Lyginamasis variantas
Konstitucinio Teismo ĮSTATYMO NR. I-67 65¹ STRAIPSNIO
2016
Papildyti Įstatymą 65¹ straipsniu: „65¹ straipsnis. Individualus konstitucinis skundas Prašymą ištirti Individualų konstitucinį skundą Konstituciniam Teismui turi teisę paduoti:
1) asmuo (fizinis ar juridinis), kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos dėl įstatymų ar kitų Seimo aktų (ar jų dalių), Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų (ar jų dalių), pažeidžiančių asmens konstitucines teises ir laisves, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves;
2) asmuo (fizinis ar juridinis) su individualiu konstituciniu skundu gali kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis. Prašyme ištirti Individualų konstitucinį skundą Konstituciniam Teismui turi būti nurodyta:
1) ginčijamas įstatymas ar kitas Seimo aktas, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktas (ar jo dalis), kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves;
2) kokia konstitucinė teisė ir laisvė yra pažeistos ir jų pažeidimo pobūdis;
3) faktinės aplinkybės, pagrindžiančios skundą;
4) valstybės institucijos priimtas galutinis sprendimas;
5) reikiamas nuorašų skaičius;
6) sumokėto žyminio mokesčio kvitas. Išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą, asmuo turi teisę kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo toje valstybės institucijoje, kurioje, vadovaujantis Konstitucijai ar įstatymui prieštaraujančiu įstatymu ar kitu Seimo aktu (ar jo dalimi), Respublikos Prezidento aktu ar Vyriausybės aktu (ar jo dalimi), buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos
6.
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu Lietuva liko tarp nedaugelio Vakarų šalių, neturinčių individualaus konstitucinio skundo. Šiuo metu žmogaus teisės yra tapusios ne tik pagrindiniu Vakarų demokratijos saviraidos, bet ir demokratinių šalių vidaus bei užsienio politikos principu. Visų šalių politinių santvarkų demokratiškumo „lygis“ nustatomas pagal žmogaus teisių apimtį ir jų įgyvendinimo lygį. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių (pvz.:
Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje), kuriose veikia konstituciniai teismai ar jiems prilygintos institucijos, asmenys turi teisę dėl savo pagrindinių (konstitucinių) teisių ir laisvių pažeidimų kreiptis į šiuos teismus tiesiogiai. Senas demokratijos tradicijas turinčiose ir teisinės valstybės principus gerbiančiose valstybėse pripažįstama tokia asmens pažeistų teisių gynimo teisė, galimybė ir būtinybė. Pavyzdžiui, Vokietijos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad „piliečių skundai yra svarbi teisės priemonė, nes patenkinus skundą jo poveikis gerokai pranoksta jo svarbą atskiram asmeniui“. Teisinėje valstybėje visiems užtikrinamos galimybės savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų, tiek ir nuo valstybės valdžios institucijų – teisėkūros subjektų priimtų teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams.
Asmeniui turi būti garantuojama teisė turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų teisės klausimą; šią teisę turi kiekvienas asmuo; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepaisant jo teisinio statuso; asmenų pažeistos konstitucinės teisės ir laisvės bei teisėti interesai teisme turi būti ginami, nepaisant, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija – procesinio pobūdžio garantija, esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas, būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas. Šiuo metu Lietuvoje asmenims garantuojama teisė kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą ir pasinaudoti tarptautinėmis teisminėmis žmogaus teisių gynimo priemonėmis, tačiau nėra individualaus konstitucinio skundo instituto, kuris leistų nacionaliniu ir konstituciniu lygiu Konstituciniame Teisme išspręsti teisės klausimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. nutarimas). Šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Pagal Konstituciją asmeniui turi būti užtikrinta teisė apginti savo pažeistas konstitucines teises ir laisves ne tik bendrosios ir specializuotos kompetencijos teismuose, bet ir Konstituciniame Teisme. Ši teisė yra ypatinga konstitucinių teisių ir laisvių apsaugos nuo viešosios valdžios neteisėtų sprendimų priemonė.
Taigi individualaus konstitucinio skundo atsiradimas yra nulemtas Lietuvos konstitucinės sistemos. Laikantis tokios koncepcijos, Lietuvos teisinėje sistemoje būtina konstituciniu lygiu įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institutą ir tuo užtikrinti ypatingą šio institutą apsaugą. 2016-11-25d. Konstitucinio teismo pirmininkas D.Žalimas atkreipė dėmesį, kad daugumoje ES šalių, kuriose yra konstituciniai teismai, toks institutas egzistuoja, tai yra papildoma žmogaus teisių apsaugos priemonė, nes dabar tiesiogiai žmogus kreiptis į Konstitucinį Teismą negali, tai gali padaryti tik jo bylą nagrinėjantis teismas, jei mano, kad verta kreiptis į Konstitucinį Teismą Konstitucinio teismo pirmininkas D.Žalimas pažymėjo, kad apskritai tai yra Europos valstybių tendencija, ir Lenkijoje yra, ir Latvijoje, Lietuvos kaimynėse, ir Ukraina darydama reformą įsivedė individualų konstitucinį skundą, galų gale, visose pažangiose Vakarų valstybėse yra individualus konstitucinis skundas, taigi iš esmės Lietuva priklauso labai nedidelei mažumai, kurioje jo nėra“, – kalbėjo Teismo pirmininkas. Pasak KT vadovo, individualaus konstitucinio skundo institutas taip pat sumažina kreipimųsi į tarptautinius teismus skaičių. „Tai papildoma priemonė, kaip rodo Europos valstybių patirtis, mažinanti skundus į tarptautinius teismus, padedanti valstybei susitvarkyti dar iki Europos Žmogaus Teisių Teismo“, – pabrėžė D.Žalimas. Seimas dar 2007 metais pritarė individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimui priimdamas atitinkamą koncepciją. Pagal ją, individualaus konstitucinio skundo institutas turėjo būti įdiegtas 2010 metais, tačiau dėl ekonominės krizės šie planai neįgyvendinti. Tuomet skaičiuota, kad individualaus konstitucinio skundo įdiegimui reikėtų apie 700 tūkst. eurų, nes prie KT pastato Vilniuje ketinta statyti priestatą ir įsteigti papildomų etatų.
Pagrindinis individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo tikslas ir uždavinys – įgyvendinti asmens konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir Konstituciniame Teisme. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuva liko tarp nedaugelio Vakarų šalių, neturinčių individualaus konstitucinio skundo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma numatyti, jog prašymą ištirti Individualų konstitucinį skundą Konstituciniam Teismui turi teisę paduoti:
1) asmuo (fizinis ar juridinis), kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos dėl įstatymų ar kitų Seimo aktų (ar jų dalių), Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų (ar jų dalių), pažeidžiančių asmens konstitucines teises ir laisves, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves;
2) asmuo (fizinis ar juridinis) su individualiu konstituciniu skundu gali kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis. Prašyme ištirti Individualų konstitucinį skundą Konstituciniam Teismui turi būti nurodyta:
1) ginčijamas įstatymas ar kitas Seimo aktas, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktas (ar jo dalis), kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves;
2) kokia konstitucinė teisė ir laisvė yra pažeistos ir jų pažeidimo pobūdis;
3) faktinės aplinkybės, pagrindžiančios skundą;
4) valstybės institucijos priimtas galutinis sprendimas;
5) reikiamas nuorašų skaičius;
6) sumokėto žyminio mokesčio kvitas.
Išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą, asmuo turi teisę kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo toje valstybės institucijoje, kurioje, vadovaujantis Konstitucijai ar įstatymui prieštaraujančiu įstatymu ar kitu Seimo aktu (ar jo dalimi), Respublikos Prezidento aktu ar Vyriausybės aktu (ar jo dalimi), buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Turėtų sumažėti kreipimųsi į Europos žmogaus teisių teismą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Siekiant įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų į įstatymų projektus įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
konstitucinio skundo įdiegimui reikėtų apie 700 tūkst. eurų
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia
nariai Parašas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-12- Nr. Į 2016-12-08 Nr. S-2016-7789 Lietuvos Respublikos Seimui
STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROjekto NR. XIIIP-176 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 65¹ straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-176 (toliau – Projektas), visų pirma pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento Projektui pateiktoms pastaboms. Papildomai atkreipiame Jūsų dėmesį į Projekto 1 straipsnyje numatytus subjektus, kuriems siūloma leisti paduoti Individualų konstitucinį skundą Konstituciniam Teismui – tokią teisę siūloma suteikti asmeniui, skliausteliuose nurodant, kad tai yra fizinis ar juridinis asmuo. Šiame kontekste pažymime, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvoje gali veikti ir tokie ūkio subjektai, kurie neturi juridinio asmens statuso, pavyzdžiui, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių kitos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, taip pat jų padaliniai. Todėl siūlytume į tai atsižvelgti, išplečiant Individualų konstitucinį skundą turinčių pateikti teisę subjektų ratą taip, kad būtų užtikrintos visų Lietuvos Respublikoje veikiančių subjektų teisės. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
DĖL
2016-12-12
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
konstitucinį skundą: subjektus turinčius teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, kreipimosi sąlygas bei turinio reikalavimus ir kt. Jeigu Seimas teikiamą projektą priimtų – įstatymas įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre (Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas neatitiktų Konstitucijos 106 straipsnio, kuriame įtvirtintas baigtinis asmenų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikties Konstitucijai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai ar įstatymams, sąrašas ir 107 straipsnio dėl teisinių pasekmių, kylančių Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, kad įstatymas ar kitas Seimo aktas, Vyriausybės ar Respublikos Prezidento aktas prieštarauja Konstitucijai. 2. Projektu teikiamo įstatymo įgyvendinimas yra neįmanomas neįvykdžius Lietuvos teisės sistemos reformos, apimančios individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimui būtinas teisines (įstatymų priėmimas), institucines - organizacines (Konstitucinio Teismo ir jo aparato pertvarkymas) ir finansines (lėšų planavimas ir skyrimas) priemones. Tokios priemonės buvo numatytos 2007 m. liepos 4 d. Seimo nutarimu Nr.
Seimo nutarimu Nr. 1264 “Dėl individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo” patvirtintoje koncepcijoje:
priemones, priimti įstatymus: dėl Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo; naujos redakcijos Konstitucinio Teismo įstatymą, kuriame reikia reglamentuoti skundo surašymo, skundo turinio, priedų, skundo pateikimo tvarkos reikalavimus, nustatyti skundų pirminės atrankos subjektus ir atrankos kriterijus, pasirengimo skundų nagrinėjimui taisykles ir nagrinėjimo teisme procesą, sprendimų rūšis, jų paskelbimo tvarką ir kitus konstitucinio teisminio proceso ypatumus; Administracinių bylų teisenos įstatymo (ateityje - Administracinio proceso kodekso), Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymus, kuriuose įtvirtinti teisines pasekmes, atsirandančias Konstituciniam Teismui išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą ir oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą, kad sprendimas buvo pagrįstas Konstitucijai ar įstatymui prieštaraujančiu įstatymu ar kitu Seimo aktu, Respublikos Prezidento aktu ar Vyriausybės aktu (24, 25 punktai);
Konstituciniam Teismui, Vyriausybės rengiamame ir Seimui iki 2010 m. spalio 17 d. teikiamame valstybės biudžeto projekte numatyti pakankamus asignavimus, kurie leistų atlikti numatytą reformą ir užtikrintų Konstitucinio Teismo funkcijų vykdymą (27 punktas). 3. Projekte nepakanka papildyti įstatymą vienu straipsniu, būtina pakeisti ir Konstitucinio Teismo įstatymo 31, 65, 66, 68, 72 straipsnius. 4. Dėstant projekto pavadinimą teisėkūros veiksmą „<...> 65¹ STRAIPSNIO PAPILDYMO <...> reikia pakeisti į „<...> PAPILDYMO 65¹
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017-03-22
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-12 Projekte siūloma įtvirtinti Konstituciniam Teismui teikiamą individualų konstitucinį skundą: subjektus turinčius teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, kreipimosi sąlygas bei turinio reikalavimus ir kt. Jeigu Seimas teikiamą projektą priimtų – įstatymas įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre (Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas neatitiktų Konstitucijos 106 straipsnio, kuriame įtvirtintas baigtinis asmenų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikties Konstitucijai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai ar įstatymams, sąrašas ir 107 straipsnio dėl teisinių pasekmių, kylančių Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, kad įstatymas ar kitas Seimo aktas, Vyriausybės ar Respublikos Prezidento aktas prieštarauja Konstitucijai.
Pritarti Pastabai pritartina, nes tuo metu, kai ji buvo pateikta, dar nebuvo įregistruotas Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Šiuo metu pastaba neteko aktualumo, nes yra užregistruotas projektas XIIIP-431. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus Komitetas preliminariai įvertino, kad projektas XIIIP-176 prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsniui, kuriame įtvirtintas baigtinis asmenų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikties Konstitucijai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai ar įstatymams, sąrašas ir 107 straipsniui dėl teisinių pasekmių, kylančių Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, kad įstatymas ar kitas Seimo aktas, Vyriausybės ar Respublikos Prezidento aktas prieštarauja Konstitucijai. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja (ES) Rita Varanauskienė