Lyginamasis projekto variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 straipsnis. Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti teikimo sąlygos ir būdai
namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo projektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, nustatoma pagal Statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Jeigu atnaujinamas daugiabutis, kuriam pagal Statybos įstatymą minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, valstybės parama pagal šį įstatymą teikiama, jeigu skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 25 procentais, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.
Valstybės parama teikiama šiais būdais:
1) suteikiant lengvatinį kreditą atnaujinimo projekto daliai (techniniam darbo projektui) parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti) ir penkerius metus nuo pirmosios kredito dalies išmokėjimo už atnaujinimo projekto dalies (techninio darbo projekto) parengimą ir (ar) atliktus rangos darbus dienos apmokant šio kredito bendrų metinių palūkanų dalį, viršijančią 3 procentus, tuo atveju, jeigu kredito metinės palūkanos viršija 3 procentus, ir
2) apmokant arba kompensuojant 100 procentu ne didesnę kaip Vyriausybės nustatyto dydžio išlaidų dalį atnaujinimo projektui ar jo daliai parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą investicijų planą patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai, ir
3) apmokant arba kompensuojant 100 procentu ne didesnes kaip Vyriausybės nustatyto dydžio atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, ir
4) kompensuojant 30 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinio efektyvumo didinimo priemonėms, ir
5) teikiant papildomą valstybės paramą netaikoma šio straipsnio 1 dalis, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkomaos ar keičiamaos šildymo ir
(ar) karšto vandens sistemaos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir
(ar) termostatinius ventilius, papildomai kompensuojant 30 10 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos;.
Valstybės parama teikiama šiais būdais:
1) suteikiant lengvatinį kreditą atnaujinimo projekto daliai (techniniam darbo projektui) parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti) ir penkerius metus nuo pirmosios kredito dalies išmokėjimo už atnaujinimo projekto dalies (techninio darbo projekto) parengimą ir (ar) atliktus rangos darbus dienos apmokant šio kredito bendrų metinių palūkanų dalį, viršijančią 3 procentus, tuo atveju, jeigu kredito metinės palūkanos viršija 3 procentus, ir
2) apmokant arba kompensuojant 100 procentu ne didesnę kaip Vyriausybės nustatyto dydžio išlaidų dalį atnaujinimo projektui ar jo daliai parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą investicijų planą patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai, ir
3) apmokant arba kompensuojant 100 procentu ne didesnes kaip Vyriausybės nustatyto dydžio atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, ir
4) kompensuojant 30 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinio efektyvumo didinimo priemonėms, ir
5) teikiant papildomą valstybės paramą netaikoma šio straipsnio 1 dalis, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkomaos ar keičiamaos šildymo ir
(ar) karšto vandens sistemaos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir
(ar) termostatinius ventilius, papildomai kompensuojant 30 10 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos;. Šio straipsnio 1 dalis taikoma, kai įgyvendinus šiame punkte nurodytą priemonę vėlesniu etapu yra įgyvendinamos likusios energinį efektyvumą didinančios ir (ar) kitos priemonės pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą;
6) apmokant nepasiturintiems gyventojams tenkančias atnaujinimo projekto parengimo, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas.“
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Virgilijus Poderys Virginija Vingrienė
Lyginamasis projekto variantas 2
PARAMOS DAUGIABUČIAMS NAMAMS ATNAUJINTI (MODERNIZUOTI) ĮSTATYMO NR. I-2455 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2018 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Papildyti 3 straipsnį 1¹ dalimi: „1¹. Teikiant valstybės paramą, šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir
(ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, papildomai kompensuojant 30 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos. Šio straipsnio 1 dalis taikoma, jeigu įgyvendinus šioje dalyje nurodytą priemonę vėlesniu etapu yra įgyvendinamos likusios energinį efektyvumą didinančios ir (ar) kitos priemonės pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio
Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, Lietuva yra iškėlusi tikslą energetinio efektyvumo didinimo srityje iki 2020 metų siekti kiekvienais metais po 1,5 proc. didinti energijos vartojimo efektyvumą ir pasiekti 740 tūkst. tne galutinės energijos sutaupymus. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo pagrindinis uždavinys – užtikrinti, kad diegiant ir taikant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones iki 2020 metų būtų sutaupyta, skaičiuojant suminiu metodu, 11,674 TWh galutinės energijos. Siekiant sėkmingai įgyvendinti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje bei Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nustatytus energijos vartojimo efektyvumo tikslus Lietuvoje būtina didinti energijos vartojimo efektyvumą gyvenamuosiuose pastatuose modernizuojant šilumos punktus, kurie yra morališkai, technologiškai pasenę ir yra nepatikimo, nekokybiško šilumos energijos tiekimo šaltiniai ir (ar) pertvarkyti ar keisti šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas, diegiant priemones, susijusias su efektyvesniu energijos vartojimu. Šiuo metu Lietuvoje yra likę beveik 4 tūkst. nemordenizuotų šilumos punktų, kuriuose nėra galimybės kontroliuoti technologinio rėžimo automatiškai valdant pastato šilumos temperatūrą priklausomai nuo išorės (lauko) oro temperatūros, todėl tokiuose gyvenamuosiuose pastatuose šiluma vartotojams pasiskirsto netolygiai, egzistuoja didelis jautrumas gedimams, o šilumos energijos vartojimo efektyvumas mažesnis lyginant su pastatais, kuriuose įrengti modernizuoti šilumos punktai apie 15 %.
Pagrindinis parengto projekto tikslas – didinti šilumos energijos vartojimo efektyvumą daugiabučiuose pastatuose, kuriuose artimiausiu metu renovacijos atlikti nenumatoma. Šia parama siekiama sudaryti galimybę atskirai finansuoti tik šilumos punktų modernizavimą, kadangi tokios energijos efektyvumo priemonės nauda yra ženkli. Uždavinys – tiksliau reglamentuoti valstybės paramos teikimo sąlygas ir būdus, sudaryti sąlygas pritraukti privatų kapitalą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) gyvenamuosiuose pastatuose atskirai vykdomiems projektams finansuoti, kuriais siekama energijos vartojimo efektyvumo. Atsižvelgiant į šilumos punktams modernizuoti reikalingas investicijas, tikėtinas naudas, ilgą atsipirkimo laikotarpį bei nepakankamą valstybės paramą šiai priemonei, šiuo metu vangiai pritraukiamos privačios lėšos investuojant į šią energijos efektyvumo priemonę, o šilumos punktų atnaujinimo tempai yra stipriai sulėtėję. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Virgilijus Poderys Tel. Nr. (8 5) 239 6732, El. p. [email protected]. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymas) galiojančioje redakcijoje 3 straipsnyje finansavimas tik šilumos punktų atnaujinimui nėra taikomas, kadangi taikant šią atskirą priemonę, energijos vartojimo efektyvumas nesiekia 40 proc. Įstatyme šiuo metu numatyta 10 proc. papildomai finansuojamos visos renovacijos išlaidos, jeigu į renovacijos priemonių paketą yra įtraukiamas ir šilumos punktų atnaujinimas. Šiuo metu valstybės parama teikiama šiais būdais:
5) teikiant papildomą valstybės paramą, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, papildomai kompensuojant 10 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos;
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį. Įstatymo projekte siūlomos tokios valstybės paramos teikimo sąlygos:
5) teikiant valstybės paramą netaikoma šio straipsnio 1 dalis, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, papildomai kompensuojant 30 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos.
Šio straipsnio 1 dalis taikoma, kai įgyvendinus šiame punkte nurodytą priemonę vėlesniu etapu yra įgyvendinamos likusios energinį efektyvumą didinančios ir
(ar) kitos priemonės pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą; Šiuo pakeitimu sudaromos sąlygos modernizuoti gyvenamojo pastato šilumos punktą ir (ar) pertvarkyti ar keisti šildymo ir (ar) karšto vandens sistemą, nepriklausomai nuo viso namo renovacijos, taip užsitikrinant valstybės paramą, kompensuojant 30 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos. Tikimasi, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą bus užtikrintas Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos tęstinumas, tačiau daug aktyvesnis energijos efektyvumo priemonių papildomas įgyvendinimas gyvenamuosiuose pastatuose. Laukiama nauda yra atnaujinti visi Lietuvoje istoriškai likę nemordenizuoti šilumos punktai, tokiu būdu 15 % padidintas energijos vartojimo efektyvumas gyvenamuosiuose pastatuose. Atitinkamai bus pagerintos gyventojų sąlygos, tokiuose gyvenamuosiuose pastatuose šiluma vartotojams bus paskirstoma tolygiai, sumažintas šilumos energijos suvartojimas ir jai tenkančios gyventojų išlaidos, sumažintas šilumos punktų jautrumas gedimams, sumažinti tecnologinai šilumos nuostoliai vamzdynuose, padidintas energijos tiekimo saugumas. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, teisės aktų kuriuos reikėtų pripažinti netekusiais galios nėra, o reikalingų teisės aktų pakeitimus priims Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo priims Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įvertinus likusių Lietuvoje nemordenizuotų (elevatorinių) šilumos punktų statistiką, vidutines tenkačias investicijas bei priemonių energijos efektyvumą prognozuotinas valstybės biudžeto lėšų poreikis kompensuojant 30 procentų investicijų – 31,5 mln. Eurų, prognozuotini energijos sutaupymai - 132 MWh/metus (8 mln. Eur/metus). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. Nėra. 15. Kiti iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
Virgilijus Poderys Virginija Vingrienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-13 Nr. S-2018-1785 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nr. i-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIIP-1772 ATITIKTIES EUROPOS
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. kovo 13 d. raštu Nr. S-2018-1785 pateiktą Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I‑2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1772. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-10-24
Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Vytautas Kamblevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2018-03-161 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies 5 punktą ir nustatyti, kad „<...> Valstybės parama teikiama šiais būdais: <...> 5) „teikiant valstybės paramą netaikoma šio straipsnio 1 dalis, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir
(ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, papildomai kompensuojant 30 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos.
Šio straipsnio 1 dalis taikoma, kai įgyvendinus šiame punkte nurodytą priemonę vėlesniu etapu yra įgyvendinamos likusios energinį efektyvumą didinančios ir (ar) kitos priemonės pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad keičiamos straipsnio dalies punktai nustato valstybės paramos teikimo būdus, o ne teikimo atvejus, todėl siūlomas pakeitimas sistemiškai ir logiškai nedera su keičiamos straipsnio dalies esme. Todėl siekiant nustatyti valstybinės paramos teikimo atvejų išimtį, ji turėtų būti dėstoma atskira straipsnio dalimi. Antra, pažymime, kad vadovaujantis teisine logika, straipsnio dalies punktas neturi nustatyti atvejų, kai ta straipsnio dalis netaikoma, nes netaikant straipsnio dalies, negali būti taikomas ir tas punktas, kuris yra netaikomoje straipsnio dalyje. Taigi ir dėl šios priežasties siūlomi pakeitimai turi būti dėstomi atskira straipsnio dalimi. Trečia, nuostatos pradžioje atsisakius reguliavimo, kad nuostatoje kalbama apie papildomą valstybės paramą ir išbraukus žodį
„papildomą“, toks pakeitimas turėtų būti sistemiškai taikomas visai
nuostatai, t.y. iš nuostatos turėtų būti išbrauktas ir vėliau einantis žodis „papildomai“.
Ketvirta, projekto aiškinamajame nurodoma, kad „Šiuo pakeitimu sudaromos sąlygos modernizuoti gyvenamojo pastato šilumos punktą ir (ar) pertvarkyti ar keisti šildymo ir (ar) karšto vandens sistemą, nepriklausomai nuo viso namo renovacijos, taip užsitikrinant valstybės paramą, kompensuojant 30 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos.“ Tačiau atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomų pakeitimų esmę, taip kaip juos siūloma įtvirtinti galiojančiame teisiniame reguliavime, bus nustatytas ne atskiras valstybės paramos teikimo atvejis, o imperatyvi sąlyga, nustatanti, kad valstybės parama įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-4 ir 6 punktuose nustatytais būdais galės būti teikiama tik tuomet, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą pirmiausia bus atnaujintas pastato šilumos punktas ir atlikti kiti su tuo įsisiję veiksmai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūloma nustatyti vienintelį straipsnio 1 dalies taikymo atvejį: „Šio straipsnio 1 dalis taikoma, kai <...>.“ Vertinant tokį siūlomo teisinio reguliavimo pobūdį teigtina, kad jis yra neproporcingas ir neatitinka įstatymo projektui keliamų tikslų. Penkta, atkreipiame dėmesį, kad keičiama įstatymo nuostata valstybės paramos teikimą visais atvejais sieja su tam tikro procentinio dydžio efektyvumo pasiekimu, įgyvendinus namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Tačiau priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą, tokioje paramos teikimo sistemoje būtų padaryta išimtis ir valstybės parama turėtų būti teikiama net tais atvejais, jei atnaujinus pastato šilumos punktą ir atlikus kiti su tuo įsisijusius veiksmus, jokio teigiamo rezultato nebūtų pasiekta arba šis rezultatas būtų itin minimalus.
Manytina, jog toks pasiūlymo pobūdis galimai lemtų neracionalų valstybės lėšų naudojimą. Svarstytina galimybė pasiūlymą tobulinti, kad valstybės parama būtų teikiama tik tokias atvejais, kai renovacijos veiksmais būtų pasiekiama tam tikrų teigiamų rezultatų lyginant su padėtimi buvusia iki renovacijos. Svarstyti pagrindiniame komitete2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2018-03-16 Vadovaujantis Seimo statuto 145 straipsniu bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, dėl teikiamo projekto turi būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. Pritarti LRV 2018 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 10083 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2018-03-16 Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti kompensacijų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems daugiabučių namų atnaujinimo projektus, mokėjimą. Tokių kompensacijų mokėjimui būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Pritarti4 Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-03-23 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. kovo 13 d. raštu Nr. S-2018-1785 pateiktą Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I‑2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1772.
projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
pasiūlymai: Negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-10-10 nutarimas Nr. 1008 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. SV-S-752 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 1.7 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1772 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
nurodyta, kad Įstatymo projektui įgyvendinti prognozuotinas papildomas 31,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų poreikis valstybės paramai teikti kompensuojant 30 procentų investicijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“).
Be to, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad
„teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...>
turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo
tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio penktosios dalies ir 19 straipsnio pirmosios dalies normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Atsižvelgiant į jau prisiimtus įsipareigojimus (didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, skirti daugiau lėšų krašto apsaugai, didinti mokytojų ir medikų atlyginimus ir pan.), papildomi įsipareigojimai pažeistų fiskalinės drausmės taisykles, sudarytų sąlygas nukrypti nuo Lietuvos stabilumo 2018 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 387 „Dėl Lietuvos stabilumo 2018 metų programos“, nustatytų 2018–2021 m. fiskalinių tikslų. Įstatymo projekte nenurodytas investicijų, kurios, tikėtina, siektų 120 mln. eurų, poreikis siūlomiems darbams finansuoti, todėl siūlomų priemonių įgyvendinimas pareikalaus papildomų lėšų. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr.
daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“ (toliau
Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai, ypatingą dėmesį skiriant daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui) ir energijos vartojimo efektyvumui didinti (Nr. C(2014)6397 galutinis, pakeitimas patvirtintas 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. C(2018)2076 galutinis), naudojimas siejamas su Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis, be to valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Įstatyme nurodytai valstybės paramai teikti, suplanuotos iki 2020 metų. Pagal
atnaujinti (modernizuoti) gautos 527 paraiškos su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų sprendimų įgyvendinti atnaujinimo (modernizavimo) projektus, kurių įgyvendinimui reikalinga apie 218 mln. Eur. 2018 m. liepos 27 d. paskelbtas kvietimas teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti). Investicijos šiems projektams finansuoti sudaro 150 mln. Eur. Bendras valstybės biudžeto lėšų poreikis valstybės paramai teikti sudaro apie 120 mln. Eur. 2.
siekiamu rezultatu – šilumos energijos sutaupymu, sudarytų sąlygas neefektyviai naudoti valstybės paramai skiriamas valstybės biudžeto lėšas. 3. Programos priedo lentelės 1.1, 1.2 ir 1.3 papunkčiuose nurodytos energinį efektyvumą didinančios priemonės: „šilumos punkto ar katilinės įrengimas, keitimas, pertvarkymas arba individualių katilų ir (ar) karšto vandens ruošimo įrenginių įrengimas ar keitimas, šildymo sistemos atnaujinimas ar pertvarkymas ir (ar) balansavimas, šildymo prietaisų ir (ar) vamzdynų keitimas, ir (ar) vamzdynų izoliavimas, ir (ar) termostatinių ventilių įrengimas, ir (ar) individualių šilumos apskaitos prietaisų ar daliklių sistemos įrengimas, karšto vandens sistemos pertvarkymas, atnaujinimas, vamzdynų keitimas ir (ar) izoliavimas“ yra valstybės remiamos. Įgyvendinus šias priemones, pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas teikiama valstybės parama – kompensuojama 30 procentų šiems darbams atlikti tenkančių investicijų, taip pat teikiama papildoma 10 procentų papildoma parama (iš viso 40 procentų), kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir
(ar) termostatinius ventilius.
Įstatymo projektu pakeitus Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir atsisakius nuostatų dėl papildomos 10 procentų valstybės paramos, kuri teikiama, kai įgyvendinant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras arba modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, teikimo, būtų pažeisti pagal šiuo metu galiojančias Įstatymo nuostatas atnaujinimo (modernizavimo) projektus parengusių butų ir kitų patalpų savininkų interesai ir teisėti lūkesčiai. Nepritarti Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, o įstatymo projekto įsigaliojimo datą numatyti ne vėliau 2020 metų sausio 1 d. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pasiūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, o įstatymo projekto įsigaliojimo datą numatyti ne vėliau 2020 metų sausio 1 d. (žr.
Komiteto išvadą)
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė
Aplinkos apsaugos komitetas
2018-11-14
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjos Justina Grigaravičienė, Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė; padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Seimo narys Virgilijus Poderys, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: viceministrė Rėda Brandišauskienė, Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-16 Projektu siūloma pakeisti įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir nustatyti, kad
„<...> Valstybės parama teikiama šiais būdais: <...> 5) „teikiant
valstybės paramą netaikoma šio straipsnio 1 dalis, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir
(ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, papildomai kompensuojant 30 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos.
Šio straipsnio 1 dalis taikoma, kai įgyvendinus šiame punkte nurodytą priemonę vėlesniu etapu yra įgyvendinamos likusios energinį efektyvumą didinančios ir (ar) kitos priemonės pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad keičiamos straipsnio dalies punktai nustato valstybės paramos teikimo būdus, o ne teikimo atvejus, todėl siūlomas pakeitimas sistemiškai ir logiškai nedera su keičiamos straipsnio dalies esme. Todėl siekiant nustatyti valstybinės paramos teikimo atvejų išimtį, ji turėtų būti dėstoma atskira straipsnio dalimi. Antra, pažymime, kad vadovaujantis teisine logika, straipsnio dalies punktas neturi nustatyti atvejų, kai ta straipsnio dalis netaikoma, nes netaikant straipsnio dalies, negali būti taikomas ir tas punktas, kuris yra netaikomoje straipsnio dalyje. Taigi ir dėl šios priežasties siūlomi pakeitimai turi būti dėstomi atskira straipsnio dalimi. Trečia, nuostatos pradžioje atsisakius reguliavimo, kad nuostatoje kalbama apie papildomą valstybės paramą ir išbraukus žodį „papildomą“, toks pakeitimas turėtų būti sistemiškai taikomas visai nuostatai, t. y. iš nuostatos turėtų būti išbrauktas ir vėliau einantis žodis „papildomai“.
Ketvirta, projekto aiškinamajame nurodoma, kad „Šiuo pakeitimu sudaromos sąlygos modernizuoti gyvenamojo pastato šilumos punktą ir (ar) pertvarkyti ar keisti šildymo ir (ar) karšto vandens sistemą, nepriklausomai nuo viso namo renovacijos, taip užsitikrinant valstybės paramą, kompensuojant 30 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos.“ Tačiau atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomų pakeitimų esmę, taip kaip juos siūloma įtvirtinti galiojančiame teisiniame reguliavime, bus nustatytas ne atskiras valstybės paramos teikimo atvejis, o imperatyvi sąlyga, nustatanti, kad valstybės parama įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-4 ir 6 punktuose nustatytais būdais galės būti teikiama tik tuomet, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą pirmiausia bus atnaujintas pastato šilumos punktas ir atlikti kiti su tuo įsisiję veiksmai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūloma nustatyti vienintelį straipsnio 1 dalies taikymo atvejį: „Šio straipsnio 1 dalis taikoma, kai <...>.“ Vertinant tokį siūlomo teisinio reguliavimo pobūdį teigtina, kad jis yra neproporcingas ir neatitinka įstatymo projektui keliamų tikslų. Penkta, atkreipiame dėmesį, kad keičiama įstatymo nuostata valstybės paramos teikimą visais atvejais sieja su tam tikro procentinio dydžio efektyvumo pasiekimu, įgyvendinus namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Tačiau priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą, tokioje paramos teikimo sistemoje būtų padaryta išimtis ir valstybės parama turėtų būti teikiama net tais atvejais, jei atnaujinus pastato šilumos punktą ir atlikus kiti su tuo įsisijusius veiksmus, jokio teigiamo rezultato nebūtų pasiekta arba šis rezultatas būtų itin minimalus.
Manytina, jog toks pasiūlymo pobūdis galimai lemtų neracionalų valstybės lėšų naudojimą. Svarstytina galimybė pasiūlymą tobulinti, kad valstybės parama būtų teikiama tik tokias atvejais, kai renovacijos veiksmais būtų pasiekiama tam tikrų teigiamų rezultatų lyginant su padėtimi buvusia iki renovacijos. Nepritarti
2018-03-16 Vadovaujantis Seimo statuto 145 straipsniu bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, dėl teikiamo projekto turi būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. Pritarti LRV 2018 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 1008
2018-03-16 Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti kompensacijų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems daugiabučių namų atnaujinimo projektus, mokėjimą. Tokių kompensacijų mokėjimui būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Nepritarti
Respublikos teisingumo ministerijos 2018-03-23 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. kovo 13 d. raštu Nr. S-2018-1785 pateiktą Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I‑2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1772. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-10-10 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. SV-S-752 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 1.7 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1772 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
projekto aiškinamojo rašto 12 punkte nurodyta, kad Įstatymo projektui įgyvendinti prognozuotinas papildomas 31,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų poreikis valstybės paramai teikti kompensuojant 30 procentų investicijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“).
Be to, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“
atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Atsižvelgiant į jau prisiimtus įsipareigojimus (didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, skirti daugiau lėšų krašto apsaugai, didinti mokytojų ir medikų atlyginimus ir pan.), papildomi įsipareigojimai pažeistų fiskalinės drausmės taisykles, sudarytų sąlygas nukrypti nuo Lietuvos stabilumo 2018 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 387 „Dėl Lietuvos stabilumo 2018 metų programos“, nustatytų 2018–2021 m. fiskalinių tikslų. Įstatymo projekte nenurodytas investicijų, kurios, tikėtina, siektų 120 mln. eurų, poreikis siūlomiems darbams finansuoti, todėl siūlomų priemonių įgyvendinimas pareikalaus papildomų lėšų. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr.
daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“ (toliau
Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai, ypatingą dėmesį skiriant daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui) ir energijos vartojimo efektyvumui didinti (Nr. C(2014)6397 galutinis, pakeitimas patvirtintas 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. C(2018)2076 galutinis), naudojimas siejamas su Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis, be to valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Įstatyme nurodytai valstybės paramai teikti, suplanuotos iki 2020 metų. Pagal
atnaujinti (modernizuoti) gautos 527 paraiškos su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų sprendimų įgyvendinti atnaujinimo (modernizavimo) projektus, kurių įgyvendinimui reikalinga apie 218 mln. Eur. 2018 m. liepos 27 d. paskelbtas kvietimas teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti). Investicijos šiems projektams finansuoti sudaro 150 mln. Eur. Bendras valstybės biudžeto lėšų poreikis valstybės paramai teikti sudaro apie 120 mln. Eur. 2.
paramos teikimas nesiejant jos su siekiamu rezultatu – šilumos energijos sutaupymu, sudarytų sąlygas neefektyviai naudoti valstybės paramai skiriamas valstybės biudžeto lėšas. 3. Programos priedo lentelės 1.1, 1.2 ir 1.3 papunkčiuose nurodytos energinį efektyvumą didinančios priemonės: „šilumos punkto ar katilinės įrengimas, keitimas, pertvarkymas arba individualių katilų ir (ar) karšto vandens ruošimo įrenginių įrengimas ar keitimas, šildymo sistemos atnaujinimas ar pertvarkymas ir (ar) balansavimas, šildymo prietaisų ir (ar) vamzdynų keitimas, ir (ar) vamzdynų izoliavimas, ir (ar) termostatinių ventilių įrengimas, ir (ar) individualių šilumos apskaitos prietaisų ar daliklių sistemos įrengimas, karšto vandens sistemos pertvarkymas, atnaujinimas, vamzdynų keitimas ir (ar) izoliavimas“ yra valstybės remiamos. Įgyvendinus šias priemones, pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas teikiama valstybės parama – kompensuojama 30 procentų šiems darbams atlikti tenkančių investicijų, taip pat teikiama papildoma 10 procentų papildoma parama (iš viso 40 procentų), kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir
(ar) termostatinius ventilius.
Įstatymo projektu pakeitus Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir atsisakius nuostatų dėl papildomos 10 procentų valstybės paramos, kuri teikiama, kai įgyvendinant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras arba modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, teikimo, būtų pažeisti pagal šiuo metu galiojančias Įstatymo nuostatas atnaujinimo (modernizavimo) projektus parengusių butų ir kitų patalpų savininkų interesai ir teisėti lūkesčiai. Nepritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2018-10-24 Argumentai: Pasiūlymas: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, o įstatymo projekto įsigaliojimo datą numatyti ne vėliau 2020 metų sausio 1 d. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1.
Sprendimas Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1772 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Nevulis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo /kito Seimo teisės akto projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Biuro vedėja Birutė Pūtienė