Projekto lyginamasis variantas
3,
Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Savivaldybės kontroliuojamos įmonės valdoma įmonė – savivaldybės įmonės įmonė, veikiančios veikianti pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinės bendrovės akcinė bendrovė ir uždarosios akcinės bendrovės uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos, suteikiančios suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių.“
Pakeisti 4 straipsnio 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) viešumo. Savivaldybė savo interneto svetainėje teikia ir nuolat atnaujina šio įstatymo numatytą informaciją, taip pat informaciją apie savivaldybės kontroliuojamas valdomas įmones, jų vadovus, valdybų narius, pateikia šių įmonių įstatus, ne mažiau kaip trejų paskutinių finansinių metų veiklos rezultatų ir finansines ataskaitas bei kitą aktualią informaciją, taip pat informaciją apie savivaldybės gaunamą paramą (paramos teikėją (teikėjus), paramos sumas, paramos tikslą, paramos laikotarpį ir pan.), savivaldybės skiriamas pinigines lėšas nevyriausybinių organizacijų ir viešųjų įstaigų projektams finansuoti bei projektų finansavimo ir atrankos kriterijus, kvietimus organizacijoms teikti paraiškas paramai gauti ir kitą informaciją, susijusią su savivaldybės veikla.“
Pakeisti 6 straipsnio 37 punktą ir jį išdėstyti taip:
„37) prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos
savivaldybių ar jų kontroliuojamų valdomų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas;“.
Pakeisti 7 straipsnio 33 punktą ir jį išdėstyti taip: „33) informacijos apie savivaldybės institucijų ir savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių, atitinkančių Vyriausybės nustatytus kriterijus, finansinius santykius ir apie įmones, privalančias tvarkyti atskiras sąskaitas, kaupimas, saugojimas ir teikimas Europos Komisijai Vyriausybės nustatyta tvarka;“. 5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Komitetų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė
visų komiteto narių. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Savivaldybės administracija, jos padaliniai, biudžetinės ir viešosios įstaigos ir savivaldybės kontroliuojamos valdomos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.“
ir jį išdėstyti taip:
„18) sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir
kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių teisinių formų įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta;“. 2.
ir jį išdėstyti taip: „19) mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka, sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas;“. 3. Papildyti 16 straipsnio 2 dalį 22¹ punktu:
„22¹) periodiškas (ne rečiau kaip kas 4 metus)
svarstymas, ar savivaldybės valdomų įmonių ūkinė veikla atitinka šio įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, ir sprendimo dėl šių sąlygų neatitinkančios ūkinės veiklos atsisakymo ir ją vykdančių savivaldybės valdomų įmonių veiklos tęstinumo priėmimas;“. 4. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 24 punktą ir jį išdėstyti taip: „24) sprendimų dėl tam tikros veiklos nepriklausomo audito atlikimo savivaldybės įstaigose ar savivaldybės kontroliuojamose valdomose įmonėse priėmimas;“. 5. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 37 punktą ir jį išdėstyti taip:
„37) kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų
valdomų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka;“. 7 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Po savo kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų (išskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta tvarka arba netenka savivaldybės tarybos nario įgaliojimų savivaldybės tarybos sprendimu pagal šio įstatymo 25¹ straipsnį), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms. Be to, šioje dalyje nustatytu atveju meras ir mero pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje. Jeigu šie asmenys iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama.
Jeigu šie asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero, mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jiems išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.“
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) reglamente nustatyta tvarka gali siūlyti savivaldybės tarybai pavesti savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) atlikti veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose;“. 9 straipsnis.
Pakeisti 24 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus;“. 10 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip:
„1) atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą
savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose valdomose įmonėse;“. 2. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) rengia ir savivaldybės tarybai teikia
sprendimus priimti reikalingas išvadas dėl savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių imamas paskolas;“. 11 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Kad būtų išsaugotas objektyvumas ir nepriklausomumas, vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti savivaldybės administravimo subjektų, savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių ir savivaldybės viešųjų juridinių asmenų valdymo organuose, negali dalyvauti rengiant vidaus kontrolės sistemos tobulinimo dokumentų projektus ar kuriant, nustatant ir įgyvendinant savivaldybės administracijos ir jos padalinių, savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių ir viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolę, įskaitant finansų kontrolę, jos procedūras.“
Pakeisti 29 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pasibaigus savivaldybės administracijos
direktorių, administracijos direktoriaus pavaduotoją į pareigas paskyrusios savivaldybės tarybos kadencijai, savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, jeigu jie į šias pareigas nepaskiriami naujai kadencijai arba jeigu savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas atsistatydina ar atleidžiamas iš šių pareigų, išskyrus atleidimą už tarnybinius nusižengimus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms.
Be to, šioje dalyje nustatytu atveju savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje. Jeigu šie asmenys iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje, išmokos jiems mokamos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnio 2 dalies 5 punktą. 5) per įgaliotus valstybės tarnautojus atstovauja savivaldybei savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių valdymo organuose;
pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Prireikus valstybės kontrolieriaus sprendimu Valstybės kontrolė gali atlikti savivaldybių, taip pat savivaldybių įstaigų ir savivaldybių kontroliuojamų valdomų įmonių finansinį (teisėtumo) ir veiklos auditą.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip pat kompetentingos savivaldybių institucijos iki 2018 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje išdėstytame Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 22¹ punkte nurodytas periodinis vertinimas pirmą kartą turi būti atliktas iki 2019 m. gruodžio 31 d. 4.
įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 22¹ punkte nurodytą periodinį vertinimą, apsvarstyti galimybes savivaldybės įmones, veikiančias pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, pertvarkyti į kitų teisinių formų juridinius asmenis, prioritetą teikiant pertvarkymui į įmones, veikiančias pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
3,
Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Savivaldybės kontroliuojamos įmonės valdoma įmonė – savivaldybės įmonės įmonė, veikiančios veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinės bendrovės akcinė bendrovė ir uždarosios akcinės bendrovės uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos, suteikiančios suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių.“
Pakeisti 4 straipsnio 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) viešumo. Savivaldybė savo interneto svetainėje teikia ir nuolat atnaujina šio įstatymo numatytą informaciją, taip pat informaciją apie savivaldybės kontroliuojamas valdomas įmones, jų vadovus, valdybų narius, pateikia šių įmonių įstatus, ne mažiau kaip trejų paskutinių finansinių metų veiklos rezultatų ir finansines ataskaitas bei kitą aktualią informaciją, taip pat informaciją apie savivaldybės gaunamą paramą (paramos teikėją (teikėjus), paramos sumas, paramos tikslą, paramos laikotarpį ir pan.), savivaldybės skiriamas pinigines lėšas nevyriausybinių organizacijų ir viešųjų įstaigų projektams finansuoti bei projektų finansavimo ir atrankos kriterijus, kvietimus organizacijoms teikti paraiškas paramai gauti ir kitą informaciją, susijusią su savivaldybės veikla.“
Pakeisti 6 straipsnio 37 punktą ir jį išdėstyti taip:
„37) prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos
savivaldybių ar jų kontroliuojamų valdomų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas;“. 4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 33 punktą ir jį išdėstyti taip: „33) informacijos apie savivaldybės institucijų ir savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių, atitinkančių Vyriausybės nustatytus kriterijus, finansinius santykius ir apie įmones, privalančias tvarkyti atskiras sąskaitas, kaupimas, saugojimas ir teikimas Europos Komisijai Vyriausybės nustatyta tvarka;“. 5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Komitetų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė
visų komiteto narių. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Savivaldybės administracija, jos padaliniai, biudžetinės ir viešosios įstaigos ir savivaldybės kontroliuojamos valdomos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.“
1.
ir jį išdėstyti taip:
„18) sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir
kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių teisinių formų įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19) mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka, sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas;“. 3. Papildyti 16 straipsnio 2 dalį 22¹ punktu:
„22¹) periodiškas (ne rečiau kaip kas 4 metus)
svarstymas, ar savivaldybės valdomų įmonių ūkinė veikla atitinka šio įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, ir sprendimo dėl šių sąlygų neatitinkančios ūkinės veiklos atsisakymo ir ją vykdančių savivaldybės valdomų įmonių veiklos tęstinumo priėmimas;“. 4. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 24 punktą ir jį išdėstyti taip: „24) sprendimų dėl tam tikros veiklos nepriklausomo audito atlikimo savivaldybės įstaigose ar savivaldybės kontroliuojamose valdomose įmonėse priėmimas;“. 5. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 37 punktą ir jį išdėstyti taip:
„37) kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų
valdomų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka;“. 7 straipsnis.
Pakeisti 19 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Po savo kadencijos pabaigos meras ir mero
pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų (išskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta tvarka arba netenka savivaldybės tarybos nario įgaliojimų savivaldybės tarybos sprendimu pagal šio įstatymo 25¹ straipsnį), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms. Be to, šioje dalyje nustatytu atveju meras ir mero pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje. Jeigu šie asmenys iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama.
Jeigu šie asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero, mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jiems išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.“
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) reglamente nustatyta tvarka gali siūlyti savivaldybės tarybai pavesti savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) atlikti veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose;“. 9 straipsnis.
Pakeisti 24 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus;“. 10 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip:
„1) atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą
savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose valdomose įmonėse;“. 2. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) rengia ir savivaldybės tarybai teikia
sprendimus priimti reikalingas išvadas dėl savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių imamas paskolas;“. 11 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Kad būtų išsaugotas objektyvumas ir nepriklausomumas, vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti savivaldybės administravimo subjektų, savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių ir savivaldybės viešųjų juridinių asmenų valdymo organuose, negali dalyvauti rengiant vidaus kontrolės sistemos tobulinimo dokumentų projektus ar kuriant, nustatant ir įgyvendinant savivaldybės administracijos ir jos padalinių, savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių ir viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolę, įskaitant finansų kontrolę, jos procedūras.“
Pakeisti 29 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pasibaigus savivaldybės administracijos
direktorių, administracijos direktoriaus pavaduotoją į pareigas paskyrusios savivaldybės tarybos kadencijai, savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, jeigu jie į šias pareigas nepaskiriami naujai kadencijai arba jeigu savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas atsistatydina ar atleidžiamas iš šių pareigų, išskyrus atleidimą už tarnybinius nusižengimus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms.
Be to, šioje dalyje nustatytu atveju savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje. Jeigu šie asmenys iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje, išmokos jiems mokamos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnio 2 dalies 5 punktą. 5) per įgaliotus valstybės tarnautojus atstovauja savivaldybei savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių valdymo organuose;
pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Prireikus valstybės kontrolieriaus sprendimu Valstybės kontrolė gali atlikti savivaldybių, taip pat savivaldybių įstaigų ir savivaldybių kontroliuojamų valdomų įmonių finansinį (teisėtumo) ir veiklos auditą.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip pat kompetentingos savivaldybių institucijos iki 2018 m. lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje išdėstytame Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 22¹ punkte nurodytas periodinis vertinimas pirmą kartą turi būti atliktas iki 2019 m. gruodžio 31 d. 4.
įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 22¹ punkte nurodytą periodinį vertinimą, apsvarstyti galimybes savivaldybės įmones, veikiančias pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, pertvarkyti į kitų teisinių formų juridinius asmenis, prioritetą teikiant pertvarkymui į įmones, veikiančias pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
3,
Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Savivaldybės kontroliuojamos įmonės valdoma įmonė – savivaldybės įmonės įmonė, veikiančios veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinės bendrovės akcinė bendrovė ir uždarosios akcinės bendrovės uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos, suteikiančios suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių.“
Pakeisti 4 straipsnio 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) viešumo. Savivaldybė savo interneto svetainėje teikia ir nuolat atnaujina šio įstatymo numatytą informaciją, taip pat informaciją apie savivaldybės kontroliuojamas valdomas įmones, jų vadovus, valdybų narius, pateikia šių įmonių įstatus, ne mažiau kaip trejų paskutinių finansinių metų veiklos rezultatų ir finansines ataskaitas bei kitą aktualią informaciją, taip pat informaciją apie savivaldybės gaunamą paramą (paramos teikėją (teikėjus), paramos sumas, paramos tikslą, paramos laikotarpį ir pan.), savivaldybės skiriamas pinigines lėšas nevyriausybinių organizacijų ir viešųjų įstaigų projektams finansuoti bei projektų finansavimo ir atrankos kriterijus, kvietimus organizacijoms teikti paraiškas paramai gauti ir kitą informaciją, susijusią su savivaldybės veikla.“
Pakeisti 6 straipsnio 37 punktą ir jį išdėstyti taip:
„37) prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos
savivaldybių ar jų kontroliuojamų valdomų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas;“. 4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 33 punktą ir jį išdėstyti taip: „33) informacijos apie savivaldybės institucijų ir savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių, atitinkančių Vyriausybės nustatytus kriterijus, finansinius santykius ir apie įmones, privalančias tvarkyti atskiras sąskaitas, kaupimas, saugojimas ir teikimas Europos Komisijai Vyriausybės nustatyta tvarka;“. 5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Komitetų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė
visų komiteto narių. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Savivaldybės administracija, jos padaliniai, biudžetinės ir viešosios įstaigos ir savivaldybės kontroliuojamos valdomos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.“
1.
ir jį išdėstyti taip:
„18) sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir
kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių teisinių formų įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19) mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka, sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas;“. 3. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 24 punktą ir jį išdėstyti taip: „24) sprendimų dėl tam tikros veiklos nepriklausomo audito atlikimo savivaldybės įstaigose ar savivaldybės kontroliuojamose valdomose įmonėse priėmimas;“. 4. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 37 punktą ir jį išdėstyti taip:
„37) kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų
valdomų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka;“. 7 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Po savo kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų (išskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta tvarka arba netenka savivaldybės tarybos nario įgaliojimų savivaldybės tarybos sprendimu pagal šio įstatymo 25¹ straipsnį), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms. Be to, šioje dalyje nustatytu atveju meras ir mero pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje. Jeigu šie asmenys iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama.
Jeigu šie asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero, mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jiems išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.“
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) reglamente nustatyta tvarka gali siūlyti savivaldybės tarybai pavesti savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) atlikti veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose;“. 9 straipsnis.
Pakeisti 24 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus;“. 10 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip:
„1) atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą
savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose valdomose įmonėse;“. 2. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) rengia ir savivaldybės tarybai teikia
sprendimus priimti reikalingas išvadas dėl savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių imamas paskolas;“. 11 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Kad būtų išsaugotas objektyvumas ir nepriklausomumas, vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti savivaldybės administravimo subjektų, savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių ir savivaldybės viešųjų juridinių asmenų valdymo organuose, negali dalyvauti rengiant vidaus kontrolės sistemos tobulinimo dokumentų projektus ar kuriant, nustatant ir įgyvendinant savivaldybės administracijos ir jos padalinių, savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių ir viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolę, įskaitant finansų kontrolę, jos procedūras.“
Pakeisti 29 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pasibaigus savivaldybės administracijos
direktorių, administracijos direktoriaus pavaduotoją į pareigas paskyrusios savivaldybės tarybos kadencijai, savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, jeigu jie į šias pareigas nepaskiriami naujai kadencijai arba jeigu savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas atsistatydina ar atleidžiamas iš šių pareigų, išskyrus atleidimą už tarnybinius nusižengimus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms.
Be to, šioje dalyje nustatytu atveju savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje. Jeigu šie asmenys iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje, išmokos jiems mokamos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnio 2 dalies 5 punktą. 5) per įgaliotus valstybės tarnautojus atstovauja savivaldybei savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių valdymo organuose;
pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Prireikus valstybės kontrolieriaus sprendimu Valstybės kontrolė gali atlikti savivaldybių, taip pat savivaldybių įstaigų ir savivaldybių kontroliuojamų valdomų įmonių finansinį (teisėtumo) ir veiklos auditą.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip pat kompetentingos savivaldybių institucijos iki 2018 m. lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Pasiūlyti savivaldybėms apsvarstyti galimybes savivaldybės įmones, veikiančias pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, pertvarkyti į kitų teisinių formų juridinius asmenis, prioritetą teikiant pertvarkymui į įmones, veikiančias pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
3,
projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – Valstybės kontrolė), 2017 m. balandžio 25 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-2017-P-30-1-9 „Ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdysena užtikrina efektyvią ir skaidrią įmonių veiklą“ (toliau – Valstybinio audito ataskaita) įvertinusi, ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių (toliau – SKĮ) valdysena užtikrina efektyvią ir skaidrią jų veiklą, suformulavo išvadas ir pateikė rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Ūkio ministerijai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 7, 14, 16, 19, 20, 24, 27, 28, 29, 30 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – VSĮ projektas) tikslas – įgyvendinti Valstybinio audito ataskaitoje pateikto Rekomendacijų įgyvendinimo plano 1 rekomendaciją, kiek ji yra susijusi su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) pakeitimais, t. y.: 1) suvienodinti SKĮ ir valstybės valdomų įmonių (toliau – VVĮ) reguliavimo srityje taikomus terminus;
2) įtvirtinti informacijos apie SKĮ viešinimą pagrindus, viešinant bent trejų pastarųjų metų informaciją apie SKĮ veiklą ir rezultatus; 3) nustatyti pareigą kompetentingai institucijai periodiškai vertinti SKĮ reikalingumą ir kriterijus. VSĮ projekte taip pat atsižvelgta į Valstybinio audito ataskaitoje pateiktą nuomonę, kad savivaldybės įmonės teisinė forma nėra būtina. Kartu su VSĮ projektu teikiamų Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 10, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr.
IX-904 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 48 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 7 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 2, 3, 4, 10, 11, 12, 13, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų pagrindinis tikslas – suderinti juose vartojamus terminus su VSĮ projekto terminais. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorė – Valstybės kontrolė. Įstatymų projektus parengė Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento (direktorė Milda Kaupelienė, tel. 8 706 64 747, el. p. [email protected]) Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus (vedėja Laurentina Garbauskienė (tel. 8 706 64 879, el. p. [email protected]) valstybės tarnautojai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose analogiškus arba iš esmės panašius teisinius santykius, kuriuose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, vartojami skirtingi terminai, t. y.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnyje valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vadinamos valstybės valdomomis įmonėmis, o VSĮ 3 straipsnyje savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, apibrėžiamos kaip savivaldybės kontroliuojamos įmonės. Be to, galiojančiame įstatyme SKĮ sąvokos apibrėžtyje yra įrašytos „ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių“. VSĮ įtvirtintas viešumo principas informacijos apie SKĮ skelbimo nesieja su skelbiamos informacijos laikotarpio apimtimi. Valstybinio audito ataskaitoje konstatuota, kad apie 10 proc. SKĮ vykdo ūkinę veiklą, kuri nėra susijusi su savivaldybių funkcijomis. Vietos savivaldos įstatymas nenustato kompetentingoms savivaldybių institucijoms pareigos periodiškai peržiūrėti SKĮ reikalingumą ir spręsti dėl jų veiklos tęstinumo. Įstatymais įtvirtinama juridinio asmens teisinė forma – savivaldybės įmonė. Valstybinio audito ataskaitoje pažymima, kad svarbiausias paslaugas gali teikti uždarosios akcinės bendrovės teisinę formą turinčios SKĮ, o savivaldybės įmonės teisinė forma nėra būtina (savivaldybės įmonės sudaro apie 10 proc. visų SKĮ, daugiau kaip 2/3 savivaldybių jau neturi savivaldybės įmonių). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Valstybinio audito ataskaitoje pažymėta, kad valstybė, siekdama didinti VVĮ veiklos efektyvumą ir skaidrumą, gerino šių įmonių valdyseną, priėmė tam reikalingus teisės aktus, VVĮ valdymo gaires, paremtas gero valdymo principais. Valstybinio audito ataskaitoje pateikto Rekomendacijų įgyvendinimo plano 1 rekomendacijoje siūloma remtis VVĮ pertvarkoje taikomais principais. Valstybinio audito ataskaitoje pateikto Rekomendacijų įgyvendinimo plano 1 rekomendacijai įgyvendinti VSĮ projekte siūlomi pakeitimai, susiję su SKĮ sąvokos pakeitimu, viešumo principo sampratos išplėtimu bei SKĮ reikalingumo peržiūra ir sprendimų dėl jų veiklos tęstinumo priėmimu. Pirma, iš esmės įvertinus SKĮ sąvokos turinį VSĮ projekte siūloma SKĮ sąvoką pakeisti į „savivaldybės valdomos įmonės“ (toliau – SVĮ) sąvoką ir ją išdėstyti taip: „savivaldybės valdoma įmonė – savivaldybės įmonė, veikianti pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime“. Taigi, sąvoka ir jos apibrėžtis siūloma keisti dėl keleto aspektų:
1) SVĮ sąvoka būtų suderinta ir su keičiamame įstatyme vartojama sąvoka
„savivaldybės valdomi juridiniai asmenys“. Taip pat sąvokos pakeitimas taikant
analogiją labiau derėtų ir su valstybės valdomų įmonių samprata, įtvirtinta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnyje.
2) SKĮ pagal galiojančią apibrėžtį apima akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, tačiau galimi atvejai, kai akcinėje bendrovėje ar uždarojoje akcinėje bendrovėje akcininkės yra kelios savivaldybės, kurių kiekviena valdo akcijas, suteikiančias mažiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau joms kartu nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūloma tokias akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves laikyti SVĮ. 3) SKĮ apibrėžties dalies „ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių“ siūloma atsisakyti, kadangi, be savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, nėra kitų teisinių formų įmonių, kurių dalyvė galėtų būti savivaldybė. Pabrėžtina ir tai, kad įmonių teisinių formų įstatymai nereglamentuoja „administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos“. Antra, Valstybinio audito ataskaitoje pateikto Rekomendacijų įgyvendinimo plano 1 rekomendacijoje nurodyta, kad savivaldybės turėtų viešinti bent trejų pastarųjų metų informaciją apie SKĮ veiklą ir rezultatus. Pažymėtina, kad Valstybinio audito ataskaitos rengimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. lapkričio 8 d. priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymą Nr. XII-2741 (toliau – Įstatymas Nr. XII-2741), kuriuo, be kitų pakeitimų, vietos savivaldos principai papildyti viešumo principu, nustatančiu ir svarbiausios skelbtinos informacijos turinį. Įstatyme Nr.
Įstatyme Nr. XII-2741 įtvirtinta viešumo principo samprata apima ir informacijos apie SKĮ viešinimą. Tad siūloma tik papildomai įterpti laikotarpį, kurį turi apimti skelbiama informacija – ne mažiau kaip trejus paskutinius įmonės finansinius metus. Siekiant didesnio skaidrumo papildomai siūloma viešinti ir savivaldybės valdomų įmonių įstatus. Trečia, VSĮ projekte siūloma įtvirtinti periodišką SKĮ reikalingumo peržiūrą ir nustatyti maksimalų 4 metų periodiškumo laikotarpį. Tai reikštų, kad kiekvienos kadencijos savivaldybės taryba bent kartą turėtų apsvarstyti SVĮ reikalingumą. Įstatymo Nr. XII-2741 9¹ straipsnio, kuris įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d., 1 dalis nustato, kad savivaldybės valdomi juridiniai asmenys nevykdo ūkinės veiklos, išskyrus atvejus, kai 1) vykdoma ūkinė veikla yra būtina siekiant patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus ir 2) atsižvelgdami į savo komercinius interesus, kiti ūkio subjektai tokios veiklos nevykdytų arba vykdytų ne visa apimtimi, kuri yra būtina savivaldybės bendruomenės bendriesiems interesams patenkinti, ir tik 3) jeigu dėl to nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. VSĮ projekte siūloma SVĮ reikalingumo peržiūrą susieti su VSĮ 9¹ straipsnio 1 dalimi ir nustatyti, kad savivaldybės taryba turi svarstyti, ar savivaldybės valdomų įmonių ūkinė veikla atitinka VSĮ 9¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, ir spręsti dėl šių sąlygų neatitinkančios ūkinės veiklos atsisakymo ir ją vykdančių savivaldybės valdomų įmonių veiklos tęstinumo. Papildomai VSĮ projekte siūlomi šie svarbesni pakeitimai:
sąvoką. Įmonių rūšys, kurios buvo įvardytos jau nebegaliojančiame Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme Nr.
I-196,
laikomos teisinėmis formomis;
kurį savivaldybės administracija „per įgaliotus valstybės tarnautojus atstovauja savivaldybei savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių valdymo organuose“. Ši nuostata nesuderinama su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią juridinio asmens valdymo organo nariais gali būti tik fiziniai asmenys, tad atstovavimas valdymo organuose pagal savivaldybės administracijos duotą įgaliojimą nėra galimas. Kai kurioms įstatymo nuostatoms įgyvendinti kompetentingos institucijos turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, tad siūloma nustatyti, kad priimti įstatymai įsigaliotų 2018 m. lapkričio 1 dieną. Atsižvelgiant į siūlomą naują reguliavimą VSĮ projekto 15 straipsnyje numatytos pereinamosios nuostatos:
vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 22¹ punkte nurodytą periodinį savivaldybės valdomų įmonių reikalingumo vertinimą savivaldybės taryba pirmą kartą atliktų iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. per metus nuo įstatymo įsigaliojimo. Tai turėtų būti pakankamas laikas atlikti savivaldybės valdomų įmonių reikalingumo vertinimą ir priimti sprendimus;
įmonės valdymo prasme Akcinių bendrovių įstatymo reguliavimas yra pažangesnis nei nustatytasis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, ir rekomenduoja ūkinę veiklą vykdančias valstybės įmones, veikiančias pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, pertvarkyti į įmones, veikiančias pagal Akcinių bendrovių įstatymą.
Pastaruoju metu Vyriausybė svarsto valstybės įmonių pertvarkymo planus, įvertina kiekvienos valstybės įmonės veiklą bei įstatymų nustatytas funkcijas. Atsižvelgus į Valstybinio audito ataskaitoje pateiktą Valstybės kontrolės pastabą, kad savivaldybės įmonės pasirenka skirtingas iš esmės tokią pačią veiklą vykdančių įmonių teisines formas, ir nuomonę, kad savivaldybės įmonės teisinė forma nėra būtina, taip pat įvertinus tai, kad dauguma (daugiau kaip 2/3) savivaldybių jau nebeturi savivaldybės įmonių, ir siekiant kryptingo įmonių teisinių formų pasirinkimo viešosioms paslaugoms teikti visose savivaldybėse, siūloma savivaldybėms apsvarstyti savivaldybės įmonių, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, pertvarkymo į kitų teisinių formų juridinius asmenis galimybes, prioritetą teikiant pertvarkymui į įmonę, veikiančią pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 2, 3, 4, 10, 11, 12, 13, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma su VSĮ projektu suderinti sąvoką „valstybės (savivaldybės) kontroliuojama įmonė“ ir patikslinti jos apibrėžtį, kartu įvertinus tai, kad akcijas gali išleisti tik akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, tačiau ne bet kuri įmonė. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr.
IX-1565 7 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma šio įstatymo nuostatas derinti tiek su VSĮ projektu, tiek su Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymu, pagal kurį privatizuojamos ne įmonės, bet akcijos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. Priimti įstatymai prisidės prie SKĮ valdymo suderinamumo su VVĮ politika, teisinio reguliavimo aiškumo bei SKĮ veiklos efektyvumo ir skaidrumo didinimo. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų priėmimas valstybės mastu kriminogeninei situacijai ir korupcijai reikšmingos įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų pakeitimai tiesioginės esminės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priimtiems įstatymams įgyvendinti turės būti pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai:
1) Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 567 „Dėl savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“;
2) Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 631 „Dėl Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo“;
3) Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. 127 „Dėl Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Vyriausybės 2007 m. sausio
Nr. 126 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“. Savivaldybių institucijos turėtų pakeisti savo priimtus teisės aktus, siekdamos juos suderinti su priimtais įstatymais. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Savivaldybės valdomos įmonės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
3, 4,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įtvirtintą sąvoką „savivaldybės kontroliuojama įmonė“ į sąvoką „savivaldybės valdoma įmonė“. Keičiant šios sąvokos apibrėžtį, iš įstatymo turinio ir reguliavimo apimties siūloma eliminuoti įmones, „kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių“ ir nustatyti, jog įstatymas reguliuos teisinius santykius, susijusius tik su tiesiogiai savivaldybių valdomomis įmonėmis, t.y.: savivaldybės įmonė, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau - AB ir UAB), kuriose savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Toks pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad iš įstatymo turinio siūloma išbraukti formuluotė „įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių“ įstatymo tekste yra įtvirtinta neatsitiktinai. Tokia formuluotė sietina su 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse, kuri yra paminėta keičiamo įstatymo priedo „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ sąraše.
Atkreipiame dėmesį, kad minėtos direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Valstybės narės pagal šią Direktyvą užtikrina finansinių santykių tarp valdžios institucijų ir valstybės įmonių skaidrumą, kad būtų gerai žinoma apie: a) viešąsias lėšas, kurias valdžios institucijos tiesiogiai skiria atitinkamoms valstybės įmonėms, b) viešąsias lėšas, kurias valdžios institucijos skiria per valstybės įmonių tarpininkus arba finansų įstaigas, c) faktinį šių viešųjų lėšų panaudojimą. Be to, šios direktyvos 2 straipsnio a punkte nustatoma, kad „valdžios institucijos
Sutiktina, kad savivaldybė neturi galimybių būti kitų teisinių formų įmonių dalyve, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog eliminavus
„savivaldybių kontroliuojamų įmonių sąvoką“, įstatymas reguliuos tik tuos
atvejus, kai savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteiks daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau nereguliuos atvejų, kai akcijų bus lygiai ½ ar mažiau. Šiame kontekste pastebėtina, kad įstatymai nedraudžia savivaldybėms steigti AB ir UAB, kuriose jos turėtų ½ akcijų ar mažiau. Pagal tokių AB ir UAB steigimo sutartis savivaldybės gali įgyti teisę skirti administracijos, valdymo arba priežiūros organų narius. Taigi priėmus siūlomą pakeitimą, tokių AB ir UAB veikla, susijusi su finansais, nebebūtų reguliuojama keičiamu įstatymu. Teigtina, kad toks reguliavimo pobūdis neatitiktų direktyvos 2006/111/EB nuostatų. Trečia, norime pažymėti, kad direktyvinių nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę, kai pažodžiui vartojama direktyvos teksto (vertimo) terminologija, pavyzdžiui,
„įmonės priežiūros tarnyba“, kaip tai padaryta analizuojamoje įstatymo
nuostatoje, yra labiau direktyvos perkėlimo, o ne teisinio reguliavimo esmės problema. Tai, kad buvo atliktas pažodinis direktyvos perkėlimas į nacionalinį teisės aktą, jokiu būdu neturi ir negali reikšti, jog taikant tokią pažodžiui perkeltą nuostatą, galima paneigti perkeltos direktyvos esmę. Taigi teigtina, jog ta aplinkybė, kad nacionalinėje teisės sistemoje nevartojama, pavyzdžiui, sąvoka„ įmonės priežiūros tarnyba“, o vartojama, sąvoka „kolegialus priežiūros organas“, o direktyva buvo perkelta neadaptuojant jos prie nacionalinio reguliavimo, nesudaro jokio pagrindo nesivadovauti direktyva, ir atsisakyti taikyti direktyvines nuostatas. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, siūlytina įvertinti analizuotą įstatymo pakeitimą direktyvos 2006/111/EB kontekste. 2.
nustatytai, kad savivaldybės turi skelbti savivaldybių valdomų įmonių įstatus ir ne mažiau kaip trejų paskutinių finansinių metų veiklos rezultatus. Manytina, jog įstatymo 15 straipsnyje turėtų būti nustatytas aiškus terminas, iki kurio šie veiksmai turėtų būti atlikti pirmą kartą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
3, 4,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą sąvoką
„savivaldybės kontroliuojama įmonė“ į sąvoką „savivaldybės valdoma įmonė“. Keičiant šios sąvokos apibrėžtį, iš įstatymo turinio ir reguliavimo apimties
siūloma eliminuoti įmones, „kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių“ ir nustatyti, jog įstatymas reguliuos teisinius santykius, susijusius tik su tiesiogiai savivaldybių valdomomis įmonėmis, t.y.: savivaldybės įmonė, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau - AB ir UAB), kuriose savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Toks pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad iš įstatymo turinio siūloma išbraukti formuluotė „įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių“ įstatymo tekste yra įtvirtinta neatsitiktinai. Tokia formuluotė sietina su 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse, kuri yra paminėta keičiamo įstatymo priedo „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ sąraše.
Atkreipiame dėmesį, kad minėtos direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Valstybės narės pagal šią Direktyvą užtikrina finansinių santykių tarp valdžios institucijų ir valstybės įmonių skaidrumą, kad būtų gerai žinoma apie: a) viešąsias lėšas, kurias valdžios institucijos tiesiogiai skiria atitinkamoms valstybės įmonėms, b) viešąsias lėšas, kurias valdžios institucijos skiria per valstybės įmonių tarpininkus arba finansų įstaigas, c) faktinį šių viešųjų lėšų panaudojimą. Be to, šios direktyvos 2 straipsnio a punkte nustatoma, kad „valdžios institucijos
Sutiktina, kad savivaldybė neturi galimybių būti kitų teisinių formų įmonių dalyve, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog eliminavus
„savivaldybių kontroliuojamų įmonių sąvoką“, įstatymas reguliuos tik tuos
atvejus, kai savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteiks daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau nereguliuos atvejų, kai akcijų bus lygiai ½ ar mažiau. Šiame kontekste pastebėtina, kad įstatymai nedraudžia savivaldybėms steigti AB ir UAB, kuriose jos turėtų ½ akcijų ar mažiau. Pagal tokių AB ir UAB steigimo sutartis arba sutartis su kitais akcininkais savivaldybės gali įgyti teisę skirti administracijos, valdymo arba priežiūros organų narius. Be to, norime atkreipti dėmesį, kad nėra jokių teisės aktų, kurie tokio pobūdžio susitarimus tarp akcininkų draustų. Taigi priėmus siūlomą pakeitimą, tokių AB ir UAB veikla, susijusi su finansais, nebebūtų reguliuojama keičiamu įstatymu. Toks reguliavimo eliminavimas galimai paskatintų savivaldybes kurti būtent tokio pobūdžio bendroves, kad šioms nebūtų taikoma įstatyminė finansinė priežiūra. Teigtina, kad toks reguliavimo pobūdis neatitiktų direktyvos 2006/111/EB nuostatų. Trečia, norime pažymėti, kad direktyvinių nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę, kai pažodžiui vartojama direktyvos teksto (vertimo) terminologija, pavyzdžiui,
„įmonės priežiūros tarnyba“, kaip tai padaryta analizuojamoje įstatymo
nuostatoje, yra labiau direktyvos perkėlimo, o ne teisinio reguliavimo esmės problema. Tai, kad buvo atliktas pažodinis direktyvos perkėlimas į nacionalinį teisės aktą, jokiu būdu neturi ir negali reikšti, jog taikant tokią pažodžiui perkeltą nuostatą, galima paneigti perkeltos direktyvos esmę.
Taigi teigtina, jog ta aplinkybė, kad nacionalinėje teisės sistemoje nevartojama, pavyzdžiui, sąvoka„ įmonės priežiūros tarnyba“, o vartojama, sąvoka „kolegialus priežiūros organas“, o direktyva buvo perkelta neadaptuojant jos prie nacionalinio reguliavimo, nesudaro jokio pagrindo nesivadovauti direktyva, ir atsisakyti taikyti direktyvines nuostatas. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, siūlytina įvertinti analizuotą įstatymo pakeitimą direktyvos 2006/111/EB kontekste. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
3, 4, 6, 7, 14, 16, 19,
2018-03-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas
Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus; Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė; Kviestieji asmenys: Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, Ūkio ministro patarėja Jolita Gumaniukienė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius Paulius Skardžius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento Vietos savivaldos politikos skyriaus vedėja Dalia Masaitienė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-091 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą sąvoką „savivaldybės kontroliuojama įmonė“ į sąvoką „savivaldybės valdoma įmonė“.
Keičiant šios sąvokos apibrėžtį, iš įstatymo turinio ir reguliavimo apimties siūloma eliminuoti įmones, „kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių“ ir nustatyti, jog įstatymas reguliuos teisinius santykius, susijusius tik su tiesiogiai savivaldybių valdomomis įmonėmis, t.y.: savivaldybės įmonė, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau - AB ir UAB), kuriose savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Toks pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad iš įstatymo turinio siūloma išbraukti formuluotė „įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių“ įstatymo tekste yra įtvirtinta neatsitiktinai. Tokia formuluotė sietina su 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse, kuri yra paminėta keičiamo įstatymo priedo „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ sąraše. Atkreipiame dėmesį, kad minėtos direktyvos
užtikrina finansinių santykių tarp valdžios institucijų ir valstybės įmonių skaidrumą, kad būtų gerai žinoma apie: a) viešąsias lėšas, kurias valdžios institucijos tiesiogiai skiria atitinkamoms valstybės įmonėms, b) viešąsias lėšas, kurias valdžios institucijos skiria per valstybės įmonių tarpininkus arba finansų įstaigas, c) faktinį šių viešųjų lėšų panaudojimą.
Be to, šios direktyvos 2 straipsnio a punkte nustatoma, kad „valdžios institucijos – tai visos valdžios institucijos, įskaitant valstybės ir regiono, vietos valdžios ir visas kitas teritorines institucijas“ (pabraukta mūsų), o šio straipsnio b punkto iii papunktyje, įtvirtinta prezumpcija, kad dominuojanti valdžios institucijų įtaka įmonėse pripažįstama tais atvejais, kai valdžios institucijos „gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių“. Taigi teigtina, kad iš įstatymo siūloma eliminuoti nuostata, yra tiesiogiai perkelta iš direktyvos teksto ir užtikrina jos įgyvendinimą. Antra, projekto aiškinamajame rašte siūlymas išbraukti analizuojamą įstatymo nuostatą, be kita ko, grindžiamas teiginiu, kad „<...> be savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, nėra kitų teisinių formų įmonių, kurių dalyvė galėtų būti savivaldybė. Pabrėžtina ir tai, kad įmonių teisinių formų įstatymai nereglamentuoja „administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos“. Sutiktina, kad savivaldybė neturi galimybių būti kitų teisinių formų įmonių dalyve, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog eliminavus „savivaldybių kontroliuojamų įmonių sąvoką“, įstatymas reguliuos tik tuos atvejus, kai savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteiks daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau nereguliuos atvejų, kai akcijų bus lygiai ½ ar mažiau.
Šiame kontekste pastebėtina, kad įstatymai nedraudžia savivaldybėms steigti AB ir UAB, kuriose jos turėtų ½ akcijų ar mažiau. Pagal tokių AB ir UAB steigimo sutartis savivaldybės gali įgyti teisę skirti administracijos, valdymo arba priežiūros organų narius. Taigi priėmus siūlomą pakeitimą, tokių AB ir UAB veikla, susijusi su finansais, nebebūtų reguliuojama keičiamu įstatymu. Teigtina, kad toks reguliavimo pobūdis neatitiktų direktyvos 2006/111/EB nuostatų. Trečia, norime pažymėti, kad direktyvinių nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę, kai pažodžiui vartojama direktyvos teksto (vertimo) terminologija, pavyzdžiui, „įmonės priežiūros tarnyba“, kaip tai padaryta analizuojamoje įstatymo nuostatoje, yra labiau direktyvos perkėlimo, o ne teisinio reguliavimo esmės problema. Tai, kad buvo atliktas pažodinis direktyvos perkėlimas į nacionalinį teisės aktą, jokiu būdu neturi ir negali reikšti, jog taikant tokią pažodžiui perkeltą nuostatą, galima paneigti perkeltos direktyvos esmę. Taigi teigtina, jog ta aplinkybė, kad nacionalinėje teisės sistemoje nevartojama, pavyzdžiui, sąvoka„ įmonės priežiūros tarnyba“, o vartojama, sąvoka „kolegialus priežiūros organas“, o direktyva buvo perkelta neadaptuojant jos prie nacionalinio reguliavimo, nesudaro jokio pagrindo nesivadovauti direktyva, ir atsisakyti taikyti direktyvines nuostatas. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, siūlytina įvertinti analizuotą įstatymo pakeitimą direktyvos 2006/111/EB kontekste. Nepritarti
16 d.
Komisijos direktyvos 2006/111/EB (toliau – Direktyva) taikymo sritis apima įmones, kurioms valdžios (valstybės, vietos valdžios) institucijos tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką dėl to, kad yra jos savininkės, dėl finansinio dalyvavimo įmonėje arba dėl to, kad tai numato įmonių veiklą reglamentuojančios taisyklės. Pažymėtina, kad Direktyva Lietuvoje taikytina: savivaldybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Įstatymo projekte siūloma išplėsti Direktyvos nuostatų taikymą ir toms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso kelioms savivaldybėms. Pastaboje pateikta nuomonė, kad Direktyvos 2 straipsnio b punkto iii papunktis galėtų būti siejamas su akcinėmis bendrovėmis ir uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kurių akcijos, suteikiančios 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ir savivaldybė jose gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros organo narių. Visų pirma, pažymėtina, kad akcijas išleidusioms įmonėms skirtas Direktyvos 2 straipsnio b punkto ii papunktis. Antra, pastaboje apibūdinama situacija iš esmės reikštų galimybę savivaldybei turėti taip vadinamas „auksines akcijas“, o tai yra nesuderinama su Europos Sąjungos teise. Akcinių bendrovių įstatyme panaikintas specialiųjų akcijų straipsnis, numatęs valstybei ir savivaldybei papildomų neturtinių teisių, atsisakyta visų turėtų „auksinių akcijų“.
Pastaboje modeliuojama situacija negalėtų susidaryti, nes pagal galiojančio Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 2 dalį kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos, ir esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas. Taip pat pažymėtina, kad „savivaldybės kontroliuojamos įmonės“ sąvoka nėra eliminuojama, tačiau tik siūloma joje naudojamą žodį „kontroliuojama“ keisti žodžiu „valdoma“. Šis pakeitimas nuosekliau įgyvendintų Direktyvą, kuri taip pat taikoma valstybės valdomoms įmonėms, skirta reguliuoti teisiniams santykiams, grindžiamiems lemiamos įtakos darymu, ir įmonių neįvardina kaip „kontroliuojamų“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
valdomų įmonių įstatus ir ne mažiau kaip trejų paskutinių finansinių metų veiklos rezultatus. Manytina, jog įstatymo 15 straipsnyje turėtų būti nustatytas aiškus terminas, iki kurio šie veiksmai turėtų būti atlikti pirmą kartą. Nepritarti Netikslinga nustatyti termino, nes nuo įstatymo priėmimo iki jo įsigaliojimo (2018-11-01) bus pakankamai laiko paruošti ir savivaldybės interneto svetainėje paskelbti reikalaujamą informaciją, jeigu ji dar nėra skelbiama. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nepateikta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-1713 tobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus. 6.2.
6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
345 Argumentai: Nėra tikslinga pildyti įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtinės savivaldybių tarybų kompetencijos naujomis nuostatomis dėl savivaldybės valdomų įmonių veiklos svarstymo, nes siūlomas reglamentavimas – perteklinis:
įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 ir 21 punktų nuostatomis, vertina ir priima sprendimus dėl savivaldybės valdomų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų, vykdo šių įmonių priežiūrą, sprendžia dėl tikslingumo jas steigti, reorganizuoti ar likviduoti ir tai vykdo atsižvelgdama į reikalingumą, kartą per metus arba net dažniau, o projektu siūlomas periodiškumas (ne rečiau kaip 4 metai) – per retas;
2savivaldybės taryba, įgyvendindama savininko teises,
prisiima atsakomybę ir pareigą laiku priimti reikiamus sprendimus dėl valdomų įmonių, remiantis Europos vietos savivaldos chartijoje įtvirtintais principais ir vadovaujantis Konkurencijos įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų įstatymų nuostatomis. Pasiūlymas:
1Išbraukti įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį,
kuria siūloma papildyti galiojančio įstatymo 16 straipsnio 2 dalį 22¹punktu. 3. Papildyti 16 straipsnio 2 dalį 22¹ punktu: „22¹) periodiškas (ne rečiau kaip kas 4 metus) svarstymas, ar savivaldybės valdomų įmonių ūkinė veikla atitinka šio įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, ir sprendimo dėl šių sąlygų neatitinkančios ūkinės veiklos atsisakymo ir ją vykdančių savivaldybės valdomų įmonių veiklos tęstinumo priėmimas;“. 2. Atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 4 ir 5 dalių numeraciją. Pritarti 2.
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-03-2815 Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 1 pasiūlymą (išbraukti įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį) ir derinant įstatymo projekto siūlomų nuostatų įsigaliojimą su kitų tą pačią sritį reglamentuojančių teisės aktų įsigaliojimo terminu, tikslinga atitinkamai pakeisti įstatymo įsigaliojimą, taikymą ir įgyvendinimą reglamentuojantį įstatymo projekto 15 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
m. lapkričio 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip pat kompetentingos savivaldybių institucijos iki 2018 m. liepos 31 lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje išdėstytame Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 22¹ punkte nurodytas periodinis vertinimas pirmą kartą turi būti atliktas iki 2019 m. gruodžio 31 d. 4 3. Pasiūlyti savivaldybėms, atliekant šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje išdėstytame Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 22¹ punkte nurodytą periodinį vertinimą, apsvarstyti galimybes savivaldybės įmones, veikiančias pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, pertvarkyti į kitų teisinių formų juridinius asmenis, prioritetą teikiant pertvarkymui į įmones, veikiančias pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą.“
rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjas: Gintautas Kindurys. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė
3, 4, 6, 7, 14, 16, 19, 20, 24, 27, 28, 29, 30 IR
posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: R.Sinkevičius, D.Kreivys, A.Baura, E.Gentvilas, Z.Jedinskij, R.Kupčinskas, B.Markauskas, B.Matelis, R.Miliūtė, J.Razma, V.Sinkevičius. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Danė, L.Jasiukėnienė, I.Jurkšuvienė. Kviestieji asmenys: ūkio viceministras M.Skuodis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas R.Čapas, Ūkio ministerijos skyriaus patarėja A.Railaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-091 Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą sąvoką „savivaldybės kontroliuojama įmonė“ į sąvoką „savivaldybės valdoma įmonė“. Keičiant šios sąvokos apibrėžtį, iš įstatymo turinio ir reguliavimo apimties siūloma eliminuoti įmones, „kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių“ ir nustatyti, jog įstatymas reguliuos teisinius santykius, susijusius tik su tiesiogiai savivaldybių valdomomis įmonėmis, t.y.: savivaldybės įmonė, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad iš įstatymo turinio siūloma išbraukti formuluotė „įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių“ įstatymo tekste yra įtvirtinta neatsitiktinai. Tokia formuluotė sietina su 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse, kuri yra paminėta keičiamo įstatymo priedo „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ sąraše. Atkreipiame dėmesį, kad minėtos direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Valstybės narės pagal šią Direktyvą užtikrina finansinių santykių tarp valdžios institucijų ir valstybės įmonių skaidrumą, kad būtų gerai žinoma apie: a) viešąsias lėšas, kurias valdžios institucijos tiesiogiai skiria atitinkamoms valstybės įmonėms, b) viešąsias lėšas, kurias valdžios institucijos skiria per valstybės įmonių tarpininkus arba finansų įstaigas, c) faktinį šių viešųjų lėšų panaudojimą. Be to, šios direktyvos 2 straipsnio a punkte nustatoma, kad „valdžios institucijos – tai visos valdžios institucijos, įskaitant valstybės ir regiono, vietos valdžios ir visas kitas teritorines institucijas“ (pabraukta mūsų), o šio straipsnio b punkto iii papunktyje, įtvirtinta prezumpcija, kad dominuojanti valdžios institucijų įtaka įmonėse pripažįstama tais atvejais, kai valdžios institucijos „gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių“. Taigi teigtina, kad iš įstatymo siūloma eliminuoti nuostata, yra tiesiogiai perkelta iš direktyvos teksto ir užtikrina jos įgyvendinimą. Antra, projekto aiškinamajame rašte siūlymas išbraukti analizuojamą įstatymo nuostatą, be kita ko, grindžiamas teiginiu, kad „<...> be savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, nėra kitų teisinių formų įmonių, kurių dalyvė galėtų būti savivaldybė.
Pabrėžtina ir tai, kad įmonių teisinių formų įstatymai nereglamentuoja „administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos““. Sutiktina, kad savivaldybė neturi galimybių būti kitų teisinių formų įmonių dalyve, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog eliminavus „savivaldybių kontroliuojamų įmonių sąvoką“, įstatymas reguliuos tik tuos atvejus, kai savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteiks daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau nereguliuos atvejų, kai akcijų bus lygiai ½ ar mažiau. Šiame kontekste pastebėtina, kad įstatymai nedraudžia savivaldybėms steigti AB ir UAB, kuriose jos turėtų ½ akcijų ar mažiau. Pagal tokių AB ir UAB steigimo sutartis savivaldybės gali įgyti teisę skirti administracijos, valdymo arba priežiūros organų narius. Taigi priėmus siūlomą pakeitimą, tokių AB ir UAB veikla, susijusi su finansais, nebebūtų reguliuojama keičiamu įstatymu. Teigtina, kad toks reguliavimo pobūdis neatitiktų direktyvos 2006/111/EB nuostatų. Trečia, norime pažymėti, kad direktyvinių nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę, kai pažodžiui vartojama direktyvos teksto (vertimo) terminologija, pavyzdžiui, „įmonės priežiūros tarnyba“, kaip tai padaryta analizuojamoje įstatymo nuostatoje, yra labiau direktyvos perkėlimo, o ne teisinio reguliavimo esmės problema. Tai, kad buvo atliktas pažodinis direktyvos perkėlimas į nacionalinį teisės aktą, jokiu būdu neturi ir negali reikšti, jog taikant tokią pažodžiui perkeltą nuostatą, galima paneigti perkeltos direktyvos esmę.
Taigi teigtina, jog ta aplinkybė, kad nacionalinėje teisės sistemoje nevartojama, pavyzdžiui, sąvoka„ įmonės priežiūros tarnyba“, o vartojama, sąvoka „kolegialus priežiūros organas“, o direktyva buvo perkelta neadaptuojant jos prie nacionalinio reguliavimo, nesudaro jokio pagrindo nesivadovauti direktyva, ir atsisakyti taikyti direktyvines nuostatas. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, siūlytina įvertinti analizuotą įstatymo pakeitimą direktyvos 2006/111/EB kontekste. Nepritarti. 2006 m. lapkričio
apima įmones, kurioms valdžios (valstybės, vietos valdžios) institucijos tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką dėl to, kad yra jos savininkės, dėl finansinio dalyvavimo įmonėje arba dėl to, kad tai numato įmonių veiklą reglamentuojančios taisyklės. Direktyvoje nustatyta, kad dominuojanti valdžios institucijų įtaka yra tada, kai minėtosios institucijos tiesiogiai arba netiesiogiai įmonėje: i) turi didžiąją dalį įmonės pasirašyto kapitalo; arba ii) kontroliuoja didžiąją dalį su įmonės išleistomis akcijomis susijusių balsų; arba iii) gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių. Direktyvos 2 straipsnio b punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybių narių jurisdikcijose galimi atvejai, tad Lietuva, įgyvendindama direktyvą, neturi mechaniškai perkelti direktyvos pažodžiui.
Ssavivaldybės lygmens įmonėms Lietuvoje Direktyva taikytina: savivaldybės įmonėms (pagal Direktyvos 2 straipsnio b punkto iii papunktį), taip pat akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei (pagal Direktyvos 2 straipsnio b punkto ii papunktį). Įstatymo projekte siūloma išplėsti Direktyvos 2 straipsnio b punkto ii papunkčio taikymą ir toms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso kelioms savivaldybėms. Pastaboje pateikta nuomonė, kad Direktyvos 2 straipsnio b punkto iii papunktis galėtų būti siejamas su akcinėmis bendrovėmis ir uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kurių akcijos, suteikiančios 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ir savivaldybė jose gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros organo narių. Visų pirma, pažymėtina, kad akcijas išleidusioms įmonėms skirtas Direktyvos 2 straipsnio b punkto ii papunktis. Antra, pastaboje apibūdinama situacija iš esmės reikštų galimybę savivaldybei turėti taip vadinamas „auksines akcijas“, o tai yra nesuderinama su Europos Sąjungos teise. Akcinių bendrovių įstatyme panaikintas specialiųjų akcijų straipsnis, numatęs valstybei ir savivaldybei papildomų neturtinių teisių, atsisakyta visų turėtų „auksinių akcijų“.
Pastaboje modeliuojama situacija negalėtų susidaryti, nes pagal galiojančio Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 2 dalį kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos, ir esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 15 punkte nustatytai, kad savivaldybės turi skelbti savivaldybių valdomų įmonių įstatus ir ne mažiau kaip trejų paskutinių finansinių metų veiklos rezultatus. Manytina, jog įstatymo 15 straipsnyje turėtų būti nustatytas aiškus terminas, iki kurio šie veiksmai turėtų būti atlikti pirmą kartą. Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. lapkričio 8 d. priimtame Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatyme Nr. XII-2741, kuriuo 4 straipsnis buvo papildytas 15 punktu, nebuvo nustatytas terminas, iki kurio šiame punkte nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti pirmą kartą. Įstatymo projekte siūlomas papildymas numato ženkliai mažesnės apimties atliktinus veiksmus, todėl manytina, kad priėmus įstatymą iki jo įsigaliojimo bus pakankamai laiko pasiruošti ir savivaldybės interneto svetainėje pateikti savivaldybių valdomų įmonių įstatus ir ankstesnių finansinių metų veiklos rezultatus, jeigu savivaldybės to jau nėra padariusios. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos savivaldybių asociacija,
3 Pasiūlymus teikiame Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 7, 14, 16, 19, 20, 24, 27, 28, 29, 30 IR 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1713. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu savivaldybių taryboms suteikta išimtinė teisė steigti, reorganizuoti, likviduoti savivaldybių valdomas įmones ir organizacijas, jas prižiūrėti bei išklausyti šių įmonių vadovų ataskaitas, priimti dėl jų sprendimus (16 str. 2 d. 19, 21 p.). Todėl manome, jog įstatymo 16 str. papildymas 22¹ punktu būtų perteklinis ir siūlome jo atsisakyti. Nepritarti. Pasiūlymai identiški 2013-03-28 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymams (dėstomi 6 punkte). 2. Lietuvos savivaldybių asociacija,
įgyvendinimą reglamentuojantį įstatymo projekto 15 straipsnį siūlome tikslinti: 1.1. atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu Vyriausybėje derinamas kitas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektas ir jo įsigaliojimas numatomas nuo 2019 m. sausio 1 dienos, siūlome nustatyti, jog svarstomas įstatymas taip pat įsigalios 2019 m. sausio 1 dieną, o įgyvendinamieji teisės aktai turės būti parengti iki 2018 m. lapkričio 1 dienos. 1.2. atsižvelgiant į mūsų 1 pastabą, turi būti išbraukta šio str. 3 dalis
nuostatos yra perteklinės, siūlome jų atsisakyti. Norime atkreipti dėmesį, jog Valstybinio audito ataskaitos „Ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdysena užtikrina efektyvią ir skaidrią įmonių veiklą“ rekomendacijose bei rekomendacijų įgyvendinimo plane nesiūloma keisti teisės aktus taip, kad savivaldybės turėtų svarstyti savivaldybių įmonių (SĮ) pertvarkymo į kitų teisinių formų įmones klausimą. Nepritarti. Pasiūlymai identiški 2013-03-28 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymams (dėstomi 6 punkte). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-03-2863 Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-1713 tobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus. Argumentai: Nėra tikslinga pildyti įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtinės savivaldybių tarybų kompetencijos naujomis nuostatomis dėl savivaldybės valdomų įmonių veiklos svarstymo, nes siūlomas reglamentavimas – perteklinis:
įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 ir 21 punktų nuostatomis, vertina ir priima sprendimus dėl savivaldybės valdomų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų, vykdo šių įmonių priežiūrą, sprendžia dėl tikslingumo jas steigti, reorganizuoti ar likviduoti ir tai vykdo atsižvelgdama į reikalingumą, kartą per metus arba net dažniau, o projektu siūlomas periodiškumas (ne rečiau kaip 4 metai) – per retas;
2savivaldybės taryba, įgyvendindama savininko teises,
prisiima atsakomybę ir pareigą laiku priimti reikiamus sprendimus dėl valdomų įmonių, remiantis Europos vietos savivaldos chartijoje įtvirtintais principais ir vadovaujantis Konkurencijos įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų įstatymų nuostatomis. Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį, kuria siūloma papildyti galiojančio įstatymo 16 straipsnio 2 dalį 22¹punktu. 3. Papildyti 16 straipsnio 2 dalį 22¹ punktu: „22¹) periodiškas (ne rečiau kaip kas 4 metus) svarstymas, ar savivaldybės valdomų įmonių ūkinė veikla atitinka šio įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, ir sprendimo dėl šių sąlygų neatitinkančios ūkinės veiklos atsisakymo ir ją vykdančių savivaldybės valdomų įmonių veiklos tęstinumo priėmimas;“. 2. Atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 4 ir 5 dalių numeraciją. Nepritarti.
Nepritarti. Lietuvos valstybės Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2017 m. balandžio 25 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-2017-P-30-1-9 „Ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdysena užtikrina efektyvią ir skaidrią įmonių veiklą“ pažymima, kad Vietos savivaldos įstatyme nustatytų funkcijų neatliekančios įmonės 2015-12-31 sudarė 10 procentų, 20 savivaldybių kontroliavo 28 tokias įmones (knygynus, vaistines, laboratorijas, statybinių medžiagų ir įrenginių nuomos įmones ir kt.). Be to, konstatuota, kad savivaldybėse nepakanka iniciatyvos patobulinti savivaldybių valdomų įmonių portfelį – atsisakyti tokių įmonių, kai kokybiškas paslaugas teikia privatūs ūkio subjektai. Atsižvelgiant į tai, tikslinga pritarti Valstybinio audito ataskaitoje pateiktai rekomendacijai dėl periodinio savivaldybių valdomų įmonių reikalingumo vertinimo ir įstatymo projekto 6 straipsnio 3 daliai, kuria siūloma papildyti galiojančio įstatymo 16 straipsnio 2 dalį 22¹punktu. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-03-2815 Argumentai:
Atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 1 pasiūlymą (išbraukti įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį) ir derinant įstatymo projekto siūlomų nuostatų įsigaliojimą su kitų tą pačią sritį reglamentuojančių teisės aktų įsigaliojimo terminu, tikslinga atitinkamai pakeisti įstatymo įsigaliojimą, taikymą ir įgyvendinimą reglamentuojantį įstatymo projekto 15 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
m. lapkričio 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip pat kompetentingos savivaldybių institucijos iki 2018 m. liepos 31 lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 22¹ punkte nurodytas periodinis vertinimas pirmą kartą turi būti atliktas iki 2019 m. gruodžio 31 d. 4 3. Pasiūlyti savivaldybėms, atliekant šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje išdėstytame Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 22¹ punkte nurodytą periodinį vertinimą, apsvarstyti galimybes savivaldybės įmones, veikiančias pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, pertvarkyti į kitų teisinių formų juridinius asmenis, prioritetą teikiant pertvarkymui į įmones, veikiančias pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą.“ Pritarti iš dalies. Pritarti įstatymo projekto 15 straipsnio 1 ir 2 dalies pakeitimams (dėl įstatymo įsigaliojimo). Nepritarti 3 dalies išbraukimui ir 4 dalies pakeitimui, nes šie pakeitimai susiję su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 1 pasiūlymu, kuriam nepritarta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Kupčinskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris