Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 541 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „541 straipsnis. Melagingų duomenų pateikimas kvietimams užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinti arba pagalba Pagalba kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, pateikus melagingus ar klaidinančius duomenis
Respubliką patvirtinti ar klaidinančių duomenų pateikimas arba pagalba užsieniečiui pateikti melagingus ar klaidinančius duomenis, siekiant kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt vieno tūkstančio eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų trijų tūkstančių eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“
1Papildyti 589 straipsnį 42¹ punktu:
„42¹) Migracijos deparamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 528, 530, 532, 535, 538, 539, 540, 541 straipsniuose, 542 straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;“. 2.
2Pakeisti 589 straipsnio 49 punktą ir jį išdėstyti taip:
„49) policijos – dėl šio kodekso 48, 62, 63, 65, 69, 71, 72, 73, 74 straipsniuose, 75 straipsnio 1 dalyje, 76, 77, 78, 80, 88, 89, 95 straipsniuose, 98 straipsnio 1 dalyje, 108, 109, 115, 122, 125, 127, 130, 131, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 214, 219, 220, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 234¹, 234²straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2 dalyse, 282, 290, 306, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6 dalyse, 414, 415, 416, 417, 420, 421, 422, 423, 424 straipsniuose,
straipsniuose, 434 straipsnio 1, 3 dalyse, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474 straipsniuose, 479 straipsnio 4, 5 dalyse, 481, 482, 483, 484, 484¹, 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalyse, 507, 508, 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524, 527, 528, 530, 532, 534, 535, 538, 539, 540, 541 straipsniuose, 542 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 543, 546, 553 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2020 m. sausio
įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Seimo nariai Audronius Ažubalis Laurynas Kasčiūnas
55, 67, 69, 86, 87, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105²,
projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublika, būdama NATO, Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės, o netrukus – ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare, tampa vis patrauklesne šalimi užsieniečiams. Lietuvoje apsigyvena trečiųjų šalių piliečiai, norintys dirbti ir kurti saugioje ir patikimoje valstybėje. Tačiau kartu Lietuvos patrauklumu siekia pasinaudoti užsieniečiai, keliantys grėsmę Šengeno erdvės valstybių saugumui ir viešajai tvarkai, o kartais – net Lietuvos valstybingumui. Lietuvai būtina turėti efektyvią migracijos kontrolės sistemą ir optimalią institucinę sąrangą, kuri užtikrintų, kad, net ir augant imigracijos srautams, į Lietuvą nepatektų ir joje negyventų asmenys, keliantys grėsmę valstybės suverenitetui, saugumui ir reputacijai, visuomenės sanklodai, piliečių saugumui ir gerovei. Kartu kontrolės mechanizmai turi būti lankstūs ir greiti, kad nesudarytų nereikalingų kliūčių patikimų ir Lietuvai naudą teikiančių užsieniečių imigracijai. Pagrindine Lietuvos institucija, atsakinga už migracijos politikos įgyvendinimą, yra Migracijos departamentas prie VRM, tačiau jam trūksta turimos kompetencijos ir reikalaujamos institucinės atsakomybės lygį atitinkančių įgaliojimų ir resursų, kad departamentui keliami uždaviniai būtų įgyvendinami visa apimtimi.
Dalis migracijos kontrolės funkcijų šiuo metu yra išskaidytos tarp trijų įstaigų (Migracijos departamento prie VRM, Policijos departamento prie VRM ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM) ir dviem iš jų ši veikla nėra, nebus ir net neturi būti prioritetinė, todėl jos vykdomos nekoordinuotai, nekryptingai, nepakankamai kokybiškai, ir dėl to migracijos kontrolės sistema nėra pakankamai efektyvi. Įstatymų projektais siekiama visas migracijos kontrolės funkcijas sukoncentruoti vienoje atsakingoje specializuotoje įstaigoje – Migracijos departamente prie VRM. Todėl Migracijos departamentui prie VRM siekiama perduoti visas migracijos kontrolės funkcijas, kurias šiuo metu atlieka policija, ir dalį migracijos kontrolės funkcijų, nesusijusių su pasienio apsauga, kurias šiuo metu atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM. Kartu siekiama įtvirtinti papildomų nuostatų, leisiančių efektyviau kovoti su piktnaudžiavimu migracijos procedūromis.
projektu siekiama šių tikslų:
Lietuvoje;
kontrolės srityje;
migracijos kontrolės funkcijas, kurios susijusios su valstybės sienos apsauga;
viešojo saugumo, visuomenės rimties užtikrinimu, bendrąja nusikalstamumo kontrole ir prevencija;
valstybės saugumo ar užsienio politikos interesais (nustatyti, kad bendros taisyklės gali būti netaikomos, gavus Valstybės saugumo departamento ar Užsienio reikalų ministerijos siūlymą). 2) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad policija atliktų tik policijai būdingas funkcijas, susijusias su viešojo saugumo, visuomenės rimties užtikrinimu, bendrąja nusikalstamumo kontrole ir prevencija. Tokiu būdu migracijos kontrolės funkcijos išgryninamos paliekant jas Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui. 3) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 įstatymo projektu siekiama šių tikslų:
nusižengimus, susijusius su užsieniečių teisinės padėties taisyklių pažeidimu, ir skirti administracines nuobaudas;
piktnaudžiauti teisėtos migracijos galimybėmis. 4) Lietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr.
I-886 įstatymo projekte siekiama įtvirtinti nuostatą, kad asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir dokumentai perduodami nagrinėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, kaip šiuo metu įrašyta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme. 5) Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 įstatymo projektu siekiama, kad policijai nebūdingos funkcijos būtų perduotos institucijai, atsakingai už migracijos procesų kontrolę. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu migracijos kontrolės funkcijas atlieka trys vykdomosios grandies institucijos:
Migracijos departamentas prie VRM ir policija;
prie VRM, policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM (pastaroji pasienyje išduoda Šengeno vizas);
Migracijos departamentas prie VRM;
Migracijos departamentas prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM ir policija;
prie VRM (pagrindinė procedūra) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei policija (prašymų registravimas ir pirminės prieglobsčio apklausos);
reikalavimų pažeidimus – policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM. Migracijos departamentas prie VRM, nors atsakingas už migracijos kontrolę, neturi teisės surašyti administracinių nusižengimų protokolų už migracijos teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir neturi teisės atlikti užsieniečių patikrinimų vietoje (įeiti į patalpas, atlikti daiktų apžiūras).
Šiuo metu teisės aktuose nustatyta atsakomybė už užsieniečių migracijos taisyklių pažeidimus yra nepakankama ir nesuteikia galimybių bausti tarpininkus, kurie padeda užsieniečiams „apeiti“ įstatymų reikalavimus ir gauti leidimus gyventi Lietuvoje ar nacionalines vizas, įsteigus fiktyvias įmones, fiktyviai įsidarbinus ar kitokiais fiktyviais būdais. Dėl tokio nebaudžiamumo randasi vis daugiau tokia tarpininkavimo veikla užsiimančių asmenų, o tai apsunkina valstybės įstaigų darbą, kovojant su nelegalia migracija ir migracija fiktyviais pagrindais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Siūloma nustatyti, kad migracijos kontrolės funkcijas visoje valstybės teritorijoje atliktų viena centrinė specializuota įstaiga, Migracijos departamentas prie VRM, o valstybės pasienyje – ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM:
Migracijos departamentas prie VRM;
prie VRM ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM (pasienyje išduodamos Šengeno vizos);
departamentas prie VRM;
Migracijos departamentas prie VRM (teisėto gyvenimo kontrolė, teisės būti ir gyventi Lietuvoje panaikinimas ir grąžinimas į užsienio valstybę) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM (užsieniečių neįleidimas, sulaikymas ir išsiuntimas);
prie VRM (visi procedūros etapai, pradedant nuo prašymo suteikti prieglobstį registravimo ir baigiant galutinio sprendimo priėmimu);
reikalavimų pažeidimus – Migracijos departamentas prie VRM ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM. Kartu siūloma Migracijos departamentui prie VRM suteikti įgaliojimus atlikti užsieniečių patikrinimus vietoje bei nustatyti administracinę atsakomybę už tarpininkavimą piktnaudžiauti teisėtos migracijos galimybėmis. Įgyvendinus šiuos pakeitimus, Lietuvos Respublikoje veiks viena stipri specializuota įstaiga, turinti visas galimybes efektyviai kovoti su neteisėta migracija ir migracija fiktyviais pagrindais, o šiai funkcijai skiriami valstybės resursai bus naudojami kryptingai ir optimaliai. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus įstatymo projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, bus sustiprinta nelegalios migracijos kontrolė. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atlaisvinus policiją nuo migracijos kontrolės funkcijų, policija galės labiau koncentruotis į viešosios tvarkos užtikrinimą, todėl priimti įstatymai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai. Įtakos korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai prisidės prie verslo sąlygų gerinimo. Pavedus imigracijos funkcijas atlikti vienai įstaigai, Migracijos departamentui prie VRM, pagerės klientų aptarnavimo kokybė, nes bus užtikrinta vienoda administracinė praktika visoje valstybės teritorijoje. Tokiu būdu bus vienodas teisės aktų aiškinimas ir taikymas, užsienietis nebus siunčiamas į skirtingas institucijas, kuriose būtų pateikiami skirtingi problemos sprendimo būdai. Esant adekvatiems finansiniams ir žmogiškiesiems resursams, kurie sutelkti vienoje centrinėje institucijoje, migracijos sistema žymiai greičiau galės prisitaikyti prie verslo poreikių ir skirtingų pokyčių rinkoje. Kartu tai padės verslui paprasčiau pritraukti trūkstamus darbuotojus iš užsienio. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus įstatymo projektus, reikės pakeisti šiuos įstatymus įgyvendinančius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir ministrų įsakymus. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektais naujų sąvokų nenustatoma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymams įgyvendinti Vyriausybė ir Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymų nuostatos, kuriomis nustatoma administracinė atsakomybė už tarpininkavimą ir Migracijos departamentui prie VRM suteikiami įgaliojimai vykdyti patikrinimus vietoje, turi būti įgyvendinamos neatidėliotinai, todėl įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojimo. Teisės aktai, kuriais įgyvendinamos įstatymų nuostatos, susijusios su įstaigų įgaliojimų perskirstymu, turės būti priimti iki 2019 m. pabaigos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)?
Siekiant įgyvendinti įstatymus, reikės išplėsti Migracijos departamento prie VRM administracinę struktūrą ir atitinkamai padidinti biudžeto asignavimus, kad Migracijos departamentas prie VRM galėtų turėti ne tik centrinį, bet ir teritorinius padalinius ir vykdyti migracijos kontrolę bei teikti paslaugas visoje valstybės teritorijoje. Šis finansavimas galės būti skiriamas iš lėšų, sutaupytų policijai nebevykdant migracijos funkcijų. Preliminariais paskaičiavimais, migracijos įstaigų struktūrinei pertvarkai įgyvendinti prireiks apie 400 tūkst. eurų (išeitinės kompensacijos ir įstaigų, darbo vietų pertvarkymo darbai). Atlikus pertvarką, biudžeto išlaidų, šiuo metu skiriamų Migracijos departamentui prie VRM ir policijos migracijos funkcijoms vykdyti, galėtų būti sutaupoma daugiau nei 700 tūkst. eurų per metus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Migracijos departamentas prie VRM“, „neteisėta migracija“, „užsieniečių teisinė padėtis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Audronius Ažubalis Laurynas Kasčiūnas
55, 67, 69, 86, 87, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105²,
projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublika, būdama NATO, Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės, o netrukus – ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare, tampa vis patrauklesne šalimi užsieniečiams. Lietuvoje apsigyvena trečiųjų šalių piliečiai, norintys dirbti ir kurti saugioje ir patikimoje valstybėje. Tačiau kartu Lietuvos patrauklumu siekia pasinaudoti užsieniečiai, keliantys grėsmę Šengeno erdvės valstybių saugumui ir viešajai tvarkai, o kartais – net Lietuvos valstybingumui. Lietuvai būtina turėti efektyvią migracijos kontrolės sistemą ir optimalią institucinę sąrangą, kuri užtikrintų, kad, net ir augant imigracijos srautams, į Lietuvą nepatektų ir joje negyventų asmenys, keliantys grėsmę valstybės suverenitetui, saugumui ir reputacijai, visuomenės sanklodai, piliečių saugumui ir gerovei. Kartu kontrolės mechanizmai turi būti lankstūs ir greiti, kad nesudarytų nereikalingų kliūčių patikimų ir Lietuvai naudą teikiančių užsieniečių imigracijai. Pagrindine Lietuvos institucija, atsakinga už migracijos politikos įgyvendinimą, yra Migracijos departamentas prie VRM, tačiau jam trūksta turimos kompetencijos ir reikalaujamos institucinės atsakomybės lygį atitinkančių įgaliojimų ir resursų, kad departamentui keliami uždaviniai būtų įgyvendinami visa apimtimi.
Dalis migracijos kontrolės funkcijų šiuo metu yra išskaidytos tarp trijų įstaigų (Migracijos departamento prie VRM, Policijos departamento prie VRM ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM) ir dviem iš jų ši veikla nėra, nebus ir net neturi būti prioritetinė, todėl jos vykdomos nekoordinuotai, nekryptingai, nepakankamai kokybiškai, ir dėl to migracijos kontrolės sistema nėra pakankamai efektyvi. Įstatymų projektais siekiama visas migracijos kontrolės funkcijas sukoncentruoti vienoje atsakingoje specializuotoje įstaigoje – Migracijos departamente prie VRM. Todėl Migracijos departamentui prie VRM siekiama perduoti visas migracijos kontrolės funkcijas, kurias šiuo metu atlieka policija, ir dalį migracijos kontrolės funkcijų, nesusijusių su pasienio apsauga, kurias šiuo metu atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM. Kartu siekiama įtvirtinti papildomų nuostatų, leisiančių efektyviau kovoti su piktnaudžiavimu migracijos procedūromis.
projektu siekiama šių tikslų:
Lietuvoje;
kontrolės srityje;
migracijos kontrolės funkcijas, kurios susijusios su valstybės sienos apsauga;
viešojo saugumo, visuomenės rimties užtikrinimu, bendrąja nusikalstamumo kontrole ir prevencija;
valstybės saugumo ar užsienio politikos interesais (nustatyti, kad bendros taisyklės gali būti netaikomos, gavus Valstybės saugumo departamento ar Užsienio reikalų ministerijos siūlymą). 2) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad policija atliktų tik policijai būdingas funkcijas, susijusias su viešojo saugumo, visuomenės rimties užtikrinimu, bendrąja nusikalstamumo kontrole ir prevencija. Tokiu būdu migracijos kontrolės funkcijos išgryninamos paliekant jas Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui. 3) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 įstatymo projektu siekiama šių tikslų:
nusižengimus, susijusius su užsieniečių teisinės padėties taisyklių pažeidimu, ir skirti administracines nuobaudas;
piktnaudžiauti teisėtos migracijos galimybėmis. 4) Lietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr.
I-886 įstatymo projekte siekiama įtvirtinti nuostatą, kad asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir dokumentai perduodami nagrinėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, kaip šiuo metu įrašyta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme. 5) Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 įstatymo projektu siekiama, kad policijai nebūdingos funkcijos būtų perduotos institucijai, atsakingai už migracijos procesų kontrolę. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu migracijos kontrolės funkcijas atlieka trys vykdomosios grandies institucijos:
Migracijos departamentas prie VRM ir policija;
prie VRM, policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM (pastaroji pasienyje išduoda Šengeno vizas);
Migracijos departamentas prie VRM;
Migracijos departamentas prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM ir policija;
prie VRM (pagrindinė procedūra) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei policija (prašymų registravimas ir pirminės prieglobsčio apklausos);
reikalavimų pažeidimus – policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM. Migracijos departamentas prie VRM, nors atsakingas už migracijos kontrolę, neturi teisės surašyti administracinių nusižengimų protokolų už migracijos teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir neturi teisės atlikti užsieniečių patikrinimų vietoje (įeiti į patalpas, atlikti daiktų apžiūras).
Šiuo metu teisės aktuose nustatyta atsakomybė už užsieniečių migracijos taisyklių pažeidimus yra nepakankama ir nesuteikia galimybių bausti tarpininkus, kurie padeda užsieniečiams „apeiti“ įstatymų reikalavimus ir gauti leidimus gyventi Lietuvoje ar nacionalines vizas, įsteigus fiktyvias įmones, fiktyviai įsidarbinus ar kitokiais fiktyviais būdais. Dėl tokio nebaudžiamumo randasi vis daugiau tokia tarpininkavimo veikla užsiimančių asmenų, o tai apsunkina valstybės įstaigų darbą, kovojant su nelegalia migracija ir migracija fiktyviais pagrindais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Siūloma nustatyti, kad migracijos kontrolės funkcijas visoje valstybės teritorijoje atliktų viena centrinė specializuota įstaiga, Migracijos departamentas prie VRM, o valstybės pasienyje – ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM:
Migracijos departamentas prie VRM;
prie VRM ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM (pasienyje išduodamos Šengeno vizos);
departamentas prie VRM;
Migracijos departamentas prie VRM (teisėto gyvenimo kontrolė, teisės būti ir gyventi Lietuvoje panaikinimas ir grąžinimas į užsienio valstybę) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM (užsieniečių neįleidimas, sulaikymas ir išsiuntimas);
prie VRM (visi procedūros etapai, pradedant nuo prašymo suteikti prieglobstį registravimo ir baigiant galutinio sprendimo priėmimu);
reikalavimų pažeidimus – Migracijos departamentas prie VRM ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM. Kartu siūloma Migracijos departamentui prie VRM suteikti įgaliojimus atlikti užsieniečių patikrinimus vietoje bei nustatyti administracinę atsakomybę už tarpininkavimą piktnaudžiauti teisėtos migracijos galimybėmis. Įgyvendinus šiuos pakeitimus, Lietuvos Respublikoje veiks viena stipri specializuota įstaiga, turinti visas galimybes efektyviai kovoti su neteisėta migracija ir migracija fiktyviais pagrindais, o šiai funkcijai skiriami valstybės resursai bus naudojami kryptingai ir optimaliai. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus įstatymo projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, bus sustiprinta nelegalios migracijos kontrolė. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atlaisvinus policiją nuo migracijos kontrolės funkcijų, policija galės labiau koncentruotis į viešosios tvarkos užtikrinimą, todėl priimti įstatymai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai. Įtakos korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai prisidės prie verslo sąlygų gerinimo. Pavedus imigracijos funkcijas atlikti vienai įstaigai, Migracijos departamentui prie VRM, pagerės klientų aptarnavimo kokybė, nes bus užtikrinta vienoda administracinė praktika visoje valstybės teritorijoje. Tokiu būdu bus vienodas teisės aktų aiškinimas ir taikymas, užsienietis nebus siunčiamas į skirtingas institucijas, kuriose būtų pateikiami skirtingi problemos sprendimo būdai. Esant adekvatiems finansiniams ir žmogiškiesiems resursams, kurie sutelkti vienoje centrinėje institucijoje, migracijos sistema žymiai greičiau galės prisitaikyti prie verslo poreikių ir skirtingų pokyčių rinkoje. Kartu tai padės verslui paprasčiau pritraukti trūkstamus darbuotojus iš užsienio. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus įstatymo projektus, reikės pakeisti šiuos įstatymus įgyvendinančius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir ministrų įsakymus. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektais naujų sąvokų nenustatoma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymams įgyvendinti Vyriausybė ir Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymų nuostatos, kuriomis nustatoma administracinė atsakomybė už tarpininkavimą ir Migracijos departamentui prie VRM suteikiami įgaliojimai vykdyti patikrinimus vietoje, turi būti įgyvendinamos neatidėliotinai, todėl įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojimo. Teisės aktai, kuriais įgyvendinamos įstatymų nuostatos, susijusios su įstaigų įgaliojimų perskirstymu, turės būti priimti iki 2019 m. pabaigos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)?
Siekiant įgyvendinti įstatymus, reikės išplėsti Migracijos departamento prie VRM administracinę struktūrą ir atitinkamai padidinti biudžeto asignavimus, kad Migracijos departamentas prie VRM galėtų turėti ne tik centrinį, bet ir teritorinius padalinius ir vykdyti migracijos kontrolę bei teikti paslaugas visoje valstybės teritorijoje. Šis finansavimas galės būti skiriamas iš lėšų, sutaupytų policijai nebevykdant migracijos funkcijų. Preliminariais paskaičiavimais, migracijos įstaigų struktūrinei pertvarkai įgyvendinti prireiks apie 400 tūkst. eurų (išeitinės kompensacijos ir įstaigų, darbo vietų pertvarkymo darbai). Atlikus pertvarką, biudžeto išlaidų, šiuo metu skiriamų Migracijos departamentui prie VRM ir policijos migracijos funkcijoms vykdyti, galėtų būti sutaupoma daugiau nei 700 tūkst. eurų per metus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Migracijos departamentas prie VRM“, „neteisėta migracija“, „užsieniečių teisinė padėtis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Audronius Ažubalis Laurynas Kasčiūnas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-03-13 Nr. S-2018-1785 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS administracinių nusižengimų kodekso 541 ir 589 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP‑1750 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 541 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1750 (toliau – Projektas) atkreipiame dėmesį į Europos teisės departamento išvados dėl kartu teikiamo derinti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 3, 4, 21, 26, 28, 29, 31, 34, 36, 40, 51, 55, 67, 69, 86, 87, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴, 115, 116, 120, 127, 140, 141 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 50¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-1747 3 punktą. Pažymime, kad Projektu suteikiant Migracijos departamentui įgaliojimus tirti administracinius nusižengimus, susijusius su užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimus (kaip nurodyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 straipsnyje), ir skirti administracines nuobaudas, turėtų būti užtikrinama, kad minėtos funkcijos ir sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo priėmimo funkcija nebūtų vykdoma vieno ir to paties asmens. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 88.1. punktu,
teikiamo projekto pavadinime nenurodytinas kodeksą priėmusio subjekto suteiktas numeris. 2. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 541 straipsnio pavadinimas neatitinka jo 1 dalies dispozicijos turinio. Straipsnio pavadinime akcentuojama tik viena veika – pagalbos užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą; o šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje be pavadinime minimos veikos įtvirtinama ir kita alternatyvi veika – melagingų ar klaidinančių duomenų pateikimas. Atsižvelgiant į tai, keičiamo ANK 541 straipsnio pavadinimas turėtų būti patikslintas. 3. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamame ANK 541 straipsnyje greta melagingų duomenų dalyko požymio įtvirtinamas jam alternatyvus klaidinančių duomenų dalyko požymis. Svarstytina, ar atitinkamas požymis nėra perteklinis, ir kokie šių alternatyvių nusižengimo sudėties dalyko požymių tarpusavio atribojimo kriterijai. 4. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamos ne tik ANK 541 straipsnio 1 ir
administracinio nusižengimo subjektas – juridinių asmenų vadovas ar kitas atsakingas asmuo; 2) keletą kartų pakeliamas straipsnio sankcijose numatytų baudų vidurkis (past. – ANK 541 straipsnio 2 dalyje numatoma maksimali pagal ANK 25 straipsnį leistina baudos riba – iki šešių tūkstančių eurų).
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte atitinkamos pataisos ne tik nepagrindžiamos, bet ir apskritai neminimos. Atsižvelgiant į tai, ginčytinas atitinkamų pataisų pagrįstumas ir proporcingumas. 5. Teikiamo projekto 2 straipsniu ANK 589 straipsnį papildančiame 42¹ punkte žodis „deparamento“ keistinas žodžiu „departamento“. 6. Teikiamo projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamame ANK 589 straipsnio 49 punkte yra panaikinama policijos teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 538 straipsnyje („Užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimas“[¹]). Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame projekte Reg. Nr. XIIP-1748, keičiančiame Policijos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, įgyvendinantiems nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevenciją policijos pareigūnams paliekama teisė įeiti į gyvenamąsias ar kitas patalpas, kai įtariama, kad jose gali būti laikomi ar gyventi neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad policijos pareigūnai, išlaikantys įgaliojimus prevenciniais tikslais įeiti į patalpas, įtardami, kad jose gali būti laikomi ar gyventi neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, turėtų išsaugoti ir įgaliojimus atitinkamas veikas užkardyti, dėl jų pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti jų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Dėl tos priežasties siūlytina ANK 589 straipsnio 49 punkte išlaikyti nuorodą į ANK 538 straipsnį. 7. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas projektas yra susijęs su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo Nr. IX-2206 3, 4, 21, 26, 28, 29, 31, 34, 36, 40, 51, 55, 67, 69, 86, 87, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴, 115, 116, 120, 127, 140, 141 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 50¹ straipsniu įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIIP-1747), atkreiptinas dėmesys į Teisės departamento išvados dėl šio įstatymo projekto 3 pastabą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] [¹]
„Užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos
Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo septyniasdešimt iki trijų šimtų eurų.“
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 88.1. punktu,
teikiamo projekto pavadinime nenurodytinas kodeksą priėmusio subjekto suteiktas numeris. 2. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 541 straipsnio pavadinimas neatitinka jo 1 dalies dispozicijos turinio. Straipsnio pavadinime akcentuojama tik viena veika – pagalbos užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą; o šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje be pavadinime minimos veikos įtvirtinama ir kita alternatyvi veika – melagingų ar klaidinančių duomenų pateikimas. Atsižvelgiant į tai, keičiamo ANK 541 straipsnio pavadinimas turėtų būti patikslintas. 3. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamame ANK 541 straipsnyje greta melagingų duomenų dalyko požymio įtvirtinamas jam alternatyvus klaidinančių duomenų dalyko požymis. Svarstytina, ar atitinkamas požymis nėra perteklinis, ir kokie šių alternatyvių nusižengimo sudėties dalyko požymių tarpusavio atribojimo kriterijai. 4. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamos ne tik ANK 541 straipsnio 1 ir
administracinio nusižengimo subjektas – juridinių asmenų vadovas ar kitas atsakingas asmuo; 2) keletą kartų pakeliamas straipsnio sankcijose numatytų baudų vidurkis (past. – ANK 541 straipsnio 2 dalyje numatoma maksimali pagal ANK 25 straipsnį leistina baudos riba – iki šešių tūkstančių eurų).
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte atitinkamos pataisos ne tik nepagrindžiamos, bet ir apskritai neminimos. Atsižvelgiant į tai, ginčytinas atitinkamų pataisų pagrįstumas ir proporcingumas. 5. Teikiamo projekto 2 straipsniu ANK 589 straipsnį papildančiame 42¹ punkte žodis „deparamento“ keistinas žodžiu „departamento“. 6. Pastebėtina, kad teikiamo projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiama ne aktuali ANK 589 straipsnio 49 punkto redakcija. 7. Teikiamo projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamame ANK 589 straipsnio 49 punkte yra panaikinama policijos teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 538 straipsnyje („Užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimas“[¹]). Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame projekte Reg. Nr. XIIP-1748, keičiančiame Policijos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, įgyvendinantiems nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevenciją policijos pareigūnams paliekama teisė įeiti į gyvenamąsias ar kitas patalpas, kai įtariama, kad jose gali būti laikomi ar gyventi neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad policijos pareigūnai, išlaikantys įgaliojimus prevenciniais tikslais įeiti į patalpas, įtardami, kad jose gali būti laikomi ar gyventi neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, turėtų išsaugoti ir įgaliojimus atitinkamas veikas užkardyti, dėl jų pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti jų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Dėl tos priežasties siūlytina ANK 589 straipsnio 49 punkte išlaikyti nuorodą į ANK 538 straipsnį. 8. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas projektas yra susijęs su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo Nr. IX-2206 3, 4, 21, 26, 28, 29, 31, 34, 36, 40, 51, 55, 67, 69, 86, 87, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴, 115, 116, 120, 127, 140, 141 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 50¹ straipsniu įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIIP-1747), atkreiptinas dėmesys į Teisės departamento išvados dėl šio įstatymo projekto 3 pastabą. 9. Taip pat pastebime, kad teikiamas projektas turėtų būti svarstomas kartu su Seime užregistruotu projektu Reg. Nr. XIIIP-2431. 10. Teikiamo projekto 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d.“. Projekto 1 straipsnio įsigaliojimo terminas koreguotinas, atsižvelgiant į tai, kad projekto pateikimo metu jis jau buvo suėjęs. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] M.
Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] [¹]
„Užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos
Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo septyniasdešimt iki trijų šimtų eurų.“
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-12- Nr. Į 2018-12-05
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869
derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 541 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1750(2) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]