Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 58 straipsnio pakeitimo įstatymas Projektas Lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 3 dalimi išdėstytą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Valstybės užtikrinama neteisminė mediacija (toliau – mediacija) – pagal šį įstatymą atliekama civilinių ir administracinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsniu išdėstytą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 27¹ straipsnio 4 dalies 3 punktą ir ją išdėstyti taip: „3) ginčo šalys patvirtina taikos sutartį, sudaromas Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 16¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas susitarimas arba įvykdomas Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas susitarimas. Šiuo atveju mediacijos pabaigos diena laikoma ginčo šalių taikos sutarties sudarymo arba minėto susitarimo įvykdymo diena.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA
Teikia Seimo narys Stasys Šedbaras
ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 24, 37, 40, 44, 56, 59, 67 IR 71 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 24, 37, 40, 44, 56, 59, 67 ir 71 straipsnių pakeitimo ir papildymo 51-1 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 6, 7, 9, 11, 14, 15, 18, 23 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 27-1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-730 1 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais (toliau – Įstatymų projektai) siekiama skatinti mediacijos (taikinamojo tarpininkavimo) plėtrą, numatant mediacijos galimybę administraciniuose ginčuose, t. y. ginčuose, kurie gali būti nagrinėjami administraciniuose teismuose, išskyrus ginčus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taip siekiama skatinti taikų ginčų sprendimą ne tik civiliniuose, bet ir administraciniuose ginčuose, mažinti administracinių teismų darbo krūvį, taupyti privačių asmenų, valstybės biudžeto lėšas, skiriamas ginčų sprendimui teisme. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymų projektų parengimą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Stasys Šedbaras, rengė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu civilinių ginčų taikinamąjį tarpininkavimą (mediaciją) reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas, kurio nauja redakcija įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d. (toliau – Mediacijos įstatymas). Tiek šiuo metu galiojantys, tiek nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys teisės aktai nenumato mediacijos administraciniuose ginčuose galimybės. Pastebėtina, kad mediacijos administraciniuose ginčuose būtinybė, galimybė bei privalumai iš dalies yra aptarti Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcijoje (toliau – Mediacijos koncepcija), kuri apsvarstyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 4 d. pasitarime ir patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1R-268. Šiuo aspektu pastebėtina, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis teisinis reguliavimas, su siūlomais pakeitimais, iš esmės sudaro (sudarytų) pakankamas prielaidas neteisminei ir teisminei mediacijai administraciniuose ginčuose. Savo ruožtu nėra objektyvių priežasčių, kurios suponuotų būtinybę (galbūt) vėliau (ateityje) spręsti klausimą dėl aptariamos taikinimo galimybės administraciniuose ginčuose. Priešingai, kuo ankstesnis mediacijos galimybės administraciniuose ginčuose numatymas lemtų spartesnį mediacijos priemonių įgyvendinimą, leistų greičiau identifikuoti kylančias problemas, būtinus teisinio reglamentavimo pokyčius.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl trumpų terminų viešojo administravimo subjektų veiksmams apskųsti suinteresuoti asmenys, nenorėdami šių terminų praleisti, iš karto inicijuoja ginčus administraciniuose teismuose ar ikiteisminėse šiuos ginčus nagrinėjančiose institucija, Tuo tarpu mediacijos taikymas administraciniuose ginčuose iš esmės lemtų suinteresuotų asmenų galimybę pasiūlyti viešojo administravimo subjektams pašalinti akivaizdžius pažeidimus, leistų šiems subjektams papildomai revizuoti savo pačių priimtus sprendimus (veiksmus), neinicijavus ginčo teisme. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 4.1. Įstatymų projektuose nurodomais pakeitimais siūloma numatyti tiek teisminės, tiek neteisminės mediacijos galimybę administraciniuose ginčuose, šiuos ginčus apibrėžiant, kaip tokius, kurie gali būti nagrinėjami administraciniuose teismuose, išskyrus ginčus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Šiuo tikslu Įstatymų projektais siūlomais pakeitimais pirmiausia siekiama, atsižvelgiant į administracinių ginčų ypatumus, sureguliuoti santykius, susijusius su terminų skundui (prašymui, pareiškimui) pateikti sustabdymu ir skaičiavimu. 4.2.
reikalavimus), ginčo santykių reglamentavimo metodą bei juose dalyvaujančių subjektų ypatumus, taip pat aplinkybę, kad su taikos sutartimi susijusius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos nenumato asmenų galimybės sudaryti taikos sutarčių dėl teisių ir pareigų, kurias reguliuoja imperatyvios įstatymo normos, šių (administracinių ginčų neteisminės mediacijos atveju Įstatymų projektais siūlomi tokie pakeitimai:
1) administracinių ginčų neteisminė mediacija būtų galima tik atvejais, kai ginčo šalimi esantis viešojo administravimo subjektas yra kompetentingas atlikti kitos šalies prašomus veiksmus viešojo administravimo srityje (priimti, pakeisti ar panaikinti individualų administracinį aktą, atlikti kitus veiksmus) ir šių veiksmų atlikimas neprieštarautų imperatyvioms teisės aktų normoms;
2) neteisminės administracinių ginčų mediacijos metu ginčo šalims susitarus būtų sudaromas rašytinis susitarimas. Šiame susitarime gali būti sutarta, jog
(1) viešojo administravimo subjektas per nustatytą terminą atliks atitinkamus viešojo administravimo veiksmus, reikalingus ginčui užbaigti, (2) arba ginčo šalis (šalys) nurodo, jog atsisako savo reikalavimų (jų dalies). Pirmuoju atveju mediacija laikoma užbaigta, kai viešojo administravimo subjektas atlieka minėtus veiksmus, o antruoju – nuo minėto susitarimo sudarymo. Paminėtina, kad ateityje galėtų būti svarstoma (įvertinus visas reikšmingas aplinkybes) siūlomas neteisminės administracinių ginčų mediacijos taisykles pritaikyti ir teisminei mediacijai ginčus nagrinėjant administraciniuose teismuose;
3) siūloma numatyti, kad minėtas susitarimas nėra šalims privalomas. Tai aktualu ypač aktuali atvejais, kai paaiškėja, jog šalimi esantis viešojo administravimo subjektas negali atlikti atitinkamų veiksmų dėl galiojančio teisinio reguliavimo, paaiškėjusių naujų aplinkybių ar kitų priežasčių.
Tačiau būtina pastebėti, kad, nors minėtas susitarimas šalims neprivalomas, viešojo administravimo subjektui atlikus atitinkamus veiksmus (priėmus, pakeitus ar panaikinus atitinkamą individualų administracinį aktą ar kt.), paprastai savaime išnyktų ginčo, nagrinėtino administraciniuose teismuose, dalykas. Be to, kitai ginčo šaliai pasitraukus iš mediacijos, tai (išskyrus tam tikrus įstatymuose numatytus atvejus) neužkerta kelio ginčo šalimi esančiam viešojo administravimo subjektui įvykdyti pasiektą susitarimą, kas taip pat paprastai eliminuotų pirminio ginčo dalyką. Be to, siekiant užtikrinti viešosios teisės normomis reguliuojamų teisinių santykių dalyvių teises ir teisėtus interesus bei išvengti neaiškumo, siūloma eksplicitiškai nustatyti, kad vykdant minėtą susitarimą viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas (atlikti veiksmai) gali būti skundžiami bendra tvarka. 4.3.
mediacija iš esmės atitinka nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimus, t. y. nuostatas, kurios taikytinos mediacijai civiliniuose ginčuose, išskyrus šiuos skirtumus, nulemtus administracinės teisenos ypatumų:
1) atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme pareiškėjų mokamas žyminis mokestis yra fiksuotas ir nedidelis, bei siekiant skatinti šalis ginčą spręsti taikiai mediacijos būdu, teikiamais šio įstatymo pakeitimais siūloma ginčo šalis, kurios sąžiningai naudojosi mediacija, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo;
2) atsižvelgiant į administracinių ginčų ypatumus, Įstatymų projektais administraciniuose ginčuose nenumatoma privaloma mediacija, tačiau, sudaromos teisinės prielaidos tokią mediaciją numatyti ateityje priimant atitinkamus įstatymus (įstatymų pakeitimus). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos reguliavimo pasekmės: skatinamas taikus ginčų sprendimas administraciniuose ginčuose, mažinamas administracinius ginčus nagrinėjančių institucijų ir administracinių teismų darbo krūvis, taupomos privačių asmenų, valstybės biudžeto lėšos, skiriamos ginčų sprendimui teisme. Neigiamų pasekmių iš esmės nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikėtina, kad Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi bus sudarytos geresnės prielaidos taikiam ginčų sprendimui mediacijos būdu. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams,
sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Reikės pakeisti (papildyti): Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. N nutarimą r. 13P-122-(7.1.2) „Dėl Teisminės mediacijos taisyklių patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl Valstybės užtikrinamo neteisminio taikinamojo tarpininkavimo taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų lėšų, kurios nebuvo numatytos įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-534 ir su juo susijusius teisės aktus, iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „mediacija“, „ginčas“, „administracinis procesas“, „teismas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Stasys Šedbaras
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-16 Nr. S-2018-1793 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. kovo 16 d. raštu Nr. S-2018-1793 pateiktą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 6, 7, 9, 11, 14, 15, 18, 23 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 27(1) straipsniu įstatymo Nr. XIII-730 1 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-1784. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]