniuose ar plotuose, kuriuose prieš įrengiant grunto karjerą, atlikus tiesioginį žemės gelmių tyrimą surandamos atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų sankaupos. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes yra neterminuoti.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Siūloma palikti projekte numatytą išimtį žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams. Projekte numatytas reglamentavimas yra kompromisinis ir buvo suderintas su suinteresuotomis insitucijomis projekto derinimo Vyriausybėje metu. Siūlomas neapmokestinti išgaunamo požeminio vandens kiekis – iki 100 m3. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1787, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas
2 Argumentai: Siūloma patikslinti ir numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalis ir išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2019 m birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
62022 Argumentai: Siūloma patikslinti sąvokas Pasiūlymas: Siūloma papildyti projekto 2 straipsnio 6, 20 ir 22 dalis ir išdėstyti taip: 6.
Gruntas – birios arba rišlios uolienos, kurios pagal savo sudėtį ir savybes nepriskiriamos nė prie vienos iš naudingųjų iškasenų, nurodytų šio straipsnio 14 dalyje. 20. Žemės gelmių duomenys – tiriant ir (arba) naudojant žemės gelmes gauti duomenys apie žemės gelmių sudėtį, sandarą, savybes, išteklius, ertmes ir fizikinius laukus, tarp jų geologinių ir geofizinių tyrimų duomenys, fosilijų, uolienų, mineralų fizinių, mechaninių, radiologinių, cheminių ir kitų savybių tyrimų duomenys, taip pat jų apibendrinimo rezultatai. 22. Žemės gelmių geologinis tyrimas (toliau – žemės gelmių tyrimas) – geologinio kartografavimo, paieškos, žvalgybos ir kita veikla, kurios tikslas
211 Argumentai: Siūloma patikslinti Aplinkos ministerijos kompetenciją Pasiūlymas. Siūloma papildyti projekto 4 straipsnio 2 dalį nauju 11 punktu:
11) nustato naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens išteklių naudotojų vykdomos išteklių naudojimo apskaitos tvarką. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1787(2).
XIIIP-1787(2). Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė [1] Fiziniams ir juridiniams asmenims ar jų grupėms, turintiems kitų Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, įrodančius, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus, netaikomos Projekto nuostatos, reglamentuojančios leidimų tirti žemės gelmes išdavimą ir sankcijų skyrimą už veiklos pažeidimus. [2] Projekto 18 straipsnio (Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimas, viešinimas ir atsisakymo išduoti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes pagrindai) 6 dalies 3 ir 4 punktai nustato, kad „Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, nurodytas šio įstatymo 16 straipsnio
klaidingi duomenys ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų; 4) prašymą pateikusiam asmeniui anksčiau išduoto leidimo galiojimas buvo panaikintas šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4 ar 9 punktuose numatytais pagrindais ir jis nepašalino pažeidimų; [3] Projekto 19 straipsnio 3 dalies 9 punktas nustato, kad „Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, išskyrus angliavandenilius, ir ertmes galiojimas panaikinamas, jei: 9) leidimo turėtojas leidimą gavo pateikęs klaidingus ar melagingus duomenis ir priežiūrą vykdančios institucijos nurodytu laiku nepašalina pažeidimų. [4] Išskyrus Projekto 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 2 dalies nuostatų atvejį.