Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Papildyti 35 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Juridinis asmuo turi teisę verstis vaistinės veikla ne daugiau kaip penkiose veiklos vietose, esančiose toje pačioje miesto gyvenamojoje vietovėje. Vaistinės veiklos vietų skaičius kaimo gyvenamosiose vietovėse neribojamas.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Povilas Urbšys
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Farmacijos įstatymo projektas) rengimą paskatino šios priežastys:
1) šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra 1303 vaistinės. Kai kurios iš jų gyventojus aprūpina vaistais per 684 kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas. 1064 vaistinės priklauso vaistinių tinklams: UAB „Nemuno vaistinė“ priklauso 295 vaistinės (sudaro 22,64 proc. vaistinių), UAB „Eurovaistinė“ – 285 vaistinės (21,87 proc.), UAB „Gintarinė vaistinė“ – 230 vaistinių (17,65 proc.), UAB „Norfos vaistinė“ – 96 vaistinės (7,37 proc.), BENU Vaistinė Lietuva, UAB – 83 (6,37 proc.) vaistinės. Vaistinių tinklams nepriklausančių vaistinių skaičius nuolat mažėja: 2008-12-31 jos sudarė 55 proc. visų vaistinių, 2010-12-31 –
proc. Nors rinkoje egzistuoja santykinai didelis vaistinių kiekis, gyventojai patiria pakankamai dideles išlaidas įsigydami vaistus, kaip nurodoma EBPO ir Europos Komisijos ataskaitose;
2) pastebimi atvejai, kai vaistinių darbas organizuojamas ir vaistinių politika nustatoma atsižvelgiant ne į gyventojų ir šalies poreikius, o į verslo interesus. Todėl gyventojams kyla problemų įsigyjant reikiamą vaistą ar vaistą, kurio kaina jam būtų priimtina. Siekiant gauti kuo didesnį pelną, kai kuriuose tinkluose nustatyta ydinga darbo užmokesčio tvarka: nustatytas mažas pagrindinis darbo užmokestis ir mokami priedai už tam tikrą parduotų vaistinių preparatų ar vaistinių prekių kiekį. Taip vaistininkas skatinamas kuo daugiau parduoti vaistų bei vaistinių prekių (pvz.: maisto papildų), skirti farmacinės paslaugos teikimui kuo trumpesnį laiką.
Taip pacientai skatinami vartoti vaistus neracionaliai, taip pat nukenčia finansiškai, didėja surenkamas iš gyventojų farmacinių atliekų kiekis. Taip pat vaistininkai skatinami parduoti tuos vaistus, dėl kurių pardavimo tinklai yra susitarę su gamintojais (pirmo pasirinkimo vaistai arba vaistinių prekės). Farmacinės veiklos nusižengimai vaistinėje gali būti sąlygoti būtent dėl verslo nustatytų pelno planų vykdymo. Taip pat vaistinėse, formuojant vaistinės parduodamų prekių asortimentą, didesnę dalį užima ne vaistiniai preparatai, o kitos prekės. Vaistininkai, įgyvendindamas tinklų vadovų nustatytą politiką, didelę dalį dėmesio turi nukreipti į šių prekių pardavimą, o ne į paciento konsultavimą. Tai neskatina ir pačių specialistų domėtis farmacijos naujovėmis, kelti papildomai kvalifikaciją farmacijos srityje;
3) tas pats juridinis asmuo gali turėti licenciją verstis vaistinių veikla ir didmeniniu vaistinių preparatų platinimu. Tai gali kelti interesų konfliktą. Pasitaiko atvejų, kai vienam tinklui priklausančios vaistinės farmacijos specialistui neleidžiama užsakyti reikiamo pacientui vaisto ar medicinos pagalbos priemonės iš kito didmenininko, turinčio reikiamą vaistą ar medicinos pagalbos priemonę;
4) mažėja mažų tinklams nepriklausančių vaistinių, ypač kaimo vietovėse, blogėja vaistų prieinamumas kaimo vietovių gyventojams;
5) užsidaro pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, per kurias vaistinės aprūpindavo gyventojus vaistiniais preparatais kaimo vietovėse, atitinkamai blogėja vaistinių preparatų prieinamumas gyventojams.
Farmacijos įstatymo projekto tikslas – skatinant konkurenciją gerinti farmacinių paslaugų kokybę, sudaryti sąlygas, kad farmacinės paslaugos būtų prieinamos visiems Lietuvos gyventojams, t. y. gerinti vaistų prieinamumą kaimo gyvenamosiose vietovėse, siekti, kad būtų sukurta reikiama infrastruktūra ir vaistinių būtų pakankamai, kad jos būtų išdėstytos taip, kad gyventojai reikiamas kokybiškas farmacines paslaugas gautų laiku ir už prieinamą kainą. Farmacijos įstatymo projekto uždavinys
Įstatymo projektą iniciavo ir parengė Seimo narys P. Urbšys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomenės vaistinių steigimą, reikalavimai vaistinės veiklos vietų skaičiui nėra nustatyti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Vaistinių veikla yra ypatinga ūkinės veiklos sritis ir savo veiklos tikslais skiriasi nuo įprastų prekybos vietų.
Vaistinė vykdo farmacinę veiklą, t. y. sveikatinimo veiklą, todėl pagrindinis vaistinių veiklos reguliavimo tikslas – kad vaistinėse būtų pakankamai kokybiškų, efektyvių ir saugių vaistų, kad aprūpinimo vaistais sistema veiktų sklandžiai, kad būtų reguliuojamos vaistų kainos, kad nebūtų apsunkintas vaistų įsigijimas, kad informacija gyventojui apie vaistus ir jų vartojimą būtų laisvai prieinama bei tinkamai skelbiama ir kt. Siekiant, kad farmacinė veikla pirmiausiai būtų vykdoma žmogaus sveikatos labui ir visuomenės sveikatinimui, siūloma sudaryti teisines prielaidas didėti vaistinių konkurencijai ir nustatyti papildomą visuomenės vaistinių steigimo sąlygą – juridinis asmuo turi teisę verstis vaistinės veikla ne daugiau nei penkiose veiklos vietose, esančiose miesto gyvenamosiose vietovėse. Vaistinės veiklos vietų skaičius kaimo gyvenamosiose vietovėse nebūtų ribojamas. Vaistinių skaičius nustatytas remiantis Estijos pavyzdžiu (leidžiama mieste turėti keturias veiklos vietas, kaime – neribotą skaičių). Atsižvelgiant į mažesnius žmonių srautus (mažesnės darbo apimtys) ir siekiant didinti vaistų prieinamumą kaimo gyvenamosiose vietovėse, jose siūloma neriboti vaistinių veiklos vietų. Priėmus Farmacijos įstatymo projektą bus skatinamas vaistinių steigimasis kaime, todėl turėtų pagerėti kaimo vietovių gyventojų aprūpinimas vaistais. Taip pat bus skatinamas smulkusis verslas. Europos Komisija 2008 m. birželio 25 d. pristatė dešimčia pagrindinių principų paremtą Europos smulkiojo verslo aktą (angl. Small Business Act), kuriame tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms siūloma imtis tam tikrų politikos priemonių, kuriomis siekiama padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms suklestėti, o geriausioms – tapti pasaulio lyderėmis.
Smulkiojo verslo aktas – svarbus žingsnis įgyvendinant Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją. Smulkiojo verslo akte nustatyta 10 principų, kuriuos būtina priimti aukščiausiu politiniu lygmeniu, ir konkrečios priemonės, užtikrinsiančios palankesnes sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Atsižvelgiant į tai, kad turi būti sukurta visiškai nauja vaistinių veiklos sistema, reorganizuotos ar pertvarkytos vaistinės, siūloma numatyti šio įstatymo įsigaliojimo terminą 2022 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta Dėl padidėsiančios konkurencijos vaistinių veikloje numatomas teigiamas poveikis farmacijos paslaugų kainai ir kokybei, taip pat numatomas teigiamas poveikis kaimo gyvenamosiose vietovėse gyvenančių asmenų aprūpinimu vaistais. Numatomas teigiamas poveikis ir smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymo projektą būtų sudarytos palankios sąlygos patekti į rinką smulkioms vaistinėms, taigi būtų teigiamos pasekmės smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai.
Šiuo metu yra 1064 vaistinės, kurios priklauso vaistinių tinklams: UAB
„Nemuno vaistinė“ priklauso 295 vaistinės (sudaro 22,64 proc. vaistinių), UAB „Eurovaistinė“ – 285 vaistinės (21,87
proc.), UAB „Gintarinė vaistinė“ – 230 vaistinių (17,65 proc.), UAB
„Norfos vaistinė“ – 96 vaistinės (7,37 proc.), Benu vaistinė Lietuva, UAB – 83
(6,37 proc.) vaistinės. Priėmus Farmacijos įstatymo projektą, šios vaistinės turės persitvarkyti pagal naujus reikalavimus, todėl laikinai (kol rinkoje atsiras daugiau kitų vaistinių) gali pablogėti vaistų prieinamumas. Taip pat gali būti naikinamos darbo vietos, darbuotojams gali reikėti mokėti išeitines kompensacijas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų rengti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11.
teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 1191 „Dėl Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių, Reikalavimų kvalifikuotam asmeniui, atsakingam už gamybą ir (ar) importą, aprašo ir farmacinės veiklos licencijų rekvizitų patvirtinimo“. Šio teisės akto projektą rengs Sveikatos apsaugos ministerija. Priėmus įstatymą sveikatos apsaugos ministras turės iki įstatymo įsigaliojimo parengti įgyvendinamuosius teisės aktus – pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. V-1053 „Dėl Farmacinės veiklos licencijų paraiškų rekvizitų patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų poreikis nenumatomas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „vaistininkas“, „akcijos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Rengiant Įstatymo projektą buvo sekama Estijos bei Lenkijos pavyzdžiu.
Estijoje, siekiant pagerinti kaimo gyventojų aprūpinimą kaimo gyvenamosiose vietovėse ir sumažinti vaistinių koncentraciją mieste, priimtas įstatymas numatantis, kad vienas vaistininkas gali turėti ne daugiau keturių vaistinių apskrityse, kuriose gyventojų skaičius yra daugiau nei 4000, mažesnėse apskrityse vaistininko turimų vaistinių skaičius neribojamas. Lenkijoje teisės aktuose numatyta, kad vaistines galės steigti tik farmacijos mokslus baigę asmenys, bet ir jiems galės priklausyti ne daugiau kaip keturios vaistinės. Naujai statomos negalės būti arčiau kaip 500 metrų nuo jau veikiančios, o kiekvienoje vietovėje vaistinių bus leidžiama įsteigti tiktai tiek, kad kiekviena aptarnautų ne mažiau kaip po tris tūkstančius gyventojų. Seimo narys Povilas Urbšys
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-13 Nr. S-2018-1785 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1757 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-1757), teikiame pastabas dėl Projekto Nr. XIIIP-1757 atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) ir Europos Sąjungos teisės nuostatoms. Projektu Nr. XIIIP-1757 asmenims yra apribojama teisė verstis vaistinės veikla daugiau kaip penkiose veiklos vietose, esančioje toje pačioje miesto gyvenamojoje vietovėje. Visų pirma, manome, kad toks siūlomas reglamentavimas yra galimai nesuderinamas su Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintu ūkinės veiklos laisvės principu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl Konstitucijos 46 straipsnio, kuriame įtvirtinti pagrindiniai ūkinės veiklos laisvės principai, yra konstatavęs, kad „Asmens ūkinės veiklos laisvė sudaro sąlygas įgyvendinti įvairius asmens siekius. Pagal Konstituciją asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva yra grindžiamas tautos ūkis, todėl negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo ūkinės veiklos laisvei įgyvendinti būtų sudarytos netinkamos sąlygos“[1]. Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, asmens ūkinės veiklos laisvė, be kita ko, turėtų būti suprantama, kaip teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus[2].
Į ūkinės veiklos laisvės sampratą patenka laisvė asmeniui nusistatyti jam priimtiniausias ūkinės veiklos sąlygas, todėl manome, kad į ūkinės veiklos laisvę patenka ir laisvė nuspręsti, kokioje vietovėje ir kokia apimtimi asmuo versis ūkine veikla. Kita vertus, Projektu Nr. XIIIP-1757 siūlomas reglamentavimas apribotų asmens galimybę įgyvendinti tokią ūkinės veiklos laisvę. Be to, Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucijos
grindžiamas tautos ūkis – tai privati nuosavybė, asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva. Asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, tačiau draudimai turi būti nustatyti įstatyme, jie turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti[3]. Įvertinę visa tai, manome, kad Projektu Nr. XIIIP-1757 siūloma įtvirtinti priemonė nėra tinkamai pagrįsta dėl jos tinkamumo ir proporcingumo siekiamam tikslui. Aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, kodėl būtent asmens veiklos sumažinimas iki penkių vaistinių (o ne kitokio skaičiaus) miestuose padėtų didinti konkurenciją tarp vaistinių ir ar tokia priemonė tikrai paskatintų naujų vaistinių kūrimąsi bei vaistinių steigiamą kaimo vietovėse. Be to, nebuvo pagrįstas siūlomos priemonės proporcingumas. Jeigu siūlomam reglamentavimui būtų pritarta, šiuo metu miestuose daugiau kaip 5 vaistines turintys vaistinių tinklai turėtų mieste veikiančių vaistinių skaičių sumažinti iki 5.
Pavyzdžiui, šiuo metu Vilniaus mieste vienas vaistinių tinklas turi 24 vaistines, todėl vaistinių sumažinimas iki 5, be abejonės, sukeltų didelius nuostolius. Atsižvelgdami į tai, manome, kad nebuvo pagrįsta, kodėl siūloma priemonė yra vienintelė tinkama priemonė siekiamam tikslui ir ar būtų proporcinga, jog dėl siekiamo tikslo kai kurie veiklą vykdantys vaistinių tinklai turėtų patirti didelius nuostolius. Kartu pažymime, kad taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento dėl Projekto Nr. XIIIP-1757 teiktos išvados daliai dėl siūlomo reglamentavimo prieštaravimo Konstitucijai. Antra, siūloma priemonė ne tik galimai prieštarauja Konstitucijai, tačiau sukurtų ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 49 straipsnyje įtvirtintos įsisteigimo laisvės apribojimus. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką, įsisteigimo laisvės apribojimais laikomos visos priemonės, dėl kurių naudotis šia laisve draudžiama, sunku ar ne taip patrauklu[4]. Spręsdamas dėl tokių apribojimų suderinamumo su Europos Sąjungos teise, Teisingumo Teismas nagrinėja, ar jie gali būti pateisinti SESV 52 straipsnyje aiškiai numatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis – viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir visuomenės sveikatos – arba privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais pagal Teisingumo Teismo praktiką (privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais Teisingumo Teismas yra pripažinęs, pavyzdžiui, viešosios sveikatos apsaugą, vartotojų apsaugą, mokesčių priežiūros veiksmingumą, aplinkos apsaugą, eismo saugumą, nacionalinio istorinio ir meninio paveldo išsaugojimą ir panašiai).
Vis dėlto, net ir esant tinkamam pateisinimo pagrindui, turėtų būti laikomasi proporcingumo principo reikalavimų, t. y. apribojimai turi būti tinkami tikslui, kurio jais siekiama, įgyvendinti ir neturi viršyti to, kas būtina jam pasiekti[5]. Kaip jau minėta, manome, kad aiškinamajame rašte nebuvo tinkamai pagrįstas siūlomos priemonės proporcingumas siekiamam tikslui, todėl Projektu Nr. XIIIP-1757 siūlomas reglamentavimas taip pat yra galimai nesuderinamas su SESV 49 straipsnio nuostatomis. Kita vertus, paminėtina tai, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje kai kurių valstybių narių nuostatas, kuriomis asmenims suteikta teisė turėti ribotą skaičių vaistinių, yra pripažinęs suderinamomis su SESV nuostatomis. Vis dėlto, pabrėžtina tai, kad tokiu reguliavimu siekta kitokių tikslų, nei kad jų yra siekiama Projektu Nr. XIIIP-1757. Pavyzdžiui, Teisingumo Teisme Vokietijos teisės aktai, kuriais buvo leidžiama turėti vaistinę ir ne daugiau nei tris jos filialus, buvo pripažinti suderinamais su SESV nuostatomis todėl, kad tokiu reglamentavimu buvo siekiama visuomenės sveikatos apsaugos[6]. Kitaip tariant, Europos teisės departamento nuomone, Projektu Nr. XIIIP-1757 siekiami tikslai – konkurencijos didinimas ir vaistų kainų mažinimas – turėtų būti siekiami šiems tikslams pasiekti tinkamomis priemonėmis.
Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected] [1] Žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimą. [2] Žr. pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1996 m. birželio 18 d. nutarimas, 1999 m. spalio 6 d. nutarimas. [3] Žr., pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 9 d. nutarimas. [4] Žr., pavyzdžiui, 2011 m. lapkričio 29 d. Sprendimo National Grid Indus, C‑371/10, EU:C:2011:785, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija. [5] Žr., pavyzdžiui, Teisingumo Teismo sprendimas Cipolla ir kt., C‑94/04 ir C‑202/04, EU:C:2006:758, 61 punktas;
Sprendimas United Pan-Europe Communications Belgium ir kt., C‑250/06, EU:C:2007:783, 39 punktas; Sprendimas Gouvernement de la Communauté française ir Gouvernement wallon, C‑212/06, EU:C:2008:178, 55 punktas. [6] Teisingumo Teismo sprendimas Apothekerkammer des Saarlandes ir kiti, sujungtos bylos C-171/09 ir C-172/09, EU:C:2009:316.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projektu siūloma papildyti Farmacijos įstatymo 35 straipsnį 1¹ dalimi, nustatančia, kad juridinis asmuo turi teisę verstis vaistinės veikla ne daugiau kaip penkiose veiklos vietose, esančiose toje pačioje miesto gyvenamojoje vietovėje, veiklos vietų skaičius kaimo gyvenamosiose vietovėse neribojamas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas – skatinant konkurenciją gerinti farmacinių paslaugų kokybę, sudaryti sąlygas, kad farmacinės paslaugos būtų prieinamos visiems Lietuvos gyventojams, t. y. gerinti vaistų prieinamumą kaimo gyvenamosiose vietovėse, siekti, kad būtų sukurta reikiama infrastruktūra ir vaistinių būtų pakankamai, kad jos būtų išdėstytos taip, kad gyventojai reikiamas kokybiškas farmacines paslaugas gautų laiku ir už prieinamą kainą. Projekto nuostata vertintina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmenų ekonominių teisių požiūriu. Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati, ji grindžiama prigimtine žmogaus asmens laisve ir prigimtine teise turėti nuosavybę.
Ši sąvoka apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą; ji yra neatsiejamos nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir iš jos pasitraukti (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 5 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai). Pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti esmines ūkinės veiklos laisvės nuostatas, tokias kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2010 m. vasario 26 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę; nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, suponuoja ir draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, manome, kad siūlomas reguliavimas, kuriuo ūkio subjektams ribojama teisė ir galimybė jų pageidaujama apimtimi ir būdais pateikti į vaistinių veiklos rinką, o taip pat kuriuo tiesiogiai ribojama sąžininga konkurencija, kai ūkio subjektams atimama galimybė laisvai konkuruoti tarpusavyje, savo nuožiūra pasirenkant tam reikalingus ūkinės veiklos vykdymo būdus, formas bei apimtis, nedera su Konstitucijos nuostatomis.
Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyti argumentai negali būti laikomi pakankamais ir pagrįstais, įgalinančiais teigti, kad siūlomas reguliavimas yra proporcingas ir būtinas, siekiant apginti Konstitucijos saugomas vertybes bei kitų asmenų teises ir laisves. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas kaip tik gali apriboti vartotojų teises į vaistinių preparatų prieinamumą geriausiomis sąlygomis, nes, pvz., geriausiai gyventojų lūkesčius atitinkantys juridiniai asmenys siūlomu reguliavimu būtų apriboti teikti savo paslaugas kuo platesniam gyventojų ratui. Aiškinamojo rašto argumentas, kad projekto tikslas yra gerinti vaistų prieinamumą kaimo gyvenamosiose vietovėse, taip pat nepagrįstas, nes projektu niekaip nesiūloma keisti vaistų prieinamumo kaimo gyvenamosiose reguliavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad projektu siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, bei 46 straipsnio 4 daliai, nustatančiai, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. 2.
2Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas gali nepasiekti jam keliamų uždavinių, nes siūlomas reguliavimas niekaip neriboja teisės bei galimybės juridiniam asmeniui, jau turinčiam vaistinės veiklos licenciją, ir vykdančiam vaistinės veiklą daugiau nei penkiuose veiklos vietose, steigti dukterines bendroves ar filialus, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai taip pat galėtų gauti vaistinės veiklos licenciją veiklai kitose vietose vykdyti. 3. Projektu pildomos įstatymo 35 straipsnio 1¹ dalies antrasis sakinys brauktinas kaip perteklinis, nes jis nenustato jokių reguliacinio pobūdžio normų. 4. Pastebėtina, kad įstatymo
įsigaliojimą reguliuojančioje projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nustatyta išimtis dėl 2 ir 3 šio straipsnio dalių įsigaliojimo, kad jos įsigaliotų priėmus ir paskelbus įstatymą ir institucijos turėtų teisinį pagrindą poįstatyminiams teisės aktams priimti. 5. Vertinant projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalis tarpusavyje, nėra aišku, kodėl Vyriausybė įstatymo įgyvendinimui būtinus poįstatyminius teisės aktus turėtų priimti iki šių metų pabaigos, o sveikatos apsaugos ministras – iki įstatymo įsigaliojimo. 6. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 17 punkto nuostatą, turi būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Povilas Urbšys, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Dainius Zebleckis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-121 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projektu siūloma papildyti Farmacijos įstatymo 35 straipsnį 1¹ dalimi, nustatančia, kad juridinis asmuo turi teisę verstis vaistinės veikla ne daugiau kaip penkiose veiklos vietose, esančiose toje pačioje miesto gyvenamojoje vietovėje, veiklos vietų skaičius kaimo gyvenamosiose vietovėse neribojamas.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas – skatinant konkurenciją gerinti farmacinių paslaugų kokybę, sudaryti sąlygas, kad farmacinės paslaugos būtų prieinamos visiems Lietuvos gyventojams, t. y. gerinti vaistų prieinamumą kaimo gyvenamosiose vietovėse, siekti, kad būtų sukurta reikiama infrastruktūra ir vaistinių būtų pakankamai, kad jos būtų išdėstytos taip, kad gyventojai reikiamas kokybiškas farmacines paslaugas gautų laiku ir už prieinamą kainą. Projekto nuostata vertintina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmenų ekonominių teisių požiūriu. Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati, ji grindžiama prigimtine žmogaus asmens laisve ir prigimtine teise turėti nuosavybę. Ši sąvoka apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą; ji yra neatsiejamos nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir iš jos pasitraukti (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 5 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai). Pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti esmines ūkinės veiklos laisvės nuostatas, tokias kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2010 m. vasario 26 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę; nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, suponuoja ir draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, manome, kad siūlomas reguliavimas, kuriuo ūkio subjektams ribojama teisė ir galimybė jų pageidaujama apimtimi ir būdais pateikti į vaistinių veiklos rinką, o taip pat kuriuo tiesiogiai ribojama sąžininga konkurencija, kai ūkio subjektams atimama galimybė laisvai konkuruoti tarpusavyje, savo nuožiūra pasirenkant tam reikalingus ūkinės veiklos vykdymo būdus, formas bei apimtis, nedera su Konstitucijos nuostatomis. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyti argumentai negali būti laikomi pakankamais ir pagrįstais, įgalinančiais teigti, kad siūlomas reguliavimas yra proporcingas ir būtinas, siekiant apginti Konstitucijos saugomas vertybes bei kitų asmenų teises ir laisves. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas kaip tik gali apriboti vartotojų teises į vaistinių preparatų prieinamumą geriausiomis sąlygomis, nes, pvz., geriausiai gyventojų lūkesčius atitinkantys juridiniai asmenys siūlomu reguliavimu būtų apriboti teikti savo paslaugas kuo platesniam gyventojų ratui.
Aiškinamojo rašto argumentas, kad projekto tikslas yra gerinti vaistų prieinamumą kaimo gyvenamosiose vietovėse, taip pat nepagrįstas, nes projektu niekaip nesiūloma keisti vaistų prieinamumo kaimo gyvenamosiose reguliavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad projektu siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, bei 46 straipsnio 4 daliai, nustatančiai, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Nepritarti
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos
principui bei sąžiningos konkurencijos laisvės principui. 4. Balsavimo rezultatai: Balsuota už formuluotę, kad Projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui bei sąžiningos konkurencijos laisvės principui už –3, susilaikė – 5, prieš – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkės pavaduotojas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė