Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo elektros energetikos sektoriuje tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip einamųjų kalendorinių metų elektros energijos rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka, skirtumą. Jeigu elektros energijos gamintojas elektros energiją parduoda elektros energijos biržoje, elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo elektros energijos biržoje parduotos elektros energijos kainos, kuri negali būti mažesnė nei praėjusio mėnesio kaina, skelbiama elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje, skirtumą.“
2Pripažinti netekusiomis galios 20 straipsnio 12 ir 13 dalis. 12.
atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių vartotojų (toliau – gaminantys vartotojai), kaip jie yra apibrėžti Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, fizinių asmenų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančiose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip
galios dydžio, o juridinių asmenų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančiose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip
naudoti galios dydžio, pagaminto elektros energijos kiekio apskaita tvarkoma pagal elektros energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių suvartotą ir pagamintą elektros energiją, rodmenis.
Jų pagrindu nustatoma:
1) per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekis;
2) per laikotarpį nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos (toliau – kaupimo laikotarpis) gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykis: jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas kaupimo laikotarpiu; jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio; jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą įkainį; per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama.
Jų pagrindu nustatoma:
1) per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekis;
2) per laikotarpį nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos (toliau – kaupimo laikotarpis) gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykis: jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas kaupimo laikotarpiu; jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio; jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą įkainį; per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama. 13.
laikotarpiu buvo patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir už tinklų operatorių suteiktas paslaugas, išskyrus Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos gaminantiems vartotojams nustatytą naudojimosi elektros tinklais kainą. 3. Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 18 dalį. 18. Šio straipsnio 12 dalyje numatytų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 100 MW, iš kurių 70 MW galia paskirstoma fiziniams asmenims ir 30 MW galia –juridiniams asmenims. Ši galia į šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytas sumines galias neįskaitoma. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 20¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 20¹straipsniu: ,,20¹ straipsnis. Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių vartotojų veiklos plėtra ir jos kainodara 1.
Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminantys vartotojai (toliau – gaminantys vartotojai) turi teisę įsirengti saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančias elektrines, kurių įrengtoji galia neviršija 10 kW, jeigu elektrinę įsirengia fizinis asmuo, išskyrus ūkininkus, kurių ūkiai įregistruoti Ūkininkų ūkių registre ir kurių ūkių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų, arba 100 kW, jeigu elektrinę įsirengia juridinis asmuo arba ūkininkas, kurio ūkis įregistruotas Ūkininkų ūkių registre ir kurio ūkio metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų. Gaminančio vartotojo įsirengiamos elektrinės įrengtoji galia negali viršyti gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios. 2. Gaminančių vartotojų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančiose elektrinėse pagaminto elektros energijos kiekio apskaita tvarkoma pagal elektros energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių atskirai suvartotą ir pagamintą elektros energiją, rodmenis. 3.
fiksuoti:
1) per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekį;
2) per laikotarpį nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos (toliau – kaupimo laikotarpis) gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykį. 4. Jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos, negu suvartoja, tai patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas kaupimo laikotarpiu. Jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos, negu suvartoja, tai per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą kainą. Per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama. 5. Gaminantis vartotojas moka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą. 6.
vienerių kalendorinių metų laikotarpiui, įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius kapitalo, veiklos ir kitus su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusius kaštus, gaunamą naudą ir planuojamą atgauti gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią, ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto svetainėje. Naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina yra diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas gaminančio vartotojo objektas, įtampą. 7. Naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina gali būti vienanarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės įrengtosios galios, arba dvinarė, mokama už 1 kW elektrinės įrengtosios galios ir už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio. Gaminantis vartotojas gali rinktis vienanarę ar dvinarę kainą. 8. Gaminantis vartotojas nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kurį kaupimo laikotarpiu gaminantis vartotojas patiekė į elektros tinklus ir po to suvartojo savo reikmėms ir ūkio poreikiams. 9.
šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 100 MW, iš kurių:
1) 70 MW galia paskirstoma fiziniams asmenims, išskyrus ūkininkus, kurių ūkiai įregistruoti Ūkininkų ūkių registre ir kurių ūkių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų;
2) 30 MW galia paskirstoma juridiniams asmenims ir ūkininkams, kurių ūkiai įregistruoti Ūkininkų ūkių registre ir kurių ūkių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų. 10. Šio straipsnio 9 dalyje nurodyta elektrinių įrengtoji suminė galia į šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas sumines galias neįskaitoma.“
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1777(2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo elektros energetikos sektoriuje tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip einamųjų kalendorinių metų elektros energijos rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka, skirtumą. Jeigu elektros energijos gamintojas elektros energiją parduoda elektros energijos biržoje, elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo elektros energijos biržoje parduotos elektros energijos kainos, kuri negali būti mažesnė negu praėjusio mėnesio kaina, skelbiama elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje, skirtumą.“
2Pripažinti netekusiomis galios 20 straipsnio 12 ir 13 dalis. 12.
atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių vartotojų (toliau – gaminantys vartotojai), kaip jie yra apibrėžti Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, fizinių asmenų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančiose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip
galios dydžio, o juridinių asmenų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančiose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip
naudoti galios dydžio, pagaminto elektros energijos kiekio apskaita tvarkoma pagal elektros energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių suvartotą ir pagamintą elektros energiją, rodmenis.
Jų pagrindu nustatoma:
1) per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekis;
2) per laikotarpį nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos (toliau – kaupimo laikotarpis) gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykis: jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas kaupimo laikotarpiu; jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio; jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą įkainį; per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama.
Jų pagrindu nustatoma:
1) per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekis;
2) per laikotarpį nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos (toliau – kaupimo laikotarpis) gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykis: jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas kaupimo laikotarpiu; jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio; jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą įkainį; per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama. 13.
laikotarpiu buvo patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir už tinklų operatorių suteiktas paslaugas, išskyrus Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos gaminantiems vartotojams nustatytą naudojimosi elektros tinklais kainą. 3. Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 18 dalį. 18. Šio straipsnio 12 dalyje numatytų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 100 MW, iš kurių 70 MW galia paskirstoma fiziniams asmenims ir 30 MW galia –juridiniams asmenims. Ši galia į šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytas sumines galias neįskaitoma. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 20¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 20¹straipsniu: ,,20¹ straipsnis. Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių vartotojų veiklos plėtra ir jos kainodara 1.
Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminantys vartotojai (toliau – gaminantys vartotojai) turi teisę įsirengti saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančias elektrines, kurių įrengtoji galia neviršija 10 kW, jeigu elektrinę įsirengia fizinis asmuo, išskyrus ūkininkus, kurių ūkiai įregistruoti Ūkininkų ūkių registre ir kurių ūkių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų, arba 100 kW, jeigu elektrinę įsirengia juridinis asmuo arba ūkininkas, kurio ūkis įregistruotas Ūkininkų ūkių registre ir kurio ūkio metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų. Gaminančio vartotojo įsirengiamos elektrinės įrengtoji galia negali viršyti gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios. 2. Gaminančių vartotojų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančiose elektrinėse pagaminto elektros energijos kiekio apskaita tvarkoma pagal elektros energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių atskirai suvartotą ir pagamintą elektros energiją, rodmenis. 3.
fiksuoti:
1) per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekį;
2) per laikotarpį nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos (toliau – kaupimo laikotarpis) gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykį. 4. Jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos, negu suvartoja, tai patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas kaupimo laikotarpiu. Jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos, negu suvartoja, tai per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą kainą. Per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama. 5.
vartotojas moka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą arba gaminančio vartotojo pasirinkimu neatlygintinai susigrąžina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą procentą kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Gaminantis vartotojas gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus. 6. Naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius kapitalo, veiklos ir kitus su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusius kaštus, gaunamą naudą ir planuojamą atgauti gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią, ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto svetainėje. Naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina yra diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas gaminančio vartotojo objektas, įtampą. 7. Naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina gali būti vienanarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės įrengtosios galios, arba dvinarė, mokama už 1 kW elektrinės įrengtosios galios ir už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio. Gaminantis vartotojas gali rinktis vienanarę ar dvinarę kainą. 8. Gaminantis vartotojas nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kurį kaupimo laikotarpiu gaminantis vartotojas patiekė į elektros tinklus ir po to suvartojo savo reikmėms ir ūkio poreikiams. 9.
šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 100 MW, iš kurių:
1) 70 MW galia paskirstoma fiziniams asmenims, išskyrus ūkininkus, kurių ūkiai įregistruoti Ūkininkų ūkių registre ir kurių ūkių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų;
2) 30 MW galia paskirstoma juridiniams asmenims ir ūkininkams, kurių ūkiai įregistruoti Ūkininkų ūkių registre ir kurių ūkių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų. 10. Šio straipsnio 9 dalyje nurodyta elektrinių įrengtoji suminė galia į šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas sumines galias neįskaitoma.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija iki 2018 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
Projekto Nr. XIIIP-1777(3) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo elektros energetikos sektoriuje tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip einamųjų kalendorinių metų elektros energijos rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka, skirtumą. Jeigu elektros energijos gamintojas elektros energiją parduoda elektros energijos biržoje, elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo elektros energijos biržoje parduotos elektros energijos kainos, kuri negali būti mažesnė negu praėjusio mėnesio kaina, skelbiama elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje, skirtumą.“
2Pripažinti netekusiomis galios 20 straipsnio 12 ir 13 dalis. 12.
atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių vartotojų (toliau – gaminantys vartotojai), kaip jie yra apibrėžti Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, fizinių asmenų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančiose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip
galios dydžio, o juridinių asmenų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančiose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip
naudoti galios dydžio, pagaminto elektros energijos kiekio apskaita tvarkoma pagal elektros energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių suvartotą ir pagamintą elektros energiją, rodmenis.
Jų pagrindu nustatoma:
1) per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekis;
2) per laikotarpį nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos (toliau – kaupimo laikotarpis) gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykis: jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas kaupimo laikotarpiu; jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio; jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą įkainį; per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama.
Jų pagrindu nustatoma:
1) per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekis;
2) per laikotarpį nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos (toliau – kaupimo laikotarpis) gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykis: jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas kaupimo laikotarpiu; jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio; jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą įkainį; per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama. 13.
laikotarpiu buvo patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir už tinklų operatorių suteiktas paslaugas, išskyrus Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos gaminantiems vartotojams nustatytą naudojimosi elektros tinklais kainą. 3. Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 18 dalį. 18. Šio straipsnio 12 dalyje numatytų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 100 MW, iš kurių 70 MW galia paskirstoma fiziniams asmenims ir 30 MW galia –juridiniams asmenims. Ši galia į šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytas sumines galias neįskaitoma. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 20¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 20¹straipsniu: ,,20¹ straipsnis. Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių vartotojų veiklos plėtra ir jos kainodara 1.
Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminantys vartotojai (toliau – gaminantys vartotojai) turi teisę įsirengti saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančias elektrines, kurių įrengtoji galia neviršija 10 kW, jeigu elektrinę įsirengia fizinis asmuo, išskyrus ūkininkus, kurių ūkiai įregistruoti Ūkininkų ūkių registre ir kurių ūkių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų, arba 100 kW, jeigu elektrinę įsirengia juridinis asmuo arba ūkininkas, kurio ūkis įregistruotas Ūkininkų ūkių registre ir kurio ūkio metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų. Gaminančio vartotojo įsirengiamos elektrinės įrengtoji galia negali viršyti gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios. 2. Gaminančių vartotojų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančiose elektrinėse pagaminto elektros energijos kiekio apskaita tvarkoma pagal elektros energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių atskirai suvartotą ir pagamintą elektros energiją, rodmenis. 3.
fiksuoti:
1) per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekį;
2) per laikotarpį nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos (toliau – kaupimo laikotarpis) gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykį. 4. Jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos, negu suvartoja, tai patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas kaupimo laikotarpiu. Jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos, negu suvartoja, tai per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą kainą. Per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama. 5.
vartotojas moka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą arba gaminančio vartotojo pasirinkimu neatlygintinai susigrąžina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą procentą kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. 6. Naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius kapitalo, veiklos ir kitus su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusius kaštus, gaunamą naudą ir planuojamą atgauti gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią, ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto svetainėje. Naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina yra diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas gaminančio vartotojo objektas, įtampą. 7. Naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina gali būti vienanarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės įrengtosios galios, arba dvinarė, mokama už 1 kW elektrinės įrengtosios galios ir už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio. Gaminantis vartotojas gali rinktis vienanarę ar dvinarę kainą. Gaminantis vartotojas gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus. 8. Gaminantis vartotojas nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kurį kaupimo laikotarpiu gaminantis vartotojas patiekė į elektros tinklus ir po to suvartojo savo reikmėms ir ūkio poreikiams. 9.
šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 100 MW, iš kurių:
1) 70 MW galia paskirstoma fiziniams asmenims, išskyrus ūkininkus, kurių ūkiai įregistruoti Ūkininkų ūkių registre ir kurių ūkių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų;
2) 30 MW galia paskirstoma juridiniams asmenims ir ūkininkams, kurių ūkiai įregistruoti Ūkininkų ūkių registre ir kurių ūkių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų. 10. Šio straipsnio 9 dalyje nurodyta elektrinių įrengtoji suminė galia į šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas sumines galias neįskaitoma.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija iki 2018 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų pastabas ir pasiūlymus.
Įstatymų projektais siekiama:
Įstatymų projektais siekiama:
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorė
Ratkevičiūtė (tel. 8 706 64 727, el. p. [email protected]) ir Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus (vedėja Dovilė Almanytė, tel. 8 706 64 696, el. p. [email protected]) vyriausiasis specialistas Sergej Garbar (tel. 8 706 64 681, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. AIE įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo elektros energetikos sektoriuje tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip einamųjų kalendorinių metų elektros energijos rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatyta tvarka, skirtumą. Vadovaudamasis AIE įstatymo 20 straipsnio 12 dalimi, elektros energiją gaminantis vartotojas už elektros energijos kiekį, kuris kaupimo laikotarpiu buvo patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir už tinklų operatorių suteiktas paslaugas, išskyrus Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis Komisijos elektros energiją gaminantiems vartotojams nustatytą naudojimosi elektros tinklais kainą.
Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad Komisija, tvirtindama Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodiką ir nustatydama gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, vadovaujasi Vyriausybės nustatytais principais. Šiuo metu elektros energiją gaminančių vartotojų energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių principus nustato Elektros energiją gaminančių vartotojų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių principų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 326 ,,Dėl Elektros energiją gaminančių vartotojų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių principų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Nuo 2017 m. lapkričio 1 d., įsigaliojus AIE įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 30, 40, 41, 42, 49, 54, 56, 58, 65 straipsnių pakeitimo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 33 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 20 straipsnio pakeitimams, elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių vartotojų, kaip jie yra apibrėžti Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, fizinių asmenų, prie kurių priskiriami ir ūkininkai, saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji galia negali būti didesnė kaip 10 kW.
Taip pat nustatyta, kad saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 100 MW, iš kurių 70 MW galia paskirstoma fiziniams asmenims (2017 m. gruodžio 1 d. duomenimis, paskirstyta 4,5 MW galios) ir 30 MW galia – juridiniams asmenims (2017 m. gruodžio 1 d. duomenimis, paskirstyta 0,84 MW galios). Šiuo metu bendra elektros energiją gaminančių vartotojų įrengtų ir planuojamų įrengti elektrinių galia siekia 5,34 MW. Vadovaudamasi Aprašo
naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą 1 kWh atgauto iš skirstomųjų tinklų elektros energijos kiekio, kurį elektros energiją gaminantis vartotojas prieš tai buvo pagaminęs ir pateikęs į skirstomuosius tinklus.
Vadovaujantis AIE įstatymo 20 straipsnio 17 dalimi, 20 straipsnio nuostatos, tarp kurių ir nuostatos, taikomos gaminantiems vartotojams, netaikomos asmenims, kurie įrenginiams įsigyti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos pasinaudojo šio įstatymo 41 straipsnyje nurodytais paramos šaltiniais: 1) valstybės biudžeto asignavimais; 2) klimato kaitos specialiosios programos lėšomis, kaip numatyta Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme;
3) Europos Sąjungos paramos lėšomis; 4) savanoriškomis fizinių ir juridinių asmenų bei užsienio valstybių lėšomis, skirtomis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrai; 5) pajamomis, gautomis vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių ar bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ir užsienio valstybių; 6) kitomis lėšomis, gautomis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymų projektai sudarys sąlygas elektros energijos gamintojams, gaminantiems elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, kuriems taikomas fiksuotas tarifas, veikti rinkos sąlygomis, parduodant elektros energiją elektros energijos biržoje. Siūlomų pakeitimų kontekste neigiamos įtakos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje biudžetui nenumatoma. Įstatymų projektais siūloma diferencijuoti ūkininkus pagal jų iš žemės ūkio veiklos gautų metinių pajamų procentą ir dydį, kuris būtų įvertinamas ekonominio dydžio vienetais.
Pažymėtina, kad šiuo metu panašus ūkininkų diferencijavimas pagal veiklos ekonominį dydį yra taikomas nustatant ūkininkams taikomas elektros energijos kainas ir tarifus (Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 12 ir 13 dalys). Atlikus numatomus pakeitimus, ūkininkams, kurių ūkių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarys daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus viršys 14 ekonominio dydžio vienetų, bus leidžiama, kaip ir juridiniams asmenims, tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais, pasistačius ne didesnę kaip 100 kW galios atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią elektrinę. Ūkininkai, kurių ūkių metinės pajamos bus mažesnės nei 14 ekonominio dydžio vienetų, liks fizinių asmenų grupėje ir galės tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais, pasistatę ne didesnę kaip 10 kW galios atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią elektrinę. Siūlomi pakeitimai siejami su elektros energijos gamyba ūkinei veiklai vykdyti ir ūkinės veiklos dydžiu. Atlikus numatomus pakeitimus, bus sukurta vientisa, nuosekli, darni ir veiksminga teisės normų, reglamentuojančių elektros energiją gaminančių vartotojų kainodaros principus, sistema. Siekiant nepažeisti Komisijos nepriklausomumo, kompetencijos nustatyti ir koreguoti elektros energiją gaminančių vartotojų kainodarą, baziniai elektros energiją gaminančių vartotojų kainodaros principai nustatomi įstatymo lygmeniu.
Gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais kainos formavimą detalizuojantys principai bus įtvirtinti Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodikoje, kurią tvirtina Komisija. Sudaromos prielaidos Komisijai nustatyti ir koreguoti elektros energiją gaminantiems vartotojams taikomą kainodarą, atsižvelgiant į vyraujančias rinkos tendencijas, nedidinant elektros energijos kainos likusiems vartotojams. Įtvirtinama, kad elektros energiją gaminantiems vartotojams taikoma naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina nustatoma vienerių metų laikotarpiui. Numatomais pakeitimais bus užtikrinta darni elektros energiją gaminančių vartotojų veiklos plėtra. Gaminantys vartotojai mokės naudojimosi elektros tinklais kainą, kuri bus nustatoma atsižvelgus tik į ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius kapitalo, operacinius veiklos ir kitus su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusius kaštus ir skirstomųjų tinklų operatoriaus gaunamą naudą. AIE įstatymą papildžius 20¹straipsniu, elektros energiją gaminantiems vartotojams nebus taikomos šiuo metu galiojančio AIE įstatymo 20 straipsnio 17 dalies nuostatos, draudžiančios tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais asmenims, kurie pasinaudojo AIE įstatymo 41 straipsnyje nurodytais paramos šaltiniais. Atlikus numatomus pakeitimus, AIE įstatymo 20 straipsnio 17 dalies nuostatos bus taikomos tik gamintojams, kurių elektrinėse pagamintai elektros energijai 12 metų yra taikoma paramos priemonė – fiksuotas tarifas. Siūlomų pakeitimų kontekste neigiamos įtakos elektros energijos kainai, taikomai ne gaminantiems vartotojams, nenumatoma, nes nėra nustatoma naujų nuostatų, galinčių daryti įtaką elektros kainai.
Įstatymų projektų įsigaliojimo data – 2018 m. balandžio 1 d. sietina su elektros energiją gaminantiems vartotojams taikomu elektros energijos kaupimo laikotarpiu, kuris skaičiuojamas nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d., ir atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais yra įtvirtinamos jau šiuo metu galiojančios, naudojimosi elektros tinklais kainos nustatymą, reglamentuojančios nuostatos, o nustatomos naujos nuostatos yra lengvinančios ir gerinančios ūkio subjektų veiklos reguliavimą, siūloma nenustatyti pereinamojo laikotarpio įgyvendinamųjų nuostatų ir Įstatymų projektų įsigaliojimo datai netaikyti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektų įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
Įstatymų projektai prisidės prie siekio didinti vidaus energijos gamybos pajėgumus, panaudojant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius, užtikrinant paskirstytosios generacijos plėtrą, t. y., kad iki 2020 metų gaminančių vartotojų dalis, palyginti su visų vartotojų skaičiumi, sudarytų 2 proc., nekuriant perteklinės elektros tinklų infrastruktūros ir nedidinant mokestinės naštos kitiems elektros energijos vartotojams. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nepateikiamos naujos sąvokos ir nėra naujų sąvokas įvardijančių terminų, todėl Įstatymų projektai nevertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Priėmus Įstatymų projektus, Vyriausybė turės pripažinti netekusiu galios Elektros energiją gaminančių vartotojų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių principų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės
vartotojų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių principų aprašo patvirtinimo“. Komisija turės peržiūrėti ir prireikus pakeisti Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodiką, patvirtintą Komisijos 2015 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. O3-435 ,,Dėl Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikio Įstatymų projektams įgyvendinti nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „atsinaujinantys energijos ištekliai“, ,,elektros energiją gaminantys vartotojai“, ,,kainodaros principai“, „skatinimo priemonė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20¹ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti: „Gaminantis vartotojas moka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą arba gaminančio vartotojo pasirinkimu neatlygintinai susigrąžina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą procentą kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio.<...>“ Ši projekto nuostata gali būti suprantama, jog toks gaminantis vartotojas, kuris pasirinko neatlygintiną susigrąžinimą dalies kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio, dėl tokio pasirinkimo yra atleidžiamas nuo naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos mokėjimo. Tokia nuostata svarstytina jos atitikimo asmenų (šiuo atveju, gaminančių vartotojų) lygiateisiškumo principui. Visi gaminantys vartotojai, kurie tiekia elektros energiją į elektros tinklus, naudojasi elektros tinklais ir turi atlyginti naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą. Tai, kad įstatymu suteikiama teisė gaminantiems vartotojams susigrąžinti dalį kaupimo laikotarpiu patiektos į elektros tinklus elektros energijos, negali būti pagrindu atleisti tokius gaminančius vartotojus nuo atlyginimo už jiems suteiktą naudojimosi elektros tinklais paslaugą.
Atsižvelgiant į tai, kad visi gamintojai, kurie kaupimo laikotarpiu patiekė į elektros tinklus pagamintą elektros energiją, tiek tie, kurie nepageidauja jos dalies susigrąžinti neatlygintinai, tiek ir tie, kurie pageidauja dalį jos susigrąžinti neatlygintinai, turi turėti tas pačias pareigas naudojimosi elektros tinklais atžvilgiu ir šiuo požiūriu negali būti diskriminuojami. Be to, atleidimas nuo pasinaudojimo elektros tinklais paslaugos kainos mokėjimo, vertintinas kaip nauja paramos schema. Jeigu tobulinant projektą buvo siekiama nustatyti dar vieną alternatyvų atsiskaitymo už pasinaudojimo elektros tinklais paslaugą būdą (atsiskaitymas natūra), tai ši nuostata turi būti perkeliama į kitą straipsnio dalį, atitinkamai ją perredagavus. Be to, ji turi derėti su kitomis to paties straipsnio nuostatomis. Pastebėtina, kad per vertinamo straipsnio 3 dalyje nurodytą kaupimo laikotarpį gaminantis vartotojas gali ir nesukaupti perteklinės elektros energijos, jeigu jis per šį laikotarpį suvartotų elektros energijos daugiau nei patiekė į elektros tinklus. Tokiu atveju būtų neaišku, kokia tvarka jis atsiskaitytų už pasinaudojimo elektros tinklais paslaugą natūra, jeigu būtų pasirinkęs šį atsiskaitymo būdą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 20 STRAIPSNIO
2018-03-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministro patarėjas Rytis Kėvelaitis, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėja Justina Ratkevičiūtė, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Sergej Garbar, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Jonas Makauskas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus vedėjas Matas Taparauskas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus vedėja Rimgailė Baliūnaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus patarėja Lina Milkevičiūtė, Respublikos Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,
7 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), atsižvelgdama į tai, jog Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Projektas) bus svarstomas Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos komitete bei Ekonomikos komitete 2018 m. kovo 28 d., taip pat į tai, kad numatomas Projekto svarstymas Seimo 2018 m. kovo 29 d. plenariniame posėdyje, be to, Projektas, lyginant su viešajai konsultacijai suinteresuotoms institucijoms teiktu Projektu, patikslintas, pagal kompetenciją teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Be to, pažymėtina, kad Komisija Projektui pastabas teikė 2017 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. R2-(E)-3316 bei 2017 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. R2-(E)-2948 viešųjų konsultacijų metu. 1.
papildoma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 7 dalimi (pastebėtina, kad šia dalimi Projektas papildytas tik teikiant Projektą svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
vartotojas gali rinktis vienanarę (mokama už 1 kWh iš skirstomųjų elektros tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės įrengtosios galios) arba dvinarę (mokama už 1 kW elektrinės įrengtosios galios ir 1 kWh iš skirstomųjų elektros tinklų atgauto elektros energijos kiekio) naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainą, t. y. galimi trys skirtingi mokėjimo variantai. Komisija atkreipia dėmesį, jog naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainos nustatymas ne 1 kWh, o 1 kW arba dvinarės kainos, nesukurs papildomos paskatos elektros energiją gaminančių vartotojų plėtrai, nes infrastruktūros kaštų priskyrimo principai nesikeičia, o elektros energiją gaminantys vartotojai, nesvarbu, kurį kainos modelį pasirinks, turės padengti tokią pačią infrastruktūros kaštų dalį. Todėl siekiant skatinti spartesnę elektros energiją gaminančių vartotojų plėtrą, siūlytina numatyti konkrečias skatinimo priemones (pvz., parama investuojamai įrangai) bei jas įtvirtinti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, jog galimi trys apmokestinimo mechanizmai sukurs papildomos administracinės naštos skirstomųjų tinklų operatoriui dėl elektros energiją gaminančių vartotojų apmokestinimo administravimo. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad bet koks pasinaudojimo elektros tinklais paslaugos kainos mažinimas reikštų, jog likę elektros energijos vartotojai permokėtų už skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamas persiuntimo paslaugas, t. y. subsidijuotų elektros energiją gaminančius vartotojus, o šios schemos įgyvendinimas būtų traktuotinas kaip paramos schema, kuri turėtų būti suderinama teisės aktų nustatyta tvarka.
Nepritarti Įvertinant tai, kad siūlomais pakeitimais bus sudarytos sąlygos elektros energiją gaminantiems vartotojams savo nuožiūra pasirinkti jų elektros energijos gamybos bei vartojimo įpročius atitinkantį, mokėjimo už pasinaudojimo elektros tinklais būdą. Siūlomas papildomi mokėjimo būdai, vienanaris mokėjimo būdas už 1 kW elektrinės įrengtosios galios ir dvinaris, kai mokama už 1 kW elektrinės įrengtosios galios ir 1 kWh iš skirstomųjų elektros tinklų atgauto elektros energijos kiekio, paskatins elektros energiją gaminančius vartotojus įsirengti optimalios galios, jų elektros energijos vartojimo poreikius tenkinančius generavimo pajėgumus, neinstaliuojant perteklinių pajėgumų. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,
5
numatytas apmokestinimo mechanizmas, taip pat siūlytina Projektą papildyti nuostatomis, numatančiomis elektros energiją gaminančių vartotojų mokėjimo būdo pasirinkimo bei keitimo periodiškumą, t. y., kada elektros energiją gaminantis vartotojas privalo pasirinkti mokėjimo būdą, ar gali keisti mokėjimo būdą, jei taip, tai kaip dažnai Pritarti Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Gaminantis vartotojas moka Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą. Gaminantis vartotojas gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus.“
3Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,
2018-03-273 3.
Projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įstatymas įsigalioja 2018 m. balandžio 1 d., o pagal Projekto 3 straipsnio 2 dalį numatyta, jog Vyriausybė ir Komisija priima įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo. Jei bus patvirtintas numatytas apmokestinimo mechanizmas, t. y. elektros energiją gaminantis vartotojas nuo balandžio 1 d. (įsigaliojimo diena) galės pasirinkti mokėjimo būdą (už 1 kWh, už
energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodikos, patvirtintos Komisijos 2015 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. O3-435 „Dėl Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) pakeitimus, kuriais bus numatomi 3 skirtingi naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo būdai. Atsižvelgiant į tai, kad bus rengiamas didelės apimties Metodikos pakeitimo projektas, skelbiama viešoji konsultacija, vėliau, Metodikos pagrindu bus skaičiuojama iš viso 30[¹] pasinaudojimo elektros tinklais kainų, siūlytina įsigaliojimo datą numatyti ne anksčiau kaip 2018 m. liepos 1 d. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto 2018-03-28 pasiūlymą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto pasiūlymą, taip pat išpėsti verslo subjektų, gaunančių pajamas iš individualios veiklos, kuriems taikomos 2 straipsnuio 1 dalies nuostatos, ratą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2018-03-283 Argumentai.
Atsižvelgiant į užsitęsusią įstatymo projekto svarstymo procedūrą ir į tai, jog elektros energiją gaminančių vartotojų pagamintos elektros energijos kaupimo laikotarpis skaičiuojamas nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d., bei siekiant, jog pakeitimai įsigaliotų kuo įmanoma greičiau, prasidėjus aktyviam iš saulės šviesos pagamintos elektros energijos gamybos sezonui, kuris prasideda balandžio mėn. siūlome patikslinti 3 straipsnį. Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. balandžio gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo 2018 balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjas: Virgilijus Poderys. Komiteto pirmininkas (Parašas) Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė [1] Paminėtina, kad pasinaudojimo elektros tinklais kaina skirstoma pagal įtampas (žemoji ir vidutinė), t. y. 4 skirstomųjų tinklų operatoriams (AB
„Energijos skirstymo operatorius“, AB „Akmenės cementas“, UAB „Dirbtinis
pluoštas“, AB „Lifosa“), valdantiems tiek žemosios, tiek vidutinės įtampos tinklus, bus nustatomos 24 pasinaudojimo elektros tinklais kainos ir 2 skirstomųjų tinklų operatoriams (AB „Achema“. UAB „E Tinklas“), valdantiems tik žemosios įtampos tinklus, bus nustatomos 6 pasinaudojimo elektros tinklais kainos, tai iš viso 30 skirtingų pasinaudojimo elektros tinklais kainų.
Aplinkos apsaugos komitetas
Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, ministro patarėjas Rytis Kėvelaitis, ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėja Justina Ratkevičiūtė, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Sergej Garbar, Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, Lietuvos saulės energetikos asociacijos viceprezidentas Andrius Karazinas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Jonas Makauskas, komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus vedėja Rimgailė Baliūnaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus patarėja Lina Milkevičiūtė, AB ESO atstovas Ramūnas Kiaulėnas ir UAB „Lietuvos energija“ atstovas Povilas Kazlauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2018-03-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,
7 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), atsižvelgdama į tai, jog Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Projektas) bus svarstomas Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos komitete bei Ekonomikos komitete 2018 m. kovo 28 d., taip pat į tai, kad numatomas Projekto svarstymas Seimo 2018 m. kovo 29 d. plenariniame posėdyje, be to, Projektas, lyginant su viešajai konsultacijai suinteresuotoms institucijoms teiktu Projektu, patikslintas, pagal kompetenciją teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Be to, pažymėtina, kad Komisija Projektui pastabas teikė 2017 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. R2-(E)-3316 bei 2017 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. R2-(E)-2948 viešųjų konsultacijų metu. 1. Projekto 2 straipsniu papildoma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 7 dalimi (pastebėtina, kad šia dalimi Projektas papildytas tik teikiant Projektą svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
vartotojas gali rinktis vienanarę (mokama už 1 kWh iš skirstomųjų elektros tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės įrengtosios galios) arba dvinarę (mokama už 1 kW elektrinės įrengtosios galios ir 1 kWh iš skirstomųjų elektros tinklų atgauto elektros energijos kiekio) naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainą, t. y. galimi trys skirtingi mokėjimo variantai.
Komisija atkreipia dėmesį, jog naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainos nustatymas ne 1 kWh, o 1 kW arba dvinarės kainos, nesukurs papildomos paskatos elektros energiją gaminančių vartotojų plėtrai, nes infrastruktūros kaštų priskyrimo principai nesikeičia, o elektros energiją gaminantys vartotojai, nesvarbu, kurį kainos modelį pasirinks, turės padengti tokią pačią infrastruktūros kaštų dalį. Todėl siekiant skatinti spartesnę elektros energiją gaminančių vartotojų plėtrą, siūlytina numatyti konkrečias skatinimo priemones (pvz., parama investuojamai įrangai) bei jas įtvirtinti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, jog galimi trys apmokestinimo mechanizmai sukurs papildomos administracinės naštos skirstomųjų tinklų operatoriui dėl elektros energiją gaminančių vartotojų apmokestinimo administravimo. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad bet koks pasinaudojimo elektros tinklais paslaugos kainos mažinimas reikštų, jog likę elektros energijos vartotojai permokėtų už skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamas persiuntimo paslaugas, t. y. subsidijuotų elektros energiją gaminančius vartotojus, o šios schemos įgyvendinimas būtų traktuotinas kaip paramos schema, kuri turėtų būti suderinama teisės aktų nustatyta tvarka.
Nepritarti Įvertinant tai, kad siūlomais pakeitimais bus sudarytos sąlygos elektros energiją gaminantiems vartotojams savo nuožiūra pasirinkti jų elektros energijos gamybos bei vartojimo įpročius atitinkantį, mokėjimo už pasinaudojimo elektros tinklais būdą. Siūlomas papildomi mokėjimo būdai, vienanaris mokėjimo būdas už 1 kW elektrinės įrengtosios galios ir dvinaris, kai mokama už 1 kW elektrinės įrengtosios galios ir 1 kWh iš skirstomųjų elektros tinklų atgauto elektros energijos kiekio, paskatins elektros energiją gaminančius vartotojus įsirengti optimalios galios, jų elektros energijos vartojimo poreikius tenkinančius generavimo pajėgumus, neinstaliuojant perteklinių pajėgumų. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,
5
numatytas apmokestinimo mechanizmas, taip pat siūlytina Projektą papildyti nuostatomis, numatančiomis elektros energiją gaminančių vartotojų mokėjimo būdo pasirinkimo bei keitimo periodiškumą, t. y., kada elektros energiją gaminantis vartotojas privalo pasirinkti mokėjimo būdą, ar gali keisti mokėjimo būdą, jei taip, tai kaip dažnai Pritarti Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį, atsižvelgiant į Seimo nario Kęstučio Mažeikos pasiūlymą, išdėstyti taip: „5.
Gaminantis vartotojas moka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą arba gaminančio vartotojo pasirinkimu neatlygintinai susigrąžina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą procentą kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Gaminantis vartotojas gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus.“
3Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,
nurodyta, jog įstatymas įsigalioja 2018 m. balandžio 1 d., o pagal Projekto 3 straipsnio 2 dalį numatyta, jog Vyriausybė ir Komisija priima įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo. Jei bus patvirtintas numatytas apmokestinimo mechanizmas, t. y. elektros energiją gaminantis vartotojas nuo balandžio 1 d. (įsigaliojimo diena) galės pasirinkti mokėjimo būdą (už 1 kWh, už
energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodikos, patvirtintos Komisijos 2015 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. O3-435 „Dėl Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) pakeitimus, kuriais bus numatomi 3 skirtingi naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo būdai.
Atsižvelgiant į tai, kad bus rengiamas didelės apimties Metodikos pakeitimo projektas, skelbiama viešoji konsultacija, vėliau, Metodikos pagrindu bus skaičiuojama iš viso 30[¹] pasinaudojimo elektros tinklais kainų, siūlytina įsigaliojimo datą numatyti ne anksčiau kaip 2018 m. liepos 1 d. Pritarti iš dalies Siūloma įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. balandžio gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo 2018 balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Kęstutis Mažeika
5 Argumentai: Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo 20¹ straipsniu įstatymo 2 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 20¹ straipsniu, kurio 5 dalyje nustatoma, jog gaminantis vartotojas moka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, o 7 dalyje įtvirtinami trys atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdai. Vieną iš šių atsiskaitymų būdų gali rinktis pats gaminantis vartotojas. Atsiskaitydamas šiais būdais, gaminantis vartotojas turi apmokėti už naudojimosi elektros tinklais paslaugas skirstomųjų tinklų operatoriaus paskaičiuotą sumą.
Lenkijoje egzistuoja sistema, kuomet gaminantis vartotojas gali neatlygintinai susigrąžinti dalį skirstomuosiuose tinkluose „pasaugomos“, t. y. į elektros tinklus patiektos ir iš elektros tinklų suvartotos, elektros energijos. Siūloma suteikti gaminančiam vartotojui teisę vietoj mokėjimo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas pasirinkti neatlygintinai atgauti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą procentą „pasaugomos“ elektros energijos. Taip pat siūloma nustatyti teisę kartą per metus keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą. Pasiūlymai:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio papildomo 20¹ straipsnio 20¹dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Gaminantis vartotojas moka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą arba gaminančio vartotojo pasirinkimu neatlygintinai susigrąžina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą procentą kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Gaminantis vartotojas gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus.“
komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas 2018-03-28 Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto pasiūlymą, taip pat išpėsti verslo subjektų, gaunančių pajamas iš individualios veiklos, kuriems taikomos 2 straipsnuio 1 dalies nuostatos, ratą.
Pritarti iš dalies Kadangi šio įstatymo projekto svarstymui taikoma skubos tvarka, pasiūlymą dėl verslo subjektų rato išplėtimo siūloma suformuluoti ir teikti atskiru įstatymo projektu, aptarus jį su suinteresuotom institucijom ir subjektais. 3 Argumentai. Atsižvelgiant į užsitęsusią įstatymo projekto svarstymo procedūrą ir į tai, jog elektros energiją gaminančių vartotojų pagamintos elektros energijos kaupimo laikotarpis skaičiuojamas nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d., bei siekiant, jog pakeitimai įsigaliotų kuo įmanoma greičiau, prasidėjus aktyviam iš saulės šviesos pagamintos elektros energijos gamybos sezonui, kuris prasideda balandžio mėn. siūlome patikslinti 3 straipsnį. Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. balandžio gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo 2018 balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo 20¹straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-1777, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2018-03-283 Argumentai: Tikslinga numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą Pasiūlymas: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. gegužės balandžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2018 m. balandžio 30 d. šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1777(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė [1] Paminėtina, kad pasinaudojimo elektros tinklais kaina skirstoma pagal įtampas (žemoji ir vidutinė), t. y. 4 skirstomųjų tinklų operatoriams (AB
„Energijos skirstymo operatorius“, AB „Akmenės cementas“, UAB „Dirbtinis
pluoštas“, AB „Lifosa“), valdantiems tiek žemosios, tiek vidutinės įtampos tinklus, bus nustatomos 24 pasinaudojimo elektros tinklais kainos ir 2 skirstomųjų tinklų operatoriams (AB „Achema“. UAB „E Tinklas“), valdantiems tik žemosios įtampos tinklus, bus nustatomos 6 pasinaudojimo elektros tinklais kainos, tai iš viso 30 skirtingų pasinaudojimo elektros tinklais kainų.