1850 Įstatymo projektas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Kęstutis Mažeika, Seimo narys Tomas Tomilinas XIIIP-1785 2018-03-13 Registruotas

Lietuva · XIIIP-1785 · 2018-03-13 · Registruotas · LT_SEIMO_KANCELIARIJOS_TEISES_DEPARTAMENTAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2018-03-13
  2. Aiškinamasis raštas · 2018-03-13
  3. Teisės departamento išvada · 2018-03-13
  4. Teisės departamento išvada · 2018-03-13

Lyginamasis variantas

2018-03-13 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 26 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2018

  • m. d. Nr. Vilnius

(Žin., 2002, Nr. 73-3085)

1 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„26 straipsnis. Fiksuoto pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint

verslo liudijimą, sumokėjimas ir verslo liudijimo išdavimo tvarka Fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą per 10 dienų nuo verslo liudijimo galiojimo pabaigos. Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

2 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Įstatymas įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2018 m. spalio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS

Teikia Seimo nariai: Kęstutis Mažeika Tomas Tomilinas

Aiškinamasis raštas

2018-03-13 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 26 STRAIPSNIO

PAKEITIMO IR VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336

12 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMŲ

PROJEKTŲ

1. Įstatymų

projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos valstybino socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (toliau – Projektai) rengimą paskatino žmonių gaunančių mažas pajamas problemos siekiant pradėti savo verslą. Šiuo metu už mokesčius susijusius su verslo liudijimo išdavimu reikia sumokėti iš anksto, o dažnai žmonėms pradedantiems verslo veiklą tai yra nemaži, o neretai ir nepakeliami kaštai, todėl žmonės dėl šio reikalavimo nepradeda veiklos apskritai arba iš viso dirba be verslo liudijimo t.y. nelegaliai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymo projekto rengimą

inicijuoja Seimo narys Kęstutis Mažeika

3. Kaip šiuo

metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:

Šiuo metu mokesčius susijusiuss

su verslo liudijimo išdavimu reikia sumokėti iš anksto

4. Kokios

siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma nustatyti, kad socialinio draudimo įmokas už verslo liudijimą, kai veikla trunka ilgiau nei mėnesį, asmenys galėtų galėtų sumokėti pasirinktinai arba iš karto, arba ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų pasibaigus visam kalendoriniam veiklos vykdymo mėnesiui, o mokestį už verslo liudijimą sumokėti per 10 dienų nuo verslo liudijimo galiojimo pabaigos. Toks pakeitimas leis žmonėms lengviau pradėti verslą, o verslo liudijimo išdavimo administravimo kaštai valstybei sumažėtų, nes integruotųsi į bendrą mokesčių politiką, kad mokesčiai mokami po pajamų uždirbimo, o ne prieš. 5.

5. Numatomo

teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamos Įstatymo projekto priėmimo pasekmės nenumatomos. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas turės teigiamos įtakos verslo plėtrai ir BVP augimui bei skurdo mažinimui. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Visi būtinieji pakeitimai išdėstyti šiame įstatymo projekte. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Atitinka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Atitinka. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinimui bus reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai ir juos iki nurodytų įsigaliojimo datų turėtų priimti ir patvirtinti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Papildomų lėšų įgyvendinti šį įstatymo projektą nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Iki šiol išvadų negauta. 14.

14. Reikšminiai

žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Verslo liudijimas, gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo mokestis, įmoka. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Kilus neaiškumams galime tiesiogiai kreiptis į Įstatymo projekto iniciatorius. Teikia Seimo nariai Parašas Kęstutis Mažeika Tomas Tomilinas

Teisės departamento išvada

2018-03-13 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ

PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO

NR. IX-1007 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-03-16 Nr. XIIIP-1785

Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projektu yra siūloma pakeisti Lietuvos

Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)

26 straipsnį ir nustatyti, kad fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas į

biudžetą per 10 dienų nuo verslo liudijimo galiojimo pabaigos. Ši nuostata ginčytina keliais aspektais. Pirma, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje yra nustatyta, kad verslo liudijimas – šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla ir (arba) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla, jeigu šios veiklos rūšys įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą. Taip pat keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, o keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (analogiškai ir 6 straipsnio 5 dalyje) yra nustatyta, kad už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo

45 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino

pajamų mokesčio sumą.

Visos nurodytos keičiamo įstatymo nuostatos, o taip pat ir projektu keičiamas 26 straipsnis, apibrėžia fiksuoto pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, instituto esmę – šis mokestis sumokamas prieš išduodant verslo liudijimą ir nepriklauso nuo pajamų, gautų iš veiklos, kuria verčiamasi turint tą verslo liudijimą, dydžio (aišku, neviršijant maksimalaus 45 000 eurų per metus sumos). Todėl siekiant pakeisti šį institutą visa apimtimi, turi būti keičiamos ir aukščiau nurodytos keičiamo įstatymo nuostatos. Antra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintų Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių 2 punkte nustatyta, kad verslo liudijimai išduodami ir pratęsiami pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip kalendoriniams metams. Atsižvelgiant į šią nuostatą, verslo liudijimas gali būti išduodamas maksimaliai vieneriems metams, o tai reiškia, kad pagal teikiamo projekto nuostatas pajamų mokestis į biudžetą bus sumokėtas tik praėjus metams nuo veiklos, kuriai verstis išduotas verslo liudijimas, pradžios.

Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fiksuoto dydžio pajamų mokestis už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, ir šio mokesčio nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios tarybos sprendimu nustatytas konkretus fiksuoto dydžio pajamų mokestis, biudžetą. Manytina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu bus daroma ženkli įtaka savivaldybių biudžetams, į kuriuos turi būti sumokamas pajamų mokestis. Be to, atsižvelgiant į teisės aktų sistemiškumo principą, turi būti įvertinti bendrieji keičiamame įstatyme nustatyti pajamų mokesčio sumokėjimo terminai. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 23 straipsnio

3 dalyje nustatyta, kad nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų

gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privaloma sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos. Todėl siūlytina projekte nustatyti ne vienkartinį, o periodinį fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimo terminą, derantį su kitais keičiamame įstatyme numatytais pajamų mokesčio mokėjimo terminais. Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „šiuo metu už mokesčius susijusius su verslo liudijimo išdavimu reikia sumokėti iš anksto, o dažnai žmonėms pradedantiems verslo veiklą tai yra nemaži, o neretai ir nepakeliami kaštai, todėl žmonės dėl šio reikalavimo nepradeda veiklos apskritai arba iš viso dirba be verslo liudijimo t.y. nelegaliai“.

Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme individualią veiklą vykdantiems gyventojams yra numatyti keli būdai sumokėti pajamų mokestį nuo gautų pajamų, t. y. arba įsigyti atitinkamos rūšies verslo liudijimą ir sumokėti fiksuotą pajamų mokesčio sumą iš anksto, arba įregistruoti atitinkamos rūšies individualią veiklą valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir sumokėti pajamų mokestį nuo per metus gautų pajamų iki kitų metų gegužės 1 dienos. Todėl kiekvienu atveju gyventojas gali pats pasirinkti pajamų mokesčio sumokėjimo formą. Pasirinkus antrąją mokėjimo formą, pajamų mokestis yra mokamas ne iš anksto, nėra jokių avansinių mokėjimų, t. y. jis mokamas jau pasibaigus mokestiniam laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas teikiamo projekto tikslingumas. 2. Atsižvelgiant į jau minėtą keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalį, projekto 2 straipsnio 2 dalis papildytina nuostata, kad ir savivaldybės iki įstatymo įsigaliojimo datos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų

2018 m. lapkričio 1 d. Vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo

17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad „trejų biudžetinių metų valstybės

biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>“, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.

1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais:

4.1. įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ turi būti dėstomas naujos

eilutės centre;

4.2. keičiamo

įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis nenurodytinas;

4.3. įstatymą

pasirašančiojo asmens pareigos „Respublikos Prezidentas“ rašytinos mažosiomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2018-03-13 · oficialus registras ↗

Blankas

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-16 Nr. S-2018-1793 Lietuvos Respublikos Seimui

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ

MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 26 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIIIP-1785 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI

Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. kovo

16 d. raštu Nr. S-2018-1793 pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų

mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1785. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]