Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. iX-2206 3, 4, 21, 26, 28, 29, 31, 34, 36, 40, 51, 55, 67, 69, 86, 87, 99, 99¹, 100, 104, 105¹,
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsieniečiai policijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar kitos
teisėsaugos institucijos pareigūnų Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) įgalioto valstybės tarnautojo reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienietis dokumentus vizai gauti pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, o kai tokios nėra, dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
Užsienietis dokumentus vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali pateikti pasienio kontrolės punkte, vidaus reikalų ministro įgaliotoje institucijoje Migracijos departamente arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje.“
2Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Sprendimą dėl Šengeno vizos galiojimo pratęsimo arba atsisakymo pratęsti jos galiojimą, dėl kvietimo patvirtinimo priima vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamentas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirtas atstovas, taip pat užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, užsieniečiui, kuriam leista pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, arba dėl esminių valstybės saugumo interesų arba užsienio politikos sumetimų, taip pat užsieniečiui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.“
2Pakeisti 28 straipsnio 3¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„3¹. Užsienietis, kuris perkeliamas įmonės viduje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, nesančiai Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, laikydamasis šio Įstatymo 44² straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų. Šio Įstatymo 44² straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi perkeliamas įmonės viduje užsienietis gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, esančiai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – šio straipsnio 3 dalyje nurodytai institucijai Migracijos departamentui.“
3Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio Įstatymo nustatytais atvejais vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali pateikti ne pats užsienietis, o šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 44¹ straipsnio 2 dalyje, 44² straipsnio 4 dalyje ar 49² straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai.“
pakeitimas
1Pakeisti 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Išduotas leidimas gyventi užsieniečiui keičiamas šio Įstatymo nustatytais pagrindais.“
2Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Užsienietis dėl leidimo gyventi keitimo prašymą turi pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Turintis leidimą gyventi užsienietis, kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, per
įgaliotą instituciją Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi vaikui išdavimo.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi galiojimo laikotarpiu užsienietis gali kreiptis dėl leidimo gyventi įforminimo. Leidimas gyventi, išskyrus šio Įstatymo
darbo dienų nuo prašymo įforminti leidimą gyventi pateikimo atitinkamoje institucijoje Migracijos departamente dienos.“
2Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ligos atveju ar esant kitų svarbių nuo užsieniečio nepriklausančių priežasčių, apie kurių buvimą užsienietis turi raštu pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui, gali būti pratęstas sprendimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, galiojimas, bet ne ilgiau kaip iki
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui, jeigu:
1) jis pakeičia asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančius dokumentus;
2) pasikeičia jo šeiminė padėtis;
3) jis pakeičia gyvenamąją vietą;
4) pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privačiojo juridinio asmens (toliau – įmonė) arba užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte ar 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nustatytais pagrindais arba kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu kaip vadovui, vadovausiančiam priimančiajai įmonei.“;
2Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją Migracijos departamentą apie užsienietį privalo:
1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jei darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte;
2) ūkio subjektų veiklos priežiūrą atlikti įgalioti subjektai – apie užsienietį, kuriam už Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą pažeidimą skirta didesnė negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio bauda ir ji nėra sumokėta ilgiau kaip vieną mėnesį nuo nustatyto jos sumokėjimo termino pabaigos;
3) švietimo įstaiga, mokslo ir studijų institucija – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo nutraukimą;
4) policija ar kiti įgalioti taikyti sulaikymą ar nagrinėti administracinių nusižengimų bylas subjektai – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas iki 48 valandų arba nubaustas už administracinį nusižengimą;
6) Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas ikiteisminio tyrimo laikotarpiui arba atlieka teismo paskirtą bausmę;
7) ūkio ministro įgaliota institucija – apie užsienietį, neįvykdžiusį šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, nustačius, kad šis užsienietis neįsteigė įmonės ar nevykdo įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, taip pat apie užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, jeigu paaiškėja, kad jis nebėra įmonės dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės veiklai;
8) priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, – apie sąlygų, kurios pagal šio Įstatymo 44² straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis taikomos užsieniečio perkėlimui įmonės viduje, pasikeitimą.“.
Ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją Migracijos departamentą apie užsienietį privalo:
1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jei darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte;
2) ūkio subjektų veiklos priežiūrą atlikti įgalioti subjektai – apie užsienietį, kuriam už Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą pažeidimą skirta didesnė negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio bauda ir ji nėra sumokėta ilgiau kaip vieną mėnesį nuo nustatyto jos sumokėjimo termino pabaigos;
3) švietimo įstaiga, mokslo ir studijų institucija – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo nutraukimą;
4) policija ar kiti įgalioti taikyti sulaikymą ar nagrinėti administracinių nusižengimų bylas subjektai – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas iki 48 valandų arba nubaustas už administracinį nusižengimą;
6) Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas ikiteisminio tyrimo laikotarpiui arba atlieka teismo paskirtą bausmę;
7) ūkio ministro įgaliota institucija – apie užsienietį, neįvykdžiusį šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, nustačius, kad šis užsienietis neįsteigė įmonės ar nevykdo įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, taip pat apie užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, jeigu paaiškėja, kad jis nebėra įmonės dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės veiklai;
8) priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, – apie sąlygų, kurios pagal šio Įstatymo 44² straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis taikomos užsieniečio perkėlimui įmonės viduje, pasikeitimą.“. 10 straipsnis.
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) jis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą ir turi tos valstybės išduotą leidimą gyventi.;“
2Papildyti 40 straipsnio 1 dalį 15 punktu:
„15) tai būtina dėl esminių valstybės saugumo interesų arba užsienio politikos sumetimų.“
Papildyti 50¹ straipsniu: „50¹ straipsnis. Specialios nuostatos, susijusios su esminiais valstybės saugumo interesais ir užsienio politikos sumetimais
nuostatos, reglamentuojančios leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo, keitimo, atsisakymo išduoti ar pakeisti ir panaikinimo sąlygas ir pagrindus, gali būti netaikomos ir užsieniečiui gali būti išduotas arba pakeistas leidimas laikinai gyventi, taip pat gali būti atsisakyta išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi arba jo turimas leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas, kai tai būtina dėl esminių valstybės saugumo interesų arba užsienio politikos sumetimų. 2. Sprendimą išduoti, pakeisti, atsisakyti išduoti ar pakeisti arba panaikinti leidimą laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais Valstybės saugumo departamento siūlymu, grindžiamu esminiais valstybės saugumo interesais, arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos siūlymu, grindžiamu užsienio politikos sumetimais, priima Migracijos departamentas. 3. Informacija apie sprendimo, priimto šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, faktines aplinkybes, kurios sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, užsieniečiui neteikiama. 4. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, kai sprendimas dėl užsieniečio teisinės padėties priimamas vykdant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 51 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo arba panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda arba keičia Migracijos departamentas, leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.“
leidimo laikinai gyventi užsieniečiui keitimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiams keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. 4. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo priima Migracijos departamentas. 13 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienietis prašymą išduoti arba pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikia šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms Migracijos departamentui.“
2Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo arba panaikinimo priima ir leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda arba keičia Migracijos departamentas, leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.“
nuolat gyventi keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. 4. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo priima Migracijos departamentas. 14 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar teritorinei policijos įstaigai Migracijos departamentui.“15 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Valstybės institucijos ar įstaigos, kuriai pateiktas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas:
1) nurodo prašyme suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokole, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, jo pateikimo datą, laiką ir vietą;
2) paima visus turimus prieglobsčio prašytojo dokumentus ir kelionės bilietus;
3) gerbdamas žmogaus orumą atlieka prieglobsčio prašytojo asmens ir jo daiktų apžiūrą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
4) apklausia prieglobsčio prašytoją ir, remdamasis pateiktais dokumentais ir surinkta informacija, įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi specialiųjų poreikių;
5) paima prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudus;
6) nufotografuoja prieglobsčio prašytoją.“
2Papildyti 69 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Šio Įstatymo
tarnyba nedelsdama praneša Migracijos departamentui apie pateiktą užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį. Gavus šioje dalyje nurodyta pranešimą, Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas vyksta į Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir atlieka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.“
3Pakeisti 69 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybės institucijos ar įstaigos, kuriai pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje dalies 5 punkte nurodytus veiksmus, prašymą suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokolą, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, surinktų prieglobsčio prašytojo dokumentų ir kelionės bilietų kopijas, apklausos protokolą nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis perduoda Migracijos departamentui, paimtus pirštų atspaudus nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis perduoda – vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai.“
86 straipsnio pakeitimas Pakeisti 86 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Priėmus sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija Migracijos departamentas pabėgėliui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su pabėgėlio statusu.“
Pakeisti 87 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Priėmus sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija Migracijos departamentas šią apsaugą gavusiam užsieniečiui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su papildoma apsauga.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 99 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Sprendimus dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamentas.“
99¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 99¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„99¹ straipsnis. Prašymo išduoti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei
laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti nagrinėjimo terminas Prašymas išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 100 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „100 straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę nagrinėjimo terminas Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 104 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Sprendimus dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamentas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„105¹ straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio
teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti nagrinėjimo terminas Prašymas išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105² straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„105² straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę
nagrinėjimo terminas Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105⁴ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti ir kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, nepaisant jo gimimo vietos, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo vaiko gimimo dienos turi kreiptis į vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją Migracijos departamentą dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės jam išdavimo.“
1Pakeisti 115 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į atitinkamą teritorinę policijos įstaigą Migracijos departamentą;“
2Pakeisti 115 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) užsienietis ryšio priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti atitinkamai teritorinės policijos įstaigai Migracijos departamentui apie savo buvimo vietą;“
3Pakeisti 115 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, teritorinė policijos įstaiga Migracijos departamentas kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį.“. 26 straipsnis. 116 straipsnio pakeitimas Pakeisti 116 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje vietą kreipiasi policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento.
Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu jis turi teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 120 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sulaikyto užsieniečio asmens tapatybei nustatyti policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas turi teisę laikinai paimti užsieniečio kelionės dokumentą, kelionės bilietus, kitus dokumentus (jei užsienietis juos turi), iki bus nustatyta užsieniečio asmens tapatybė ir dokumentų tikrumas.“
2Pakeisti 120 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nustatydamas užsieniečio asmens tapatybę, policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas turi teisę atlikti asmens apžiūrą ir patikrinti daiktus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 127 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagal kompetenciją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja policija Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“
2Pakeisti 127 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo
departamentas, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba policija. Vykdydamos Vykdydama priimtą sprendimą šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, šioje dalyje nurodytos institucijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba dėl sprendimo vykdymo konsultuojasi su sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusia valstybe.“
3Pakeisti 127 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja Migracijos departamentas, policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o jo įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“
dalimi: „6¹. Sprendimą dėl užsieniečio vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 140 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei arba dėl esminių valstybės saugumo interesų ar užsienio politikos sumetimų, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, Valstybės saugumo departamentui, Policijos departamentui ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo.“
Pakeisti 141 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „141 straipsnis.
duomenis Įgaliojimai
vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių reikalauti ir neatlygintinai gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti, įskaitant ekspertų išvadas ir specialistų paaiškinimus. 2.
šiuo Įstatymo nustatytas tarnybines pareigas, Migracijos departamento valstybės tarnautojai turi šias teises:
1) be išankstinio perspėjimo lankytis juridinių asmenų registre įregistruoto privačiojo juridinio asmens arba užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės patalpose ir atlikti jų apžiūrą, kai įtariama, kad jose gali būti laikomi ar gyventi neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, ar kai įtariama, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi;
2) be išankstinio perspėjimo lankytis gyvenamosiose ar kitose patalpose ir atlikti jų apžiūrą, kai įtariama, kad jose gali būti laikomi ar gyventi neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, ar kai įtariama, kad santuoka, registruota partnerystė arba įvaikinimas yra fiktyvūs;
3) reikalauti ir gauti iš užsieniečio, įmonės, sutuoktinio arba kitų suinteresuotų asmenų duomenis, dokumentus (jų nuorašus, išrašus), paaiškinimus žodžiu ir raštu, kitus įrodymus, reikalingus Migracijos departamento funkcijoms atlikti;
4) laikinai paimti iš užsieniečio, įmonės, sutuoktinio ar kito suinteresuoto asmens dokumentus, reikalingus Migracijos departamento funkcijoms atlikti, surašant ir pateikiant šių dokumentų paėmimo aktą, arba daryti šių dokumentų kopijas ar išrašus;
5) kviesti užsienietį, įmonės atstovą, sutuoktinį arba kitą suinteresuotą asmenį į Migracijos departamento tarnybines patalpas;
6) tikrinti užsieniečio asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, nustatyti jo asmens tapatybę, atlikti asmens ir jo daiktų apžiūrą;
7) imti užsieniečio pirštų atspaudus, fotografuoti, daryti garso arba vaizdo ir garso įrašus, taip pat tvarkyti šiuos duomenis;
8) atliekant tarnybines pareigas prireikus pasitelkti policijos pareigūnus;
9) kitas norminiais teisės aktais nustatytas teises.“
1.
Šis įstatymas, išskyrus 30 straipsnį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 30 straipsnis įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas ir nebaigtas procedūras dėl užsieniečių teisinės padėties tęsia ir užbaigia šiame įstatyme nurodytos institucijos. 4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Seimo nariai Audronius Ažubalis Laurynas Kasčiūnas
55, 67, 69, 86, 87, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105²,
projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublika, būdama NATO, Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės, o netrukus – ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare, tampa vis patrauklesne šalimi užsieniečiams. Lietuvoje apsigyvena trečiųjų šalių piliečiai, norintys dirbti ir kurti saugioje ir patikimoje valstybėje. Tačiau kartu Lietuvos patrauklumu siekia pasinaudoti užsieniečiai, keliantys grėsmę Šengeno erdvės valstybių saugumui ir viešajai tvarkai, o kartais – net Lietuvos valstybingumui. Lietuvai būtina turėti efektyvią migracijos kontrolės sistemą ir optimalią institucinę sąrangą, kuri užtikrintų, kad, net ir augant imigracijos srautams, į Lietuvą nepatektų ir joje negyventų asmenys, keliantys grėsmę valstybės suverenitetui, saugumui ir reputacijai, visuomenės sanklodai, piliečių saugumui ir gerovei. Kartu kontrolės mechanizmai turi būti lankstūs ir greiti, kad nesudarytų nereikalingų kliūčių patikimų ir Lietuvai naudą teikiančių užsieniečių imigracijai. Pagrindine Lietuvos institucija, atsakinga už migracijos politikos įgyvendinimą, yra Migracijos departamentas prie VRM, tačiau jam trūksta turimos kompetencijos ir reikalaujamos institucinės atsakomybės lygį atitinkančių įgaliojimų ir resursų, kad departamentui keliami uždaviniai būtų įgyvendinami visa apimtimi.
Dalis migracijos kontrolės funkcijų šiuo metu yra išskaidytos tarp trijų įstaigų (Migracijos departamento prie VRM, Policijos departamento prie VRM ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM) ir dviem iš jų ši veikla nėra, nebus ir net neturi būti prioritetinė, todėl jos vykdomos nekoordinuotai, nekryptingai, nepakankamai kokybiškai, ir dėl to migracijos kontrolės sistema nėra pakankamai efektyvi. Įstatymų projektais siekiama visas migracijos kontrolės funkcijas sukoncentruoti vienoje atsakingoje specializuotoje įstaigoje – Migracijos departamente prie VRM. Todėl Migracijos departamentui prie VRM siekiama perduoti visas migracijos kontrolės funkcijas, kurias šiuo metu atlieka policija, ir dalį migracijos kontrolės funkcijų, nesusijusių su pasienio apsauga, kurias šiuo metu atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM. Kartu siekiama įtvirtinti papildomų nuostatų, leisiančių efektyviau kovoti su piktnaudžiavimu migracijos procedūromis.
projektu siekiama šių tikslų:
Lietuvoje;
kontrolės srityje;
migracijos kontrolės funkcijas, kurios susijusios su valstybės sienos apsauga;
viešojo saugumo, visuomenės rimties užtikrinimu, bendrąja nusikalstamumo kontrole ir prevencija;
valstybės saugumo ar užsienio politikos interesais (nustatyti, kad bendros taisyklės gali būti netaikomos, gavus Valstybės saugumo departamento ar Užsienio reikalų ministerijos siūlymą). 2) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad policija atliktų tik policijai būdingas funkcijas, susijusias su viešojo saugumo, visuomenės rimties užtikrinimu, bendrąja nusikalstamumo kontrole ir prevencija. Tokiu būdu migracijos kontrolės funkcijos išgryninamos paliekant jas Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui. 3) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 įstatymo projektu siekiama šių tikslų:
nusižengimus, susijusius su užsieniečių teisinės padėties taisyklių pažeidimu, ir skirti administracines nuobaudas;
piktnaudžiauti teisėtos migracijos galimybėmis. 4) Lietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr.
I-886 įstatymo projekte siekiama įtvirtinti nuostatą, kad asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir dokumentai perduodami nagrinėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, kaip šiuo metu įrašyta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme. 5) Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 įstatymo projektu siekiama, kad policijai nebūdingos funkcijos būtų perduotos institucijai, atsakingai už migracijos procesų kontrolę. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu migracijos kontrolės funkcijas atlieka trys vykdomosios grandies institucijos:
Migracijos departamentas prie VRM ir policija;
prie VRM, policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM (pastaroji pasienyje išduoda Šengeno vizas);
Migracijos departamentas prie VRM;
Migracijos departamentas prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM ir policija;
prie VRM (pagrindinė procedūra) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei policija (prašymų registravimas ir pirminės prieglobsčio apklausos);
reikalavimų pažeidimus – policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM. Migracijos departamentas prie VRM, nors atsakingas už migracijos kontrolę, neturi teisės surašyti administracinių nusižengimų protokolų už migracijos teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir neturi teisės atlikti užsieniečių patikrinimų vietoje (įeiti į patalpas, atlikti daiktų apžiūras).
Šiuo metu teisės aktuose nustatyta atsakomybė už užsieniečių migracijos taisyklių pažeidimus yra nepakankama ir nesuteikia galimybių bausti tarpininkus, kurie padeda užsieniečiams „apeiti“ įstatymų reikalavimus ir gauti leidimus gyventi Lietuvoje ar nacionalines vizas, įsteigus fiktyvias įmones, fiktyviai įsidarbinus ar kitokiais fiktyviais būdais. Dėl tokio nebaudžiamumo randasi vis daugiau tokia tarpininkavimo veikla užsiimančių asmenų, o tai apsunkina valstybės įstaigų darbą, kovojant su nelegalia migracija ir migracija fiktyviais pagrindais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Siūloma nustatyti, kad migracijos kontrolės funkcijas visoje valstybės teritorijoje atliktų viena centrinė specializuota įstaiga, Migracijos departamentas prie VRM, o valstybės pasienyje – ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM:
Migracijos departamentas prie VRM;
prie VRM ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM (pasienyje išduodamos Šengeno vizos);
departamentas prie VRM;
Migracijos departamentas prie VRM (teisėto gyvenimo kontrolė, teisės būti ir gyventi Lietuvoje panaikinimas ir grąžinimas į užsienio valstybę) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM (užsieniečių neįleidimas, sulaikymas ir išsiuntimas);
prie VRM (visi procedūros etapai, pradedant nuo prašymo suteikti prieglobstį registravimo ir baigiant galutinio sprendimo priėmimu);
reikalavimų pažeidimus – Migracijos departamentas prie VRM ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM. Kartu siūloma Migracijos departamentui prie VRM suteikti įgaliojimus atlikti užsieniečių patikrinimus vietoje bei nustatyti administracinę atsakomybę už tarpininkavimą piktnaudžiauti teisėtos migracijos galimybėmis. Įgyvendinus šiuos pakeitimus, Lietuvos Respublikoje veiks viena stipri specializuota įstaiga, turinti visas galimybes efektyviai kovoti su neteisėta migracija ir migracija fiktyviais pagrindais, o šiai funkcijai skiriami valstybės resursai bus naudojami kryptingai ir optimaliai. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus įstatymo projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, bus sustiprinta nelegalios migracijos kontrolė. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atlaisvinus policiją nuo migracijos kontrolės funkcijų, policija galės labiau koncentruotis į viešosios tvarkos užtikrinimą, todėl priimti įstatymai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai. Įtakos korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai prisidės prie verslo sąlygų gerinimo. Pavedus imigracijos funkcijas atlikti vienai įstaigai, Migracijos departamentui prie VRM, pagerės klientų aptarnavimo kokybė, nes bus užtikrinta vienoda administracinė praktika visoje valstybės teritorijoje. Tokiu būdu bus vienodas teisės aktų aiškinimas ir taikymas, užsienietis nebus siunčiamas į skirtingas institucijas, kuriose būtų pateikiami skirtingi problemos sprendimo būdai. Esant adekvatiems finansiniams ir žmogiškiesiems resursams, kurie sutelkti vienoje centrinėje institucijoje, migracijos sistema žymiai greičiau galės prisitaikyti prie verslo poreikių ir skirtingų pokyčių rinkoje. Kartu tai padės verslui paprasčiau pritraukti trūkstamus darbuotojus iš užsienio. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus įstatymo projektus, reikės pakeisti šiuos įstatymus įgyvendinančius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir ministrų įsakymus. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektais naujų sąvokų nenustatoma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymams įgyvendinti Vyriausybė ir Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymų nuostatos, kuriomis nustatoma administracinė atsakomybė už tarpininkavimą ir Migracijos departamentui prie VRM suteikiami įgaliojimai vykdyti patikrinimus vietoje, turi būti įgyvendinamos neatidėliotinai, todėl įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojimo. Teisės aktai, kuriais įgyvendinamos įstatymų nuostatos, susijusios su įstaigų įgaliojimų perskirstymu, turės būti priimti iki 2019 m. pabaigos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)?
Siekiant įgyvendinti įstatymus, reikės išplėsti Migracijos departamento prie VRM administracinę struktūrą ir atitinkamai padidinti biudžeto asignavimus, kad Migracijos departamentas prie VRM galėtų turėti ne tik centrinį, bet ir teritorinius padalinius ir vykdyti migracijos kontrolę bei teikti paslaugas visoje valstybės teritorijoje. Šis finansavimas galės būti skiriamas iš lėšų, sutaupytų policijai nebevykdant migracijos funkcijų. Preliminariais paskaičiavimais, migracijos įstaigų struktūrinei pertvarkai įgyvendinti prireiks apie 400 tūkst. eurų (išeitinės kompensacijos ir įstaigų, darbo vietų pertvarkymo darbai). Atlikus pertvarką, biudžeto išlaidų, šiuo metu skiriamų Migracijos departamentui prie VRM ir policijos migracijos funkcijoms vykdyti, galėtų būti sutaupoma daugiau nei 700 tūkst. eurų per metus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Migracijos departamentas prie VRM“, „neteisėta migracija“, „užsieniečių teisinė padėtis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Audronius Ažubalis Laurynas Kasčiūnas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-03-13 Nr. S-2018-1785 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
26, 28, 29, 31, 34, 36, 40, 51, 55, 67, 69, 86, 87, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴, 115, 116, 120, 127,
projekto nr. XIIIP‑1747 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 3, 4, 21, 26, 28, 29, 31, 34, 36, 40, 51, 55, 67, 69, 86, 87, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴, 115, 116, 120, 127, 140, 141 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 50¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1747 (toliau – Projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. 1. Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) 2018 m. kovo 27 d. išvados dėl Projekto 4 punkte pateiktoms pastaboms pažymime, kad Projekto 11 straipsniu pildomo Įstatymo 50¹ straipsnyje siūloma nuostata, kuria Įstatyme įtvirtinami nauji pagrindai atsisakyti užsieniečiui išduoti arba pakeisti, taip pat panaikinti leidimą laikinai gyventi (dėl „esminių valstybės saugumo interesų“ arba
„užsienio politikos sumetimų“), galimai neatitiktų minėtame Teisės departamento
išvados punkte išvardytų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, kuriose įtvirtintos priežastys, dėl kurių užsieniečiams gali būti ribojamos teisės apsigyventi Lietuvos Respublikoje, o Projekte siūlomi įtvirtinti anksčiau minėti pagrindai tarp jų nepatenka.
Taip pat pritariame Teisės departamento 2018 m. kovo 27 d. išvados dėl Projekto 1 ir 2 punktuose išdėstytoms pastaboms. 2. Projekto 15 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 69 straipsnį siūloma papildyti 1¹ dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį buvo pateiktas Valstybės sienos apsaugos tarnybai, ji turi nedelsdama pranešti Migracijos departamentui apie šį jai pateiktą prašymą. Tokiu atveju Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas vyksta į Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir atlieka to paties Įstatymo straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, t. y., užregistruoja prašymo pateikimo datą, laiką, vietą; paima prieglobsčio prašytojo dokumentus ir kelionės bilietus; atlieka prieglobsčio prašytojo asmens ir jo daiktų apžiūrą ir kitus veiksmus. Atkreipiame dėmesį į tai, jog 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – Direktyva 2013/32/ES) 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad „asmeniui paprašius tarptautinės apsaugos kompetentingos pagal nacionalinę teisę tokius prašymus registruoti institucijos, registracija atliekama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo dienos. Jeigu tarptautinės apsaugos prašoma kitų institucijų, kurios, tikėtina, gali gauti tokių prašymų, tačiau nėra kompetentingos juos registruoti pagal nacionalinę teisę, valstybės narės užtikrina, kad tokiu atveju registracija būtų vykdoma ne vėliau kaip per šešias dienas nuo prašymo dienos“. Atsižvelgdami į šias Direktyvos 2013/32/ES nuostatas manome, jog minėta Projekto nuostata turėtų būti papildyta nustatant, kad Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai tuo atveju, jeigu užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį buvo pateiktas Valstybės sienos apsaugos tarnybai, turi būti atlikti ne vėliau kaip per šešias dienas nuo prašymo dienos (šį laikotarpį pradedant skaičiuoti nuo to momento, kai Valstybės sienos apsaugos tarnybai buvo pateiktas prašymas), arba tokia nuostata turėtų būti numatyta Įstatymą įgyvendinančiame teisės akte. 3. Kaip nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, Projektu siekiama Migracijos departamentui suteikti papildomų įgaliojimų migracijos kontrolės srityje. Šiuo tikslu Projekto 25 straipsnio 3 dalyje, kuria siūloma pakeisti Įstatymo
Įstatymo 116 straipsnio 1 dalį, siūloma nustatyti, kad Migracijos departamentas gali kreiptis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį (šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje ši teisė suteikiama policijai).
Toliau Projekto
nustatyti, kad sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ir jo vykdymą kontroliuoja Migracijos departamentas (taip ši funkcija būtų perimama iš policijos) kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Direktyvoje 2013/32/ES nurodyta, kad sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų turi būti priimami po tinkamo nagrinėjimo, t. y., prašymai turi būti nagrinėjami ir sprendimai priimami individualiai, objektyviai ir nešališkai (direktyvos
atsakingas už asmenų prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą ir sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo priėmimą, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba atsakinga už asmenų, nelegaliai kirtusių sieną, sulaikymą bei už sprendimų dėl tokių asmenų išsiuntimo priėmimą – Valstybės sienos apsaugos tarnybos nuostatuose nurodyta, kad jos paskirtis yra įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę. Kaip minėta, priėmus nagrinėjamą projektą visos šios funkcijos būtų suteiktos ir Migracijos departamentui. Atsižvelgdami į tai manome, jog siekiant, kad sprendimai dėl prieglobsčio suteikimo būtų priimami objektyviai ir nešališkai, turėtų būti užtikrinama, kad sprendimai dėl užsieniečio sulaikymo ar išsiuntimo ir sprendimai dėl prieglobsčio suteikimo nebūtų priimami vieno ir to paties asmens. Todėl, mūsų nuomone, prieš priimant nagrinėjamas Projekto nuostatas turėtų būti apsvarstytas minėtų funkcijų Migracijos departamente atskyrimo reglamentavimas.
Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
3, 4, 21, 26, 28, 29, 31, 34, 36, 40, 51, 55, 67, 69, 86, 87, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴, 115, 116, 120,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu pildomo įstatymo“ 50¹ straipsnyje siūloma nustatyti specialias nuostatas, leidžiančias netaikyti galiojančio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo, keitimo, atsisakymo išduoti ar pakeisti bei jų panaikinimo sąlygas ir pagrindus, „<...> kai tai būtina dėl <...> užsienio politikos sumetimų“. Taigi, aptariamąja projekto nuostata siūloma nustatyti naują pagrindą, kuriuo remiantis galėtų būti suvaržomos užsieniečių teisės, susijusios su leidimais laikinai gyventi. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo 24 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo metu, t.y. įgyvendinti teises, numatytas Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalyje: „Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos“ (Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. išvadoje nurodė, kad Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės ir laisvės garantuojamos tiek Lietuvos Respublikos piliečiams, tiek ir kitiems teisėtai Lietuvos Respublikoje esantiems asmenims).
Pažymėtina, kad Konstitucijos 32 straipsnio
pagrindai yra nustatyti to paties straipsnio 2 dalyje: „Šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą. Taigi, Konstitucijoje aiškiai ir išsamiai nurodomi pagrindai, kuriems esant, asmenų, taip pat ir teisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių, kilnojimosi teisės gali būti suvaržomos. Projekte nustačius naują, savarankišką pagrindą – „užsienio politikos sumetimai“ – riboti užsieniečių teises, toks teisinis reguliavimas neatitiktų Konstitucijos 32 straipsnio 2 dalies tiek, kiek jis būtų taikomas teisėtai Lietuvos Respublikoje esantiems užsieniečiams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad analogiški pagrindai, ribojantys asmenų kilnojimosi (judėjimo) teisę yra įtvirtinti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Ketvirtojo protokolo 2 straipsnio 3 dalyje bei Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 12 straipsnio 3 dalyje, todėl aptariamas projekto teisinis reguliavimas neatitinka ir šių tarptautinės teisės aktų. 2.
straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 2 punktą Migracijos departamento valstybės tarnautojai, atlikdami šiuo įstatymu nustatytas tarnybines pareigas, turi teisę be išankstinio perspėjimo lankytis gyvenamosiose ar kitose patalpose ir atlikti jų apžiūrą, kai įtariama, kad jose gali būti laikomi ir gyventi neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, ar kai įtariama, kad santuoka, registruota partnerystė arba įvaikinimas yra fiktyvūs. Ši projekto nuostata svarstytina Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtintos teisės į būsto neliečiamumą kontekste. Pagal Konstitucijos 24 straipsnio 1 dalį žmogaus būstas yra neliečiamas. Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuojami šios teisės ribojimo pagrindai – „Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ir turtą. Pažymėtina, kad teikiamame projekte nėra nurodyta, kad aptariamai nuostatai įgyvendinti būtų reikalingas teismo leidimas. Projekte taip pat nėra nuostatų, reglamentuojančių Migracijos departamento, kaip institucijos, funkcijų ar jos valstybės tarnautojų pareigų, kurios būtų susijusios su Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais – viešosios tvarkos užtikrinimu, nusikaltėlių sulaikymu, žmogaus gyvybės, sveikatos ar turto gelbėjimu. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą vertiname kaip neatitinkantį Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalies. Dėl analogiškų priežasčių aptariama projekto nuostata neatitinka ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 2 dalies, kurioje yra nustatyti teisės į privatų gyvenimą ribojimo pagrindai. 3.
nuostatų bei projekto aiškinamojo rašto matyti, kad projektu siekiama perskirstyti funkcijas tarp vykdomosios valdžios institucijų: perduoti Migracijos departamentui visas migracijos kontrolės funkcijas, kurias šiuo metu atlieka policija, bei dalį migracijos kontrolės funkcijų, kurias šiuo metu atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo
nuostatus (atitinkamai nustatyti ir šių įstaigų funkcijas) priklauso Vyriausybei (tvirtinti nuostatus ar nustatyti administracijos struktūrą Vyriausybė gali pavesti atitinkamos valdymo srities ministrui). Taigi, Vyriausybė, formuodama valstybės politiką tam tikroje srityje, pati sprendžia, kokia vykdomoji institucija turėtų vykdyti vienas ar kitas funkcijas, todėl teikiamas projektas ginčytinas tuo požiūriu, kad juo Seimas pats nustato ir įpareigoja Vyriausybę pasirinkti konkrečias vykdomąsias institucijas bei nustato jų funkcijas. Be to, siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų tikslingumo, efektyvumo, atvirumo ir skaidrumo principų atžvilgiu. Pažymėtina, kad sprendimai dėl valstybės vykdomosios valdžios sistemos turėtų būti priimami tik konkrečių analizių pagrindu, įvertinus galimas teigiamas ir neigiamas jų pasekmes - kitoks reglamentavimas pažeistų valstybės vykdomosios valdžios sistemos darną. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, o taip pat į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. 4.
papildyti Įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ specialiomis nuostatomis, susijusiomis su „esminiais valstybės saugumo interesais“ bei
„užsienio politikos sumetimais“ (4 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2
dalis, 10 straipsniu keičiamo 40 straipsnio 1 dalies 15 punktas; 11 straipsniu pildomas įstatymo 50¹straipsnis). Šis teisinis reguliavimas vertintinas dvejopai. Viena vertus, projekto aiškinamajame rašte nėra nurodomos tokio teisinio reguliavimo priežastys ir tikslai. Be to, nėra aišku, kokie interesai būtų laikomi „esminiais valstybės saugumo interesais“, taip pat nėra aiškus nuostatos „užsienio politikos sumetimai“ turinys. Kiek tai susiję su sąvoka
„esminiai valstybės saugumo interesai“, nėra aiškus šios sąvokos santykis su
kitomis galiojančiame įstatyme vartojamomis sąvokomis „grėsmė valstybės saugumui“ bei „rimta grėsmė valstybės saugumui“. Kita vertus, nors minėtųjų sąvokų turinys nėra pakankamai aiškus, iš projekto 11 straipsniu pildomo įstatymo 50¹straipsnio matyti, kad „esminiai valstybės saugumo interesai“ bei „užsienio politikos sumetimai“ yra traktuojami kaip savarankiški pagrindai (greta jau nustatytų galiojančiame įstatyme), leidžiantys netaikyti įstatymo nuostatų, reglamentuojančių leidimų laikinai gyventi išdavimą, keitimą ar panaikinimą, taip pat ir tų, kurios yra jame įtvirtintos, įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus. Atsižvelgiant į tai projektu siūlomas teisinis reguliavimas tiek, kiek juo, remiantis šiais naujais pagrindais, būtų ribojamos užsieniečių teisės, neatitinka: 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 2001/55/EB dėl minimalių normų suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam jų srautui ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą 28 straipsnio; 2003 m. rugsėjo 22 d.
Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą 6 straipsnio 1 ir 2 dalių; 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos skatinimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis 8 straipsnio 2 dalies bei 14 straipsnio c punkto; 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvos 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų 6 straipsnio
direktyvos 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos 7 straipsnio 1 dalies d punkto bei 10 straipsnio 2 dalies; 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą 5 straipsnio f punkto bei 9 straipsnio 3 dalies a punkto;
trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 12 straipsnio 2 dalies bei 21 straipsnio 2 dalies; 2011 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimų trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių 11 straipsnio; 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų 5 straipsnio 9 dalies;
taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodekso) 6 straipsnio 1 dalies e punkto. Pažymėtina, kad visuose minėtuose Europos Sąjungos teisės aktuose yra įtvirtintos tik visuotinai pripažįstamos ir tarptautine teise grindžiamos priežastys, dėl kurių gali būti nustatyti tam tikri asmens teisių ribojimai:„ viešoji tvarka“, „visuomenės saugumas“ ir „visuomenės sveikata“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 21 straipsnio 1 dalį vienos valstybės narės išduotas leidimas gyventi suteikia užsieniečiui teisę vykti ir būti kitoje Šengeno valstybėje iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Dėl aptariamosiose projekto nuostatose siūlomo teisinio reguliavimo ši teisė galėtų būti pažeista. 5. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad yra keičiama įstatymo 29 straipsnio 1 dalis, tačiau nurodytoje dalyje jokie pakeitimai nėra daromi. 6.
nustatyti, kad leidimas laikinai gyventi „įforminamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo įforminti leidimą gyventi pateikimo Migracijos departamente dienos“. Manytume, kad toks teisinis reguliavimas nėra išsamus, nes pagal galiojančio įstatymo 28 straipsnio 2 dalį užsienietis, kuris pirmą kartą kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, prašymą išduoti leidimą gyventi turi pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnio 1 daliai. 7. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatomos tik Migracijos departamento įgalioto valstybės tarnautojo pareigos, susijusios su užsieniečio prašymu suteikti prieglobstį, nedera su galiojančio įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį prašymas suteikti prieglobstį pateikiamas Valstybės sienos apsaugos tarnybai bei
institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurių veikla susijusi su prašymų sutekti prieglobstį nagrinėjimu ir (ar) priėmimo sąlygų užtikrinimu, turi būti tinkamai parengti. 8. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 1¹ dalis nedera su galiojančio įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį prašymas suteikti prieglobstį pateikiamas Valstybės sienos apsaugos tarnybai. 9. Pagal galiojančio įstatymo 86 straipsnio 3 dalį sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba nesuteikimo priima Migracijos departamentas, todėl nėra aišku, kokiai kitai vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai turėtų būti perduoti Migracijos departamento įgalioto valstybės tarnautojo paimti prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudai, kaip tai numatyta projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 3 dalyje. 10.
„<...> su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba
skirti jam alternatyvią sulaikymo priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje vietą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas <...>“. Ši projekto nuostata, mūsų vertinimu, nedera su galiojančio įstatymo 114 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra numatyti kiti subjektai (policija ar kitos teisėsaugos institucijos), kurių sprendimu užsieniečiai sulaikomi ne ilgiau kaip 48 valandas. 11. Projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti Migracijos departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių reikalauti ir neatlygintinai gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, įskaitant ekspertų išvadas ir specialistų paaiškinimus. Kelia abejonių siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas: nėra aišku, kodėl Migracijos departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijoms vykdyti turėtų būti naudojami kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių intelektinis potencialas bei finansiniai resursai. 12. Projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti Migracijos departamento valstybės tarnautojų įgaliojimus, susijusius su valstybės prievartos naudojimu. Šis teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais:
1) Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu teikiamas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr.
Nr. XIIIP-1750), kurio
departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. ANK 595 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių, kurias gali taikyti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos bei vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai. Pabrėžtina, kad keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje numatytas platesnis įgaliojimų, susijusių su valstybės prievartos naudojimu, sąrašas nei yra būtina užtikrinti administracinių nusižengimų teiseną. 2) Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose („<...> be išankstinio perspėjimo lankytis <...> patalpose ir atlikti jų apžiūrą <...>“) numatyti įgaliojimai pagal turinį yra panašūs į Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 145 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę – kratą. Pabrėžtina, kad vadovaujantis BPK 145 straipsnio 3 dalimi, kratai daryti yra reikalinga teismo sankcija („Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. <...>“). 3) Siejant Migracijos departamento tarnautojų įgaliojimus su tam tikra valstybės prievarta, būtina reglamentuoti ir prievartos priemonių panaudojimo sąlygas, tvarką ir pagrindus. Be to, atitinkami pareigūnai turi būti specialiai apmokyti ir paruošti. 4) Atkreipiame dėmesį, kad aptariamąja nuostata teisė taikyti valstybės prievartos priemones yra suteikiama Migracijos departamento valstybės tarnautojams.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 589 straipsnį administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinio nusižengimo tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo atitinkamų institucijų pareigūnai. Pagal Viešojo administravimo 2 straipsnio 7 dalį pareigūnas yra valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus. Pažymėtina, kad ANK 505 straipsnyje yra nustatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas bei jų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nurodomi įgaliojimai galėtų būti suteikti tik Migracijos departamento įgaliotiems pareigūnams. Ši pastaba taikytina ir projekto 15, 26 bei 27 straipsniams. 13. Nėra suprantama, kodėl projekto 31 straipsnyje siūloma nustatyti, kad projekto 30 straipsnis, kuriame, be kita ko, reglamentuojami Migracijos departamento valstybės tarnautojų, įgaliojimai, įsigaliotų ne 2020 m. sausio 1 d., kaip visas įstatymas, o 2018 m. rugsėjo 1 d. Pažymėtina, kad teikiamu projektu siekiama perskirstyti funkcijas tarp Migracijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei policijos, todėl negali būti nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kai iš pradžių įsigalioja nuostatos, reglamentuojančios atitinkamų institucijų pareigūnų įgaliojimus, o tik po to – nuostatos, reglamentuojančios pasikeitusias šių institucijų funkcijas. Toks teisinis reguliavimas nedera ir su kartu teikiamu Policijos įstatymo Nr. VIII-2018 6, 23 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr.
Nr. XIIIP-1748), kuris įsigalioja 2020 m. sausio 1 d., taip pat su Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIIP-1750), kurio 2 straipsnis, reglamentuojantis Migracijos departamento pareigūnų įgaliojimus, tiriant atitinkamus administracinius nusižengimus, kuriuos šiuo metu tiria policija, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 14. Projekto 31 straipsnio pavadinime išbrauktinas perteklinis žodis „galiojimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
3, 4, 21, 26, 28, 29, 31, 34, 36, 40, 51, 55, 67, 69, 86, 87, 99, 99¹, 100, 104, 105¹,
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė,
komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Seimo narys Audronius Ažubalis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Liucija Schulte-Ebbert. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-2911 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti specialias nuostatas, leidžiančias netaikyti galiojančio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo, keitimo, atsisakymo išduoti ar pakeisti bei jų panaikinimo sąlygas ir pagrindus, „<...> kai tai būtina dėl <...> užsienio politikos sumetimų“.
Taigi, aptariamąja projekto nuostata siūloma nustatyti naują pagrindą, kuriuo remiantis galėtų būti suvaržomos užsieniečių teisės, susijusios su leidimais laikinai gyventi. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo 24 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo metu, t.y. įgyvendinti teises, numatytas Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalyje: „Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos“ (Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. išvadoje nurodė, kad Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės ir laisvės garantuojamos tiek Lietuvos Respublikos piliečiams, tiek ir kitiems teisėtai Lietuvos Respublikoje esantiems asmenims). Pažymėtina, kad Konstitucijos 32 straipsnio 1 straipsnyje įtvirtintos teisės nėra absoliučios - šių teisių ribojimo pagrindai yra nustatyti to paties straipsnio 2 dalyje: „Šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą. Taigi, Konstitucijoje aiškiai ir išsamiai nurodomi pagrindai, kuriems esant, asmenų, taip pat ir teisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių, kilnojimosi teisės gali būti suvaržomos.
Projekte nustačius naują, savarankišką pagrindą
Projekto 1 ir 2 punktuose išdėstytoms pastaboms ir taip pat atkreipia dėmesį, kad Projekto 11 straipsniu pildomo Įstatymo 50¹ straipsnyje siūloma nuostata, kuria Įstatyme įtvirtinami nauji pagrindai atsisakyti užsieniečiui išduoti arba pakeisti, taip pat panaikinti leidimą laikinai gyventi (dėl „esminių valstybės saugumo interesų“ arba „užsienio politikos sumetimų“), galimai neatitiktų minėtame Teisės departamento išvados
priežastys, dėl kurių užsieniečiams gali būti ribojamos teisės apsigyventi Lietuvos Respublikoje, o Projekte siūlomi įtvirtinti anksčiau minėti pagrindai tarp jų nepatenka. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-2930 2.
Pagal projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 2 punktą Migracijos departamento valstybės tarnautojai, atlikdami šiuo įstatymu nustatytas tarnybines pareigas, turi teisę be išankstinio perspėjimo lankytis gyvenamosiose ar kitose patalpose ir atlikti jų apžiūrą, kai įtariama, kad jose gali būti laikomi ir gyventi neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, ar kai įtariama, kad santuoka, registruota partnerystė arba įvaikinimas yra fiktyvūs. Ši projekto nuostata svarstytina Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtintos teisės į būsto neliečiamumą kontekste. Pagal Konstitucijos 24 straipsnio 1 dalį žmogaus būstas yra neliečiamas. Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuojami šios teisės ribojimo pagrindai – „Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ir turtą. Pažymėtina, kad teikiamame projekte nėra nurodyta, kad aptariamai nuostatai įgyvendinti būtų reikalingas teismo leidimas. Projekte taip pat nėra nuostatų, reglamentuojančių Migracijos departamento, kaip institucijos, funkcijų ar jos valstybės tarnautojų pareigų, kurios būtų susijusios su Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais – viešosios tvarkos užtikrinimu, nusikaltėlių sulaikymu, žmogaus gyvybės, sveikatos ar turto gelbėjimu. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą vertiname kaip neatitinkantį Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalies. Dėl analogiškų priežasčių aptariama projekto nuostata neatitinka ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 2 dalies, kurioje yra nustatyti teisės į privatų gyvenimą ribojimo pagrindai. 3.
Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. kovo 29 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas projekto svarstyme nusprendė daryti pertrauką, kol Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 įstatymo pakeitimo projektą bei lydinčiuosius įstatymų projektus, reguliuojančius migracijos klausimus. 4. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra , susilaikė – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė