Projekto lyginamasis variantas
2018
1 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės tvarka
įtarti, kad jie dirba neblaivūs (girti), taip pat asmenys, vairuojantys antžeminio, vandens ir oro transporto priemones Lietuvos Respublikoje bei asmenys nešiojantys ar gabenantys A, B, C kategorijų ginklus, gali būti tikrinami dėl neblaivumo (girtumo) ir alkoholio kiekio kraujyje arba iškvepiamame ore. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad prieš reisą būtų tikrinama, ar jų darbuotojai, vairuojantys įmonių, įstaigų, organizacijų transporto priemones, yra blaivūs (negirti). 2. Darbuotojų, transporto priemones vairuojančių bei A, B, C kategorijų ginklus nešiojančių ar gabenančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės tvarką, darbo, vairavimo, ginklų nešiojimo ar gabenimo metu leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją asmenų iškvepiamame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Lauras Stacevičius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO Nr. IX-966 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO Nr. I-857
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Administracinis Teismas byloje Nr. I-10-822/2106 nusprendė, jog aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Medžioklės taisyklės), ta apimtimi, kuria nustatyta, jog medžioklėje dalyvaujantys medžiotojai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimu privalo leistis būti tikrinami neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų būsenai nustatyti, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją. Tokį teismo sprendimą lėmė tai, jog teisės aktai, numatantys subjektus, turinčius teisę tikrinti asmenų neblaivumą (girtumą) ir asmenis, kurie gali būti tikrinami dėl tokios būsenos, nėra tarpusavyje suderinti, egzistuoja teisinių spragų. Nors tiek Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, tiek ir Medžioklės taisyklės draudžia nešiotis šaunamuosius ginklus apsvaigus nuo alkoholio, teisės aktai aiškiai neįtvirtina pareigos asmenims, kurie medžioklės metu nešioja šaunamuosius ginklus, tikrintis blaivumą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimu. Manytina, tai nėra racionalu, nes medžioklės plotus tikrina ir tokio tipo pažeidimus nustato būtent aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Įtardami, jog ginklą nešiojantis asmuo yra neblaivus, šie pareigūnai turi kviesti policiją. Tokiu būdu yra trukdomas kitų tarnybų darbas.
Be to, medžioklės plotai dažnai yra lengvaisiais automobiliais nepasiekiamuose ar sunkiai pasiekiamuose vietose, todėl tokio tipo pažeidimų atskleidimas gali labai pasunkėti. Be to, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę vykdyti eismo kontrolę, stabdyti transporto priemones. Todėl suteikti jiems teisę patikrinti asmens blaivumą būtų racionalu ir šiuo aspektu, nes sustabdžius neblaivų vairuotoja, nereikėtų trikdyti policijos darbo, būtų objektyviau (greičiau) nustatytas asmens neblaivumo laipsnis. Galiausiai reikia paminėti, jog iki minėto teismo sprendimo paskelbimo dienos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turėjo teisę tikrinti asmenų neblaivumą (girtumą). Teismas šiuo atveju ištyrė pavienį atvejį ir identifikavo tai, jog teisės aktai nėra tarpusavyje suderinti, t. y. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai nėra įtraukti į subjektų, galinčių nustatinėti asmenų neblaivumą (girtumą) sąrašą, patvirtinta Vyriausybės nutarimu Nr. 452. Taip pat Alkoholio kontrolės įstatymo spragas, nes šis įstatymas numato, jog dėl neblaivumo (girtumo) gali būti tikrinami darbuotojai (darbdavių) ir įvairių transporto priemonių valdytojai. Apie ginklus nešiojančius, medžiojančius asmenis įstatyme nieko nenurodoma. Teikiamais įstatymo projektais siekiama panaikinti Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo identifikuotas teisės aktų spragas bei grąžinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams teisę nustatyti asmenų neblaivumą (girtumą). Teikiami įstatymo projektai taip pat naikina įstatymo spragą, dėl kurios neaišku ar asmuo, kuris nešiojasi ginklą kitais tikslais nei medžioklės (pavyzdžiui, savigynos tikslais) privalo tikrintis blaivumą. Pažymima, jog šiame aiškinamajame rašte tose vietose kur dėstoma apie neblaivumą (girtumą), kartu turimas omenyje ir apsvaigimas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. 2.
atstovai) ir rengėjai Šio įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Lietuvos Respublikos Seimo narys Lauras Stacevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu medžiotojai neprivalo tikrintis blaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimu. Vertinant teisės aktus sistemiškai, nėra aišku, ar asmuo, nešiojantis ginklą kitais nei medžioklės tikslais, privalo tikrintis blaivumą, nes Alkoholio kontrolės įstatyme tarp tokių subjektų numatyti tik darbuotojai bei transporto priemonių valdytojai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nustatyti, jog medžiotojai privalėtų tikrintis neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimu. Taip pat siūloma dėl teisinio aiškumo Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyti, jog gali būti tikrinamas ne tik darbuotojų ar transporto priemonių valdytojų neblaivumas (girtumas), bet ir asmenų, kurie nešiojasi šaunamuosius ginklus. Manytina, šie įstatymų pakeitimai sumažins nelaimingų atsitikimų medžioklėse skaičių, padės efektyviau atskleisti administracinius nusižengimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, atitinkamai reikės keisti šiuos teisės aktus:
vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Lauras Stacevičius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-02- Nr. Į 2018-02-20 Nr. S-2018-1233 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1705 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 26 straipsnį papildyti nauja nuostata, reglamentuojančia asmenų, nešiojančių ar gabenančių A, B, C kategorijų ginklus, neblaivumo (girtumo) kontrolę. Atkreiptinas dėmesys, jog siūloma nauja keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostata galėtų būti taikoma tik asmenims, nešiojantiems ar gabenantiems A, B, C kategorijų ginklus“ (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 punktu, ginklai klasifikuojami pagal A, B, C, ir D kategorijas. Šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas bei 31 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad A, B, C ir D kategorijos ginklo savininkui ir naudotojui draudžiama ginklą nešiotis ar gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 227 straipsnyje, reglamentuojančiame ginklų, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai daro neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, administracinė atsakomybė numatyta už visų kategorijų ginklų nešiojimą ar gabenimą, t. y. neišskiriant A, B ir C kategorijų. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo minėtų įstatymų nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje. Analogiško turinio pastaba teiktina dėl keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies. 2. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau - rekomendacijų) 31.1. punktu, projekto lyginamajame variante įstatymo pavadinimas keistinas: po žodžio „pakeitimo“ išbraukiant žodžius „įstatymo lyginamasis variantas“ ir įrašant žodį „įstatymas“. 3. Vadovaujantis rekomendacijų 113.1. punktu, projekto lyginamasis variantas tikslintinas, koreguojant dešinėje lapo pusėje rašomą žymą „Projekto lyginamasis variantas“ – šią žymą dėstant lapo viršutiniame dešiniajame kampe kampiniu vėliaviniu būdu. 4. Atsižvelgiant į rekomendacijas, projekto 2 straipsnio pavadinimą reikėtų išdėstyti taip „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, o projekto 2 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „Šio įstatymo 1 straipsnis“ įrašytina formuluotė „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (85) 239 6546, el. p. [email protected] S. Zamara, tel.
(85) 239 6895, el. p. [email protected]