Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 58 straipsnio pakeitimo įstatymas Projektas Lyginamasis variantas
24, 37,
straipsnio papildymas Papildyti 24 straipsnio 2 dalį 12 punktu: „12) pareiškėjo nuomonė dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.“
straipsnio papildymas Papildyti 37 straipsnį 2 dalimi: „2. Jeigu prieš kreipdamosi į teismą šalys ginčą sprendė mediacijos būdu, jos atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Šioje dalyje nurodytu atveju teismui turi būti pateikti rašytiniai įrodymai apie ginčo sprendimą mediacijos būdu. Šioje dalyje nurodytas atleidimas nuo žyminio mokesčio netaikomas, jeigu paaiškėja, kad šalis prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus. Šioje dalyje nurodytas atleidimas nuo žyminio mokesčio taip pat netaikomas, kai Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatyta tvarka buvo vykdoma privalomoji mediacija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Teismas, nustatęs, kad proceso šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.“
straipsnio papildymas Papildyti 44 straipsnio 2 dalį 4 punktu: „7) jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.“
Papildyti įstatymą 51¹ straipsniu: „51¹ straipsnis. Teisminė mediacija
arba sutikimu, laikantis šio įstatymo, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo ir Teisėjų tarybos nustatytos tvarkos, gali būti vykdoma teisminė mediacija. 2. Teisminės mediacijos metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir pasirašius taikos sutartį, šią sutartį šio įstatymo nustatyta tvarka tvirtina bylą nagrinėjantis teismas. 3. Ginčo perdavimą spręsti teisminės mediacijos būdu gali inicijuoti administracinę bylą nagrinėjantis teismas arba bet kuri šalis. Ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu administracinę bylą nagrinėjančio teismo nutartimi, kai teismas išaiškina šalims teisminės mediacijos esmę, yra gautas šalių sutikimas arba prašymas perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. 4.
4. Teisėjas, nagrinėdamas administracinę bylą, šalių sutikimu gali nuspręsti pats, o kai bylą nagrinėja teisėjų kolegija – teisėjų kolegija gali paskirti vieną iš kolegijos narių vykdyti mediaciją, jei jis yra mediatorius, arba parinkti ir skirti kitą mediatorių, kuris yra teisėjas, pagal galimybes atsižvelgęs į abiejų šalių suderintą nuomonę dėl mediatoriaus, kuris yra teisėjas, kandidatūros, arba pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia parinkti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Mediatorius skiriamas tik gavus jo rašytinį sutikimą. 5 Šio straipsnio
kito teismo posėdžio laikas. Iki jo teisminė mediacija turi būti baigta vykdyti. Mediatoriaus teikimu terminas, kuriam buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, gali būti pratęstas administracinę bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų kolegijos) nutartimi. Šiuo atveju nustatomas naujas tikslus kito teismo posėdžio laikas. 6. Kai yra priimta šio straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartis perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir teisminę mediaciją vykdys ne administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas (bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys) ir ne kitas mediatorius, kuris yra teisėjas, teismas nedelsdamas praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parinkti mediatorių, kuris vykdys teisminę mediaciją konkrečioje byloje. Šiame teismo pranešime nurodoma ginčo esmė, bylos šalys, bylos kategorija. Apie iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parinktą ir paskirtą mediatorių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praneša teismui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo mediatoriaus paskyrimo dienos. 7.
7Mediatorius,
paskirtas vykdyti teisminę mediaciją, per penkias darbo dienas nuo paskyrimo privalo susikurti mediatoriaus paskyrą Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemėje. 8. Mediatorius skiriamas vykdyti teisminę mediaciją Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu teisminę mediaciją vykdys administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegijos narys), jo sutikimas vykdyti teisminę mediaciją įforminamas nutartimi. Prieš duodamas sutikimą vykdyti teisminę mediaciją, mediatorius turi teisę gauti informaciją apie ginčo esmę, bylos šalis, bylos kategoriją. 9. Mediatorius turi nusišalinti nuo ginčo sprendimo teisminės mediacijos būdu, jeigu:
1) jis su ginčo šalimi ar kitu dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos mediatoriaus teisėms arba pareigoms;
2) jis su ginčo šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais;
3) jį su viena iš ginčo šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuoka, globos ar rūpybos santykiai; šis pagrindas galioja ir tais atvejais, kai santuoka, globa ar rūpyba yra pasibaigusi;
4) jis buvo arba yra vienos iš ginčo šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas;
5) jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;
6) jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesnės ar aukštesnės instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas;
7) yra kitų aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. 10.
mediatoriui teisminės mediacijos laikotarpiu sudaromos sąlygos susipažinti su administracine byla arba mediatoriaus prašymu administracinė byla jam perduodama pasirašytinai. Mediatorius iki teismo nutartyje nustatyto administracinės bylos posėdžio laiko privalo grąžinti administracinę bylą teisėjui (teisėjų kolegijai).“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Duomenys, gauti mediacijos metu, negali būti įrodymais administracinėje byloje, išskyrus Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme nustatytus atvejus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) taikinimo tarpininkai – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu mediatoriai – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo mediacijos metu;“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) išsiunčia trečiajam suinteresuotam asmeniui ir atsakovui skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašus (skaitmenines kopijas) paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ir pareikalauja iš atsakovo per nurodytą terminą, paprastai ne trumpesnį kaip keturiolika kalendorinių dienų nuo skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo dienos, pateikti teismui atsiliepimą bei informaciją apie galimybę ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu su siūlymu šalims šia galimybe pasinaudoti;“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis.
Atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą) reikalavimas Teismo pirmininkas ar teisėjas nusiunčia atsakovui skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašą (skaitmeninę kopiją), o reikiamais atvejais – ir pridėtų prie jo dokumentų nuorašus (skaitmenines kopijas), taip pat paprastai nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos kalendorinių dienų nuo skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą (prašymą, pareiškimą). Kai atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, jis privalo pateikti atsiliepimus į skundą (prašymą, pareiškimą) tokios formos, kokios pageidauja pareiškėjas, o jeigu pareiškėjas pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas skundas (prašymas, pareiškimas). Atsiliepime į skundą (prašymą, pareiškimą) atsakovas nurodo, ar jis sutinka, ar nesutinka su skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimais, taip pat ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje, taip pat nuomonę dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Atsiliepimo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad po vieną tektų kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai atsiliepimas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės dokumento apimties teismas leidžia nepateikti priedų. Gavus iš atsakovo rašytinį atsiliepimą, jo nuorašai (skaitmeninės kopijos) išsiunčiami proceso šalims.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teisingumo ministras ir Teisėjų taryba iki 2018 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus (teisės aktų pakeitimus). Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Teikia Seimo narys Stasys Šedbaras
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 58 straipsnio pakeitimo įstatymas Projekto XIIIP-1783(2) Lyginamasis variantas
2, 40,
straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 4 dalimi: „4. Teisminė mediacija – administracinio ginčo sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą teisme nagrinėjamoje byloje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teismas gali nukrypti nuo nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 44 straipsnio 2 dalį 4 punktu: „4) jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją ir ginčo šalims teisminės mediacijos metu nepavyko sudaryti taikos sutarties.“4 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.
Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo,. bylose pagal skundus dėl rinkimų įstatymų ir Referendumo įstatymo pažeidimų, bylose dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.“
nauja 3 dalimi: „3. Teisminės mediacijos metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir sudarius taikos sutartį, šią sutartį šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka tvirtina administracinę bylą nagrinėjantis teismas. Kai teisminę mediaciją vykdo pats administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas, jis turi teisę šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtinti ginčo šalių sudarytą taikos sutartį.“
straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis. 5 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Duomenys, gauti mediacijos metu, negali būti įrodymais administracinėje byloje.
Informacija, kuriai netaikomas konfidencialumo reikalavimas, nustatoma mutatis mutandis taikant Mediacijos įstatymo nuostatas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) taikinimo tarpininkai – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu mediatoriai – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo mediacijos metu;“. 7 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį nauju 7 punktu: „7) nustatęs, kad byloje yra galimybė ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, pasiūlo ginčo šalims šia galimybe pasinaudoti;“. 2. Buvusį 67 straipsnio 1 dalies 7 punktą laikyti 8 punktu. 8 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą) reikalavimas Teismo pirmininkas ar teisėjas nusiunčia atsakovui skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašą (skaitmeninę kopiją), o reikiamais atvejais – ir pridėtų prie jo dokumentų nuorašus (skaitmenines kopijas), taip pat paprastai nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos kalendorinių dienų nuo skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą (prašymą, pareiškimą). Kai atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, jis privalo pateikti atsiliepimus į skundą (prašymą, pareiškimą) tokios formos, kokios pageidauja pareiškėjas, o jeigu pareiškėjas pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas skundas (prašymas, pareiškimas). Atsiliepime į skundą (prašymą, pareiškimą) atsakovas nurodo, ar jis sutinka, ar nesutinka su skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimais, taip pat ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje, taip pat nuomonę dėl ketinimo ir galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.
Atsiliepimo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad po vieną tektų kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai atsiliepimas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės dokumento apimties teismas leidžia nepateikti priedų. Gavus iš atsakovo rašytinį atsiliepimą, jo nuorašai (skaitmeninės kopijos) išsiunčiami proceso šalims.“
Papildyti Įstatymą 79¹ straipsniu: „79¹ straipsnis. Ginčo perdavimas spręsti teisminės mediacijos būdu
prašymu arba sutikimu, laikantis šio įstatymo ir Teisėjų tarybos nustatytos tvarkos, gali būti vykdoma teisminė mediacija. Teisminė mediacija gali būti vykdoma tik dėl tokio administracinio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. 2. Ginčo šalims teisminės mediacijos paslaugos teikiamos nemokamai. 3. Ginčo perdavimą spręsti teisminės mediacijos būdu gali inicijuoti administracinę bylą nagrinėjantis teismas arba bet kuri ginčo šalis. Ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu administracinę bylą nagrinėjančio teismo nutartimi, kai teismas išaiškina šalims teisminės mediacijos esmę, yra gautas ginčo šalių sutikimas arba prašymas perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. 4. Teisminę mediaciją gali vykdyti mediatoriai, kurie yra teisėjai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.
Teisėjas, nagrinėdamas administracinę bylą, šalių sutikimu gali nuspręsti pats vykdyti mediaciją, o kai bylą nagrinėja teisėjų kolegija, teisėjų kolegija gali paskirti vieną iš kolegijos narių vykdyti mediaciją, jei jis yra mediatorius, arba parinkti ir skirti kitą mediatorių, kuris yra teisėjas, pagal galimybes atsižvelgęs (atsižvelgusi) į abiejų šalių suderintą nuomonę dėl mediatoriaus, kuris yra teisėjas, kandidatūros. Mediatorius skiriamas tik gavus jo rašytinį sutikimą. Ginčo šalių prašymu ar sutikimu gali būti skiriami keli mediatoriai. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi bylos nagrinėjimas atidedamas ir nustatomas tikslus kito teismo posėdžio laikas. Iki jo teisminė mediacija turi būti baigta vykdyti. Mediatoriaus teikimu terminas, kuriam buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, gali būti pratęstas administracinę bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų kolegijos) nutartimi. Šiuo atveju nustatomas naujas tikslus kito teismo posėdžio laikas. 6. Mediatorius, paskirtas vykdyti teisminę mediaciją, per penkias darbo dienas nuo paskyrimo privalo susikurti mediatoriaus paskyrą Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemėje. 7. Mediatorius skiriamas vykdyti teisminę mediaciją Teisminės mediacijos taisyklių, patvirtintų Teisėjų tarybos, nustatyta tvarka. Jeigu teisminę mediaciją vykdys administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegijos narys), jo sutikimas vykdyti teisminę mediaciją įforminamas nutartimi. Prieš duodamas sutikimą vykdyti teisminę mediaciją, mediatorius turi teisę gauti informaciją apie ginčo esmę, bylos šalis, bylos kategoriją. 8. Mediatorius turi nusišalinti nuo ginčo sprendimo teisminės mediacijos būdu, jeigu egzistuoja šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodyti pagrindai. 9.
mediatoriui teisminės mediacijos laikotarpiu sudaromos sąlygos susipažinti su administracine byla arba mediatoriaus prašymu administracinė byla jam perduodama pasirašytinai. Mediatorius iki teismo nutartyje nustatyto administracinės bylos posėdžio laiko privalo grąžinti administracinę bylą teisėjui (teisėjų kolegijai). 10. Teisminės mediacijos metu gali dalyvauti tik ginčo šalys, jų atstovai ir mediatorius. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu teisminės mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. 11. Teismai turi skirti patalpas teisminei mediacijai vykdyti. Ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu teisminė mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose. Teisminės mediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. 12. Bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš teisminės mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio ginčo šalims pakartotinai prašyti perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. kovo 1 d. 2. Teisėjų taryba iki 2019 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTas
ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 24, 37, 40, 44, 56, 59, 67 IR 71 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 24, 37, 40, 44, 56, 59, 67 ir 71 straipsnių pakeitimo ir papildymo 51-1 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 6, 7, 9, 11, 14, 15, 18, 23 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 27-1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-730 1 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais (toliau – Įstatymų projektai) siekiama skatinti mediacijos (taikinamojo tarpininkavimo) plėtrą, numatant mediacijos galimybę administraciniuose ginčuose, t. y. ginčuose, kurie gali būti nagrinėjami administraciniuose teismuose, išskyrus ginčus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taip siekiama skatinti taikų ginčų sprendimą ne tik civiliniuose, bet ir administraciniuose ginčuose, mažinti administracinių teismų darbo krūvį, taupyti privačių asmenų, valstybės biudžeto lėšas, skiriamas ginčų sprendimui teisme. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymų projektų parengimą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Stasys Šedbaras, rengė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu civilinių ginčų taikinamąjį tarpininkavimą (mediaciją) reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas, kurio nauja redakcija įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d. (toliau – Mediacijos įstatymas). Tiek šiuo metu galiojantys, tiek nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys teisės aktai nenumato mediacijos administraciniuose ginčuose galimybės. Pastebėtina, kad mediacijos administraciniuose ginčuose būtinybė, galimybė bei privalumai iš dalies yra aptarti Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcijoje (toliau – Mediacijos koncepcija), kuri apsvarstyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 4 d. pasitarime ir patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1R-268. Šiuo aspektu pastebėtina, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis teisinis reguliavimas, su siūlomais pakeitimais, iš esmės sudaro (sudarytų) pakankamas prielaidas neteisminei ir teisminei mediacijai administraciniuose ginčuose. Savo ruožtu nėra objektyvių priežasčių, kurios suponuotų būtinybę (galbūt) vėliau (ateityje) spręsti klausimą dėl aptariamos taikinimo galimybės administraciniuose ginčuose. Priešingai, kuo ankstesnis mediacijos galimybės administraciniuose ginčuose numatymas lemtų spartesnį mediacijos priemonių įgyvendinimą, leistų greičiau identifikuoti kylančias problemas, būtinus teisinio reglamentavimo pokyčius.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl trumpų terminų viešojo administravimo subjektų veiksmams apskųsti suinteresuoti asmenys, nenorėdami šių terminų praleisti, iš karto inicijuoja ginčus administraciniuose teismuose ar ikiteisminėse šiuos ginčus nagrinėjančiose institucija, Tuo tarpu mediacijos taikymas administraciniuose ginčuose iš esmės lemtų suinteresuotų asmenų galimybę pasiūlyti viešojo administravimo subjektams pašalinti akivaizdžius pažeidimus, leistų šiems subjektams papildomai revizuoti savo pačių priimtus sprendimus (veiksmus), neinicijavus ginčo teisme. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 4.1. Įstatymų projektuose nurodomais pakeitimais siūloma numatyti tiek teisminės, tiek neteisminės mediacijos galimybę administraciniuose ginčuose, šiuos ginčus apibrėžiant, kaip tokius, kurie gali būti nagrinėjami administraciniuose teismuose, išskyrus ginčus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Šiuo tikslu Įstatymų projektais siūlomais pakeitimais pirmiausia siekiama, atsižvelgiant į administracinių ginčų ypatumus, sureguliuoti santykius, susijusius su terminų skundui (prašymui, pareiškimui) pateikti sustabdymu ir skaičiavimu. 4.2.
reikalavimus), ginčo santykių reglamentavimo metodą bei juose dalyvaujančių subjektų ypatumus, taip pat aplinkybę, kad su taikos sutartimi susijusius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos nenumato asmenų galimybės sudaryti taikos sutarčių dėl teisių ir pareigų, kurias reguliuoja imperatyvios įstatymo normos, šių (administracinių ginčų neteisminės mediacijos atveju Įstatymų projektais siūlomi tokie pakeitimai:
1) administracinių ginčų neteisminė mediacija būtų galima tik atvejais, kai ginčo šalimi esantis viešojo administravimo subjektas yra kompetentingas atlikti kitos šalies prašomus veiksmus viešojo administravimo srityje (priimti, pakeisti ar panaikinti individualų administracinį aktą, atlikti kitus veiksmus) ir šių veiksmų atlikimas neprieštarautų imperatyvioms teisės aktų normoms;
2) neteisminės administracinių ginčų mediacijos metu ginčo šalims susitarus būtų sudaromas rašytinis susitarimas. Šiame susitarime gali būti sutarta, jog
(1) viešojo administravimo subjektas per nustatytą terminą atliks atitinkamus viešojo administravimo veiksmus, reikalingus ginčui užbaigti, (2) arba ginčo šalis (šalys) nurodo, jog atsisako savo reikalavimų (jų dalies). Pirmuoju atveju mediacija laikoma užbaigta, kai viešojo administravimo subjektas atlieka minėtus veiksmus, o antruoju – nuo minėto susitarimo sudarymo. Paminėtina, kad ateityje galėtų būti svarstoma (įvertinus visas reikšmingas aplinkybes) siūlomas neteisminės administracinių ginčų mediacijos taisykles pritaikyti ir teisminei mediacijai ginčus nagrinėjant administraciniuose teismuose;
3) siūloma numatyti, kad minėtas susitarimas nėra šalims privalomas. Tai aktualu ypač aktuali atvejais, kai paaiškėja, jog šalimi esantis viešojo administravimo subjektas negali atlikti atitinkamų veiksmų dėl galiojančio teisinio reguliavimo, paaiškėjusių naujų aplinkybių ar kitų priežasčių.
Tačiau būtina pastebėti, kad, nors minėtas susitarimas šalims neprivalomas, viešojo administravimo subjektui atlikus atitinkamus veiksmus (priėmus, pakeitus ar panaikinus atitinkamą individualų administracinį aktą ar kt.), paprastai savaime išnyktų ginčo, nagrinėtino administraciniuose teismuose, dalykas. Be to, kitai ginčo šaliai pasitraukus iš mediacijos, tai (išskyrus tam tikrus įstatymuose numatytus atvejus) neužkerta kelio ginčo šalimi esančiam viešojo administravimo subjektui įvykdyti pasiektą susitarimą, kas taip pat paprastai eliminuotų pirminio ginčo dalyką. Be to, siekiant užtikrinti viešosios teisės normomis reguliuojamų teisinių santykių dalyvių teises ir teisėtus interesus bei išvengti neaiškumo, siūloma eksplicitiškai nustatyti, kad vykdant minėtą susitarimą viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas (atlikti veiksmai) gali būti skundžiami bendra tvarka. 4.3.
mediacija iš esmės atitinka nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimus, t. y. nuostatas, kurios taikytinos mediacijai civiliniuose ginčuose, išskyrus šiuos skirtumus, nulemtus administracinės teisenos ypatumų:
1) atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme pareiškėjų mokamas žyminis mokestis yra fiksuotas ir nedidelis, bei siekiant skatinti šalis ginčą spręsti taikiai mediacijos būdu, teikiamais šio įstatymo pakeitimais siūloma ginčo šalis, kurios sąžiningai naudojosi mediacija, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo;
2) atsižvelgiant į administracinių ginčų ypatumus, Įstatymų projektais administraciniuose ginčuose nenumatoma privaloma mediacija, tačiau, sudaromos teisinės prielaidos tokią mediaciją numatyti ateityje priimant atitinkamus įstatymus (įstatymų pakeitimus). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos reguliavimo pasekmės: skatinamas taikus ginčų sprendimas administraciniuose ginčuose, mažinamas administracinius ginčus nagrinėjančių institucijų ir administracinių teismų darbo krūvis, taupomos privačių asmenų, valstybės biudžeto lėšos, skiriamos ginčų sprendimui teisme. Neigiamų pasekmių iš esmės nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikėtina, kad Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi bus sudarytos geresnės prielaidos taikiam ginčų sprendimui mediacijos būdu. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams,
sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Reikės pakeisti (papildyti): Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. N nutarimą r. 13P-122-(7.1.2) „Dėl Teisminės mediacijos taisyklių patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl Valstybės užtikrinamo neteisminio taikinamojo tarpininkavimo taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų lėšų, kurios nebuvo numatytos įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-534 ir su juo susijusius teisės aktus, iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „mediacija“, „ginčas“, „administracinis procesas“, „teismas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Stasys Šedbaras
STRAIPSNIU įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalį papildyti 4 punktu, tačiau pasiūlymo tekste šis punktas nurodomas kaip 7 punktas. Siūlytina ištaisyti šią klaidą. 2. Projekto 4 straipsniu siūlomame įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma imperatyviai nustatyti, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, „jeigu jis šio byloje vykdė teisminę meditaciją“. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsniu siūlomo įstatymo 51¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Teisėjas, nagrinėdamas administracinę bylą, šalių sutikimu gali nuspręsti pats, o kai bylą nagrinėja teisėjų kolegija – teisėjų kolegija gali paskirti vieną iš kolegijos narių vykdyti meditaciją <...>“. Šių dviejų nuostatų kontekste svarstytina, ar pagrįsta mediatoriumi skirti teisėjų kolegijos narį, jei dėl to vėliau reikėtų sudaryti naują teisėjų kolegiją bylai nagrinėti, ginčo neišsprendus mediacijos proceso metu. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-16 Nr. S-2018-1793 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. kovo 16 d. raštu Nr. S-2018-1793 pateiktą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo NR. VIII-1029 24, 37, 40, 44, 56, 59, 67 straipsnių pakeitimo ir papildymo 51-1 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1783. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
STRAIPSNIU įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
teisės ir teisėtvarkos komitetas
STRAIPSNIU įstatymo projekto Nr. XIIP-1783 2018-11-21
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vitalijus Gailius, Irena Haase, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-194 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
4 punktu, tačiau pasiūlymo tekste šis punktas nurodomas kaip 7 punktas. Siūlytina ištaisyti šią klaidą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
punkte siūloma imperatyviai nustatyti, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, „jeigu jis šio byloje vykdė teisminę meditaciją“.
Atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsniu siūlomo įstatymo 51¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Teisėjas, nagrinėdamas administracinę bylą, šalių sutikimu gali nuspręsti pats, o kai bylą nagrinėja teisėjų kolegija – teisėjų kolegija gali paskirti vieną iš kolegijos narių vykdyti meditaciją <...>“. Šių dviejų nuostatų kontekste svarstytina, ar pagrįsta mediatoriumi skirti teisėjų kolegijos narį, jei dėl to vėliau reikėtų sudaryti naują teisėjų kolegiją bylai nagrinėti, ginčo neišsprendus mediacijos proceso metu. Nepritarti Tokia pati praktika yra nusistovėjusi civilinių ginčų mediacijoje. CPK 65 straipsnyje yra įtvirtinta analogiška nuostata, kokia yra siūloma ir šiuo projektu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
reikalavimus:
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-03-27 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. kovo 16 d. raštu Nr. S-2018-1793 pateiktą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo NR. VIII-1029 24, 37, 40, 44, 56, 59, 67 straipsnių pakeitimo ir papildymo 51-1 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1783. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2018-08-29 Dėl projekto Nr. XIIIP-1783 Siūlytina nesvarstyti projekto Nr. XIIIP-1783, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė, siekdama sudaryti prielaidas mediacijos vykdymui administraciniame procese ir įgyvendindama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo
Vyriausybės programos“ 224.8 papunkčio nuostatą „plėtosime taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemą, kad didesnė dalis teisminių ginčų būtų sprendžiama taikiai, tam bus numatyta privaloma mediacija nagrinėjant tam tikrų kategorijų civilinius ir administracinius ginčus“, pateiks Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rudens sesijoje svarstyti Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 28, 36, 40, 44, 51, 56, 59, 67, 79 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 79¹, 79² straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektus. Pažymėtina, kad šiais įstatymų projektais, įgyvendinant Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepciją, apsvarstytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 4 d. pasitarime ir patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1R-268, numatoma reglamentuoti ne tik teisminę ir neteisminę administracinių ginčų mediaciją (kurią vykdytų vienas iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos narių), bet kartu tobulinti galiojantį reglamentavimą ir kitais aspektais, atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas.
Pritarti iš dalies Projektas, apie kurį minima pastaboje Seime dar nėra registruotas ir yra derinimo stadijoje Vyriausybėje ir numatomas jo įsigaliojimas tik 2021 metais. Projektas patobulintas Komitete taip, kad galėtų būti svarstomas atskirai (išimtas iš paketo) ir jame įtvirtinama tik teisminė mediacija administracinėse bylose. 2. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2018-11-02 Pastaba skirta Mediacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui:
numatomo Mediacijos įstatymo projekto įsigaliojimo termino – 2019 m. sausio 1 d. – nebūtų suspėta pasirengti mediacijos administraciniuose ginčuose praktiniam įgyvendinimui. Pastebėtina, kad, siekdama įgyvendinti 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-534, kuriuo Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas išdėstytas nauja redakcija (toliau – naujos redakcijos Mediacijos įstatymas), Teisingumo ministerija rengia įgyvendinamuosius teisės aktus: iki 2019 m. sausio 1 d. numatoma nustatyti Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, taip pat informacijos apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis sudarymo ir tvarkymo tvarką, mokymų mediacijos tema minimalius reikalavimus, mediatorių kvalifikacijos tobulinimo tvarką, mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos nuostatus ir sudėtį, mediatorių kvalifikacinio egzamino programą ir šio egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką ir kt. Šie įgyvendinamieji teisės aktai yra susiję išimtinai su mediacija civiliniuose ginčuose.
Siekiant įgyvendinti administracinių ginčų mediaciją, reikėtų atitinkamai keisti, pildyti mokymų mediacijos tema minimalius reikalavimus, mediatorių kvalifikacinio egzamino programą ir šio egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką, organizuoti mokymus ir egzaminus, kurie būtų pritaikyti ne tik civilinių, bet ir administracinių ginčų mediatoriams. Tam, kad galėtų būti taikoma administracinių ginčų mediacija, turėtų būti mediatorių, besispecializuojančių administraciniuose ginčuose ir įrašytų į Mediatorių sąrašą. Manytina, kad šiame etape būtų netikslinga ir nepagrįsta priimti ABTĮ projektą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą 4 esminę pastabą dėl Mediacijos įstatymo projekto bei tai, kad Vyriausybė artimiausiu metu pateiks Seimui Teisingumo ministerijos parengtus ir suderintus su suinteresuotomis institucijomis Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 pakeitimo įstatymo projektą (TAIS Nr. 18-4796(2)) ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 28, 36, 40, 44, 51, 56, 59, 67, 79 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 79¹, 79² straipsniais įstatymo projektą (TAIS Nr. 18-4801(2)). Pažymėtina, kad Teisingumo ministerijos parengtu Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 pakeitimo įstatymo projektu (TAIS Nr. 18-4796(2)) numatoma atskirame keičiamo Mediacijos įstatymo skyriuje reglamentuoti teisminę ir neteisminę administracinių ginčų mediaciją, tikslinamas sąvokų vartojimas, aiškiai atskiriant keičiamo įstatymo nuostatas, skirtas civilinių ginčų mediacijai ir
(ar) administracinių ginčų mediacijai reglamentuoti, kartu keičiamos ir sąvokos, šios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Visgi, jei šiame etape būtų nuspręsta reglamentuoti teisminę administracinių ginčų mediaciją, siūlytina ABTĮ projektą tikslinti, jo nuostatas dėstant taip, kaip yra siūloma Teisingumo ministerijos parengto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 28, 36, 40, 44, 51, 56, 59, 67, 79 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 79¹, 79² straipsniais įstatymo projekto (TAIS Nr. 18-4801(2)) 3-13 straipsniuose. Pritarti iš dalies Projektas patobulintas Komitete taip, kad galėtų būti svarstomas atskirai (išimtas iš paketo) ir jame įtvirtinama tik teisminė mediacija administracinėse bylose. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė